LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
LAIKINASIS VALIUTOS FONDŲ IR ATSKAITYMŲ KONVERTUOJAMA VALIUTA
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valiutos fondų sistema
2 straipsnis. Valiutos fondų paskirtis
1. Lietuvos valstybės valiutos fondo lėšos skiriamos:
1) valstybės ekonominėms, socialinėms, gamtosaugos, mokslo, švietimo ir kultūros reikmėms finansuoti;
2. Savivaldybių valiutos fonduose sukauptos lėšos naudojamos miestų ir rajonų ekonominėms, socialinėms, gamtosaugos, švietimo ir kultūros reikmėms finansuoti. Komandiruočių ir kitų valdymo valiutinių išlaidų normatyvus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Lietuvos valstybės valiutos fonde sudaromas valiutos rezervas, kurio lėšos naudojamos nenumatytiems konvertuojamos valiutos poreikiams.
3 straipsnis. Valiutos fondo įplaukos
1. Valiutos fondo įplaukas sudaro juridinių ir fizinių asmenų pelno (pajamų) mokesčiai, privaloma tvarka valstybei parduodamos valiutos įplaukos, akcizo mokesčiai ir kitos rinkliavos konvertuojama valiuta.
2. Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės 1991 metais privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybei (valiutos fondui) atskaityti 20 procentų valiutinių įplaukų, o įmonės, už valiutą įsigyjančios prekes pardavimui, 20 procentų valiutos įplaukų, viršijančių valiutos išlaidas toms prekėms įsigyti. Ši tvarka galioja taip pat valiutinėms įplaukoms, gautoms kitose įmonėse realizavus valstybinėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse pagamintą produkciją. Atskaitymai netaikomi nuo tos įplaukų (pajamų) dalies, kuri tenka užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims. Specifinės paskirties valstybinėms įmonėms gali būti taikoma kita konvertuojamos valiutos pardavimo fondui tvarka, kuri nustatoma steigėjo patvirtintais įstatais.
3. Lietuvos Respublikos įmonės, gaunančios įplaukas vidaus pinigais ir konvertuojama valiuta, pelno (pajamų) mokestį moka rubliais (litais) ir konvertuojama valiuta proporcingai įmonės įplaukoms rubliais (litais) ir konvertuojama valiuta. Nustatant šias proporcijas, konvertuojama valiuta gautos įmonių įplaukos ir išlaidos perskaičiuojamos rubliais (litais) pagal oficialų rinkos kursą, taip pat apskaičiuojamas ir pelnas.
Įmonėms, užsiimančioms komercine ūkine veikla, kuriose įplaukos už produkciją, įsigyjamą ir eksportuojamą už konvertuojamą valiutą, sudaro daugiau kaip pusę visų įplaukų, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti pelno mokestį rubliais (litais) ir konvertuojama valiuta proporcingai įmonės pajamoms (įplaukos, viršijančios materialines bei joms prilygstančias sąnaudas) rubliais (litais) ir konvertuojama valiuta.
Mokesčių dydį nustato Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų mokesčių įstatymai, taip pat Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas. Fiziniai asmenys nuo konvertuojama valiuta pagal darbo sutartį jiems išmokamo užmokesčio, taip pat premijų iš pelno moka 28 procentų pajamų mokestį ta valiuta, kuria pajamos gautos.
4. Valiuta akcizo (pridėtiniai) mokesčiai mokami už prekes (paslaugas), realizuotas Lietuvos Respublikoje konvertuojama valiuta Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į valiutos fondus perduodamos rinkliavos ir kitos norminių aktų nustatytos valiutinės įplaukos.
4 straipsnis. Valiutos fondo įplaukų paskirstymas Lietuvos valstybės ir savivaldybių valiutos fondams
1. Valiutos fondų įplaukos, gaunamos iš fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėje esančių įmonių (išskyrus vietos savivaldybių nuosavybės įmones), paskirstomos taip:
85 procentai – į Lietuvos valstybės valiutos fondą;
15 procentų – į savivaldybės, kurioje įmonė įregistruota, valiutos fondą.
2. Valiutos fondų įplaukos, gaunamos iš savivaldybių nuosavybėje esančių įmonių, paskirstomos taip:
15 procentų – į Lietuvos valstybės valiutos fondą;
85 procentai – į savivaldybės valiutos fondą.
3. Valiutos fondų įplaukos, kurios gaunamos iš 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų šaltinių, skirstomos taip:
70 procentų – į Lietuvos valstybės valiutos fondą;
30 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje realizuojama produkcija (paslaugos), valiutos fondą.
5 straipsnis. Apmokėjimas už parduotą į fondus ir už gautą iš jų valiutą
1. Valstybinėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms už valiutą, parduotą 1991 metais į Lietuvos valstybės ir savivaldybių valiutos fondus, apmokama iš atitinkamo biudžeto rubliais (litais) pagal nustatytą skaičiuojamąjį kursą.
2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurioms iš valiutos fondų skiriama valiuta, apmoka už ją rubliais (litais) pagal nustatytą skaičiuojamąjį komercinį kursą.
6 straipsnis. Įplaukų (mokesčiai, privalomas valiutos pardavimas) į valiutos fondus kontrolė
1. Įplaukų į valiutos fondus kontrolę vykdo mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka.
2. Nuslėpus valiutos fondui priklausančias įplaukas, finansų įstaigos neginčo tvarka išieško nepervestus atskaitymus ir dvigubo dydžio baudą užsienio valiuta, už kurią įmonei rubliais (litais) neapmokama.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valiutos fondų naudojimo tvarka
1. Lietuvos valstybės valiutos fondo formavimo ir naudojimo plano projektą parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Lietuvos valstybės fondo formavimo ir naudojimo planą Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
8 straipsnis. Papildomos nuostatos
1. Atskaitymų į valiutos fondus nevykdo aklųjų, kurčiųjų ir kitų invalidų draugijos, jų įmonės ir organizacijos, Raudonojo kryžiaus draugija, vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdis, Kultūros, Gailestingumo ir sveikatos, Vaikų fondai, kitos organizacijos ir fondai, kurių pagrindinis tikslas – labdara, bei jų įmonės ir organizacijos, taip pat gydymo įstaigos, jeigu valiutinės įplaukos nenaudojamos darbo užmokesčiui, premijoms ir kitoms išmokoms.
2. Įmonės, realizuojančios produkciją ir teikiančios paslaugas už valiutą, gali perduoti dalį valiutinių lėšų kitoms įmonėms, susijusioms su šios produkcijos gamyba ir paslaugų teikimu, tarpusavio sutartyse numatytomis sumomis. Tuo atveju, kai valiutinėms prekėms (produkcijai) pagaminti naudojama centralizuotai skirstoma žaliava ar produkcija, jos gamintojui (Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei) sumokama ne mažiau kaip 50 procentų nustatytos (sutartinės) kainos valiuta pagal skaičiuojamąjį kursą.