LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKOS „VERSLUMO, VERSLO IR INVESTICIJŲ PLĖTROS SKATINIMAS“ PATVIRTINIMO
2004 m. sausio 21 d. Nr. 4-16
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186), 12.5 punktu,
tvirtinu valstybės pagalbos teikimo tvarką „Verslumo, verslo ir investicijų plėtros skatinimas“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2004 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 4-16
VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA „VERSLUMO, VERSLO IR INVESTICIJŲ PLĖTROS SKATINIMAS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės pagalbos teikimo tvarka „Verslumo, verslo plėtros ir investicijų skatinimas“ (toliau – Tvarka) nustato pagalbos teikimo sąlygas ir principus tuo atveju, kai parama teikiama Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento[1] 1 prioriteto 2 priemonėje ir 3 prioriteto 1 priemonėje nurodytoms veikloms (išskyrus 3 prioriteto 1 priemonės veiklas, susijusias su moksliniais tyrimais, kurioms parama teikiama per valstybės pagalbos schemą „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas“), kurioms numatyta teikti valstybės pagalbą.
2. Tvarkos tikslas – skatinti verslumą, verslo plėtrą ir investicijas, teikiant pagalbą tam tikroms verslo veikloms.
3. Pagrindinės Tvarkoje vartojamos sąvokos:
Pagalba – pagal šią Tvarką teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir de minimis parama. Teikiamos pagalbos forma yra negrąžintina subsidija (dotacija). Pagalba yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nacionalinio biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių fondų ir teikia pagalbos gavėjui ekonominę naudą, kuri be šios pagalbos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma.
Pagalbos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, adresas: Gedimino pr. 38/2, Vilnius, Lietuvos Respublika.
Pareiškėjas – ūkio subjektas, pateikęs paraišką gauti pagalbą. Pareiškėjas gali būti ir fizinis asmuo, ketinantis pradėti verslą. Jeigu priimamas sprendimas skirti pagalbą fizinio asmens teiktam projektui, fizinis asmuo per nustatytą terminą nuo sprendimo skirti pagalbą priėmimo įsipareigoja įsteigti ūkio subjektą, galintį vykdyti projekte numatytas veiklas ir pasinaudoti teikiama parama.
Ūkio subjektas – visų rūšių įmonės (bendrovės, ūkinės bendrijos, individualios įmonės ir pan.), viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, registruoti Lietuvoje, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvoje.
Ūkinė veikla – visų rūšių gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su bet kurių pirkimo ir pardavimo objektų (prekių, paslaugų, teisių, darbų ir pan.) perleidimu ir įsigijimu.
Paraiška – nustatytos formos dokumentas, kurį turi užpildyti ir pateikti ūkio subjektas, norintis gauti pagalbos projektui įgyvendinti.
Projektas – dokumentai, pagrindžiantys numatomų pasiekti apčiuopiamų rezultatų tikslingumą, finansiškai (ekonomiškai) ir techniškai įrodantys pasirinkto būdo rezultatams pasiekti efektyvumą, nurodantys rezultatams pasiekti reikiamus išteklius, pasirinkto būdo taikymo pradžios ir rezultatų pasiekimo laiką ir detalų pasirinkto būdo taikymo planą.
Pagalbos gavėjas – Lietuvoje įregistruotas ūkio subjektas, su kuriuo sudaryta paramos teikimo sutartis arba kuris yra gavęs ir (ar) gauna pagalbą konkrečiam projektui vykdyti pagal Tvarką.
Eksporto pagalba – pagalba, skirta prekių ir paslaugų eksportui skatinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti ir plėtoti arba ūkio subjektų ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms su eksportu, sumokėti. Eksporto pagalba nelaikoma pagalba, skiriama rinkos tyrimams atlikti, konsultacijoms, netiesiogiai susijusiems su eksportu, jei tokia ūkio subjekto veikla nėra nuolatinio pobūdžio.
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektas[2] – savarankiškumo kriterijų atitinkantis ūkio subjektas, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinė apyvarta neviršija 138 mln. litų arba bendra ūkio subjekto turto balansinė vertė ne didesnė kaip 93 mln. litų.
Skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą, bendrą ūkio subjekto turto balansinę vertę, prie ūkio subjekto rodiklių būtina pridėti visų kitų subjektų, kuriuos ūkio subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, atitinkamus rodiklius.
Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei turi ¼ ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei ¼ ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi ūkio subjekto kontroliuojamas subjektas ar keli kontroliuojami subjektai kartu, arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu.
Ūkio subjektas tampa smulkaus ir vidutinio verslo subjektu, jei jo metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo sąlygas. Turimas smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas prarandamas, jei ūkio subjekto metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad subjektas tampa smulkaus ir vidutinio verslo subjektu arba tokį statusą praranda nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos.
Apyvarta ir turto balansinė vertė yra nustatomi pagal paskutinio dvylikos mėnesių ataskaitinio periodo, kurio duomenys patvirtinti, duomenis.
Jei naujai įsteigto ūkio subjekto metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai (apyvarta ir turto balansinė vertė) nustatomi pagal tikėtinai planuojamas per finansinius metus pajamas ir turto balansinę vertę.
Savarankiškumo kriterijų atitinkantis smulkaus ir vidutinio verslo subjektas[3] – bet kuris smulkaus ir vidutinio verslo ūkio subjektas, išskyrus tuos, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienam ar keliems subjektams, kurie pagal pateiktą apibrėžimą nėra smulkaus ir vidutinio verslo subjektai. Ši riba gali būti viršyta:
a) jei ūkio subjektas priklauso investicinėms bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į smulkų ir vidutinį verslą, tačiau šie asmenys patys ar kartu su kitais šio ūkio subjekto nekontroliuoja;
b) jei ūkio subjekto kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad nėra įmanoma nustatyti, kam jis priklauso, ir ūkio subjektas pagrįstai teigia, kad jo 25 procentų ar daugiau kapitalo nevaldo kitas subjektas vienas ar su kitu ūkio subjektu kartu, kuris arba kurie nėra smulkaus ir vidutinio verslo subjektai.
Didelis ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris neatitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo.
Materiali investicija – investicija į ūkio subjekto ilgalaikį turtą, susijusi su naujo ūkio subjekto steigimu, esamo ūkio subjekto veiklos išplėtimu, esminiu naujų produktų ar technologijų diegimu (racionalizuojant, diversifikuojant arba modernizuojant). Investicijomis siekiama sukurti, įsigyti ar padidinti turto vertę.
Nemateriali investicija – investicija į technologijų perėmimą, įsigyjant patentus, patentines teises, licencijas, nepatentuotinas arba patentuotas technologinių naujovių (know-how) licencijas, kitas nepatentuotinas technines žinias.
Pagalbos intensyvumas – teikiamos subsidijos (dotacijos) išraiška procentais, skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos. Pagalbos intensyvumas Tvarkoje išreiškiamas bendrosios subsidijos ekvivalentu (neatskaičius mokesčių). Grynosios subsidijos ekvivalento skaičiavimo metodas pateiktas Gairių dėl nacionalinės regioninės pagalbos (OJ C 74, 10.3.1998, p. 9) I priede.
Darbuotojų skaičius – tai darbo vietų, įsteigtų asmenims, kurie yra įdarbinami visai darbo dienai ne mažiau kaip vieneriems metams, skaičius, taip pat darbo vietų, įsteigtų asmenims, dirbantiems sezoninius darbus arba ne visą darbo dieną, skaičius (kuris skaičiuojamas kaip trupmena nuo darbo vietų, įsteigtų visai darbo dienai įdarbintiems asmenims, skaičiaus).
De minimis parama[4] – ne didesnė kaip 345 280 litų pagalba, išreikšta subsidijos ekvivalentu, vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti.
Pagalbos kaupimas – tai kelių pagalbos schemų ir (arba) pagalbos konkrečiam atvejui (ad hoc pagalbos) taikymas, įgyvendinant projektą.
