LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL KAUNO MEDICINOS AKADEMIJOS STATUTO
1993 m. spalio 19 d. Nr. I-282
Vilnius
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos Seimo
1993 m. spalio 19 d.
nutarimu Nr. I-282
KAUNO MEDICINOS AKADEMIJOS
STATUTAS
Kauno medicinos akademijos ištakos – 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigti Aukštieji kursai, 1922 m. reorganizuoti į Lietuvos universitetą, 1930 m. pavadintą Vytauto Didžiojo universitetu, o 1940 m. – Kauno universitetu. 1950 m., reorganizavus Kauno universitetą, iš jo Medicinos fakulteto įkurtas Kauno medicinos institutas, kuris 1989 m. pavadintas Kauno medicinos akademija.
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Kauno medicinos akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė aukštoji mokykla – studijų, mokslo ir medicinos praktikos institucija. Jos oficialus pavadinimas – Kauno medicinos akademija, adresas – A. Mickevičiaus g. 9, 3000 Kaunas.
2. Svarbiausieji Akademijos veiklos principai yra studijų, mokslo ir medicinos praktikos vienovė bei akademinė laisvė.
3. Akademijos darbuotojai ir studijuojantieji turi lygias teises, nesvarbu, kokia jų lytis, rasė, politiniai ir religiniai įsitikinimai, tautybė ar pilietybė.
4. Svarbiausieji Akademijos uždaviniai:
– rengti medicinos srities specialistus ir mokslininkus;
– plėtoti fundamentinį ir taikomąjį mokslą;
– teikti specializuotą aukštos kvalifikacijos medicinos pagalbą;
– rengti ir leisti vadovėlius, mokslo darbus, mokymo priemones bei kitus leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus;
– tobulinti specialistus ir juos perkvalifikuoti.
TEISINĖ PADĖTIS
5. Akademija turi autonomiją, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio Statuto. Pakeisti Akademijos teritorijos ribas, perduoti pastatus ir kitą valstybės turtą gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Akademijos tarybos sutikimą, arba Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Akademijos tarybos nuomonę.
6. Akademija yra juridinis asmuo. Ji turi savo antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbu ir savo pavadinimu, savarankišką balansą ir sąskaitas bankuose. Juridinio asmens teises turi arba nustatyta tvarka gali įgyti ir Akademijos daliniai.
7. Akademija ir jos daliniai bendriems mokslo ir studijų, ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti gali jungtis su kitomis įstaigomis ar įmonėmis įvairių formų nuolatiniais arba laikinais asociaciniais ryšiais. Tokiu atveju sudaroma sutartis, kurią tvirtina Akademijos taryba.
8. Akademija turi teisę, neperduodama į valstybės archyvus, saugoti rankraščius, Akademijos archyvinius dokumentus ir kitą medžiagą, vertingą medicinos istorijai.
AKADEMIJOS TURTAS
10. Akademijos turtą sudaro jai perduoti žemės sklypai ir pastatai, kilnojamasis turtas, materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, protinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) ir kitas turtas, kurį Akademija savarankiškai valdo, naudoja, tausoja ir gausina.
11. Akademijos lėšas sudaro biudžetinės ir nebiudžetinės lėšos:
1) biudžetinės lėšos – valstybės biudžeto subsidijos studijoms, asignavimai fundamentaliesiems ir taikomiesiems tyrimams bei Akademijos vykdomai sveikatos priežiūrai finansuoti. Apie biudžetinių lėšų naudojimą Akademija atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka;
12. Visas lėšas ir turtą Akademija tvarko savarankiškai. Lėšas Akademija planuoja ir naudoja pagal bendrą metinę sąmatą, kurią tvirtina Akademijos taryba. Nebiudžetinės lėšos negali būti pagrindas Akademijos bei jos dalinių biudžetiniam finansavimui mažinti.
13. Akademija iš pelno, gauto atliekant mokslinius tyrimus pagal sutartis su užsakovais, bei komercinės veiklos, moka į biudžetą mokestį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus ūkinės ir komercinės veiklos pelno dalį, skirtą studijoms, mokslo tyrimams ir medicinos praktikai finansuoti, kuri neapmokestinama.
