LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DARBŲ SAUGOS TAISYKLIŲ LAIVŲ KROVOS DARBŲ ĮMONĖSE PATVIRTINIMO
2001 m. gegužės 23 d. Nr. 171
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 95-2968) ir suderinęs su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija,
2. Nustatau, kad Darbų saugos taisyklės laivų krovos darbų įmonėse įsigalioja nuo 2001 m. birželio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 171
DARBŲ SAUGOS TAISYKLĖS LAIVŲ KROVOS DARBŲ ĮMONĖSE
(DT4-01)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbų saugos taisyklės laivų krovos darbų įmonėse (toliau – Taisyklės) nustato darbų organizavimo ir vykdymo reikalavimus vykdant krovos darbus laivuose ir uostuose. Jos privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. stividorius (angliškai stevedore – krovėjas) – asmuo, atstovaujantis uosto administracijai ir darbų vykdytojui laive, esančiame prie krovininės krantinės. Atsako už pakrovimo – iškrovimo darbų technologiją, už krovimo darbų plano, pamaininių paros užduočių ir laivų aptarnavimo grafiko vykdymą, už neplanines laivų ir krovininių įrenginių prastovas, už uosto darbininkų užimtumą. Nustačius darbų tvarkos pažeidimus laive, stividorius turi teisę sustabdyti darbą. Jis privalo visus operatyvinius klausimus, iškilusius darbų eigoje, suderinti su laivo kapitonu. Stividorius tvarko laivo stovėjimo laiko apskaitą, suderina įrašus su laivo kapitonu. Pasibaigus pamainai, pristato ataskaitą krovininio rajono budinčiajam dispečeriui;
3.2. stividoriniai darbai – organizacinių ir techninių priemonių visuma, užtikrinanti nustatytu laiku laivų iškrovimą-pakrovimą jūrų uostuose. Laive atliekamas patikrinimas: prieš pradedant pakrovimo darbus – krovininių patalpų ir perkrovimo priemonių būklė, o prieš pradedant iškrovimo darbus – krovinių išdėstymas ir būklė; pakrovimo – iškrovimo darbų organizavimas laive atitinkamai su pakrovimo darbų planu ir laivo technologine aptarnavimo schema, sudarant sąlygas našiam uosto krovikų ir perkrovimo mašinų darbui; padavimą laiku prie laivo borto geležinkelio vagonų arba automobilinio transporto, inventoriaus ir medžiagų pristatymą krovinio tvirtinimui laive, krovinio išsaugojimą, už darbų saugą laive priimant ir perkeliant krovinius. Laivo pakrovimui – iškrovimui krantinėje vadovauja stividorius;
3.5. vienetiniai kroviniai – tai kieti atitinkamų geometrinių formų kroviniai, kurių atskirus vienetus galima transportuoti, perkrauti ir sandėliuoti. Jų savybės: forma, tūris, masė, svorio centras, ilgis, plotis, diametras;
3.6. birūs kroviniai – tai kietos atitinkamų medžiagų dalelės, kurios daugiausia yra mažų dydžių ir atskirai negali būti transportuojamos. Jų savybės: granuliometrinė sudėtis (atitinkamų dydžių dalelių kiekis bendrame birių krovinių tūryje), tūrio masė (tūrio ir masės santykis, natūralus byrėjimo kampas, birumas, drėgnumas, kietumas);
3.7. ilgamačiai kroviniai – kroviniai, jeigu linijiniai matmenys vienos vienetinės krovinio vietos ilgesni negu 9 m;
3.8. sunkiasvoriai kroviniai – kroviniai, kai atskiros vienetinės krovinio vietos masė didesnė kaip 3 t arba kai laivo kėlimo įrenginių kėlimo galia 5 t, o krovinio vietos masė didesnė kaip 5 t;
3.9. generaliniai kroviniai – nespecializuoto tipo kroviniai: įvairiausi ryšuliai, dėžutės, gniutulai, atviri pinti krepšiai, būgnai, pakrauti į laivo triumus ir turintys atskiras vietas;
3.10. pavojingi kroviniai – tai specifinės medžiagos arba gaminiai, kurie pakraunant ir iškraunant arba transportuojant gali sprogti, sukelti gaisrą ir sugadinti transporto priemones;
3.11. paketavimas – tai procesas, kai vienodų matmenų ir savybių kroviniai įpakavimo ir rišamosiomis priemonėmis sujungiami į vieną atitinkamų geometrinių formų krovimo vienetą;
3.14. eiliuotinė medienos rietuvė – rietuvė, kurioje mediena sukrauta glaudžiomis horizontaliomis eilėmis, atskirtomis viena nuo kitos tarpikliais;
II. LAIVŲ KROVOS DARBŲ ĮMONĖS TERITORIJOS REIKALAVIMAI
4. Esant sugretintoms laivų krovos darbų įmonių dirbančiųjų profesijoms, dirbantieji instruktuojami pagal abiejų profesijų reikalavimus.
5. Visi darbai, susiję su kelių eismo, kėlimo kranų darbu, elektros įrenginiais, sprogiomis ir kenksmingomis medžiagomis, priešgaisrine sauga ir kiti, kai jų vykdymą reglamentuoja specialios taisyklės, turi būti atliekami vadovaujantis jomis. Taisyklėse nenurodyti reikalavimai, kuriuos reglamentuoja kiti norminiai aktai – darbuotojų sveikatos tikrinimo, mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais tvarka, apribojimai atlikti tam tikrus darbus priklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės.
6. Keliant krovinius rankomis, reikia laikytis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų reikalavimų (Žin., 1998, Nr. 79-2242).
7. Jeigu šiose Taisyklėse nėra numatytų reikalavimų kai kuriems darbams saugiai atlikti ir nėra tam darbui skirtų specialių taisyklių, darbdavys privalo pats numatyti atitinkamas priemones ir užtikrinti saugų darbą.
8. Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, su aiškiai pastebimais fiziniais ar psichiniais negalavimais arba kai apie tokius negalavimus praneša patys darbuotojai, nustatyta tvarka nepasitikrinusiems sveikatos, taip pat apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių ir toksinių medžiagų, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, neleidžiama dirbti. Profesinė kvalifikacija patvirtinama dokumentu, jeigu tai numatyta atitinkamais teisės aktais.
9. Organizuojant krovos darbų vykdymą konkrečios krovos darbų įmonės jėgomis, turi būti paskirtas iš šios įmonės stividorius, atsakingas už darbų vykdymo organizavimą, saugą. Į stividoriaus pareigas įeina:
10. Laivų krovos darbai atliekami pagal įmonės vadovo patvirtintas darbo technologines korteles arba kitus technologinius dokumentus.
Perkraunant pavojingus krovinius, būtina laikytis šių Taisyklių Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso (IMDG Code), Pavojingų krovinių pervežimo tarptautiniais geležinkeliais tvarkos (RID), Pavojingų krovinių tarptautinių vežimų automobilių transportu Europos sutarties (ADR) reikalavimų.
11. Kroviniai į laivą pakraunami pagal laivo kapitono patvirtintą, su laivų krovos darbų įmonės administracija ir (esant reikalui) su atitinkama kontroliuojančia tarnyba suderintą laivo pakrovimo ir krovimo išdėstymo planą (schemą).
12. Specializuotiems laivų krovos darbų kompleksams sudaromos šių kompleksų eksploatavimo instrukcijos, kuriose turi būti numatytos darbų saugos priemonės. Instrukcijas tvirtina įmonių vadovai.
13. Prie nuolatinių pavojingų zonų turi būti pastatyti matomi ir tamsiu paros metu apšviesti atitinkami saugos ženklai, plakatai, perspėjamieji užrašai.
14. Atliekant laivų krovos darbus netoli laikinų pavojingų zonų, stividorius privalo įvertinti galimybę čia atlikti darbus, numatyti dirbančiųjų apsaugos priemones, pastatyti gerai matomus, o tamsiu paros metu apšviestus saugos ženklus, plakatus, perspėjamuosius užrašus, pastatyti aptvarus arba paskirti budinčiuosius.
Aptvarus ir saugos ženklus draudžiama nuimti, iki bus pašalintas pavojaus šaltinis.
Tamsiu paros metu krovos darbų vietos laive, krantinėje, sandėlyje turi būti apšviestos pagal galiojančių normatyvų reikalavimus. Šviesos neturi trukdyti laivybai.
15. Priklausomai nuo krovinių rūšies ir darbų pobūdžio reikia naudotis asmeninėmis saugos priemonėmis (akiniais, dujokauke ir kt.), dirbti su specialiais rūbais, specialia avalyne. Laivų krovos darbus atliekantys dokininkai, vykdydami visus darbus, privalo dėvėti šalmus, kurie pritvirtinami dirželiu. Specialūs drabužiai visada turi būti švarūs ir tvarkingi, striukė užsagstyta, rankovės nuleistos, batai gerai užraišioti.
16. Darbo vieta turi būti švari, neužgriozdinta, o slidūs paviršiai pabarstyti smėliu arba šlaku, gerai apšviesta.
Neleidžiama dirbti blogai apšviestoje ir užgriozdintoje vietoje.
17. Jeigu reikia apšviesti darbo vietą, būtina naudotis ne didesne kaip 50 V kilnojama elektros lempa su tvarkinga lankstaus elektros kabelio izoliacija, tvarkinga įjungimo šakute, gaubtu ir tinkleliu.
18. Vaikščioti po laivų krovos darbų įmonės teritoriją reikia šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o kur jų nėra – eiti prieš transporto judėjimo kryptį.
19. Prieš pereinant geležinkelio linijas, būtina apsižvalgyti, ar nesimato lokomotyvo ar vagonų sąstato.
Negalima eiti per geležinkelio linijas prieš besiartinantį sąstatą arba lokomotyvą sunkiai pereinamose, užgriozdintose vietose.
20. Pereiti geležinkelio liniją galima tik nustatytose vietose stačiu kampu. Negalima lįsti pro vagonų ir sankabų apačią.
21. Eiti išilgai geležinkelio linijų reikia tarpukeliu, o prie kraštinių linijų – ne arčiau kaip 2 m nuo išorinio bėgio.
22. Važiuoti uosto arba laivų krovos darbų įmonės vidaus transportu leidžiama tik specialiai sėdėjimui įrengtose vietose. Išlipti ir įlipti žmonėms leidžiama tik tada, kai transporto priemonė visiškai sustojo. Draudžiama važiuoti stovint ant pakojų, sparnų, atsvarų, elektros baterijų dangčių, taip pat ant krautuvo rėmų ir šakių.
23. Neleidžiama išbandyti ir perstatyti į kitą vietą mašinas, mechanizmus, krautuvus asmenims, neturintiems tam teisių.
24. Laivų krovos darbus atliekantis dokininkas privalo dirbti tik jam pavestą darbą, kurį jis gali atlikti saugiai. Abejotinais atvejais darbo nepradėti tol, kol stividoriai nepaaiškins, kokius saugius metodus darbe naudoti.
25. Pradėjus atlikti skirtą darbą, negalima palikti savo darbo vietos ir pradėti dirbti kitus nenurodytus darbus. Grupėje dirbančiųjų laivų krovos darbus veiksmus tarpusavyje turi suderinti vyresnysis dokininkas.
27. Laivų krovos darbų vietose turi būti vaistinėlės pirmosios pagalbos suteikimui. Jų skaičius, komplektacija ir išdėstymas nustatomi suderinus su darbų saugos tarnyba.
28. Būtina numatyti reikiamo pločio (2.1 lent.) saugius praėjimus tarp krovinio rietuvių ir štabelių. Krantinės pakraštyje turi būti ne siauresnis kaip 1 m praėjimas.
2.1lentelė
| Praėjimas, pravažiavimas, trapas, tiltelis ir t. t. |
Minimalus plotis, m |
| 1. Tilteliai ir trapai rankiniam krovinio transportavimui: |
|
| – esant vienpusiam judėjimui |
1,0 |
| – esant dvipusiam judėjimui |
1,5 |
| 2. Trapai ir laiptai aptarnaujančiam personalui |
0,7 |
| 3. Centriniai sandėlių koridoriai |
2,2 |
| 4. Pakrovimo ir iškrovimo platformos |
1,5 |
| 5. Pakrovimo ir iškrovimo platformos, kuriomis važinėja krovininiai vežimėliai |
2,35 |
| 6. Atstumas tarp rietuvių, štabelių, stelažų ir sandėlio sienų |
0,6 ÷ 0,7 |
| 7. Tarpai tarp štabelių, rietuvių, stelažų (jei šiais tarpais nevažinėja transporto priemonės) |
ne mažiau kaip 1,5 dėžės, paketo ilgio |
| 8. Darbiniai praėjimai |
1,25 ÷ 1,50 |
| 9. Darbiniai praėjimai krovininiams vežimėliams |
3,0 ÷ 3,2 |
Pastabos: 1. Darbiniai praėjimai sandėliuose įrengiami durų (vartų) linijoje.
3. Priešgaisriniai pravažiavimai tarp štabelių ir rietuvių grupių, privažiavimai prie pastatų, įrenginių turi būti ne siauresni kaip 6,0 m.
29. Laivų krovos darbų įmonėse esantys keliai, pravažiavimai ir praėjimai neturi būti užkrauti kroviniais ir kitokiais daiktais, trukdančiais laisvai važiuoti transportui ir eiti žmonėms. Juos reikia nuolat valyti, pašalinti sniegą, ledą, naftos produktų likučius ir t. t Esant apledėjimui – barstyti smėliu, o sausu ir karštu oru – palaistyti.
30. Laivų krovos darbų įmonės kėlimo ir transportavimo mašinoms, kelių transportui stovėti turi būti išskirtos specialios vietos toliau nuo automobilių ir geležinkelio transporto kelių. Draudžiama šiam tikslui užimti kelius ir pravažiavimus.
31. Visi vandens ir garo tiekimo šulinių liukai, kanalizaciniai ir kitokie liukai laivų krovos darbų įmonės teritorijoje turi būti uždengti patikimais tvarkingais dangčiais su specialiomis išpjovomis arba rankenėlėmis jų atidarymui.
32. Atviri liukai, tranšėjos, duobės ir kt. turi būti patikimai aptverti, pastatyti perspėjamieji ženklai ir užrašai. Aptvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m; tamsiu paros metu jie turi būti apšviesti.
33. Neleidžiama užgriozdinti ir užkrauti kelius, pravažiavimus, praėjimus, privažiavimus prie pastatų, elektros įrenginių, priešgaisrinio inventoriaus.
34. Pavojingose vietose turi būti pastatyti ir nakties metu apšviesti perspėjamieji užrašai ir draudžiamieji ženklai.
35. Kelių transporto judėjimas laivų krovos darbų įmonės teritorijoje reguliuojamas kelių eismo ženklų pagalba, tamsiu paros metu šie ženklai turi būti apšviesti.
Nestandartinius kelio ženklus naudoti draudžiama.
36. Kelių transporto judėjimo reguliavimui laivų krovos darbų įmonės teritorijoje turi būti sudaryta transporto priemonių judėjimo schema, kurioje nurodytos leidžiamos ir draudžiamos judėjimo kryptys, posūkiai, įvažiavimai, privažiavimai ir kt. Tokia schema iškabinama prie įvažiavimo į laivų krovos darbų įmonę ir jos teritorijoje.
37. Laivų krovos darbų įmonės teritorijoje turi būti išdėstyti atitinkami ženklai ir kelių transporto priemonių judėjimo greitis neturi viršyti:
37.2. 10 km/h – artėjant prie nereguliuojamų sankryžų ir geležinkelio pervažų, pervažiuojant per tiltus, siauruose pravažiavimuose, velkant kitas mašinas, sugedus apšvietimui;
38. Laivų krovos darbų įmonės teritorijoje turi būti išdėstyti atitinkami ženklai ir geležinkelio traukinių, lokomotyvų, manevrinių traukinių judėjimo greitis neturi viršyti:
39. Prieš krovos darbų pradžią darbo vietose ir praėjimuose turi būti nuvalytas sniegas, ledas, išsilieję tepalai ir naftos produktai ir kt. Esant reikalui, šias vietas reikia pabarstyti smėliu, pelenais, šlaku.
40. Laivų krovos darbų įmonės teritorijos, tarnybinių ir buitinių patalpų, kelių, pravažiavimų ir praėjimų apšviestumas turi tenkinti normų reikalavimus ir turi būti ne mažesnis kaip 50 lx.
41. Jei laivų krovos darbų įmonėje naudojamasi geležinkelio transportu, turi būti sudaryta darbų saugos instrukcija, kurią tvirtina laivų krovos darbų įmonės administracija ir suderina su uostą aptarnaujančios geležinkelio stoties administracija. Šioje instrukcijoje numatomos geležinkelio saugaus darbo užtikrinimo priemonės laivų krovos darbų įmonės teritorijoje.
42. Laivų krovos darbų įmonės teritorijoje esančių draudžiamųjų ženklų ir nuorodų užrašai rašomi valstybine ir anglų kalba.
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI SANDĖLIUOJANT IR SAUGANT KROVINIUS
44. Krovinius perkraunant, sandėliuojant, saugant būtina vykdyti gamintojo rekomendacijų reikalavimus.
45. Kroviniai, priimti laivų krovos darbų įmonėje pervežti vandens transportu arba skirti krovinio gavėjams, taip pat tranzitiniai kroviniai turi būti saugomi uždaruose sandėliuose arba atvirose aikštelėse laivų krovos darbų įmonėje, atsižvelgiant į jų pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu.
46. Sandėliuose neleidžiama užkrauti duris, vartus, atsarginius išėjimus iš vidaus ir uždaryti sunkiai atsidarančiais užraktais, sklendėmis.
47. Specializuotuose sandėliuose matomose vietose turi būti sudarytos krovinių sandėliavimo schemos, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinama informacinė kortelė, charakterizuojanti laikomų krovinių pavojingumą gaisro atžvilgiu. Už krovinių sandėliavimą atsako asmuo, vadovavęs šiems darbams.
48. Kraunant krovinius į rietuves sandėliuose ir aikštelėse, reikia palikti šiuos minimalius praėjimus ir pravažiavimus:
49. Atvirų saugojimo aikštelių ribos turi būti pažymėtos ištisinėmis baltomis linijomis. Atvirose sandėliavimo aikštelėse krovinius reikia sandėliuoti:
49.3. 2 m nuo artimiausio geležinkelio bėgio galvutės, kai krovinys sandėliuojamas iki 1,2 m aukščio. 2,5 m – kai krovinys sandėliuojamas aukščiau kaip 1,2 m;
50. Į rietuves kraunami tik tinkamoje taroje kroviniai. Jeigu krovinių tara netinkama, krauti galima tik viena eile specialiai paskirtoje vietoje.
51. Paketus formuoti ant padėklų reikia tik tvarkingomis priemonėmis, atitinkančiomis jų kėlimo galią ir darbų vykdymo schemas. Pagrindas po rietuvėmis turi būti horizontalus.
52. Formuojant rietuves uždaruose sandėliuose, jei numatomas žmonių buvimas ant rietuvės, tarp rietuvės viršaus ir žemiausios perdengimo konstrukcijos būtina palikti ne mažesnį kaip 2 m tarpą. Žmonių apsaugos nuo kritimo priemones turi numatyti stividorius.
53. Norint lengviau atlikti stropavimą ir tolygiai išskirstyti apkrovą po vienetiniais kroviniais, jų nuleidimo vietoje iš anksto reikia padėti tarpines. Neleidžiama kaip tarpines naudoti atsitiktines lentas, akmenis, rąstus, rąstigalius. Tarpinių galai neturi išsikišti daugiau kaip per 10 cm nuo krovinių.
54. Rietuvę iškrauti reikia nuo viršutinių eilių arba paketų. Draudžiama krovinius palikti pasvirusioje arba nestabilioje padėtyje.
55. Rietuvių uždengimui reikia naudoti tik tam skirtus brezentus arba specialius nuimamus stogus su jų pritvirtinimo ir rietuvių surišimo įrenginiais.
56. Brezentus ir stogus reikia paduoti ant rietuvės tik krovimo mašinomis, rietuvę uždengti (atidengti) brezentu turi ne mažiau kaip du dokininkai išvyniojimo (suvyniojimo) metodu nuo savęs. Neleidžiama brezento pritvirtinimui naudoti lentas, klojimus, padėklus, kurie tam tikslui nepritaikyti.
57. Reikalavimai sandėliavimui nestandartinėje taroje ir paketuose nustatomi laikinomis instrukcijomis ir pakrovimo – iškrovimo darbų technologinėmis schemomis, kurias tvirtina įmonės vadovas.
58. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir automobilinius krautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius, naudoti virykles, šildytuvus ir kitus buitinius prietaisus.
59. Medžiagų ir prekių laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinama informacinė kortelė, charakterizuojanti laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu.
II. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI KONTEINERIUS
62. Konteinerių aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 18 m nuo sandėlių, tarnybinių patalpų ir gamybinių pastatų.
63. Konteinerį pakrovimui (iškrovimui) būtina pastatyti taip, kad jis remtųsi visais dugno fitingais.
65. Tušti konteineriai turi būti kruopščiai apžiūrimi. Su įpakavimo popieriaus, drožlių, šiaudų arba kitų degių medžiagų likučiais konteinerius naudoti draudžiama.
67. Tuščius konteinerius leidžiama sandėliuoti 4 aukštais laikantis reikalavimų, išdėstytų darbo technologinėse kortelėse.
III. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI MIŠKO MEDŽIAGAS, MEDIENOS GAMINIUS
73. Miško medžiaga sandėliuose turi būti laikoma rietuvėse pagal iš anksto paruoštas ir uoste patvirtintas technologines schemas.
74. Pjautinės miško medžiagos rietuvių sukrovimas ar išrūšiavimas, ruošiant medžiagą išsiųsti, turi būti atliekamas vienoje darbų linijos pusėje.
77. Medienos medžiagų sandėliuose draudžiama:
79. Sandėliuojant stambias gelžbetonines konstrukcijas, turi būti užtikrintas kiekvienos konstrukcijos stabilumas.
IV. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI
LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIAS MEDŽIAGAS (MEDVILNĖ, PAKULOS, DŽIUTaS, VATa)
81. Lengvai užsiliepsnojančias medžiagas (medvilnę, pakulas, džiutą) gniutuluose galima sandėliuoti uždarose patalpose, pašiūrėse ir atvirose specialiai įrengtose aikštelėse.
82. Tarp aikštelių su gniutulais turi būti ne mažesnis kaip 15 m tarpas, o tarp rietuvių grupių – ne mažesnis kaip 30 m. Gniutulų aukštis turi būti ne didesnis kaip 8 m.
84. Nuolatiniam medvilnės sandėliavimui naudojamos vietos turi būti aptvertos ištisine 2,5 m aukščio tvora, o laikinam sandėliavimui – atitvertos nuo kitų aikštelių.
86. Medvilnės sandėliavimo aikštelės pagrindiniai pravažiavimai turi būti ne siauresni kaip 3,5 m ir ne arčiau kaip 5 m nuo sandėlių, pašiūrių ir atvirų aikštelių.
87. Neleidžiama gabenti, sandėliuoti medvilnę su tokiais kroviniais kaip odos žaliava, vilna ir kitais kroviniais, kurie išskiria drėgmę.
88. Uždaruose sandėliuose, pašiūrėse, atvirose aikštelėse medvilnės sandėliavimas leidžiamas tik gniutuluose, atsižvelgiant į markes ir kraunant ant sauso grindinio.
91. Kraunant medvilnę į rietuves mechanizmais, praėjimo plotis turi užtikrinti laisvą mechanizmo manevravimą.
92. Metalines konstrukcijas būtina apsaugoti nedegiomis medžiagomis, kad būtų išvengta žiežirbų ir kibirkščiavimo.
V. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI PLUOŠTINES MEDŽIAGAS
95. Pluoštines medžiagas leidžiama saugoti uždaruose sandėliuose, pašiūrėse arba specialiai skirtose aikštelėse.
96. Pluoštinės medžiagos saugomos taroje arba gniutulais. Medžiagas sugadintoje taroje arba gniutulais reikia laikyti atskirose rietuvėse arba kitose vietose.
97. Rietuvių matmenys ir jų išdėstymas, leistinas pluoštinės medžiagos kiekis rietuvėje turi būti nurodyti sandėlio instrukcijose.
98. Praėjimai uždaruose sandėliuose, taip pat atstumai tarp rietuvių atvirose aikštelėse turi būti laisvi, neužkrauti pluoštinėmis medžiagomis, tara ir kitais daiktais.
100. Saugant gamtines ir chemines medžiagas atvirose aikštelėse arba po pastogėmis, būtina apdengti brezentu. Esant karščiams, aikštelės turi būti laistomos.
101. Prožektorius ir elektros lempas reikia išdėstyti taip, kad šie netrukdytų iškrovimo ir pakrovimo darbams.
102. Būtina nuolat kontroliuoti, kad pakrovimo – iškrovimo mašinų, elektrokrautuvų kabeliai būtų tvarkingi.
103. Pluoštinių medžiagų atliekos ir užteršta medvilnė turi būti laikomos atskirai nuo švarių medžiagų.
VI. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI Lengvai užsiliepsnojančiUS ir degiUS skysčiUS
107. Sandėliai, kuriuose laikomi lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai, įrengiami aikštelėse, kurios yra žemiau gamybinių cechų ir gyvenamųjų patalpų. Aikštelės turi būti aptvertos arba apsuptos žemės pylimu, kad avarijos metu neleistų išsilieti degiajam skysčiui.
108. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:
109. Lengvai užsiliepsnojančių ir degiųjų skysčių sandėlių teritorijoje draudžiama:
109.1. įvažiuoti automobiliams, traktoriams ir kitam mechanizuotam transportui, kuriuose neįrengti specialūs kibirkščių gesinimo įrenginiai, taip pat neaprūpinti gaisro gesinimo priemonėmis;
VII. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI CHEMINeS MEDŽIAGAS
111. Sandėliuose turi būti cheminių medžiagų išdėstymo planas su lentelėmis, nurodančiomis medžiagų charakteringiausias savybes: „Ugniai pavojingos“, „Chemiškai aktyvios“, „Nuodingos“ ir kt., ir saugomų cheminių medžiagų „Saugos duomenų lapas“.
113. Chemikalus reikia sandėliuoti pagal vienalytiškumo požymius, atitinkamai su jų fizinėmis, cheminėmis ir gaisrui pavojingomis savybėmis.
114. Stipriai veikiančias nuodingas medžiagas leidžiama saugoti tik griežtai laikantis nustatytų specialių taisyklių.
115. Cheminiai reaktyvai, linkę savaime užsidegti kontaktuodami su oru, vandeniu, degiomis medžiagomis arba galintys sudaryti sprogius pavojingus mišinius, turi būti saugomi specialiose sąlygose. Šios sąlygos turi visiškai užtikrinti tokio kontakto išvengimą, taip pat aukštų temperatūrų ir mechaninio poveikio įtaką.
116. Visiškai izoliuoti nuo kitų cheminių medžiagų poveikio turi būti saugomi stiprūs oksidatoriai (magnio chloratas, kalio chloratas–chloridas, vandenilio peroksidas ir kt.).
117. Chemikalus negilioje taroje reikia saugoti atvirose lentynose arba spintose, o didelėse tarose – rietuvėse.
118. Buteliai, statinės su reaktyvais sustatomi atvirose aikštelėse grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vnt. kiekvienoje, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m. Kiekvienoje grupėje turi būti saugoma tik vienos rūšies produkcija su atitinkančiais užrašais. Aikštelės turi būti gerai suplūktos ir aptvertos barjerais. Buteliai su reaktyvais atvirose aikštelėse turi būti apsaugoti nuo saulės spindulių poveikio.
119. Saugant azoto ir sieros rūgštis turi būti imtasi priemonių, užtikrinančių, kad būtų išvengta jų susilietimo su mediena, šiaudais ir kitomis organinės kilmės medžiagomis.
120. Sandėliuose ir pašiūrėse, kur saugomos rūgštys, reikia turėti paruoštus kreidos, sodos arba kalkių skiedinius staigiam rūgščių neutralizavimui jas išpylus. Rūgščių saugojimo vietos turi būti pažymėtos.
VIII. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI ANGLĮ
122. Prieš kraunant anglį į krūvas, aikštelė turi būti išvalyta nuo degių šiukšlių, augalų ir suplūkta.
124. Siekiant išvengti krūvų suirimo matuojant temperatūrą, reikia patikimai pastatyti kopėčias, o rietuvių viršuje – pakloti lentas.
125. Matavimo rezultatai įrašomi į specialų žurnalą, nurodant krūvos numerį, anglių markę, atvežimo datą, vamzdžio numerį ir termometro parodymus.
126. Pastebėjus anglies krūvos paviršiuje užsidegimo požymius: garavimo, drėgnų dėmių, dervos arba sieros kvapą, druskos apnašų atsiradimą, šiose vietose būtina papildomai išmatuoti temperatūrą.
127. Pastebėjus krūvoje savaiminio užsidegimo židinį su temperatūra, aukštesne kaip 35°C, būtina šioje vietoje anglį suplūkti. Jeigu tai neduoda rezultatų ir anglių temperatūra viršys 60°C, būtina jas pašalinti, tą vietą nedelsiant užpilti šviežiomis anglimis ir kruopščiai jas suplūkti.
128. Išimtas iš krūvos įkaitusias anglis išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti.
130. Kai anglių krūvos aukštis iki 3 m, tarpai tarp krūvų turi būti ne mažesni kaip 1 m, o kai krūvos aukštesnės, tarpai tarp jų – ne mažesni kaip 2 m.
131. Neleidžiama anglies krūvas krauti virš garo vamzdynų, bet kokios kitos paskirties vamzdynų, dujotiekių ir virš elektros kabelių kanalų.
132. Krūvų matmenys negali viršyti lentelėje nurodytų normų.
133. Anglis į krūvas turi būti klojama sluoksniais, ne daugiau kaip 0,5 m storio, po to turi būti suplūkiama.
134. Kiekvieno sluoksnio suplūkimas krūvoje turi būti atliktas ne vėliau kaip po paros po pakrovimo. Ypatingai kruopščiai turi būti suplūkiami viršutinis ir šlaitų sluoksniai.
IX. REIKALAVIMAI TERITORIJOS PARENGIMUI SANDĖLIUOTI DURPES
136. Gabalinės ir frezuotos durpės gali būti saugomos tiek atviruose, tiek ir uždaruose sandėliuose.
138. Atvirose aikštelėse turi būti įrengta gruntinio ir atmosferinio vandens nuolaidos. Durpių neturi plauti gruntiniai arba lietaus vandenys, galintys nutekėti už aikštelės (sandėlio) ribų.
139. Durpių sandėlių negalima rengti ant šiluminių tinklų (garotiekių, karšto vandens vamzdžių), dujotiekių ir naftotiekių, ant elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis apsauginės zonos ribose.
140. Skirtingų rūšių (gabalines, frezuotas) durpes reikia krauti į atskiras krūvas ir joms turi būti skiriami atskiri plotai.
141. Durpių krūvos aukštis neturi viršyti 3 m, pagrindo ilgis – 80 m, plotis – 15 m. Krūvos gali būti kraunamos poromis, paliekant 4 m tarpą, o tarpai tarp gretimų porų turi būti ne mažesni kaip 20 m. Tarp gabalinių durpių rietuvių galų tarpai – 10 m.
X. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI MINERALINES IR CHEMINES TRĄŠAS
143. Prieš kraunant trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad jose neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno) likučių.
149. Atviros aikštelės, kuriose saugomos trąšos krūvose, turi turėti kietą pagrindą, įrengtą vandens nutekėjimą, kad trąšos nepatektų į atvirus vandens telkinius.
XI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT MINERALINES IR CHEMINES TRĄŠAS
151. Visos kalkių kilmės trąšos, kalio druska, chloro kalis, fosforo miltai gali būti transportuojamos pripilant, pakraunant ir iškraunant specialiose prieplaukose. Mažai dulkančias kalkines trąšas leidžiama apdoroti bendros paskirties prieplaukose.
152. Kiekviena trąšų partija privalo turėti atsarginę tarą – 5% nuo bendro maišų skaičiaus pervežant vidaus vandenų keliais, kitais atvejais – 8%. Pervežant konteineriuose, atsarginė tara nebūtina.
153. Prieš priimant pamainą, įmonės dokininkas-mechanizatorius privalo susipažinti su praėjusios pamainos darbu, įrašais pamainų perdavimo žurnale, nesklandumais buvusioje pamainoje.
154. Dokininkas – mechanizatorius privalo patikrinti technologinių įrenginių, komunikacijų, kontrolinių matavimo prietaisų, gaisro gesinimo, apsauginių priemonių, signalizacijos, įrankių, įrangos darbo vietoje būklę.
160. Perpilant skystas trąšas į laivus, sklendes atidaryti galima pradėti tik gavus stividoriaus leidimą.
161. Produktų priėmimo, šildymo ar pakrovimo metu išsiliejusiems skysčiams surinkti turi būti įrengti siurbliai ir iškastos duobės.
162. Trūkus bet kuriai skystų trąšų linijai, dokininkas-mechanizatorius privalo:
162.4. imtis priemonių išpylimui lokalizuoti, kad būtų išvengta nutekėjimo į aplinką ir kanalizaciją;
XII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT KROVINIUS MAIŠUOSE
166. Perkraunant maišus ant plokščių padėklų, negalima leisti, kad triume susikauptų daug tuščių padėklų (ne daugiau kaip 5–6).
XIII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT KROVINIUS GNIUTULUOSE
169. Ant griebtuvų pakabintus gniutulus kelti tik po jų kilstelėjimo į 20–30 cm aukštį stropavimui patikrinti.
171. Kraunant natūralų kaučiuką gniutuluose, darbo zoną prieplaukoje (sandėlyje) reikia atitverti ir iškabinti saugos ženklus.
172. Kai autokrautuvais sukraunami gniutulai, reikia žiūrėti gniutulų stabilumą. Pastebėjus nestabiliai sudėtus gniutulus, nedelsiant juos nuimti arba perkrauti.
173. Draudžiama gniutulus versti į dokininko buvimo pusę. Dokininkai – mechanizatoriai turi būti už verčiamo krovinio.
XIV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT KROVINIUS STATINĖSE
175. Ridenant statines rankomis, dokininkas – mechanizatorius turi būti už statinės ir rankas ridenimo metu turi laikyti ant statinės šoninio paviršiaus. Neleidžiama statinę ridenti, laikantis už statinės galo.
176. Atliekant krovimo operaciją į vagonus, krovinius ant padėklų reikia formuoti ant krovimo stalo arba krovimo rampos.
177. Į vagoną pakraunant (iškraunant) statines, vagono durys turi būti atidarytos tik iš vienos pusės.
179. Perkeldami rietuvėje statines, dokininkai – mechanizatoriai turi saugoti kojas, kad jos nepapultų tarp statinių.
XV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT POPIERIAUS RITINIUS
182. Kai griebtuvai nukeliami nuo ritinių, arti jų neleidžiama būti žmonėms. Reikia būti tokiu atstumu, kuris ne didesnis už ritinio aukštį.
183. Dokininkas – mechanizatorius, pastebėjęs nestabiliai padėtą ritinį, nedelsdamas apie tai praneša darbų vadovui.
185. Formuojant rietuves krautuvais, draudžiama pašaliniams žmonėms būti formavimo zonoje mažesniu atstumu negu rietuvės aukštis.
XVI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT METALO VAMZDŽIUS IR RUOŠINIUS
187. Dokininkai – mechanizatoriai, kraudami metalų liejinius, luitus, turi avėti batais su metaliniais galais.
190. Surištus vamzdžius, ruošinius ir kt. iškrauti po vieną sluoksnį. Draudžiama nuimti daugiau nei po vieną surišimą.
191. Stropais patraukiant vamzdžių, ruošinių galus, draudžiama dokininkams – mechanizatoriams būti tarpe tarp vagono, laivo šono, pertvaros ir patraukiamo krovinio.
192. Kad 5–9 m ilgio krovinio stropai būtų patikimai užstropuoti, reikia naudoti trečią stropą, kuris pritvirtinamas mazgu per kėlimo vidurį.
194. Išstropuotus griebtuvus reikia sudėti taip, kad perkeliami iš vagono (triumo) neužsikabintų už laivo, vagono detalių arba krovinio.
195. Vamzdžius ritinti „nuo savęs“ reikia laužtuvais, draudžiama būti toje pusėje, į kurią ritinami vamzdžiai. Draudžiama ritinti vamzdžius, jeigu jie gali savaime atriedėti atgal ant dokininko – mechanizatoriaus.
196. Didelio diametro vamzdžių rietuvę išformuoti reikia pasluoksniui, nuimant nuo rietuvės krašto po 1 vamzdį.
197. Kai į triumą (iš triumo) pakeliami (nuleidžiami) kroviniai, dokininkai – mechanizatoriai turi būti labai atidūs ir stovėti ten, kur ant jų negalėtų užkristi krovinys. Jeigu tokios vietos nėra, tai kiekvieną kartą, kai keliamas (nuleidžiamas) krovinys, būtina išeiti iš laivo triumo.
198. Kai stropu patraukiami arba nuleidžiami krovinio galai, dokininkams – mechanizatoriams draudžiama būti šalia keliamo krovinio.
XVII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT LAKŠTINĮ PLIENĄ
202. Jeigu keliama stropais, tarp krovinio stropų ir paketo šoninio stropo dedami mediniai tarpikliai.
204. Prieš plieno stropavimą būtina patikrinti, ar griebtuvuose nėra plyšių, sulenkimų ir kitos deformacijos.
205. Nuėmus nuo plieno stropus, griebtuvai sudedami ant išstropuoto paketo taip, kad kėlimo metu savaime neužsikabintų už krovinio.
206. Kraunant plieną laivo triume, taip pat ant prieplaukos, draudžiama kėlimą nukreipti rankomis, tam tikslui reikia naudoti kablius.
XVIII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT MIŠKO MEDŽIAGĄ
211. Apvalią ir kitas miško medžiagas, kurių ilgis iki 3 m, stropuoti leidžiama vienu stropu per ritininę apkabą.
212. Rąstus ritinti laužtuvėliais, kabliais ir linijos kryptimi; dokininkui – mechanizatoriui draudžiama būti rąstų ritinimo linijoje.
215. Draudžiama greiferiais išardyti miško medžiagos rietuvę, kuri buvo sandėliuota greiferiu be tarpiklių.
217. Vaikštant šlapia, slidžia miško medžiaga, būtina naudoti specialius ant batų uždėtus prietaisus, sulaikančius kojų slydimą.
219. Greiferis turi būti pilnas prikrautas rąstų ir juos prispausti taip, kad atskiri rąstai neiškristų.
220. Miško medžiagos krovimo greiferiais zona turi būti pažymėta draudžiančiais žmonėms praeiti saugos ženklais.
XIX. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT KONTEINERIUS
222. Pakelti ir perkelti didelio tonažo konteinerius krovimo mašinomis galima tik po to, kai visi konteinerio fitingų sukamieji mazginiai užraktai yra „pakėlimo“ padėtyje.
223. Draudžiama žmonėms būti konteinerio viduje arba ant konteinerio kėlimo ir perkėlimo metu, taip pat tarp sustropuotų greta esančių konteinerių. Draudžiama kelti konteinerį su atidarytomis durimis.
224. Pereiti nuo vieno konteinerio ant kito, jeigu atstumas tarp jų didesnis nei 0,5 m, reikia perėjimo tilteliais (trapais).
XX. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT PALAIDUS GRŪDUS
229. Dokininkas – mechanizatorius, kraudamas grūdus, turi būti aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
230. Žmonės laivo triume virš grūdų turi vaikščioti specialiais trapais ir lentų klojiniais, dokininkai – mechanizatoriai privalo turėti apsaugos diržą su saugos lynu, o prie liuko komingso reikia pastatyti stebėtojus, kurie nedelsdami galėtų suteikti pagalbą.
231. Kai krovinių iškrovimas greiferiu ir žmonių darbas laivų krovimo patalpose vyksta tuo pačiu metu, draudžiama – žmonėms būti arčiau kaip 10 m atstumu nuo atsidarančių greiferio žiaunų – kai po deniu nėra vietos pasislėpti, 5 m – kai tokia galimybė yra.
232. Laivų šiftingų pritaisymui ir nuėmimui triumuose vadovauja laivo kapitono paskirtas atsakingas darbuotojas.
234. Dokininkas – mechanizatorius, atliekantis dozuotojo funkcijas, turi prisitvirtinti saugos diržo apsauginiu galu prie numatytų vietų.
235. Draudžiama savavališkai nusileisti į triumą. Jeigu būtinai reikia atlikti kokius nors darbus – jiems turi vadovauti darbų vadovas.
238. Į triumą su fumiguotais grūdais įeiti galima tik patikrinus oro sudėtį triume, suderinus tai su laivo administracija.
239. Į triumą su fumiguotais grūdais po ilgesnės kaip 8 valandų pertraukos darbe dokininkai – mechanizatoriai įleidžiami tik po pakartotinio oro analizės triume patikrinimo.
240. Dokininkai – mechanizatoriai, imantys grūdų pavyzdį ir dirbantys triume su iš dalies iškrautais fumiguotais grūdų produktais, turi turėti dujokaukes.
241. Dokininkas – mechanizatorius, kraudamas grūdus, visada turi stovėti priešvėjinėje pusėje, kad ant jo nedulkėtų.
242. Suskilusių preparatų, kurių pagrindas fosfinas, likučius valo apmokyta ir specialiai aprūpinta (rankovėmis, dujokaukėmis) dokininkų – mechanizatorių grupė, kuriai vadovauja darbų vadovas.
243. Visi dokininkai – mechanizatoriai, siunčiami dirbti su fumiguotais grūdais, turi išklausyti atskirą specialų darbų saugos instruktavimą, kurį veda darbų vadovas, ir pasirašyti specialiame žurnale.
XXI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT STATYBINES MEDŽIAGAS
245. Plytų krovimas ant padėklų turi būti atliekamas taip, kad jos nenukristų perkeliant padėklus mašinomis.
247. Akmenų perkrovimas turi būti atliekamas mechanizuotu būdu. Perkraunant akmenis kaušu, jie turi būti su įrengtais savaime atkabinamais įrenginiais ir įtaisais, užtikrinančiais pilną krovinio išpylimą.
248. Akmenų pakrovimas į kaušą turi būti atliekamas mechanizuotu būdu. Kaušą reikia prikrauti taip, kad būtų išvengta akmenų kritimo. Akmenų krovimas rankomis draudžiamas.
249. Stambių gelžbetoninių konstrukcijų stropavimas turi būti atliekamas užkabinant kablius už specialių montavimo kilpų, skirtų šiam tikslui, ir panaudojant atitinkamas prikabinimo priemones. Jei nėra garantijos, turi būti numatyti kiti gelžbetoninių konstrukcijų stropavimo būdai.
252. Stambių gelžbetoninių konstrukcijų, marmuro ir granito blokų stropavimas turi būti atliekamas pagal schemas, sudarytas atsižvelgiant į jų stiprumą ir keliamų konstrukcijų pastovumą.
255. Cementas perpilamas pneumatiniais arba kitais įrenginiais gali būti tik leidus laivų krovos darbų įmonės vadovui.
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
258. Naudojant darbo įrenginius turi būti laikomasi Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimų.
259. Specialios paskirties mašinos turi būti eksploatuojamos ir naudojamos pagal gamintojo pateiktų naudojimo dokumentų reikalavimus.
260. Draudžiama dirbti su specialios paskirties perkrovimo mašina ir apsaugos priemonėmis:
260.2. aptikus specialios paskirties mašinos ar gamybos apsaugos pažeidimus, dėl kurių negalima saugiai dirbti, ją eksploatuoti neleidžiama;
261. Už specialios paskirties mašinos saugų darbą yra atsakingi jų operatoriai. Pradėdami darbą operatoriai privalo patikrinti mašinos techninę būklę.
262. Operatoriams draudžiama leisti prie specialios paskirties mašinos valdymo pulto būti bei dirbti su ja pašaliniams asmenims.
263. Operatorius, palikdamas darbo vietą, turi užtikrinti, kad perkrovimo mašinos negalėtų paleisti pašaliniai asmenys ir kad ji negalėtų pajudėti iš vietos savaime.
264. Specialios paskirties mašinos, nuimamieji krovinio kabinimo įtaisai ir keičiamieji krovinio kabinimo įtaisai turi būti naudojami tik pagal jų tiesioginę paskirtį.
265. Specialios paskirties mašinų eksploatavimas (kaušinių krautuvų, buldozerių, ekskavatorių) reglamentuojamas atitinkamai normatyvine-technine dokumentacija.
266. Ant dirbančių periodinio veikimo specialios paskirties mašinų (kranų, liftų, krautuvų) turi būti aiškiai, stambiu šriftu užrašytas registracijos numeris, leidžiama keliamoji galia ir artimiausio techninio patikrinimo data.
267. Darbo metu draudžiama nuimti apsaugą, gedimai turi būti pašalinami pagal įrengimų saugaus eksploatavimo instrukcijų reikalavimus.
268. Specialios paskirties mašina turi būti perduodama įmonės operatoriui tvarkinga, apie tai turi būti įrašyta specialiame žurnale arba kelionės lape, pasirašant jį. Apie bet kokius gedimus laivų krovos darbų įmonės operatorius privalo pranešti pamaininiam mechanikui ir darbų vadovui, įrašant tai į budėjimo žurnalą.
269. Neleidžiama kelti krovinius, kurių svoris nežinomas arba viršija (įskaitant kėlimo priemonės svorį) mašinos keliamąją galią. Krovinio masę nustato stividorius.
270. Prieš nuleidžiant (pakeliant) mašinas į triumą, statant į vietą (laivą, vagoną), turi būti parinkti atitinkami stropai arba kiti tam tikslui skirti įrenginiai, įvertintas jų atitikimas įrenginių svorio centrui, stropų apspaudimui ir stropavimo tvarkai.
272. Mašina, naudojanti elektros energiją, į tinklą įjungiama tik po pastatymo į darbo vietą ir jos korpuso įžeminimo. Įžeminimą galima atjungti tik nutraukus elektros srovės maitinimą.
273. Mašinos kabelis, einantis nuo kranto maitinimo šaltinio, privalo turėti papildomą gyslą, sujungiančią su kranto kolonėlės įžeminimu.
274. Žmonių ir transporto praėjimo vietose mašiną maitinantis kabelis turi būti apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų.
275. Prieš įjungiant mašiną į tinklą, reikia patikrinti kabelio būvį ir įžeminimą (įnulinimą). Sudurstyti kabelį neleidžiama.
276. Mašina turi būti nedelsiant išjungiama kilus pavojui darbininkams, taip pat kroviniams, užkrautiems ant konvejerio arba kito perkraunančio įrenginio.
277. Laivų krovos įmonės operatoriui pasišalinti nuo jo aptarnaujamos mašinos leidžia tik stividorius.
278. Laivų krovos darbų įmonės vidaus transporto greitį nustato laivų krovos įmonės administracija, suderinusi su profsąjungos komitetu (jeigu yra) ir kelių eismo taisyklėmis priklausomai nuo konkrečių vietinių sąlygų.
279. Nebėginio transporto greitis laivų krovos įmonės teritorijoje pravažiuojant pro duris, išėjimus, vartus, laiptines turi būti sumažintas, užtikrinant transporto ir pėsčiųjų saugumą.
280. Uždarose sandėlių patalpose nebėginio transporto priemonių greitis neturi viršyti:
281. Vilkti mašiną leidžiama lanksčiu lynu, esant tvarkingiems stabdžiams ir vairavimo mechanizmui, taip pat iš dalies pakrovus ant platformos arba atramos.
282. Jeigu neužtikrinamas pakankamas šviežio oro kiekis, be kurio kils pavojus darbininkų saugai ir sveikatai, naudoti mašiną su vidaus degimo varikliu uždaruose sandėliuose, triumuose, vagonuose (išskyrus laivus su horizontaliu pakrovimo – iškrovimo būdu) ir konteineriuose dirbant su etileniniu benzinu draudžiama.
283. Užpildyti kuru mašinas galima tik specialiai skirtose vietose, įrengtose pagal veikiančias automobilių užpildymo stočių taisykles.
284. Esant pertraukoms darbe arba baigus darbą, operatorius privalo:
284.1. pastatyti kraną (krautuvą) į saugią vietą taip, kad strėlė, priešsvoris, galinė sienelė ir kiti elementai būtų apsaugoti nuo laivų ir vagonų manevrų veiksmų;
284.2. pastatyti į nulinę padėtį valdymo kontrolerį, komandinio kontrolerio rankenas, išjungti automato (linijinio kontaktoriaus) ir krano portalo pagrindinį jungiklį, taip pat jungiklius, esančius už portalo, užrakinti duris;
285. Baigus darbą, krautuvas turi būti pastatytas į jam skirtą vietą. Mašinos su vidaus degimo varikliais turi būti pastatytos su įjungtu stovėjimo stabdžiu.
287. Kai vėjo greitis tampa didesnis už leistinąjį (nurodytą krano pase), kranto kranai turi būti pritvirtinti prie bėgių numatytomis priemonėmis, plaukiojantys kranai – pritvirtinti papildomais tvirtinimais, be to, sustabdytas kranų darbas arba atliktas kranų peršvartavimas į saugią vietą.
288. Vikšrinių mašinų darbas krantinėse, pirsuose ir estakadose arčiau kaip du metrai iki jų krašto draužiamas.
289. Takelažas, keičiamieji ir nuimamieji krovinio kabinimo įtaisai gali būti panaudoti:
290. Draudžiama naudoti apgadintus (persuktus, įlenktus, aplaužytus) keičiamuosius ir nuimamuosius krovinio kabinimo įtaisus ir stropus, kėlimo ir transportavimo įrenginių metalines konstrukcijas su sutraukytomis vielomis, išardytomis ir sutrūkusiomis sruogomis, iškritusiais vielokaiščiais, atsuktomis veržlėmis.
291. Draudžiama:
291.1. būti po keliamu, nuleidžiamu, kabančiu arba perkeliamu kroviniu, greiferiu, keičiamaisiais ir nuimamaisiais krovinio kabinimo įtaisais;
291.2. būti keičiamųjų ir nuimamųjų krovinio kabinimo įtaisų, taros ir tuščių perkėlimo – pakrovimo mechanizmų judėjimo zonoje;
291.3. būti kranų darbo zonoje, o jei šitai negalima, tai kiekvieną kartą, kai perkeliamas krovinys, keičiami nuimamieji krovinio kabinimo stropai ir kt., reikia išeiti iš krovinių perkėlimo zonos;
291.6. traukti (mechanizmais arba rankomis) krovinį arba stropą, kai jis prišalęs arba prispaustas kitu kroviniu;
291.8. kelti nepritvirtintus, ant keliamo krovinio padėtus daiktus, separacijos medžiagas, takelažą ir kt.;
291.9. rankomis stabdyti įsiūbuotą krovinį, keičiamuosius ir nuimamuosius krovinio kabinimo įtaisus ir takelažą;
291.10. kelti kėlimo ir transportavimo mašinomis krovinius, kurių svoris nežinomas arba viršija mašinų keliamąją galią;
292. Pakabintų ilgų ir sunkių krovinių pasukimui ir nukreipimui naudojamas atotampas.
Draudžiama rankomis stabdyti ir sukinėti krovinį; laivų krovos darbus atliekantis dokininkas prie keliamo ar nuleidžiamo krovinio gali prieiti tik tada, kai sustabdytas paskutinysis krovinys kabo ne aukščiau kaip 1 m virš aikštelės. Krovinių pasukimui ir nukreipimui naudoti atitinkamo ilgio ir konstrukcijos kabeklius, kablius.
293. Atleisti stropus galima tik visiškai nuleidus krovinį (ypač tuomet, kai dirbama su sunkiasvoriais ir tais kroviniais, kurie tvirtinami kilpa su paslankiu mazgu), įsitikinus krovinio stabilumu.
294. Kad keliami kroviniai (vamzdžiai, ruošiniai ir kt.) atsitiktinai nenukristų arba nepasislinktų juos nuleidus ant rietuvės arba atlaisvinus lynus, prieš einant prie krovinio kabliu arba laužtuvu būtina patikrinti krovinio stabilumą ir nustumti galinčius nukristi krovinius.
295. Krovinių rietuves triumuose ir sandėlyje išformuoti reikia nuosekliai sluoksnį po sluoksnio, be pagilinimų. Pagilinimai leidžiami tik pagal numatytą technologiją.
297. Jeigu stropuojamas krovinys yra aštriomis briaunomis, tai tarp stropo ir briaunos reikia dėti medinius ar kitus tarpiklius.
298. Krovinius stropuoti reikia pagal jų taroje nurodytus ženklus. Stropuoti reikia tvirtai, kad nepasislinktų, nepersisvertų ir neiškristų krovinys.
299. Pasvirusius ilgus krovinius reikia stropuoti ir krauti tik pagal darbų vadovo nurodymą ir jam tiesiogiai dalyvaujant.
II. DARBO SU KRANTO KĖLIMO MAŠINOMIS REIKALAVIMAI
301. Kėlimo kranai ir kėlimo reikmenys turi būti eksploatuojami pagal gamintojo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 metų gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintose Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėse DT8-00 (Žin., 2001, Nr. 11-322) nustatytus reikalavimus.
Dirbant dviem kranams, kai jų darbo zonos persidengia (iškraunant vieną laivą), turi būti nustatyta jų darbo tvarka (eiliškumas).
302. Valdymo postų ir mechanizmų išdėstymo vietose apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad ant priekinių rėmų stiklų nebūtų atšvaistų.
305. Eksploatuoti kėlimo mašiną draudžiama, jeigu:
305.8. nesutvarkytas kablio kėlimo aukščio ribotuvas, keliamosios galios ribotuvas, yra kitų defektų, sudarančių pavojų žmonėms;
306. Kranui, turinčiam nuimamuosius krovinio kabinimo įtaisus su distanciniu valdymu (greiferius, elektromagnetus, konteinerių griebtuvus arba ritininio plieno griebtuvus), kai nebūtinas žmonių dalyvavimas operacijose prikabinant ir atkabinant, taip pat krovinio nukreipimui į pristatymo vietą (triumus, pusvagonius, rietuves), naudojant kablius, atotampas, darbas leidžiamas tik iki tam tikros vėjo greičio ribos, nurodytos krano pase.
307. Laivų krovos darbų įmonės vadovo įsakymu kiekvienam kranui nustatomas darbo režimas priklausomai nuo konkrečios vėjo greičio reikšmės.
308. Leidžiama krauti:
308.1. greiferiu – neįpakuotus ir biriuosius krovinius (išskyrus dulkių pavidalo) – pagal visas technologines schemas;
308.2. elektromagnetais ir greiferiais polipais – metalo laužą ir špižinius lydinius – pagal visas technologines schemas;
309. Kėlimo mašinomis, kurių krovinio kėlimo mechanizmas yra su frikcinėmis arba kumštelinėmis įjungimo movomis (sankabomis), neleidžiama kelti nuodingų ir sprogių medžiagų, slėgiminių indų, pripildytų oro ar dujų.
311. Vyriausioji uosto dispečerinė per budinčius dispečerius privalo mechanizacijos darbų vykdymo tarnyboms ir darbų vadovams pranešti apie pavojingą vėjo greitį, būtinumą imtis saugumo priemonių ir kartu su pamaininiais mechanikais – kontroliuoti darbų sustabdymą laiku.
312. Atliekant kėlimo ir pervežimo darbus vykdomi šie reikalavimai:
312.1. žmonėms, tiesiogiai nedirbantiems krovinių kėlimo ir pervežimo, taip pat perkrovimo darbų, draudžiama būti šių darbų vykdymo vietose ir kėlimo mašinose;
312.2. stropai parenkami pagal keliamo krovinio svorį, stropavimo taškų skaičių ir atstumą tarp jų; keliant krovinius bendros paskirties stropais, kampas tarp jų šakų turi būti ne didesnis kaip 90 laipsnių;
312.4. krovinys keliamas tik po to, kai pakėlus į 0,2-0,3 m aukštį, patikrinamas stabdžių patikimumas ir stropavimo kokybė;
312.5. krovinio, greiferio, kablio perkėlimas leidžiamas ne žemiau kaip 1 m virš pasitaikančių kelyje kliūčių ir ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo jų;
312.6. perkeliamą krovinį leidžiama nuleisti tik į parengtą vietą, kurioje krovinys negalėtų nukristi, apvirsti ar nuslinkti;
312.7. kad būtų galima lengvai ištraukti iš po krovinio stropus ar grandines, jų nesugadinant, krovinių sandėliavimo vietoje turi būti iš anksto padėti reikiamo stiprumo padėklai arba tarpinės;
312.9. krauti krovinius ir imti juos iš rietuvių reikia tvarkingai, nepažeidžiant nustatytos krovinių sandėliavimo tvarkos ir neužkraunant takų;
312.10. į pusvagonius, platformas bei automobilius kroviniai turi būti kraunami taip, kad iškraunant būtų patogu ir saugu juos stropuoti. Šiam tikslui turi būti naudojami intarpai, konteineriai, inventoriniai (grąžinamieji) stropai;
312.11. pusvagoniai, platformos, automobiliai ir vagonėliai turi būti kraunami, nepažeidžiant jų pusiausvyros;
313. Dirbant kranams su greiferiu arba elektromagnetais, turi būti vykdomi šie reikalavimai:
313.1. draudžiama dirbti kranui su greiferiu, elektromagnetu, automatiniu griebtuvu, kai nėra aptverta pavojinga zona ir pažymėta įspėjamaisiais ženklais;
313.2. krano veikimo zonoje draudžiama būti žmonėms ir vykdyti darbų, jeigu krane įrengtos nuimamos prikabinimo priemonės su distanciniu valdymu, išskyrus eksportinės miško medžiagos atkrovimo atvejus, kai kubatūros apskaičiavimas ir rąstų atrinkimas turi būti atliekamas tik visiškai sustabdžius kraną ir nuleidus ant žemės greiferį;
313.3. pagalbiniams darbininkams leidžiama dirbti magnetinių ir greiferinių kranų veikimo zonoje jų darbo pertraukos metu, t. y. kai greiferis ar magnetas nuleisti ant žemės. Išimtis daryti leidžiama tais atvejais, kai laivų krovos įmonės administracija iš anksto sudaro ir patvirtina tokių darbininkų darbų saugos priemones;
313.4. kėlimo mašinas su greiferiu leidžiama naudoti tik pasvėrus bandymui pasemtą greiferiu medžiagą. Semiama nuo neseniai supiltos medžiagos horizontalaus paviršiaus. Greiferio svoris su pasemta medžiaga turi būti ne didesnis už krano keliamąją galią. Jeigu krano keliamoji galia kinta priklausomai nuo strėlės siekio, tai greiferio ir pasemtos medžiagos svoris turi būti ne didesnis už krano keliamąją galią, atitinkančią tą strėlės siekį, kuriam esant kranas dirba;
313.5. dirbti prie elektromagnetinio mechanizmo galima tik visiškai jį atjungus nuo elektros srovės tinklo;
313.6. draudžiama liesti krovinį elektromagnetu iš šono arba iš viršaus. Jį galima įjungti tik nuleidus prie krovinio;
314. Laivų krovos įmonės darbininkams, techninio aptarnavimo ir remontiniam personalui keičiamus krovinių prikabinimo įtaisus aptarnauti leidžiama tik po to, kai šie nedirba, nuleisti ant žemės ir patikimai pritvirtinti.
315. Tais atvejais, kai krane su distanciniu valdymu ir įrengtomis prikabinimo priemonėmis (išskyrus greiferius ir elektromagnetus) reikalingas asmuo, prižiūrintis krovinių priėmimą arba išdavimą, žmogaus įėjimas į pavojingą zoną leidžiamas tik tada, kai krano darbas sustabdytas ir krovinys nuleistas ant žemės.
316. Pritraukti krovinį kranais leidžiama tik naudojant kanifas–blokus arba kitais būdais, kurie užtikrina vertikalią kranų linijų padėtį, neleidžiama būti lynų įtempimo zonoje ir jų susidarančiame kampe. Statant kanifas–bloką, reikia įsitikinti jo tvirtinimo patikimumu.
317. Tempiant krovinį kanifas–blokų pagalba, turi būti užtikrinta, kad jis neužklius jo traukimo kelyje už pasitaikančių kliūčių.
318. Dirbant kranais draudžiama:
318.2. būti prie dirbančio stelinio ar bokštinio krano, kur galima patekti tarp sukamųjų ir nesukamųjų krano dalių;
318.4. kelti užpiltus žemėmis ar prišalusius, apkrautus kitais kroviniais, pritvirtintus varžtais arba užpiltus betonu krovinius;
318.6. naudoti krovinį užgriebiančius įrenginius, pagalbinį takelažą, įtaisus ir tarą, neatitinkančius keliamosios galios arba keliamojo krovinio svorio arba ne pagal paskirtį;
318.7. vilkti krovinius žeme, grindimis ar bėgiais, užkabinus juos kabliu, kai krovinio kėlimo lynai yra pasvirę;
318.8. traukti geležinkelio vagonus, platformas krano kabliu, neįrengus kreipiamųjų skridinių, laikančių krovinio kėlimo lynus vertikalioje padėtyje;
318.9. stropuotojui prieiti prie nuleidžiamo arba keliamo krovinio jam pakilus aukščiau kaip 1 metras nuo žemės, jeigu kėlimo arba nuleidimo zonoje yra žmonės;
318.10. traukti keliamą, perkeliamą ar leidžiamą krovinį. Ilgi ir dideli kroviniai turi būti pasukami atitinkamo ilgio kobiniais arba atotampomis;
318.15. stropuotojui lyginti keliamą ar perkeliamą krovinį savo svoriu ir taisyti netinkamai uždėtus stropus;
318.16. kelti ir nuleisti krovinį į vagonus be specialių įtaisų arba neįrengus specialių priėmimo aikštelių;
318.18. kai dėl krano veikimo spindulio pailginimo įsiūbuojamas krano kablys, keičiamieji ir nuimamieji krovinio kabinimo įtaisai, krovinys arba greiferis;
319. Draudžiama kranu kelti žmones, išskyrus atvejus, kai būtina suteikti pagalbą nukentėjusiajam (šiuo atveju turi būti imtasi priemonių, užtikrinančių keliamų asmenų saugumą).
320. Atskirais atvejais žmonių kėlimas kranais leidžiamas specialiuose pakabinamuose lopšiuose, vykdant dažymo ir remonto darbus, apžiūrint kėlimo mašinų konstrukcijas, taip pat vykdant krovinio stropavimo arba nukabinimo darbus.
321. Keliant žmones pakabinamuose lopšiuose turi būti numatytos priemonės, kad būtų išvengta jų užkliuvimo už pastatų, konstrukcijų.
322. Pastebėjus stabdžių nepatikimumą arba neteisingą stropavimo būdą, krovinys tuoj pat turi būti nuleistas ant žemės ir pažeidimai pašalinti.
323. Tuo atveju, jeigu operatorius (mašinistas) nemato viso perkeliamo krovinio kelio ar stropuotojo, turi būti paskirtas signalininkas, kuris gerai matytų krovinio kelią ir stropuotoją, kurį matytų operatorius.
325. Perkraunant biriuosius krovinius greiferiais, leidžiama dirbti be signalininko su sąlyga, kad operatorius gerai mato darbo zoną ir kad joje nėra žmonių.
326. Dirbdamas stropuotojas ar signalininkas naudojasi nustatyta signalizacijos ženklų sistema (2 priedas). Leidžiamas abipusis radijo telefoninis ryšys, esant blogam matomumui, nepakankamam apšvietimui, rūkui, nepalankioms atmosferinėms sąlygoms, jeigu operatorius blogai mato signalininko ženklus arba keliamą krovinį. Nesant tokiam ryšiui, krano darbas turi būti sustabdytas.
327. Operatorius neturi teisės vykdyti tokią komandą, kuri buvo duota žodžiu ar kitu nenustatytos formos signalu. Jei signalas neaiškus, operatorius privalo sustabdyti krano darbą, kol nepaaiškės duoto signalo reikšmė. Komandą „STOP“ operatorius privalo įvykdyti tuoj pat, nepriklausomai nuo to, kieno ir kokiu būdu ji duota.
III. DARBO SU PLAUKIOJANČIAIS KRANAIS REIKALAVIMAI
330. Plaukiojančiu kranu perkraunant krovinį iš laivo į krantą, šiam darbui vadovauja stropuotojas laive ir stropuotojas krante.
IV. DARBO SU KONTEINERINIAIS PERKRAUTUVAIS REIKALAVIMAI
332. Krovininės operacijos su konteineriniais perkrautuvais turi būti atliekamos pagal gamyklos-gamintojos techninius reikalavimus ir rekomendacijas.
333. Panaudojant perkrautuvus, neturinčius pasukamo 90° kampu konteinerio griebtuvo arba konteinerio, esančio skersai laivo diametralinės plokštumos, perkrovimas turi būti atliekamas specialia pakaba, kuri pakabinama ant konteinerio griebtuvo. Išilginę pakabos rėmo ašį tvirtina 90° kampu išilginei griebtuvo ašiai. Sujungimo būdas atliekamas atitinkamai pagal techninės dokumentacijos nustatytą tvarką.
334. Pažeidus geometrinius atstumus tarp konteinerių kampiniais fitingais, konteineris yra perkraunamas specialia pakaba, pakabinama ant konteinerio perkrautuvo griebtuvo.
335. Darbai, vykdomi iškraunant iš nespecializuotų laivų, triumų, nuo visų laivo denių, taip pat tais atvejais, kai perkrautuvo mašinistas nemato konteinerių pastatymo arba paėmimo vietos, turi būti atliekami tik vadovaujant signalizuotojui.
336. Perkeliant krovinius perkrovimo mašinomis komandos paduodamos ženklais, atitinkančiais signalizacijos sistemą (2 priedas).
337. Komandos – „atidaryti pasukamuosius griebtuvus“ reiškia „atidaryti greiferį“, „uždaryti pasukamuosius griebtuvus“ – „uždaryti greiferį“.