II. PAGALBOS TEIKIMO SĄLYGOS IR APRIBOJIMAI
4. Pagalba gali būti teikiama Tvarkoje nustatytus kriterijus atitinkančiam pareiškėjui, jei pagrįstai galima tikėtis, kad toks pagalbos gavėjas bus pajėgus įgyvendinti projektą, sugebės tęsti savo veiklą ir vykdyti ją pelningai.
5. Pagalba gali būti teikiama tik tuo atveju, jei ji paskatins projekto vykdymą. Kad pagalba būtų suteikta, pareiškėjas turi pagrįsti pagalbos būtinumą, t. y. pagalba turi būti būtina sąlyga projektui sėkmingai vykdyti ir be jos projektas negalėtų būti vykdomas, galėtų būti vykdomas mažesne apimtimi, būtų vykdomas daug ilgiau arba būtų kur kas blogesnės kokybės. Pagalba neteikiama veikloms, kuriomis pareiškėjas užsiimtų rinkos sąlygomis, be pagalbos.
6. Pagalba gali būti teikiama tik tuomet, jeigu projektas, kuriam prašoma pagalbos, nėra pradėtas įgyvendinti (nėra prasidėję projekto darbai) iki paraiškos pateikimo dienos, jei pagalbos teikėjas nėra nustatęs vėlesnio termino.
7. Pagalba gali būti teikiama Tvarkoje nustatytas sąlygas atitinkančiam projektui, vykdomam Lietuvoje, jei jame planuojama veikla yra remtina pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą ir jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
7.1. padidins darbo vietų skaičių arba ne mažiau kaip 10 procentų padidins sukuriamo produkto ar paslaugos pridėtinę vertę. Darbo vietos, sukurtos įgyvendinant projektą, kuriam teikta pagalba, privalo būti išlaikomos mažiausiai trejus metus užbaigus projektą;
7.2. paskatins naujo ūkio subjekto steigimą, išplės ūkio subjekto vykdomas veiklas arba bus susijęs su naujų produktų ar technologijų diegimu;
7.4. pagerins gamybos ar paslaugos teikimo procesą ar jo valdymą, taip pat paskatins aplinkosaugos priemonių diegimą ūkio subjekto atliekamoje veikloje;
8. Vadovaujantis Tvarka pagalba ūkio subjektui negali būti teikiama, jei projektas:
8.1. gali būti finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ar Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (t. y. numatomas projektas ir jo rezultatai labiau atitinka vieno iš šių fondų finansuojamiems projektams keliamus tikslus bei sąlygas);
8.2. susijęs su produktų, išvardytų EB Kombinuotosios nomenklatūros, patvirtintos Europos Komisijos 2003 m. rugsėjo 11 d. reglamentu (EB) Nr. 1789/2003 (OJ L 281, 30.10.2003, 46 tomas), iš dalies pakeičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifo I priedą, I–IV skyriuose, IX skyriaus 45 skirsnyje ir XI skyriaus 53 skirsnio 53.01, 53.02 punktuose, gamyba, perdirbimu ar prekyba;
8.3. apima veiklą, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 4 „Dėl valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-118) nurodyta kaip neremtina;
8.4. numato investicijas, skirtas pagrindinėms priemonėms pakeisti, kai esamo ūkio subjekto gaminama produkcija ir (arba) gamybos technologija išlieka iš esmės nepakitusi;
8.9. apima paslaugas, teikiamas daugiau galutiniam vartotojui (verslui neteikiamas paslaugas), išskyrus tiesiogiai susijusias su turizmo sektoriumi;
8.10. teikia prioritetą vietinių, o ne importinių prekių vartojimui (t. y. projekto tikslas (ar vienas iš tikslų) yra paskatinti vietinių, o ne importinių prekių vartojimą, sudaryti vietinių prekių vartojimui palankesnes sąlygas, palyginti su importinių prekių vartojimu, ir pan.);
9. Vadovaujantis Tvarka pagalba negali būti teikiama ūkio subjektui, kuris:
9.1. gali būti priskiriamas ekonominių sunkumų turinčių subjektų kategorijai, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų turinčioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti (OJ C 288, 9.10.1999, p. 2);
9.2. veikia motorinių transporto priemonių pramonės, kaip ji apibrėžta Tam tikrų gairių dėl regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams (OJ C 70, 19.3.2002, p. 8) C priede, srityje;
11. Pagalba investicijoms gali būti teikiama, jei investicijos yra išlaikomos Lietuvoje (jei pagalba teikiama pagal Tvarkos III skyriaus II skirsnį – ūkio subjekte, gaunančiame regioninę pagalbą) ne mažiau kaip penkerius metus ir pagalbos gavėjo indėlis, kuriame nėra valstybės pagalbos, į tokias investicijas yra ne mažesnis kaip 25 procentai.
