Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. LAPKRIČIO 11 D. NUTARIMO NR. 1511 „DĖL VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMOS SANDAROS TOBULINIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. rugsėjo 22 d. Nr. 1389
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1511 „Dėl Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 138-6075):
1. Išdėstyti 3 punktą taip:
2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją (toliau – ši koncepcija):
2.2. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Tobulinimo objektui nepriskirtos:
2.1. valstybės valdžios institucijos: Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, teismai;
2.3. Papildyti 21 punktu:
2.5. Išdėstyti 4.2.5 punktą taip:
2.8. Išdėstyti 5.1 punktą taip:
„5.1. politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo; šis principas reiškia, kad valstybės įstaigos, kurios ministrams pavestose valdymo srityse formuoja valstybės (Vyriausybės) politiką, neturėtų pačios jos įgyvendinti; valstybės įstaigoms, kurios įgyvendina valstybės politiką, įstatymais gali būti nustatyta teisė dalyvauti formuojant valstybės politiką;“.
2.9. Išdėstyti 5.6 punktą taip:
„5.6. veiklos nepriklausomumo; šis principas reiškia, kad valstybės įstaigos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžta ministro, kurio valdymo sričiai įstaiga priskirta, ir šios įstaigos vadovo kompetencija, atsakomybė ir atskaitomybė, nustatyti vadovo skyrimo į pareigas tvarkos ypatumai ir vadovo kandidatūrai keliami specialūs reikalavimai, valstybės įstaigai suteikiamos specialios teisės, užtikrinančios jai pavestų funkcijų atlikimo nepriklausomumą ir tinkamą atlikimą, taip pat nustatyta speciali valstybės įstaigos priimtų sprendimų apskundimo tvarka;“.
2.10. Įrašyti 6 punkte po žodžio „atliekančioms“ žodį „valstybės“ ir išbraukti žodžius „prie ministerijos“.
2.11. Išdėstyti 8.1 punktą taip:
„8.1. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistemos tobulinimas:
8.1.1. įvertinamos Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamos funkcijos ir jų veiklos sąsajos su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms; Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų, kurių veikla yra tarpšakinė (tarpžinybinė) ir kurios vykdo tam tikrą koordinavimą ar aprūpinimą, statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų, su kuriomis palaikomi intensyviausi bendradarbiavimo ryšiai, ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms;
8.1.2. nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti;
8.1.3. persvarstomos Vyriausybės įstaigų atliekamos funkcijos, atsisakoma valstybės (Vyriausybės) politikos formavimo funkcijos (rengti įstatymų projektus, taip pat tų Seimo, Vyriausybės nutarimų projektus, kuriais siūloma nustatyti valstybės valdymo, ekonomikos, verslo, kitų visuomeninių santykių sričių prioritetus, vystymosi kryptis, jų pasiekimo būdus, siektinus rezultatus ir valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, reikalingą jiems pasiekti) – ji perduodama atitinkamoms ministerijoms;
8.1.4. nustatoma, kad Vyriausybės įstaigoje, jeigu jos veiklos sritis susijusi su kelių ministrų valdymo sritimis, gali būti sudaroma kolegija;
8.1.5. nustatoma vienoda Vyriausybės įstaigų nuostatų ir planavimo dokumentų tvirtinimo tvarka, taip pat subjektai, kuriems atsiskaitoma už Vyriausybės įstaigos veiklą;
8.1.6. įvertinama, ar Vyriausybės įstaiga atitinka nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės įstaigos vadovui suteikiamas asignavimų valdytojo statusas;
2.12. Išdėstyti 8.2.3 punktą taip:
2.13. Išdėstyti 8.2.4 punktą taip:
„8.2.4. persvarstomos ministerijų funkcijos, atsisakoma ministerijoms nebūdingų funkcijų, nesusijusių su valstybės (Vyriausybės) politikos formavimu, jos perduodamos įstaigoms prie ministerijų ar Vyriausybės įstaigoms, teritoriniams valstybinio administravimo subjektams ar savivaldybėms; perduodant šiems subjektams viešųjų ir (ar) administracinių paslaugų teikimą, užtikrinama, kad nenukentės šių paslaugų kokybė ir prieinamumas, o šių paslaugų administravimas bus paliktas ministerijai; įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui ministerijai gali būti pavedama įgyvendinti valstybės (Vyriausybės) politiką ministrui pavestose valdymo srityse;“.
