LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2002 M. KOVO 8 D. ĮSAKYMO Nr. 112 „DĖL RECEPTŲ RAŠYMO IR VAISTŲ BEI KOMPENSUOJAMŲJŲ MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ IŠDAVIMO (PARDAVIMO) GYVENTOJAMS“ PAKEITIMO
2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. V-806
Vilnius
1. P a k e i č i u Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“ (Žin., 2002, Nr. 28-1013, Nr. 51-1959, Nr. 52; 2003, Nr. 12-451; 2004, Nr. 70-2467, Nr. 106-3951; 2005, Nr. 135-4867; 2006, Nr. 60-2154, Nr. 81-3219, Nr. 82, Nr. 125-4763; 2007, Nr. 68-2691; 2009, Nr. 22-868, Nr. 73-2984, Nr. 91-3937; 2010, Nr. 12-593, Nr. 55-2709, Nr. 157-8003; 2011, Nr. 129-6122):
1.1. Papildau šiuo 41 punktu:
1.2. Įrašau 11, 42, 50, 58, 60, 67, 691, 71, 74, 75.1, 75.2, 76, 78, 82, 93, 96, 97, 98, 99, 100 punktuose vietoj žodžio „vaistininkas“ atitinkamais linksniais žodžius „farmacijos specialistas“ atitinkamais linksniais.
1.3. Išdėstau 66 punktą taip:
1.4. Išdėstau 83 punktą taip:
„83. Jei kyla neaiškumų dėl recepte išrašyto vaisto pavadinimo, stiprumo, vaistų suderinamumo ir kt., farmacijos specialistas privalo juos išsiaiškinti su receptą išrašiusiu gydytoju. To padaryti nepavykus, vaistininkas pats sprendžia, ar išduoti vaistų. Jei vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) nepavyksta išsiaiškinti neaiškumų su receptą išrašiusiu gydytoju, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) dėl vaistų išdavimo turi konsultuotis su jį prižiūrinčiu vaistininku.“