LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 30 D. NUTARIMO NR. 955 „DĖL ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO (AMORTIZACIJOS) SKAIČIAVIMO IR JO REMONTO DARBŲ APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2002 m. balandžio 12 d. Nr. 512
Vilnius
1. Iš dalies pakeisti Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 955 „Dėl Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 69-2011; 1999, Nr. 114-3312):
1.1. išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas juridiniams asmenims (toliau vadinama – įmonė) nuosavybės (patikėjimo) teise priklausantis bei pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Ši vertė turi būti įrašyta į metinės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą (kaip informacija apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkymą)“;
1.2. išdėstyti 3.6 punktą taip:
1.3. išdėstyti 4 ir 5 punktus taip:
„4. Ilgalaikiam turtui pirkti, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį įsigyti arba jam gaminti skirtų skolintų sumų palūkanos, susikaupusios per laikotarpį nuo to turto įsigijimo arba gamybos pradžios iki jo naudojimo pradžios, finansinėje apskaitoje kapitalizuojamos kaip formavimo savikaina, o atidavus tą turtą naudoti pridedamos prie jo įsigijimo vertės ir amortizuojamos per to turto naudojimo laikotarpį. Kitais laikotarpiais susikaupusios palūkanos priskiriamos atitinkamų laikotarpių finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms.
5. Ribotą laiką įmonės veikloje naudojamo nuosavo (patikėjimo teise) arba pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį valdomo ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) vertė turi būti nudėvima (įskaitoma į sąnaudas) per to turto naudingo tarnavimo laikotarpį, tačiau jeigu visiškai nudėvėtas turtas ir toliau naudojamas įmonės veikloje, jo likutinė vertė apskaitos registruose ir atskaitomybėje negali būti mažesnė už 1 litą“;
1.4. išdėstyti 7 punktą taip:
1.6. išdėstyti 9 punktą taip:
1.8. išdėstyti 15 punktą taip:
1.9. išdėstyti 25 punkto pirmąją pastraipą taip:
„25. Atliekant nuosavo arba pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstravimo) darbus, kurie pagerina turto naudingąsias savybes (pailgina naudingo tarnavimo laikotarpį, pagerina našumą, naudingumą, produkcijos kokybę ir panašiai), šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė. Ilgalaikio materialiojo turto remonto darbai laikomi pertvarkymu (rekonstravimu), jeigu jų vertė viršija 50 procentų to turto įsigijimo vertės iki jo rekonstravimo“;
1.10. išdėstyti 32 ir 33 punktus taip:
„32. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto remonto ir atnaujinimo darbai apskaitomi ir įskaitomi į sąnaudas kaip nuosavo ilgalaikio materialiojo turto.
33. Jeigu įmonė keitė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus arba nusidėvėjimo normas, į metinės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą (kaip informaciją apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkymą) ji įrašo nusidėvėjimo skaičiavimo metodų bei nusidėvėjimo normų pakeitimų priežastis ir šių pakeitimų įtaką ataskaitinio laikotarpio finansiniams rodikliams“.
2. Nustatyti, kad iki Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) įsigaliojimo įsigytam ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei prestižui mokesčiams apskaičiuoti taikomi Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) maksimalūs ekonominiai normatyvai, patvirtinti ūkio ministro ir finansų ministro 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 428/301 „Dėl ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 1-17).