2.14. Išdėstyti 8.3.1 punktą taip:
2.15. Išdėstyti 8.3.2 punktą taip:
„8.3.2. persvarstomos įstaigų prie ministerijų funkcijos, atsisakoma su valstybės (Vyriausybės) politikos formavimu susijusių (rengti įstatymų projektus, taip pat tų Seimo, Vyriausybės nutarimų projektus, kuriais siūloma nustatyti valstybės valdymo, ekonomikos, verslo, kitų visuomeninių santykių sričių prioritetus, vystymosi kryptis, jų pasiekimo būdus, siektinus rezultatus ir valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, reikalingą jiems pasiekti), taip pat nebūdingų viešajam sektoriui ir (ar) nesuderinamų su įstaigos prie ministerijos paskirtimi funkcijų (komercinė veikla, laboratoriniai tyrimai ir panašiai); įstatymų nustatytais atvejais įstaigai prie ministerijos gali būti pavedama dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrui pavestose valdymo srityse;“.
2.19. Papildyti šiuo nauju 8.5.6 punktu (buvusius 8.5.6–8.5.12 punktus laikyti atitinkamai 8.5.7–8.5.13 punktais):
„8.5.6. mažinamas valstybės įmonių skaičius: veikiančios valstybės įmonės gali išlaikyti šią teisinę formą, jeigu jos:
8.5.6.1. nurodytos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme (Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2009, Nr. 93-3968);
8.5.6.2. įvardytos specialiuosiuose įstatymuose kaip valstybės įmonės arba įstatymuose nustatyta, kad tam tikrą veiklą turi atlikti konkreti valstybės įmonė;
2.21. Įrašyti 8.5.13 punkte po nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinį žodžius ir skaičius „ir šios koncepcijos 8.5.6 punkte“.
2.24. Išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir nuoseklų šios koncepcijos įgyvendinimą, šios koncepcijos 1 priede pateikiamas jos įgyvendinimo priemonių planas, o 3 priede apibrėžiamos vykdomosios valdžios sistemą apibūdinančios sąvokos, padėsiančios vykdomosios valdžios sistemos tobulinimą atliksiantiems subjektams vienodai suprasti šios koncepcijos nuostatas ir tinkamai įgyvendinti priemonių plane numatytas priemones.“
4. Šios koncepcijos 2 priede:
4.2. Išdėstyti 4 punktą taip:
4.3. Išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Tobulinimą skatinančios priežastys: neišgryninta ministerijų kompetencija – nėra teisės akto, kuriuo ministrams būtų priskiriamos konkrečios valdymo sritys; yra sričių, už kurias neatsakingas nė vienas ministras; yra ministerijų, kurios ne tik formuoja, bet ir pačios įgyvendina valstybės (Vyriausybės) politiką, nors įstatymais joms tai nėra pavesta.“
4.4. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Įstaigas prie ministerijų steigia Vyriausybė, kuri paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą). Iš 84 įstaigų prie ministerijų 35 (41,7 procento) valstybės įstaigų steigėja yra Vyriausybė, kitos įsteigtos ministrų įsakymais.“
4.5. Išdėstyti 14.2 punktą taip:
„14.2. neišgryninta ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų kompetencija – įstaigos prie ministerijų įgyvendina valstybės (Vyriausybės) politiką, tačiau yra įstaigų prie ministerijų, kurios dalyvauja formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką, nors įstatymais joms tai nėra pavesta, ar ją formuoja;“.
Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos
1 priedas
VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMOS SANDAROS TOBULINIMO KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
1 lentelė. Koncepcijos įgyvendinimo pirmojo etapo priemonės
| Priemonės pavadinimas |
Priemonės tikslai |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. Parengti ir nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pateikti |
1.1. Apibrėžti sąvoką „valstybės valdymo sritis“ ir nustatyti ministrams pavedamas valstybės valdymo sritis |
2010 m. sausio 31 d. |
Vidaus reikalų ministerija |
| 1.2. Nustatyti ministerijų ir įstaigų prie ministerijų steigimo sąlygas 1.3. Nustatyti ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijos vietą ir vaidmenį valstybės valdymo procese 1.4. Nustatyti Vyriausybės kompetenciją steigti jai atskaitingas valstybės įstaigas 1.5. Nustatyti valstybės įstaigų vadovų skyrimo ir šių įstaigų veiklos nepriklausomumo principus |
2010 m. vasario 28 d. |
Vidaus reikalų ministerija |
|
| 2. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą |
2.1. Nustatyti viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo principus, kuriais vadovaujantis būtų galima nuspręsti, kam gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai |
2010 m. sausio 31 d. |
Vidaus reikalų ministerija |
| 3. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti projektą teisės akto, numatančio asignavimų valdytojo statuso suteikimo kriterijus (-ų) |
3.1. Nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima nuspręsti, ar valstybės įstaigos vadovui reikia suteikti asignavimų valdytojo statusą |
2010 m. spalio 30 d. |
Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
| 4. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymų projektus |
4.1. Patikslinti viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės įstaigos, steigimo sąlygas; numatyti baigtinį viešųjų paslaugų, kurias teiktų tokios įmonės ir įstaigos, sąrašą, aiškiai reglamentuoti joms perduotų valstybės funkcijų atlikimo kontrolę, atskaitomybę, valstybės interesų užtikrinimą, darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, skaidrų skirtų valstybės finansų naudojimą, nustatyti valstybės dalininko teisių perleidimo principus ir procedūras, kai valstybei netikslinga toliau likti viešosios įstaigos dalininke |
2009 m. gruodžio 31 d. |
Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija |
| 5. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti su Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų reorganizavimu (likvidavimu) susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus |
5.1. Pertvarkyti Vyriausybės įstaigas ir Vyriausybei atskaitingas įstaigas į įstaigas prie atitinkamų ministerijų, su kuriomis Vyriausybės įstaigos ir Vyriausybei atskaitingos įstaigos turi aiškias veiklos sąsajas ar palaiko intensyvius bendradarbiavimo ryšius, ar Vyriausybės įstaigas, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, arba likviduoti, jeigu Vyriausybės įstaiga ar Vyriausybei atskaitinga įstaiga dubliuoja šiuo metu veikiančių valstybės įstaigų funkcijas |
2010 m. gruodžio 1 d.* |
ministerijos, Vyriausybės įstaigos, Vyriausybei atskaitingos įstaigos |
| 6. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti ministerijų nuostatų ir kitų ministerijų kompetenciją nustatančių teisės aktų pakeitimo projektus |
6.1. Atsisakyti ministerijoms nebūdingų funkcijų, susijusių ne su valstybės politikos formavimu, o su jos įgyvendinimu (licencijavimas, ekspertizių atlikimas, nepavaldžių subjektų priežiūra ir panašiai), jei įstatymais joms tai nėra pavesta, ir perduoti šias funkcijas įstaigoms prie ministerijų, teritoriniams valstybinio administravimo subjektams ar savivaldybėms |
2010 m. gruodžio 1 d. |
ministerijos |
| 7. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti ministerijoms pavaldžių įstaigų statusą ir kompetenciją nustatančių teisės aktų pakeitimo projektus arba priimti su tuo susijusius teisės aktus |
7.1. Aiškiai nustatyti ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų statusą ir atsisakyti su valstybės politikos formavimu, taip pat su dalyvavimu formuojant valstybės politiką, jei dalyvavimas formuojant valstybės politiką įstatymais joms nėra pavestas, susijusių funkcijų ir nebūdingų viešajam sektoriui ir (ar) nesuderinamų su įstaigos prie ministerijos paskirtimi funkcijų (komercinė veikla, laboratoriniai tyrimai ir panašiai) |
2010 m. gruodžio 1 d. |
ministerijos |
| 8. Pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl tikslingumo sudaryti Vyriausybės įstaigose kolegijas (patariamąsias Vyriausybės įstaigų vadovų institucijas) |
8.1. Įvertinti kolegijų sudarymo Vyriausybės įstaigose, kurių veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, tikslingumą |
2010 m. gruodžio 31 d. |
