LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS
ĮSTATYMAS
I. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TVARKA
1 straipsnis
Valstybės sienos apsauga yra valstybės sienos neliečiamumo užtikrinimas, tai yra:
Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymo vykdymas;
valstybės sienos sargyba ir techninių priemonių eksploatavimas;
pasienio ruožo režimas;
priemonės ir operatyvinė veikla valstybės sienos pažeidimams pašalinti bei pažeidėjams sulaikyti.
2 straipsnis
Valstybės sienos apsaugą vykdo Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
3 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos valstybės sienos, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos tarnybų statutais, taip pat krašto apsaugos ministro įsakymais, valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininko įsakymais ir instrukcijomis.
4 straipsnis
Prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos nustatomas pasienio ruožas.
Pasienio ruožas yra iki 5 km pločio sausumos juosta, einanti į teritorijos gilumą nuo valstybės sienos linijos arba nuo kranto linijos, jeigu siena eina vandeniu.
Pasienio juosta yra 5 metrų pločio pasienio ruožo dalis, esanti prie pat valstybės sienos arba kranto. Šioje juostoje draudžiama bet kokia veikla, nesusijusi su sienos apsauga.
Pasienio ruože, taip pat kitose vietose, kurias pagal Valstybės sienos įstatymą nustato Vyriausybė, galioja pasienio režimas. Pasienio ruožo ribas ir režimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Krašto apsaugos ministerijos teikimu.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba veikia pasienio ruože, taip pat kitose vietose, kur galioja pasienio režimas.
II. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ORGANIZAVIMAS
5 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovauja šios tarnybos viršininkas, kurį skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras, Vyriausybei pritarus.
Sienos apsaugos tarnybos viršininkas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrą nustato Vyriausybė.
6 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnybą atlieka tikrosios tarnybos kariai, ne jaunesni kaip 19 metų ir tinkantys šiai tarnybai.
Į šią tarnybą gali būti samdomi ir civiliai Lietuvos Respublikos piliečiai, sudarant terminuotą tarnybos sutartį.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai ir samdomi asmenys tarnybos laikotarpiu negali būti politinių organizacijų nariais.
7 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos kariai ir samdomi asmenys prisiekia Lietuvos Respublikai šiais žodžiais:
„Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant:
prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;
prisiekiu saugoti ir ginti Lietuvos valstybės sienos neliečiamumą;
prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas, vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai saugoti visas man patikėtas valstybines paslaptis.
Tepadeda man Dievas.“
Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Priesaikos priėmimo tvarką nustato Krašto apsaugos tarnybos vidaus tvarkos statutas.
8 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos pareigūnai ir kariai dėvi krašto apsaugos tarnybos uniformą su valstybės sienos apsaugos tarnybos emblema ir skiriamaisiais ženklais.
9 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiauja su kitomis krašto apsaugos struktūromis, prokuratūra, policija, vidaus reikalų ir valstybės saugumo tarnybomis, muitine, kaimyninių valstybių pasienio tarnybomis.
Policija, vidaus reikalų ir valstybės saugumo tarnybos, muitinė, vietos savivaldybės privalo perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai informaciją, susijusią su valstybės sienos apsauga.
Pasienio ruože leidžiama kitų žinybų veikla, jeigu ši tiesiogiai netrukdo valstybės sienos apsaugai. Visų žinybų veikla Valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpose turi būti suderinta su užkardos viršininku.
Valstybės sienos apsaugos tarnybai draudžiama užsiimti ūkine – komercine veikla.
III. PAREIGŪNŲ KOMPETENCIJA IR VEIKLOS GARANTIJOS
11 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, yra valdžios atstovas.
12 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vykdydama valstybės sienos apsaugą:
1) savarankiškai ar kartu su kitais teisėsaugos organais nustato, tiria ir šalina Valstybės sienos įstatymo pažeidimų priežastis ir sąlygas;
2) numato ir įgyvendina priemones, užkertančias kelią valstybės sienos pažeidimams, režimo pažeidimams ir nusikaltimams pasienio ruože;
3) atlieka kvotos organo funkciją.
13 straipsnis
Pasienio ruože užpuolimų, neramumų, stichinių nelaimių, katastrofų atveju, paskelbus sanitarinį karantiną, nepaprastąją padėtį, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai iškilusius klausimus sprendžia bendradarbiaudami su teisėsaugos organais, vietos savivaldybėmis, pasienio ruože esančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir piliečiais.
14 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai privalo:
1) tarnybos metu, kreipdamiesi į asmenis, prisistatyti, o šiems pareikalavus, parodyti tarnybinį pažymėjimą;
2) užtikrinti sulaikytųjų asmenų sveikatos apsaugą, prireikus suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą;
3) gerbti ir saugoti žmogaus teises ir orumą.
15 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas tose vietose, kur galioja pasienio režimas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka:
1) nutraukti asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;
2) tikrinti asmenų ir pareigūnų asmens, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;
3) sulaikyti, atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir pasienio režimo pažeidėjus pristatyti į valstybės sienos apsaugos, teisėsaugos organų, muitinės tarnybines patalpas kvotos ar asmens identifikavimo veiksmams atlikti;
4) sustabdyti ir apžiūrėti transporto priemones. Nustačius pasienio režimo pažeidimus, transporto priemones sulaikyti.
Asmenims, esantiems transporto priemonėje, atsisakius paklusti, panaudoti šio įstatymo 19 straipsnyje numatytas poveikio priemones ir jėga patekti į transporto priemonę;
5) pasienio ruože ir kitose vietose, kur galioja pasienio režimas (ne muitinės teritorijoje) atlikti poėmį, siekiant sulaikyti uždraustus pervežti daiktus ar dokumentus;
6) šio įstatymo 15 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat eismo saugumo sumetimais ar tarnybos tikslais apriboti patekimą į tam tikrą pasienio ruožo teritoriją ar užkardos patalpas ir buvimą jose;
7) fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio ruože, muitinės ar valstybės sienos apsaugos patalpose.
16 straipsnis
Administracinius teisės pažeidimus, susijusius su pasienio ruožo režimu ir įvykdytus pasienio užkardos teritorijoje, nagrinėja ir administracines nuobaudas skiria valstybės sienos apsaugos užkardos viršininkas.
17 straipsnis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams ir kariams suteikiama teisė turėti ir naudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones, kurių įsigijimo, apskaitos, laikymo, išdavimo ir panaudojimo sąlygos reglamentuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Esantiems pasienio ruože asmenims atsisakius vykdyti teisėtus valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir karių reikalavimus, šie turi teisę panaudoti fizinę jėgą, parankines, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, tačiau tik tiek, kiek reikia tarnybinei pareigai vykdyti, ir prieš tai išbandžius visas kitas galimas poveikio priemones.
Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo atvejį tuoj pat pranešama miesto (rajono) prokuratūrai. Apie specialiųjų priemonių panaudojimą rašomas tarnybinis raportas.
18 straipsnis
Krašto apsaugos ministro ar valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininko įsakymu valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir karių veiklai kontroliuoti gali būti naudojamos operatyvinės priemonės, kurių panaudojimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19 straipsnis
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymas įsigalioja nuo 1992 m. liepos 1 dienos.
Šiam įstatymui įsigaliojus, nustoja galios Laikinasis pasienio apsaugos tarnybos įstatymas (Žin., 1990, Nr. 34-821).