LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS
NUTARIMAS
dėl lietuvos respublikos draudimo priežiūros komisijos 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. n-68 „dėl draudimo įmonėms ir draudimo brokerių įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, patvirtinimo“ pakeitimo
2009 m. gegužės 19 d. Nr. N-217
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2005 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. N-68 „Dėl draudimo įmonėms ir draudimo brokerių įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 37-1221) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL DRAUDIMO ĮMONĖMS IR DRAUDIMO BROKERIŲ ĮMONĖMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI, PATVIRTINIMO
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos draudimo
priežiūros komisijos 2005 m. kovo 15 d.
nutarimu Nr. N-68
(Lietuvos Respublikos draudimo
priežiūros komisijos
2009 m. gegužės 19 d.
nutarimo Nr. N-217 redakcija)
DRAUDIMO ĮMONĖMS IR DRAUDIMO BROKERIŲ ĮMONĖMS SKIRTI NURODYMAI, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Draudimo įmonėms ir draudimo brokerių įmonėms skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – nurodymai), reglamentuoja pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui per draudimo įmones ir draudimo brokerių įmones, bei jų įgyvendinimą draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių veikloje.
2. Šių nurodymų nuostatos, skirtos draudimo įmonėms, taikomos ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialams Lietuvos Respublikoje bei mutatis mutandis kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.
3. Šių nurodymų nuostatos, skirtos draudimo brokerių įmonėms, taikomos ir užsienio valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialams Lietuvos Respublikoje bei mutatis mutandis kitų Europos Sąjungos valstybių narių nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonėms, įgyvendinančioms steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.
4. Šių nurodymų nuostatos netaikomos tais atvejais, kai piniginės operacijos atliekamos ir (ar) sandoriai sudaromi su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybių fondais, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis.
5. Šiuose nurodymuose vartojama sąvoka „užsienio valstybė“ – valstybė ne Europos Sąjungos narė ar ne Europos ekonominės erdvės valstybė.
6. Šiuose nurodymuose vartojama sąvoka „naudos gavėjas“ turi būti suvokiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318; 2008, Nr. 10-335) 2 straipsnio 10 dalies prasme. Kitos šiuose nurodymuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246).
7. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, įgyvendindamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, vadovaujasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas), Įstatymą įgyvendinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šiais nurodymais ir kitais teisės aktais.
II. ĮTARTINOS IR NEĮPRASTOS PINIGINĖS OPERACIJOS
IR SANDORIAI, IR JŲ SUSTABDYMAS
8. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, nustačiusios, kad kliento atliekama piniginė operacija ar sandoris gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu ir atitinka bent vieną iš nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais, iš karto sustabdo šią operaciją ar sandorį, nepaisydamos piniginės operacijos ar sandorio sumos. Jei draudimo įmonė ar draudimo brokerių įmonė neturi galimybės pati sustabdyti įtartinos piniginės operacijos, ji, nustačiusi tokią operaciją, šių nurodymų nustatyta tvarka apie ją informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba).
9. Kriterijus, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo ir Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 82-3256).
10. Šių nurodymų 9 punkte nurodytų kriterijų sąlyginius požymius nustato draudimo įmonės bei draudimo brokerių įmonės, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
11. Piniginė operacija ar sandoris laikomi neįprastais, jeigu nustatomi šių nurodymų 9 punkte nurodytų kriterijų elementai, tačiau jų nepakanka tam, kad piniginė operacija ar sandoris būtų pripažinti įtartinais.
12. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės informaciją apie šių nurodymų 8 punkte nurodomą piniginę operaciją ar sandorį ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo jų sustabdymo pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis. Neatidėliotinais atvejais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai gali būti perduotas žodinis pranešimas (telefonu), kurį draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės nedelsdamos patvirtina raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.
13. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, nustačiusios, kad jų klientas atlieka neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, nedelsdamos po tokios piniginės operacijos ar sandorio nustatymo informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą pateikdamos pranešimą raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.
14. Gavusi pranešimą raštu ar informaciją, perduotą techninėmis teksto perdavimo priemonėmis, ir suabejojusi gauto pranešimo ar informacijos tikrumu ar turiniu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali prašyti patikslinti pateiktus duomenis. Pranešimą ar informaciją techninėmis teksto perdavimo priemonėmis pateikusios draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo nedelsdamos patikslinti pateiktus duomenis.
15. Gavusi pranešimą apie sustabdytą įtartiną piniginę operaciją ar sandorį arba davusi rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamą įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali raštu paprašyti papildomos informacijos, susijusios su sustabdyta įtartina pinigine operacija ar sandoriu. Tokiu atveju draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės prašomą informaciją privalo raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo momento.
16. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį nurodoma:
16.1. kliento (jo atstovo) tapatybę patvirtinantys duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);
16.3. įtartinos piniginės operacijos ar sandorio atlikimo būdas (pavyzdžiui, draudimo įmokos ar draudimo išmokos mokėjimas);
16.5. kliento (jo atstovo) kontaktinė informacija (veikiantys telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, kontaktiniai asmenys, veikiantys jų telefono numeriai, elektroninio pašto adresai ir panašiai);
16.6. subjektas, kurio naudai atliekama įtartina piniginė operacija ar sandoris (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens -pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);
17. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie neįprastą piniginę operaciją ar sandorį nurodoma šių nurodymų 16.1, 16.6 punktuose nurodomi duomenys ir:
17.4. subjektas, kurio naudai atliekama neįprasta piniginė operacija ar sandoris (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas).
18. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštišką nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 5 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius. Gavę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimą, kad piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo, taip pat kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, tyrimui, draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės nuo rašytiniame nurodyme nurodyto momento turi nestabdyti kliento atliekamų įtartinų operacijų ar sandorių.
19. Jei draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės per 5 darbo dienas nuo šių nurodymų 12 punkte nurodyto pranešimo pateikimo ar šių nurodymų 18 punkte numatyto nurodymo gavimo negauna įpareigojimo vykdyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris atnaujinami.
20. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės nėra atsakingos klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame skyriuje numatytas pareigas ir veiksmus. Jokion atsakomybėn nėra traukiami ir draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės darbuotojai, kurie gera valia praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius.
III. KLIENTO IR NAUDOS GAVĖJO TAPATYBĖS NUSTATYMAS
21. Kliento tapatybės nustatymo reikalavimai vienodai taikomi visiems klientams – tiek tiems, kurie tiesiogiai kreipiasi į draudimo įmonę ar draudimo brokerių įmonę, tiek tiems, kurių sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę. Nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją. Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės nustatymą. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę:
21.2. prieš atlikdamos vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydamos sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;
21.3. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;
22. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės privalo nustatyti kliento ir draudžiamo asmens (apdraustojo) tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė draudimo įmoka viršija 1 000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka viršija 2 500 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, gali patikrinti draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo tapatybę po to, kai dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais tapatybė turi būti patikrinama išmokant išmokas arba prieš tai, arba naudos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis arba prieš tai.
23. Draudžiama atlikti šių nurodymų 21 ir 22 punktuose nurodytas operacijas, jei klientas šių nurodymų nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, taip pat jei pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi, jei klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka.
24. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją. Kai klientas veikia ne savo vardu, draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento bei naudos gavėjo tapatybė, draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės turi tikrinti jų tapatybę remdamosi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio (pavyzdžiui, atliekant paiešką interneto tinklalapyje http://www.policija.lt patalpintoje negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje, atliekant paiešką interneto tinklalapyje http://www.registrucentras.lt patalpintame juridinių asmenų registre). Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, vykdydamos kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją.
25. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, šių nurodymų nustatytais atvejais privalančios nustatyti kliento tapatybę, pareikalauja asmens tapatybę patvirtinančių galiojančių dokumentų, kuriuose privalo būti šie duomenys:
25.1. fizinių asmenų:
25.1.3. gimimo data, jei yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti (taikoma užsieniečiams);
25.1.4. tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir galiojimo laikas, arba leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje);
25.2. juridinių asmenų:
25.2.5. juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys, numatyti šių nurodymų 25.1 punkte;
26. Pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės atsakingas darbuotojas privalo:
26.1. įvertinti, ar klientas – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su draudimo įmone ar draudimo brokerių įmone, pateikia galiojančius tapatybę patvirtinančius dokumentus arba juos atitinkančius kelionės dokumentus, bei nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka;
26.2. įvertinti pateikto dokumento būklę (ypač didelį dėmesį atkreipti į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai);
26.4. padaryti fizinio asmens pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime);
26.5. kai reikia nustatyti užsieniečio kliento tapatybę, padaryti fizinio asmens pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime);
27. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės be duomenų, nurodytų šių nurodymų 25.2 punkte, iš kliento – juridinio asmens ar kitos organizacijos, registruotos (-o) tikslinėje teritorijoje, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 110-3992), ir asmens, atstovaujančio šiam juridiniam asmeniui ar organizacijai, taip pat privalo pareikalauti rašytinės informacijos apie jo dabartinę gyvenamąją vietą, pašto adresą ir kontaktinę informaciją (veikiančius telefono numerius, elektroninio pašto adresus).
28. Jeigu klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, draudimo įmonė ir draudimo brokerių įmonė turi pareikalauti iš jo įgaliojimo ir, jeigu yra galimybė, patikrinti jo galiojimą (tai yra jį išdavusio asmens teisę išduoti tokį įgaliojimą), įgaliojimo galiojimo laiką, kokius veiksmus atlikti nurodyta įgaliojime (įgaliojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) reikalavimus).
29. Tapatybei nustatyti draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės turi pareikalauti pateikti tik dokumentų originalus. Dokumentai užsienio kalbomis gali būti priimami su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą.
30. Ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento, kurio originalo draudimo įmonėje ar draudimo brokerių įmonėje nėra, kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės atsakingas darbuotojas, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą. Tikrumo žymą sudaro žodžiai „Kopija tikra“, atsakingo darbuotojo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės antspaudas.
31. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės, nustatydamos naudos gavėjo tapatybę:
31.1. pareikalauja iš kliento, kad būtų pateikti šie duomenys apie naudos gavėjo tapatybę:
31.2. tikrina kliento pateiktus dokumentus ir informaciją apie naudos gavėją, remdamosi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.
Tokie veiksmai apima ir prašymą klientui nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta.
32. Pateiktų duomenų teisingumą klientas turi patvirtinti parašu ir (arba) antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus) savo byloje ar anketoje.
33. Draudimo įmonė ir draudimo brokerių įmonė privalo kaupti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimu pateikti šiuos duomenis apie naudos gavėją:
33.2. kliento pateiktos informacijos tikrinimo patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose įrodymus;
34. Siekdamos nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, draudimo įmonė ir draudimo brokerių įmonė privalo:
34.1. įvertinti, ar teisė kliento vardu atlikti piniginę operaciją suteikta asmeniui, su kuriuo klientas turi aiškius verslo, profesinius, komercinius santykius;
35. Duomenys apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę privalo būti nuolatos peržiūrimi ir atnaujinami.
36. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį.
37. Draudimo įmonėms ir draudimo brokerių įmonėms draudžiama užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame skyriuje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo nedelsdamos informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
IV. SUPAPRASTINTAS IR SUSTIPRINTAS KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS
38. Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės gali taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą. Prieš kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių, leidžiančių taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą. Nusprendę taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, draudimo įmonė ir draudimo brokerių įmonė savo nuožiūra renkasi šių nurodymų 26.1–26.6 punktuose nustatytas kliento tapatybės nustatymo priemones ir jų apimtį. Draudimo įmonei ir draudimo brokerių įmonei draudžiama atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas. Tokiais atvejais draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo taikyti šių nurodymų 21–26 punktų ar 39 punkto nuostatas.
39. Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės taiko sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Prieš kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Nusprendę taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, draudimo įmonė ir draudimo brokerių įmonė Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais atvejais taiko Įstatyme numatytas sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemones.
40. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės nedelsdamos turi iš naujo nustatyti kliento tapatybę, taikydamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, šiais atvejais:
40.1. kai klientas savo ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti pateikia informaciją, žinodamas, kad ji neteisinga;
V. REGISTRACIJOS ŽURNALŲ TVARKYMAS
41. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo tvarkyti šiuos registracijos žurnalus:
41.1. vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų į įmonės kasą ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
41.2. įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių, nepaisant jų sumos, registracijos žurnalą;
43. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės registracijos žurnale įrašo šią informaciją:
43.1. duomenis, patvirtinančius kliento tapatybę (fizinio asmens – vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti; juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas, jeigu toks kodas yra suteiktas);
43.2. duomenis, patvirtinančius kliento atstovo tapatybę, jei piniginė operacija atliekama arba sandoris sudaromas per atstovą (vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);
43.3. duomenis apie piniginę operaciją arba sandorį (nurodoma atlikimo data, pinigų suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija arba sandoris, piniginės operacijos atlikimo arba sandorio atlikimo būdas);
43.4. kriterijų, kuriuo vadovaujantis kliento piniginė operacija arba sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais. Ši informacija įrašoma tik įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių, nepaisant jų sumos, registracijos žurnale;
43.5. duomenis apie naudos gavėją (vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);
43.6. motyvus, dėl kurių sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis (ši informacija įrašoma tik klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnale).
44. Duomenys į registracijos žurnalą įrašomi chronologine tvarka, vadovaujantis piniginę operaciją arba sandorį patvirtinančiais dokumentais arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su piniginių operacijų atlikimu arba sandorių sudarymu, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos, išskyrus šių nurodymų 45 punkte numatytą atvejį. Įrašyti į registracijos žurnalą duomenys turi atitikti duomenis, esančius dokumentuose, kurie patvirtina to kliento piniginę operaciją ar sandorį, arba kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, susijusiuose su piniginės operacijos atlikimu ar sandorio sudarymu.
45. Šių nurodymų 41.3 punkte nurodytomis aplinkybėmis duomenys į registracijos žurnalą įrašomi chronologine tvarka ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo dienos.
46. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų į įmonės kasą ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
VI. INFORMACIJOS SAUGOJIMAS
47. Draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių vadovai užtikrina, kad šių nurodymų nustatytais atvejais gauti dokumentai, dokumentų kopijos bei registracijos žurnalų duomenys būtų:
48. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
49. Įstatymo 14 straipsnio 14 dalyje numatytų operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami dokumentais ir saugomi 10 metų.
50. Registracijos žurnalų duomenys saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
51. Pasibaigus šių nurodymų 48–50 punktuose nurodytų dokumentų, dokumentų kopijų arba duomenų, kuriuose yra fizinio asmens duomenys, saugojimo terminui, jie turi būti sunaikinami arba panaudojami kitais asmens duomenų tvarkymo tikslais. Fizinių asmenų duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597; 2008, Nr. 22-804).
VII . BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo nustatyti:
53.2. vidaus kontrolės procedūras, susijusias su pranešimų bei informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;
53.4. registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus. Jie turi būti pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;
53.5. registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarką (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo). Šią tvarką nustato draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių vadovai, prieš tai ją suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;
53.6. šių nurodymų 48–50 punktuose nurodytų dokumentų, dokumentų kopijų bei duomenų saugojimo tvarką;
53.7. vidines sistemas, leidžiančias skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų (jei Įstatymas tam tikrais atvejais nustato trumpesnius Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai terminus – tokia informacija turi būti pateikta per trumpesnius terminus);
54. Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo:
54.1. paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų ir būtų atsakingi už Įstatyme nurodytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą toje įmonėje bei palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie šiame punkte nurodytus darbuotojus draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo raštu informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą;
54.2. užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę bei supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis;
54.3. imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie Įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.
55. Draudimo įmonėms ir draudimo brokerių įmonėms bei jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui arba kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
56. Šiuose nurodymuose nustatytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės arba banko paslapties atskleidimu.