Vyriausybės įstaigos, kurių veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, ministerijos, kurių valdymo sritys susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla |
| 9. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti atitinkamų viešųjų įstaigų steigimą ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo projektus arba priimti su tuo susijusius teisės aktus |
9.1. Likviduoti arba pertvarkyti viešąsias įstaigas, kurių dalininkė yra valstybė ir kurių veikla neatitiks nustatytų reikalavimų, arba perleisti valstybės, kaip dalininkės, teises kitiems dalininkams |
per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymų įsigaliojimo, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta kitaip |
ministerijos |
| 10. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti atitinkamų valstybės įmonių steigimą ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar jų pakeitimo projektus arba priimti su tuo susijusius teisės aktus |
10.1. Pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl konkrečių valstybės įmonių ar valstybės įmonių grupės veiklos reguliavimo ar funkcijų priskyrimo specialiu įstatymu; likviduoti arba pertvarkyti valstybės įmones, kurių veikla neatitinka nustatytų reikalavimų |
per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymų įsigaliojimo, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta kitaip |
ministerijos |
| 11. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti valstybės įmonių, neatitinkančių koncepcijoje nustatytų kriterijų, pertvarkymo ar jų likvidavimo planą |
11.1. Pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės įmonių, neatitinkančių šios koncepcijos 8.5.6 punkte numatytų kriterijų, pertvarkymo ar likvidavimo |
2010 m. spalio 1 d. |
Ūkio ministerija, kitos ministerijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas |
| 12. Persvarstyti valstybės įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus |
12.1. Įvertinti, ar tikslinga veikiančioms valstybės įmonėms turėti viešojo administravimo įgaliojimus, prireikus parengti sprendimų projektus ar priimti sprendimus dėl šių įgaliojimų panaikinimo |
2010 m. vasario 28 d. |
ministerijos, Ministro Pirmininko tarnyba |
| 13. Parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą
|
13.1. Patikslinti valstybės institucijų ir įstaigų, valstybės politikos formavimo, dalyvavimo formuojant valstybės politiką, valstybės politikos įgyvendinimo, valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo aptarnavimo sąvokas |
2010 m. gruodžio 31 d. |
Vidaus reikalų ministerija |
–––––––––––––––––––––––––––
* Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija likviduojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ IX skyriaus 268 nuostatoje nustatytais pagrindais ir per šios nuostatos 1 ir 2 priemonėms įgyvendinti nustatytus terminus.
2 lentelė. Koncepcijos įgyvendinimo antrojo etapo priemonės
| Priemonės pavadinimas |
Priemonės tikslai |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. Įvertinti ministrų valdymo srityse veikiančių valstybės įstaigų atitiktį nustatytiems asignavimų valdytojų statuso suteikimo kriterijams ir šio vertinimo rezultatus pateikti Vyriausybei |
1.1. Mažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų skaičių |
2011 m. sausio 31 d. |
Finansų ministerija, kitos ministerijos |
| 2. Atlikti galimybių analizę dėl Vyriausybės atstovo įgaliojimų išplėtimo ir pateikti jos rezultatus Vyriausybei |
2.1. Įvertinti galimybę plėsti Vyriausybės atstovo įgaliojimus vienoje institucijoje koncentruojant priežiūros (inspektavimo) funkcijas |
2011 m. gruodžio 31 d. |
Vidaus reikalų ministerija |
Vykdomosios valdžios sistemos
sandaros tobulinimo koncepcijos
3 priedas
VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMĄ APIBRĖŽIANČIOS SĄVOKOS
Valstybės vykdomosios valdžios sistema – tai pavaldumo, atskaitomybės ir koordinavimo ryšiais tarpusavyje susietos valstybės vykdomosios valdžios institucijos ir įstaigos, kurios atlieka teisės aktais pavestas valstybės funkcijas.
Valstybės įstaiga – viešasis juridinis asmuo, kuris veikia kaip biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, ir kuris atlieka teisės aktais jam pavestas valstybės funkcijas.
Valstybės institucija – atstovaujamosios valdžios institucija – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), valstybės vadovas – Respublikos Prezidentas, vykdomosios valdžios institucijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), ministras), teisminės valdžios institucijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai), prokuratūra, kontrolės institucijos (valstybės kontrolierius, Seimo kontrolieriai, Vyriausybės atstovas, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius), kitos institucijos, kurios įvardytos ir (ar) kurių buvimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Žin., 1992, Nr. 33-1014).
