TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) B PRIEDO „VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS (CIM)“ I PRIEDAS „PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TAISYKLĖS (RID)“

(Tęsinys. Pradžia Žin., 2006, Nr. 95-3725, Nr. 96, Nr. 97, Nr. 98, Nr. 99, Nr. 100, Nr. 101)

4.1.4.4	Slėginių indų, skirtų 2 klasei nepriklausančioms medžiagoms, naudojimo taisyklės
	Jei balionai, didbalioniai ir slėginiai būgnai naudojami medžiagoms pakuoti, kurioms taikomos P 400, P 401, P 402 ir P 601 pakavimo taisyklės, jie turi būti pagaminti, patikrinti, pripildyti ir paženklinti pagal šioje lentelėje kiekvienai JT pozicijai nurodytas taisykles (PR 1–PR 7).
	Lentelė. Dujų balionų ir talpyklų specialiųjų taisyklių (PR) sąrašas

Taisyklės kodas	JT Nr.	Taikytinos konstrukcijos, bandymų, pripildymo ir ženklinimo taisyklės
PR 1	1366 1370 1380 1389 1391 1411 1421 1928 2003 2445 2845 2870 3051 3052 3053 3076 3129 3130 3148 3194 3254 3394	Medžiagos, turinčios šiuos JT numerius, turi būti pakuojamos į sandariai uždarytas metalines talpyklas, kurios turi būti atsparios vežamos medžiagos poveikiui ir kurių talpa ne didesnė kaip 450 litrų.
		Talpyklos turi būti pirmąkart ir periodiškai kas 5 metus bandomos ne mažesniu kaip IMPa (10 bar) slėgiu (viršslėgiu).
		Talpyklos gali būti pripildytos daugiausiai iki 90 % jų talpos; tačiau esant vidutinei skysčio temperatūrai minus 50°C, turi likti ne mažiau kaip 5 % nepripildyto tūrio.
		Vežimo metu skystis turi būti padengtas inertinėmis dujomis, kurių slėgis (viršslėgis) -ne mažesnis kaip 50 kPa.
		Ant talpyklų turi būti pritvirtinamas skydelis, kuriame nenutrinamai įrašyta:
		– vežti leidžiama medžiaga (medžiagos)^a);
		– talpyklos matmenys^b), įskaitant įrangos dalis;
		– bandymo slėgis^b) (viršslėgis);
		– paskutiniojo atlikto bandymo data (metai ir mėnuo);
		– bandymą atlikusio eksperto spaudas;
		– talpyklos talpa^b);
		– didžiausia pripildymo masė^b).
PR 2	1183 1242 1295 2988	Šiuos JT Nr. turinčios medžiagos pakuojamos į talpyklas iš korozijai atsparaus plieno, kurių talpa ne didesnė kaip 450 litrų. Talpyklos uždarymo sistema turi būti apsaugota gaubteliu.
		Talpyklos turi būti pirmąkart ir periodiškai kas 5 metus bandomos ne mažesniu kaip 0,4 MPa (4 bar) slėgiu (viršslėgiu).
		Didžiausia pripildymo masė kiekvienam talpos litrui neturi viršyti 0,93 kg etildichlorsilanui, 0,95 kg metildichlorsilanui ir 0,04 kg trichlorsilanui, jei talpykla pildoma pagal masę; jei pildoma pagal tūrį, pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.
		Ant talpyklų turi būti pritvirtintas skydelis, kuriame nenutrinamai įrašyta:
		– „Chlorsilanai, 4.3 klasė“
		– talpyklos masė^b), įskaitant įrangos dalis;
		– bandymo slėgis^b) (viršslėgis);
		– paskutiniojo atlikto bandymo data (metai ir mėnuo);
		– bandymą atlikusio eksperto spaudas;
		– talpyklos talpa^b);
		– didžiausia pripildymo masė^b) kiekvienai vežti leidžiamai medžiagai atskirai.
PR 3	1092 1251 1259 1605 1613 1994 3294	Šiuos JT Nr. turinčios medžiagos pakuojamos į metalines talpyklas su sandariomis uždarymo sistemomis, kurios prireikus nuo mechaninių pažeidimų izoliuojamos apsauginiais gaubteliais.
		Plieno talpyklų, kurių talpa ne didesnė kaip 150 litrų, sienelių storis neturi būti mažesnis kaip 3 mm, o didesnės talpos plieno talpyklos arba talpyklos, pagamintos iš kitų medžiagų, privalo turėti tokio storio sieneles, kurios garantuotų lygiavertį mechaninį atsparumą.
		Didžiausia talpyklos talpa – 250 litrų.
		Didžiausia pripildymo masė kiekvienam talpos litrui – 1 kg.
		Prieš pirmąkart naudojant talpyklas, būtina atlikti skysčio slėgio bandymą, esant ne mažesniam kaip 1 MPa (10 bar) slėgiui (viršslėgiui).
		Slėgio bandymas atliekamas kas penkerius metus kartu apžiūrint talpyklos vidų ir patikrinant jos masę.
		Ant metalinių talpyklų turi būti įskaitomai ir nenutrinamai nurodyti šie duomenys:
		– vežti leidžiama medžiaga (medžiagos),
		– talpyklos savininko pavardė;
		– talpyklos masė^b), įskaitant įrangos dalis, pvz., vožtuvus, apsauginius gaubtus ir t. t.;
		– pirminio ir paskutiniojo periodinių bandymų data (metai ir mėnuo) bei bandymus atlikusio eksperto antspaudas;
		– didžiausia talpyklos pripildymo masė, kg;
		– skysčio slėgio bandymo metu taikytas vidinis slėgis (bandymo slėgis).
PR 4	1185	Šį JT Nr. turinti medžiaga turi būti pakuojama į plieno talpyklas su pakankamo storio sienelėmis, sandariai (kad nepraleistų dujų ir skysčių) uždaromas įsukamuoju kamščiu arba užsukamuoju apsauginiu gaubteliu ar kitu lygiaverčiu įtaisu.
		Talpyklos pirmą kartą ir periodiškai kas 5 metus bandomos ne mažesniu kaip 1 MPa (10 bar) slėgiu (viršslėgiu) pagal 6.2.1.5 ir 6.2.1.6 skirsnių reikalavimus.
		Didžiausia pripildymo masė vienam talpos litrui – 0,67 kg. Siunta neturi sverti daugiau kaip 75 kg.
		Ant talpyklų turi būti įskaitomai ir nenutrinamai nurodyta:
		– gamintojo pavadinimas arba ženklas bei talpyklos numeris;
		– pavadinimas „Etileniminas“;
		– talpyklos masė^b) ir didžiausia pripildytos talpyklos masė^b);
		– pirminio ir paskutiniojo atlikto periodinio bandymo data (metai ir mėnuo);
		– bandymus atlikusio eksperto spaudas.
PR 5	2480 2481	Šiuos JT Nr. turinčios medžiagos pakuojamos į talpyklas, pagamintas iš grynojo aliuminio, turinčias ne plonesnes kaip 5 mm sieneles, arba į talpyklas iš nerūdijančio plieno. Talpyklos turi būti visiškai suvirintos.
		Talpyklos pirmąkart ir periodiškai kas 5 metus bandomos ne mažesniu kaip 0,5 MPa (5 bar) slėgiu (viršslėgiu) pagal 6.2.1.5 ir 6.2.1.6 skirsnių reikalavimus.
		Jos turi būti sandariai uždarytos dviem viena virš kitos įrengtomis uždarymo sistemomis, kurių viena užsukama ar kitu lygiaverčiu būdu pritvirtinama.
		Pripildymo lygis neturi viršyti 90 %.
		Būgnuose, kurie sunkesni nei 100 kg, turi būti įrengti ratukai arba riedėjimo grioveliai.
		Ant talpyklų turi būti įskaitomai ir nenutrinamai nurodyta:
		– gamintojo pavadinimas arba ženklas bei talpyklos numeris;
		– vežti leidžiama medžiaga (medžiagos)^a);
		– talpyklos masė^b) ir didžiausia pripildytos talpyklos masė^b);
		– pirminio ir paskutiniojo atlikto periodinio bandymo data (metai ir mėnuo);
		– bandymus atlikusio eksperto antspaudas.
PR 6	1744	Bromas, turintis mažiau kaip 0,005 % vandens arba nuo 0,005 % iki 0,2 % vandens, jei imtasi priemonių, užkertančių kelią talpyklos dangos korozijai, gali būti vežamas talpyklose, kurios atitinka šiuos reikalavimus:
		a) talpyklos turi būti pagamintos iš plieno, su švino ar kitos medžiagos priemaišomis, garantuojančiomis tokį pat saugumą, su storu dangos sluoksniu ir sandariojo uždarymo sistema; talpyklas, pagamintas iš Monelio lydinių, iš nikelio arba su nikelio danga taip pat leidžiama naudoti;
		b) talpyklų talpa neturi viršyti 450 litrų;
		c) talpyklos gali būti pripildytos daugiausia iki 95 % jų tūrio arba ne daugiau kaip 2,86 kg medžiagos kiekvienam tūrio litrui;
		d) talpyklos turi būti suvirintos ir apskaičiuotos ne mažesniam kaip 2,1 MPa (21 bar) projektiniam slėgiui (viršslėgiui). Talpyklos medžiaga ir pagaminimas turi atitikti 6.2 skyriaus taisykles. Pirminiam plieno talpyklų be vidinio įdėklo bandymui taikomos 6.2.1.5 skirsnio nuostatos;
		e) uždarymo įtaisai turi kuo mažiau kyšoti talpyklos paviršiuje ir privalo turėti apsauginius gaubtelius. Uždarymo sistemos ir gaubteliai privalo turėti tarpiklius, pagamintus iš tokios medžiagos, kuri atspari koroziniam bromo poveikiui. Uždarymo sistemos turi būti įrengtos viršutinėje talpyklos dalyje, kad jos jokiu būdu nesiliestų su skystosios būsenos medžiaga;
		f) talpyklose turi būti įtaisų, kuriais jas galima stacionariai pastatyti ant dugno; jų viršutinėje dalyje turi būti įtaisų (žiedų, jungių ir t. t.), už kurių talpyklas galima paimti ir kurios išbandytos dvigubai didesne mase nei naudingoji masė.
		Prieš pirmąkart naudojant būtina išbandyti talpyklų sandarumą, sudarant ne mažesnį kaip 200 kPa (2 bar) slėgį (viršslėgį).
		Sandarumo bandymas kartojamas kas 2 metus kartu su talpyklų vidaus apžiūra bei jų masės patikrinimu.
		Talpyklų sandarumo bandymas ir jų vidaus apžiūra atliekama prižiūrint kompetentingosios institucijos pripažintam ekspertui.
		Ant talpyklų turi būti įskaitomai ir nenutrinamai nurodyta:
		– gamintojo pavadinimas arba ženklas bei talpyklos numeris;
		– pavadinimas „Bromas“;
		– talpyklos masė^b) ir didžiausia pripildytos talpyklos masė^b);
		– pirminio ir paskutiniojo atlikto periodinio bandymo data (metai ir mėnuo);
		– bandymus ir apžiūras atlikusio eksperto antspaudas.
PR 7	1614	Skystas vandenilio cianidas, stabilizuotas, po to kai jis visiškai absorbavosi į inertinę akytą masę, turi būti pakuojamas į metalines talpyklas, kurių talpa ne didesnė kaip 7,5 litro, o šios įstatomos į medines dėžes taip, kad talpyklos tarpusavyje nesiliestų. Tokios mišriosios pakuotės turi atitikti šiuos reikalavimus:
		(1) talpyklos turi būti išbandytos ne mažesniu kaip 0,6 MPa (6 bar) slėgiu (viršslėgiu);
		(2) talpyklos iš vidaus turi būti visiškai padengtos akyta mase, kuri net ir po ilgo naudojimo, kratymo ar esant temperatūrai iki 50 °C, nesusmegtų ar nesudarytų pavojingų tuštumų;
		(3) ant kiekvienos talpyklos dangčio turi būti nenutrinamai nurodyta pripildymo data;
		(4) mišriosios pakuotės turi būti bandomos ir tvirtinamos pagal 6.1.4.21 skirsnyje pateiktus bandymų reikalavimus I pakavimo grupei;
		(5) siunta neturi sverti daugiau kaip 120 kg.

4.1.5	Specialiosios 1 klasės medžiagų pakavimo taisyklės
4.1.5.1	Turi būti įvykdyti 4.1.1 poskyryje nurodyti bendrieji reikalavimai.
4.1.5.2	Visos pakuotės, skirtos 1 klasės kroviniams vežti, projektuojamos ir konstruojamos taip, kad:
	a) apsaugotų sprogstamąsias medžiagas ir gaminius, neleistų jiems prasiskverbti į aplinką ir nepadidintų pavojaus, jog normaliomis vežimo sąlygomis, įskaitant galimus temperatūros, drėgmės bei slėgio pokyčius, galėtų įvykti atsitiktinis inicijavimas arba medžiaga užsiliepsnotų;
	b) normaliomis vežimo sąlygomis pakuotė su kroviniu būtų saugiai keliama ir perkraunama;
	c) pakuotės išlaikytų vežimo metu susidarančias rietuvės apkrovas, kad nepadidėtų sprogstamųjų medžiagų ir gaminių keliamas pavojus, pakuotė nesideformuotų ir nesumažėtų jos tvirtumas arba rietuvės stabilumas.
4.1.5.3	Visos sprogstamosios medžiagos ir gaminiai, paruošti vežti, turi būti suklasifikuoti pagal 2.2.1 poskyryje aprašytą tvarką.
4.1.5.4	1 klasės kroviniai turi būti supakuoti, laikantis 3.2 skyriaus A lentelės 8 skiltyje nurodytų ir 4.1.4 poskyryje aprašytų pakavimo taisyklių.
4.1.5.5	Nepaisant 4.1.1.13 ir 6.1.2.4 skirsnių bei 6.5.1.4.4 punkto nuostatų, pakuotės, įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes, turi atitikti 6.1, 6.5 ar 6.6 skyrių taisykles bei 6.1.5, 6.5.4 ar 6.6.5 skyriuose nurodytus II pakavimo grupės bandymų reikalavimus. Leidžiama naudoti ir kitas pakuotes, išskyrus metalines, jei jos atitinka I pakavimo grupės bandymų kriterijus. Norint išvengti pernelyg didelės sankamšos, metalinių pakuočių, atitinkančių I pakavimo grupės bandymų kriterijus, naudoti negalima.
4.1.5.6	Pakuočių, skirtų sprogstamiems skysčiams, uždarymo sistema turi užtikrinti dvigubą apsaugą nuo medžiagos nuotėkio.
4.1.5.7	Metalinių būgnų uždarymo įtaisai privalo turėti atitinkamą sandariklį; jei uždarymo įtaisas yra srieginis, būtina užtikrinti, kad sprogstamosios medžiagos nepateks ant sriegio.
4.1.5.8	Vandenyje tirpioms medžiagoms skirtos pakuotės turi būti atsparios vandeniui. Talpyklos, skirtos nujautrintoms ar flegmatizuotoms medžiagoms laikyti, turi būti taip uždarytos, kad vežimo metu negalėtų pakisti medžiagos koncentracija.
4.1.5.9	(rezervuota)
4.1.5.10	Pakuotėms uždaryti naudojamos metalinės vinys, sąvaržos ir kitos priemonės be apsauginio sluoksnio neturi prasiskverbti pro išorinę pakuotę, nebent vidinė pakuotė tinkamai apsaugotų sprogstamąsias medžiagas ar gaminius nuo sąlyčio su šiomis metalinėmis dalimis.
4.1.5.11	Vidinės pakuotės, tarpikliai ir kamšalai bei sprogstamųjų medžiagų ar gaminių išdėstymas pakuotėje parenkami taip, kad normaliomis vežimo sąlygomis sprogstamosios medžiagos nepasklistų išorinėje pakuotėje. Metalinės gaminių dalys neturi liestis su metaline pakuote. Nesudėti į išorinį apvalkalą gaminiai, turintys sprogstamųjų medžiagų, turi būti atskirti vienas nuo kito, kad išvengtų trinties bei smūgių. Tam leidžiama naudoti kamšalus, padėklus, skiriamąsias vidinės ar išorinės pakuotės pertvaras, presuotas formas ar talpyklas.
4.1.5.12	Pakuotės turi būti pagamintos iš konstrukcinių medžiagų, kurios yra suderinamos su pakuotėje esančiomis sprogstamosiomis medžiagomis ir nelaidžios joms, kad įvykus sprogstamosios medžiagos (gaminio) ir pakuotės sąveikai ar pasklidus iš pakuotės sprogstamajai medžiagai, nekiltų pavojus saugiam krovinio vežimui, nepakistų medžiagos pavojingumo poklasis bei suderinamumo grupė.
4.1.5.13	Neleistina, kad sprogstamosios medžiagos patektų į metalinių pakuočių sąvarinių siūlių įdubas.
4.1.5.14	Plastikinė pakuotė neturi generuoti ar kaupti tokio elektrostatinio krūvio, kurio iškrova inicijuotų supakuotų sprogstamųjų medžiagų ar gaminių užsidegimą ar savaiminį sprogimą.
4.1.5.15	Didelių matmenų sprogstamieji gaminiai, dažniausiai skirti kariniams tikslams, neturintys inicijavimo priemonių arba su tokiomis priemonėmis, turinčiomis ne mažiau kaip du apsaugos lygius, gali būti vežami nesupakuoti. Jei tokie gaminiai turi sviedžiamąjį užtaisą ar yra savaeigiai, tai jų inicijavimo sistemos turi būti apsaugotos nuo apkrovų, galinčių susidaryti normaliomis vežimo sąlygoms. Neigiami nesupakuotų gaminių 4-os bandymų serijos rezultatai rodo, kad šie gaminiai gali būti vežami be pakuotės. Tokius nesupakuotus gaminius leidžiama tvirtinti ant pavažų, dėti į apkalas ar kitas tinkamas kėlimo, sandėliavimo bei paleidimo priemones, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie negalėtų laisvai judėti.
	Jei su tokiais didelių matmenų sprogstamaisiais gaminiais atliekami RID reikalavimus atitinkantys bandymai jų funkciniam saugumui ir tinkamumui patikrinti ir šių bandymų rezultatai yra teigiami, kompetentingoji institucija gali išduoti leidimą vežti tokius gaminius pagal RID taisykles.
4.1.5.16	Sprogstamosios medžiagos negali būti pakuojamos į vidines ar išorines pakuotes, jei jose dėl terminio ar kitokio poveikio susidaro slėgio skirtumai, dėl kurių pakuotės gali sprogti ar subyrėti.
4.1.5.17	Jei laisvos sprogstamosios medžiagos arba apvalkalu neapgaubto ar tik iš dalies apgaubto gaminio sprogstamosios medžiagos liečiasi su metalinės pakuotės (1A2, 1B2, 4A, 4B ir metalinių talpyklų) vidiniu paviršiumi, tai tokia metalinė pakuotė privalo turėti įdėklą ar vidinę dangą (žr. 4.1.1.2 skirsnį).
4.1.5.18	P 101 pakavimo taisyklė gali būti taikoma kiekvienai sprogstamajai medžiagai ar sprogstamajam gaminiui, jei jo pakuotę yra patvirtinusi kompetentingoji institucija, nesvarbu, ar pakuotė atitinka 3.2 skyriaus A lentelės 8 skiltyje nurodytą pakavimo taisyklę, ar ne.
4.1.6	Specialiosios pakavimo taisyklės, taikomos 2 klasės medžiagoms ir kitų klasių medžiagoms, kurios priskiriamos P 200 pakavimo taisyklei
	Pastaba. Apie kitų klasių medžiagas, vežamas slėginiuose induose ir priskiriamas PR 1–PR 7 pakavimo taisyklėms, žr. 4.1.4.4 skirsnį.
4.1.6.1	Šiame skirsnyje pateikiamos bendrosios slėginių talpyklų ir atvirųjų kriogeninių talpyklų, skirtų 2 klasės dujoms ir kitų klasių medžiagoms (pvz., JT Nr. 1051, ciano vandenilis, stabilizuotas), supakuotoms pagal P 200 pakavimo taisyklę, vežti, naudojimo taisyklės. Slėginės talpyklos turi būti taip pagamintos ir uždarytos, kad normaliomis vežimo sąlygomis dėl vibracijos, temperatūros, drėgmės arba slėgio pokyčių (atsiradusių, pavyzdžiui, dėl aukščio skirtumų) medžiaga neišsilietų.
4.1.6.2	Slėginių talpyklų ir atvirųjų kriogeninių talpyklų dalys, tiesiogiai besiliečiančios su pavojingosiomis medžiagomis, neturi būtų pastarųjų veikiamos ar silpninamos ir neturi sukelti jokio pavojingo poveikio (pvz., katalizinės reakcijos arba reakcijos su pavojingosiomis medžiagomis). Slėgines talpyklas JT Nr. 10001 acetilenui, ištirpintam ir JT Nr. 3374 acetilenui, be tirpiklių, vežti būtina visiškai pripildyti tolygiai paskirstyta tokia akytąja mase, kuri atitinka kompetentingosios institucijos nustatytus reikalavimus, išlaiko bandymus ir kuri
	a) yra suderinama su slėgine talpykla ir nesudaro kenksmingų arba pavojingų junginių nei su acetilenu, nei su tirpikliu, kai vežama medžiaga JT Nr. 1001, ir
	b) leidžia užtikrinti, kad acetileno skilimas joje neplis.
	Vežant medžiagą JT Nr. 1001, tirpiklis turi būti suderintas su slėgine talpykla.
4.1.6.3	Slėginės talpyklos ir jų uždarymo sistemos bei atvirosios kriogeninės talpyklos, skirtos dujoms ir jų mišiniams laikyti, parenkamos pagal 6.2.1.2 skirsnio nuostatas ir atitinkamas pakavimo taisykles, aprašytas 4.1.4 poskyryje. Šis poskyris taip pat taikomas ir slėginėms talpykloms, sudarančioms MEGC konteinerius ir sekcinius vagonus.
4.1.6.4	Keičiant daugkartinio naudojimo talpyklų paskirtį, būtina imtis tokių ištuštinimo, valymo ir degazavimo priemonių, kokios reikalingos saugiam talpyklų naudojimui užtikrinti (žr. taip pat standartus šio poskyrio pabaigoje). Be to, slėginę talpyklą, kurioje prieš tai buvo laikoma 8 klasės ėsdinanti medžiaga arba kitos klasės medžiaga, turinti šalutinį ėsdinantį poveikį, draudžiama naudoti 2 klasės medžiagoms vežti, nebent ji būtų patikrinta ir išbandyta pagal 6.2.1.5 skirsnyje nustatytus reikalavimus.
4.1.6.5	Prieš pripildydamas slėginį indą arba atvirąją kriogeninę talpyklą pakuotojas privalo jas patikrinti ir įsitikinti, kad šiame Slėginiame inde arba atvirojoje talpykloje leidžiama vežti konkrečią medžiagą ir kad įvykdyti atitinkami reikalavimai. Pripildžius talpyklas būtina uždaryti apsauginius vožtuvus, kurie, vežant medžiagas, visą laiką turi likti uždaryti. Siuntėjas privalo patikrinti, ar uždarymo įtaisai bei įrenginiai yra sandarūs.
	Pastaba. Atskirų ryšulio balionų apsauginius vožtuvus vežimo metu leidžiama atidaryti, jei vežamai medžiagai netaikoma P 200 pakavimo taisyklės specialioji nuostata „p“ arba „q“.
4.1.6.6	Slėginiai indai ir atvirosios kriogeninės talpyklos turi būti pripildomos, atsižvelgiant į pripildomai medžiagai taikomoje pakavimo taisyklėje nustatytą darbinį slėgį, pripildymo lygį ir kitus reikalavimus. Reaguoti galinčios dujos ir dujų mišiniai pripildomi esant tokiam slėgiui, kad visiškai suskilus dujoms nebūtų viršytas darbinis slėginės talpyklos slėgis. Balionų ryšulių negalima pildyti esant slėgiui, kuris viršija žemiausią kurio nors ryšulio baliono darbinį slėgį.
4.1.6.7	Slėginiai indai ir jų uždarymo sistemos turi atitikti 6.2 skyriuje nurodytus reikalavimus, taikomus jų projektavimui, konstrukcijai ir bandymams. Jei privaloma naudoti išorines pakuotes, slėginiai indai ir atvirosios kriogeninės talpyklos turi būti saugiai ir tvirtai į jas įpakuojami. Į vieną išorinę pakuotę leidžiama įstatyti vieną ar kelias vidines pakuotes, jei atskirose pakavimo taisyklėse nenurodyta kitaip.
4.1.6.8	Uždaromieji vožtuvai turi būti taip suprojektuoti ir pagaminti, kad patys savaime būtų atsparūs pažeidimams, dėl kurių galėtų išsilieti vežama medžiaga, arba jie turi būti apsaugoti nuo pažeidimų, galinčių sukelti atsitiktinį vežamos medžiagos išsiliejimą, vienu ar keliais iš šių būdų:
	a) vožtuvai įtaisyti talpyklos viršuje (kaklelio viduje) ir turi atsukamą kamštį arba apsauginį dangtelį;
	b) vožtuvai apsaugoti dangteliais, kuriuose yra atitinkamo skersmens ventiliacinės angos dujoms išleisti vožtuvo nesandarumo atveju;
	c) vožtuvai apsaugoti armuotu apvadu ar kitomis priemonėmis;
	d) vožtuvai taip suprojektuoti ir sukonstruoti, kad išlieka sandarūs net ir juos pažeidus;
	e) vožtuvai yra įtaisyti apsauginio apvado viduje;
	f) slėginiai indai vežami apsauginiuose rėmuose (pvz., balionai – ryšuliuose) arba
	g) talpyklos vežamos apsauginėse dėžėse.
4.1.6.9	Vienkartiniai slėginiai indai:
	a) turi būti vežami išorinėje pakuotėje, pvz., dėžėje, apkaloje ar ant padėklų, apvynioti tampriąja ar terminio pakavimo plėvele;
	b) jų talpa neturi būti didesnė kaip 1,25 litro, jei šie pripildyti liepsniųjų arba toksiškų dujų;
	c) negali būti naudojami toksiškoms dujoms, kurių LC₅₀ vertė ne didesnė kaip 200 ml/m³;
	d) negali būti taisomi, pradėjus juos naudoti.
4.1.6.10	Daugkartinio naudojimo slėginiai indai turi būti periodiškai bandomi pagal 6.2.1.6 skirsnio nuostatas ir atitinkamą P 200 arba P 203 pakavimo taisyklę. Prasidėjus periodinio bandymo atlikimo terminui, slėginius indus draudžiama pripildyti, tačiau pasibaigus terminui juos galima vežti bandymams arba utilizavimui, įskaitant ir visus tarpinius vežimus.
4.1.6.11	Taisymo darbai turi būti atliekami, laikantis taikytinuose projektavimo ir konstravimo standartuose nurodytų gamybos ir bandymų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jei tai nurodyta 6.2 skyriuje pateiktuose atitinkamuose periodinių bandymų standartuose.
	Draudžiama taisyti šiuos slėginių indų, išskyrus atvirųjų kriogeninių talpyklų apvalkalus, defektus:
	a) suvirinimo siūlų įtrūkius ar kitus defektus;
	b) įtrūkius talpyklos sienelėse;
	c) nesandarias vietas ar konstrukcinės medžiagos trūkumus, esančius indo sienelėse, viršutinėje dalyje ar dugne.
4.1.6.12	Slėginius indus draudžiama perduoti pripildyti:
	a) jei jie taip stipriai pažeisti, kad galėjo nukentėti jų vientisumas ar valdymo įranga;
	b) jei apžiūros metu nebuvo gerai įvertinta slėginio indo ir jo valdymo įrangos funkcinė būklė ir
	c) jei privalomos sertifikavimo, periodinio bandymo bei pripildymo žymos yra neįskaitomos.
4.1.6.13	Slėginius indus draudžiama perduoti vežti:
	a) jei jie nesandarūs;
	b) jei jie taip stipriai pažeisti, kad galėjo nukentėti jų vientisumas ar valdymo įranga;
	c) jei apžiūros metu nebuvo gerai įvertinta slėginio indo ir jo valdymo įrangos funkcinė būklė ir
	d) jei privalomos sertifikavimo, periodinio bandymo bei pripildymo žymos yra neįskaitomos.
4.1.6.14	JT slėginiams indams taikomi toliau pateikiami ISO standartai. Naudojant kitus slėginius indus laikoma, kad bendrųjų pakavimo taisyklių nuostatos yra įvykdytos, jei taikomas kuris nors iš šių standartų:
	Taikoma skirsniui	Nuoroda		Dokumento pavadinimas
	4.1.6.2	ISO 11114-1:1997		Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei vožtuvo medžiagų ir balione laikomų dujų suderinamumas. 1 dalis. Metalo savybių turinčios medžiagos
		ISO 11114-2:2000		Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei čiaupo medžiagų ir balione laikomų dujų suderinamumas. 2 dalis. Nemetalai
	4.1.6.6	ISO 11621:1997		Dujų balionai. Dujų keitimo paslaugų tvarka
		EN 1795:1997		Gabenamieji dujų balionai (išskyrus suskystintąsias naftos dujas). Dujų balionų keitimo paslaugų tvarka
	4.1.6.8	ISO 10297:1999 B priedas		Gabenamieji dujų balionai. Balionų vožtuvai. Techniniai reikalavimai ir tipo bandymas
	Apsauginiai vožtuvai	EN 849:1996/ A2:2001 A priedas		Gabenamieji dujų balionai. Balionų vožtuvai. Techniniai reikalavimai ir tipo bandymas. Keitinys A2
		EN 13152:2001		Suskystintų naftos dujų (SND) balionų vožtuvų ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Savaiminis užsidarymas
		EN 13153:2001		Suskystintųjų naftos dujų (SND) balionų vožtuvų ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Rankinis valdymas
	4.1.6.8 b) ir c)	ISO 11117:1998		Dujų balionai. Pramoninių ir medicininių dujų balionų vožtuvų apsauginiai gaubtai ir apsaugai. Projektavimas, konstrukcija ir bandymai
		EN 962:1996/ A2:2000		Gabenamieji dujų balionai. Pramoninių ir medicininių dujų balionų vožtuvų apsauginiai gaubtai ir apsaugai. Projektavimas, konstrukcija ir bandymai

4.1.7	5.2 klasės organinių peroksidų ir 4.1 klasės savaime reaguojančių medžiagų specialiosios pakavimo taisyklės
4.1.7.0.1	Vežant organinius peroksidus, visos talpyklos turi būti „veiksmingai uždarytos“. Jei išsiskyrus dujoms siuntoje gali susidaryti didelis vidinis slėgis, talpykloje leidžiama įrengti ventiliacinį įtaisą su sąlyga, kad plintančios dujos yra nepavojingos; priešingu atveju būtina riboti pripildymo lygį. Ventiliaciniai įtaisai turi būti taip sukonstruoti, kad pakuotei esant vertikalioje padėtyje iš jos negalėtų ištekėti skysčiai ir kad vidun nepatektų nešvarumai. Išorinė pakuotė, jei tokia naudojama, turi būti taip sukonstruota, kad netrukdytų ventiliaciniam įtaisui veikti.
4.1.7.1	Pakuočių naudojimas
4.1.7.1.1	Organiniams peroksidams ir savaime reaguojančioms medžiagoms naudojamos pakuotės turi atitikti 6.1 arba 6.6 skyriuje pateikiamus reikalavimus II pakavimo grupei. Siekiant išvengti pernelyg didelės sankamšos, draudžiama naudoti I pakavimo grupės bandymų kriterijus atitinkančias metalines pakuotes.
4.1.7.1.2	Organinių peroksidų ir savaime reaguojančių medžiagų pakavimo būdai pateikiami P 520 pakavimo taisyklėje, žymint juos nuo OP1 iki OP8. Kiekvienam pakavimo būdui nurodyti kiekiai reiškia didžiausią leistinąjį kiekį vienam krovinio vienetui.
4.1.7.1.3	Visiems suklasifikuotiems organiniams peroksidams ir savaime reaguojančioms medžiagoms taikytini pakavimo būdai nurodomi 2.2.41.4 ir 2.2.52.4 skirsnių lentelėse.
4.1.7.1.4	Naujiems organiniams peroksidams, naujoms savaime reaguojančioms medžiagoms arba klasifikuotų organinių peroksidų bei klasifikuotų savaime reaguojančių medžiagų ruošiniams tinkantis pakavimo būdas nustatomas taip:
	a) ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO arba SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, B TIPO:
	taikomas OP5 pakavimo būdas, jei organinis peroksidas (arba savaime reaguojanti medžiaga), supakuotas į pakavimo būdo leidžiamą pakuotę, atitinka Bandymų ir kriterijų vadovo 20.4.3 poskyrio b) punkto (arba 20.4.2 poskyrio a) punkto) reikalavimus. Jei organinis peroksidas (arba savaime reaguojanti medžiaga) atitinka šiuos reikalavimus tik supakuotas į mažesnę pakuotę, nei leidžia OP5 pakavimo būdas (t. y. į pakuotę, minimą pakavimo būduose OP1-OP4), tuomet reikia rinktis pakavimo būdą, pažymėtą OP raidėmis su mažesniu skaičiumi;
	b) ORGANINIS PEROKSIDAS, C TIPO arba SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, C TIPO:
	taikomas OP6 pakavimo metodas, jei organinis peroksidas (arba savaime reaguojanti medžiaga), supakuotas į pakavimo būdo leidžiamą pakuotę, atitinka Bandymų ir kriterijų vadovo 20.4.3 poskyrio c) punkto (arba 20.4.2 poskyrio c) punkto) reikalavimus. Jei organinis peroksidas (arba savaime reaguojanti medžiaga) atitinka šiuos reikalavimus tik supakuotas į mažesnę pakuotę, nei leidžia OP6 pakavimo būdas, tuomet reikia rinktis pakavimo būdą, pažymėtą OP raidėmis su mažesniu skaičiumi;
	c) ORGANINIS PEROKSIDAS, D TIPO arba SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, D TIPO:
	šio tipo organiniam peroksidui ar savaime reaguojančiai medžiagai taikomas OP7 pakavimo būdas.
	d) ORGANINIS PEROKSIDAS, E TIPO arba SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, E TIPO:
	šio tipo organiniam peroksidui ar savaime reaguojančiai medžiagai taikomas OP8 pakavimo būdas.
	e) ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO arba SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, FD TIPO:
	šio tipo organiniam peroksidui ar savaime reaguojančiai medžiagai taikomas OP8 pakavimo būdas.
4.1.7.2	IBC konteinerių naudojimas
4.1.7.2.1	Klasifikuoti organiniai peroksidai, pateikti IBC 520 pakavimo taisyklėje, gali būti vežami IBC konteineriuose pagal šią taisyklę.
4.1.7.2.2	Visi kiti F tipo organiniai peroksidai ir savaime reaguojančios medžiagos gali būti vežamos IBC konteineriuose kilmės šalies kompetentingosios institucijos nustatytomis sąlygomis, jei kompetentingoji institucija, remdamasi bandymų rezultatais, patvirtina, kad toks vežimas gali būti saugus. Minėtais bandymais turi būti įrodyta:
	a) kad organinis peroksidas (ar savaime reaguojanti medžiaga) atitinka klasifikacinius principus pagal Bandymų ir kriterijų vadovo 20.4.3 poskyrio f) punktą arba 20.4.2 poskyrio f) punktą (žr. Vadovo 20.1 b pav. išeitinį F bloką);
	b) kad organinis peroksidas (savaime reaguojanti medžiaga) yra suderinamas su visomis konstrukcinėmis pakuotės medžiagomis, su kuriomis jis liesis vežimo metu;
	c) (rezervuota)
	d) kad prireikus bus suprojektuoti slėgio mažinimo ar avariniai slėgio mažinimo įtaisai; ir
	e) kad tam tikrais atvejais bus priimtos specialiosios taisyklės, būtinos šioms medžiagoms saugiai vežti.
	Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, minėtas sąlygas turi pripažinti valstybės, COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.
4.1.7.2.3	Savaime greitėjančio skilimo reakcija ar ugnies poveikis laikomi ekstremaliais atvejais. Kad metaliniai IBC ar sudėtiniai IBC konteineriai nesuplyštų, avariniai slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad iš konteinerio galėtų pasišalinti visi skilimo produktai ir garai, susidarantys mažiausiai per 1 h savaime greitėjančio skilimo metu ar veikiant liepsnai, skaičiuojant pagal 4.2.1.13.8 punkte pateiktą formulę.
4.1.8	6.2 klasės infekcinių medžiagų specialiosios pakavimo taisyklės
4.1.8.1	Infekcinių medžiagų siuntėjas turi užtikrinti, kad pakuotės yra taip paruoštos, jog pasieks paskirties vietą geros būklės ir vežimo metu nesukels jokio pavojaus žmonėms ar gyvūnams.
4.1.8.2	1.2.1 poskyryje pateikiami apibrėžimai bei 4.1.1.1–4.1.1.16 skirsnių bendrosios taisyklės, išskyrus 4.1.1.3, 4.1.1.9–4.1.1.12 ir 4.1.1.15 skirsnius, taikomos pakuotėms su infekcinėmis medžiagomis. Tačiau infekciniai skysčiai turi būti pakuojami į tokias pakuotes, įskaitant ir IBC konteinerius, kurios pakankamai atsparios vidiniam slėgiui, galinčiam susidaryti normaliomis vežimo sąlygomis.
4.1.8.3	Vežant medžiagas JT Nr. 2814 ir 2900 tarp antrosios pakuotės ir išorinės pakuotės turi būti įdėtas išsamus turinio aprašas.
	Jei vežamos nežinomos infekcinės medžiagos, tačiau įtariama, kad jos atitinka priskyrimo A kategorijai ir pozicijai JT Nr. 2814 arba 2900 kriterijus, išorinėje pakuotėje esančiame dokumente po oficialiojo vežimui skirto pavadinimo skliaustuose turi būti įrašyta: „Įtariama, kad tai A kategorijos infekcinė medžiaga“.
4.1.8.4	Prieš grąžinant tuščią pakuotę siuntėjui ar išsiunčiant kitam gavėjui, ją būtina kruopščiai dezinfekuoti ar sterilizuoti; žymos ir ženklai, nurodantys, kad pakuotėje buvo infekcinių medžiagų, turi būti pašalinti arba neatpažįstamai pakeisti.
4.1.8.5	Šio poskyrio nuostatos negalioja JT Nr. 3373 diagnostiniams mėginiams arba klinikiniams mėginiams (žr. P 650 pakavimo taisyklę).
4.1.9	Specialiosios 7 klasės medžiagų pakavimo taisyklės
4.1.9.1	Bendrosios nuostatos
4.1.9.1.1	Radioaktyviosios medžiagos, pakuotės ir siuntos turi atitikti 6.4 skyriaus taisykles. Radioaktyviųjų medžiagų kiekis vienoje siuntoje negali viršyti 2.2.7.7.1 punkte nustatytų ribų.
4.1.9.1.2	Pakuotės išorinių sienelių laikinoji tarša turi būti kuo mažesnė ir įprastomis vežimo sąlygomis negali viršyti šių verčių:
	a) 4 Bq/cm² beta ir gama spinduliuotės šaltiniams bei mažo toksiškumo alfa spinduliuotės šaltiniams;
	b) 0,4 Bq/cm² kitiems alfa spinduliuotės šaltiniams.
	Šios ribinės vertės taikomos tokiais atvejais, kai jų vidurkis gaunamas 300 cm² plote bet kurioje paviršiaus dalyje.
4.1.9.1.3	Siuntoje negali būti nieko kito, išskyrus gaminius ir dokumentus, reikalingus radioaktyviųjų medžiagų naudojimui. Ši taisyklė nedraudžia vežti mažo savitojo aktyvumo radioaktyviąsias medžiagas ir gaminius užterštu paviršiumi drauge su kitais gaminiais. Vežti tokius gaminius ir dokumentus vienoje siuntoje arba žemo savitojo aktyvumo radioaktyviąsias medžiagas ar gaminius užterštu paviršiumi kartu su kitais kroviniais leidžiama tik su sąlyga, kad tarp jų ir pakuotės ar jos radioaktyviojo turinio nebus sąveikos, dėl kurios sumažėtų pakuotės saugumas.
4.1.9.1.4	Jei 7.5.11 poskyrio CW specialioji taisyklė nenumato kitaip, papildomosios išorinės pakuotės, konteinerio, cisternos, IBC konteinerio arba vagono išorinių ir vidinių sienelių trumpalaikė tarša negali viršyti 4.1.9.1.2 punkte pateiktų ribinių verčių.
4.1.9.1.5	Radioaktyviosios medžiagos, keliančios šalutinį pavojų, turi būti vežamos pakuotėse, IBC konteineriuose ar cisternose, kurios visiškai atitinka 6 dalies tam tikro skyriaus taisykles bei 4.1, 4.2 ar 4.3 skyrių šalutiniam pavojingumui keliamus reikalavimus.
4.1.9.2	Mažo savitojo aktyvumo radioaktyviųjų medžiagų (LSA medžiagų) ir gaminių užterštu paviršiumi (SCO gaminių) vežimo taisyklės ir kontrolės priemonės
4.1.9.2.1	LSA medžiagų ar SCO gaminių kiekis vienoje IP-1 tipo pakuotėje, IP-2 tipo pakuotėje, IP-3 tipo pakuotėje arba gaminyje arba prireikus gaminių visumoje turi būti taip apribotas, kad išorinė spinduliuotė 3 metrų atstumu nuo medžiagos, gaminio ar gaminių visumos be apvalkalo neviršytų 10 mSv/h.
4.1.9.2.2	LSA medžiagos ir SCO gaminiai, kurie patys yra dalūs arba turi daliųjų medžiagų, privalo atitikti 6.4.11.1 skirsnio reikalavimus bei 7.5.11 poskyryje pateiktos CW 33 specialiosios taisyklės 4.1 ir 4.2 punktų nuostatas.
4.1.9.2.3	LSA medžiagos ir SCO gaminiai, priklausantys LSA-I ir SCO-I grupėms, gali būti vežami nesupakuoti, laikantis šių reikalavimų:
	a) visos nesupakuotos medžiagos, išskyrus rūdas, kuriose yra tik gamtoje randamų radioaktyviųjų nuklidų, turi būti taip transportuojamos, kad įprastomis vežimo sąlygomis iš vagono nepasklistų jokia vežama medžiaga ir nedingtų nė vienas apsauginis ekranas;
	b) kiekvienas vagonas turi būti išskirtinio naudojimo, nebent juo vežami tik SCO-I gaminiai, kurių paviršiaus tarša lengvai pasiekiamose ir nepasiekiamose vietose neviršija dešimteriopos vertės pagal 2.2.7.2 skirsnyje pateiktą taršos apibrėžimą;
	c) jei manoma, kad SCO-I grupės gaminių tarša nepasiekiamose paviršiaus vietose yra didesnė nei nustatyta 2.2.7.5 skirsnio a) punkto i) papunktyje, būtina imtis apsaugos priemonių, kad radioaktyviosios medžiagos nepasklistų vagone.
4.1.9.2.4	Jei 4.1.9.2.3 skirsnyje nenumatyta kitaip, LSA medžiagos ir SCO gaminiai pakuojami pagal šią lentelę:
	Pramoninių pakuočių su LSA medžiagomis ir SCO gaminiais taisyklės
	Radioaktyviosios medžiagos		Pramoninės pakuotės tipas
			išskirtinio naudojimo		neišskirtinio naudojimo
	LSA-I
	kietos^a)		IP-1 tipas		IP-1 tipas
	skystos		IP-1 tipas		IP-2 tipas
	LSA-II
	kietos		IP-2 tipas		IP-2 tipas
	skystos ir dujinės		IP-2 tipas		IP-3 tipas
	LSA-III		IP-2 tipas		IP-3 tipas
	SCO-I^a)		IP-1 tipas		IP-1 tipas
	SCO-II		IP-2 tipas		IP-2 tipas
	^a) Laikantis 4.1.9.2.3 punkto reikalavimų, LSA-I medžiagos ir SCO-I gaminiai gali būti vežami nesupakuoti.
4.1.10	Specialiosios bendrojo pakavimo taisyklės
4.1.10.1	Jei šio poskyrio taisyklės nedraudžia pakuoti medžiagas bendrai, pavojingieji kroviniai gali būti pakuojami į tą pačią mišriąją pakuotę kartu su kitomis pavojingomis medžiagomis ar kitais kroviniais, laikantis 6.1.4.21 skirsnio nuostatų, jei šie kroviniai pavojingai nereaguoja tarpusavyje ir jei įvykdyti kiti šio poskyrio reikalavimai.
	1 pastaba. Žr. taip pat 4.1.1.5 ir 4.1.16 skirsnius.
	2 pastaba. Dėl 7 klasės medžiagų žr. 4.1.9 poskyrį.
4.1.10.2	Išskyrus pakuotes, kuriose yra tik 1 klasės medžiagų ar 7 klasės medžiagų, pakuotė su įvairiais bendrai supakuotais kroviniais negali sverti daugiau kaip 100 kg, jei kaip išorinė pakuotė naudojamos medžio ar pluoštinio kartono dėžės.
4.1.10.3	Jei 4.1.10.4 skirsnio atitinkama specialioji taisyklė nenumato kitaip, bendrai pakuoti galima tos pačios klasės pavojinguosius krovinius, turinčius tą patį klasifikacinį kodą.
4.1.10.4	Jei 3.2 skyriaus A lentelės 9b skiltyje ties tam tikra pozicija nurodytos specialiosios taisyklės, tai jų turi būti laikomasi, pakuojant šiai pozicijai priskirtas medžiagas į tą pačią pakuotę kartu su kitomis medžiagomis.
MP 1	Leidžiama pakuoti kartu tik su to paties tipo ir tos pačios suderinamumo grupės medžiagomis.
MP 2	Draudžiama pakuoti kartu su kitais kroviniais.
MP 3	Leidžiama pakuoti kartu tik su medžiagomis JT Nr. 1873 ir JT Nr. 1802.
MP 4	Draudžiama pakuoti kartu ir su kitų klasių medžiagomis, ir su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės. Tačiau jei šis organinis peroksidas yra kietiklis arba daugiakomponentė sistema, naudojama 3 klasės medžiagoms, jis gali būti pakuojamas kartu su šiomis 3 klasės medžiagomis.
MP 5	Medžiagos JT 2814 ir 2900 gali būti pakuojamos kartu į tą pačią mišriąją pakuotę pagal P 620 pakavimo taisyklę. Draudžiama pakuoti jas kartu su kitais kroviniais; ši nuostata negalioja JT 3373 diagnostiniams mėginiams arba klinikiniams mėginiams, kurie yra supakuoti pagal P 650 pakavimo taisyklę, arba medžiagoms, kurių dedama atšaldymui, pvz., ledui, sausajam ledui ar atšaldytam suskystintam azotui.
MP 6	Draudžiama pakuoti kartu su kitais kroviniais. Ši nuostata negalioja medžiagoms, kurių dedama atšaldymui, pvz., ledui, sausajam ledui ar atšaldytam suskystintam azotui.
MP 7	Leidžiama pakuoti daugiausia po 5 litrus medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 8	Leidžiama pakuoti daugiausia po 3 litrus medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 9	Leidžiama pakuoti:
	– kartu su kitomis 2 klasės medžiagomis,
	– kartu su kitų klasių medžiagomis, jei ir šios gali būti pakuojamos bendrai, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią išorinę pakuotę, kuri pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas yra numatyta mišriajai pakuotei, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 10	Leidžiama pakuoti daugiausia po 5 kg medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 11	Leidžiama pakuoti daugiausia po 5 kg medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą arba su kitų klasių kroviniais (išskyrus 5.1 klasės I arba II pakavimo grupės medžiagas), jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 12	Leidžiama pakuoti daugiausia po 5 kg medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą arba su kitų klasių kroviniais (išskyrus 5.1 klasės I arba II pakavimo grupės medžiagas), jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
	Pakuotės svoris neturi viršyti 45 kg; naudojant pluoštinio kartono dėžės, pakuotė neturi sverti daugiau kaip 27 kg.
MP 13	Leidžiama pakuoti daugiausia po 3 kg medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą arba su kitų klasių kroviniais, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 14	Leidžiama pakuoti daugiausia po 6 kg medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą arba su kitų klasių kroviniais, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 15	Leidžiama pakuoti daugiausia po 3 litrus medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą, arba su kitų klasių kroviniais, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 16	Leidžiama pakuoti daugiausia po 3 litrus medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje ir viename krovinio vienete:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą, arba su kitų klasių kroviniais, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 17	Leidžiama pakuoti daugiausia po 0,5 litro medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje ir po 1 litrą viename krovinio vienete:
	– kartu su kitų klasių kroviniais, išskyrus 7 klasę, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 18	Leidžiama pakuoti daugiausia po 0,5 kg medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje ir po 1 kg viename krovinio vienete:
	– kartu su kitų klasių kroviniais, išskyrus 7 klasę, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 19	Leidžiama pakuoti daugiausia po 5 litrus medžiagos vienoje vidinėje pakuotėje:
	– kartu su kroviniais, kurie priklauso tai pačiai klasei, bet turi kitą klasifikacinį kodą, arba su kitų klasių kroviniais, jei ir šiuos leidžiama pakuoti kartu, ir (arba)
	– kartu su kroviniais, kuriems netaikomos RID taisyklės,
	į tą pačią mišriąją pakuotę pagal 6.1.4.21 skirsnio nuostatas, jei šios medžiagos pavojingai nereaguoja viena su kita.
MP 20	Leidžiama pakuoti kartu su medžiagomis, turinčiomis tą patį JT identifikacinį numerį.
	Draudžiama pakuoti kartu su 1 klasės medžiagomis, turinčiomis skirtingus JT identifikacinius numerius.
	Draudžiama pakuoti kartu su kitų klasių kroviniais arba medžiagomis, kurioms netaikomos RID taisyklės.
MP 21	Leidžiama pakuoti kartu su gaminiais, turinčiais tą patį JT identifikacinį numerį.
	Draudžiama pakuoti kartu su 1 klasės kroviniais, turinčiais kitą JT identifikacinį numerį, išskyrus:
	a) jų pačių inicijavimo priemones, jei:
	(i) inicijavimo priemonės normaliomis vežimo sąlygomis nepradės veikti arba
	(ii) šios inicijavimo priemonės turi ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius, kurie užkirstų kelią sprogimui, jei suveiktų inicijavimo priemonės, arba
	(iii) kilmės šalies kompetentingosios institucijos³⁾ manymu, atsitiktinai suveikusios inicijavimo priemonės, neturinčios dviejų veiksmingosios apsaugos lygių (pvz., B suderinamumo grupės inicijavimo priemonės) normaliomis vežimo sąlygomis nesukels gaminio sprogimo, ir
	b) C, D ir E suderinamumo grupių gaminius.
____________________ ³⁾ Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, tokią nuostatą turi pripažinti valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.
	Draudžiama pakuoti kartu su kitų klasių kroviniais ar su medžiagomis, kurioms netaikomos RID taisyklės.
	Pakuojant krovinius kartu pagal šią taisyklę, būtina atkreipti dėmesį į galimus pakuočių klasifikacijos pokyčius pagal 2.2.1.1 skirsnį.
	Dėl krovinių pavadinimų važtaraščiuose žr. 5.4.2.1.2 punkto b) papunktį.
MP 22	Leidžiama pakuoti kartu su kroviniais, turinčiais tą patį JT identifikacinį numerį.
	Draudžiama pakuoti kartu su 1 klasės kroviniais, turinčiais kitą JT identifikacinį numerį, išskyrus:
	a) jų pačių inicijavimo priemones, jei normaliomis vežimo sąlygomis jos nepradės veikti,
	b) C, D ir E suderinamumo grupių gaminius.
	Draudžiama pakuoti kartu su kitų klasių kroviniais ar su medžiagomis, kurioms netaikomos RID taisyklės.
	Pakuojant krovinius kartu pagal šią taisyklę būtina atkreipti dėmesį į galimus pakuočių klasifikacijos pokyčius pagal 2.2.1.1 skirsnį.
	Dėl krovinių pavadinimų važtaraščiuose žr. 5.4.2.1.2 punkto b) papunktį.
MP 23	Leidžiama pakuoti kartu su gaminiais, turinčiais tą patį JT identifikacinį numerį.
	Draudžiama pakuoti kartu su 1 klasės kroviniais, turinčiais kitą JT identifikacinį numerį, išskyrus jų pačių inicijavimo priemones, jei normaliomis vežimo sąlygomis jos nepradės veikti.
	Draudžiama pakuoti kartu su kitų klasių kroviniais ar su medžiagomis, kurioms netaikomos RID taisyklės.
	Pakuojant krovinius kartu pagal šią taisyklę būtina atkreipti dėmesį į galimus pakuočių klasifikacijos pokyčius pagal 2.2.1.1 skirsnį.
	Dėl krovinių pavadinimų važtaraščiuose žr. 5.4.2.1.2 punkto b) papunktį.
MP 24	Leidžiama pakuoti į vieną siuntą kartu su medžiagomis, turinčiomis toliau pateiktoje lentelėje nurodytus JT identifikacinius numerius, laikantis šių reikalavimų:
	– jei lentelėje nurodyta raidė „A“, kroviniai, turintys šiuos JT numerius, pakuojami kartu be jokių masės apribojimų;
	– jei lentelėje nurodyta raidė „B“, šiuos JT numerius turintys kroviniai pakuojami kartu, kol jų bendra sprogstamųjų medžiagų masė neviršija 50 kg.
	Pakuojant krovinius kartu pagal šią taisyklę, būtina atkreipti dėmesį į galimus pakuočių klasifikacijos pokyčius pagal 2.2.1.1 skirsnį.
	Dėl krovinių pavadinimų važtaraščiuose žr. 5.4.2.1.2 punkto b) papunktį.

JT Nr.	0012	0014	0027	0028	0044	0054	0160	0161	0186	0191	0194	0195	0197	0238	0240	0312	0333	0334	0335	0336	0337	0373	0405	0428	0429	0430	0431	0432
0012		A
0014	A
0027				B	B		B	B
0028			B		B		B	B
0044			B	B			B	B
0054									B	B	B	B	B	B	B	B						B	B	B	B	B	B	B
0160			B	B	B			B
0161			B	B	B		B
0186						B				B	B	B	B	B	B	B						B	B	B	B	B	B	B
0191						B			B		B	B	B	B	B	B						B	B	B	B	B	B	B
0194						B			B	B		B	B	B	B	B						B	B	B	B	B	B	B
0195						B			B	B	B		B	B	B	B						B	B	B	B	B	B	B
0197						B			B	B	B	B		B	B	B						B	B	B	B	B	B	B
0238						B			B	B	B	B	B		B	B						B	B	B	B	B	B	B
0240						B			B	B	B	B	B	B		B						B	B	B	B	B	B	B
0312						B			B	B	B	B	B	B	B							B	B	B	B	B	B	B
0333																		A	A	A	A
0334																	A		A	A	A
0335																	A	A		A	A
0336																	A	A	A		A
0337																	A	A	A	A
0373						B			B	B	B	B	B	B	B	B							B	B	B	B	B	B
0405						B			B	B	B	B	B	B	B	B						B		B	B	B	B	B
0428						B			B	B	B	B	B	B	B	B						B	B		B	B	B	B
0429						B			B	B	B	B	B	B	B	B						B	B	B		B	B	B
0430						B			B	B	B	B	B	B	B	B						B	B	B	B		B	B
0431						B			B	B	B	B	B	B	B	B						B	B	B	B	B		B
0432						B			B	B	B	B	B	B	B	B						B	B	B	B	B	B

	4.2 SKYRIUS
	VEŽIOJAMŲJŲ CISTERNŲ IR JT DAUGIAELEMENČIŲ DUJŲ KONTEINERIŲ (MEGC) NAUDOJIMAS
	1 pastaba. Dėl cisterninių vagonų, nuimamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų), kurių korpusas pagamintas iš metalo, bei sekcinių vagonų ir dujų konteinerių MEGC žr. 4.3 skyrių; dėl cisterninių konteinerių, pagamintų iš pluoštu sustiprinto plastiko, žr. 4.4 skyrių; dėl siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms žr. 4.5 skyrių.
	2 pastaba. Pagal 6.7 skyriaus reikalavimus pažymėtas vežiojamąsias cisternas ir JT daugiaelemenčius dujų konteinerius (MEGC), kuriuos patvirtino valstybė, neprisijungusi prie COTIF sutarties, leidžiama naudoti ir pavojingoms medžiagoms vežti pagal RID taisykles.
4.2.1	Vežiojamųjų cisternų, skirtų 1 ir 3–9 klasių medžiagoms vežti, bendrosios naudojimo taisyklės
4.2.1.1	Šiame poskyryje aprašomos vežiojamųjų cisternų, skirtų 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 7, 8 ir 9 klasių medžiagoms vežti, bendrosios naudojimo taisyklės. Be šių bendrųjų taisyklių, vežiojamosios cisternos turi atitikti 6.7.2 poskyryje aprašytus projektavimo, konstravimo ir bandymų reikalavimus. Medžiagos vežiojamosiose cisternose vežamos laikantis 4.2.5.2.6 punkte pateiktų vežiojamųjų cisternų taisyklių (T 1–T 23) ir specialiųjų taisyklių, nurodytų kiekvienai medžiagai atskirai 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje bei aprašytų 4.2.5.3 skirsnyje.
4.2.1.2	Vežimo metu vežiojamųjų cisternų korpusas ir valdymo įranga turi būti pakankamai apsaugoti nuo pažeidimų, galinčių atsirasti dėl išilginių ir skersinių smūgių, taip pat cisternai apvirtus. Jei cisternos korpusas ir valdymo įranga yra taip sukonstruoti, kad gali atlaikyti smūgius ar virtimą, minėta apsauga nebūtina. Tokios apsaugos pavyzdžiai pateikiami 6.7.2.17.5 punkte.
4.2.1.3	Kai kurios medžiagos yra chemiškai nepatvarios. Jas leidžiama vežti tik tokiu atveju, jei buvo imtasi būtinų priemonių pavojingai skilimo, kitimo ar polimerizacijos reakcijai išvengti. Šiam tikslui būtina pasirūpinti, kad ant cisternos korpuso nebūtų medžiagų, galinčių paskatinti minėtas reakcijas.
4.2.1.4	Temperatūra išoriniame cisternos korpuso paviršiuje, išskyrus jos angas ir uždarymo sistemas, arba terminės izoliacijos sluoksnyje vežimo metu neturi viršyti 70 °C. Prireikus cisternos korpusas turi būti termiškai izoliuotas.
4.2.1.5	Nevalytos tuščios ir nedegazuotos vežiojamosios cisternos turi atitikti tuos pačius reikalavimus kaip ir vežiojamosios cisternos, kurios pripildytos tokios pačios medžiagos kaip ir anksčiau vežtoji.
4.2.1.6	Medžiagos, galinčios pavojingai tarpusavyje reaguoti (žr. pavojingosios reakcijos apibrėžimą 1.2.1 poskyryje), negali būti vežamos tame pačiame ar gretimuose cisternos skyriuose.
4.2.1.7	Konstrukcinio tipo patvirtinimą, bandymų ataskaitą ir pažymėjimą apie pirminio bandymo rezultatus, kuriuos kiekvienai vežiojamajai cisternai išduoda kompetentingoji institucija ar jos paskirta įstaiga, turi saugoti ir ši institucija ar įstaiga, ir cisternos savininkas. Savininkai privalo šiuos dokumentus prireikus pateikti bet kokiai kompetentingajai institucijai.
4.2.1.8	Kompetentingajai institucijai ar jos paskirtai įstaigai pareikalavus, siuntėjas, gavėjas ar jų atstovas privalo nedelsdamas pateikti 6.7.2.18.1 punkte nurodyto pažymėjimo kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai vežamos medžiagos (medžiagų) pavadinimas nurodomas 6.7.2.20.2 punkte aprašytame metaliniame skydelyje.
4.2.1.9	Pripildymo lygis
4.2.1.9.1	Prieš pripildydamas vežiojamąją cisterną pripildytojas privalo įsitikinti, ar naudojama cisterna yra tinkama ir ar nebus pripildoma tų medžiagų, kurios dėl sąlyčio su cisternos korpuso, sandariklių, valdymo įrangos ir apsauginių įdėklų, jei tokie yra, konstrukcine medžiaga gali sukelti pavojingą reakciją, kurios metu išsiskirtų pavojingos medžiagos ar gerokai susilpnėtų konstrukcinės medžiagos. Tokiu atveju siuntėjas turi kreiptis į medžiagos gamintoją ir kompetentingąją instituciją, norėdamas gauti informacijos apie medžiagos suderinamumą su vežiojamosios cisternos konstrukcine medžiaga.
4.2.1.9.1.1	Vežiojamųjų cisternų negalima pripildyti viršijant 4.2.1.9.2–4.2.1.9.6 punktuose nustatytą ribą. 4.2.1.9.2, 4.2.1.9.3 arba 4.2.1.9.5.1 punktų nuostatų taikymas atskiroms medžiagoms nurodomas atitinkamose vežiojamųjų cisternų taisyklėse arba specialiosiose vežiojamųjų cisternų taisyklėse (žr. 4.2.5.2.6 punktą, 4.2.5.3 skirsnį ir 3.2 skyriaus A lentelės 10 ar 11 skiltis).
4.2.1.9.2	Bendrojo taikymo atveju didžiausias pripildymo lygis (%) apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

4.2.1.9.3	6.1 ir 8 klasėms bei I ar II pakavimo grupėms priklausančių skysčių, taip pat skysčių, kurių absoliutus garų slėgis esant 65 °C temperatūrai didesnis kaip 175 kPa (1,75 bar), didžiausias pripildymo lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

4.2.1.9.4	Šiose formulėse a reiškia vidutinį kubinį skysčio plėtimosi koeficientą nuo vidutinės skysčio temperatūros pripildymo metu (t_t) iki pripildytos medžiagos aukščiausios vidutinės temperatūros vežimo metu (t_r) (abi vertės °C). Skysčių, kuriuos galima vežti aplinkos sąlygomis, a vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę:
	al = (d₁₅ – d₅₀)/(35 d₅₀),
	čia: d₁₅ ir d₅₀ reiškia skysčio tankį esant 15 °C ir 50 °C temperatūrai.
4.2.1.9.4.1	Aukščiausia vidutine pripildytos medžiagos temperatūra (t_r) laikoma 50 °C, išskyrus tuos atvejus, kai krovinys vežamas nuosaikiomis ar ekstremaliomis klimato sąlygomis ir kompetentingosios institucijos gali pritarti žemesnei temperatūrai arba nustatyti aukštesnę.
4.2.1.9.5	4.2.1.9.2–4.2.1.9.4.1 punktų nuostatos netaikomos vežiojamosioms cisternoms, kurių turiniui vežimo metu turi būti palaikoma (pvz., šildymo įrenginiu) aukštesnė nei 50 °C temperatūra. Vežiojamosioms cisternoms, turinčioms šildymo įrenginį, būtina naudoti temperatūros reguliatorių, kad vežimo metu didžiausias pripildymo lygis niekada neviršytų 95 %.
4.2.1.9.5.1	Kietų medžiagų, kurios vežamos aukštesnėje nei lydymosi temperatūroje, ir aukštos temperatūros skysčių didžiausias pripildymo lygis nustatomas pagal šią formulę:
	Pripildymo lygis = 95 (dr/df),
	čia: d_t ir d_r reiškia skysčio tankį esant vidutinei skysčio temperatūrai pripildymo metu ir esant aukščiausiai vidutinei pripildyto skysčio temperatūrai vežimo metu.
4.2.1.9.6	Draudžiama perduoti vežiojamąsias cisternas vežti, jei:
	a) jų pripildymo lygis yra nuo 20 % iki 80 %, vežant skysčius, kurių klampa esant 20 °C temperatūrai mažesnė kaip 2680 mm²/s, arba aukštos temperatūros medžiagas, įkaitintas iki aukščiausios temperatūros, nebent vežiojamosios cisternos rezervuaras skiriamosiomis pertvaromis ar tėkmę reguliuojančiomis sienelėmis suskirstytas į skyrius, kurių talpa ne didesnė kaip 7500 litrų;
	b) ant cisternos korpuso ar valdymo įrangos dar yra paskutinį kartą vežtos medžiagos liekanų;
	c) jos yra tokios nesandarios ar pažeistos, kad tai neigiamai paveiktų vežiojamosios cisternos, jos kėlimo bei tvirtinimo įrangos vientisumą; ir
	d) nebuvo patikrinta valdymo įranga, kad būtų patvirtinta, jog ji yra geros funkcinės būklės.
4.2.1.9.7	Pripildytų cisternų šakinio griebtuvo angos turi būti uždarytos. Ši taisyklė netaikoma vežiojamosioms cisternoms, kurių šakinio griebtuvo angos pagal 6.7.3.13.4 punktą neprivalo turėti uždarymo įtaisus.

______________

^a) Pavadinimą galima pakeisti grupiniu pavadinimu, jei juo žymima grupė medžiagų, panašių savo esme ir panašiai suderinamų su talpyklos savybėmis.

^b) Skaičiai nurodomi kartu su matavimo vienetais.