12. Pagalba pagal Tvarką teikiama tik tai išlaidų daliai, kurią gali bendrai finansuoti ES struktūriniai fondai. Išlaidų finansavimo iš ES struktūrinių fondų taisykles ir sąlygas apibrėžia Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, jo programos priedas, ES struktūrinių fondų vadovai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys ES struktūrinių fondų paramos administravimą ir teikimą.
13. Pagalbos gavėjas privalo užtikrinti, kad materialusis turtas (išskyrus žemę), kuriam įsigyti (sukurti) buvo nuspręsta suteikti pagalbą, ne vėliau kaip iki prašymo sumokėti tokio materialiojo turto įsigijimo (sukūrimo) išlaidas pateikimo būtų apdraustas nuo visų žalų, kurios galėtų sumažinti materialiojo turto vertę ar jį sunaikinti per visą projekto vykdymo laikotarpį ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos.
III. FINANSUOJAMOS IŠLAIDOS. PAGALBOS INTENSYVUMAS
14. Finansuojamos išlaidos turi atitikti visas šias sąlygas:
14.3. atitinka efektyvaus finansų valdymo principus, ypač išlaidų–vertės ir išlaidų efektyvumo principus;
14.4. bus padarytos projekto įgyvendinimo metu po paraiškos pateikimo, jei pagalbos teikėjas nėra nustatęs vėlesnio termino;
15. Žemės įsigijimo išlaidos gali būti priskirtos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai ta dalimi, kuri papildomai atitinka visas šias sąlygas:
15.2. žemės įsigijimo išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų tinkamų finansuoti materialių investicijų, išskyrus žemę, išlaidų;
I. PAGALBA SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAMS
16. Pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams pagal Tvarką gali būti teikiama, jei ji atitinka Tvarkoje nustatytas sąlygas ir inter alia visas Europos Komisijos 2001 m. sausio 12 d. reglamento Nr. 70/2001 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai smulkaus ir vidutinio verslo subjektams (OJ L 10, 13.1.2001, p. 33) nustatytas sąlygas.
17. Tuo atveju, jei smulkaus ir vidutinio verslo subjekto paskutinių metų, kurių finansinė atskaitomybė patvirtinta, duomenys nebeatitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžime nurodytų duomenų, tačiau smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas dar yra išlaikytas, toks subjektas gali prašyti pagalbos investicijoms tik pagal Tvarkos III skyriaus II skirsnį.
18. Pagalbos, teikiamos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, tinkamos finansuoti išlaidos yra:
18.1. materialios investicijos į žemę, pastatus (išskyrus pastatytų pastatų įsigijimą), įrangą, įrenginius (išskyrus transporto priemonių įsigijimą);
18.3. išlaidos už gautas konsultavimo paslaugas[5], išskyrus Tvarkos 26.1 punktą. Šios paslaugos neturi būti besitęsianti ar periodinė veikla, taip pat negali būti susijusios su įmonės įprastinės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip reguliarios teisinės konsultacijos, nuolatinės mokesčių konsultacijos, reklama.
II. REGIONINĖ PAGALBA
20. Vadovaujantis Tvarkos sąlygomis ūkio subjektams gali būti teikiama regioninė pagalba, kurios teikimo pagrindas yra Europos Komisijos 1998 m. kovo 10 d. gairės dėl nacionalinės regioninės pagalbos (OJ C 74, 10.3.1998, p. 9).
