LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS VERTĖJŲ RENGIMO KOKYBĖS GERINIMO IR PLĖTROS LIETUVOJE SKATINIMO 2009–2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2009 m. sausio 19 d. Nr. ISAK-106

Vilnius

Siekdamas užtikrinti aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimą,

tvirtinu Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009–2012 metų programą (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2009 m. sausio 19 d.

įsakymu Nr. ISAK-106

AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS VERTĖJŲ RENGIMO KOKYBĖS GERINIMO IR PLĖTROS LIETUVOJE SKATINIMO 2009–2012 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Europos Sąjungoje (toliau – ES) taikomas daugiakalbiškumo principas buvo įteisintas dar 1958 metais Europos ekonominės bendrijos reglamente Nr. 1, nustatančiame kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 1 tomas, 3 puslapis). Šiuo reglamentu valstybių narių valstybinės kalbos buvo pripažintos Bendrijos institucijų oficialiomis ir darbo kalbomis.

2. Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į ES, lietuvių kalba tapo viena iš 22 ES institucijų oficialių ir darbo kalbų. Oficialios kalbos statusas Lietuvos piliečiams suteikia teisę susipažinti su ES teisės aktais gimtąja kalba. Darbo kalbos statusas numato galimybę valstybių vadovams, Europos Parlamento (toliau – EP) nariams, ministrams, ekspertams susitikimų, sesijų ir darbo grupių posėdžių metu kalbėti lietuviškai ir klausytis vertimo į lietuvių kalbą. Daugiakalbystės idėjos neįmanoma įgyvendinti, jeigu kiekvienoje ES valstybėje narėje nepakanka aukštos kvalifikacijos vertėjų žodžiu ir raštu.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009–2012 metais programą (toliau – Programa) įgyvendina Vilniaus universitetas. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra vienintelė Lietuvoje turi akredituotą vertėjų žodžiu rengimo programą, kurią baigusiems studentams suteikiama teisė laikyti Europos Komisijos (toliau – EK) Vertimo žodžiu generalinio direktorato akreditacijos testą. Jį išlaikiusiems asmenims suteikiama teisė dirbti ES institucijose. Vertimo studijų katedroje vykdomi vertimo ir terminologijos tyrimai. Studijuoti vertimą priimami ne tik filologijos, bet ir kitų studijų krypčių kvalifikacinius laipsnius įgiję asmenys, mokantys užsienio kalbų ir norintys tapti profesionaliais vertėjais, nes jų dalykinės žinios labai naudingos vertėjo darbe.

4. Vilniaus universitete vertėjai rengiami nuo 1997 metų pagal magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų programas. Kiekvienais metais vertimo žodžiu programą baigia 7–13 absolventų, o vertimo raštu programą baigia 25–30 absolventų. Šiuo metu vertimą žodžiu studijuoja 26 studentai ir 62 studentai – vertimą raštu.

5. Lietuvoje nepakanka aukštos kvalifikacijos vertėjų:

5.1. EP pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis dirba 9 anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų vertėjai iš Lietuvos. Tiek vertėjų užtenka iš dalies užtikrinti vertimą iš lietuvių kalbos ir į lietuvių kalbą komitetų posėdžiuose. Plenarinių sesijų metu vertėjų iš Lietuvos poreikis išauga iki 20–25, todėl EP Vertimo žodžiu tarnyba, kai vyksta plenarinės sesijos, į Strasbūrą papildomai kviečiasi 10–15 laisvai samdomų vertėjų iš Lietuvos.

5.2. EK pagal darbo sutartis dirba 8 vertėjai. Tiek vertėjų pakanka tik dviem posėdžiams, nes vieno posėdžio metu vertėjų kabinoje turi dirbti trys vertėjai. Europos Teisingumo Teisme dirba vienas etatinis vertėjas iš Lietuvos, o Europos ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetuose etatinių vertėjų žodžiu nėra.

5.3. Kadangi ES institucijose dirbantys etatiniai vertėjai negali patenkinti net mažos dalies vertimo paslaugų poreikio, pagrindinį vertimo žodžiu darbo krūvį atlieka laisvai samdomi vertėjai iš Lietuvos. Patirtis rodo, kad, norint užtikrinti visavertį kalbų režimą, kokybišką vertimą bent per pačius svarbiausius susitikimus ir posėdžius, turėtų dirbti ne mažiau kaip 80 akredituotų vertėjų, verčiančių iš lietuvių kalbos ir į lietuvių kalbą, šiuo metu jų yra 56. Tiek vertėjų užtenka, kad tik minimaliai būtų patenkinti EP poreikiai per posėdžius tarp plenarinių sesijų, užtikrinamas vertimas Europos Vadovų Taryboje ir kai kuriuose Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose. Įvertinus susidariusią padėtį ir tai, kad 2013 metais Lietuva pirmininkaus ES, akivaizdu, kad būtina parengti daugiau aukštos kvalifikacijos vertėjų.

5.4. Vertėjų raštu ir žodžiu labai trūksta ir Lietuvoje. Kadangi per pastaruosius ketvertą metų daug vertėjų išvažiavo į užsienį, rinkoje susidarė labai sudėtinga situacija: tik Lietuvos Respublikos Seime yra 10 etatinių vertėjų žodžiu, bet jų nepakanka. Ypač trūksta prancūzų, rusų ir lenkų kalbų vertėjų. Anglų kalbos vertėjų raštu ir žodžiu yra daugiau, bet ir tekstų ar renginių, kai verčiama iš anglų kalbos ir į anglų kalbą, yra daugiausia.

6. Rengiant aukštos kvalifikacijos vertėjus, ypač vertėjus žodžiu, studentų užsienio kalbų mokėjimo lygis yra viena iš svarbiausių tobulintinų sričių. Lietuvoje studentai turi itin mažai galimybių semtis kalbos žinių iš kalbinės aplinkos ir bendravimo su gimtakalbiais. Dėstant užsienio kalbą konferencijų vertėjams būtina naudoti specialią metodiką, skatinančią būsimus konferencijų vertėjus ne tik nuolat tobulinti užsienio kalbos žinias ir įgūdžius, bet ir turtinti žodyną, plėsti kalbinės raiškos priemones, todėl būtinos vertimo žodžiu studentų stažuotės užsienio kalbos vertėjų rengimo centruose. Kadangi mokytis pagal vertimo studijų programas stoja nevienodo pasirengimo studentai, įstojusiems studentams būtina organizuoti papildomą užsienio kalbos mokymo kursą, dėstomą gimtakalbių dėstytojų ir rinkoje dirbančių vertimo specialistų.

7. Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros pedagoginis personalas – tai ir patirtį turintys dėstytojai (1 profesorė, 3 docentai, 2 lektorės), ir jauni, tik pradedantys savo pedagoginę karjerą dėstytojai (7 asistentai). Nuo 2004 metų buvo itin didelė darbuotojų kaita: net 9 vertimo dėstytojai išvyko dirbti vertėjais į ES institucijas. Patyrusių specialistų trūksta, būtina nuolat tobulinti pedagoginio personalo kvalifikaciją. Lietuvoje nėra centro, kuriame galėtų tobulintis vertėjų rengimo specialistai. Viena iš išeičių – kviesti užsienio specialistus, kurie teiktų metodinę pagalbą Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros dėstytojams; kita išeitis – trumpos dėstytojų stažuotės, kurių tikslas – tobulinti dėstytojų profesines kompetencijas.

8. Vertėjams rengti būtina techninė bazė – specialiai įrengtos patalpos. Dabar Vilniaus universitete yra tik viena auditorija, kurioje galima rengti vertimo žodžiu (sinchroninio vertimo) pratybas. Auditorija per maža, vertėjų kabinos neatitinka higienos normų – jos labai ankštos, nėra ventiliacijos, kasdien vykstant sinchroninio vertimo pratyboms įranga nusidėvi, ją reikia nuolat remontuoti. Išaugo poreikiai – be tradicinių anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų, nuo 2006 metų priimami studentai studijuoti vertimo iš italų kalbos ir į italų kalbą, be to, kiekvieną savaitę vyksta mokomosios konferencijos, į kurias kviečiami įvairių sričių pranešėjai ir užsienio ekspertai, o vieną kartą per mėnesį dalyvauja ir Europos Komisijos vertėjai. Rekonstruotose patalpose įrengus simuliacinį konferencijų vertėjų rengimo centrą labai pagerėtų vertėjų rengimo kokybė.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9. Programos tikslas – sudaryti sąlygas Vilniaus universitete kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos vertėjus, šiam tikslui skyrus lėšų iš Europos socialinio fondo ir iš Europos regioninės plėtros fondo.

10. Programos uždaviniai:

10.1. pagerinti aukštos kvalifikacijos vertėjų žodžiu (konferencijų vertėjų) ir raštu rengimo kokybę;

10.2. tobulinti akademinio personalo profesines kompetencijas;

10.3. atnaujinti Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros infrastruktūrą.

11. Programos įgyvendinimo priemonės numatytos priede.

IV. VERTINIMO KRITERIJAI

12. Programos įgyvendinimas vertinamas pagal tai:

12.1. kiek parengta vertėjų raštu ir žodžiu;

12.2. kiek dėstytojų tobulino kvalifikaciją;

12.3. kiek parengta ir išleista mokslo studijų, vadovėlių, žodynų ir kitų mokymo priemonių;

12.4. kiek įrengta specializuotų patalpų, pritaikytų vertėjų rengimo reikmėms;

12.5. kiek įsigyta įrangos.

