LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 150:2012 „GYDYTOJAS ŠIRDIES CHIRURGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2012 m. lapkričio 23 d. Nr. V-1067

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.

LAIKINAI EINANTIS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

PAREIGAS                                                                                            RAIMONDAS ŠUKYS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1067

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 150:2012

GYDYTOJAS ŠIRDIES chirurgas.

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo širdies chirurgo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams širdies chirurgams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikaciją ir kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2009, Nr. 145-6425);

3.6. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 651 „Dėl širdies chirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 106-3375);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 664 „Dėl kardiologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 105-3326);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, teikimo“ (Žin., 2002, Nr. 12-428);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 54-2660).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Gydytojas širdies chirurgas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją.

Širdies chirurgija – chirurgijos dalis, apimanti širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių ligų diagnostiką ir chirurginį gydymą.

Gydytojo širdies chirurgo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo širdies chirurgo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo širdies chirurgo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines biomedicinos srities medicinos krypties studijas ir širdies chirurgijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo širdies chirurgo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo širdies chirurgo praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas širdies chirurgas verstis gydytojo širdies chirurgo praktika Lietuvos Respublikoje gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją užsiimti asmens sveikatos priežiūra ir teikti suaugusiųjų ir (ar) vaikų širdies chirurgijos paslaugas.

8. Gydytojas širdies chirurgas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.

9. Gydytojas širdies chirurgas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigybės aprašymu ir kitais teisės aktais.

V. TEISĖS

10. Gydytojas širdies chirurgas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo širdies chirurgo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas), nedarbingumo pažymėjimus, medicininius mirties liudijimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti pacientus ir kitų medicinos sričių specialistus širdies chirurgijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. bendradarbiauti su kitais gydytojais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas dėl pacientų gydymo bei pagal nustatytą kompetenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su širdies ir kraujagyslių ligomis, kituose asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuose;

10.7. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei arba jei prieš operaciją konstatuojama, kad tam nėra techninių priemonių, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.8. nustatyti žmogaus mirties faktą;

10.9. siųsti pacientus į atitinkamas įstaigas darbingumo lygiui nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. gauti darbui būtiną informaciją apie jo gydomus ir konsultuojamus pacientus, priemones, įrangą, vaistus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.11. teikti siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams dėl darbo sąlygų gerinimo, pacientų tyrimo, gydymo ir profilaktikos gerinimo;

10.12. dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose;

10.13. būti Lietuvos ir (ar) užsienio gydytojus širdies chirurgus vienijančių organizacijų, asociacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;

10.14. turėti kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų teisių.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas širdies chirurgas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus bei rekomenduoti profilaktikos priemones pagal šia medicinos norma apibrėžtą kompetenciją;

11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais ir specialistais;

11.4. taikyti pripažintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.5. naudoti medicinos prietaisų saugos techninių reglamentų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, kurie instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.6. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.7. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus;

11.8. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.9. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.10. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.11. tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.12. paaiškinti gydytojo širdies chirurgo praktikos aplinkybes valstybės institucijų, kontroliuojančių sveikatos priežiūros veiklą, bei teisėsaugos institucijų prašymu;

11.13. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;

11.14. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

11.15. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo širdies chirurgo profesinę kompetenciją sudaro žinios, išmanymas, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę širdies chirurgijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas širdies chirurgas turi žinoti:

13.1. sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos principus bei medicinos statistikos pagrindus;

13.2. medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus;

13.3. širdies chirurgijoje taikomų nuskausminimo metodų principus;

13.4. dirbtinės kraujo apytakos principus;

13.5. intervencinio širdies ligų gydymo principus;

13.6. pacientų reabilitacijos po širdies operacijų bei širdies chirurginių ligų profilaktikos principus;

13.7. bendruosius chirurgijos principus.

14. Gydytojas širdies chirurgas turi išmanyti:

14.1. širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių intervencinio gydymo indikacijas, kontraindikacijas;

14.2. vaistų, vartojamų širdies chirurgijos praktikoje, klinikinę farmakologiją ir pacientų medikamentinį gydymą prieš širdies operaciją ir po jos;

14.3. laboratorinius, endoskopinius, radiologinius tyrimus, taikomus širdies chirurgijoje;

14.4. širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių ligomis sergančių pacientų gydymą intensyviosios terapijos skyriuje;

14.5. širdies ir kraujagyslių anatomiją, fiziologiją, patologinę fiziologiją, širdies ir kraujagyslių ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką ir diagnostiką.

15. Gydytojas širdies chirurgas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (TLK-10-AM):

15.1. reumatines dviburio (mitralinio) vožtuvo ligas I05;

15.2. reumatines aortos vožtuvo ligas I06;

15.3. reumatines triburio vožtuvo ligas I07;

15.4. kelių vožtuvų ligas I08;

15.5. kitas reumatines širdies ligas I09;

15.6. hipertenzinę širdies ligą I11;

15.7. antrinę hipertenziją I15;

15.8. krūtinės anginą I20;

15.9. ūminį miokardo infarktą I21;

15.10. pakartotinį miokardo infarktą I22;

15.11. tam tikras komplikacijas po ūminio miokardo infarkto I23;

15.12. kitas ūminės išeminės širdies ligos formas I24;

15.13. lėtinę išeminę širdies ligą I25;

15.14. plaučių emboliją I26;

15.15. kitas plautinės širdies ligas I27;

15.16. kitas plaučių kraujagyslių ligas I28;

15.17. ūminį perikarditą I30;

15.18. kitas perikardo ligas I31;

15.19. perikarditą, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I32;

15.20. ūminį ir poūmį endokarditą I33;

15.21. nereumatines dviburio (mitralinio) vožtuvo ydas I34;

15.22. nereumatines aortos vožtuvo ydas I35;

15.23. nereumatines triburio vožtuvo ydas I36;

15.24. plaučių kamieno vožtuvo ydas I37;

15.25. endokarditą, vožtuvas nepatikslintas I38;

15.26. endokarditą ir širdies vožtuvų ydas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I39;

15.27. ūminį miokarditą I40;

15.28. miokarditą sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I41;

15.29. kardiomiopatiją I42;

15.30. kardiomiopatiją sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I43;

15.31. atrioventrikulinę ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokadą I44;

15.32. kitus laidumo sutrikimus I45;

15.33. širdies sustojimą I46;

15.34. paroksizminę tachikardiją I47;

15.35. prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą I48;

15.36. kitas širdies aritmijas I49;

15.37. širdies nepakankamumą I50;

15.38. komplikacijas ir nepakankamai patikslintus širdies sutrikimus, apibūdinamus kaip širdies ligas I51;

15.39. kitus širdies sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I52;

15.40. aortos aneurizmą ir atsisluoksniavimą I71 (išskyrus I71.3 ir I71.4);

15.41. flebitus ir tromboflebitus I80;

15.42. įgimtas širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydas Q20;

15.43. įgimtas širdies pertvaros formavimosi ydas Q21;

15.44. įgimtas plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydas Q22;

15.45. įgimtas aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydas Q23;

15.46. kitas įgimtas širdies formavimosi ydas Q24;

15.47. įgimtas didžiųjų arterijų formavimosi ydas Q25;

15.48. įgimtas didžiųjų venų formavimosi ydas Q26 (išskyrus Q26.5 ir Q26.6);

15.49. širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės piktybinius navikus C38;

15.50. širdies nepatikslintus gerybinius navikus D15.1.

16. Gydytojas širdies chirurgas turi mokėti:

16.1. sudaryti tyrimo ir gydymo planą;

16.2. įvertinti elektrokardiogramas;

16.3. įvertinti 24 val. elektrokardiografijos (ilgalaikės širdies veiklos stebėsenos) rezultatus;

16.4. įvertinti fizinio krūvio tyrimo rezultatus;

16.5. įvertinti perstemplinio širdies elektrofiziologinio tyrimo rezultatus;

16.6. įvertinti perkrūtininio echokardiografijos tyrimo rezultatus;

16.7. įvertinti vainikinių arterijų angiografijos bei gydomųjų procedūrų, ventrikulografijos rezultatus;

16.8. įvertinti perkutaninės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos ir (ar) stentavimo rezultatus;

16.9. įvertinti širdies ertmių kateterizacijos rezultatus;

16.10. įvertinti krūvio echokardiografinio tyrimo rezultatus;

16.11. įvertinti perstemplinės echokardiografijos tyrimo rezultatus;

16.12. įvertinti intrakardinio elektrofiziologinio tyrimo rezultatus;

16.13. nustatyti elektrokardiostimuliatoriaus funkcijų sutrikimus.

17. Gydytojas širdies chirurgas turi gebėti atlikti šias procedūras:

17.1. trachėjos intubaciją, dirbtinę plaučių ventiliaciją;

17.2. širdies ir kvėpavimo funkcijų grąžinimą (gaivinimą);

17.3. sinusinio ritmo grąžinimą elektros impulsu;

17.4. centrinio veninio spaudimo matavimą;

17.5. pleuros ertmės punkciją;

17.6. pleuros ertmės drenavimą;

17.7. tracheostomiją;

17.8. intraaortinę kontrapulsaciją;

17.9. poraktinės ir jungo venos punkciją;

17.10. Swan-Ganzo kateterių įstatymą, hemodinamikos įvertinimą / stebėseną;

17.11. laikiną elektrokardiostimuliaciją;

17.12. perikardo punkciją.

18. Papildomai pasirengęs gydytojas širdies chirurgas turi gebėti atlikti ir įvertinti aortos, jos šakų ir širdies vožtuvų diagnostines bei endovaskulines ir videotorakoskopines gydomąsias procedūras.

19. Gydytojas širdies chirurgas turi gebėti atlikti šias chirurgines operacijas:

19.1. perikardo ertmės drenažą;

19.2. mitralinio vožtuvo protezavimą;

19.3. aortos vožtuvo protezavimą;

19.4. miokardo kraujotakos atkūrimą (aortokoronarinių jungčių operaciją).

20. Papildomai pasirengęs gydytojas širdies chirurgas turi gebėti atlikti šias operacijas: 20.1. įgimtų širdies ydų:

20.1.1. Fallot tetrados paliatyvią korekciją;

20.1.2. aortopulmoninės jungties;

20.1.3. Gleno jungties;

20.1.4. plaučių kamieno protezavimą homotransplantatu;

20.1.5. koarktacijos rezekciją (aortos galų susiuvimą, aortos plastiką arba protezavimą);

20.1.6. paliatyvią plaučių kamieno stenozės arba atrezijos korekciją;

20.1.7. plaučių arterijos vožtuvo komisūrotomiją, plastiką arba protezavimą;

20.1.8. prieširdžių pertvaros užsiuvimą arba plastiką;

20.1.9. plaučių arterijos siaurinimą;

20.1.10. skilvelių pertvaros plastiką;

20.1.11. dešiniojo skilvelio išėjimo trakto ir plaučių arterijos plastiką;

20.1.12. povožtuvinės aortos membranos rezekciją (su arba be hipertrofuotų raumenų rezekcija);

20.1.13. aortos plastiką;

20.1.14. Rosso operaciją:

20.1.15. Blalock-Taussigo jungties;

20.1.16. plaučių arterijos atjungimo nuo aortos;

20.1.17. dvigubo ištekėjimo iš dešiniojo skilvelio korekciją, intraskilvelinio tunelio metodiką, Lecompte operaciją;

20.1.18. radikalią dvigubo ištekėjimo iš kairiojo skilvelio korekciją;

