LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS
Į S A K Y M A S
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL PROKURORŲ POZICIJOS, TEISMUI SPRENDŽIANT DĖL LYGTINIO ATLEIDIMO NUO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS PRIEŠ TERMINĄ IR NEATLIKTOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS DALIES PAKEITIMO ŠVELNESNE BAUSME BEI LYGTINIO PALEIDIMO IŠ PATAISOS NAMŲ PATVIRTINIMO
2006 m. rugpjūčio 7 d. Nr. I-154
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi (Žin., 2003, Nr. 42-1919):
1. Tvirtinu pridedamas Rekomendacijas dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme bei lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. I-154
REKOMENDACIJOS
DĖL PROKURORŲ POZICIJOS, TEISMUI SPRENDŽIANT DĖL LYGTINIO ATLEIDIMO NUO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS PRIEŠ TERMINĄ IR NEATLIKTOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS DALIES PAKEITIMO ŠVELNESNE BAUSME BEI LYGTINIO PALEIDIMO IŠ PATAISOS NAMŲ
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios rekomendacijos nustato, į ką turėtų atsižvelgti prokurorai, dalyvaujantys teikimų dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme bei lygtinio paleidimo iš pataisos namų nagrinėjime. Prokurorų pareiga – kruopščiai ir visapusiškai įsigilinti į surinką medžiagą.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 77 bei 94 straipsniuose yra numatyti du skirtingi nuteistojo padėtį švelninantys institutai – lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme.
3. Dar vieną nuteistojo padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių asmenų, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 157–164 straipsniai.
4. Klausimų, susijusių su lygtiniu atleidimu nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimu švelnesne bausme ir lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigų, sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 360, 362 ir 364 straipsniai bei su jais susijusios bausmių vykdymo įstatymo nuostatos (BVK 179 straipsnis).
II. LYGTINIO ATLEIDIMO NUO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS PRIEŠ TERMINĄ IR NEATLIKTOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS DALIES PAKEITIMO ŠVELNESNE BAUSME TAIKYMAS
5. BK 77 ir 94 straipsnių taikymas galimas tik esant konkrečioms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios gali skirtis priklausomai nuo nuteistųjų amžiaus.
6. Teismas nėra baudžiamojo įstatymo įpareigotas ir gali rinktis vieną iš nurodytų alternatyvų: arba lygtinį atleidimą nuo tam tikros paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba laisvės atėmimo bausmės pakeitimą švelnesne bausme. Pasirinkimas priklauso nuo padarytos veikos pavojingumo, paskirtos bausmės dydžio, bausmę atliekančio asmens elgesio bausmės atlikimo metu, jo sveikatos būklės, šeiminės padėties ir kitų aplinkybių.
7. BK 77 straipsnyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant pilnametis nuteistasis gali būti lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pakeista švelnesne bausme.
8. Nuteistajam, kuris lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, nustatomos tam tikros sąlygos, kurių nevykdant priimamas sprendimas panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme yra besąlyginis. Net jei švelnesnės bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nebus realiai vykdoma, nes asmeniui neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeitus švelnesne bausme jis laikomas atliekančiu švelnesnę bausmę, o buvusi laisvės atėmimo bausmė netenka reikšmės.
9. Pagal BK 77 straipsnio 1 dalį, teismas lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme (išskyrus bauda) gali tik esant visoms šioms sąlygoms:
9.2. asmuo yra atlikęs įstatymų leidėjo nustatytus minimalius terminus:
9.2.1. ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, arba
9.2.3. ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą, arba jeigu asmuo yra recidyvistas, arba
9.2.4. ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jam (jai) tėvų valdžia nėra teismo apribota šių vaikų atžvilgiu (šiuo atveju būtina įvertinti tai, ar nuteistasis palaiko ryšius su šeima ir vaiku, ar remia šeimą, prisideda prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, ar rūpinasi vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, kokią įtaką daro bendram vaiko vystimuisi ir pan.);
9.3. asmuo visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti – tai atskleidžia nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jo santykius su nukentėjusiuoju. Žalos atlyginimas rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų neteisėtumą ir atlikdamas bausmę stengiasi pagal galimybes sušvelninti jų padarinius;
9.4. asmuo savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne – tai rodo nuteistojo pasitaisymą, kurį patvirtina jo elgesys, mokymasis ir (ar) sąžiningas darbas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
10. Atliktina bausmės dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Jei nuosprendžiu paskirtos bausmės laikas sutrumpintas amnestijos aktu, malonės tvarka arba teismo, atlikta bausmės dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į amnestijos aktu, malonės tvarka arba teismo nustatytą bausmės laiką.
11. BK 77 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė savo nuožiūra nuspręsti, ar tikslinga lygtinai nuo bausmės prieš terminą atleidžiamam asmeniui skirti įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnyje. Teismas gali skirti neribotą skaičių įpareigojimų, tačiau gali paskirti ir vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:
11.1. atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (šio įpareigojimo teismas neturėtų skirti, nes tai būtina sąlyga taikyti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą (BK 77 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
11.6. gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
12. Paskyręs vieną ar kelis BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, teismas nustato ir laiką, per kurį nuteistasis, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, privalo juos įvykdyti. Visais atvejais šis laikas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką. Šio termino pratęsti ar sutrumpinti teismas negali.
13. Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą esmę sudaro tai, kad asmuo, sąžiningai vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeisdamas nustatytų draudimų, leidžia manyti, kad pasitaisė ir ateityje laikysis valstybėje galiojančių įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų.
14. Kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, toks asmuo laikomas atlikęs visą nuosprendžiu paskirtą bausmę.
15. Kai asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidžia paskirtus draudimus, teismas asmens elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu jį įspėja, kad gali būti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir turės būti vykdoma neatlikta bausmės dalis. Kai asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, bet pažeidžia draudimus, jis taip pat turi būti raštu įspėtas, kad lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą gali būti panaikintas ir turės būti vykdoma neatlikta bausmės dalis.
16. Visais atvejais turėtų būti nustatyta, dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo įpareigojimų ar draudimų.
17. Jeigu įspėtas asmuo toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja paskirtus draudimus, teismas to asmens elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.
18. Baudžiamajame įstatyme nenumatyti jokie įpareigojimai asmeniui, kuriam neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis keičiama švelnesne bausme.
19. Keičiant laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme, būtina vadovautis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, nes tik taip galima nustatyti, ar naujai paskirta bausmė gali būti laikoma švelnesne už neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Be to, neleidžiama pažeisti kiekvienai bausmės rūšiai nustatytų tiek minimalių, tiek ir maksimalių ribų.
20. BK 77 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kada lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne negalimas. Tai baigtinis sąrašas ir BK 77 straipsnis netaikomas:
21. Kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, laikomas atlikęs bausmę, jei jis įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarė BK 77 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų: be pateisinamų priežasčių neįvykdė teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėjo viešąją tvarką, girtavo ar padarė kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus buvo taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės ir po teismo įspėjimo, kad nuteistajam gali būti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, toliau nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų ar darė teisės pažeidimus.
22. Jei nuteistasis padarė BK77 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu turi priimti sprendimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.
23. Tais atvejais, kai asmuo nevykdo nustatytų įpareigojimų ar draudimų dėl objektyvių aplinkybių (pvz., sunki liga, artimųjų mirtis, atleidimas iš darbo ne dėl to, kad pažeidė darbo drausmę, ir pan.), teismas, atsižvelgdamas į asmenybę, nustatytų įpareigojimų ar draudimų nevykdymo priežastis, gali pripažinti tokias aplinkybes pateisinamomis ir suėjus laisvės atėmimo bausmės terminui laikyti asmenį atlikusiu bausmę.
24. Naujos nusikalstamos veikos padarymas per laikotarpį, kuriam neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis buvo pakeista švelnesne bausme, nėra kliūtis taikyti komentuojamą straipsnį.
25. Jei asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba asmuo, kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne, per neatliktos bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria bausmę pagal BK 64 straipsnyje nustatytas nuosprendžių subendrinimo taisykles. Paskyręs bausmę už naujai padarytą nusikaltimą, teismas subendrina bausmes: prie bausmės, paskirtos už naujai padarytą nusikaltimą, visiškai ar iš dalies pridedama pagal pirmesnį nuosprendį neatlikta bausmė. Jeigu neatlikta didesnė bausmės dalis, prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Jei asmuo už pirmesnį nusikaltimą baustas terminuotu laisvės atėmimu, o už naują nusikalstamą veiką kitos rūšies bausme, teismas, sudėdamas paskirtas bausmes, taip pat vienas bausmes keisdamas kitomis, vadovaujasi BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
26. BK94 straipsnyje reglamentuojamas sąlyginis nepilnamečio ar pilnamečio asmens, kuriam nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, arba asmens, kuriam nusikalstamos veikos darymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, lygtinis atleidimas nuo tam tikros paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės pakeitimas švelnesne bausme. Teismas laisvės atėmimo bausmę gali keisti švelnesne, BK90 straipsnio 1 dalyje nustatyta bausme, t. y. viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas. Laisvės atėmimo bausmė negali būti keičiama bauda.
27. Pažymėtina, kad suaugusiam ir nepilnamečiui nuteistajam sąlygos iš esmės yra panašios, skiriasi tik nepilnamečiui reikalaujamos atlikti bausmės dydis, be to, nenumatyta lygtinio atleidimo nuo tam tikros paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme netaikymo atvejų.
29.1. asmuo atliko:
29.1.1. ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą arba
29.2. asmuo visiškai atlygino ar pašalino arba iš dalies atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos ar paskirtos švelnesnės bausmės laiką visiškai atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą;
29.3. asmens elgesys, mokymasis ir (ar) darbas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne.
30. Atliktina bausmės dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Jei nuosprendžiu paskirtos bausmės laikas sutrumpintas amnestijos aktu, malonės tvarka arba teismo, atlikta bausmės dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į amnestijos aktu, malonės tvarka arba teismo nustatytą bausmės laiką.
31. Teismas, lygtinai atleisdamas BK 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, gali paskirti vieną arba kelis BK 87 straipsnyje numatytus įpareigojimus ar draudimus. Kartu nustatomas terminas, per kurį asmuo privalo įvykdyti nurodytus įpareigojimus ir laikytis nurodytų draudimų. Šis terminas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką.
32. Teismas, lygtinai atleisdamas asmenį nuo laisvės atėmimo bausmės, gali įpareigoti: 1) būti namuose nustatytu laiku; 2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; 3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.); 4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka; 5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Taip pat teismas gali uždrausti: 1) žaisti azartinius žaidimus; 2) užsiimti tam tikra veikla; 3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.); 4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką; 5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
33. Teismas gali skirti neribotą šių įpareigojimų ir draudimų skaičių. Pagal BK 87 straipsnio 2 dalį, teismas juos parenka savo nuožiūra. Svarbiausia, kad tokie įpareigojimai ir draudimai vienas kitam neprieštarautų, būtų suderinti ir realiai įvykdomi. Asmuo turi pareigą nustatyta tvarka pranešti institucijoms, kontroliuojančioms jo elgesį, apie įpareigojimų ir draudimų vykdymo eigą. Kartu teismas turi nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo įvykdyti nurodytus įpareigojimus ir laikytis nurodytų draudimų. Kai neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pakeičiama švelnesne bausme, jos terminai nustatomi vadovaujantis BK 90 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis švelnesnių bausmių ribas nepilnamečiams.
34. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidžia paskirtus draudimus, teismas asmens elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja, kad gali būti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Jeigu įspėtas asmuo ir toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja paskirtus draudimus, teismas to asmens elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.
35. Kaip ir asmuo, kuriam buvo taikytas BK 77 straipsnis, asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą pagal BK 94 straipsnį, jei įvykdo teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeidžia nustatytų draudimų, suėjus laisvės atėmimo bausmės terminui laikomas atlikęs bausmę.
36. Jei asmuo, kuris pagal BK 94 straipsnį lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne, per neatliktos bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje nustatytas nuosprendžių subendrinimo taisykles.
III. TEIKIMAS ASMENĮ LYGTINAI ATLEISTI NUO BAUSMĖS PRIEŠ TERMINĄ AR NEATLIKTĄ BAUSMĖS DALĮ PAKEISTI ŠVELNESNE BAUSME
37. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme kaip laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems galimos paskirti paskatinimo priemonės yra nustatytos BVK 140 straipsnio 4 dalyje. Kad šios priemonės būtų paskirtos, nuteistasis nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi turi būti įrodęs, kad pasitaisė.
Nepriekaištingu laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo elgesiu galima laikyti tokį nuteistojo elgesį, kai tam tikrą laikotarpį jis tinkamai vykdo įstatymų reikalavimus ir laikosi nustatytų elgesio taisyklių, vykdo pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tausoja pataisos įstaigos turtą ir nebūna gavęs nuobaudų.
Stropiu darbu laikytinas toks nuteistojo darbas, kurio metu pagaminta produkcija atitinka jai keliamus kiekio ir kokybės reikalavimus, o dirbant nuolatinius tam tikros apimties ilgalaikius, nenormuotus darbus – kokybės ir dirbto laiko reikalavimus.
Stropiu mokymusi laikytini pažangūs mokslo bendrojo lavinimo ar specialiojoje profesinėje mokykloje rezultatai.
38. Nuteistieji, kurie atitinka BVK 140 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.
39. Teikimą lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme pagal BK 77 arba 94 straipsnį bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas (BPK 360 straipsnis, BVK 179 straipsnis).
40. Teikime turi būti nurodyti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi, per visą bausmės atlikimo laiką taikytas socialinės reabilitacijos priemones.
41. Kartu su teikimu teismui siunčiama nuteistojo asmens byla, taip pat pataisos įstaigos psichologų tarnybos išvada.
42. Jei teismas nepatenkina teikimo, bausmės vykdymo institucijos vadovas pakartotinai teikti tą patį nuteistąjį lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar pakeisti laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausme gali ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo teikimo atmetimo dienos, kuri laikoma apylinkės teismo nutarties priėmimo diena. Šios nutarties apskundimas BPK nustatyta tvarka įtakos terminams neturi.
IV. LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ PATAISOS ĮSTAIGŲ
43. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinimo priemonė. Šio instituto taikymo pagrindas – tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos siekiantis nuteistasis turi atlikti, priklauso nuo padaryto nusikaltimo kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo), asmeninių nuteistojo savybių (nepilnametis, nėščia moteris, asmuo, turintis vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, pavojingas recidyvistas) ir pataisos įstaigos, kurios sąlygomis laikomas nuteistasis, rūšies bei grupės.
44. BVK 157 straipsnyje nustatytos keturios skirtingos minimalios bausmės ribos:
44.1. faktiškai atlikus ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų: asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei neapribota tėvų valdžia);
44.2. faktiškai atlikus ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose;
44.3. faktiškai atlikus ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis;
45. Atlikta minimali bausmės dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Jei nuosprendžiu paskirtos bausmės laikas sutrumpintas amnestijos aktu, malonės tvarka arba teismo, atlikta bausmės dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į amnestijos aktu, malonės tvarka arba teismo nustatytą bausmės laiką.
46. Teismas, priėmęs nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, taiko įstatyme numatytus įpareigojimus. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytas lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos darbingo asmens įpareigojimas – pareiga per penkiolika dienų nuo paleidimo momento įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai. Be šios įstatyme numatytos pareigos, teismas, lygtinai paleisdamas nuteistąjį, privalo nustatyti vieną arba kelias iš BVK 157 straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų: draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu; draudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu; draudimą išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo (leidimą išvykti ilgesniam laikui duoda nuteistąjį prižiūrinčios pataisos inspekcijos vadovas); pareigą registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį (kiek kartų registruotis pirmaisiais trim mėnesiais po paleidimo nustato teismas, vėliau – pataisos inspekcijos vadovas, atsižvelgdamas į paleisto nuteistojo elgesį); pareigą gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.
