Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl PASIŪLYMO VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI
2013 m. birželio 26 d. Nr. 589
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, įtvirtinančiu, kad Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba – lietuvių, o lietuvių kalbos rašmenis ir su jų vartojimu susijusius esminius klausimus, inter alia atitinkamos transkripcijos principus, pagal Konstituciją turi apibrėžti įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo (Žin., 2009, Nr. 134-5859) motyvuojamosios dalies 5 punktas),
remdamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 20 straipsniu, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai suteikiančiu įgaliojimus aprobuoti kalbos normas, Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 11-265; 2001, Nr. 102-3628) 3 straipsniu, pagal kurį Valstybinė lietuvių kalbos komisija sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus (4 punktas), priima sprendimus dėl svarbių kalbos vartosenos ir norminimo klausimų (9 punktas), teikia Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais (2 punktas),
atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų išduodamuose dokumentuose, kituose šių įstaigų oficialiuose dokumentuose ir raštvedyboje (toliau – oficialūs dokumentai) Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai iki šiol rašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132), priimtu atsižvelgus į dabartinės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmtakės – tuometinės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. lapkričio 29 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (oficialiai nepaskelbtas),
įvertindama tai, kad dėl globalizacijos ir europinės integracijos tendencijų, taip pat su jomis susijusių emigracijos ir imigracijos procesų Lietuvos Respublikos visuomenės sudėtis, palyginti su 1990 metais, yra reikšmingai pakitusi ir toliau sparčiai kinta, be kita ko, tuo atžvilgiu, kad vis didesnės dalies Lietuvoje ar kitose šalyse gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat kitų šalies gyventojų asmenvardžiai yra nelietuviškos kilmės arba jų autentiška rašyba skiriasi nuo tos, kurią 1990 m. lapkričio 29 d. yra aprobavusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, o galiojantis asmenvardžių rašybos teisinis reglamentavimas šiandien jau nėra pakankamas,
suprasdama, kad asmenvardžių rašyba oficialiuose dokumentuose yra sudėtingas valstybinės kalbos ir jos politikos klausimas, kurį sprendžiant būtina atsižvelgti į valstybinės lietuvių kalbos taisykles, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir pasiūlyti jai teisės aktu – komisijos nutarimu nustatyti taisykles, pagal kurias oficialiuose dokumentuose rašytini asmenvardžiai, taip pat ir kitų kalbų bei tie, kurių autentiška rašyba yra nelietuviška. Šios taisyklės, be kita ko, turi apibrėžti:
1.1. lietuvių kalbos taisyklių taikymo ypatumus oficialiuose dokumentuose rašant kitų kalbų ir nelietuviškos autentiškos rašybos asmenvardžius (jeigu tokių ypatumų esama);
2. Pasiūlyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai iki 2013 m. lapkričio 1 d. komisijos nutarimu pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl šio nutarimo 1 punkte nurodytų asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose.