LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
„DĖL TRANSEUROPINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS REIKALAVIMŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“
2004 m. gruodžio 23 d. Nr. 3-586
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (Žin., 2004, Nr. 72-2489) 7 straipsnio 3 dalies 4 punktu bei 30 straipsniu ir įgyvendindamas 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos bei atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/50/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos:
1. Tvirtinu Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykles (pridedama).
2. Pavedu Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelių transporto departamentui:
2.1. parengti iki 2005 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašo patvirtinimo projektą ir pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui tvirtinti;
2.2. patvirtinus šio įsakymo 2.1 punkte nurodytą sąrašą, pateikti jį Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bei inicijuoti šiuo įsakymu patvirtintose Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklėse nurodytos pamatinės dokumentų sistemos papildymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-586
transeuropinės geležiNkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės
I. Bendrosios nuostatos
1. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų visumą ir jos taikymo sritį, reglamentuoja įvairių transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų, kurių tvirtinimas priklauso Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijai, nustatymą ir taikymą bei pranešimų dėl Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijų ir Europos specifikacijų nuostatų, neatitinkančių šių taisyklių 2 priede nustatytų esminių reikalavimų, nagrinėjimą.
2. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo tikslas yra sudaryti sąlygas:
2.1. palaipsniui lengvinti, gerinti ir plėtoti vežimus geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei trečiųjų valstybių;
2.2. prisidėti prie laipsniško įrangos ir paslaugų, skirtų transeuropinei geležinkelių sistemai konstruoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti, vidaus rinkos Europos Sąjungoje kūrimo, taip pat konkurencijos šioje rinkoje skatinimo;
3. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimuose vartojamos sąvokos:
21 straipsnio komitetas – komitetas, padedantis Europos Komisijai įgyvendinti direktyvas 2001/16/EB ir 96/48/EB bei sprendžiantis klausimus, kuriuos jo kompetencijai priskiria šios direktyvos.
Direktyva 96/48/EB – 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos.
Direktyva 2001/16/EB – 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.
Esama geležinkelių sistema – geležinkelių transporto objektų visuma, kurią sudaro esama geležinkelių infrastruktūra ir bet kokios rūšies bei kilmės geležinkelių riedmenys, pritaikyti važiuoti šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Esminiai reikalavimai – tai visos šių taisyklių 2 priede nurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti transeuropinė geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, taip pat ir sąsajos.
Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijos (toliau – TSS) – kiekvienam posistemiui ar jo daliai taikomi detalūs reikalavimai, reikalingi esminiams reikalavimams įvykdyti ir nustatantys reikiamas naudojamų skirtingų posistemių tarpusavio sąsajas bei užtikrinantys geležinkelių transporto, funkcionuojančio Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinkle (TEN-T), sąveiką.
Europos specifikacija – bendra techninė specifikacija, Europos techninis liudijimas arba Europos standartą perkeliantis nacionalinis standartas, kaip apibrėžta 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, viešojo pirkimo tvarkos suderinimo 1 straipsnio 8–12 dalyse.
Jungtinė reprezentacinė grupė (JRG) – už TSS rengimą atsakinga institucija, vienijanti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojus, geležinkelio įmones (vežėjus) ir pramonės įmones, gaminančias produkciją, skirtą transeuropinei geležinkelių sistemai.
Modernizavimas arba patobulinimas (toliau – modernizavimas) – bet koks svarbus posistemio arba jo dalies modifikavimo darbas, kuris pagerina bendrą posistemio veikimą (eksploatacines charakteristikas).
Pagrindiniai parametrai – labai svarbus sąveikai bet koks norminis, techninis arba naudojimo reikalavimas, dėl kurio prieš JRG pradedant rengti TSS projektą turi būti priimtas 21 straipsnio komiteto sprendimas direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalyje ir 2001/16/EB 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pamatinė dokumentų sistema – laikinas reikalavimų sąvadas, kurį parengia JRG pagal visų Europos Sąjungos valstybių narių pateiktus jose taikomų techninių dokumentų, kurie įgyvendina transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašus. Šis reikalavimų sąvadas tvirtinamas direktyvos 2001/16/EB 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir skirtas užtikrinti tam tikrą dabartinį transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos laipsnį pereinamuoju laikotarpiu, kol nėra TSS tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai.
Posistemis – geležinkelių transporto objekto kaip visumos struktūrinė ar eksploatavimo sudedamoji dalis. Tiek transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą, tiek transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą sudaro struktūriniai ir naudojimo sričių posistemiai, kuriems turi būti nustatyti šių taisyklių 2 priede nurodyti esminiai reikalavimai.
Posistemio įdiegimas – visos operacijos, reikalingos, kad posistemis pradėtų veikti pagal visus jo projektinius reikalavimus.
Rekonstravimas arba atnaujinimas (toliau – rekonstravimas) – bet koks svarbus posistemio arba jo dalies keitimo darbas, kuris nekeičia bendrojo posistemio veikimo (eksploatacinių charakteristikų). Kai kalbama apie statinių, kurie yra geležinkelių infrastruktūros dalis, rekonstravimą, taip pat taikoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyta statinio rekonstravimo sąvoka (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).
Sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės geležinkelių sistemos sąveika. Ši sąvoka apima ir materialiuosius, ir nematerialiuosius objektus, pavyzdžiui, programinę įrangą.
Specifinis atvejis – bet kuri transeuropinės geležinkelių sistemos dalis, kuriai dėl geografinių, topografinių, miesto aplinkos arba suderinamumui su esama sistema įtakos turinčių suvaržymų TSS turi būti numatytos specialios laikinos arba nuolatinės nuostatos. Tai pirmiausia gali būti geležinkelių linijos ir geležinkelių tinklai, geografiniu požiūriu atskirti nuo kitos transeuropinės geležinkelių sistemos dalies, pakrovos gabaritas, vėžės plotis arba tarpukelės plotis ir geležinkelių riedmenys, skirti susisiekimui paprastųjų geležinkelių sistemoje vietiniais traukinių maršrutais, regioninės reikšmės geležinkelių linijomis ir (ar) 750 mm vėžės pločio geležinkelių linijomis, taip pat iš trečiųjų šalių ar į trečiąsias šalis važiuojantys geležinkelių riedmenys, jeigu jie nekerta dviejų Europos Sąjungos valstybių narių sienos.
Transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema – sistema, apimanti Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių infrastruktūros objektus, pastatytus ar modernizuotus vežimams didelių greičių traukiniais vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1692/96/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių 10 straipsnio 3 dalimi (su visais galiojančiais pakeitimais, atliktais pagal šio sprendimo 21 straipsnį), bei geležinkelių riedmenis, skirtus važiuoti dideliais greičiais šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema – sistema, apimanti Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių infrastruktūros objektus, pastatytus ar modernizuotus vežimams paprastais ir kombinuoto transporto traukiniais vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1692/96/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių 10 straipsnio 3 dalimi (su visais galiojančiais pakeitimais, atliktais pagal šio sprendimo 21 straipsnį), bei geležinkelių riedmenis, skirtus važiuoti šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro tvirtinamuose Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, Geležinkelių signalizacijos taisyklėse ir Geležinkelių eismo taisyklėse.
Kai šių taisyklių nuostatos yra tapačios tiek transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai, tiek transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai, vartojama sąvoka „transeuropinė geležinkelių sistema“.
II. taikymo sritis
5. Šios taisyklės taikomos tų posistemių, sąveikos sudedamųjų dalių ir jų tarpusavio sąsajų, kurie bus pradėti naudoti nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos, projektavimui, konstravimui, įdiegimui, modernizavimui, rekonstravimui, naudojimui ir techninei priežiūrai, taip pat darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje transeuropinę geležinkelių sistemą, kvalifikacijai, sveikatos ir saugos darbe sąlygoms.
6. Transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą, kuriai taikomos šios taisyklės, sudaro:
6.1. transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos geležinkelių infrastruktūra, t. y. Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių linijų, numatytų 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (su visais pakeitimais), geležinkelių infrastruktūra, įskaitant traukinių eismo valdymo, geležinkelių riedmenų buvimo vietos nustatymo ir navigacines sistemas: techninius duomenų apdorojimo ir telekomunikacijų įrenginius, skirtus teikti keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas naudojant valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas, kad būtų užtikrintas saugus ir darnus geležinkelių tinklo naudojimas bei veiksmingas traukinių eismo valdymas.
Taikant transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimus, pirmiau minėta transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos geležinkelių infrastruktūra gali būti skirstoma į tokias kategorijas:
6.1.5. geležinkelio stotys ir terminalai, kuriuose atliekamos operacijos su kroviniais, taip pat ir skirtingų transporto rūšių terminalai;
6.2. geležinkelių riedmenys (traukos priemonės (lokomotyvai), keleiviniai ir prekiniai vagonai, taip pat autotransporto priemonėms vežti skirti vagonai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisės ir specialieji riedmenys), tinkami važiuoti 6.1 punkte aprašytame visame Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinkle (TEN-T) arba jo dalyje. Taikant šias taisykles, kiekviena iš šiame punkte nurodytų geležinkelių riedmenų rūšių skirstoma į vežimams tarptautiniais maršrutais ir vežimams vietiniais maršrutais naudojamus geležinkelių riedmenis;
6.3. šių taisyklių 6.1 ir 6.2 punktuose aprašytos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų sąsajos, užtikrinančios visišką jų tarpusavio suderinamumą ir turinčios įtakos traukinių eismo saugai, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ūkinės finansinės veiklos rezultatams, paslaugų kokybei ir sąnaudoms.
7. Transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą, kuriai taikomos šios taisyklės, sudaro:
7.1. transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelių infrastruktūra, t. y. Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių linijų, numatytų 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (su visais pakeitimais), geležinkelių infrastruktūra:
7.1.1. specialiai greitųjų traukinių eismui nutiestos geležinkelių linijos, paprastai įrengtos važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu;
7.1.2. specialiai greitųjų traukinių eismui modernizuotos linijos, skirtos važiuoti maždaug 200 km/h greičiu;
7.1.3. specialiai greitųjų traukinių eismui modernizuotos geležinkelių linijos, turinčios ypatingų savybių dėl topografinių, reljefo arba miesto planavimo apribojimų, važiavimo kuriomis greitis kiekvienu atveju turi būti priderintas. Sprendimus dėl leistino greičio tokiose geležinkelių linijose, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Ši geležinkelių infrastruktūra taip pat apima eismo valdymo, geležinkelių riedmenų buvimo vietos nustatymo ir navigacines sistemas: techninius duomenų apdorojimo ir telekomunikacijų įrenginius, skirtus teikti keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas naudojant valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas, kad būtų užtikrintas saugus ir darnus geležinkelių tinklo naudojimas bei veiksmingas traukinių eismo valdymas;
7.2. geležinkelių riedmenys, t. y. traukiniai, skirti važiuoti:
7.2.1. ne mažiau kaip 250 km/h greičiu specialiai greitųjų traukinių eismui nutiestomis geležinkelių linijomis, o tam tikromis aplinkybėmis tinkami, kad jais būtų galima važiuoti greičiau kaip 300 km/h;
7.3. šių taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose aprašytos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų sąsajos, užtikrinančios visišką jų tarpusavio suderinamumą ir turinčios įtakos traukinių eismo saugai, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ūkinės finansinės veiklos rezultatams, paslaugų kokybei ir sąnaudoms.
8. Transeuropinė geležinkelių sistema skirstoma į:
8.1. struktūrinių sričių posistemius:
III. transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų visuma
10. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų visumą sudaro:
10.2. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, kurie įgyvendina transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, reikalavimai;
10.3. privalomų taikyti Europos specifikacijų, parengtų siekiant užtikrinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį esminiams reikalavimams, reikalavimai;
IV. ESMINIAI reikalavimai
12. Transeuropinė geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, taip pat jų tarpusavio sąsajos turi atitikti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir atitinkamus esminius reikalavimus, nurodytus šių taisyklių 2 priede.
Bet koks Lietuvos Respublikos teisės akto, Lietuvos Respublikos tarptautinės ir tarpžinybinės sutarties, Lietuvos standarto ir kitos rūšies techninio dokumento projektas, susijęs su šių taisyklių reglamentavimo sritimi, taip pat šių taisyklių 10 punkte nurodytų reikalavimų projektai ir (ar) siūlymai dėl šių reikalavimų projektų turi būti derinami su šiame punkte nurodytais reikalavimais.
13. Vykdant posistemių bei sąveikos sudedamųjų dalių pirkimus ir rengiant technines specifikacijas bei technines sąlygas, kurias ketinama pridėti prie pirkimo sutarčių ar pirkimo dokumentų ir kurios reikalingos papildyti ir (ar) detalizuoti Europos specifikacijas arba kitus Lietuvos Respublikoje ir visoje Europos Sąjungoje naudojamus standartus, jų turinys turi būti suderintas su šių taisyklių 2 priede nurodytais esminiais reikalavimais.
V. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų,
įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, ir pamatinės dokumentų sistemos reikalavimai
14. Kol nėra TSS tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai bei jokių Europos specifikacijų sąveikos sudedamosioms dalims, taikoma pamatinė dokumentų sistema.
Tose srityse, kurių nereglamentuoja pamatinė dokumentų sistema, tačiau kurios patenka į šių taisyklių taikymo sritį, taikomi teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti reikalavimai, taip pat atitinkami vidiniai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) dokumentai, kai tai leidžia ir (ar) reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai, su sąlyga, kad šie reikalavimai neprieštarauja pamatinei dokumentų sistemai ir šių taisyklių 12 punkto reikalavimams.
16. Kol nėra TSS tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai bei jokių Europos specifikacijų sąveikos sudedamosioms dalims, taikomi Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, reikalavimai šiais atvejais:
16.1. nėra pamatinės dokumentų sistemos tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai arba ji nepaskelbta viešai;
16.2. pamatinė dokumentų sistema tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai nepapildyta pagal Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, reikalavimus arba visus reikiamus jų pakeitimus (jeigu tam tikras projektas susijęs su šiais pakeitimais);
17. Kol nėra TSS tam tikram transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai bei jokių Europos specifikacijų sąveikos sudedamosioms dalims, taikomi Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, reikalavimai.
18. Įsigaliojus TSS tam tikram transeuropinės geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai, Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, reikalavimai taikomi tais atvejais, kai:
18.1. tai leidžia arba to reikalauja atitinkama TSS ir TSS taikymą bei įgyvendinimo tvarką reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai (jeigu tokie priimami);
19. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Jame gali būti nurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės ir tarpžinybinės sutartys, Lietuvos standartai ir kitų rūšių techniniai dokumentai, kurių taikymas reikalingas nenutrūkstamam bei saugiam traukinių eismui, sklandžiam investicinių projektų įgyvendinimui užtikrinti ir kurie atitinka šių taisyklių 2 punkte nurodytus tikslus, taip pat dokumentai, nustatantys darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje transeuropinę geležinkelių sistemą, kvalifikacijos, sveikatos ir saugos darbe sąlygų reikalavimus.
Tais atvejais, kai šios taisyklės numato Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, taikymą, tačiau šie dokumentai neapima visos šių taisyklių taikymo srities, atitinkamai gali būti vadovaujamasi vidiniais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) dokumentais, kai tai leidžia ir (ar) reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai, su sąlyga, kad šie dokumentai neprieštarauja Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, ir šių taisyklių 12 punkto reikalavimams.
20. Prireikus Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašas gali būti pakeistas ir atitinkamai inicijuotas pamatinės dokumentų sistemos pakeitimas. Jeigu minėto sąrašo pakeitimo priežastis yra pamatinės dokumentų sistemos viešas paskelbimas, tam tikros TSS arba Europos Komisijos sprendimo dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies, priėmimas, minėtas sąrašas koreguojamas taip, kad būtų aiškiai matyti, kurios jo dalys nebetaikomos ir kurios taikomos toliau.
21. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašo ir visų jo pakeitimų kopijas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikia kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai.
22. Papildžius pamatinę dokumentų sistemą pagal Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, reikalavimus ir paskelbus ją viešai, geležinkelio įmonės (vežėjai) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas iš anksto informuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją apie savo ketinimus parengti bet kokį projektą, neatitinkantį pamatinės dokumentų sistemos. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija išanalizuoja šią informaciją ir, suderinusi su kompetentingomis institucijomis, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl pritarimo arba nepritarimo tokiam projektui ir prireikus – rekomendacijas dėl projekto pakeitimo. Pritarusi ketinimams parengti kokį nors projektą, neatitinkantį pamatinės dokumentų sistemos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija informuoja 21 straipsnio komitetą.
VI. TSS ir specifinių atvejų reikalavimai
23. TSS rengimo, derinimo bei tvirtinimo tvarka nustatyta direktyvoje 2001/16/EB ir direktyvoje 96/48/EB (su pakeitimais). Kiekvienoje TSS:
23.2. nustatomi kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais esminiai reikalavimai;
23.3. nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Prireikus šios specifikacijos gali skirtis pagal posistemio paskirtį, pavyzdžiui, atsižvelgiant į šių taisyklių 6–9 punktuose nurodytas geležinkelio infrastruktūros objektų kategorijas ir geležinkelių riedmenų rūšis bei paskirtį;
23.4. nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir jų tarpusavio sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, taip pat Europos standartai, būtini sąveikai transeuropinėje geležinkelių sistemoje pasiekti;
23.5. kiekvienu nagrinėjamu atveju nustatomos procedūros, kurios turi būti naudojamos vertinant sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir tinkamumą naudoti bei atliekant posistemių „EB“ patikrą. Šios procedūros grindžiamos moduliais, apibrėžtais 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendime 93/465/EEB dėl modulių, taikomų įvairiuose atitikties įvertinimo procedūrų etapuose, ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir naudojimo taisyklių, skirtų naudoti techninio derinimo direktyvose. Prireikus tam tikrais atvejais TSS gali būti nustatomos kitokios specifinės procedūros;
23.6. nurodoma TSS įgyvendinimo strategija. Pirmiausia joje nurodomi etapai, kurie turi būti užbaigti, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis tampa norma;
24. TSS tinkamu būdu išlaiko kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės esamos geležinkelių sistemos suderinamumą. Siekiant šio tikslo į kiekvieną TSS gali būti įtraukti specifiniai atvejai, ypač daug dėmesio turi būti skiriama transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiams skirtų TSS specifiniams atvejams dėl pakrovos gabarito, vėžės pločio arba tarpukelės pločio ir prekiniams vagonams, važiuojantiems iš valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – trečiosios šalys), bei į jas. Atitinkamai pagal specifinius atvejus prireikus detalizuojamos kitos TSS dalys, nurodytos šių taisyklių 23.3–23.7 punktuose.
25. Siekiant, kad TSS padėtų laipsniškai gerinti sąveiką tarp 1435 mm vėžės pločio ir 1520 mm vėžės pločio geležinkelių transporto objektų ir leistų išlaikyti esamos Lietuvos geležinkelių transporto sistemos suderinamumą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui yra privaloma, o kitoms suinteresuotoms organizacijoms (geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir pramonės įmonėms, gaminančioms transeuropinei geležinkelių sistemai skirtą produkciją) rekomenduojama dalyvauti JRG veikloje derinant TSS projektus, rengiant pasiūlymus dėl specifinių atvejų įtraukimo į TSS projektus ir derinant specifinių atvejų reikalavimus.
26. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:
26.1. koordinuoja šių taisyklių 25 punkte nurodytų organizacijų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, bendradarbiavimą su JRG;
26.2. pasibaigus JRG įgaliojimams ir Europos Komisijai suteikus įgaliojimus dėl TSS rengimo Europos geležinkelių agentūrai (toliau – ERA), deleguoja Lietuvos Respublikos atstovus į atitinkamas ERA darbo grupes;
26.3. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja TSS projektų ir Europos Komisijos sprendimų dėl TSS tvirtinimo projektų derinimą;
27. Įsigaliojus TSS tam tikram posistemiui arba jo daliai, jos reikalavimai tampa pagrindiniais pagal joje nurodytą taikymo sritį. TSS įgyvendinamos pagal jose numatytą įgyvendinimo strategiją ir taikomos jose numatyta tvarka. Jeigu tam tikram posistemiui arba jo daliai taikytina tam tikra TSS, jis turi nuolat, kol yra naudojamas, atitikti jos reikalavimus. Tačiau kai kalbama apie geležinkelių infrastruktūros naudojimą geležinkelių riedmenų, kuriems TSS netaikomos, eismui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija prireikus gali nustatyti kitokius nei TSS reikalavimus.
28. Jeigu taikytinoje TSS pateikta aiški nuoroda į Europos standartus ir specifikacijas ar jų dalis bei kitus aiškiai apibūdintus normatyvinius dokumentus, būtinus sąveikai pasiekti ir lengvai prieinamus viešuosiuose informacijos šaltiniuose, jų taikymas tampa privalomas nuo TSS įsigaliojimo dienos.
29. Priėmus bet kurią TSS, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija išnagrinėja, kokios priemonės yra reikalingos TSS taikymui Lietuvos Respublikoje užtikrinti, ir prireikus parengia atitinkamų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus ir (ar) inicijuoja kitas reikiamas priemones, prireikus – mokslo tiriamųjų darbų dėl priimtų TSS taikymo atlikimą.
VII. Europos Komisijos sprendimų dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies, reikalavimai
30. Įvykdžius šių taisyklių 31–33 punktų reikalavimus, nereikia taikyti vienos ar daugiau TSS, įskaitant tas, kurios yra susijusios su geležinkelių riedmenimis, šiais atvejais ir šiomis aplinkybėmis:
30.1. pasiūlytai naujai geležinkelių linijai, esamai geležinkelių linijai modernizuoti ir rekonstruoti arba bet kuriam šių taisyklių 5 punkte nurodytam atvejui, jei su jais susiję darbai jau yra gerokai pasistūmėję arba jie vykdomi pagal sudarytą sutartį tuo metu, kai šios TSS yra skelbiamos;
30.2. bet kuriam esamos geležinkelių linijos rekonstravimo ar modernizavimo projektui, jei šių TSS ir esamos geležinkelių linijos pakrovos gabaritas, vėžės plotis, tarpukelės plotis arba elektros srovės įtampa yra nesuderinami;
30.3. pasiūlytai naujai geležinkelių linijai arba pasiūlytam esamos geležinkelių linijos rekonstravimo ar modernizavimo projektui tos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, kurios geležinkelių tinklas yra jūra atskirtas ar izoliuotas nuo likusios Bendrijos dalies geležinkelių tinklo;
30.4. bet kuriai pasiūlytai esamos geležinkelių linijos rekonstrukcijos, pratęsimo arba modernizavimo projektui, kai dėl atitinkamos TSS taikymo nukentėtų šio projekto ekonominis perspektyvumas ir (arba) Lietuvos geležinkelių transporto sistemos suderinamumas;
30.5. kai po avarijos ar stichinės nelaimės geležinkelių infrastruktūros skubaus atstatymo sąlygos ekonomiškai ir techniškai neleidžia iš dalies ar visiškai taikyti atitinkamų TSS;
31. Prireikus šių taisyklių 30 punkte nurodytais atvejais suinteresuotos geležinkelio įmonės (vežėjai) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pateikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai prašymą inicijuoti kreipimąsi į Europos Komisiją su prašymu priimti sprendimą dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies. Prie šio prašymo turi būti pridedama:
31.2. nuorodos į pageidautinas taikyti kitokias technines specifikacijas pagal Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašą;
32. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, išanalizavusi šiuos prašymus ir suderinusi savo sprendimą dėl išlygų inicijavimo tikslingumo ir apimties su kompetentingomis institucijomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iš anksto Europos Komisijai praneša apie planuojamą išlygą ir nusiunčia jai dokumentus, kuriuose nurodo tas TSS arba tas TSS dalis, kurių Lietuvos Respublika norėtų netaikyti, taip pat atitinkamas specifikacijas, kurias ji norėtų taikyti vietoje TSS nuostatų.
33. Dėl kiekvieno prašymo Europos Komisija, direktyvose 2001/16/EB ir 96/48/EB nustatyta tvarka, priima sprendimą ir prireikus parengia rekomendaciją dėl taikytinų specifikacijų. Tačiau šių taisyklių 30.2 punkte nurodytu atveju Europos Komisijos sprendimas negali būti susijęs su pakrovos gabaritu ir vėžės pločiu. Šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais, susijusiais su transeuropine paprastųjų geležinkelių sistema, ir šių taisyklių 30.2 bei 30.4 punktuose nurodytais atvejais, susijusiais su transeuropine greitųjų geležinkelių sistema, Lietuvos Respublikos atstovas 21 straipsnio komitete atstovauja ir remia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimą Europos Komisijai jį nagrinėjant 21 straipsnio komitete.
VIII. pranešimų dėl tss ir europos specifikacijų nuostatų, neatitinkančių esminių reikalavimų, nagrinėjimas
34. Bet kuri organizacija, mananti, kad tam tikra privaloma taikyti Europos specifikacija neatitinka šių taisyklių 2 priede išdėstytų esminių reikalavimų, turi nedelsiant pranešti apie tai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kartu išdėstydama išsamius savo nuomonę pagrindžiančius motyvus.
35. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kiekvienam tokiam pranešimui vertinti sudaro kompetentingų specialistų komisiją, kuri per 14 darbo dienų turi pateikti išvadas dėl pranešimo pagrįstumo ir prireikus siūlymus dėl Europos specifikacijos pakeitimo arba išbraukimo iš ją nurodančių publikacijų. Prireikus, kai tai būtina dėl didelės nagrinėtinų dokumentų apimties arba ypač sudėtingais atvejais, šis terminas gali būti pratęstas atsižvelgiant į komisijos nuomonę, bet ne ilgiau kaip 28 darbo dienoms. Komisijos sudėtis ir dydis nustatomi kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į pateikto prašymo specifiką. Komisijos sprendimas priimamas 2/3 balsų dauguma. Komisijos sprendime išsamiai išdėstomi jo priėmimo motyvai.
36. Apie šiuos sprendimus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, prireikus pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis, pagal galimybę greičiau praneša suinteresuotai šaliai kartu nurodydama jai galimus jos teisės gynimo būdus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir laikotarpį, per kurį leidžiama tais būdais pasinaudoti.
37. Remdamasi komisijos išvadomis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teikia informaciją apie aptiktus neatitikimus ir atitinkamus siūlymus 21 straipsnio komitetui.
38. Bet kuri organizacija, mananti, kad tam tikra TSS nevisiškai atitinka šių taisyklių 2 priede išdėstytus esminius reikalavimus, turi nedelsdama pranešti apie tai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kartu išdėstydama išsamius savo nuomonę pagrindžiančius motyvus.
39. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kiekvienam tokiam pranešimui vertinti sudaro kompetentingų specialistų komisiją. Komisijos sudėtis ir dydis nustatomi kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į pateikto pranešimo specifiką. Komisija per 1 mėnesį turi pateikti išvadas dėl pranešimo pagrįstumo ir prireikus atitinkamus siūlymus, kuriuos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija perduoda nagrinėti 21 straipsnio komitetui.
Minėtame komisijos sprendime išsamiai išdėstomi jo priėmimo motyvai. Apie šiuos sprendimus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, prireikus pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis, pagal galimybę greičiau praneša suinteresuotai šaliai kartu nurodydama jai galimus jos teisės gynimo būdus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir laikotarpį, per kurį leidžiama tais būdais pasinaudoti.
______________
Transeuropinės geležinkelių sistemos
sąveikos reikalavimų nustatymo ir
taikymo taisyklių
1 priedas
Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos, kuriai taikomi Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimai, posistemių aprašymas
1. Struktūrinės srities posistemiai
1.1. Geležinkelių infrastruktūros posistemis – geležinkelių keliai ir iešmai, geležinkelio stočių infrastruktūra (platformos, prieigos zonos, įskaitant geležinkelių infrastruktūrą, pritaikytą asmenims su ribotomis judėjimo galimybėmis), statiniai (tiltai, tuneliai ir kt.), pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini eismui organizuoti ir valdyti bei eismo saugai užtikrinti.
1.2. Energetikos posistemis – elektros tiekimo ir elektrifikavimo sistema, antžeminės linijos ir srovės imtuvai.
1.3. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis – visa įranga, reikalinga eismo saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos geležinkelių infrastruktūra, eismui valdyti ir kontroliuoti.
1.4. Geležinkelių riedmenų posistemis – visa traukinių įranga, valdymo ir kontrolės sistema, traukos ir energijos transformavimo įrenginiai, stabdymo, sukabinimo ir važiuoklės įtaisai (vežimėliai, ašys ir kt.) bei pakaba, durys, žmogaus (mašinisto, traukinio personalo ir keleivių, įskaitant asmenis su ribotomis judėjimo galimybėmis) ir mechanizmų sąsajos, pasyvioji ir aktyvioji saugos įranga bei reikmenys keleivių ir traukinio personalo sveikatai.
1.5. Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis:
1.5.1. procedūros ir joms vykdyti reikalinga įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normaliu ir sutrikusiu režimu, svarbiausia įskaitant traukinių eismo valdymą, traukinių eismo planavimą ir tvarkymą;
2. Naudojimo srities posistemiai
2.1. Techninės priežiūros posistemis – techninės priežiūros darbų tvarka ir šiems darbams atlikti reikalinga įranga, logistikos centrai ir ištekliai, sudarantys sąlygas atlikti privalomąją ir profilaktinę techninę priežiūrą, siekiant užtikrinti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveiką ir reikiamą veikimą (eksploatacines savybes).
2.2. Telematikos priemonės:
2.2.1. priemonės keleivių vežimo paslaugoms, taip pat keleivių informavimo prieš kelionę ir kelionės metu sistemos, bilietų užsakymo ir atsiskaitymo sistemos, priemonės bagažui tvarkyti, traukinių tvarkaraščiui tvarkyti ir derinti su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais;
2.2.2. informacinės sistemos ir kitos priemonės, skirtos krovinių vežimo paslaugoms teikti (krovinių vežimo ir traukinių stebėsena realiame laike), geležinkelio stočių informacinės, krovinių rūšiavimo ir vagonų skirstymo sistemos, išankstinių užsakymų, atsiskaitymų ir dokumentų (taip pat sąskaitų-faktūrų) tvarkymo sistemos, traukinių tvarkaraščių derinimo su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais ir elektroninių važtos dokumentų rengimo sistemos.
______________
Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir
taikymo taisyklių
2 priedas
esminiai reikalavimai transeuropinei GELEŽINKELIŲ sistemai
| Esminiai reikalavimai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai
|
Esminiai reikalavimai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai
|
||
| 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
|
|||
| 1.1. Sauga
|
|||
| 1.1.1. Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar detaliau, sudedamųjų dalių, kurių veikimas užtikrina traukinio judėjimą, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir stebėsena turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka geležinkelių tinklui nustatytus tikslus, taip pat tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams. 1.1.2. Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu. 1.1.3. Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis. 1.1.4. Projektuojant stacionarius įrenginius ir geležinkelių riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui. 1.1.5. Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.
|
|||
| 1.2. Patikimumas ir prieinamumas
|
|||
| Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių stebėsena ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.
|
|||
| 1.3. Sveikata
|
|||
| 1.3.1. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos. 1.3.2. Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.
|
|||
| 1.4. Aplinkos apsauga
|
|||
| 1.4.1. Projektuojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą, jos sukūrimo ir naudojimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį turi būti atsižvelgta pagal galiojančias Europos Sąjungos nuostatas. 1.4.2. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje naudojamos medžiagos neturi sudaryti aplinkai kenksmingų ir pavojingų dujų ar dūmų, joms užsidegus. 1.4.3. Geležinkelių riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.
|
1.4.1. Projektuojant transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą, jos sukūrimo ir naudojimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį turi būti atsižvelgta pagal galiojančias Europos Sąjungos nuostatas. 1.4.2. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje naudojamos medžiagos neturi sudaryti aplinkai kenksmingų ir pavojingų dujų ar dūmų, joms užsidegus. 1.4.3. Geležinkelių riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti. 1.4.4. Naudojant transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą turi būti užtikrinta atitiktis galiojantiems akustinės taršos normatyvams. 1.4.5. Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos naudojimas neturi sukelti neleistinio lygio žemės virpesių netoli geležinkelių infrastruktūros esančių vietų ir jose vykdomų veiklų, prižiūrimų įprastu būdu, atžvilgiu.
|
||
| 1.5. Techninis suderinamumas
|
|||
| Geležinkelių infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis. Jei tam tikruose geležinkelių tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinsiantys atitiktį ateityje.
|
Geležinkelių infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis. Jei tam tikruose geležinkelių tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinsiantys atitiktį ateityje.
|
||
| ii. konkretūs kiekvieno posistemio reikalavimai
|
|||
| 2.1. Geležinkelių infrastruktūra
|
|||
| 2.1.1. Sauga Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius. Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams dideliu greičiu pravažiuojant pro geležinkelio stotis. Viešai prieinama geležinkelių infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (šis reikalavimas taikomas stabilumui, priešgaisrinei saugai, prieinamumui, evakuacijai, platformoms ir kt.). Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.
|
2.1.1. Sauga Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius. Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro geležinkelio stotis. Viešai prieinama geležinkelių infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (šis reikalavimas taikomas stabilumui, priešgaisrinei saugai, prieinamumui, evakuacijai, platformoms ir kt.). Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.
|
||
| 2.2. Energetika
|
|||
| 2.2.1. Sauga Energijos tiekimo sistemos naudojimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų. 2.2.2. Aplinkos apsauga Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų tarša ir poveikis aplinkai neturi viršyti nustatytų ribinių verčių. 2.2.3. Techninis suderinamumas Visoje transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamos elektros tiekimo sistemos turi: - sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima naudoti pagal apibrėžtus tokių traukinių naudojimo lygius; - būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.
|
2.2.1. Sauga Energijos tiekimo sistemos naudojimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų. 2.2.2. Aplinkos apsauga Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų tarša ir poveikis aplinkai neturi viršyti nustatytų ribinių verčių. 2.2.3. Techninis suderinamumas Naudojamos elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemos turi: - sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima naudoti pagal apibrėžtus tokių traukinių naudojimo lygius; - naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.
|
||
| 2.3. Kontrolė, valdymas ir signalizacija
|
|||
| 2.3.1. Sauga Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir šioje sistemoje taikomos procedūros turi sudaryti sąlygas, kad traukinių eismo saugos lygis atitiktų geležinkelių tinklui nustatytus tikslus. 2.3.2. Techninis suderinamumas Visa nauja greitųjų geležinkelių infrastruktūra ir visi nauji greitųjų geležinkelių riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose. Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įranga turi leisti visoje transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.
|
2.3.1. Sauga Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir šioje sistemoje taikomos procedūros turi sudaryti sąlygas pasiekti tokį traukinių eismo saugos lygį, kuris atitiktų geležinkelių tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos turėtų ir toliau užtikrinti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti esant tokioms sąlygoms, eismą. 2.3.2. Techninis suderinamumas Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji geležinkelių riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose. Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga turi leisti visoje transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.
|
||
| 2.4. Geležinkelių riedmenys
|
|||
| 2.4.1. Sauga Geležinkelių riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar geležinkelių riedmenims nuriedėjus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina. Elektros įranga negali pabloginti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo. Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su geležinkelio kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija. Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys. Geležinkelių riedmenyse turi būti įtaisai, kurie kilus pavojui padėtų keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams susisiekti su juo. Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą. Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai. Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose. Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą. Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir pagrindinis valdymo centras turėtų ryšį su keleiviais. 2.4.2. Patikimumas ir prieinamumas Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai. 2.4.3. Techninis suderinamumas Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginių veikimu. Srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis. Geležinkelių riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad geležinkelių riedmenys galėtų važiuoti visomis geležinkelių linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti.
|
2.4.1. Sauga Geležinkelių riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar geležinkelių riedmenims nuriedėjus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina. Elektros įranga negali pabloginti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo. Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su geležinkelio kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija. Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys. Geležinkelių riedmenyse turi būti įtaisai, kurie kilus pavojui padėtų keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams susisiekti su juo. Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą. Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai. Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose. Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą. Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir pagrindinis valdymo centras turėtų ryšį su keleiviais. 2.4.2. Patikimumas ir prieinamumas Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai. 2.4.3. Techninis suderinamumas Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginių veikimu. Elektrinės traukos atveju srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis. Geležinkelių riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad geležinkelių riedmenys galėtų važiuoti visomis geležinkelių linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti.
|
||
| 2.5. Techninė priežiūra
|
|||
| 2.5.1. Sveikata Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros neturi kelti pavojaus žmogaus sveikatai. 2.5.2. Aplinkos apsauga Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių. 2.5.3. Techninis suderinamumas Greitųjų traukinių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems geležinkelių riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.
|
2.5.1. Sveikata ir sauga Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemio veikimą ir nekelti pavojaus žmonių sveikatai ir traukinių eismo saugai. 2.5.2 Aplinkos apsauga Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių. 2.5.3. Techninis suderinamumas Paprastųjų geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems geležinkelių riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.
|
||
| 2.6. Naudojimas ir traukinių eismo valdymas
|
|||
| 2.6.1. Sauga Geležinkelių tinklo techninio naudojimo taisyklės turi būti parengtos, o traukinių mašinistai bei traukinių brigados apmokytos taip, kad būtų užtikrintas saugus geležinkelių tinklo naudojimas tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais. Techninio geležinkelių naudojimo ir techninės priežiūros periodiškumas, techninę priežiūrą atliekančio personalo mokymas ir kvalifikacija bei atitinkamų traukinius eksploatuojančių geležinkelio įmonių (vežėjų) techninės priežiūros centruose įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas eismo saugos lygis. 2.6.2. Patikimumas ir prieinamumas Naudojimo ir techninės priežiūros periodai, techninę priežiūrą atliekančio personalo apmokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, kurią atitinkamus traukinius eksploatuojantys operatoriai (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonės (vežėjai)) yra nustatę techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas sistemos patikimumo ir prieinamumo lygis. 2.6.3. Techninis suderinamumas Geležinkelių tinklų naudojimo taisyklės turi būti suderintos, o traukinių mašinistai bei brigados ir eismą reguliuojantys pareigūnai apmokyti taip, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos naudojimo veiksmingumas.
|
2.6.1. Sauga Geležinkelių tinklo techninio naudojimo taisyklės turi būti parengtos, o traukinių mašinistų, traukinių brigadų ir eismo valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugų geležinkelių tinklo naudojimą atsižvelgiant į įvairius reikalavimus tarptautiniam ir vietiniam susisiekimui geležinkeliais. Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir eismo valdymo centrų darbuotojų mokymas ir kvalifikacija bei eismo valdymo ir techninės priežiūros centruose atitinkamų geležinkelio įmonių (vežėjų) įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi užtikrinti aukšto lygio eismo saugą. 2.6.2. Patikimumas ir prieinamumas Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų)) nustatyta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukštą sistemos patikimumo ir prieinamumo lygį. 2.6.3. Techninis suderinamumas Geležinkelių tinklo naudojimo taisyklės ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos naudojimo efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.
|
||
| 2.7. Aplinka
|
|||
| 2.7.1. Sveikata Naudojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą turi būti užtikrinta atitiktis galiojantiems privalomiems akustinės taršos normatyvams. 2.7.2. Aplinkos apsauga Naudojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą neturi būti sukuriamas didesnis grunto vibracijos lygis, nepriimtinas šalia ar netoli šios geležinkelių infrastruktūros esančiai vietinei aplinkai ir vykdomoms veikloms, prižiūrimoms įprastu būdu.
|
Nenustatyti. |
||
| 2.8. Telematikos priemonės krovinių ir keleivių vežimui
|
|||
| Nenustatyti. |
2.8.1. Techninis suderinamumas Pagrindiniai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu. Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti: - kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir telematikos priemonių operatorių, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis; - nesudėtingą informacijos prieinamumą naudotojams. 2.8.2. Patikimumas ir prieinamumas Tokių duomenų bazių naudojimo, tvarkymo, atnaujinimo ir techninės priežiūros būdai, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai turi garantuoti šių sistemų veiksmingumą ir paslaugų kokybę. 2.8.3. Sveikata Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles. 2.8.4. Sauga Kaupiant ar perduodant su sauga susijusią informaciją turi būti užtikrintas tinkamas sąžiningumo ir patikimumo lygis. |
||
______________
Transeuropinės geležinkelių sistemos
sąveikos reikalavimų nustatymo ir
taikymo taisyklių
3 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS direktyvos, kurias atitinka Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės
Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės yra suderintos su šiomis Europos Sąjungos direktyvų dalimis:
1. Direktyvos 96/48/EB:
1.1. 3, 4 ir 6 straipsniais, 10 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 3 dalimi, 17, 21, 22 ir 23 straipsniais bei III priedu;
1.2. 1, 2, 5, 7, 9 ir 11 straipsniais, I ir II priedais (su pakeitimais, išdėstytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/50/EB, iš dalies pakeičiančioje Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos);
2. Direktyvos 2001/16/EB:
2.1. 1, 3, 4 ir 6 straipsniais, 10 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 3 dalimi, 17, 21, 25, 26 ir 27 straipsniais bei I-III priedais (išskyrus I priedo pirmąją pastraipą);
2.2. 2, 5, 7 ir 11 straipsniais ir I priedo pirmąja pastraipa (su pakeitimais, išdėstytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/50/EB, iš dalies pakeičiančioje Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos).
______________