LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL NIUKASLIO LIGOS KONTROLĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 20 d. Nr. B1-352
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas 1992 m. liepos 14 d. Tarybos direktyvą 92/66/EEB dėl Niukaslio ligos kontrolės reikalavimų:
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. balandžio 20 d.
įsakymu Nr. B1-352
NIUKASLIO LIGOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI
Niukaslio ligos kontrolės reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1992 m. liepos 14 d. Tarybos direktyvą 92/66/EEB, nustatančią Bendrijos priemones, skirtas Niukaslio ligai kontroliuoti.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nepažeidžiant Europos Sąjungos (toliau – ES) vidaus prekybą reglamentuojančių nuostatų, šiuose Niukaslio ligos kontrolės reikalavimuose (toliau – Reikalavimai) nurodomos kontrolės priemonės, taikomos tuo atveju, kai Niukaslio ligos protrūkis nustatomas:
2. Reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai Niukaslio liga nustatoma laisvėje gyvenantiems laukiniams paukščiams. Tačiau VMVT turi pranešti Europos Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi.
3. Vartojamos sąvokos:
Įtariami, kad užsikrėtę, paukščiai (toliau – įtariami paukščiai) – naminiai paukščiai, turintys klinikinių požymių arba patologinių anatominių pokyčių, leidžiančių pagrįstai įtarti Niukaslio ligą.
Karvelidė – patalpos, kuriose laikomi ir veisiami lenktyniniai karveliai.
Lenktyninis karvelis – karvelis, išvežamas iš karvelidės arba skirtas iš jos išvežti tam, kad būtų paleistas ir galėtų laisvai sugrįžti atgal į karvelidę arba į kurią nors kitą paskirties vietą.
Maisto atliekos – maisto produktų atliekos, gautos iš virtuvių, restoranų, pramonės įmonių, naudojančių mėsą.
Niukaslio liga – naminių paukščių liga, kurią bet kuriai paukščių rūšiai sukelia paramiksovirusas 1, kurio intracerebralinis patogeniškumo indeksas (ICPI) vienadieniams viščiukams yra didesnis kaip 0,7.
Sergantys paukščiai – naminiai paukščiai, kuriems, patvirtintai laboratorijai atlikus tyrimą, oficialiai patvirtinta Niukaslio liga arba kuriems antrojo ar vėlesnių protrūkių metu nustatyti Niukaslio ligai būdingi klinikiniai požymiai arba patologiniai anatominiai pokyčiai.
Užkrėsti paukščiai – naminiai paukščiai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai galėjo būti užkrėsti Niukaslio ligos virusu.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT įgaliotas veterinarijos gydytojas.
Reikalavimuose vartojamos kitos sąvokos, nurodytos 1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvos 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių 2 straipsnyje.
II. REIKALAVIMAI ĮTARUS NIUKASLIO LIGĄ
5. Jei įtariama, kad laikymo vietoje esantys naminiai paukščiai yra užsikrėtę arba užkrėsti Niukaslio liga, VMVT turi užtikrinti, kad valstybinis veterinarijos gydytojas nedelsdamas organizuotų oficialų tyrimą, kuriuo būtų patvirtinta arba paneigta Niukaslio liga, ir paimtų reikalingus mėginius laboratoriniam tyrimui.
6. Kai tik gaunamas pranešimas apie užkrėtimo įtarimą, VMVT turi pradėti vykdyti laikymo vietos oficialią kontrolę ir turi reikalauti, kad:
6.1. būtų registruojami laikymo vietoje esantys visų kategorijų naminiai paukščiai, nurodant, kiek kiekvienos kategorijos paukščių nugaišo, kiek jų turi Niukaslio ligos klinikinių požymių ir kiek jų šios ligos klinikinių požymių neturi; apskaitos duomenys turi būti nuolat atnaujinami registruojant įtarimo laikotarpiu išsiritusius ir nugaišusius paukščius; apskaitos duomenys pateikiami valstybiniam veterinarijos gydytojui kiekvieno apsilankymo metu;
6.2. visi laikymo vietoje esantys naminiai paukščiai būtų laikomi jiems skirtose patalpose arba uždaryti kokioje nors kitoje vietoje, atskirti nuo kitų naminių paukščių;
6.4. bet koks asmenų, kitų gyvūnų ir transporto priemonių judėjimas į laikymo vietą arba iš jos, paukštienos arba skerdenų, lesalo, darbo priemonių, atliekų, paukščių mėšlo, kraiko ir visko, kas gali pernešti Niukaslio ligą, judėjimas vyktų tik VMVT davus leidimą;
6.5. iš laikymo vietų nebūtų išvežami kiaušiniai, išskyrus tuos, kurie siunčiami tiesiai į įmones, pagal 1989 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvos 89/437/EEB dėl higienos ir sveikatos problemų, turinčių įtakos kiaušinių produktų gamybai ir tiekimui į rinką 6 straipsnio 1 dalies nuostatas patvirtintas gaminti ir (arba) perdirbti kiaušinių produktus, tik davus VMVT leidimą; toks leidimas turi atitikti 1 priede nurodytus reikalavimus;
6.6. prie įėjimo į patalpas, kuriose laikomi naminiai paukščiai, ir įvažiavimo į pačią laikymo vietą, taip pat ir prie išėjimo bei išvažiavimo būtų įrengta atitinkama dezinfekavimo įranga;
7. Kol bus pradėtos taikyti 6 punkte nurodytos oficialios priemonės, naminių paukščių, kuriems įtariama Niukaslio liga, savininkas arba laikytojas turi imtis visų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi 6 punkto, išskyrus 6.7 punktą, reikalavimų.
8. Kitoms naminių paukščių laikymo vietoms VMVT gali taikyti 6 punkte nurodytas priemones, jeigu jų vieta, išdėstymas arba kontaktai su laikymo vieta, kurioje liga įtariama, leidžia įtarti užkrėtimo galimybę.