14. Akademija turi teisę:
– savarankiškai keisti savo lėšų pirminę paskirtį, nekeisdama paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų patvirtintų sumų, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, stipendijoms ir kapitalo investicijoms;
– nustatyti įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima specialius reguliuojančius potvarkius;
– be apribojimų įsigyti Akademijos veiklai reikalingų medžiagų, technikos ir kitų vertybių didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje Lietuvoje ir užsienyje, apmokėdama grynais pinigais arba juos pervesdama per bankus;
– sudaryti specialius fondus.
AKADEMIJOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS
16. Akademiją sudaro šie pagrindiniai daliniai:
– fakultetai,
– Akademijos institutai,
– Akademinė ligoninė – Kauno akademinės klinikos.
Be to, Akademijoje yra profilinės klinikos, institutai, centrai, katedros, mokslo laboratorijos, klinikiniai skyriai ir kiti daliniai, būtini studijų, mokslo, medicinos praktikos bei socialinėms, kultūrinėms ir kitoms reikmėms tenkinti.
17. Akademijos veiklą tvarko:
– Akademijos taryba,
– Senatas,
– rektorius ir rektoratas,
– Studentų atstovybė,
– Teisės ir etikos kolegija.
1) Akademijos taryba yra aukščiausiasis Akademijos sprendžiamasis organas. Jos nutarimai privalomi visiems Akademijos darbuotojams, studijuojantiesiems ir klausytojams.
Akademijos taryba:
– nustato svarbiausias Akademijos veiklos kryptis;
– nustato Akademijos organizacinę ir valdymo struktūrą;
– nustato pagrindines Akademijos mokslo tyrimo kryptis;
– nustato Senato narių skaičių ir rinkimų kvotas;
– 2/3 balsų dauguma priima sprendimą dėl Akademijos dalinių juridinio asmens statuso;
– tvirtina Akademijos išlaidų sąmatą;
– steigia ir tvirtina specialius Akademijos fondus, nustato jų sudarymo ir naudojimo tvarką;
– tvirtina dalinių įstatus ir kitus Akademijos veiklą reglamentuojančius dokumentus;
– renka (atšaukia) Akademijos rektorių;
– kasmet išklauso ir įvertina rektoriaus ataskaitą;
– rektoriaus teikimu tvirtina (atšaukia) prorektorius;
– Senato teikimu skiria habilitacijos komitetus;
– Senato teikimu suteikia pedagoginius mokslo vardus;
– sudaro Akademijos tarybos nuolatines bei laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;
– 2/3 balsų dauguma gali panaikinti rektoriaus bei kitų vadovų įsakymus, valdymo organų nutarimus;
– nustato dalinių vadovų pareigybių kriterijus;
– tvirtina Akademijos mokslo darbuotojų ir pedagogų konkurso (atestavimo) kriterijus;
– tvirtina fakultetų ir Akademijos institutų vadovus;
– renka (atšaukia) institutų ir klinikų vadovus;
2) Studijų ir mokslo reikalus valdo rektoriaus vadovaujamas Senatas.
Senatas:
– sprendžia svarbius mokslo ir studijų organizavimo klausimus;
– tvirtina doktorantūros komitetus;
– suteikia garbės vardus;
– nustato studijuojančiųjų skaičių ir priėmimo į Akademiją tvarką;
– tvirtina studijų planus.
3) Rektorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Statutu ir vykdydamas Akademijos tarybos valią:
– vadovauja Akademijai, jai atstovauja, tvarko Akademijos turtą ir atsako už Akademijos darbo rezultatus;
– šaukia rektorato ir Senato posėdžius ir jiems pirmininkauja;
– leidžia Akademijos darbuotojams ir studijuojantiesiems privalomus įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
– teikia Akademijos tarybai tvirtinti (atšaukti) prorektorius, o rektoratui – skiriamus dalinių vadovus;
– skelbia konkursus dalinių vadovų ir renkamų darbuotojų pareigoms;
– įdarbina ir atleidžia iš pareigų Akademijos darbuotojus;
– dekanų teikimu priima ir šalina visų studijų pakopų studijuojančiuosius;
– tvirtina Senato nutarimus; atsisakęs tai daryti, per 14 dienų grąžina nutarimą pakartotinai svarstyti Senatui arba perduoda spręsti Akademijos tarybai, kurios sprendimas yra galutinis.
Dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams. Rektorių, jo nesant, pavaduoja rektoriaus įsakymu paskirtas prorektorius.
4) Rektoratas – rektoriaus vadovaujamas kolegialus vykdomasis organas. Jį sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, Akademijos institutų direktoriai bei Kauno akademinių klinikų generalinis direktorius, ekonomikos ir finansų tarnybos vadovas, Studentų atstovybės delegatas ir rektorato sekretorius.
Rektoratas:
– įgyvendina Akademijos tarybos ir Senato priimtus nutarimus;
– priima nutarimus studijų, mokslo, medicinos praktikos, ūkio organizavimo ir kitais klausimais;
– koordinuoja ir kontroliuoja Akademijos dalinių veiklą;
– koordinuoja Akademijos ryšius su mokslo, studijų, medicinos praktikos bei kitomis institucijomis;
– registruoja Akademijoje veikiančias darbuotojų ir studijuojančiųjų organizacijas bei jų įstatus;
– sudaro Akademijos sąmatos projektą;
– skiria dalinių tarybų nerenkamus narius;
– tvirtina rektoriaus skiriamus dalinių vadovus;
– organizuoja studijuojančiųjų priėmimą;
– nustato specialiųjų ir vardinių stipendijų skaičių, dydį bei skyrimo tvarką.
Rektorato nutarimai įsigalioja rektoriui paskelbus įsakymą.
5) Studentų atstovybė. Akademijos studentai naudojasi savivalda. Jos aukščiausiasis organas yra Akademijos studentų atstovybė, veikianti pagal Studentų atstovybės įstatus.
6) Teisės ir etikos kolegija atlieka Akademijos Statuto priežiūros ir arbitražo funkcijas:
– kontroliuoja Akademijos tarybos ir Senato nutarimus bei rektoriaus įsakymus; kai jie prieštarauja Statutui, reikalauja juos atšaukti;
– nagrinėja nesutarimus ir konfliktus tarp valdymo organų, dalinių, darbuotojų, studijuojančiųjų bei administracijos (jei jie nenagrinėtini įstatymo nustatyta tvarka) ir svarstomais klausimais priima sprendimus bei reikalauja juos vykdyti;
– perduoda spręsti klausimą Akademijos tarybai, kai Teisės ir etikos kolegijos sprendimai nevykdomi.
Teisės ir etikos kolegija vadovaujasi Akademijos tarybos patvirtintais Teisės ir etikos kolegijos nuostatais.
PAGRINDINIAI AKADEMIJOS DALINIAI IR JŲ VALDYMAS
18. Fakultetas yra Akademijos dalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų organizavimas. Fakultete studijuoja, tobulinasi bei persikvalifikuoja studentai, rezidentai, stažuotojai, doktorantai ir klausytojai.
1) Fakultetą valdo fakulteto taryba. Jos nutarimai privalomi visiems fakulteto darbuotojams, studijuojantiesiems ir klausytojams.
Fakulteto taryba:
– iš fakulteto mokslininkų renka fakulteto dekaną;
– nustato prodekanų funkcijas;
– tvirtina (atšaukia) dekano siūlomus prodekanus;
– teikia Senatui pasiūlymus dėl Akademijos garbės vardų suteikimo;
– renka (atšaukia) katedrų ir fakultetų mokslo laboratorijų vedėjus;
– renka studijų bei mokslo darbuotojus;
– teikia Akademijos tarybai siūlymus dėl fakulteto pertvarkymo;
– rengia ir koreguoja studijų planus, tvirtina studijų programas;
– vertina fakulteto mokslo tyrimo rezultatus;
– svarsto fakulteto sąmatą.
2) Dekanas, vykdydamas fakulteto tarybos valią, vadovauja fakulteto veiklai ir už ją atsako.
Dekanas:
– atstovauja fakultetui;
– leidžia fakulteto darbuotojams bei studijuojantiesiems privalomus įsakymus;
– teikia rektoratui pasiūlymus dėl studijuojančiųjų ir klausytojų priėmimo į Akademiją, jų pašalinimo, perkėlimo į aukštesnįjį kursą;
– teikia rektoriui pasiūlymus dėl fakulteto darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, darbuotojų ir studijuojančiųjų skatinimo ir baudimo;
– kasmet atsiskaito fakulteto tarybai už fakulteto veiklą.
19. Akademijos institutas – Akademijos mokslo įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra mokslo tyrimai. Instituto veiklą reglamentuoja šis Statutas, pagal Akademijos instituto įstatus parengti, Akademijos tarybos patvirtinti ir nustatyta tvarka įregistruoti įstatai bei kiti Akademijos veiklą reglamentuojantys dokumentai. Akademijos institutui vadovauja direktorius, kurį renka Akademijos instituto taryba.
20. Kauno akademinės klinikos – Akademijos dalinys, kurio pagrindinė veikla yra medicinos praktika. Kauno akademinių klinikų veiklą reglamentuoja šis Statutas, Akademijos tarybos patvirtinti ir nustatyta tvarka įregistruoti Kauno akademinių klinikų įstatai bei kiti Akademijos veiklą reglamentuojantys dokumentai. Kauno akademinėms klinikoms vadovauja generalinis direktorius, kurį rektoriaus teikimu skiria sveikatos apsaugos ministras.
PROCEDŪROS KLAUSIMAI
21. Statutą priima ir keičia Akademijos darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus, susirinkimas daugiau kaip pusės balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 50 procentų darbuotojų, turinčių balso teisę. Susirinkimo pavedimu Statutą gali keisti Akademijos taryba 2/3 narių balsų dauguma. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
22. Tarybų bei Senato sudėtis ir rinkimai:
1) Akademijos tarybos narius renka mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus turintys Akademijos darbuotojai daugiamandačiuose rinkimuose. Narių skaičių ir daliniuose renkamų narių kvotas nustato Akademijos taryba, skelbdama naujus Tarybos rinkimus. Akademijos tarybą pagal paritetą sudaro darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra pedagoginė, darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra mokslinė, ir darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra medicinos praktika.
2) Dalinių tarybų narius renka šių dalinių darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, susirinkimas. Dalinių tarybų narių skaičių nustato Akademijos taryba.
3) Senato nariai gali būti tik mokslininkai. Jo narių skaičių ir rinkimų kvotas nustato Akademijos taryba. Senatą pagal paritetą sudaro darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra pedagoginė, ir darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra mokslinė. Pusę Senato narių renka Akademijos taryba iš savo narių. Kitą pusę Senato narių renka dalinių tarybos iš dalinio mokslininkų, turinčių habilituoto daktaro mokslo laipsnį ar profesoriaus pedagoginį mokslo vardą.
Studentų atstovybės narys dalyvauja Senato posėdžiuose patariamojo balso teise.
23. Teisės ir etikos kolegijos sudėtis ir rinkimai.
Kiekvienas fakultetas, Akademijos institutas bei Kauno akademinės klinikos darbuotojų visuotiniame susirinkime, taip pat studentai išrenka po vieną Teisės ir etikos kolegijos narį.
Teisės ir etikos kolegijos nariai negali būti Akademijos tarybos bei rektorato nariai.
24. Kadencijos.
Akademijos (dalinio) tarybos, Senato bei Teisės ir etikos kolegijos kadencija – 3 metai. Konkurso būdu renkamų pareigūnų kadencija – 5 metai. Rektorius, dekanai ir Akademijos institutų direktoriai renkami ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės. Vienas asmuo gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviejų valdymo organų nariu ir ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės.
25. Tarybų, Senato, Teisės ir etikos kolegijos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių, išskyrus atvejus, kai Statute numatyta kita tvarka. Nutarimai yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdžio dalyvių. Nutarimai įsigalioja, kai juos pasirašo ir viešai paskelbia pirmininkas.
26. Personalijų klausimai sprendžiami slaptu balsavimu. Asmuo išrenkamas (tvirtinamas) posėdžio dalyvių balsų dauguma (per 50 procentų), o atšaukiamas 2/3 posėdžio dalyvių balsų.
27. Tarybos bei Teisės ir etikos kolegija išsirenka pirmininką, tvirtina pirmininko siūlomus pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Rektorato narys negali būti Akademijos tarybos pirmininkas.