21. Teikiant regioninę pagalbą tinkamos finansuoti išlaidos yra:
21.1. materialios investicijos į žemę, pastatus (išskyrus pastatytų pastatų įsigijimą), įrangą, įrenginius (išskyrus transporto priemonių įsigijimą);
22. Tuo atveju, jei materialios investicijos perkamos, tinkamos finansuoti išlaidos yra turto pirkimo išlaidos (turi būti perkama rinkos sąlygomis). Kai su tokiu pirkimu yra susijusios kitos materialios investicijos, su jomis susijusios išlaidos gali būti pridėtos prie pirkimo išlaidų. Turtas, kuriam įsigyti pagalba jau buvo suteikta iki pirkimo, negali būti įskaitomas.
23. Regioninės pagalbos, teikiamos investicijoms, intensyvumas negali būti didesnis nei 65 procentai, jei pagalba teikiama smulkaus ir vidutinio verslo subjektui, ir 50 procentų, jei pagalba teikiama dideliam ūkio subjektui.
24. Teikiant regioninę pagalbą gali būti finansuojama tik nematerialių investicijų dalis, atitinkanti visus šiuos kriterijus:
24.4. apskaitoma kaip pagalbos gavėjo turtas ir išlaikoma ūkio subjekte ne mažiau kaip penkerius metus nuo investicijų darymo pradžios;
III. DE MINIMIS PARAMA
25. Vadovaujantis Tvarka ūkio subjektams gali būti teikiama de minimis parama, kurios teikimo pagrindas yra Europos Komisijos 2001 m. sausio 12 d. reglamentas Nr. 69/2001 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis paramai (OJ L 10, 13.1.2001, p. 30).
26. Teikiant de minimis paramą, gali būti finansuojamos šios išlaidos:
26.1. išlaidos už gautas konsultavimo paslaugas[6] – tik dideliems ūkio subjektams. Šios paslaugos neturi būti besitęsianti ar periodinė veikla, taip pat negali būti susijusios su įmonės įprastinės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip reguliarios teisinės konsultacijos, nuolatinės mokesčių konsultacijos, reklama;
26.2. materialiojo turto, kuriam įsigyti teikiama pagalba, draudimo išlaidos (ne daugiau kaip penkeriems metams);
27. Paramos, teikiamos 26.1–26.4 punktuose nurodytoms išlaidoms finansuoti, intensyvumas negali būti didesnis nei 65 procentai, jei de minimis parama teikiama smulkaus ir vidutinio verslo subjektui, ir 50 procentų, jei de minimis parama teikiama dideliam ūkio subjektui.
IV. PAGALBOS DYDIS IR KAUPIMAS
29. Mažiausias teikiamos subsidijos (dotacijos) visam projektui dydis pagal Tvarką yra 10 000 litų. Paraiška, kurioje prašoma suteikti mažesnę subsidiją (dotaciją), nei nustatyta šiame punkte, nenagrinėjama.
30. Pagalba, teikiama pagal Tvarką nesivadovaujant de minimis taisykle, nesudedama su ta, kuri yra teikiama vadovaujantis de minimis taisykle.
31. Jei pagalba teikiama pagal Tvarkos III skyriaus I skirsnį:
31.1. smulkaus ir vidutinio verslo subjektui teikiamos subsidijos suma negali viršyti 50 milijonų litų konkrečiam projektui; ir
32. Jei pagalba teikiama pagal Tvarkos III skyriaus II skirsnį, ūkio subjekto projekto tinkamos finansuoti išlaidos, kurias prašoma finansuoti, negali būti didesnės nei 172 milijonai litų.
33. Iš viso pagal Tvarką ir kitais atvejais pagalbos gavėjui suteikta de minimis parama negali būti didesnė kaip 345 280 litų per trejus metus, skaičiuojant nuo de minimis paramos teikimo pradžios. Pagalbos teikėjas, teikdamas ūkio subjektui de minimis paramą, informuoja, kad parama (konkreti jos suma) yra de minimis parama. Paraiškos teikėjas, teikdamas paraišką, ir pagalbos gavėjas, teikdamas mokėjimo prašymus, raštu privalo patvirtinti, kad šiame punkte nurodytos de minimis paramos ribos, suteikus (išmokėjus) pagalbą, nebus viršytos.