III. REIKALAVIMAI PATVIRTINUS NIUKASLIO LIGĄ
10. Kai oficialiai patvirtinama, kad laikymo vietoje esantys naminiai paukščiai serga Niukaslio liga, VMVT turi užtikrinti, kad, be priemonių, nurodytų 6 punkte, būtų taikomos šios priemonės:
10.1. visi laikymo vietoje esantys naminiai paukščiai turi būti nedelsiant nužudyti; nugaišę arba nužudyti naminiai paukščiai ir visi kiaušiniai turi būti sunaikinti; šie veiksmai turi būti atliekami taip, kad kuo labiau sumažėtų ligos išplitimo pavojus;
10.2. turi būti sunaikintos arba tinkamai apdorotos visos medžiagos arba atliekos, pvz.: lesalas, kraikas ar mėšlas, kurios gali būti užkrėstos; apdorojimas atliekamas laikantis valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymų ir turi užtikrinti, kad visi Niukaslio ligos virusai bus sunaikinti;
10.3. jei iš laikymo vietos kilę naminiai paukščiai buvo skersti numanomu ligos inkubacijos laikotarpiu, tokių paukščių paukštiena, jei įmanoma, turi būti nustatyta ir sunaikinta;
10.4. turi būti nustatyti ir sunaikinti iš laikymo vietos išvežti perinti skirti kiaušiniai, sudėti numanomu ligos inkubacijos laikotarpiu; tačiau iš tų kiaušinių išsiritę naminiai paukščiai turi būti oficialiai kontroliuojami; jei įmanoma, turi būti nustatyti ir sunaikinti iš laikymo vietos išvežti maistui skirti kiaušiniai, sudėti numanomu ligos inkubacijos laikotarpiu, jei prieš tai jie nebuvo atitinkamai dezinfekuoti;
10.5. atlikus 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytus veiksmus, 31 punkte nurodyta tvarka turi būti išvalyti ir išdezinfekuoti pastatai, kuriuose laikyti naminiai paukščiai, aplinka, transporto priemonės ir visi įrenginiai, kurie gali būti užkrėsti;
10.6. atlikus 10.5 punkte nurodytus veiksmus, į laikymo vietą naminiai paukščiai gali būti grąžinami ne anksčiau kaip po 21 dienos;
11. 10 punkte nurodytas priemones VMVT gali taikyti ir kaimyninėms laikymo vietoms, jei jų vieta, išdėstymas arba kontaktas su laikymo vieta, kurioje liga buvo patvirtinta, leidžia įtarti užkrėtimo galimybę.
12. Jei Niukaslio ligos viruso padermė, kurios ICPI yra didesnis kaip 0,7 ir mažesnis kaip 1,2, yra išskirta naminių paukščių pulke, kuriame nenustatyta Niukaslio ligos klinikinių požymių, ir ES kontrolinėje Niukaslio ligos laboratorijoje, nurodytoje 38 punkte, buvo nustatytas nusilpnintos gyvos vakcinos nuo Niukaslio ligos virusas, VMVT gali leisti netaikyti 10.1–10.6 punktų, užtikrinant, kad ši laikymo vieta būtų oficialiai kontroliuojama 30 dienų, ir turi pareikalauti, kad:
12.2. iš laikymo vietos nebūtų išvežami jokie naminiai paukščiai, išskyrus tuos, kurie vežami į VMVT nurodytą skerdyklą; teritorinei VMVT, atsakingai už šios skerdyklos priežiūrą, turi būti pranešama apie ketinimą į ją vežti skersti paukščius, o atgabenti į skerdyklą paukščiai turi būti laikomi ir skerdžiami atskirai nuo kitų paukščių.
13. 12 punkte nurodytų naminių paukščių šviežia mėsa turi būti paženklinta 1991 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 91/494/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių prekybą šviežia paukštiena Bendrijos viduje ir jos importą iš trečiųjų šalių 5 straipsnio 1 dalyje nurodytu sveikumo ženklu.
14. Siekiant priimti suderintas Niukaslio ligos vakcinų naudojimo ES taisykles, 12 punkte nurodytos priemonės turi būti peržiūrimos atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus.
15. Kai laikymo vietose yra du arba daugiau atskirtų naminių paukščių pulkų, VMVT, remdamasi kriterijais, kuriuos 65 punkte nurodyta tvarka nustatė Europos Komisija, gali leisti, kad laikymo vietos, kurioje yra užkrėstų paukščių, sveikiems pulkams nebūtų taikomi 10 punkto reikalavimai, jei valstybinis veterinarijos gydytojas patvirtino, kad jame esantys minėti pulkai buvo uždaryti atskirose patalpose, laikyti ir lesinti atskirai, todėl virusas iš kitų pulkų patekti į juos negalėjo.
IV. EPIZOOTINIS TYRIMAS
16. Atliekant epizootinį tyrimą, turi būti nustatoma:
16.2. Niukaslio ligos, kuria serga laikymo vietoje arba karvelidėje esantys paukščiai, kilmė ir kitos laikymo vietos arba karvelidės, kuriose gali būti įtariamų paukščių ar nuo to paties šaltinio užkrėstų naminių paukščių, balandžių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių;
17. Kad visos priemonės reikalingos užtikrinti kuo greitesnį Niukaslio ligos likvidavimą būtų visapusiškai koordinuojamos ir kad būtų galima atlikti epizootinį tyrimą, turi būti sukurtas užkrečiamųjų ligų kontrolės centras. Nacionalinių ir ES užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų bendrąsias taisykles Europos Komisijos siūlymu turi nustatyti Europos Taryba balsų dauguma.
V. REIKALAVIMAI ĮTARUS, KAD NIUKASLIO LIGA IŠPLITO DĖL ASMENŲ, GYVŪNŲ AR TRANSPORTO PRIEMONIŲ JUDĖJIMO AR KITU BŪDU
18. Jei valstybinis veterinarijos gydytojas turi pagrindą įtarti, kad dėl asmenų, gyvūnų arba transporto priemonių judėjimo arba kuriuo nors kitu būdu laikymo vietos paukščiai galėjo būti užkrėsti, tokia laikymo vieta turi būti oficialiai kontroliuojama pagal 19 punkto reikalavimus.
19. Oficialios kontrolės tikslas – nedelsiant ištirti bet kokį Niukaslio ligos įtarimą, suskaičiuoti naminius paukščius ir kontroliuoti jų judėjimą, taip pat prireikus atlikti 20 punkte nurodytus veiksmus.
20. Kai laikymo vietai taikomi 18 ir 19 punktų reikalavimai, VMVT turi uždrausti išvežti iš laikymo vietos naminius paukščius, išskyrus atvejus, kai paukščiai valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint vežami tiesiai į skerdyklą, kad būtų nedelsiant paskersti. Valstybinis veterinarijos gydytojas, prieš išduodamas tokį leidimą, turi atlikti visų naminių paukščių klinikinį tyrimą, kad įsitikintų, jog laikymo vietoje esantys paukščiai neserga Niukaslio liga. 18–22 punktuose nurodyti judėjimo apribojimai turi būti taikomi 21 dieną, skaičiuojant nuo paskutinės galimo užkrėtimo dienos. Tokius apribojimus privalu taikyti ne mažiau kaip septynias dienas.
21. VMVT gali taikyti 18–22 punktuose nurodytas priemones ne visai laikymo vietai ir ne visiems joje laikomiems naminiams paukščiams, jeigu ji mano, kad tai leidžia aplinkybės, t. y. šie naminiai paukščiai buvo patalpinti, laikyti ir lesinti atskirai, be to, juos aptarnavo kitas personalas.
22. Jei valstybinis veterinarijos gydytojas turi pagrindą įtarti, kad Niukaslio ligos virusu yra užkrėsti lenktyniniai karveliai arba visa karvelidė, jis imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog karvelidei būtų taikomi apribojimai, įskaitant visišką draudimą 21 dieną išleisti iš karvelidės balandžius.
VI. VEIKSMAI APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONOSE
23. Jei naminiams paukščiams buvo oficialiai patvirtinta Niukaslio liga, VMVT turi užtikrinti, kad aplink užkrėstą laikymo vietą ne mažiau kaip trijų kilometrų spinduliu būtų nustatyta apsaugos zona, įeinanti į priežiūros zoną, nustatytą ne mažiau kaip 10 kilometrų spinduliu aplink užkrėstą laikymo vietą. Nustatant šias zonas, privalu atsižvelgti į geografinius, administracinius, ekologinius ir epizootinius su Niukaslio liga susijusius veiksnius ir į stebėsenos priemones.
24. Apsaugos zonoje turi būti atliekami šie darbai:
24.2. periodiškai lankomasi visose paukščių laikymo vietose, atliekamas klinikinis šių paukščių tyrimas, prireikus imami mėginiai laboratoriniams tyrimams; apsilankymai ir tyrimų rezultatai turi būti registruojami;
24.3. visi naminiai paukščiai laikomi jiems skirtose patalpose arba vietoje, kur juos galima atskirti nuo kitų paukščių;
24.5. kontroliuojamas asmenų, dirbančių su naminiais paukščiais, jų skerdenomis ir kiaušiniais, bei naminių paukščių, jų skerdenų ir kiaušinių gabenimo priemonių judėjimas zonoje; paukščių gabenimas turi būti uždraustas, išskyrus gabenimą magistraliniais keliais arba geležinkeliais;
24.6. iš laikymo vietos draudžiama išvežti jame laikomus paukščius ir perinti skirtus kiaušinius, nebent VMVT davė leidimą išvežti:
24.6.1. paukščius į skerdyklą, kuri turėtų būti užkrėstoje teritorijoje, arba, jei tai neįmanoma, į VMVT nurodytą skerdyklą, esančią už minėtos teritorijos ribų, kur jie būtų tuoj pat paskersti; ši paukštiena turi būti ženklinama specialiu sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/494/EEB 5 straipsnio 1 dalyje,
24.6.2. vienadienius viščiukus arba jaunas dedekles vištas į priežiūros zonoje esančią laikymo vietą, kurioje nėra naminių paukščių; jeigu tokios laikymo vietos nėra priežiūros zonoje, VMVT gali leisti pagal 65 punkte nurodytą tvarką išgabenti viščiukus ir dedekles vištas į laikymo vietą, esančią už priežiūros zonos ribų; remiantis 19 punktu, minėtoms laikymo vietoms paskiriama oficiali kontrolė,
24.7. 24.6.1–24.6.3 punktuose nurodyti judėjimai turi būti vykdomi tiesiogiai, valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint; gabenti leidžiama tik valstybiniam veterinarijos gydytojui laikymo vietoje patikrinus paukščių sveikatą; naudojamos transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos prieš jas naudojant ir po naudojimo;
25. Apsaugos zonoje priemonės turi būti taikomos ne mažiau kaip 21 dieną po to, kai užkrėstoje laikymo vietoje buvo atliktas valymas ir dezinfekcija, nurodyti 31 punkte. Po to apsaugos zona laikoma priežiūros zonos dalimi.
26. Priežiūros zonoje turi būti atliekami šie darbai:
26.3. pirmąsias 15 dienų draudžiama išvežti naminius paukščius iš zonos, išskyrus jų gabenimą tiesiai į VMVT paskirtą skerdyklą, esančią už priežiūros zonos; šių paukščių mėsa turi būti ženklinama specialiu sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/494/EEB 5 straipsnyje;
26.4. iš priežiūros zonos draudžiama išvežti perinti skirtus kiaušinius, nebent jie būtų vežami į VMVT paskirtą peryklą; kiaušiniai ir jų pakuotės prieš juos išsiunčiant turi būti išdezinfekuoti;
27. Priežiūros zonoje priemonės turi būti taikomos ne mažiau kaip 30 dienų po to, kai 31 punkte nustatyta tvarka užkrėstoje laikymo vietoje buvo atliktas pirminis valymas ir dezinfekcija.
28. Kai priežiūros zonos yra kelių ES šalių teritorijose, šių šalių kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti nustatant 23 punkte nurodytas zonas. Prireikus apsaugos ir priežiūros zonos turi būti nustatomos 65 punkte nurodyta tvarka.
VII. JUDĖJIMO KONTROLĖ
30. VMVT turi:
30.1. nustatyti priemones, suteikiančias galimybę atsekti kiaušinių, naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių judėjimą;
30.2. reikalauti, kad naminių paukščių ir (arba) lenktyninių karvelių, ir (arba) nelaisvėje laikomų paukščių savininkas ar laikytojas, VMVT pareikalavus, pateiktų informaciją apie į laikymo vietą įvežamus ir iš jos išvežamus naminius paukščius bei kiaušinius, taip pat informaciją apie lenktyninių karvelių varžybas arba parodas;
30.3. užtikrinti, kad visi asmenys, susiję su naminių paukščių, kiaušinių, sportinių balandžių ir nelaisvėje laikomų paukščių gabenimu arba prekyba jais, galėtų pateikti VMVT informaciją apie naminių paukščių, kiaušinių, lenktyninių balandžių ir nelaisvėje laikomų paukščių, kuriuos jie gabeno arba pardavė, judėjimą ir teiktų visą tokią informaciją.
VIII. VALYMAS IR DEZINFEKCIJA
31. VMVT turi:
IX. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
32. Mėginiai turi būti imami ir laboratoriniai tyrimai Niukaslio ligos virusui nustatyti turi būti atliekami pagal 3 priedo reikalavimus.
X. KONTROLINĖ NIUKASLIO LIGOS LABORATORIJA
34. VMVT turi užtikrinti, kad būtų paskirta Lietuvos Respublikos kontrolinė Niukaslio ligos laboratorija:
34.1. kuri turėtų tinkamą įrangą ir specialistus, galinčius atlikti Niukaslio ligos viruso ir antigenų identifikavimą ir patvirtinti regioninėse veterinarijos laboratorijose gautus rezultatus;
35. Lietuvos Respublikos kontrolinė Niukaslio ligos laboratorija yra atsakinga už standartų ir diagnozavimo metodų derinimą, reagentų naudojimą ir vakcinos ištyrimą.
36. Lietuvos Respublikos kontrolinė Niukaslio ligos laboratorija yra atsakinga už kitų ES šalių kontrolinėse Niukaslio ligos laboratorijose nustatytų standartų ir diagnozavimo metodų derinimą. Tuo tikslu ji:
37. Lietuvos Respublikos kontrolinė Niukaslio ligos laboratorija palaiko ryšius su 38 punkte nurodyta ES kontroline Niukaslio ligos laboratorija.
XI. VAKCINACIJOS NUO NIUKASLIO LIGOS REIKALAVIMAI
39. VMVT turi užtikrinti, kad:
39.1. vakcinacija nuo Niukaslio ligos VMVT patvirtinta vakcina galėtų būti atliekama kaip profilaktikos priemonė arba kaip papildoma kontrolės priemonė, atsiradus šiai ligai;
40. Kiti vakcinų nuo Niukaslio ligos naudojimo kriterijai gali būti nustatomi 65 punkte nurodyta tvarka.
41. VMVT turi informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis, jeigu Lietuvos Respublikoje atliekama pasirinktinė arba privaloma vakcinacija nuo Niukaslio ligos.
42. Taikant 41 punktą, turi būti nurodyta ši informacija:
43. VMVT gali nurodyti, kad būtų sukurta lenktyninių karvelių vakcinacijos programa. Tokiu atveju VMVT privalo apie tai pranešti Europos Komisijai. Nepažeisdama tokios programos nuostatų, VMVT turi užtikrinti, kad lenktyninių karvelių varžybų ir parodų organizatoriai užtikrintų, kad jose dalyvautų tik nuo Niukaslio ligos vakcinuoti paukščiai.
44. Išsamios 41–43 punktų taikymo taisyklės, ypač dėl kriterijų, kuriuos būtina priimti, ir išimčių, kurios gali būti taikomos atsižvelgiant į šalies statusą dėl Niukaslio ligos, nustatomos 65 punkte nurodyta tvarka.
45. VMVT, patvirtinus Niukaslio ligą, siekdama papildyti kontrolės priemones, nurodytas Reikalavimuose, gali apibrėžti teritoriją ir laikotarpį, per kurį oficialiai kontroliuojant turi būti atlikta neatidėliotina ir sisteminga nurodytų paukščių rūšių vakcinacija (neatidėliotina vakcinacija). VMVT, taikydama neatidėliotiną vakcinaciją, turi informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis Maisto saugos ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie Niukaslio ligos epizootinę situaciją ir neatidėliotinos vakcinacijos programą.
46. Taikant 45 punktą, draudžiama vakcinuoti arba pakartotinai vakcinuoti naminius paukščius laikymo vietose, nurodytose 5–9 punktuose.
47. Taikant 45 punktą turi būti:
47.2. nurodytos visos naminių paukščių rūšys, gimusios arba atvežtos į laikymo vietą, esančią teritorijoje, kurioje atliekama arba turi būti atlikta vakcinacija;
47.3. visi nurodytų rūšių paukščiai, laikomi laikymo vietoje, esančioje teritorijoje, kurioje atliekama vakcinacija, palikti laikymo vietoje, išskyrus:
47.3.1. į vakcinacijos teritorijoje esančias laikymo vietas atvežtus vakcinuotus vienadienius viščiukus,
47.4. užbaigus 47.1 punkte nurodytą vakcinaciją, iš teritorijos, kurioje buvo atliekama vakcinacija, gali būti leidžiama išvežti šiuos naminius paukščius:
47.4.1. mėsai skirtus vienadienius viščiukus, kuriuos galima vežti į laikymo vietą, kurioje jie turi būti vakcinuojami; kol atvežti naminiai paukščiai paskerdžiami, ši laikymo vieta turi būti valstybinio veterinarijos gydytojo prižiūrima,
47.4.2. naminius paukščius, kurie buvo suvakcinuoti daugiau kaip prieš 21 dieną ir kuriuos numatoma nedelsiant paskersti,
48. Priemonės, nurodytos 47.2 ir 47.4 punktuose, turi būti taikomos tris mėnesius po to, kai buvo baigta 45 punkte nurodyta vakcinacija. Šios priemonės gali būti kartojamos dar vieną arba du kartus po tris mėnesius.
49. Taikydama išimtį 47.1 ir 47.2 punktams, VMVT gali leisti neatlikti vakcinacijos ypatingą mokslinę vertę turinčių naminių paukščių pulkuose, jei užtikrinama, kad bus imtasi visų būtinų priemonių užtikrinti jų sveikatos apsaugą, bus atliekami reguliarūs serologiniai tų paukščių tyrimai.
XII. KARVELIŲ IR LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ, LAIKOMŲ NELAISVĖJE, NIUKASLIO LIGOS KONTROLĖ
51. Jei pašto karveliai arba nelaisvėje laikomi paukščiai įtariami, kad serga Niukaslio liga, VMVT turi užtikrinti, kad valstybinis veterinarijos gydytojas pradėtų oficialų tyrimą ligai patvirtinti ir rezultatus praneštų VMVT. Jis turi paimti laboratoriniam tyrimui reikalingus mėginius.
52. Gavusi pranešimą apie Niukaslio ligos įtarimą, VMVT laikymo vietai arba karvelidei skiria oficialią priežiūrą ir nurodo, kad iš karvelidės arba laikymo vietos nebūtų išvežtas nė vienas karvelis arba nelaisvėje laikomas paukštis ir niekas, kas galėtų pernešti ligą.
53. Priemonės, nurodytos 51 ir 52 punktuose, turi būti taikomos tol, kol valstybinis veterinarijos gydytojas nepaneigia Niukaslio ligos įtarimo.
54. Patvirtinus Niukaslio ligą, VMVT turi nurodyti:
54.1. Niukaslio liga sergantiems pašto karveliams arba nelaisvėje laikomiems paukščiams bei karvelidėms taikyti 10.1, 10.2, 10.5 ir 10.6 punktuose nurodytas kontrolės ir likvidavimo priemones;
54.2. neišvežti iš karvelidės arba laikymo vietos karvelių arba nelaisvėje laikomų paukščių ne mažiau kaip 60 dienų nuo Niukaslio ligos klinikinių požymių išnykimo, sunaikinti arba apdoroti visas medžiagas arba atliekas, kurios gali būti užkrėstos; apdorojant turi būti sunaikintas Niukaslio ligos virusas ir visos 54.2.1 punkte per 60 dienų laikotarpį susikaupusios atliekos;
XIII. REIKALAVIMAI MAISTO ATLIEKOMS
56. Naminius paukščius turi būti draudžiama lesinti maisto atliekomis, kurios susikaupia tarptautiniame transporte, pvz., laivuose, sausumos arba oro transporto priemonėse. Jos turi būti surinktos ir valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint sunaikintos.
57. Maisto atliekomis arba paukščių išlesomis, kurios nenurodytos 56 punkte, gali būti leidžiama lesinti naminius paukščius tik termiškai jas apdorojus atitinkamuose įrenginiuose, užtikrinant, kad Niukaslio liga nebus pernešta, o jos virusas bus sunaikintas.
XIV. REIKALAVIMAI NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAMS
59. VMVT turi parengti neatidėliotinų priemonių planą, kuriame nurodomos nacionalinės priemonės, kurios turi būti įgyvendintos kilus Niukaslio ligos protrūkiui. Šiame plane turi būti numatyta galimybė pasinaudoti patalpomis, įrenginiais, personalu ir visomis kitomis priemonėmis, reikalingomis greitam ir veiksmingam ligos protrūkio likvidavimui. Jame turi būti tiksliai nurodyti reikalavimai vakcinai, kurią VMVT laiko tinkama neatidėliotinos vakcinacijos atveju.
61. Neatidėliotinų priemonių planas, parengtas pagal 6 priedo reikalavimus, turi būti teikiamas Europos Komisijai.
62. Europos Komisija turi išanalizuoti neatidėliotinų priemonių planą, siekdama nustatyti, ar juo galima pasiekti norimą tikslą, ir turi siūlyti VMVT pakeitimus, kurie reikalingi, kad planas būtų suderintas su kitų ES šalių planais. Europos Komisija turi patvirtinti neatidėliotinų priemonių plano, jei reikia, pakeitimus 65 punkte nurodyta tvarka. Laikantis tos pačios tvarkos planai vėliau gali būti iš dalies keičiami arba papildomi atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją.
XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63. Vienodam Reikalavimų taikymui Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikoje. Tam tikslui jie gali patikrinti tam tikrą procentą laikymo vietų, kad įsitikintų, ar VMVT tikrina, kaip jose laikomasi šių Reikalavimų. Apie patikrinimų rezultatus Europos Komisija turi informuoti VMVT. VMVT turi visapusiškai padėti Komisijos ekspertams, kad jie galėtų įvykdyti savo užduotį. Bendros 63 punkto įgyvendinimo nuostatos turi būti priimamos 65 punkte nurodyta tvarka.
64. Išsamūs reikalavimai, reglamentuojantys ES finansinę pagalbą įgyvendinant priemones, nurodytas šiuose Reikalavimuose, yra pateikti Komisijos sprendime 90/424/EEB.
65. Kai nurodoma į šį punktą, turi būti taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio naudojimosi Europos Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais procedūras, 5 ir 7 straipsniai. Laikotarpis, nurodytas Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 punkte, turi būti 3 mėnesiai.
Niukaslio ligos kontrolės reikalavimų
1 priedas
LEIDIMAS IŠVEŽTI KIAUŠINIUS IŠ LAIKYMO VIETOS, ATSIŽVELGIANT Į REIKALAVIMŲ 6.5 PUNKTO NUOSTATAS
1. VMVT gali išduoti leidimą išvežti kiaušinius iš laikymo vietos, kuriai taikomos Reikalavimų 6.5 punkto nuostatos, į įmonę, pagal Tarybos direktyvos 89/437/EEB 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus patvirtintą gaminti ir perdirbti kiaušinių produktus, jei vykdomos šios sąlygos:
1.1. kiaušiniai turi:
1.2. valstybinis veterinarijos gydytojas, kontroliuojantis laikymo vietą, turi informuoti paskirties įmonės teritorinę VMVT apie savo ketinimą išsiųsti įmonei kiaušinius;
1.3. teritorinė VMVT, atsakinga už paskirties įmonės kontrolę, turi užtikrinti, kad:
1.3.1. kiaušiniai, nurodyti 1.1.2 punkte, nuo jų atvežimo iki perdirbimo būtų laikomi atskirai nuo kitų kiaušinių,
1.3.2. tokių kiaušinių lukštai būtų laikomi pavojingomis medžiagomis ir būtų perdirbami pagal reikalavimus, nurodytus 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2002/1774/EB, nustatančiame taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų žmonių maistui,
1.3.3. pakavimo medžiagos, transporto priemonės, skirtos 1.1.2 punkte nurodytiems kiaušiniams gabenti, ir viskas, su kuo kiaušiniai liečiasi, būtų valomi ir dezinfekuojami taip, kad būtų sunaikinti visi Niukaslio ligos virusai,
Niukaslio ligos kontrolės reikalavimų
2 priedas
UŽKRĖSTOS LAIKYMO VIETOS VALYMO IR DEZINFEKAVIMO REIKALAVIMAI
1. Pirminis valymas ir dezinfekavimas:
1.1. kai tik iš patalpų pašalinami naminių paukščių lavonai, tos patalpų dalys, kuriose buvo laikomi paukščiai, ir visos kitų patalpų, kiemų ir kitų objektų dalys, užkrėstos skerdžiant arba atliekant paukščių patologinį anatominį tyrimą, turi būti išpurkštos dezinfekuojančiomis medžiagomis, patvirtintomis pagal Reikalavimų 31 punkto nuostatas;
1.2. visi naminių paukščių audiniai arba kiaušiniai, kurie galėjo apkrėsti patalpas, kiemus, darbo priemones ir kitas medžiagas, turi būti kruopščiai surinkti ir sunaikinti su lavonais;
2. Galutinis valymas ir dezinfekavimas:
2.1. riebalai ir nešvarumai nuo visų paviršių turi būti pašalinti naudojant riebalų pašalinimo priemones ir nuplauti vandeniu;
2.2. nuplovus vandeniu taip, kaip nurodyta 2.1 punkte, turi būti apipurškiama dezinfekuojančiomis priemonėmis;
2.3. po septynių dienų patalpos turi būti vėl valomos naudojant riebalų pašalinimo priemones, nuplaunamos vandeniu, apipurškiamos dezinfekuojančiomis priemonėmis ir vėl nuplaunamos vandeniu;
2.4. panaudotas kraikas ir mėšlas turi būti apdorojami tokiu metodu, kuris padeda sunaikinti virusą; tai turi būti atliekama naudojant vieną iš šių būdų:
Niukaslio ligos kontrolės reikalavimų
3 priedas
DIAGNOSTINĖS PROCEDŪROS NIUKASLIO LIGAI PATVIRTINTI IR DIFERENCIJUOTI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiame priede nurodyta Niukaslio ligos virusų išskyrimo ir jų savybių nustatymo tvarka turi būti vertinama kaip minimalūs nurodymai, taikytini nustatant minėtą ligą. Niukaslio ligą sukeliantis virusas priskiriamas Paramyxoviridae šeimai. Šiuo metu yra žinomos devynios paukščių paramiksovirusų serologinės grupės, vadinamos PMV-1–PMV-9. Visi Niukaslio ligos virusai priskiriami PMV-1 grupei.
II. MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS
2. Tyrimui turi būti imami sergančių paukščių kloakos (arba išmatų) ir trachėjos tepinėliai, neseniai nugaišusių paukščių išmatų arba žarnų turinio, smegenų audinio, trachėjos, plaučių, kepenų, blužnies ir kitų aiškiai pažeistų organų mėginiai.
3. Šio priedo 2 punkte nurodyti organų ir audinių mėginiai gali būti tiriami kaip sudėtinis mėginys, tačiau išmatų mėginys turi būti tiriamas atskirai. Tepinėliai turi būti terpėje, kurioje yra antibiotikų. Išmatų ir organų mėginiai turi būti homogenizuojami (uždaroje maišyklėje arba naudojant grūstuvėlį ir sterilų smėlį) terpėje, kurioje yra antibiotikų, sudaromi 10–20 w/v suspensijos mėginiai. Suspensijos apie dvi valandas turi būti laikomos aplinkos temperatūroje (arba ilgiau, kai temperatūra yra 4°C), po to nuskaidrinamos centrifuguojant (pvz., 800–1000 g suspencijos centrifuguojama 10 min.).
4. Mėginiams paruošti naudojama terpė, kurioje yra antibiotikų. Išmatų mėginiams paruošti reikia didelės antibiotikų koncentracijos. Tipinėje terpėje turi būti 10000 VV/ml penicilino, 10 mg/ml streptomicino, 0,25 mg/ml gentamicino ir 5000 VV/ml mikostatino fosfato buferiniame tirpale. Ruošiant audinių mėginius ir trachėjos tepinėlius, antibiotikų koncentraciją terpėje galima sumažinti penkis kartus. Siekiant kontroliuoti chlamidijas, į terpę galima pridėti 50 mg/ml oksitetraciklino. Jį būtina dėti ruošiant terpę, kurios galutinis pH, pridėjus antibiotikų, turi būti 7,0–7,4.
III. VIRUSO IŠSKYRIMAS
5. 0,1–0,2 ml skaidrus supernatanto mėginys turi būti suleidžiamas į ne mažiau kaip keturių paukščių embrionų, perintų inkubatoriuje 8–10 dienų, alantojo ertmę. Geriausia, kad tai būtų specifinių patogenų neturinčių naminių paukščių kiaušiniai. Jei tokių nėra, gali būti naudojami paukščių, neturinčių Niukaslio ligos viruso antikūnų, kiaušiniai. Užkrėsti kiaušiniai laikomi 37°C temperatūroje ir kasdien peršviečiami. Kiaušiniai, kuriuose žuvo arba žūsta embrionai, bei visi kiti tyrimui naudojami kiaušiniai praėjus šešioms dienoms po užkrėtimo turi būti atvėsinti iki 4°C temperatūros. Alantojo-amniono skystis tiriamas eritrocitų agliutinacijos reakcija. Jei eritrocitų agliutinacijos reakcija yra neigiama, nepraskiestas alantojo-amnionos skystis naudojamas kitiems embrionams užkrėsti, kaip nurodyta šiame punkte. Jeigu eritrocitų agliutinacijos reakcija yra teigiama, atliekamas alantojo-amniono skysčio bakteriologinis tyrimas. Nustačius bakterijas, skystis gali būti filtruojamas per 450 nm membranos filtrą, apdorojamas pridedant antibiotikų ir, kaip nurodyta šiame punkte, naudojamas embrionams užkrėsti.
IV. DIFERENCINĖ DIAGNOZĖ
6. Visi eritrocitus agliutinuojantys virusai Lietuvos Respublikos kontrolinėje Niukaslio ligos laboratorijoje turi būti identifikuoti, nustatytos jų savybės ir patogeniškumas. Tačiau svarbu, kad būtų kuo greičiau įgyvendinamos laikinosios Niukaslio ligos kontrolės priemonės viruso plitimui pristabdyti. Todėl eritrocitus agliutinuojantis skystis turėtų būti tiriamas eritrocitų agliutinacijos slopinimo reakcija, kaip nurodyta šio priedo VI ir VII skyriuose. Teigiamas eritrocitų agliutinacijos slopinimas, 1 ir 24 arba didesnio titro, naudojant Niukaslio ligos viruso specifinį polikloninį antiserumą, kurio darbinis titras ne mažesnis kaip 1 ir 29, turėtų būti laikoma pirmine identifikacija, leidžiančia padėti taikyti laikinąsias kontrolės priemones.
7. Lietuvos Respublikos kontrolinė Niukaslio ligos laboratorija turi atlikti visapusišką kiekvieno eritrocitus agliutinuojančio agento diferenciaciją. Niukaslio ligos virusas turi būti patvirtintas eritrocitų agliutinacijos slopinimo reakcija, naudojant monokloninį viščiukų antiserumą. ICPI turėtų būti nustatomas visiems išskirtiems virusams, kaip nurodyta šio priedo VIII skyriuje. Nustačius Niukaslio ligos viruso patogeniškumo indeksą, didesnį kaip 0,7, turi būti taikomos kontrolės priemonės. Naujausi laimėjimai nustatant Niukaslio ligos virusų tipą, ypač naudojant monokloninius antikūnus, sudarė galimybę skirstyti virusą į padermes. Kai kurie monokloniniai antikūnai gali reaguoti su vakcinose naudojamų virusų padermėmis ir juos galima nustatyti eritrocitų agliutinacijos slopinimo reakcija. Kadangi gyvų virusų padermės, naudojamos vakcinose, dažnai gali būti išskiriamos tiriamiems naminiams paukščiams, todėl būtina jas greitai nustatyti. Tokie monokloniniai antikūnai turi būti gaunami šių Reikalavimų 38 punkte nurodytoje ES kontrolinėje Niukaslio ligos laboratorijoje ir pateikiami Lietuvos Respublikos kontrolinei Niukaslio ligos laboratorijai, kad ji galėtų patvirtinti vakcininių virusų išskyrimą. Lietuvos Respublikos kontrolinė Niukaslio ligos laboratorija turėtų pateikti ES kontrolinei Niukaslio ligos laboratorijai visus eritrocitus agliutinuojančius agentus.
V. GREITIEJI NIUKASLIO LIGOS VIRUSO IR ANTIKŪNŲ NUSTATYMO METODAI
9. Vakcinuotiems paukščiams nustatant Niukaslio ligos antigenus ir diagnozuojant Niukaslio ligą, taikoma keletas greitųjų nustatymo metodų; šiuo metu dažniausiai naudojamas imunofluorescencijos metodas tiriant trachėjos tepinėlius ir imunoperoksidazės metodas tiriant galvos smegenų mėginius; šių metodų trūkumas tas, kad nepraktiška tirti Niukaslio ligos virusus vakcinuotų paukščių mėginiuose; jeigu virusas nenustatomas trachėjos gleivinėje, tai nereiškia, kad jo nėra žarnų gleivinėje; atliekant rutininius tyrimus netikslinga naudoti tiesioginio tyrimo metodus.
10. Niukaslio ligai nevakcinuotiems paukščiams diagnozuoti rekomenduojama naudoti eritrocitų agliutinacijos slopinimo reakciją; be to, antikūnams nustatyti gali būti naudojama imunofermetinė analizė (toliau – IFA):
10.1. kraujo mėginiai imami visiems paukščiams, jeigu pulke jų yra mažiau kaip 20, ir 20 paukščių, jei pulkas didesnis (tokiu atveju yra 99 procentų tikimybė nustatyti bent vieną teigiamą serumą, jei 25% arba daugiau paukščių pulke nepriklausomai nuo pulko dydžio yra užsikrėtę);
10.2. kiekvienas serumo mėginys turi būti tiriamas eritrocitų agliutinacijos slopinimo reakcija, kaip nurodyta šio priedo VII skyriuje; 4 eritrocitus agliutinuojančių vienetų serumas yra serumas, kurio titras yra 24 arba didesnis, ir 8 eritrocitus agliutinuojančių vienetų serumas yra serumas, kurio titras yra 23 arba didesnis.
VI. ERITROCITŲ AGLIUTINACIJOS TYRIMAS
11. Tyrimui naudojami reagentai:
11.2. eritrocitai, paimti ne mažiau kaip trims viščiukams, neturintiems specifinių patogenų, ir sumaišyti lygiomis dalimis su Alsevero tirpalu (jei neturinčių specifinių patogenų paukščių nėra, kraujas gali būti imamas nuolatos kontroliuojamiems viščiukams, kurie neturi Niukaslio ligos antikūnų); prieš naudojimą eritrocitai turi būti triskart plaunami FBT; tyrimui atlikti rekomenduojama naudoti 1% suspensiją;
12. Tyrimo tvarka:
12.1. į kiekvieną plastikinės mikrotitravimo plokštelės duobutę (turėtų būti naudojamos V formos duobutės) įlašinama 0,025 ml FBT;
12.3. visoje plokštelėje atliekami atskiedimai (santykiu nuo 1 ir 2 iki 1 ir 4096) naudojant daugiakanalę pipetę;
12.7. rezultatai vertinami po 30–40 minučių, įvertinus kontrolines duobutes; tikrinama paverčiant lėkštelę ir stebint sulipusių eritrocitų judėjimą; duobutėse nesulipę eritrocitai turi judėti taip pat, kaip ir nesulipę eritrocitai kontrolinėse duobutėse;
12.8. eritrocitų agliutinacijos titras – didžiausias atskiedimas, sukeliantis eritrocitų agliutinaciją; šis atskiedimas gali būti prilyginamas 1 eritrocitų agliutinacijos vienetui (EAV); tikslesnis eritrocitų agliutinacijos titras nustatomas tiriant eritrocitų agliutinacijos metodu virusą, naudojant atskiedimus santykiu 1 ir 3, 1 ir 4, 1 ir 5, 1 ir 6 ir t. t.; toks antigeno paruošimas taikomas eritrocitų agliutinacijos slopinimo reakcijai atlikti.
VII. ERITROCITŲ AGLIUTINACIJOS SLOPINIMO REAKCIJA
13. Reakcijai naudojami reagentai:
14. Tyrimo tvarka:
14.5. sumaišoma ir ne mažiau kaip 60 min. laikoma 4°C temperatūroje arba bent 30 min. kambario temperatūroje;
14.8. rezultatai vertinami po 30–40 minučių, kai įvertinama kontrolinė duobutė; tikrinama paverčiant lėkštelę ir stebint sulipusių eritrocitų judėjimą; duobutėse nesulipę eritrocitai turi judėti taip pat, kaip ir nesulipę eritrocitai kontrolinėse duobutėse, kuriose yra tik eritrociai (0,025 ml) ir FBT (0,05 ml);
14.9. eritrocitų agliutinacijos titras – didžiausias antiserumo praskiedimas, nuslopinantis 4 arba 8 viruso EAV (kiekvieno tyrimo metu turi būti nustatomas eritrocitų agliutinacijos titras, patvirtinantis reikalingą viruso EAV skaičių);
VIII. INTRACEREBRALINIO PATOGENIŠKUMO INDEKSO TYRIMAS
15. Užkrėstas šviežiai paruoštas alantojo skystis (eritrocitų agliutinacijos titras turi būti didesnis kaip 24) skiedžiamas steriliu izotoniniu druskos tirpalu santykiu 1 ir 10 (antikūnai neturi būti naudojami).
16. Dešimčiai vienadienių viščiukų (praėjus 24 val. ar 40 val. nuo išsiritimo) intracerebraliai įšvirkščiama po 0,05 ml atskiesto viruso. Viščiukai turi būti išperinti iš kiaušinių, gautų iš paukščių, kurie neturi specifinių patogenų, pulko.
18. Kiekvieno tyrimo metu vertinamas kiekvienas viščiukas: normalus – 0; sergantis – 1, nugaišęs – 2.
19. Indeksas apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta šiame pavyzdyje:
| Klinikiniai požymiai |
Diena po užkrėtimo (paukščių skaičius) |
|||||||||
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
Iš viso |
Suma |
| Normalūs |
10 |
4 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
14 x 0 |
= 0 |
| Sergantys |
0 |
6 |
10 |
4 |
0 |
0 |
0 |
0 |
20 x 1 |
=2 0 |
| Nugaišę |
0 |
0 |
0 |
6 |
10 |
10 |
10 |
10 |
46 x 2 |
= 92 |
| Iš viso |
= 112 |
|||||||||
ICPI – vidutinis skaičius, gautas vienam paukščiui vieno tyrimo metu, ir lygus 112:80 = 1,4.
IX. GEBĖJIMO FORMUOTI PLOKŠTELES ĮVERTINIMAS
20. Siekiant užtikrinti optimalų plokštelių susidarymą lėkštelėje, reikia atlikti viruso atskiedimus. Turėtų pakakti dešimties atskiedimų iki 10-7 naudojant FBT.
21. Viščiukų embrionų ląstelių vientisos vienasluoksnės arba atitinkamų ląstelių linijų (pvz., Madin-Darby galvijų inkstų ląstelių) kultūros paruošiamos 5 cm diametro Petri lėkštelėse.
22. Į kiekvieną iš dviejų Petri lėkštelių įlašinama 0,2 ml kiekvieno atskiedimo viruso mėginio ir virusui leidžiama absorbuotis 30 min.
23. Triskart nuplautos FBT užkrėstos ląstelės padengiamos 1% w/v agaru su 0,01 ml tripsino arba be tripsino. Svarbu, kad į terpę nebūtų dedama serumo.
24. Po 72 valandų inkubavimo 37° C temperatūroje plokštelės turėtų būti pakankamo dydžio. Jos gerai matomos pašalinus agarą ir nudažius ląstelių monosluoksnį 0,5% w/v kristalinio violeto 25% v/v etanolyje tirpalu.
Niukaslio ligos kontrolės reikalavimų
4 priedas
ES KONTROLINĖ NIUKASLIO LIGOS LABORATORIJA
1. ES kontrolinė Niukaslio ligos laboratorija – Centrinė veterinarijos laboratorija, New Haw, Weybridge, Surrey KT15 3NB, Jungtinė Karalystė.
2. ES kontrolinės Niukaslio ligos laboratorijos funkcijos:
2.1. konsultuojantis su Europos Komisija koordinuoti ES šalyse taikomus Niukaslio ligos diagnozavimo metodus ir:
2.1.1. tipizuoti, laikyti ir tiekti Niukaslio ligos viruso padermes, reikalingas serologiniams tyrimams atlikti bei antiserumams ruošti,
2.1.2. tiekti nacionalinėms kontrolinėms Niukaslio ligos laboratorijoms standartinius serumus ir kitus tipiniai reagentus, siekiant suvienodinti ES šalyse atliekamus tyrimus ir naudojamus reagentus,
2.1.5. rinkti ir lyginti duomenis ir informaciją apie taikomus diagnozavimo metodus ir ES nacionalinių kontrolinių Niukaslio ligos laboratorijų tyrimų rezultatus,
2.1.6. pačiais moderniausiais metodais nustatyti išskirtų Niukaslio ligos virusų savybes, kad būtų galima geriau suvokti Niukaslio ligos epizootologiją,
2.1.7. neatsilikti nuo pasaulinio masto laimėjimų, susijusių su Niukaslio ligos priežiūra, epizootologija ir prevencija,
2.1.8. toliau tirti Niukaslio ligos virusą ir kitus panašius virusus, kad būtų galima greitai atlikti diferencinę diagnozę,
2.2. ES šalims aktyviai padėti diagnozuoti Niukaslio ligos protrūkius, atliekant išskirtų virusų patvirtinamuosius tyrimus ir epizootologinius tyrimus, nustatant virusų savybes;
Niukaslio ligos kontrolės reikalavimų
5 priedas
NIUKASLIO LIGA
– LENKTYNINIAI KARVELIAI
– NELAISVĖJE LAIKOMI PAUKŠČIAI
1. Buvimo vieta:
1.1. karvelidės adresas:...............................................................................................................
1.2. laikymo vietos adresas:........................................................................................................
2. Savininko (-ų) pavardė (-ės) ir adresas (-ai):.............................................. .............................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
3. Niukaslio ligos įtarimas
3.1. data:................................................................................................
3.2. priežastis:........................................................................................
3.3. skaičius:
3.3.1. laikomų karvelių skaičius, kai buvo įtarta liga:............................
3.3.2. nelaisvėje laikomų paukščių skaičius:..........................................
4. Niukaslio ligos patvirtinimas
4.1. data:................................................................................................
4.2. patvirtinusi įstaiga:..........................................................................
4.3. patvirtinimo metu pastebėti klinikiniai požymiai:...........................
................................... .................................................................................................................
................................... .................................................................................................................
5. Vakcinacija ligos įtarimo laikotarpiu:.............................................. ........................................
................................... .................................................................................................................
................................... .................................................................................................................
6. Judėjimo apribojimų taikymo data:....................................................
7. Judėjimo apribojimų panaikinimo data:..............................................
8. Karvelidžių, esančių vieno kilometro atstumu nuo 1 punkte paminėtoje laikymo vietoje esančios karvelidės, skaičius:................................. .................................................................................................................
Niukaslio ligos kontrolės reikalavimų
6 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAMS
1. Neatidėliotinų priemonių planai turi atitikti tokius reikalavimus:
1.1. turi būti sukurtas nacionalinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras, kuris derintų visas šalyje taikomas kontrolės priemones;
1.2. turi būti pateiktas teritorinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų, turinčių atitinkamą įrangą, kad galėtų derinti vietiniu mastu ligos kontrolės priemones, sąrašas;
1.3. turi būti pateikta išsami informacija apie darbuotojus, dalyvaujančius vykdant kontrolę, jų kvalifikaciją ir atsakomybę;
1.4. kiekvienas teritorinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras turi sugebėti skubiai susisiekti su asmenimis arba organizacijomis, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujančiais likviduojant ligos protrūkį;
1.6. turi būti išsamiai nurodyti veiksmai, kurių būtina imtis įtarus užkrėtimą ir jį patvirtinus, įskaitant nugaišusių gyvūnų likvidavimo priemones;
1.8. regioninėse veterinarijos laboratorijose turi būti patologinio anatominio tyrimo patalpos, reikalingos priemonės serologiniam, histologiniam ir kitiems tyrimams atlikti, palaikomi skubaus diagnozavimo įgūdžiai ir turi būti pasiruošta skubiam mėginių pristatymui;
1.9. turi būti nustatytas tikslus vakcinos kiekis, kurio, kaip manoma, gali prireikti neatidėliotinos vakcinacijos atveju;