LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR JŲ RIBŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRAŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2012 m. liepos 4 d. Nr. 1K-1133
Vilnius
1 straipsnis.
grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-2130 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
1. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Įstatymu keičiamas vienas iš kriterijų, nustatytų naujų savivaldybių steigimui, t. y. nuo 10 tūkstančių iki 7 tūkstančių mažinamas savivaldybės steigimui būtinas bendras savivaldybės gyventojų skaičius. Taigi Įstatymas sudaro teisines sąlygas steigti naujas nedideles savivaldybes.
2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. birželio 2 d., 2006 m. lapkričio 21 d. nutarimai), kad ypač svarbus yra savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas), kad turi būti derinami savivaldybių ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Konstituciniai atsakingo valdymo, savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principai suponuoja ir tai, kad bet kokia reforma, susijusi su naujų savivaldybių steigimu, turi būti ekonomiškai pagrįsta, naudinga valstybei, jos piliečiams, negali būti priimami sprendimai, įtvirtinamas teisinis reguliavimas, kuris neatitinka valstybės, visuomenės interesų, kuris sudarytų prielaidas nepagrįstai plėsti biurokratinį aparatą ir didinti finansinę naštą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
3. Įstatymas neatitinka konstitucinių atsakingo valdymo, valstybės ir savivaldybių interesų derinimo principų. Visų pirma, naujų savivaldybių steigimas reikštų, kad jose turės būti formuojamos ir atitinkamos valdžios įstaigos, taigi plečiamas valdžios biurokratinis aparatas ir didinama finansinė našta visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo iniciatoriai Įstatymo poreikį grindžia mažėjančiu gyventojų skaičiumi Lietuvoje, tačiau įsigaliojus Įstatymui būtų sudarytos prielaidos susidaryti paradoksaliai situacijai – gyventojų skaičiui mažėjant, būtų didinamas biurokratinis aparatas, tačiau mažėjant gyventojų skaičiui, turėtų būti priešingai – turėtų būti mažinama biurokratinė našta Lietuvos žmonėms. Antra, Europos Sąjungos valstybių praktika rodo, kad daugelis valstybių eina savivaldybių stambinimo keliu. Europos Tarybos užsakymu atliktame moksliniame tiriamajame darbe nustatyta, kad veiksmingiausiai veikia savivaldybės, kuriose yra apie 40 tūkstančių gyventojų. Pažymėtina ir tai, kad jau šiuo metu Lietuvoje tarp savivaldybių egzistuoja dideli socialiniai ir ekonominiai skirtumai, o pagal gyventojų skaičių skirtumai skaičiuojami šimtais kartų. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų smulkinimas dar labiau padidintų savivaldybių diferenciaciją ir dar labiau išbalansuotų tolygų jų vystymąsi.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gegužės 9 d. nutarime Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4106“ siūlė įvertinti, ar sudarius teisines sąlygas steigti naujas savivaldybes su mažesniu gyventojų skaičiumi bus užtikrinta, kad tokios savivaldybės bus ekonomiškai pajėgios tinkamai atlikti savo funkcijas ir veikti bendruomenės labui ir jos interesams, kaip numatyta Europos vietos savivaldos chartijoje. Tačiau priimant Įstatymą, toks vertinimas nebuvo atliktas.
2 straipsnis.
3 straipsnis.