34. Pagalba, teikiama smulkaus ir vidutinio verslo subjektui pagal Tvarkos III skyriaus I skirsnį, nesudedama su jokia kita valstybės pagalba (kitų teikėjų, iš kitų šaltinių ir pan.), kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, toms pačioms išlaidoms finansuoti, jei sudėjus šias pagalbas būtų viršyti šie intensyvumo dydžiai: 50 procentų grynosios subsidijos ekvivalento ir 15 procentų bendrosios subsidijos ekvivalento sumos investicijų atveju, kitais galimais atvejais – 50 procentų bendrosios subsidijos ekvivalento.
35. Regioninė pagalba, teikiama pagal Tvarkos III skyriaus II skirsnį, ir bet kuri kita (kitų teikėjų, iš kitų šaltinių ir pan.) valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, regionams, kai parama teikiama tuo pačiu metu pagal kelias regionines pagalbos schemas, negali viršyti šių intensyvumo dydžių: dideliems ūkio subjektams – 50 procentų grynosios subsidijos ekvivalento; smulkaus ir vidutinio verslo subjektams – 50 procentų grynosios subsidijos ekvivalento ir 15 procentų bendrosios subsidijos ekvivalento sumos.
36. Jei išlaidos, tinkamos finansuoti pagal Tvarkos III skyriaus II skirsnį, yra tinkamos finansuoti (visos arba iš dalies) pagal III skyriaus I skirsnį arba kitas valstybės pagalbos schemas (valstybės pagalba atskiroms veiklos rūšims ar tam tikriems tikslams įgyvendinti), tokiu atveju pagalba gali būti teikiama taikant didžiausią leistiną pagal palankiausią pagalbos schemą intensyvumą.
37. Laikoma, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektas, jei Tvarkoje nenurodyta kitaip, teikdamas paraišką finansuoti investicijas, kurios gali būti finansuojamos pagal Tvarkos III skyriaus I ir II skirsnius, prašo suteikti pagalbą pagal Tvarkos III skyriaus I skirsnį ir visas su juo susijusias sąlygas, jei smulkaus ir vidutinio verslo subjektas nenurodo, kad prašo regioninės pagalbos (Tvarkos III skyriaus II skirsnis).
V. PAGALBOS TEIKIMAS
38. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl pagalbos, ir pagalbos gavėjas, pateikdamas mokėjimo prašymus, ar kitais atvejais, kai pagalbos teikėjas ar jo įgaliotas asmuo to reikalauja, įsipareigoja pateikti tikslią ir išsamią informaciją apie suteiktą de minimis paramą per praėjusį trejų metų laikotarpį atitinkamai iki paraiškos teikimo arba kiekvieno mokėjimo prašymo teikimo, taip pat apie bet kokią kitokią pareiškėjo projektui (konkrečioms išlaidoms) suteiktą valstybės pagalbą (koks subjektas suteikė pagalbą ir kiek, kada pagalba buvo suteikta, kitą prašomą pateikti informaciją), tikslius ir teisingus duomenis, pagrindžiančius smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statuso turėjimą, kitą paraiškoje ar kituose dokumentuose nurodytą informaciją.
39. Pagalba teikiama vadovaujantis pagalbos gavėjo, pagalbos teikėjo ir kitų asmenų, dalyvaujančių pagalbos teikimo procese, pasirašyta paramos teikimo sutartimi, kuri sudaroma, remiantis pagalbos teikėjo sprendimu dėl pagalbos suteikimo. Tuo atveju, jei priimamas sprendimas paremti pareiškėjo – fizinio asmens – teiktą projektą, pagalbos teikėjo sprendimą dėl pagalbos suteikimo gali akceptuoti ir paramos teikimo sutartį pasirašyti tik pareiškėjo – fizinio asmens – įsteigtas ūkio subjektas.