Viešojo administravimo įgaliojimai – valstybės institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, pareigūnams, valstybės tarnautojams įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ar įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu arba Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, suteiktos teisės ir pareigos priimti norminius administracinius aktus ir kitus administracinius sprendimus, atlikti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, teikti įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruoti viešųjų paslaugų teikimą ir atlikti įstaigos vidaus administravimą.
Valstybės (Vyriausybės) politika – suderinta valstybės politikų valia – nustatytos ir įstatymais, Seimo nutarimais, Vyriausybės nutarimais įtvirtintos valstybės valdymo, ekonomikos, verslo, kitų visuomeninių santykių sričių vystymosi kryptys, prioritetai ir jų pasiekimo būdai.
Valstybės (Vyriausybės) politikos nustatymas – valstybės politikų veikla, įstatymais, Seimo nutarimais, Vyriausybės nutarimais įtvirtinanti valstybės valdymo, ekonomikos, verslo, kitų visuomeninių santykių sričių prioritetus, vystymosi kryptis ir jų pasiekimo būdus.
Valstybės (Vyriausybės) politikos formavimas (rengimas, kūrimas) – ministerijų veikla, siekiant nustatyti valstybės valdymo, ekonomikos, verslo, kitų visuomeninių santykių sričių prioritetus, vystymosi kryptis, jų pasiekimo būdus, numatyti siektinus rezultatus ir valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, reikalingą jiems pasiekti, ir rengiant su tuo susijusių įstatymų, Seimo nutarimų, Vyriausybės nutarimų projektus.
Dalyvavimas valstybės (Vyriausybės) politikos formavime – valstybės įstaigų veikla atliekant įstatymų projektų, taip pat tų Seimo nutarimų, Vyriausybės nutarimų projektų, kuriais siūloma nustatyti valstybės valdymo, ekonomikos, verslo, kitų visuomeninių santykių sričių prioritetus, vystymosi kryptis, jų pasiekimo būdus, siektinus rezultatus ir valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, reikalingą jiems pasiekti, kompleksinį ar dalinį nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikiant pasiūlymus, kurie daro poveikį šių teisės aktų projektų kokybei.
Valstybės (Vyriausybės) politikos įgyvendinimas – valstybės įstaigų veikla, atliekant planavimo, organizavimo, koordinavimo, reguliavimo, tikrinimo, vertinimo ir kontrolės (priežiūros) funkcijas, vykdant įstatymais, Seimo nutarimais, Vyriausybės nutarimais nustatytą valstybės (Vyriausybės) politiką atskirose valdymo srityse.
Valstybės (Vyriausybės) politikos formavimo ir įgyvendinimo aptarnavimas – valstybės įstaigų veikla, susijusi su įstatymų, Seimo nutarimų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų rengėjų aprūpinimu informacija, dokumentų valdymu, tikslinio mokymo, ekspertizės organizavimu ir (ar) atlikimu, kiti darbai, susiję su politikos atskirose srityse formavimu ir įgyvendinimu.
Atskaitomybė – valdymo ryšys tarp skirtingų valdymo lygių valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, įpareigojantis žemesnio valdymo lygio valstybės institucijos ar įstaigos vadovą teikti nustatytos formos ir turinio ataskaitas aukštesnio valdymo lygio valstybės institucijos ar įstaigos vadovui, taip pat pastarąjį įpareigojantis vertinti gautas ataskaitas ir tam tikru būdu į jas reaguoti.
Pavaldumas – valdymo ryšys tarp skirtingų valdymo lygių valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, suteikiantis teisę aukštesnio valdymo lygio valstybės institucijos ar įstaigos vadovui skirti į pareigas ir atleisti iš jų žemesnio valdymo lygio institucijos ar įstaigos vadovą, kontroliuoti jo veiklą, duoti jam privalomus vykdyti nurodymus, reikalauti atsiskaityti už savo veiklą, taikyti nustatyto poveikio priemones, o žemesnio valdymo lygio valstybės institucijos ar įstaigos vadovą įpareigojantis šiuos nurodymus vykdyti.
Valdymo sritis – valstybės reguliuojamų visuomeninių santykių sritis, kurioje ministras formuoja valstybės politiką ir užtikrina jos įgyvendinimą, atlikdamas vykdomojo-tvarkomojo pobūdžio funkcijas.