20.1.19. Raškindo procedūrą;

20.1.20. Jatene operaciją;

20.1.21. Senningo operaciją;

20.1.22. Rastelli operaciją;

20.1.23. Mustardo operaciją;

20.1.24. kavapulmoninę jungtį;

20.1.25. Fonteno operaciją;

20.1.26. hemifonteno operaciją;

20.1.27. radikalią atrioventrikulinės pertvaros defekto korekciją;

20.1.28. radikalią Fallot tedrados korekciją;

20.1.29. aortopulmoninės jungties plastiką;

20.1.30. aortos vožtuvo komisūrotomiją, plastiką ar protezavimą dėl įgimtos ydos;

20.1.31. Norvudo operaciją;

20.1.32. triprieširdinės širdies chirurginę korekciją;

20.1.33. koronarinių kraujagyslių formavimosi ydų chirurginę korekciją;

20.1.34. aortos atrezijos chirurginę korekciją;

20.1.35. tuščiosios (-iųjų) venos (-ų) plastiką arba kraujotakos atkūrimą;

20.1.36. visiškai arba iš dalies netaisyklingo plaučių venų drenažo chirurginę korekciją;

20.1.37. trivarčio vožtuvo korekcijos operaciją;

20.1.38. atviro arterinio latako perrišimą arba perkirpimą ir užsiuvimą;

20.1.39. visų kitų įgimtų širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių ydų chirurginę korekciją pagal ydos anatomiją;

20.2. širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės piktybinių navikų paliatyvias ir radikalias operacijas;

20.3. širdies susiuvimą;

20.4. elektrokardiostimuliatoriaus implantavimą;

20.5. mitralinio vožtuvo operacijas (komisūrotomiją, plastiką, anuloplastiką, protezavimą);

20.6. aortos vožtuvo operacijas (komisūrotomiją, plastiką, protezavimą, Rosso operaciją);

20.7. triburio vožtuvo operacijas (komisūrotomiją, plastiką, anuloplastiką, protezavimą);

20.8. kairiojo skilvelio plastiką;

20.9. kardiomioplastiką;

20.10. apatinės tuščiosios venos perrišimą;

20.11. trombo arba embolo pašalinimą iš plaučių arterijos;

20.12. plaučių arterijos intimotrombektomiją;

20.13. plaučių arterijos aneurizmos rezekciją;

20.14. plaučių arterijos vožtuvo komisūrotomiją, plastiką arba protezavimą;

20.15. tuščiosios (-iųjų) venos (-ų) plastiką arba protezavimą;

20.16. poinfarktinio skilvelio pertvaros defekto plastiką;

20.17. poinfarktinio prieširdžių pertvaros defekto plastiką;

20.18. mioventrikuloplastiką;

20.19. širdies transplantaciją;

20.20. širdies ir plaučių transplantaciją;

20.21. plaučių transplantaciją;

20.22. dirbtinės širdies taikymą;

20.23. visų rūšių pagalbinės kraujotakos taikymą;

20.24. krūtinės aortos (aortos šaknies, kylančiosios aortos, aortos lanko ir nusileidžiančiosios aortos) operacijas;

20.25. torakoabdominalinių aortos aneurizmų ir disekacijų operacijas;

20.26. perikardo rezekciją;

20.27. prieširdžių virpėjimo chirurginio gydymo operacijas („labirinto“ operacija ir visos jos modifikacijos);

20.28. kraujagyslės užsiuvimą;

20.29. aortos lanko šakų operacijas;

20.30. visų kitų įgytų širdies ir stambiųjų krūtinės arterijų ydų ir ligų bei traumų chirurginę korekciją pagal ydos (ligos) anatomiją.

21. Gydytojas širdies chirurgas gali gydyti širdies operacijų žaizdų komplikacijas (pūlingas žaizdas).

22. Gydytojas širdies chirurgas gali atlikti visas pirmiau išvardytų operacijų kombinacijas.

Viii. ATSAKOMYBĖ

23. Gydytojas širdies chirurgas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________