VI. LĖŠŲ MOKĖJIMAS IR KONTROLĖ
42. Lėšos pagalbos gavėjui pervedamos, kai pagalbos gavėjas pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymus ir turėtas išlaidas patvirtinančius atitinkamus dokumentus.
43. Pagalbos gavėjas gali pateikti mokėjimo prašymus iki paramos teikimo sutartyje nustatyto termino, kuris negali būti vėlesnis nei iki 2008 m. rugsėjo 1 d.
44. Pagalbos gavėjo išlaidų dalis, kurią prašoma finansuoti pagal mokėjimo prašymą, gali būti finansuojama (pagalba mokama) tik tuomet, jei pagalbos gavėjo padarytos išlaidos atitinka visas šias sąlygas:
44.1. paramos teikimo sutartyje nustatyta finansuoti atitinkamą tokių išlaidų kategoriją ir dalį arba konkrečias išlaidas;
44.3. išlaidos yra faktiškai padarytos, fiksuotos pagalbos gavėjo sąskaitose, identifikuojamos ir patikrinamos, pagrįstos atitinkamais dokumentais;
44.4. išmokėjus tokią pagalbą, nebus pažeisti Tvarkoje nustatyti pagalbos dydžiai, intensyvumas, nebus pažeistos valstybės pagalbos kaupimo taisyklės ir kiti Tvarkoje minimų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai;
45. Tuo atveju, jei pagalbos gavėjo faktinės tinkamos išlaidos yra mažesnės, negu nustatyta paramos teikimo sutartyje, mokamos pagalbos dalis turi būti atitinkamai sumažinta, kad nebūtų pažeistas paramos teikimo sutartyje nustatytas pagalbos intensyvumas konkrečioms išlaidoms.
46. Paskutinis mokėjimo prašymas gauti pagalbą turi būti pateiktas nustatyta tvarka ne vėliau kaip per dvejus metus nuo paramos teikimo sutarties sudarymo dienos, jei kitaip nenustatyta paramos teikimo sutartyje. Išimtiniais atvejais, pagalbos gavėjui pateikus motyvuotą ir pagrįstą prašymą, minėtas terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vienerius metus, jeigu norint sėkmingai įgyvendinti projektą tai yra būtina sąlyga, kuri negalėjo būti numatyta teikiant paraišką.
47. Pagalbos teikėjas turi teisę atlikti pagalbos gavėjo projekto auditą arba finansinę kontrolę, siekdamas nustatyti, ar tinkamai naudojama pagalba. Finansinio patikrinimo ir audito atlikimo tvarką, pagalbos gavėjo bei atliekančios patikrinimą ar auditą institucijos (atstovo) teises ir pareigas nustato ES struktūrinių fondų vadovai ir kiti teisės aktai.
VII. PAGALBOS GRĄŽINIMAS IR APRIBOJIMAI
49. Pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, gali būti susigrąžinta visiškai, jeigu pagalbos gavėjas:
49.1. pateikia klaidingą informaciją apie projektą, kuriam prašoma pagalbos, arba bet kuriuos kitus duomenis;
49.3. atsisako suteikti informaciją, dokumentus ar kitą reikalingą medžiagą tam, kad būtų sumokėtos pagalbos lėšos arba kontroliuojama, kaip jos naudojamos;
49.4. atsisako suteikti informaciją ir pagalbą, reikalingą pagalbos lėšų finansinei kontrolei ar auditui atlikti;
49.5. panaudoja lėšas ne tais tikslais, kurie buvo nurodyti teikiant paraišką gauti pagalbą, ar pažeidžiant kitas pagalbos suteikimo sąlygas, nesilaiko Tvarkoje ir paramos teikimo sutartyje nustatytų apribojimų;
50. Tuo atveju, jei pagalba išieškoma dėl pagalbos gavėjo kaltės, išieškoma visa faktiškai suteikta pagalbos suma ir paramos teikimo sutartyje nustatytos palūkanos (laikotarpiui nuo momento, kada pagalbos gavėjas gavo pagalbą savo dispozicijai, iki visos pagalbos grąžinimo momento), bet ne mažesnės, nei nustatytos Europos Komisijos valstybės pagalbos grąžinimo atveju.
