TVIRTINU:
Lietuvos Respublikos finansų ministras
E. VILKELIS
1994 m. gegužės 4 d.
BENDROJI TAURIŲJŲ METALŲ, BRANGAKMENIŲ, JŲ TURINČIŲ GAMINIŲ, JŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ SURINKIMO, PANAUDOJIMO, PERDIRBIMO, PERVEŽIMO, SAUGOJIMO IR APSKAITOS TVARKA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
1. BENDROJI DALIS
1.1. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, surenkantys, superkantys, parduodantys, perdirbantys, pervežantys, saugojantys ir apskaitantys tauriuosius metalus, brangakmenius, jų turinčius gaminius, jų laužą ir atliekas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais laikinaisiais valstybinės tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo priežiūros nuostatais ir kitais normatyviniais aktais.
1.2. Pagrindinis Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių gavimo šaltinis yra supirkti iš užsienio brangieji metalai ir brangakmeniai, surinktas ir perdirbtas jų gamybos laužas ir atliekos, supirkti iš juridinių ir fizinių asmenų taurieji metalai, brangakmeniai, jų turintys gaminiai, jų laužas ir atliekos.
1.3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtinta Bendrąja tauriųjų metalų, brangakmenių, jų turinčių gaminių, jų laužo ir atliekų surinkimo, panaudojimo, perdirbimo, pervežimo, saugojimo ir apskaitos tvarka Lietuvos Respublikoje analogišką tvarką nustato:
valstybinėms, valstybinėms akcinėms įmonėms, valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms – aukščiau stovinti organizacija arba įmonės steigėjas;
visi kiti juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaujasi šia patvirtinta instrukcija ir kitais normatyviniais aktais.
2. TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ SURINKIMAS
2.1. Tauriųjų metalų ir brangakmenių laužas yra susidėvėję juvelyriniai, buitiniai dirbiniai, dantų protezai, įvairios gamybos atliekos, iškarpos, drožlės, dulkės, nuolaužos, įrankių ir elektrotechninių prietaisų dalys, laboratoriniai indai, tinkleliai ir kiti techninės paskirties gaminiai iš tauriųjų metalų, netinkami eksploatuoti dėl jų avarinio sugedimo, deimantiniai filjerai, karūnėlės, pleištuvai, kaltai, grąžtų galvutės, gilintuvai, tašeliai, segmentiniai pjovimo diskai, frezų diskai ir kiti įrankiai, pagaminti iš deimantų ir deimantų miltelių.
2.2. Tauriųjų metalų ir brangakmenių atliekos – tai šlamas, elektrolitų tirpalai, rentgeno, kino, foto medžiagos, sidabro cinko akumuliatoriai bei susidėvėję techninės paskirties deimantiniai prietaisai, kurie savo sudėtyje turi brangakmenių grūdelių.
2.3. Visos valstybinės, valstybinės akcinės įmonės, valstybinės įstaigos ir organizacijos, naudojančios tauriuosius metalus ir brangakmenius gamyboje, mokslo ar tiriamojo darbo srityje, privalo įsteigti tauriųjų metalų ir brangakmenių laužo bei atliekų surinkimo punktus, kuriuose turi būti:
tauriųjų metalų ir brangakmenių, nurašytų elektrotechnikos prietaisų, įrengimų, atsarginių dalių, mažaverčio ir greit susidėvinčio inventoriaus, panaudotų rentgeno, kino ir foto medžiagų duomenų kartoteka su nurodyta tauriųjų metalų mase pagal kiekvieną nurašomų įrengimų ar medžiagų grupę;
darbo vieta elektrotechnikos įrengimams, prietaisų mazgams ir detalėms su tauriaisiais metalais demontuoti ir jiems suskirstyti į grupes;
vieta tauriųjų metalų atliekoms saugoti;
patvirtintos tauriųjų metalų surinkimo normos;
darbo vieta atliekoms rūšiuoti, pakuoti ir sandėliuoti.
2.4. Darbo vietose, kuriose naudojami taurieji metalai ir brangakmeniai, turi būti įrengti saugos įtaisai (filtrai, dulkių gaudytuvai, nusodintuvai, aptvėrimo skydai, gaubtai ir t.t.).
2.5. Surinktą tauriųjų metalų ir brangakmenių laužą bei atliekas reikia išrūšiuoti atskirai pagal tauriųjų metalų ir brangakmenių rūšį (auksas, sidabras, platina ir platinos grupės metalai, deimantai) ir tik tada juos pakuoti.
2.6. Aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių laužas bei atliekos pakuojamos į dėžes, garantuojančias jų pervežimo saugumą.
2.7. Pakuojama atskirai pagal laužo ir atliekų rūšį (šlamas, drožlės, kino ir foto juostos, fotopopierius, sidabro ir cinko akumuliatoriai, radijo lempos, kontaktai, mikroschemos ir kitos atliekos, turinčios tauriųjų metalų). Negalima tauriųjų metalų laužo maišyti su atliekomis.
2.8. Vieneto (pako, dėžės) svoris bruto neturi viršyti:
aukso, platinos ir platinos grupės metalų laužo ir atliekų – 20 kg;
sidabro laužo ir atliekų – 40 kg.
2.9. Deimantai, skeveldros ir nuotrupos turi būti supakuoti į dvigubus standaus popieriaus paketus. Ant paketų nurodoma deimantų atliekų pavadinimas, rūšis (sveiki, nuotrupos), deimantų svoris 0,01 karato tikslumu, suvyniojama į standžią medžiagą ir užantspauduojama įmonės antspaudu. Stambūs deimantiniai įrankiai apvyniojami popieriumi, sudedami į medinę dėžę ir užantspauduojami įmonės antspaudu.
3. TAURIŲJŲ METALŲ, BRANGAKMENIŲ, JŲ TURINČIŲ GAMINIŲ, JŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ PERDIRBIMAS
3.1. Tauriuosius metalus, brangakmenius, jų laužą ir atliekas perdirbti Lietuvoje leidžiama tik valstybinėms ir valstybinėms akcinėms tauriųjų metalų ir brangakmenių perdirbimo įmonėms, turinčioms valstybinės specifinės paskirties prabavimo priežiūros įmonės „LIETPRABA“ licenciją.
3.2. Valstybinės ir valstybinės akcinės tauriųjų metalų ir brangakmenių perdirbimo įmonės perdirba tik tokį tauriųjų metalų laužą bei atliekas, kai tauriuosius metalus reikia atskirti nuo kitų metalų, juos išskirti iš šlamų, atliekų, dulkių ir kitokių priemaišų turinčių medžiagų.
3.3. Valstybinės ir valstybinės akcinės tauriųjų metalų ir brangakmenių perdirbimo įmonės gali atlikti tauriųjų metalų afinažą, gaminti druskas, rūgštis, pastas, reaktyvus ir kitus tirpalus, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų.
3.4. Nesant galimybės perdirbti tauriųjų metalų ir brangakmenių laužą ir atliekas, kurias reikia specialiai papildomai apdirbti, Vyriausybės nustatyta tvarka leidžiama išvežti tauriųjų metalų ir brangakmenių laužą ir atliekas perdirbti į užsienį.
3.5. Valstybinės, valstybinės akcinės įmonės, valstybinės įstaigos ir organizacijos, išsiųsdamos perdirbimo įmonėms kiekvieną tauriųjų metalų ir brangakmenių laužo ir atliekų siuntą, nurodo savo laboratorijoje atliktos analizės duomenis.
3.6. Perdirbimo įmonėje kiekvienos gautos tauriųjų metalų ir brangakmenių laužo ir atliekų siuntos priėmimo aktą surašo komisija nustatyta tvarka ir terminais, patvirtintais priimančios įmonės vadovo įsakymu.
3.7. Tauriųjų metalų ir brangakmenių laužo ir atliekų priėmimo akto antrąjį egzempliorių perdirbimo įmonė išsiunčia siuntėjui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo siuntinio gavimo dienos, pažymėdama savo laboratorijoje nustatytą tauriųjų metalų ir brangakmenių kiekį siuntoje.
3.8. Tauriųjų metalų ir brangakmenių laužo ir atliekų kiekis, nustatytas perdirbančios įmonės laboratorijoje ir suderintas su siuntėju, yra abipusių atsiskaitymų pagrindas.
4. TAURIŲJŲ METALŲ, BRANGAKMENIŲ, JŲ TURINČIŲ GAMINIŲ, JŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ PERVEŽIMAS
4.1. Aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalai, jų laužas ir atliekos, turinčios daugiau kaip 5% aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, taip pat brangakmeniai ir vieno kristalo deimantinės atliekos pervežamos naudojantis Vyriausybinio ir specialaus pašto centro (VSPC) paslaugomis.
4.1.1. Siuntiniai su aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalais, jų laužu ir atliekomis (toliau „siuntiniai“) iš siuntėjų priimami pagal I VSP f. rejestrą, kuris užpildomas dviem egzemplioriais.
4.1.2. Siuntiniai apiforminami ir adresuojami pagal VSPC instrukcijos reikalavimus. Siuntiniai turi būti įpakuoti į medžiaginį apvalkalą, medines ar medžiagines dėžes. Ant siuntinio nurodomi tikslūs gavėjo ir siuntėjo adresai bei įvertinimo suma, kuri turi atitikti sumą, nurodytą į siuntinį įdėtame indėlio apyraše.
4.1.3. Medžiaginis siuntinių apvalkalas turi būti vienos tvirto, nepermatomo audinio, užtikrinančio siunčiamo indėlio saugumą daugkartinio perkrovimo ir ilgo transportavimo sąlygomis, atraižos arba iš kelių vienodų atraižų, susiūtų vidine siūle.
4.1.4. Medinės siuntinių dėžės turi būti pagamintos iš vientisų faneros gabalų arba glaustai suleistų, be šakų kiaurymių lentų, kurių storis ne mažesnis kaip 4 mm. Siuntinių dėžės kryžmai perrišamos minkšta, ne plonesne kaip 1 mm skersmens viela dėžės įpjovose arba tvirtu susuktu špagatu (virvele) taip, kad nebūtų galima pasiekti indėlį nesužalojus apvalkalo, perrišimo arba antspaudo (plombos). Špagato galai surišami mazgu ir antspauduojami metaliniu lako antspaudu, vielos galai plombuojami švinine plomba, kurioje įrašomas siuntėjo adresas. Jei plomboje nurodytas sutrumpintas siuntėjo pavadinimas, tai ant siuntinio etiketės daroma atžyma-paaiškinimas apie įrašų neatitikimą. Atstumas nuo plombos iki surišimo mazgo neturi būti didesnis kaip 10 mm. Perrišant siuntinius kryžmai, špagatas perrišamas per skylutes kiekvienos briaunos viduryje 1,5–2 cm atstumu nuo krašto, susikirtimų vietose špagatas surišamas mazgu (viela persukama du kartus). Špagato arba vielos galai išvedami į vieną šoninę pusę ir užplombuojami (užantspauduojami).
4.2. Taurieji metalai, brangakmeniai, jų turintys gaminiai, jų laužas ir atliekos gali būti pervežami žinybų autotransportu, lydint apsaugos darbuotojams.
4.3. Pervežant geležinkeliu, tauriųjų metalų laužą ir atliekas būtina tinkamai supakuoti.
Ant įpakavimo taros nurodomi šie duomenys:
gavėjo geležinkelio stoties pavadinimas, kodas ir krovinio gavėjo įstaigos pavadinimas;
krovinio siuntėjo tikslus pavadinimas, vieta (miestas, gyvenvietė);
siuntėjo geležinkelio stotis ir kodas;
bruto ir neto svoris.
4.4. Į įpakavimo tarą dedamas siunčiamų tauriųjų metalų apyrašas, kuriame nurodoma:
siuntėjo pavadinimas ir adresas;
banko rekvizitai;
laužo ir atliekų pavadinimas;
vietų skaičius;
bruto ir neto svoris;
tauriųjų metalų kiekis.
4.5. Siunčiant paštu, pervežant geležinkelio arba kitu transportu kelias atliekų rūšis, kiekviena iš jų numeruojama eilės tvaka, o visos atliekų partijos apyrašas dedamas į dėžę Nr. 1. Siuntinius su tauriųjų metalų laužu ir atliekomis būtina markiruoti (kontaktai, mikroschemos, radijo lempos, fotopopierius, fiksažas ir t. t.).
5. TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ, JŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ PANAUDOJIMAS
5.1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę naudoti ir perdirbti tauriuosius metalus, brangakmenius, jų laužą ir atliekas, privalo naudoti pažangias technologijas, garantuojančias racionalų tauriųjų metalų ir brangakmenių panaudojimą ir minimalius gamybos nuostolius.
5.2. Naudojant tauriuosius metalus ir brangakmenius, užregistruotos įmonės ir įstaigos pagrindinė gamybinės veiklos sąlyga – turėti vadovaujančių organizacijų arba įmonių steigėjų patvirtintas tauriųjų metalų ir brangakmenių sunaudojimo normas, laužo ir atliekų surinkimo normas.
5.3. Nustatant įmonėje tauriųjų metalų ir brangakmenių sunaudojimo apimtį, būtina užtikrinti maksimalią tauriųjų metalų ir brangakmenių ekonomiją, taikyti įmonėje pažangias technologijas, o standartams leidžiant, naudoti tauriųjų metalų pakaitalus.
5.4. Panaudoti gamyboje taurieji metalai ir brangakmeniai nurašomi pagal faktinį jų sunaudojimą. Nurašyti gamyboje panaudotus tauriuosius metalus ir brangakmenius pagal įmonės vyriausiojo inžinieriaus arba vyriausiojo technologo patvirtintas sunaudojimo normas draudžiama.
5.5. Įmonė, įdiegusi naują gamybos technologiją, per vieną mėnesį privalo patvirtinti naujas tauriųjų metalų ir brangakmenių sunaudojimo bei atliekų ir laužo surinkimo normas.
5.6. Tauriųjų metalų sunaudojimo normos privalo būti apskaičiuojamos nurodant grynąjį tauriųjų metalų svorį tauriesiems metalams – gramais, brangakmeniams – karatais, vienam arba tūkstančiui pagamintos produkcijos vienetų. Tvirtinti pateikiamos suvestinės sunaudojimo normos, kuriose produkcijos vienetui arba tūkstančiui vienetų pagaminti nurodyta grynojo tauriojo metalo masė, atliekos, gamybos nuostoliai.
5.7. Gaminant deimantinius įrankius ir prietaisus, suvestinės deimantų sunaudojimo normos tvirtinamos, nurodant deimantų sunaudojimo kiekį, gamybos atliekas ir nuostolius (karatais) vienam arba tūkstančiui produkcijos vienetų pagaminti.
5.8. Naudojant deimantinius prietaisus ir įrankius gamyboje, suvestinės deimantų sunaudojimo normos tvirtinamos atlikto darbo vienetui.
5.9. Druskų ir rūgščių, kurios turi tauriųjų metalų, sunaudojimo normos tvirtinamos pagal druskų ir rūgščių sunaudojimo masę, išskyrus atvejus, kai druskos ir rūgštys naudojamos galvaniniuose procesuose.
5.10. Platinos ir platinos grupės metalų, naudojamų stiklo audiniui ir azoto rūgščiai gaminti, sunaudojimo normas leidžiama tvirtinti, nurodant, kiek procentų visos lydinio masės sudaro platinos grupės metalai.
5.11. Į tauriųjų metalų nuostolių normas negalima įskaityti atliekų, atsiradusių atliekant technologinio proceso operacijas (tekinant, iškerpant, apipjaustant). Po šių operacijų tauriųjų metalų drožlės ir iškarpos surenkamos, apskaitomos kaip antrinės tauriųjų metalų žaliavos ir gali būti naudojamos toje pačioje įmonėje, o nesuradus tokių galimybių, parduodamos perdirbimo įmonėms.
5.12. Draudžiama:
išduoti ir naudoti tauriuosius metalus ir brangakmenius tokiems darbams, kuriems nustatyta tvarka nepatvirtintos jų sunaudojimo, laužo ir atliekų surinkimo normos;
pakeisti spalvotuosius metalus tauriaisiais metalais;
naudoti tauriuosius metalus pramoninės paskirties detalėms, prietaisams ir įrenginiams dekoratyviai padengti;
nurašyti sunaudotus gamybai tauriuosius metalus pagal normas, neatsižvelgiant į jų faktinį sunaudojimą; faktinis sunaudojimas turi būti patvirtintas, pateikus svėrimo aktus, analizių rezultatus, apimčių matmenis ir kitus dokumentus;
naikinti fiksažo ir kitus sidabro turinčius tirpalus, deginti panaudotas foto, kino, rentgeno juostas ir fotopopierių, prieš tai neišskyrus iš jų tauriųjų metalų.
6. TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ, JŲ TURINČIŲ GAMINIŲ, JŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ SVĖRIMAS IR SAUGOJIMAS
6.1. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, nurodyti 1.1 punkte, sandėliuoja tauriuosius metalus, brangakmenius, jų turinčius gaminius, laužą ir atliekas taip, kad būtų apsaugoti nuo grobstymo, gaisrų, sugadinimo, išbarstymo ar išlaistymo visose laikymo vietose ir gamybos procese.
6.2. Druskos, rūgštys ir kiti tirpalai, turintys tauriųjų metalų, saugomi taroje, atitinkančioje numatytus standartus ir technines sąlygas.
6.3. Taurieji metalai ir brangakmeniai, jų laužas ir atliekos saugomi nedegiose spintose, metalinėse dėžėse arba seifuose. Sandėliai darbo pabaigoje užplombuojami arba užantspauduojami. Visų saugojimo vietų raktus laiko materialiai atsakingas asmuo. Patalpos darbo pabaigoje turi būti perduodamos apsaugos darbuotojui.
6.4. Draudžiama palikti be priežiūros tauriuosius metalus, jų turinčius gaminius, laužą ir atliekas gamybos patalpose, atviruose stelažuose ir darbo vietose, ant stalų.
6.5. Patalpos, kuriose gaminamos detalės iš tauriųjų metalų ir brangakmenių arba surenkamas jų laužas ir atliekos, turi būti izoliuotos, kad nepatektų pašaliniai asmenys.
6.6. Stambių gabaritų gaminiai, kuriuose įmontuoti taurieji metalai arba brangakmeniai, bei tauriųjų metalų turintys tirpalai, kurių negalima saugoti nedegiose spintose, seifuose arba metalinėse dėžėse, saugomi gamybos patalpose, laboratorijose ar sandėliuose, kuriuose garantuojamas saugumas.
6.7. Sandėliuose, supirktuvėse bei tauriųjų metalų ir brangakmenių surinkimo vietose, kuriose priimami ir išduodami brangieji metalai, brangakmeniai, jų turintys gaminiai, jų laužas ir atliekos, turi būti svarstyklės, kurių paklaida priklausomai nuo sveriamos masės neturi viršyti nustatyto dydžio:
iki 0,2 kg – 0,003 g;
0,2 kg – 1,0 kg – 0,01 g;
1,0 kg – 10,0 kg – 0,1 g;
10,0 kg – 20,0 kg – 0,2 g;
20,0 kg – 50,0 kg – 0,5 g;
t. y. ne daugiau kaip 0,001% sveriamos masės.
Nustatyta tvarka svarstyklėms ir svareliams turi būti atlikta valstybinė patikra.
6.8. Brangakmeniai sveriami analitinėmis svarstyklėmis arba dviprizmėmis specialiomis svarstyklėmis, kurių tikslumas, priklausomai nuo sveriamo brangakmenio masės, turi būti ne mažesnis kaip:
iki 1000 karatų – 0,01 karato;
daugiau 1000 karatų – 0,05 karato.
7. TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ, JŲ TURINČIŲ GAMINIŲ, JŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ INVENTORIZACIJA
7.1. Valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos, naudojančios tauriuosius metalus ir brangakmenius, privalo du kartus per metus, pagal tų metų sausio 1 dienos ir liepos 1 dienos būklę, atlikti tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų laužo bei atliekų inventorizaciją.
7.2. Pradedant inventorizaciją, gamybinės patalpos, jų darbo vietos, dulkių surinktuvai, nusodintuvai, naudojami ir nenaudojami įrengimai privalo būti išvalyti, o valant gautos tauriųjų metalų ir brangakmenių turinčios atliekos perduotos į sandėlį.
7.4. Neeilinė tauriųjų metalų ir brangakmenių inventorizacija atliekama, kai keičiamas materialiai atsakingas asmuo, įvykus stichinėms nelaimėms, grobstymo atveju ir įmonės iniciatyva.
7.5. Inventorizacijos metu apskaitomi visi taurieji metalai ir brangakmeniai, esantys gamyboje, sandėliuose ir priimti saugoti iš kitų organizacijų.
7.6. Už inventorizacijų neatlikimą ar jų atlikimą ne laiku atsako įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas. Už inventorizacijos apyrašo (akto) surašymą atsako įmonės vadovo įsakymu paskirta komisija inventorizacijai atlikti.
7.7. Tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų laužo ir atliekų inventorizaciją atlieka įmonės vadovo įsakymu paskirta komisija.
Komisijos sudėtyje būtinai privalo būti buhalterijos atstovas. Materialiai atsakingi už inventorizuojamus tauriuosius metalus ir brangakmenius asmenys negali būti inventorizacinės komisijos nariais. Įsakyme būtina apibūdinti inventorizacijos tikslą, tvarką, pradžią ir pabaigą.
7.8. Inventorizacijos komisija privalo:
prieš pradėdama inventorizaciją, paimti iš asmenų, atsakingų už tauriuosius metalus, brangakmenius, jų turinčius gaminius, pažymas apie tai, kad visi vertybių pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti į buhalteriją ir neužpajamuotų ar į išlaidas nurašytų vertybių jie neturi;
prieš sverdama vertybes, patikrinti svarstykles;
pas kiekvieną materialiai atsakingą asmenį patikrinti tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų turinčių gaminių, laužo ir atliekų, už kuriuos jie atsakingi, kiekį, masę, prabą, kokybės pažymėjimą;
patikrinti gamybos patalpų, darbo vietų ir technologinių įrengimų švarą;
pagal dokumentus patikrinti tauriųjų metalų, brangakmenių, jų turinčių gaminių, laužo ir atliekų likučius, kurie apskaityti materialiai atsakingų asmenų sąskaitose arba jie perduoti kitoms įmonėms;
sudaryti inventorizacijos žiniaraščius pagal tauriųjų metalų, brangakmenių, jų turinčių gaminių, laužo ir atliekų buvimo, surinkimo arba sandėliavimo ir saugojimo vietas;
detalių ir gaminių, kurių negalima pasverti gamybos procese, tauriųjų metalų ir brangakmenių masę nustatyti pagal jų faktinį sunaudojimą toms detalėms ar gaminiams pagaminti;
nustatyti tauriųjų metalų ir brangakmenių kiekio faktinio skirtumo priežastis, lyginant su apskaitos duomenimis;
duoti pasiūlymų dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos, ekonomijos, racionalaus naudojimo ir jų saugojimo.
7.9. Prieš inventorizaciją buhalterija turi baigti tvarkyti visus tauriųjų metalų, brangakmenių, jų turinčių gaminių, jų laužo ir atliekų pajamų bei išlaidų dokumentus, padaryti reikiamus įrašus apskaitos registruose, nustatyti likučius pas kiekvieną materialiai atsakingą asmenį.
Inventorizacijos apyrašai, sulyginamieji žiniaraščiai, buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti buhalterijos darbuotojo parašu.
7.10. Inventorizacijos metu gautus siuntinius su tauriaisiais metalais ar brangakmeniais būtina atidaryti, o komisija privalo patikrinti juose esančių vertybių kiekį bei masę ir įrašyti į atskirą sąrašą.
7.11. Taurieji metalai įrengimuose, kurių negalima pasverti (viela krosnyse ir termoelementuose, katalizatoriniai tinkleliai aparatuose, loveliai-elektrošildytuvai krosnyse ir t. t.), apskaitomi pagal pasus arba kitus apskaitos dokumentus.
7.12. Druskų, rūgščių, tirpalų, pastų pavidalo tauriųjų metalų, saugomų užplombuotoje tiekėjo taroje, faktinis kiekis tikrinamas pagal tiekėjo dokumentus.
7.13. Inventorizacijos komisija savo darbo rezultatus pateikia aktuose, kurie surašomi dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius įteikiamas materialiai atsakingiems asmenims, kitas – perduodamas buhalterijai. Šiuos aktus arba žiniaraščius pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai. Materialiai atsakingi asmenys kiekviename apyraše užrašo: „Komisija patikrino visas šiame inventorizacijos apyraše išvardintas vertybes nuo Nr.... iki Nr.... natūra man dalyvaujant ir pretenzijų inventorizacijos komisijai neturiu. Visos vertybės, už kurias esu atsakingas, pateiktos inventorizacijos komisijai (parašas ir data).“
Jeigu akte daromi kokie nors pataisymai, jie turi būti paaiškinti ir pasirašyti tų pačių asmenų, kurie surašė ir pasirašė dokumentą.
7.14. Inventorizacijos apyrašus įformina inventorizacijos komisija, o palyginamuosius žiniaraščius – buhalterija. Inventorizacijos apyrašuose neturi būti klaidų.
Tauriųjų metalų, brangakmenių, jų turinčių gaminių, jų laužo ir atliekų inventorizacijos rezultatai buhalterijoje privalo būti susumuoti per dešimt dienų, skaičiuojant nuo inventorizacijos užbaigimo dienos.
7.15. Tauriųjų metalų, brangakmenių, jų turinčių gaminių, jų laužo ir atliekų perteklius užpajamuojamas nustatant pertekliaus susidarymo priežastis ir kaltininkus.
7.16. Tauriųjų metalų, brangakmenių, jų turinčių gaminių, jų laužo ir atliekų trūkumas, kai nepatvirtintos nuostolių normos, laikomas viršnormatyviniais nuostoliais, išskyrus atvejus, kai taurieji metalai ir brangakmeniai naudojami mokslinio tyrimo, bandymo, remonto ir kitiems darbams, kuriems tauriųjų metalų ir brangakmenių sunaudojimo normos netvirtinamos.
7.17. Trūkumą padengti pertekliumi galima tik to paties pavadinimo vertybėmis, kai už jas atsakingas tas pats tikrinamasis asmuo.
7.18. Dėl nustatyto pertekliaus ar trūkumo inventorizacijos komisija turi gauti materialiai atsakingų asmenų paaiškinimus raštu. Komisija nustato trūkumo ar pertekliaus priežastį, skirtumą tarp inventorizacijos ir buhalterinės apskaitos duomenų, numato jų reguliavimo tvarką, pateikia savo išvadas bei pasiūlymus, surašo protokolą, kurį tvirtina įmonės vadovas.
8. TAURIŲJŲ METALŲ, BRANGAKMENIŲ, JŲ TURINČIŲ GAMINIŲ, JŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ APSKAITA
8.1. Tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaita įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti vedama vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymu ir valstybinės tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo priežiūros laikinaisiais nuostatais.
8.2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos viduje, atsižvelgiant į gamybos organizavimo ir technologinio proceso ypatumus bei vietines sąlygas, turi būti patvirtinta tauriųjų metalų judėjimo tvarka ir maršrutas. Tvarka ir maršrutas tvirtinamas pagal žaliavų, pusfabrikačių ir gaminių rūšis visose jų panaudojimo, saugojimo ir atliekų susidarymo vietose.
8.3. Kiekvienas materialiai atsakingas asmuo sandėliuose, cechų sandėliuose ir kitose laikymo vietose turi vesti tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitą griežtos atskaitomybės dokumentuose.
8.4. Tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos knygos, prieš pradedant jas naudoti, turi būti sunumeruojamos ir susiuvamos. Paskutinio knygos puslapio antroje pusėje įrašoma: „Šioje knygoje sunumeruota ir susiūta ____ puslapių.“ Įrašas patvirtinamas vadovo ir vyr. finansininko parašais bei įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu.
8.5. Kiekvienai nomenklatūrinei-įskaitinei pozicijai, t.y. kiekvienam tauriųjų metalų ir brangakmenių pavadinimui, pavidalui, dydžiui bei paskirčiai, užpildomi visi rekvizitai pagal nurodytą pavyzdį:
c) Gaminio dydis (juostos ar plokštės ilgis, plotis, storis, vielos skersmuo), praba arba tauriųjų metalų procentas lydinyje ar tirpale, masė ligatūroje.
d) Partijos numeris.
Pastaba. Masę ligatūroje reikia suprasti kaip masę lydinyje, druskoje, rūgštyje, pastoje, turinčioje tauriųjų metalų.
Brangakmeniams ir jų turintiems gaminiams nurodomas pavadinimas, paskirtis, gaminio tipas, markė, dydis ir numeris, grupė, pogrupis, kokybė, brangakmenio charakteristikos, nušlifavimo forma, gaminių kiekis (vienetais), masė (karatais).
8.6. Įrašai tauriųjų metalų apskaitos knygose daromi tik remiantis įformintais dokumentais: pajamų ar išlaidų orderiais, priėmimo-perdavimo važtaraščiais, instrumento, įrenginio ar prietaiso suvartojimo bei nurašymo aktais, tauriųjų metalų ir brangakmenių atliekų surinkimo aktais bei kitais pirminės buhalterinės apskaitos dokumentais.
Tauriųjų metalų priėmimo ir išdavimo operacijų įrašai į knygas ar korteles turi būti daromi po kiekvieno priėmimo ar išdavimo, nurodant tauriųjų metalų ir brangakmenių likutį.
8.7. Į įmonę, įstaigą ar organizaciją ateinančius siuntinius priima materialiai atsakingas asmuo, dalyvaujant įmonės vadovo įsakymu paskirtai komisijai. Komisija gautus siuntinius apiformina priėmimo aktu, kuriame nurodomas organizacijos- siuntėjo pavadinimas, lydinčiojo dokumento numeris ir data, tauriųjų metalų ir brangakmenių pavadinimas, kiekis, masė ir visi rekvizitai, charakterizuojantys priimtas vertybes. Priėmimo aktuose turi būti nurodytas faktinis gautų tauriųjų metalų ir brangakmenių kiekis ir masė. Priėmimo dokumentuose turi būti materialiai atsakingo asmens parašas su įrašu: „Visas išvardintas vertybes patikrinau dalyvaujant komisijai ir priėmiau saugojimui.“
Pasirašo materialiai atsakingas asmuo ir komisijos nariai.
8.8. Iš sandėlių ar kitų saugojimo vietų taurieji metalai ir brangakmeniai išduodami pagal pareikalavimą su įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, jo pavaduotojo ir vyriausiojo finansininko parašais.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių kiekis, masė, praba, brangakmenių charakteristikos užrašoma skaičiais ir žodžiais.
8.9. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti organizuota tauriųjų metalų ir brangakmenių suvartojimo gamyboje operatyvinė apskaita ir kontrolė.
Operatyvinė apskaita turi išaiškinti faktinio tauriųjų metalų ir brangakmenių suvartojimo nukrypimus nuo galiojančių suvartojimo normų.
Pagamintos detalės, gaminiai ir pusfabrikačiai bei surinktos atliekos pasveriamos, kur negalima pasverti, išmatuojamos. Faktinius nuostolius parodo tauriųjų metalų ir brangakmenių, išduotų darbų vykdytojui, masės skirtumas nuo jų masės paruoštose detalėse, gaminiuose ir į sandėlį atiduotame likutyje bei atliekose.
8.10. Tauriųjų metalų ir brangakmenių, esančių darbo vietose, operatyvinė apskaita vedama žurnaluose, žiniaraščiuose, maršrutiniuose lapuose arba asmeninėse sąskaitose. Dokumentuose būtinai nurodomi visi tauriųjų metalų ir brangakmenių rekvizitai, jų išdavimo į darbo vietą bei paruoštų detalių, gaminių ir atliekų atidavimo datos.
Už neteisingą tauriųjų metalų ir brangakmenių operatyvinės apskaitos organizavimą atsako įmonės, įstaigos, organizacijos vyr. finansininkas, cechų, skyrių, barų vadovai.
8.11. Įmonės, įstaigos, organizacijos buhalterijos darbuotojai privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tikrinti barų, cechų, laboratorijų operatyvinės apskaitos dokumentų įrašų teisingumą, tikrinimo rezultatus patvirtindami savo parašu.
8.12. Taurieji metalai ir brangakmeniai, esantys gamybos procese, nurašomi tik faktiškai suvartojus juos detalių ir mazgų gaminimui, gaminių ir prietaisų komplektavimui.
Gamybos procese esančiais laikome tauriuosius metalus, kurie naudojami litavimui, auksavimui, sidabravimui ir padengimui kitais tauriaisiais metalais, kurie suvartojami remonto, bandymų, mokslo tiriamiesiems ir laboratoriniams darbams.
Tauriųjų metalų suvartojimas remonto poreikiams, bandymų, mokslo tiriamiesiems ir laboratoriniams darbams įforminamas aktu.
8.13. Draudžiama nurašyti tauriuosius metalus ir brangakmenius kaip suvartotus pagal normas, nenustačius faktinio jų suvartojimo.
Faktinis suvartojimas turi būti patvirtintas dokumentais (svėrimo aktais, tūrio išmatavimu, analizės rezultatais ir panašiai).
8.14. Detalės, kontaktai, įvairūs ruošiniai, pagaminti iš tauriųjų metalų ar jų lydinių, tarp jų ir metalo keramikiniai kontaktai, turi būti užpajamuoti pagal kiekį ir metalo masę (ligatūroje ir gryną). Taurieji metalai tirpaluose – pagal tirpalo tūrį ir tauriųjų metalų procentą juose, nustatytą cheminės analizės būdu.
8.15. Įrengime ar jo dalyje įmontuoti taurieji metalai ir brangakmeniai, kurių negalima pasverti, apskaitomi pagal tauriųjų metalų ir brangakmenių masę, prabą, charakteristikas, atžymėtas pase ar kituose tų dirbinių, įrengimų ar instrumentų dokumentuose.
Jeigu kai kurių deimantinių dirbinių paso nėra ir deimantų masė juose neišmatuojama, tai ši masė nustatoma pagal valstybinį standartą ar technines sąlygas.
8.16. Įmonės, įstaigos, organizacijos, gaminančios ir tiekiančios kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms įvairius gaminius, turinčius tauriųjų metalų ir brangakmenių (termoelementus, rėles, kondensatorius, magnetinius paleidėjus, puslaidininkius, sidabro cinko akumuliatorius ir kt.), turi pasuose ar kituose dokumentuose nurodyti tauriųjų metalų ir brangakmenių kiekį, masę, prabą, charakteristikas tuose prietaisuose ir gaminiuose.
8.17. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, gavusios 16 punkte nurodytus prietaisus ir gaminius, turi išsaugoti gautų prietaisų ir gaminių pasus, tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitą pagal pasų duomenis iki galutinio prietaiso ar gaminio susidėvėjimo.
Po galutinio prietaiso ar gaminio susidėvėjimo įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo išimti iš tų prietaisų ir gaminių detales, turinčias tauriųjų metalų, jų lydinių ir brangakmenių.
Išimtoms detalėms surašomas aktas, kuriame nurodoma išimtų detalių, turinčių tauriųjų metalų, jų lydinių ir brangakmenių masė ligatūroje ir atskirai brangiųjų metalų grynoji masė pagal pasus.
Pagal šiuos aktus taurieji metalai nurašomi iš atitinkamų prietaisų ar gaminių apskaitos dokumentų ir užpajamuojami atliekų apskaitos dokumentuose.
Sidabro atliekos, surinktos iš panaudotų kino, foto, rentgeno medžiagų, užpajamuojamos apskaitos dokumentuose pagal bendrą atliekų masę ir tauriųjų metalų masę atliekose, remiantis cheminės analizės daviniais ir daviniais apie faktinį tauriųjų metalų sunaudojimą detalėms ir gaminiams padengti.
Išbrokuotos detalės, padengtos tauriaisiais metalais, užpajamuojamos kaip atliekos pagal faktinį vidutinį tauriųjų metalų kiekį tose detalėse, nustatomą remiantis galvaninių cechų daviniais apie faktinį tauriųjų metalų sunaudojimą.
Taurieji metalai, surinkti valant ir remontuojant gamybines patalpas, užpajamuojami atskiru aktu.
8.18. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti organizuota tauriųjų metalų ir brangakmenių judėjimo apskaita ir kontrolė.
Judėjimo apskaitoje privalo būti įskaitomi ir pusfabrikačiai iš tauriųjų metalų bei brangakmenių, įmontuoti į mazgus, kaip nebaigta produkcija, naudojama gatavos produkcijos išleidimui.
Tauriųjų metalų kiekis nurodytose detalėse, ruošiniuose ir mazguose nustatomas iš apskaitos davinių apie faktinį tauriųjų metalų kiekį, o jų nesant, pagal kiekio normas be nuostolių ir atliekų, nurašytų neužbaigtų gaminių paruošimo procese.
Baigtos produkcijos pasuose nurodoma bendroji tauriųjų metalų ir brangakmenių masė, praba, charakteristikos, neskaitant gamybos nuostolių ir atliekų.
8.19. Cechų, skyrių, laboratorijų ir kt. gamybinių padalinių vadovai privalo kas mėnesį pristatyti į įstaigos, įmonės, organizacijos buhalteriją ataskaitas apie faktinį tauriųjų metalų ir brangakmenių suvartojimą savo padalinyje, pažymint žaliavų, pusfabrikačių ir atliekų judėjimą pagal tauriųjų metalų ir brangakmenių masę, o detalių, mazgų ir gaminių judėjimą – pagal kiekį.
Ataskaitos turi būti vizuotos įmonės, įstaigos, organizacijos technologo arba jo pavaduotojo.
8.20. Tauriųjų metalų ir brangakmenių suvartojimas remonto darbams, bandymų, mokslo tiriamųjų ir laboratorinių darbų poreikiams suvestinėse normose neįskaitomas.
8.21. Faktinis tauriųjų metalų ir brangakmenių suvartojimas prekinės produkcijos gamybai turi sutapti su normatyvais, numatytais gamybinėms operacijoms.
8.22. Faktinio ir normatyvinio tauriųjų metalų ir brangakmenių suvartojimo normų nesutapimo priežastys turi būti išaiškintos ir apie tai pranešta įmonės vadovui.
8.23. Ataskaitas reikia sudaryti remiantis tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos gamyboje daviniais.
Ataskaitose turi atsispindėti faktiniai ir normatyviniai tauriųjų metalų ir brangakmenių sunaudojimo duomenys: bendras sunaudojimo kiekis (o tame skaičiuje gaminiams, atliekoms ir nuostoliams).
______________