LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TVARKOS
2001 m. vasario 28 d. Nr. 49
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo tvarkos patvirtinimo ir valstybės iždo sąskaitos aptarnavimo sutarties pasirašymo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1481),
2. Laikau netekusiu galios finansų ministro 2000 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 272a „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 94-2954).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49
LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka reglamentuoja ministerijų, departamentų, kitų valstybės įstaigų ir organizacijų, valstybės piniginius išteklius kaupiančių ir naudojančių ūkio subjektų (toliau vadinama – institucija) valdomų laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių (toliau vadinama – laisvi piniginiai ištekliai) investavimą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai nenustato ko kita. Ši tvarka nustato pagrindinius reikalavimus ūkio subjektams, į kuriuos institucija gali investuoti laisvus piniginius išteklius.
Šios tvarkos nuostatos netaikomos savivaldybių biudžetams, savivaldybių įsteigtiems pinigų fondams ir kitiems savivaldybių piniginiams ištekliams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Šios tvarkos nuostatos netaikomos lėšoms, esančioms specialiose sąskaitose, kurios imamos kaip paskolų lėšos, gautos valstybės vardu ir skirtos teikti institucijoms, ir lėšoms, esančioms paskolų rizikos sąskaitose, kuriose kaupiamos garantinės rinkliavos ir lėšos, išieškotos iš skolininkų ne ginčo tvarka. Šioje tvarkoje numatyti laisvų piniginių išteklių investavimo reikalavimai taikomi atsižvelgiant į bendrą laisvų piniginių išteklių, esančių sąskaitose, likutį ir jau investuotų laisvų piniginių išteklių bendrą sumą. Laisvi piniginiai ištekliai, investuoti užsienio valiuta, apskaitomi litais investavimo dieną buvusiu oficialiu lito ir tos valiutos santykiu.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme vartojamas sąvokas.
3. Institucija valdomus laisvus piniginius išteklius, apskaičiuotus pagal atskiras valiutas, gali investuoti į:
3.3. terminuotus indėlius Lietuvos banke ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose komerciniuose bankuose arba užsienio bankų Lietuvoje įsteigtuose filialuose (skyriuose) (toliau vadinama – Lietuvos komerciniai bankai);
4. Institucija laisvus piniginius išteklius gali investuoti tik ta pačia valiuta, bazine valiuta, kurios atžvilgiu nustatytas oficialus lito kursas, arba ta, kuria numatyta juos panaudoti.
5. Laisvi piniginiai ištekliai gali būti investuojami tik į terminuotus indėlius, kurių terminas baigiasi tais pačiais biudžetiniais metais, kada šie ištekliai investuojami, bet kurią dieną iki laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos, įvertinant laiką, reikalingą bankinėms operacijoms atlikti.
6. Laisvi piniginiai ištekliai gali būti investuojami į skolos vertybinius popierius, kurių išpirkimo terminas baigiasi tais pačiais biudžetiniais metais, kada šie ištekliai investuojami arba kurie be apribojimų gali būti parduoti antrinėje rinkoje tais pačiais biudžetiniais metais bet kurią dieną iki laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos, įvertinant laiką, reikalingą bankinėms operacijoms atlikti. Jeigu laisvus piniginius išteklius numatoma panaudoti pagal paskirtį kitais biudžetiniais metais, jie gali būti investuojami ir į tuos skolos vertybinius popierius, kurių išpirkimo terminas nesibaigia tais pačiais biudžetiniais metais, kada šie ištekliai yra investuojami.
II. LAISVŲ PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TVARKA
7. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius galima investuoti visus laisvus piniginius išteklius Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir akcinės bendrovės Nacionalinės vertybinių popierių biržos nustatyta tvarka tiesiogiai arba tarpininkaujant pasirinktiems bankams, vykdantiems Lietuvos banko keliamus reikalavimus, finansų maklerio įmonėms, turinčioms A kategoriją, arba užsienio komerciniams bankams, atitinkantiems šių taisyklių 15.1 ir 15.2 punktų reikalavimus.
8. Laisvus piniginius išteklius galima investuoti į skolos vertybinius popierius, kuriuos išleido užsienio valstybių:
8.1. pagal Standart & Poor’s ne mažesnį kaip A+ arba pagal Moody’s ne mažesnį kaip A1 tarptautinį ilgalaikį kredito reitingą investuojama valiuta turinčios valstybių centrinės vyriausybės ir tarptautinės finansinės organizacijos;
8.2. pagal Standart & Poor’s ne mažesnį kaip A+ arba pagal Moody’s ne mažesnį kaip A1 tarptautinį ilgalaikį kredito reitingą investuojama valiuta (tokio reitingo nesant – garantiją, suteiktą tiesioginio garanto, pagal Standart & Poor’s turinčio ne mažesnį kaip A+ arba pagal Moody’s ne mažesnį kaip A1 tarptautinį ilgalaikį kredito reitingą investuojama valiuta), ir centrinių vyriausybių garantiją turinčios valstybių vyriausybinės institucijos, investiciniai fondai, valstybiniai fondai arba agentūros.
9. Į kiekvienos valstybės vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius galima investuoti ne daugiau kaip 50 procentų laisvų piniginių išteklių.
10. Į kiekvieną investicinį fondą galima investuoti iki 60 procentų laisvų piniginių išteklių ir iki 40 procentų investicinio fondo vertės, bet ne daugiau kaip 80 procentų bendrai visų laisvų piniginių išteklių į visus investicinius fondus.
11. Laisvus piniginius išteklius galima investuoti į terminuotus indėlius Lietuvos komerciniuose bankuose ir į Lietuvos komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius, jei per paskutinį ataskaitinį laikotarpį bankas atitiko šiuos reikalavimus:
12. Laisvus piniginius išteklius galima investuoti į Lietuvoje registruotus investicinius fondus, jei per paskutinį ataskaitinį laikotarpį investicinis fondas atitiko šiuos reikalavimus:
13. Į terminuotus indėlius Lietuvos komerciniuose bankuose ir Lietuvos komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius litais galima investuoti ne daugiau kaip 60 procentų investavimo dieną įregistruoto banko akcinio kapitalo sumos, bet ne daugiau kaip 70 procentų laisvų piniginių išteklių, o į terminuotus indėlius Lietuvos komerciniuose bankuose ir į bankų išleistus vertybinius popierius užsienio valiuta – ne daugiau kaip 30 procentų laisvų piniginių išteklių.
14. Į terminuotus indėlius Lietuvos banke galima investuoti visus laisvus piniginius išteklius užsienio valiuta.
15. Laisvus piniginius išteklius galima investuoti į terminuotus indėlius užsienio komerciniuose bankuose ir į užsienio komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius bei investicinius fondus, kurie investavimo dieną atitinka šiuos reikalavimus:
15.1. banko arba investicinio fondo tarptautiniai paskolų reitingai ne žemesni negu:
16. Į terminuotus indėlius užsienio komerciniame banke ir į užsienio komercinio banko išleistus skolos vertybinius popierius galima investuoti ne daugiau kaip 30 procentų laisvų piniginių išteklių.
17. Investiciniai fondai, Lietuvos ir užsienio komerciniai bankai, kuriuose į terminuotus indėlius ar vertybinius popierius bus investuojami laisvi piniginiai ištekliai, pasirenkami apklausos būdu. Pagrindiniai kriterijai pasirenkant banką ar investicinį fondą, kurie atitinka šių taisyklių 11, 12 ar 15 punktuose nurodytus reikalavimus, – užsienio banko ar investicinio fondo reitingas, metinė palūkanų norma už siūlomas investuoti sumas, komisinio užmokesčio ar kitų išlaidų dydis.
______________