28. Tarybų ir Senato posėdžiai bei susirinkimai yra atviri, apie juos informuojama prieš 7 dienas. Akademijos darbuotojai ir studijuojantieji, nesantys tarybų ar Senato nariais, gali dalyvauti posėdžiuose ir turi teisę pasisakyti reglamento nustatyta tvarka.
DARBUOTOJAI
30. Akademijos darbuotojai yra pedagoginis, mokslo, medicinos, techninis, pagalbinis, administracijos ir ūkio personalas. Etatų struktūrą, pareigų instrukcijas ir vidaus tvarkos taisykles tvirtina rektorius.
31. Pedagoginį personalą sudaro profesoriai, docentai, vyr. asistentai ir asistentai. Mokslo personalą – vyriausieji moksliniai bendradarbiai, vyresnieji moksliniai bendradarbiai, moksliniai bendradarbiai ir asistentai.
32. Pedagoginio, mokslo personalo bei gydytojų pareigoms eiti skelbiamas konkursas. Šias pareigas gali eiti asmenys, atitinkantys Akademijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.
Pedagoginiai, mokslo darbuotojai bei gydytojai ne rečiau kaip kas penkeri metai atestuojami. Pensinio amžiaus darbuotojai atestuojami kasmet. Vyresni kaip 65 metų darbuotojai pedagogų, mokslo darbuotojų bei gydytojų pareigoms neatestuojami. Akademijos tarybos sprendimu jie gali dirbti pedagoginį, mokslo ar gydytojų darbą pagal terminuotas sutartis.
Į kitas Akademijos darbuotojų pareigas priimama be konkurso, jei Akademijos taryba nenutaria kitaip.
33. Pedagoginio, mokslo personalo darbuotojams bei gydytojams Akademijos tarybos sprendimu ne dažniau kaip kas penkeri metai gali būti suteikiamos atostogos iki vienerių metų žinioms gilinti, mokslo ar kūrybiniams darbams, mokant pagrindinį atlyginimą.
34. Akademijoje skatinamas mokslo ir medicinos personalo dalyvavimas visų pakopų studijose bei pedagoginio personalo dalyvavimas mokslo darbe. Darbuotojai gali eiti kelias administracines pareigas (prorektorių, dalinių vadovų) tik atskiru Akademijos tarybos nutarimu.
35. Nusipelniusiems Akademijos pensinio amžiaus profesoriams Senatas nustatyta tvarka gali suteikti Akademijos profesoriaus garbės vardą.
STUDIJOS
37. Akademijoje rengiami medicinos specialistai ir mokslininkai, tobulinasi ir persikvalifikuoja specialistai su aukštuoju mokslu.
38. Studijuojančiųjų (studentų, doktorantų, stažuotojų, rezidentų ir kitų) priėmimo sąlygas, studijų formas ir tvarką, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, nustato Akademijos senatas. Studijų turinį nustato studijų programos, rengiamos konkurso būdu.
39. Studijų procesą reguliuoja Akademijos tarybos patvirtintas Studijų reglamentas. Doktorantūros studijos vyksta pagal doktorantūros komitetų parengtas programas.
40. Akademijoje studijos vyksta lietuvių kalba. Tam tikrais atvejais, Senatui sutikus, pirmuose kursuose gali būti dėstoma ir kitomis kalbomis.
41. Įvykdžiusiems studijų programą bei išlaikiusiems nustatytus egzaminus išduodami kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.
MOKSLAS
43. Mokslo darbą organizuoja ir mokslo tyrimus atlieka Akademijos institutai, institutai, klinikos, katedros ir mokslo laboratorijos.
44. Strategines mokslo tyrimų kryptis nustato ir mokslo tyrimus koordinuoja bei siūlymus Akademijos tarybai pateikia Senatas. Mokslo veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti nuostatai.
KLINIKINIS DARBAS
46. Akademijos klinikinę bazę sudaro Kauno akademinės klinikos, klinikinės ligoninės bei kitos įstaigos.
47. Akademijos ir klinikinių bazių bei jų darbuotojų santykius reguliuoja Statutas, Kauno akademinių klinikų įstatai, klinikinės ligoninės bei profilinės klinikos nuostatai, taip pat bendradarbiavimo sutartys.
ATRIBUTAI
AKADEMIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS