LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
2011 m. kovo 15 d. Nr. XI-1277
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą, n u t a r i a :
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
4 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. IX-1876 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 117-5324).
Lietuvos Respublikos Seimo
2011 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. XI-1277
1 priedėlis
Vilniaus Gedimino technikos UNIVERSITETO STATUTAS
Vilniaus Gedimino technikos universiteto ištakos siekia 1956 m., kai buvo įkurtas Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus vakarinis skyrius, kuris 1960 m. reorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą, nuo 1961 m. – į KPI Vilniaus filialą. Šio filialo pagrindu 1969 m. įsteigta savarankiška aukštoji mokykla – Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Prezidiumo 1990 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. I-736 Vilniaus inžinerinis statybos institutas pavadintas Vilniaus technikos universitetu (Žin., 1990, Nr. 32-781). Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 1996 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 991 Vilniaus technikos universitetui suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Jo buveinės adresas: Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius.
2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose.
5. Universitetas turi autonomiją, kuri apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą demokratinės savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir šiame statute.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.
7. Universitetas yra Lietuvos mokslinės minties ugdymo centras ir neatskiriama Europos bei pasaulio akademinės bendruomenės dalis.
8. Universitete:
1) pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo ir akademinės bendruomenės nuostatos;
3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, jų dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje ir meninėje veikloje;
II SKYRIUS
tikslai, uždaviniai ir teisės
10. Universiteto misija – mokyti ir ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, verslią, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, padėti užtikrinti ekonominį šalies visuomenės, kultūros ir ūkio suklestėjimą, socialinę santarvę ir nacionalinės kultūros savitumo išsaugojimą.
11. Universiteto tikslai yra:
1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui šiuolaikinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo ir studijų srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies plėtrą;
12. Universiteto tikslams įgyvendinti keliami tokie uždaviniai:
1) nagrinėti visuomenės ir darbo rinkos raidos tendencijas, Lietuvos ūkio plėtros strategiją ir atsižvelgti į tai vykdant studijas;
2) sudaryti tinkamas sąlygas asmenims įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir organizuoti specialistų tęstinį mokymąsi, jų įgytos kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;
3) diegti pasaulyje pripažintus pažangiausius mokslo, studijų ir vadybos standartus, nuolat analizuoti savo veiklą ir ją tobulinti;
4) kurti tarptautinio lygio mokslo centrus, žinių ekonomikos branduolius ir skatinti žinių ekonomikos plėtrą, mokslo, studijų ir praktikos vienovę;
5) skleisti mokslo ir technikos idėjas, viešinti intelektinės veiklos rezultatus, rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, kitas mokomąsias priemones;
13. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys yra šios: studijos, moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra, ūkinė ir kita veikla.
14. Universitetas turi teisę:
1) pasirinkti asmenybės ugdymo ir studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;
4) teikti švietimo, kvalifikacijos tobulinimo, mokslinių tyrimų, ekspertines, konsultacines ir kitas paslaugas;
6) laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (mokslo ir studijų centrus, fakultetus, institutus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir Universiteto tarybos (toliau – Taryba) nustatytomis sąlygomis steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, savo filialus ir atstovybes, kai tai būtina Universiteto tikslams ir misijai įgyvendinti;
10) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis formas;
11) valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
12) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas nuosavybės teise valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, sukurtas kaip eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir intelektinės veiklos rezultatas, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu;
13) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejama nuo Universiteto veiklos tikslų;
14) gauti paramą, pirkti, nuomoti ir išsinuomoti turtą, skolintis lėšų, nepažeisdamas Mokslo ir studijų įstatyme nustatytų reikalavimų;
15) parduoti, perduoti, įkeisti nuosavybės teise valdomą turtą, taip pat juo laiduoti ar garantuoti savo įsteigtų subjektų prievolių įvykdymą, Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
III SKYRIUS
VALDYMAS
16. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos ir efektyvumo principais.
17. Universitetas turi kolegialius valdymo organus – Tarybą ir Universiteto senatą (toliau – Senatas), taip pat vienasmenį valdymo organą – Universiteto rektorių (toliau – rektorius).
pirmasis SKIRSNIS
TARYBA
18. Taryba atlieka šias funkcijas:
5) nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
9) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
10) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;
11) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
13) vertina Universiteto veiklos atitiktį Universiteto strateginiam veiklos (plėtros) planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Universiteto veiklai;
14) užtikrina Universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais iki balandžio 2 dienos Universiteto interneto svetainėje informuoja visuomenę apie Universiteto strateginio veiklos (plėtros) plano vykdymo rezultatus;
16) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;
17) kiekvienais metais iki balandžio 2 dienos rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją pateikia Seimui;
19. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
1) vieną Tarybos narį skiria Universiteto studentų atstovybė. Tarybos nario skyrimo tvarka nustatyta Universiteto studentų įstatuose;
2) tris – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie užima pareigas konkurso būdu. Jie renkami dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie užima pareigas konkurso būdu, atstovų konferencijoje. Atstovai renkami Universiteto padaliniuose, laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo šešių pagrindines pareigas Universitete einančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų;
3) vieną – administracija ir kiti darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas, visuotiniame administracijos ir kitų darbuotojų atstovų konferencijoje. Atstovai renkami laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo keturių administracijos ir kitų darbuotojų;
5) rinkimų komisija apie konferencijas (laiką, vietą, darbotvarkę, kandidatų iškėlimo tvarką) praneša Universiteto bendruomenei internetu ir Senato skelbimų lentose ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki rinkiminės konferencijos pradžios;
6) rinkiminė konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į ją išrinktų atstovų;
7) į Tarybą išrinktais laikomi kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, bet išrinktų turi būti mažiau, organizuojamas pakartotinis balsavimas, į kurio biuletenius įrašomi tiktai vienodą skaičių balsų gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų;
9) kitus penkis narius siūlo fiziniai ir juridiniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams. Šiuos Tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs Tarybos nuomonę;
21. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.
22. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme bei šiame statute nustatytas funkcijas. Į pirmąjį Tarybos posėdį kviečiami Senato ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės nariai. Tarybos narių įsipareigojimas parengiamas Senato nustatyta tvarka.
23. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.
24. Taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
26. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas pareigas arba nepasirašo šio statuto 22 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą (instituciją) su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
27. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatyme bei šiame statute nustatyta tvarka skiria subjektas (institucija), skyręs Tarybos narį, kurio įsipareigojimai nutrūko. Naujai paskirtas Tarybos narys pareigas pradeda eiti tada, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatyme bei šiame statute nurodytą įsipareigojimą. Naujo Tarybos nario įgaliojimai tęsiasi iki nario, kurio įgaliojimai nutrūko, kadencijos pabaigos.
28. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų. Tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais skelbiamą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, rektoriaus įsakymu.
antrasis SKIRSNIS
SENATAS
30. Senatas atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno ir kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo bei meno veiklos kokybę ir lygį;
4) pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia Akademinės etikos kodeksą;
5) vadovaudamasis Tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo, pareigų užėmimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo (konferencijos) pradžios apie tai paskelbia Universiteto interneto svetainėje;
7) mokslo ir studijų centro ar fakulteto tarybai pasiūlius, įvertindamas asmens mokslinės ar pedagoginės ir (arba) kitos visuomenei svarbios veiklos rezultatus, teikia pedagoginius profesoriaus, docento, profesoriaus emerito, Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės nario ir kitus vardus;
32. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinė studentų konferencija. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų Senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų Senato narių. Pagal pareigas į Senatą patekti gali ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių, tarp jų gali būti ir kitų mokslo bei studijų institucijų darbuotojai. Universiteto rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Naujos kadencijos Senato narių skaičius ir kvotos patvirtinamos kadenciją baigiančios sudėties Senato sprendimu.
33. Senato narius renka fakultetų arba jiems prilygintų padalinių mokslininkai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas, tokia tvarka:
1) kiekvieno fakulteto arba jiems prilyginto padalinio mokslininkų susirinkime išrenkami trys Senato nariai;
2) fakultetų arba jiems prilygintų padalinių atstovų į Senatą rinkimus rengia Universiteto rinkimų komisija, patvirtinta Senato pirmininko potvarkiu;
3) susirinkimą, kuriame renkami fakultetų arba jiems prilygintų padalinių atstovai į Senatą, šaukia fakulteto dekanas (padalinio vadovas) arba Tarybos pirmininkas;
4) susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė fakulteto arba jam prilyginto padalinio mokslininkų;
5) atstovų į Senatą kandidatus siūlo fakultetų arba jiems prilygintų padalinių tarybos. Kandidatus į Senatą gali siūlyti ir susirinkime dalyvaujantys mokslininkai;
6) susirinkime išrenkama balsų skaičiavimo komisija, kuri išdalija balsavimo biuletenius, prižiūri slapto balsavimo eigą, skaičiuoja balsus. Balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas;
7) biuletenis laikomas galiojančiu, jeigu jame palikti neišbraukti ne daugiau kaip trys kandidatai. Išrinktais į Senatą laikomi tie asmenys, kurie gavo daugiausia dalyvavusių susirinkime rinkėjų balsų;
8) jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, o išrinktų narių turi būti mažiau, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tik vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę vienodą balsų skaičių;
34. Senatui vadovauja Senato pirmininkas. Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami slaptu balsavimu Senato narių balsų dauguma. Pirmininkauti posėdžiui, kuriame renkami Senato vadovai, išrenkamas Senato narys. Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami 5 metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Rektorius, prorektoriai ir kancleris negali būti renkami Senato pirmininku ar jo pavaduotoju.
35. Senatas gali slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 Senato narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Senato vadovais ir skelbti naujus jų rinkimus.
36. Senate sudaroma kolegija. Konkretiems klausimams nagrinėti Senatas, kolegija ar nuolatinės komisijos gali sudaryti laikinąsias darbo grupes. Senato ir kolegijos veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas darbo reglamentas.
37. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą pagal iš anksto Senato patvirtintą planą. Neeilinį posėdį Senato pirmininkas gali šaukti savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Senato narių rašytiniu siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui dienos. Tokiu atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.
38. Senato priimti nutarimai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas skelbiami viešai Universiteto interneto svetainėje. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimo vykdymą rektorius gali laikinai sustabdyti įsakymu, išleistu ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Senato nutarimo paskelbimo. Tokiu atveju Senatas, savo posėdyje išklausęs rektoriaus argumentus, vėl aptaria tą patį nutarimą. Pakartotinai priimto Senato nutarimo vykdymo rektorius sustabdyti negali. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams.
trečiasis SKIRSNIS
REKTORIUS
40. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.
41. Rektorius atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos (plėtros) plano rengimą ir įgyvendinimą;
5) įvertinęs Senato ir studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) supažindina Senatą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą;
9) teikia Tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos (plėtros) planą ir Universiteto struktūros pertvarkos planus;
10) teikia Senatui tvirtinti Universiteto prorektorių, Universiteto kanclerio, fakultetų dekanų, katedrų vedėjų ir institutų direktorių kandidatūras; pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia prorektorių ir kanclerio įgaliojimai. Jeigu Universiteto rektorius buvo išrinktas, o prorektoriai ir kancleris patvirtinti iš Universiteto darbuotojų, pasibaigus jų įgaliojimams, jiems garantuojama teisė grįžti į anksčiau Universitete jų eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas ir jas eiti 5 metus;
44. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių.
45. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
46. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
ketvirtasis SKIRSNIS
REKTORATAS
48. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, kancleris, fakultetų dekanai, institutų vadovai ir studentų atstovybės deleguotas jos narys. Rektorato nariais rektorius gali skirti ir kitus asmenis.
IV SKYRIUS
STRUKTŪRA
pirmasis SKIRSNIS
FAKULTETAS
50. Fakultetas ar kitas fakulteto teisėmis veikiantis mokslo ir studijų padalinys (toliau – fakultetas) yra struktūrinis Universiteto padalinys. Fakultetas savo veikloje vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymu, Universiteto statutu, bendraisiais fakulteto tarybos nuostatais ir bendraisiais fakulteto nuostatais bei kitais teisės aktais.
51. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos bei kiti padaliniai. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto dekanas.
52. Kolegialus fakulteto valdymo organas yra taryba, kurios formavimą ir veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti bendrieji fakulteto tarybos nuostatai.
53. Fakulteto taryba, nepažeisdama Tarybos ir Senato nutarimų:
1) priima nutarimus, reglamentuojančius studijų organizavimą fakultete, mokslinę, ūkinę ir finansinę fakulteto veiklą;
3) sustabdo dekano ir fakulteto padalinių vadovų sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Statutui ar kitiems norminiams aktams;
54. Fakulteto dekanas, remdamasis šiuo statutu, Tarybos, Senato ir fakulteto tarybos nutarimais, vadovauja fakultetui ir atsako už jo darbo rezultatus. Dekanas veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja. Kartu su fakulteto taryba jis formuoja fakulteto studijų ir mokslo politiką ir ją įgyvendina. Dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti bendrieji fakulteto nuostatai.
55. Dekano kandidatūrą rektoriui siūlo fakulteto taryba. Rektorius teikia Senatui tvirtinti fakulteto tarybos pasiūlytą arba kitą dekano kandidatūrą. Senatui pritarus, dekaną 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia rektorius. Fakulteto dekanas kiekvienais metais fakulteto mokslininkų susirinkimui pateikia fakulteto veiklos ataskaitą. Jeigu fakulteto taryba 2/3 balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą dekanu, jo atstatydinimo klausimą sprendžia Senatas. Buvusiam dekanui garantuojama teisė grįžti į anksčiau Universitete jo eitas dėstytojo arba mokslo darbuotojo pareigas ir jas eiti 5 metus.
56. Dekanas dalį savo funkcijų gali perduoti prodekanams. Dekano teikiamas prodekanų kandidatūras tvirtina rektorius. Pasibaigus dekano kadencijai ar kitaip nutrūkus jo įgaliojimams, prodekanai atsistatydina.
57. Dekanui spręsti svarbiausius studijų, ugdymo ir mokslo klausimus padeda jo vadovaujama patariamoji institucija – dekanatas, kurį sudaro dekanas, fakulteto tarybos pirmininkas, prodekanai, katedrų vedėjai ir fakulteto mokslinių padalinių vadovai. Dekanato nariais dekanas gali skirti ir kitus asmenis.
antrasIS SKIRSNIS
KATEDRA
58. Svarbiausias Universiteto studijų ir mokslo padalinys yra katedra. Katedra savarankiškai sprendžia Senato ir fakulteto tarybos jai nustatytus mokslo ir studijų uždavinius. Prie katedros gali būti steigiamos laboratorijos, kiti padaliniai, sudaromos laikinos tyrėjų grupės mokslo projektams įgyvendinti. Katedros veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti bendrieji katedros nuostatai.
59. Katedra atlieka šias funkcijas:
1) organizuoja studijų ir studentų ugdymo procesą, mokslo ir metodinį darbą, siekdama užtikrinti studijų ir tyrimų bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros atitiktį mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui;
2) rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokomąsias priemones, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą;
4) įgyvendina Universiteto mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo priemones, susijusias su katedros kuruojamomis studijų programomis, specializacijomis, dėstomais dalykais;
5) nagrinėja ir vertina absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;
60. Katedrai vadovauja katedros vedėjas. Jis atsako už katedros veiklą. Katedros vedėju gali būti katedros veiklą atitinkančios mokslo ir (arba) studijų krypties mokslininkas. Dekanas teikia rektoriui katedros pasiūlytą arba kitą katedros vedėjo kandidatūrą. Rektorius teikia Senatui tvirtinti dekano pasiūlytą arba kitą kandidatūrą. Katedros vedėją rektoriaus teikimu tvirtina Senatas.
TREČIASIS SKIRSNIS
KITI PADALINIAI, ADMINISTRACIJA
61. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, šis statutas, Universiteto valdymo organų priimti ir kiti teisės aktai.
62. Rektoriaus pateiktą pareigybių sąrašą ir Universiteto vidaus tvarkos taisykles tvirtina Senatas. Padalinių etatų struktūrą, pareigybių aprašymus ir vidaus darbo tvarkos taisykles tvirtina rektorius.
63. Universitetas turi administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų Universiteto studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
64. Administracijos padalinių darbuotojų pareigos ir funkcijos nustatytos Universiteto padalinių nuostatuose ir darbuotojų pareigybių aprašymuose.
v SKYRIUS
MOKSLINĖ VEIKLA
66. Universitete mokslas ir studijos neatsiejami. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslinės veiklos rezultatus. Be to, Universitete plėtojama technologijų ir kita mokslinė ir kūrybinė veikla. Universitetas skatina akademinės bendruomenės ir studentų mokslines ir menines iniciatyvas.
67. Mokslinių tyrimų kryptis ir apimtį, tematiką ir terminus nustato Senatas, atsižvelgdamas į Universiteto mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvai, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Universitetas skatina dalykinius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą Europos ir pasaulio tarpdalykinių mokslinių tyrimų tinkluose, atlieka mokslinius tyrimus pagal viešojo ir privataus sektorių institucijų užsakymus.
68. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės bei tarnybos paslapčių apsaugą.
69. Universiteto mokslinę veiklą vykdo centrai, fakultetai, institutai, katedros ir mokslo laboratorijos. Jų atlikti tyrimai sudaro mokslo, kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra studijų bei mokslinės kvalifikacijos tobulinimo bazė. Bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis, Universitetas gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis.
71. Vyriausybės nustatyta tvarka Universitetas rengia mokslininkus, vykdydamas doktorantūros studijas.
73. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos Europoje ir pasaulyje kūrimo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas gali kurti integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius) bei mokslo ir technologijų parkus ir (arba) dalyvauti jų veikloje.
74. Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslo žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokomąją ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei metodinius renginius.
75. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, organizuojamos jaunųjų mokslininkų konferencijos, rengiami studentų mokslo darbų konkursai.
76. Universiteto darbuotojai ir studentai skatinami kurti ir komerciniais tikslais panaudoti intelektinės veiklos produktus.
77. Universitetas gali steigti mokslinių tyrimų padalinius, kurie atlieka Universiteto tikslus ir misiją atitinkančius tam tikros krypties (tam tikrų krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikia mokslinę bazę Universiteto studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti, atlieka šalies ūkiui, kultūrai ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikrų krypčių tyrimus.
vi SKYRIUS
STUDIJOS
79. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Universitete gali būti organizuojamos ir kitos studijos, neprieštaraujančios teisės aktams.
80. Studijos Universitete yra trijų pakopų: pirmoji – bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Universitete gali būti vykdomos ir vientisosios studijų programos, apimančios pirmosios ir antrosios pakopų studijas.
81. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Šių formų studijų įgyvendinimo tvarką nustato Senatas.
82. Laipsnį suteikiančių studijų programų apimtis ir trukmė nustatoma Mokslo ir studijų įstatymu ir Senato patvirtintais dokumentais.
83. Studijų programų sudarymo bendruosius principus, studijų programų pertvarkymo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką nustato Senatas.
84. Baigus pirmosios pakopos studijas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, išduodamas bakalauro kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas. Baigus antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis, išduodamas magistro kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas. Baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, išduodamas daktaro mokslo laipsnį liudijantis diplomas. Baigus pirmosios, antrosios pakopų ar vientisąsias studijas, kartu su diplomu išduodamas ir diplomo priedėlis (priedas) su informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
85. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba pasirengti savarankiškai praktinei veiklai. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.
86. Asmenims, baigusiems kolegines studijas, Universitete gali būti organizuojamos studijos, skirtos per trumpesnį laiką baigti pirmosios pakopos universitetines studijas.
87. Asmeniui, studijavusiam Universitete studijų programos dalį ar pavienius studijų dalykus (dalinės studijos), išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.
88. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas su užsienio ir (arba) kitomis Lietuvos Respublikos aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias studijas, suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis arba dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis gali būti suteikiamas ir tada, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.
90. Universitetas gali suteikti profesinę kvalifikaciją, jeigu turi teisės aktų nustatytus įgaliojimus.
91. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais.
92. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos arba kitokias studijas, po kurių pagal galiojančius teisės aktus galima stoti į antrosios pakopos studijų programas. Asmenys, turintys profesinį bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijas priimami Senato nustatyta tvarka ir jeigu atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus minimalius reikalavimus. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, baigę antrosios pakopos universitetines studijas ir atitinkantys Doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus. Priėmimo į Universitetą taisykles nustato ir skelbia rektorius.
VII SKYRIUS
AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
94. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
95. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
2) mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
96. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:
1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
pirmasis SKIRSNIS
STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
100. Universiteto klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).
102. Baigę Universitetą asmenys darbo vietas pasirenka savarankiškai. Universitetas kaupia ir teikia turimą informaciją apie esamas ir prognozuojamas darbo vietas.
105. Studentai turi teisę:
3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą, studijuoti kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;
5) motyvuotai rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai ir tokį pasirinkimą įmanoma įgyvendinti;
7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
8) kreiptis Senato nustatyta tvarka į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
9) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų tarp studentų ir administracijos bei kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;
10) vadovaudamiesi Senato patvirtintais studijų nuostatais, nutraukti ir atnaujinti studijas. Studijos nutraukiamos ir atnaujinamos rektoriaus įsakymu dekano teikimu;
11) išeiti akademinių atostogų ar pertraukti studijas, neprarasdami studento statuso. Bendra studijų pertraukos trukmė neturi viršyti trejų metų ir studijų atnaujinimas turi sutapti su semestro pradžia;
106. Studentai privalo:
107. Studentai, neišlaikę egzamino ar įskaitos, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti vadovaudamiesi Senato patvirtinta studijų tvarka.
108. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato rektorius, įvertinęs studentų atstovybės siūlymus.
109. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus apie jų teisėtų interesų pažeidimus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. Studentas, nepatenkintas atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų, turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.
110. Ginčų nagrinėjimo komisija sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Ši komisija yra nuolatinė. Ji sudaroma rektoriaus įsakymu, skiriant po lygiai Universiteto administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų dauguma. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu.
111. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis.
112. Universiteto studentų interesams atstovauja Universiteto studentų atstovybė. Studentų atstovybė yra visų Universiteto studentų (visų fakultetų ir visų studijų formų studentų) savivaldos institucija. Studentų atstovybę sudaro visuotinės Universiteto studentų atstovų konferencijos išrinkti studentai.
113. Visuotinės studentų konferencijos organizavimo tvarka nustatyta studentų atstovybės įstatuose. Visuotinė studentų atstovų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų atstovų. Konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų atstovų.
114. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi šiuo statutu ir visuotinės studentų atstovų konferencijos patvirtintais studentų atstovybės įstatais.
115. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.
116. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių visais studijų klausimais.
117. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto skirtas lėšas studentų atstovybė atsiskaito Senatui ir studentų atstovybės nariams studentų atstovybės įstatytuose nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
AKADEMINIS PERSONALAS
119. Universiteto akademinį personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai.
121. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir (arba) jiems vadovauti, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Reikalavimus ir tvarką profesoriaus pareigoms eiti nustato ir tvirtina Senatas.
122. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, dalyvauti meno veikloje.
123. Lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
124. Asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Menų asistentas dalyvauja meno kūryboje.
125. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti šiame statuto skirsnyje, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas.
126. Universiteto mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.
127. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus.
128. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus.
129. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus.
130. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.
132. Minimalius mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų, pareigybių kvalifikacinius reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.
133. Mokslininko stažuotojo pareigas Universitete gali eiti asmuo, kuris kitoje institucijoje parengė ir apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos.
134. Kvalifikacinius reikalavimus, keliamus tyrėjų pareigybėms, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato Senatas.
135. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.
136. Universitetas gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų dėstytojus, mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka.
137. Senato sprendimu Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur, gali būti suteikiamas asocijuotojo mokslininko statusas. Asocijuotasis mokslininkas, Senatui pritarus, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.
138. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje Senato nustatyta tvarka. Profesoriui emeritui mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
139. Universiteto akademinis personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
140. Universiteto dėstytojai kas 5 metai ne ilgiau kaip vieniems metams Senato nustatyta tvarka gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
141. Universiteto darbuotojai, susiję su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso.
142. Į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir kviestinius dėstytojus bei kviestinius mokslo darbuotojus, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkurso šioms pareigoms eiti tvarką nustato Senato patvirtinti nuostatai.
143. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Ši nuostata netaikoma kviestiniams dėstytojams bei mokslo darbuotojams ir asmenims, nurodytiems šio statuto 145 punkte. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Konkursą skelbia rektorius. Pranešimas apie konkursą dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti turi būti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse.
144. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pareigas konkursų ir atestacijos komisija, sudaryta Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 konkursų ir atestacijos komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, konkursų ir atestacijos komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.
145. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu. Šis punktas netaikomas asmenims, sukakusiems 65 metų amžių.
146. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
147. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurie, pasibaigus jų kadencijai, yra vyresni kaip 65 metų, gali toliau dirbti Universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis gali būti sudaroma iš naujo.
148. Į Universiteto, jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas renkami ar skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami ar skiriami į Universiteto, jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas, jeigu tam pritaria Taryba, Senatas ir studentų atstovybė. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina Universiteto ar jo padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, 147 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
149. Rektorius gali be konkurso ir be atestacijos priimti mokslo darbuotoją dirbti mokslinį darbą ar dėstytoją dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Šiems mokslo darbuotojams ir dėstytojams taikomi atitinkamų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai.
150. Studentai, dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai ir absolventai turi teisę Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka jungtis į sąjungas, asociacijas ir kitas organizacijas. Studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų, tyrėjų ir absolventų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka.
viii SKYRIUS
turtas
151. Valdydamas, naudodamas turtą ir juo disponuodamas, Universitetas vadovaujasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
152. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas.
153. Universiteto turtą sudaro Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas ir valstybei nuosavybės teise priklausantis bei pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas.
154. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvių Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3, 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo, literatūros ar meno kūrinių; pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų; puslaidininkinių gaminių topografijų; kitų intelektinės nuosavybės objektų), įgytų pagal sutartis ar įstatymų nustatyta tvarka;
155. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja įstatymų ir Tarybos nustatyta tvarka.
156. Valstybės pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi, laikydamasis Tarybos nustatytos tvarkos.
157. Universiteto darbuotojai ir studentai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.
iX SKYRIUS
lėšos
159. Universiteto lėšas sudaro:
4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
161. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Universitetui skiriamos:
162. Valstybės biudžeto lėšos studijoms Universitetui skiriamos:
2) valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausius studijų rezultatus pasiekusių studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti;
163. Tikslinės valstybės biudžeto lėšos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka konkurso būdu gali būti skiriamos Universiteto studijų programoms įgyvendinti, atsižvelgiant į būtiniausius valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, jeigu jų negalima patenkinti kitais Mokslo ir studijų įstatyme nustatytais būdais.
164. Studijų kainą rektoriaus teikimu nustato Taryba. Studijų kaina nurodoma priėmimo į Universitetą taisyklėse. Studijų kaina nustatoma atsižvelgiant į studijų išlaidas, skirtas:
165. Universiteto pajamos, gautos iš mokslo, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, naudojamos Tarybos nustatyta tvarka. Šiomis lėšomis Universitetas disponuoja savarankiškai šiame statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
166. Universitetas teisės aktų ir Tarybos nustatyta tvarka gali skolintis, t. y. pasirašyti paskolų, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamasis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
169. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.
170. Sprendimą reorganizuoti arba likviduoti Universitetą priima Seimas Tarybos arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs Tarybos ir Senato nuomonę.
Lietuvos Respublikos Seimo
2011 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. XI-1277
2 priedėlis
Vilniaus Gedimino technikos UNIVERSITETO VALDOMŲ IR NAUDOJAMŲ pastatų, STATINIŲ IR ŽEMĖS SKLYPŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Objektas |
Statinio žymėjimas kadastrinėje byloje / unikalusis Nr. |
Bendras plotas, m2 |
Adresas |
| VILNIAUS MIESTAS |
||||
| Saulėtekio rūmai (SR) |
||||
| 1. |
Centrinis korpusas (SRC) |
1C7b |
8 534,51 |
Saulėtekio al. 11, Vilnius |
| 2. |
I auditorinis korpusas (SRA-I) |
2C2p |
4 896,40 |
|
| 3. |
II korpusas (SRK-II) |
4C8p |
6 811,79 |
|
| 4. |
II auditorinis korpusas (SRA-II) |
5C3p |
3 565,75 |
|
| 5. |
I laboratorinis korpusas (SRL-I) |
3C5p |
8 785,78 |
|
| 6. |
II laboratorinis korpusas (SRL-II) |
6C2p |
3 111,90 |
|
| 7. |
Sandėlis |
|
444,95 |
|
| 8. |
Sandėlis |
|
449,69 |
|
| Mechanikos rūmai (MR) |
||||
| 9. |
I korpusas (MR-I) |
1C2p |
3 163,28 |
J. Basanavičiaus g. 28, Vilnius |
| 10. |
II korpusas (MR-II) |
2C2p |
1 559,20 |
|
| 11. |
III korpusas (MR-III) |
3C2p |
1 250,16 |
|
| 12. |
IV korpusas (MR-IV) |
5C3p |
1 239,80 |
|
| 13. |
V korpusas (MR-V) |
4F2p |
222,79 |
|
| 14. |
Ūkinės paskirties priklausiniai |
7G1g; 18I1p; 21G1g |
165,77 |
|
| Architektūros rūmai (AR) |
||||
| 15. |
I korpusas (AR-I) |
1C3p |
4 155,75 |
Trakų g. 1 / Pylimo g. 26, Vilnius |
| 16. |
II korpusas (AR-II) |
2C2p |
2 676,92 |
|
| 17. |
III korpusas (AR-III) |
3C2p |
499,42 |
|
| 18. |
IV korpusas (AR-IV) |
4C2p |
1 662,27 |
|
| 19. |
V korpusas (AR-V) |
5C3p |
929,45 |
|
| 20. |
Kiti inžineriniai statiniai |
unikalusis Nr. 1094-0307-6060 |
|
|
| Aviacijos rūmai (AV) |
||||
| 21. |
I korpusas (AV-I) |
8B3p |
1 416,23 |
Rodūnios kelias 30, Vilnius |
| 22. |
II korpusas (AV-II) |
1C2p |
1 372,31 |
Rodūnios kelias 32, Vilnius |
| Transporto rūmai (TR) |
||||
| 23. |
I korpusas (TR-I) |
1C1p |
801,50 |
Plytinės g. 25, Vilnius |
| 24. |
II korpusas (TR-II) |
1P2p |
2 080,20 |
Plytinės g. 27B, Vilnius |
| 25. |
III korpusas (TR-III) |
1C4b |
3 325,87 |
Plytinės g. 27, Vilnius |
| 26. |
Garažas |
2G1p |
1 354,51 |
|
| 27. |
Garažas |
3G1p |
321,09 |
|
| 28. |
Garažas |
5G1p |
1 103,92 |
|
| 29. |
Ūkinės paskirties priklausiniai |
4H1p; 6F1p |
277,88 |
|
| 30. |
Kiti inžineriniai statiniai |
a1 |
3 951,00 |
Plytinės g. 27C, Vilnius |
| Elektronikos rūmai (ER) |
||||
| 31. |
I korpusas (ER-I) |
3B4p |
4 576,02 |
Naugarduko g. 41, Vilnius |
| 32. |
II korpusas (ER-II) |
2B9p |
977,92 |
|
| 33. |
III korpusas (ER-III) |
4H4p |
1 328,87 |
|
| 34. |
IV korpusas (ER-IV) |
1B4p |
422,43 |
|
| 35. |
Ūkinės paskirties priklausiniai |
12I1p; 15I1p |
66,28 |
|
| Linkmenų rūmai (LR) |
||||
| 36. |
I korpusas su galerijomis (LR-I) |
6P1p |
1 773,36 |
Linkmenų g. 28, Vilnius |
| 37. |
II korpusas (LR-II) |
8P1b |
1 227,76 |
|
| 38. |
III korpusas (LR-III) |
13P2p |
3 215,77 |
|
| 39. |
IV korpusas (LR-IV) |
2B5b |
2 073,21 |
|
| 40. |
V korpusas (LR-V) |
1B3p |
3 777,00 |
|
| 41. |
VI korpusas (LR-VI); sandėlis |
3F1b |
1 874,14 |
|
| 42. |
VII korpusas (LR-VII); mechaninis cechas |
14P1p |
1 059,43 |
|
| 43. |
Garažas |
4G2p |
769,71 |
|
| 44. |
Ūkinės paskirties priklausiniai |
12H1b; 15H1p; 16H1p; 20F0p; 21F0p |
313,05 |
|
| 45. |
Kiti inžineriniai statiniai |
a1; a2; 1-5; unikalusis Nr. 4400-1698-6506; 4400-1698-6539; 4400-1698-5463; 4400-1698-6460 |
|
|
| Infrastruktūros ir bendrabučių pastatai |
||||
| 46. |
Biblioteka |
1C2b |
2 587,31 |
Saulėtekio al. 14, Vilnius |
| 47. |
Sporto salė |
1U2/p |
2 139,56 |
Saulėtekio al. 28, Vilnius |
| 48. |
Kiti inžineriniai statiniai |
a1-a4 |
|
|
| 49. |
Garažai su priklausiniais |
2G1p |
192,84 |
Kėdainių g. 6, Vilnius |
| 50. |
Garažas |
1G1p |
180,04 |
|
| 51. |
Kiti inžineriniai statiniai |
3F1b; unikalusis Nr. 1094-6003-0057 |