47. Teismas turi nustatyti tarpusavyje suderintas, nė vienos jų vykdymui ir nuteistojo darbui netrukdančias pareigas.
48. BVK 158 straipsnyje nustatyta, kuriems nuteistiesiems, net ir esant būtinoms sąlygoms, lygtinis paleidimas netaikomas. Tai:
48.1. asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
48.2. asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Jeigu šiems asmenims vėliau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė amnestijos arba malonės tvarka pakeičiama terminuoto laisvės atėmimo bausme, jie gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų BVK nustatyta tvarka;
48.3. asmenys, kurie neatlikę visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo anksčiau lygtinai atleisti nuo šios bausmės prieš terminą ir lygtinio atleidimo metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Toks draudimas taikomas nuteistiesiems, kurie buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą pagal BK 77 arba 94 straipsnius, neatsižvelgiant į tai, ar nuteistasis dėl paskutiniojo ar ankstesniojo teistumo atliko laisvės atėmimo bausmę, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti;
48.4. asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose;
49. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis savarankiškai. Bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, priėmęs nutartį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistojo gyvenamosios vietos pataisos inspekcijai turi nusiųsti potvarkį dėl nutarties vykdymo (BVK 159 straipsnis).
50. Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų priežiūrą atlieka pataisos inspekcijos, kurios tvarko visų lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų personalinę įskaitą. Ši institucija prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, skiria paskatinimus ir nuobaudas, teikia duomenis policijai dėl lygtinai paleistų nuteistųjų, kurių vieta nežinoma, paieškos (BVK 163 straipsnis).
51. Nuteistasis privalo atvykti į gyvenamąją vietą per rašytiniame paliepime išvykti, kurį atsiskaičiusi su nuteistuoju ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties gavimo išduoda pataisos įstaigos administracija, nurodytą kelionės laiką ir užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.
52. Jeigu darbingas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo vengia dirbti arba sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia viešąją tvarką, ar jam nustatytas pareigas, policija, siekdama užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį, jį gali sulaikyti ne ilgiau kaip penkioms paroms. Sulaikymą policija atlieka savo iniciatyva arba gavusi prašymą iš pataisos inspekcijos, kurios įskaitoje yra toks asmuo, vadovo. Sulaikiusi asmenį policija apie tai informuoja pataisos inspekciją, kuri gali perduoti medžiagą teismui, kad būtų sprendžiama dėl tokio asmens siuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
53. BVK 161 straipsnis numato darbdavio įpareigojimą tuoj pat pranešti pataisos inspekcijai, jeigu dėl nežinomų priežasčių ilgiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos asmens nėra darbe ar jeigu toks asmuo nustatytu laiku nesugrįžo į darbo vietą iš atostogų ar komandiruotės.
54. BVK 162 straipsnyje nustatytos skatinimo priemonės: padėka, paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą bei prašymas teismo panaikinti vieną arba kelias BVK 157 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas. Šie paskatinimai gali būti skiriami tik tiems asmenims, kurie dorai elgiasi, stropiai dirba, o nepilnamečiams – ir už tai, kad gerai mokosi.
V. TEIKIMAS LYGTINAI PALEISTI IŠ PATAISOS ĮSTAIGŲ
56. BVK 164 straipsnyje nustatyta bausmę vykdančios institucijos pareiga vadovaujantis BPK 362 straipsnio nuostatomis kreiptis į bausmės atlikimo vietos apylinkės teismą su teikimu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, kai tam yra formalus pagrindas – atlikta tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalis.
57. Teikime turi būti nurodyti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu su teikimu teismui turi būti pateikta ir nuteistojo asmens byla bei psichologų tarnybos išvada.
58. Kadangi įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis jau būtų pasitaisęs, teismui taip pat turi būti pateiktas rašytinis nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys.
59. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei pataisos įstaigos psichologų tarnybos išvadą, nuteistojo rašytinį įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
60. Jei teismas nepatenkina teikimo, bausmės vykdymo institucija pakartotinai teikti tą patį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo teikimo atmetimo dienos, kuri laikoma apylinkės teismo nutarties priėmimo diena. Šios nutarties apskundimas BPK nustatyta tvarka įtakos terminams neturi.
61. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis, kuris buvo nusiųstas atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, gali būti teikiamas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po teismo nutarties dėl išsiuntimo į pataisos įstaigą priėmimo dienos.
VI. TEISMO SPRENDIMAI DĖL NUTEISTOJO LYGTINIO ATLEIDIMO NUO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS, NEATLIKTOS BAUSMĖS DALIES PAKEITIMO ŠVELNESNE BAUSME IR LYGTINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETOS
62. Klausimus, susijusius su nuteistojo lygtiniu atleidimu nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimu švelnesne bausme bei lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietos pagal BPK 360 straipsnį nagrinėja bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas (BPK 362 straipsnis).
63. Teismo posėdyje privalo dalyvauti bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį taip pat šaukiamas nuteistasis, prokuroras ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.
64. Pažymėtina, kad nors prokuroro dalyvavimas nagrinėjant klausimus, susijusius su nuteistojo lygtiniu atleidimu nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimu švelnesne bausme ar lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietos nėra privalomas, tačiau tikslinga, kad prokuroras dalyvautų tokių klausimų svarstyme ir galėtų pareikšti savo nuomonę.
65. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar asmuo gali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, ar bausmė gali būti pakeista švelnesne, ar galima lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
66. Sprendžiant lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą klausimą turi būti tinkamai įvertintas nuteistųjų elgesys. Kiekvienu atveju teismas individualiai įvertina kiekvieną nuteistąjį: atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis ir motyvus, į jo asmenybę, žalos atlyginimą, duomenis, rodančius jo pasitaisymą, ir kt.
67. Prokurorai privalo skirti pakankamai dėmesio pataisos įstaigos administracijos teikimų dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo dalies pakeitimo švelnesne bausme ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nagrinėjimui, turi įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos psichologų tarnybos išvadą, reikšti motyvuotas pozicijas.
68. Nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo dalies pakeitimo švelnesne bausme ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę.
69. Prokurorai, dalyvaudami teisme nagrinėjant pataisos įstaigos administracijos teikimą dėl nuteistojo, turinčio vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei neapribota tėvų valdžia), lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir pasisakydami apie galimybę tokį asmenį lygtinai paleisti iš pataisos namų, taip pat ir apie galimybę asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, turi ne tik įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos psichologų tarnybos išvadą, bet ir tai, ar nuteistasis palaiko ryšius su šeima ir vaiku, ar remia šeimą ir prisideda prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, ar rūpinasi vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, kokią įtaką daro bendram vaiko vystimuisi ir pan., nes įstatymų leidėjas, šiai nuteistųjų kategorijai nustatydamas tokį trumpą minimalų faktiškai atliktos bausmės terminą, atsižvelgė ne tiek į paties nuteistojo, bet į jo vaikų interesus.
70. Skundus dėl teismo nutarčių apygardos teismui gali paduoti BPK 364 straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys. Prokuroras, kaip nuosprendžio vykdymą kontroliuojantis pareigūnas, turi teisę paduoti skundą nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant su nuosprendžio vykdymu susijusį klausimą, ar ne. Prokuroras, manydamas, kad teismo nutartis, kuria buvo patenkintas (atmestas) teikimas, nepagrįsta, turėtų ją apskųsti.
72. Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytas būtinas prokuroro dalyvavimas nagrinėjant skundą, prokuroro neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo (BPK 364 straipsnio 6 dalis), tačiau tikslinga, kad prokuroras dalyvautų tokių skundų nagrinėjime ir pareikštų savo nuomonę.
73. Išnagrinėjusi skundą teisėjų kolegija priima nutartį, kuria šį skundą atmeta ir palieka galioti apylinkės teismo nutartį arba panaikina apylinkės teismo nutartį ir priima dėl skundo naują sprendimą, arba pakeičia teismo nutartį. Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
______________