Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3624
2012 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 972
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1515 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3624 (toliau – projektas) dėl šių priežasčių:
1. Nustatytus kriterijus atitinkantiems apmokestinamiesiems vienetams (toliau – vienetai) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 110-3992) jau nustatytos pelno mokesčio lengvatos: vienetams, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, nustatyta palankesnė ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų pripažinimo tvarka; vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant tik 5 procentų mokesčio tarifą (1 mln. litų pajamų riba taikoma apskaičiuojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, iki tol ši riba buvo 500 000 litų). Vienetai, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 mln. litų, neprivalo mokėti avansinio pelno mokesčio.
2. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatytos ir nemenkos pelno mokesčio lengvatos investuojantiems vienetams (vienetai, vykdantys investicinius projektus, gali iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną; sąnaudos, patirtos atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tris kartus atskaitomos iš vienetų pajamų). Šios lengvatos taip pat gali būti taikomos ir šio nutarimo 1 punkte nurodytiems pradedantiems veiklą vienetams.
3. Projekto aiškinamajame rašte siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes jos diskriminuoja individualias (personalines) įmones – neleidžia joms savo apmokestinamąjį pelną apmokestinti taikant lengvatinį 5 procentų pelno mokesčio tarifą. Derėtų atkreipti dėmesį, kad lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas individualioms (personalinėms) įmonėms taikomas, tačiau siekiant užtikrinti, kad 5 procentų pelno mokesčio tarifas būtų taikomas tik smulkiajam verslui, o verslas mokestinės naudos tikslais nebūtų dirbtinai išskaidomas į atskirus vienetus, nustatyti šie su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis susiję lengvatinio pelno mokesčio tarifo taikymo apribojimai – toks tarifas individualiai (personalinei) įmonei negali būti taikomas tais atvejais, kai individualios (personalinės) įmonės dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių dalyviai arba paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose. Atitinkami apribojimai nustatyti ir kitokių teisinių formų vienetams. Projekto 2 straipsnio nuostatos, siūlančios lengvatinį 5 procentų pelno mokesčio tarifą taikyti ne tik smulkiajam verslui, sudarytų sąlygas piktnaudžiauti šiame punkte nurodytais būdais.
4. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio sumažėtų apie 44 mln. litų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas, netektas dėl siūlomos pelno mokesčio lengvatos, būtų sunku kompensuoti net vidutiniu laikotarpiu, taigi Lietuvai būtų sudėtinga įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) 126 straipsnį, o neištaisius perviršinio deficito būklės galėtų būti įšaldytos Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos.
5. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį toliau svarstant projektą, kuriam įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto keitimu, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados, turėtų būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turėtų būti pateiktas ir svarstomas Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7741) pakeitimo įstatymo projektas.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ
_________________