|
|
| 52. |
Garažas |
2H1p;1G1p |
186,29 |
Darbininkų g. 21A, Vilnius |
| 53. |
Pastatas (lėktuvų angaras) |
3G1bg |
286,39 |
Rodūnios kelias 2, Vilnius |
| 54. |
Gyvenamosios ir pagalbinės patalpos |
1N5p |
407,65 |
Bistryčios g. 9, Vilnius |
| 55. |
Pastatas (svečių namelis) |
1A1b |
132,49 |
Plytinės g. 7A, Vilnius |
| 56. |
Kiti inžineriniai statiniai |
unikalusis Nr. 1398-4017-5024 |
|
|
| 57. |
Bendrabutis Nr. 1 |
1N12p |
9 031,78 |
Saulėtekio al. 25, Vilnius |
| 58. |
Bendrabutis Nr. 3 |
1N16b |
6 136,09 |
Saulėtekio al. 16, Vilnius |
| 59. |
Bendrabutis Nr. 4 |
1N16b |
6 175,24 |
Saulėtekio al. 18, Vilnius |
| 60. |
Bendrabutis Nr. 5 |
1N12p |
8 456,85 |
Saulėtekio al. 19, Vilnius |
| 61. |
Bendrabutis Nr. 6 |
1N5p |
3 514,51 |
Saulėtekio al. 39A, Vilnius |
| Skrydžių praktikų bazė |
||||
| 62. |
Pastatas (administracinis pastatas) |
1B2p |
1 259,39 |
Kyviškių k., Vilniaus r. |
| 63. |
Pastatas (garažas) |
2G1p |
421,74 |
|
| 64. |
Pastatas (radijo švyturio pastatas) |
8B1p |
22,25 |
|
| 65. |
Pastatas (angaras) |
3F1pb |
2 160,90 |
|
| 66. |
Pastatas (administracinis pastatas) |
34B1p |
24,88 |
|
| 67. |
Pastatas (kuro sandėlis) |
9F1/p |
23,61 |
|
| 68. |
Pastatas |
4V1ž |
328,14 |
|
| 69. |
Kiti inžineriniai statiniai ir priklausiniai, pažymėti indeksais |
1g1/p; 6K1ž; 11H1ž; 12K1ž; 13K1ž; 19K1ž; 33H1m; 47I1/g; 49I1/ž |
336,18 |
|
| 70. |
Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai |
39š; 41k; 42k; 43v; 44k; 46t; 47I1/g; 48k; 36k; 37k; 38t; a4-a7; 1g1/p; 49I1/ž; a1; a2; a3 |
|
|
| 71. |
Praktikų bazė su priklausiniais |
1K2p |
579,92 |
Aukštadvaris, Trakų r. |
| 72. |
Kiti inžineriniai statiniai ir priklausiniai |
2M1ž; 3C1ž; 4K1ž; 5L1p; 7K1ž; nuo 8K1ž iki 24K1ž; 6I1p |
|
|
| 73. |
Praktikų bazė su priklausiniais |
1C1ž |
143,55 |
Kirdeikių k., Utenos r. |
| 74. |
Priklausiniai |
3F1m; 2F1ž |
94,00 |
|
| 75. |
Praktikų bazė |
1C1ž |
183,03 |
Pervalkos g. 37, Neringa |
| 76. |
Praktikų bazė |
2C1ž |
115,35 |
|
| 77. |
Praktikų bazės priklausiniai |
3I1ž; |
25,00 |
|
| 78. |
Kiti inžineriniai statiniai |
k1-k3 |
|
|
| 79. |
Hidrofizikos laboratorija |
1C1ž |
86,07 |
Žaliasis kelias 6, Neringa |
| 80. |
Hidrofizikos laboratorija |
3C1p |
76,11 |
|
| 81. |
Kiti inžineriniai statiniai |
unikalusis Nr. 2397-8000-8043 |
|
|
| 82. |
Praktikų bazė su priklausiniais |
1K1ž |
206,94 |
Jaurų I k., Molėtų r. |
| Žemės sklypai |
||||
| Eil. Nr. |
Plotas, ha |
Unikalusis Nr. |
Adresas |
|
| 83. |
3,4316 |
4400-2006-4664 |
Plytinės g. 25, Vilnius |
|
| 84. |
0,1183 |
0101-0026-0250 |
Plytinės g. 7A, Vilnius |
|
| 85. |
0,0976 |
0101-0080-0192 |
Rodūnios kelias 2, Vilnius |
|
| 86. |
7,7982 |
4400-0489-5481 |
Liepkalnio g. 122B, Vilnius |
|
| 87. |
0,4052 |
0101-0055-0079 |
Naugarduko g. 41 / Vytenio g. 22, Vilnius |
|
| 88. |
27,5598 |
0101-0025-1153 |
Saulėtekio al. 11, 19, 25, 39A, Vilnius |
|
| 89. |
1,7726 |
0101-0013-0194 |
Saulėtekio al. 28, Vilnius |
|
| 90. |
0,1749 |
4400-0111-5660 |
Kėdainių g. 6, Vilnius |
|
| 91. |
1,1457 |
4400-0035-0412 |
J. Basanavičiaus g. 28, Vilnius |
|
| 92. |
0,6971 |
0101-0057-0066 |
Pylimo g. 26 / Trakų g. 1, Vilnius |
|
| 93. |
1,3147 |
0101-0013-0195 |
Saulėtekio al. 14, 16, 18, Vilnius |
|
| 94. |
2,2757 |
0101-0026-0272 |
Saulėtekio al. ir Plytinės g. sankirta, Vilnius |
|
| 95. |
0,9599 |
2301-0003-0021 |
Pervalkos g. 37, Neringa |
|
| 96. |
0,2869 |
2301-0004-0303 |
Žaliasis kelias 6, Neringa |
|
| 97. |
0,5115 |
8224-0006-0055 |
Kirdeikių k., Utenos r. |
|
| 98. |
0,0737 |
8224-0006-0056 |
Kirdeikių k., Utenos r. |
|
| 99. |
5,0612 |
7907-0002-0227 |
Aukštadvaris, Trakų r. |
|
| 100. |
105,0572 |
4142-0800-0015 |
Kyviškių k., Vilniaus r. |
|
| 101. |
4,4841 |
4400-2131-1071 |
Linkmenų g. 28, Vilnius |
|
| 102. |
0,2274 |
4400-1046-2476 |
Jaurų I k., Molėtų r. |
|