V. NUMATOMI REZULTATAI

13. Numatoma, kad įgyvendinus Programą:

13.1. bus atnaujinta vertimo studijų programa, deranti su ES vertėjų žodžiu ir raštu rengimo reikalavimais;

13.2. kasmet bus parengiami ne mažiau kaip 35 aukštos kvalifikacijos įvairių kalbų vertimo specialistai;

13.3. bus parengtos ir išleistos vertėjams rengti ir jų tolesnėms kompetencijoms ugdyti būtinos 2 mokslo studijos, 9 vadovėliai ir kitos mokymo priemonės, 2 žodynai, 2 straipsnių rinkiniai vertimo teorijos ir dėstymo metodikos tematika;

13.4. rekonstruotose patalpose bus įrengtas simuliacinis mokomųjų konferencijų centras, pritaikytas aukštos kvalifikacijos vertėjams žodžiu rengti;

13.5. bus atnaujinta sinchroninio vertimo įranga – nupirkta higienos normų reikalavimus atitinkančių sinchroninio vertimo kabinų, mikrofonų ir kitų priedų vertėjams žodžiu rengti; nupirkta 12 naujų kompiuterių ir jų priedų, instaliuota programinė įranga vertėjams raštu ir žodžiu rengti.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖS MECHANIZMAS

14. Programai įgyvendinti numatomi du projektai, finansuojami iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo. Pirmasis projektas skirtas vertėjų žodžiu ir raštu rengimo kokybei gerinti ir akademinio personalo profesinei kompetencijai tobulinti. Antrasis projektas skirtas Vilniaus universiteto patalpų rekonstrukcijai ir mokomųjų konferencijų centrui, pritaikytam sinchroninio vertimo mokymo poreikiams tenkinti, įrengti. Rekonstravus patalpas ir įrengus centrą bus nupirkta būtinų baldų bei įrangos.

15. Programą koordinuoja Vilniaus universitetas. Programos įgyvendinimo priemonių atsakingas vykdytojas kasmet iki gruodžio 20 d. teiks Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie Programos vykdymą.

_________________

Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009–2012 metų programos

priedas

AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS VERTĖJŲ RENGIMO KOKYBĖS GERINIMO IR PLĖTROS LIETUVOJE SKATINIMO 2009–2012 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Programos uždavinys	Priemonė	Atsakingi vykdytojai	Įvykdymo terminas	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų					Finansavimo šaltinis
Programos uždavinys	Priemonė	Atsakingi vykdytojai	Įvykdymo terminas	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	iš viso	Finansavimo šaltinis
1. Pagerinti aukštos kvalifikacijos vertėjų žodžiu (konferencijų vertėjų) ir raštu rengimo kokybę	1.1. Atnaujinti ir vykdyti vertimo žodžiu ir raštu studijų programas pagal Europos Sąjungos vertėjų žodžiu ir raštu rengimo reikalavimus	Vilniaus universitetas	2012 metai	87	435	348	174	1044	Europos socialinio fondo lėšos
	1.2. Organizuoti studentų stažuotes vertėjų rengimo centruose užsienyje		2012 metai		175	175	175	525
	1.3. Atlikti vertimo raštu ir vertimo žodžiu studijų programų kokybinį vertinimą		2011 metai		13	27		40
	1.4. Organizuoti vieno semestro trukmės intensyvaus užsienio kalbos mokymo kursą pirmo kurso studentams		2012 metai		160	160	160	480
	1.5. Parengti ir išleisti mokslo studijų, vadovėlių, žodynų ir kitų mokymo priemonių		2011 metai	204	153	253		610
2. Tobulinti akademinio personalo profesines kompetencijas	2.1. Kviesti užsienio lektorius vesti praktinių metodinių seminarų	Vilniaus universitetas	2012 metai		51	78	67	196	Europos socialinio fondo lėšos
2. Tobulinti akademinio personalo profesines kompetencijas	2.2. Organizuoti dėstytojų stažuotes užsienyje	Vilniaus universitetas	2012 metai		40	30	30	100	Europos socialinio fondo lėšos
3. Atnaujinti Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros infrastruktūrą	3.1. Rekonstruoti patalpas pritaikant jas aukštos kvalifikacijos vertėjams rengti	Vilniaus universitetas	2012 metai	589	1108	900	130	2727	Europos regioninės plėtros fondo lėšos
	3.2. Įsigyti vertėjams žodžiu konferencijų vertimo įrangos: sinchroninio vertimo centrinį įrenginį, vertimo kabinas		2011 metai			230		230	Europos socialinio fondo lėšos, Europos regioninės plėtros fondo lėšos
	3.3. Įsigyti vertėjams raštu rengti techninės ir programinės įrangos		2012 metai				40	40
Iš viso				880	2135	2201	776	5992

_________________