LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO TRISDEŠIMTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO

1992 m. liepos 15 d. Nr. I-2749

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Pakeisti bei papildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 1964, Nr. 19-138) trisdešimtąjį skirsnį ir išdėstyti jį taip:

„Trisdešimtasis skirsnis

Gyvenamosios patalpos nuoma

318 straipsnis. Bendrieji nuostatai

Šiame skirsnyje reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, pagrįstų Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka, kai šios patalpos priklauso:

1) fiziniams asmenims;

2) gyvenamųjų namų, statybos ar eksploatavimo bendrijoms;

3) savivaldybėms;

4) įmonėms ir organizacijoms.

319 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį. Šalys įsipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas sąlygas (prievoles).

320 straipsnis. Sutarties sudarymo pagrindai

Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės valdymo organo sprendimu; įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys – kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalims susitarus.

321 straipsnis. Sutarties šalys

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas.

Nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitais pagrindais. Nuomotoju gali būti gyvenamųjų patalpų nuomininkas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro subnuomos sutartį.

Nuomininkas yra pilietis, kuris savo vardu ir dėl šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis, neturintis tėvų arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jo vardu gali sudaryti įstatymo įgaliotas asmuo.

322 straipsnis. Sutarties forma

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotasis pareigūnas ir nuomininkas. Nuomos sutartys tarp piliečių gali būti sudaromos žodžiu.

Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu.

323 straipsnis. Sutarties turinys

Sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esantys patogumai, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos sąlygos.

324 straipsnis. Sutarties dalykas

Savivaldybių ir įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbinės patalpos gali būti išnuomojamos bendram naudojimui.

325 straipsnis. Sutarties terminas

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota.

Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos.

Terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas įvykio, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Kai įvykis nutolsta, nustatytas sutarties terminas perkeliamas.

Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį.

326 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis

Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius).

Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dešimtos dienos, jeigu šalių susitarimu nenumatytas kitas terminas.

Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu.

327 straipsnis. Mokestis už komunalines paslaugas

Mokestis už komunalines paslaugas (vandenį, dujas, elektrą, šiluminę energiją ir kitas), kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už komunalines paslaugas mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šio kodekso 326 straipsnio antrojoje dalyje nustatytu terminu.

Mokesčio už komunalines paslaugas dydis, jo mokėjimo terminai ir tvarka įmonėms, organizacijoms nuomojant gyvenamąsias patalpas savo dirbantiesiems, nustatomi kolektyvine sutartimi, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu.

Jeigu įmonės, organizacijos ir fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu.

328 straipsnis. Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia šio kodekso numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų: jeigu nuomininkui pateiktos tikrovės neatitinkančios žinios apie teisę į savivaldybių gyvenamąsias patalpas, jeigu nuomos sutartimi pažeistos kitų asmenų pagrįstos teisės į šią gyvenamąją patalpą, jeigu pareigūnų veiksmai, susiję su gyvenamosios patalpos suteikimu, buvo neteisėti.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuomotojo reikalavimu, jei šis, sudarydamas sutartį su asmeniu, kuris buvo tokioje būsenoje, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ar neveiksniu nuomininku, žinojo apie tai.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pripažinus negaliojančia, nuomininkas ir visi su juo gyvenantys asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

329 straipsnis. Nuomininko šeimos nariai

Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.

Globotiniai, gyvenantys pas globėją, įgyja globėjo šeimos narių teises, jei jie neturi teisių į kitą gyvenamąjį plotą. Globėjai, apsigyvenę globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globotinio šeimos narių teisių.

Kiti asmenys, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip penkerius metus ir turėję su jais bendrą ūkį, gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

Tėvai ir pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.

330 straipsnis. Nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

Piliečiai, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

Pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties, pilnamečiai nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai atsako solidariai su nuomininku.

331 straipsnis. Šeimos narių teisė apsigyventi nuomojamoje patalpoje

Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Laikinai išvykusiems šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio kodekso 332 straipsnyje nustatyto laiko pasibaigimo, o jei šie asmenys sugrįžo anksčiau – nuo jų sugrįžimo dienos.

Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai, kitiems pilnamečiams šeimos nariams sutinkant, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus (įtėvius) šio sutikimo nereikia.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojui leidus. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui ir nepilnamečiams jų vaikams (įvaikiams). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos šeimos narių apgyvendinimo sąlygos.

Apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą, jei apsigyvendamas nebuvo kitaip susitaręs.

332 straipsnis.     Teisės naudotis savivaldybės gyvenamąja patalpa palikimas laikinai išvykusiems

Nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą jiems paliekama šešiems mėnesiams.

Šis terminas neskaičiuojamas:

1) išvykus gydytis – visą gydymosi laiką;

2) išvykus mokytis – visą mokymosi, studijų laiką;

3) išvykus ilgalaikėn komandiruotėn į užsienį – visą komandiruotės laiką;

4) išvykus eiti globėjo ar rūpintojo pareigas – visą jų ėjimo laiką;

5) vaikus atidavus į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui – visą jų ten buvimo laiką;

6) pašaukus į krašto apsaugos tarnybą – įstatymo nustatytą tarnybos laiką;

7) suėmus – visą tardymo ir teismo laiką.

Praėjus minėtam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.

Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarastoji teisė į gyvenamąjį plotą laikoma atstatyta.

Laikinai išvykusiojo reikalavimu teismas gali pripažinti jam teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą, jei bus nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytą laiką jis praleido dėl svarbių priežasčių.

Laikinai išvykusio piliečio teisė į gyvenamąją patalpą pasibaigia ir anksčiau šiame straipsnyje nustatyto laiko, kai nutraukiama savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

333 straipsnis.     Savivaldybės gyvenamosios patalpos, iš kurios laikinai išvyko nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys, naudojimo tvarka

Laikinai išvykusio savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas gyvenamąją patalpą gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį arba joje gali būti apgyvendinti laikinieji gyventojai. Laikinai išvykusiajam sugrįžus, subnuomininkas ar laikinasis gyventojas turi tuoj pat atituštinti gyvenamąją patalpą, o asmenys, neatituštinę gyvenamosios patalpos, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

334 straipsnis. Savivaldybių gyvenamosios patalpos rezervavimas

Jeigu nuomininkas, jo šeimos narys ar visi nuomininko šeimos nariai išvyksta į kitą vietovę ar užsienį ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jo nuomojama savivaldybės gyvenamoji patalpa gali būti rezervuojama. Sprendimą rezervuoti priima vietos savivaldybė. Atsisakymas rezervuoti gali būti ginčijamas teismine tvarka.

Gyvenamosios patalpos rezervavimas įforminamas rašytine sutartimi tarp savivaldybės ir išvykstančiųjų, sutinkant pasiliekantiems šeimos nariams. Savo sutikimą pasiliekantieji duoda pasirašydami rezervavimo sutartyje. Atsisakymas duoti sutikimą gali būti ginčijamas teismine tvarka.

335 straipsnis. Naudojimasis rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa

Jeigu išvyksta ne visi šeimos nariai, rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu išvyksta nuomininkas ir visi jo šeimos nariai, nuomininkas turi teisę palikti gyvenamąją patalpą naudotis pagal subnuomos sutartį kitiems asmenims arba apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Rezervavimo sutartyje gali būti numatoma, jog savivaldybė išnuomosianti gyvenamąją patalpą pagal terminuotą nuomos sutartį.

Sugrįžus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo šeimos nariui, jų reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat ją atituštinti nepriklausomai nuo rezervavimo termino pasibaigimo. Asmenys, neatituštinę rezervuotos gyvenamosios patalpos, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

336 straipsnis. Gyvenamosios patalpos subnuoma

Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo sutikimą, turi teisę subnuomoti gyvenamąją patalpą. Gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis gali būti sudaroma tiek žodžiu, tiek raštu, tiek terminuotam, tiek neterminuotam laikui.

Gyvenamosios patalpos subnuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu.

Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi atituštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prieš tris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties nutraukimą.

Jeigu subnuomininkas atsisako atituštinti gyvenamąją patalpą, jis turi būti teismine tvarka iškeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama.

337 straipsnis. Laikinieji gyventojai

Nuomininkas ir jo šeimos nariai, tarpusavy susitarę, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims (laikiniesiems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa.

Laikinieji gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jiems atsisakius išsikelti iš patalpos, nuomininkas ir jo šeimos nariai turi teisę reikalauti teismine tvarka iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

338 straipsnis. Subnuomininkų ir laikinųjų gyventojų

iškeldinimas pasibaigus gyvenamosios

patalpos nuomos sutarčiai

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai pasibaigus, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis. Subnuomininkas, taip pat laikinieji gyventojai, jeigu jie atsisako išsikelti iš patalpos, iškeldinami teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

339 straipsnis. Sutarties pakeitimas

Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 340–343 straipsniuose numatytais atvejais.

Įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti keičiama kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus. Nuomotojo atsisakymas keisti nuomos sutartį negali būti nuginčijamas.

Pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja rašytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai.

340 straipsnis. Sutarties pakeitimas padalijant butą

Pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalinti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui, atsižvelgiant į jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys.

Nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvę šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas, nekeisdami nuomos sutarties.

Ginčai, kylantys dėl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo, sprendžiami teismine tvarka.

341 straipsnis. Sutarties pakeitimas, kai viena gyvenamoji patalpa keičiama į kelias

Savivaldybė, turėdama galimybių ir nuomininkui, jo šeimos nariams bei buvusiems šeimos nariams sutinkant, jų nuomojamą gyvenamąją patalpą gali pakeisti į kelias, kiek vienam šeimos nariui suteikdama ne daugiau kaip 10 kvadratinių metrų sąlyginio gyvenamosios patalpos ploto, turėtą gyvenamąją patalpą palikdama savivaldybei. Tuo atveju nuomininkui, pilnamečiams šeimos nariams ar buvusiems šeimos nariams pageidaujant, viena savivaldybių

gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista į kelias.

Ginčai dėl sutarties pakeitimo vieną gyvenamąją patalpą pakeičiant į kelias sprendžiami teismine tvarka.

Naujas sutartis sudarę nuomininkai ir jų šeimų nariai, iki sutarties pakeitimo neturėję teisės į valstybės paramą, tokią teisę gali įgyti praėjus penkeriems metams po sutarties pakeitimo.

342 straipsnis. Sutarties pakeitimas nuomininkams susijungus į vieną šeimą

Keliems nuomininkams pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamame bute gyvenantys piliečiai, susijungę į vieną šeimą, gali sudaryti vieną nuomojamą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (sujungti butus), jeigu jų šeimos nariai ir nuomotojas su tuo sutinka. Sutartis sudaroma su susijungusių į vieną šeimą šeimos narių siūlomu nuomininku.

Nuomotojo atsisakymas sudaryti vieną nuomos sutartį gali būti nuginčijamas teismine tvarka.

343 straipsnis. Sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku

Nuomininkui ir jo šeimos nariams susitarus, pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu.

Tokia pat tvarka gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus.

Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismine tvarka.

344 straipsnis. Sutarties pakeitimas perdavus atituštintą kambarį

Jeigu bute, kuris nuomojamas pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, atituštinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno iš nuomininko gyvenamosios patalpos kambarys, jis šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis.

Jeigu atituštinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui, o šiam nuomininkui atsisakius – kitam. Atsisakius visiems nuomininkams, atituštinta gyvenamoji patalpa išnuomojama kitiems nuomininkams.

Perdavus atituštintą kambarį kitam nuomininkui, pakeičiama ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

345 straipsnis.     Įmonių, organizacijų butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas nuomininkui nutraukus darbo santykius

Jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su įmone ar organizacija, kurios gyvenamąją patalpą jis nuomoja, tai negali būti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Šiuo atveju įmonė ar organizacija gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali pakeisti kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka. Ši taisyklė netaikoma, jei su įmone ar organizacija, nuomojančia gyvenamąją patalpą, darbo santykius nutraukia nuomininko šeimos narys ar buvęs šeimos narys.

346 straipsnis. Nuomininko teisė pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą

Savivaldybių, įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas, tik nuomotojui leidus ir kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams sutikus. Jeigu nuomininkas ir šeimos nariai nesusitaria, ginčas gali būti išspręstas teismine tvarka.

347 straipsnis.     Nuomininko perkeldinimas jo nuomojamos gyvenamosios patalpos kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos laikui

Prireikus kapitališkai remontuoti ar rekonstruoti savivaldybių ar įmonių, organizacijų savo darbuotojams išnuomotas gyvenamąsias patalpas, kurių remontuoti negalima neiškėlus iš tų patalpų gyventojų ir jei po remonto gyvenamoji patalpa išlieka, nuomotojas siūlo nuomininkui su šeimos nariais, kol patalpa remontuojama, persikelti į kitą gyvenamąją patalpą. Pasiūlyta gyvenamoji patalpa turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Nuomininkui atsisakius persikelti į šią patalpą, nuomotojas gali reikalauti perkeldinti jį teismine tvarka.

Tais atvejais, kai nuomojamoji gyvenamoji patalpa po kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos padidės ar sumažės, nuomininkas turi teisę pasirinkti, nuomoti tą patalpą ar ne. Nuomininkui sutikus nuomoti po remonto ar rekonstrukcijos padidėjusią ar sumažėjusią gyvenamąją patalpą, šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka jis persikelia arba perkeldinamas remonto ar rekonstrukcijos laikui į kitą gyvenamąją patalpą.

Per kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laiką gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nenutrūksta, tačiau buto nuompinigius nuomininkas turi teisę mokėti už laikinai suteiktą gyvenamąją patalpą.

Į suremontuotą gyvenamąją patalpą nuomininkas turi teisę persikelti pasibaigus kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai.

Jei nuomininkas nesutinka nuomoti padidėjusią ar sumažėjusią gyvenamąją patalpą, taip pat kai dėl kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos nuomojamoji patalpa neišlieka, nuomininkui suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Nuomininkui atsisakius persikelti į suteikiamą kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, nuomotojas gali teismine tvarka jį perkeldinti.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų atituštinimo kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laikui bei kiti su tuo susiję klausimai sprendžiami nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

348 straipsnis. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis

Savivaldybių, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, įskaitant laikinai išvykusius, raštišką sutikimą ir nuomotojui sutikus, gali keistis nuomojama gyvenamąja patalpa su kitu savivaldybių, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomininku.

Nuomotojo atsisakymas sutikti keistis gyvenamosiomis patalpomis negali būti nuginčijamas.

Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis įforminamas naujomis nuomos sutartimis. Keitimosi sutartis įsigalioja nuo paskutinės naujos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo dienos, o jeigu ginčą sprendė teismas – nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Jeigu šeimos nariai nesusitaria dėl keitimosi arba kai pakeitus gyvenamąsias patalpas būtų galimybė likviduoti šeimoje susidariusias konfliktines situacijas, tai bet kuris iš šeimos narių turi teisę reikalauti teismine tvarka prievarta pakeisti nuomojamą gyvenamąją patalpą į kitą gyvenamąją patalpą arba į patalpas skirtinguose namuose (butuose).

349 straipsnis. Nuomininko teisė nutraukti sutartį

Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštiškai įspėjęs nuomotoją. Nuomininkui neįvykdžius šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.

Iki įspėjimo termino pasibaigimo nuomininkas gali atšaukti įspėjimą, jei nuomotojas su kitu nuomininku nėra sudaręs tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.

Nuomininkui, jo šeimos nariams ir buvusiems šeimos nariams išvykus gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.

350 straipsnis. Sutarties nutraukimo ir iškeldinimo tvarka

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta bei piliečiai iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismine tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus.

351 straipsnis. Sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas

Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 6 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

352 straipsnis. Iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų

Savavališkai užėmę, tai yra įsikėlę į gyvenamąją patalpą nesudarę jos nuomos sutarties, piliečiai iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

353 straipsnis.     Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės

Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlę iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

354 straipsnis. Gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimas

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš tris mėnesius.

Pasibaigus šiam terminui, nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlę iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

355 straipsnis. Iškeldinimas iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų namų, butų

Jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi, piliečiai iš jų iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Tokią patalpą suteikia butų fondo, kuriame yra gresianti sugriūti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas, o jeigu jis neturi galimybių – savivaldybė.

356 straipsnis.     Sutarties nutraukimas ir piliečių iškeldinimas suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą

Piliečiai gali būti iškeldinami iš savivaldybių bei įmonių, organizacijų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu:

1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas;

2) gyvenamoji patalpa neišlieka dėl namo rekonstrukcijos ar perplanavimo;

3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.

Kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia butų fondo savininkas arba kita įmonė, organizacija, dėl kurios interesų gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.

357 straipsnis.     Piliečių iškeldinimas iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų (gyvenamųjų patalpų)

Iš grąžintų savininkams gyvenamųjų namų (gyvenamųjų patalpų), kurie iš piliečių neteisėtais administracinių organų aktais ar kitais neteisėtais būdais buvo paimti ar nepagrįstai konfiskuoti, taip pat iš grąžintų savininkams nacionalizuotų gyvenamųjų namų (gyvenamųjų patalpų), suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, savininko reikalavimu gali būti iškeldinti juose gyvenantys:

1) nuomininkai;

2) piliečiai, kurie buvo įgiję nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (gyvenamąją patalpą) po to, kai jis buvo neteisėtai ar nepagrįstai paimtas iš savininko, bet teismo sprendimu to namo įsigijimo sandoris pripažintas negaliojančiu.

Kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą iškeldinamiesiems suteikia įmonė, organizacija, kuriai buvo perduotas grąžintasis gyvenamasis namas (gyvenamoji patalpa). Jeigu ta organizacija neturi galimybių suteikti tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos, ją suteikia savivaldybės.

358 straipsnis. Iškeldinamiesiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa

Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.

Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnė už anksčiau turėtąją. Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje sąlyginis plotas, tenkantis kiekvienam šeimos nariui, buvo mažesnis už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytąjį, iškeldinant negalima suteikti mažesnio ploto už nustatytąjį.

Ši patalpa turi būti tokia, kad viename kambaryje nebūtų apgyvendinti vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius, ir atitikti iškeldinamųjų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes.

Nuomininko pageidavimu jam gali būti suteikta ir mažesnė gyvenamoji patalpa.

Teismo sprendime nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką turi būti nurodyta gyvenamoji patalpa, kuri suteikiama iškeldinamajam.

359 straipsnis.     Piliečių, kurių gyvenamieji namai (butai) griaunami dėl žemės sklypo paėmimo ar išpirkimo, nuosavybės teisių apsauga

Jei būtina žemės sklypą panaudoti valstybės reikalams ir dėl to griaunami piliečiams nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai (butai), tai jų savininkams (bendrasavininkiams) turi būti visiškai kompensuota:

suteikiant nuosavybės teise kitą lygiavertę gyvenamąją patalpą arba žemės sklypą individualiai statybai

arba sumokant už nuosavybės objektus realia kaina pinigais,

arba perkeliant namą į kitą savivaldybės valdymo organų skirtą žemės sklypą,

arba kitaip atlyginant griaunamų namų (butų) vertę.

Griaunamų namų (butų) vertės atlyginimo būdas bei kitos sąlygos nustatomos sutartimi tarp naujojo žemės naudotojo bei namų (butų) savininkų.

Šalims nesusitarus, atlyginimo būdą bei sąlygas už griaunamus namus (butus) nustato teismas.

360 straipsnis. Tarnybinės gyvenamosios patalpos

Tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos apgyvendinti darbuotojams, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbovietės pastate arba arti jo. Tarnybinės gyvenamosios patalpos turi būti atskiri butai.

Prie tarnybinių gyvenamoji patalpa priskiriama ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi: vietos savivaldybių gyvenamuosiuose namuose – savivaldybės tarybos, įmonių ir organizacijų namuose – įmonės ar organizacijos valdymo organo, bendrijų namuose – bendrijos narių susirinkimo sprendimu.

361 straipsnis. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarka

Sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą savivaldybės namuose priima savivaldybės valdymo organas, įmonių ir organizacijų namuose – įmonės ar organizacijos vadovas, bendrijų namuose – bendrijos narių ar jų įgaliotinių susirinkimas. Remiantis šiuo sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Sudarant tokią sutartį laikomasi šio kodekso nustatytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo tvarkos.

Tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi laikantis šio kodekso 324–333, 346, 347 straipsniuose nustatytų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklių.

362 straipsnis. Iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų

Darbuotojai, nutraukę darbo santykius su tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomotoju, jam reikalaujant, privalo išsikelti iš šių patalpų su kartu gyvenančiais asmenimis. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų piliečiai iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus šio kodekso 363 straipsnyje numatytus atvejus.

363 straipsnis.     Piliečiai, kurie gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikiant

kitą gyvenamąją patalpą

Suteikiant kitą gyvenamąją patalpą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti:

1) krašto apsaugos ir policijos pareigūnų, kuriems buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa ir kurie žuvo ar dingo be žinios, gindami Lietuvos Respubliką arba eidami kitokias karinės tarnybos pareigas, šeimos nariai;

2) mirusio darbuotojo, kuriam buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, šeimos nariai;

3) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją;

4) I ir II grupės invalidai, taip pat darbuotojai, kurie dirbdami pas nuomotoją dėl jo kaltės neteko darbingumo;

5) reabilituotas tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas.

364 straipsnis. Kitos gyvenamosios patalpos suteikimas iškeldinamiems piliečiams

Kita gyvenamoji patalpa, suteikiama iškeldinamiems piliečiams, turi būti toje pat gyvenamojoje vietovėje ir turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.

365 straipsnis. Bendrabučiai

Darbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius jų darbo ar mokymosi metu galima apgyvendinti bendrabučiuose. Bendrabučiai yra specialiai pastatyti ar šiems tikslams įrengti gyvenamieji namai.

Bendrabučių suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma įmonių, įstaigų, organizacijų kolektyvinėse sutartyse, organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu, o mokslo ir mokymo įstaigose – šių įstaigų kolegialių organų sprendimu.

Darbuotojai, pasibaigus darbo sutarčiai, o besimokantys – pasibaigus mokslo metams, iš bendrabučių iškeldinami.

Bendrabučių gyventojai gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi, taip pat jei jie nuolat gadina gyvenamąją patalpą arba naudoja ją ne pagal paskirtį.

366 straipsnis. Viešbučiai

Juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę turėti viešbučius – specialiai įrengtas patalpas laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti.

Viešbučiai steigiami ir veikia komercinės veiklos sąlygomis.

Piliečiai, gyvenantys viešbučiuose ilgiau negu buvo susitarta arba nesumokėję už gyvenimą viešbutyje, arba pažeidę naudojimosi juose tvarką, administracijos teikimu iškeldinami pagal prokuroro sankciją, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

367 straipsnis. Nakvynės namai

Labdaros ar kitais pagrindais įsteigtų nakvynės namų, kuriuose paramos reikalingiems fiziniams asmenims nemokamai suteikiama nakvynė, veiklos ir naudojimosi taisykles nustato ir savivaldybėje jas įregistruoja steigėjai. Šiomis taisyklėmis vadovaujamasi nagrinėjant ginčus dėl naudojimosi tokiais namais ir dėl iškeldinimo iš jų.“

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________