51. Turtas, kurį pagalbos gavėjas įsigijo pasinaudodamas pagalbos lėšomis, negali būti parduotas, dovanotas arba kitaip perleistas, taip pat išvežtas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos.
53. Turtas, kuriam įsigyti ar sukurti buvo teikta pagalba, penkerius metus nuo jo įsigijimo momento negali būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn, įkeistas ar kitaip suvaržomos daiktinės teisės be atskiro paramos teikėjo ar jo įgalioto asmens sutikimo.
54. Suteikta pagalba grąžinama ir tuo atveju, jeigu materialusis turtas, kuriam įsigyti (sukurti) teikta pagalba, sužalojamas arba sunaikinamas dėl nelaimingo atsitikimo, nepraėjus penkeriems metams nuo projekto įgyvendinimo pabaigos. Tokiais atvejais turi būti grąžinama atitinkamai proporcinga pagalbos dalis arba visa pagalba, išskyrus tuos atvejus, jei lėšos, gautos kaip draudimo išmoka dėl sunaikinto materialiojo turto, bus investuotos į kitą materialųjį turtą.
VIII. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
IX. KITOS NUOSTATOS
57. Visais atvejais sprendimai dėl pagalbos suteikimo pagal Tvarką gali būti priimami iki 2006 m. lapkričio 30 d. Paramos teikimo sutartys turi būti pasirašomos ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
58. Pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektui pagal Tvarkos III skyriaus I skirsnį gali būti pradėta teikti ne anksčiau, nei bus gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pritarimas minėtai pagalbos priemonei, arba ne anksčiau, nei Lietuva taps Europos Sąjungos nare, atsižvelgiant į tai, kas įvyktų pirmiau.
59. Regioninė valstybės pagalba gali būti pradėta teikti ne anksčiau, nei Europos Komisija pritars tokiai pagalbos priemonei arba bus gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pritarimas tokiai pagalbos priemonei ir tokia pagalba galės būti pripažinta egzistuojančia pagalba, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsižvelgiant į tai, kas įvyktų pirmiau.
60. Iškilus Tvarkos normų ir Tvarkoje nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų arba kitų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, imperatyvių normų prieštaravimams, teikiant pagalbą bus remiamasi Tvarkoje nurodytais ir atitinkamai kitais Europos Sąjungos teisės aktais.
61. Pasikeitus Tvarkoje minimiems nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktams, Tvarka bus atitinkamai keičiama.
62. Paraiškų formą, paraiškų teikimo tvarką ir sąlygas, projektų vertinimo, atrankos kriterijus ir tvarką, mokėjimo prašymų formą, jų teikimo, nagrinėjimo ir tenkinimo tvarką, lėšų pervedimo klausimus, kitus klausimus, susijusius su paramos teikimu iš ES struktūrinių fondų ir nacionalinio bendro finansavimo lėšų pagal Tvarką, reglamentuoja Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, jo programos priedas, ES struktūrinių fondų vadovai, pagalbos teikėjo patvirtinti ir kiti teisės aktai.
[1] Šio dokumento projektui buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl pritarimo suderintam su Europos Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5609).
[2] Apibrėžimas pateiktas vadovaujantis Europos Komisijos 1996 m. balandžio 3 d. rekomendacija dėl smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107, 30.4.1996, p. 4).
[3] Apibrėžimas pateiktas vadovaujantis Europos Komisijos 1996 m. balandžio 3 d. rekomendacijoje dėl smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107, 30.4.1996, p. 4).
[4] Apibrėžimas pateiktas vadovaujantis Europos Komisijos 2001 m. sausio 12 d. reglamentu Nr. 69/2001 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis paramai (OJ L 10, 13.1.2001, p. 30).
[5] Finansuojamas tik konsultacinių paslaugų pirkimas iš trečiųjų asmenų.
[6] Finansuojamas tik konsultacinių paslaugų pirkimas iš trečiųjų asmenų.