339. Dirbant perkrautuvu draudžiama:
339.1. kelti krovinį, konteinerį, kurio svoris nežinomas arba abejotinas; žinias mašinistas gauna iš darbų vadovo;
339.3. kelti konteinerį, jeigu nuo jo nenuimti visi tvirtinimai. Žinias apie tvirtinimo nuėmimą operatorius gauna iš asmens, vykdančio stropuotojo funkcijas;
339.4. kelti konteinerį, jeigu krovininių lynų ašinė linija tarpe tarp konsolės iki keliamo lyno nesudaro vertikalios padėties, taip pat siūbuoti konteinerį jį pastatant;
339.5. kelti konteinerio griebtuvą, neįsitikinus pagal signalinius prietaisus, kad jo uždaromosios spynos atidarytos arba uždarytos;
339.6. kelti konteinerį (krovinį) ir konteinerinį griebtuvą vertikaliai arba horizontaliai arčiau kaip vienas metras nuo kelyje esančių daiktų;
339.8. perkelti žmones, išskyrus ypatingus atvejus: suteikiant pagalbą nukentėjusiesiems ir perkeliant (nuleidžiant) žmones į kitą konteinerių aukštą, panaudojant specialų lopšį, prikabintą konteineriams. Šiais atvejais darbas turi būti vykdomas pagal specialią instrukciją, dalyvaujant stividoriui;
339.9. pakrauti ir iškrauti priekabas, konteinerių vežimėlius, esant vilkiko ar mašinos kabinoje žmonių;
V. DARBO SU KONVEJERIAIS REIKALAVIMAI
341. Kroviniai, kurie gali nuriedėti nuo ritinėlinio konvejerio, turi būti kraunami į specialią tarą (padėklus, pavažas su bortais ir kt.). Tokių krovinių transportavimas ritinėliniu konvejeriu galimas tik tuo atveju, kai ritinėliai turi specialų profilį (dviejų konusų).
VI. DARBO SU ELEVATORIAIS REIKALAVIMAI
VII. DARBO SU PNEUMATINIAIS KRAUTUVAIS REIKALAVIMAI
346. Laivų krovos įmonės darbininkai, užimti grūdinių krovinių perkrovimu, panaudojant pneumatinius krautuvus privalo būti specialiai apmokyti.
347. Pneumatinių krautuvų ir vamzdynų montavimas turi būti atliekamas, vadovaujant šių darbų vadovui ir mechanizacijos grupės vadovui, atsižvelgiant į darbų saugos instrukcijos reikalavimus.
348. Vamzdyno vertikali dalis turi būti palaikoma trišakiu su talėmis, kranu arba kitais įrenginiais, o horizontali dalis – atramomis arba strypais.
349. Pastatyti denyje pneumatiniai krautuvai turi būti patikimai pritvirtinti, siekiant išvengti jų pasislinkimo, esant laivo krenui arba diferentui.
352. Valant laivo triumą, darbininkai turi būti apsirengę dulkes nepraleidžiančiais kombinezonais, naudoti akinius ir respiratorius.
353. Dirbant pneumatiniu krautuvu triume turi būti ne mažiau kaip 2 laivų krovos darbų įmonės dokininkai ir turėti apsaugos diržus su saugos lynais, o denyje, prie liuko komingso – stebėtojas, kuris palaikytų ryšį su dirbančiais triume ir nedelsdamas galėtų suteikti pagalbą.
VIII. DARBO SU AUTOKRAUTUVAIS IR ELEKTROKRAUTUVAIS REIKALAVIMAI
356. Užkabinant krovinį autokrautuvo šakėmis, būtina:
356.1. krovinius prie šakių vertikalios dalies dėti glaudžiai, kad apvertimo momentas būtų mažiausias;
356.2. krovinį dėti tolygiai ant abiejų šakių, išsikišti krovinys gali ne daugiau kaip vienu trečdaliu jos ilgio;
356.3. dėti krovinį taip, kad jo viršutinė dalis neišsikištų virš vertikalios šakių dalies arba atitvėrimo grotelių daugiau nei vienu trečdaliu jų aukščio.
Pastaba. Didelio gabarito krovinių viršutinė dalis gali išsikišti virš atitvėrimo grotelių daugiau kaip vienu trečdaliu savo aukščio, tada leidžiama vežti tik vieną krovinį ir, važiuojant pro sandėlio vartus ir sukrautus krovinius, reikia paskirti signalizuotoją.
357. Privažiavus su kroviniu prie rietuvės, šakės užkabinimo įrenginių pakaitalai turi būti nuleisti, o keltuvo rėmai atlenkti atgal.
Rėmus pastatyti į vertikalią padėtį, krovinį pakelti į rietuvės aukštį leidžiama tada, kai krautuvas yra prie pat rietuvės ir nejuda.
358. Transportuojant krovinius krautuvais, keltuvų rėmai turi būti nuleisti, o užkabinimo, prikabinimo priemonės turi užtikrinti krovinio pakėlimą nuo žemės (0,15–0,20 m), kaip nurodyta krautuvo techninėje dokumentacijoje.
359. Krautuvo judėjimo kelyje atsiradus kliūčiai, leidžiama krovinį pakelti į reikiamą aukštį ir lėtai judėti. Pravažiavus kliūtis, krovinį reikia nuleisti į pradinę padėtį.
Draudžiama transportuojamą krovinį prilaikyti rankomis.
360. Jeigu keliami kroviniai, padėklai ant krautuvo šakių arba ant kito nuimamo užkabinamo įrenginio užstoja vairuotojui kelią, tai būtina važiuoti atbuline eiga.
361. Dirbant krautuvu su strėle, neleidžiama traukti arba nutraukti užstropuotą krovinį nuo rietuvės arba platformos; jį iš pradžių reikia pakelti, o po to perdėti.
362. Krautuvu su kaušu, lakštu leidžiama krauti tik smulkius birius krovinius: anglį, smėlį, grūdus, durpes, krovinius.
363. Transportuoti smulkios taros krovinius krautuvu leidžiama tik ant padėklų (lapų) arba su specialiomis krovinio užkabinimo priemonėmis. Be padėklų, lapų ir specialių krovinio užkabinimo priemonių leidžiama transportuoti tik tvirtai ant šakių sukrautus krovinius.
364. Transportuoti ilgamečius krovinius leidžiama tik lygia teritorija. Prieš krautuvą turi eiti specialiai paskirtas laivų krovos darbų įmonės darbininkas – signalizuotojas, kuris perspėja priešpriešinį transportą ir žmones.
Stropavimo būdas turi užtikrinti, kad krovinys neišsiskleistų, neišbyrėtų ir nenukristų.
365. Tik patyrę laivų krovos įmonės vairuotojai, kurių darbo stažas ne mažesnis kaip 1 metai, tiesiogiai vadovaujami darbų vadovo, gali poriniais krautuvais dėti į rietuves ilgus krovinius aikštėje, kurioje yra pakankamai vietos manevrams. Poriniam darbui naudojami vienodos techninės charakteristikos krautuvai.
Masiškai kraunant tokius krovinius ir jei laivų krovos įmonėje yra darbo technologinės schemos, šiems darbams vadovauti leidžiama patyrusiam signalizuotojui, turinčiam ne žemesnę kaip trečios klasės dokininko – mechanizatoriaus kvalifikaciją.
366. Draudžiama naudoti krautuvą šioms operacijoms:
366.7. šakių pakišimui po kroviniu arba – jeigu po kroviniu nėra tarpo, reikalingo laisvam šakių pakišimui;.
366.8. krauti krovinį kranu tiesiai ant krautuvo užkabinančio įrenginio, jeigu jis neturi tvirto pagrindo;
366.9. užkabinti krovinį viena šake, išskyrus atvejus, numatytus darbo technologinėse schemose, darbų organizavimo planuose arba laikinose technologinėse instrukcijose;
367. Darbo metu pastebėjus kokius nors autokrautuvo arba užkabinimo priemonių gedimus, reikia nedelsiant nutraukti darbą ir pašalinti juos; tuo atveju, jeigu tai padaryti neįmanoma, iškviesti pamainos mechaniką.
368. Krautuvais (vilkikais) dirbti, važiuoti krantine, sandėlių rampa, estakada ir krovimo stalais leidžiama tik tada, kai juose yra atmušos įrenginiai, neleidžiantys krautuvams nukristi.
Ant tarpinių laivo denių krautuvams dirbti leidžiama tik tada, kai triumų liukai uždaryti.
369. Prieš nuleidžiant (iškeliant) krautuvą iš triumo (į triumą), būtina jo šakes visiškai nuleisti, įjungti stabdžius, išjungti variklį, tam skirtose krautuvo vietose uždėti specialius stropus ar kitas tvirtinimo priemones, kilstelėti jį nuo žemės įsitikinti, ar tinkamas stropavimas. Darbų vadovas atsako už teisingo stropavimo organizavimą ir saugų krautuvo nuleidimą (pakėlimą) į triumą ir iš triumo, taip pat jo pastatymą darbo vietoje.
370. Dirbti krautuvu (vilkiku) triume leidžiama ant tvarkingo ir tvirto pajolo arba falšpajolo (tarpinių denių).
Leidimą dirbti triume krautuvu duoda stividorius ir laivo administracijos atstovas, kurie prieš pradedant darbą privalo patikrinti krautuvo darbo vietą.
371. Žmonių pervežimas krautuvuose, kuriuose nėra specialių keleivių pervežimui vietų, draudžiamas. Draudžiama vežti žmones ant balansyro, pakojų, sparnų, krovinį užgriebiančių įrengimų, taip pat krautuvo kabinoje, kurioje nėra specialios vietos keleiviams.
372. Vieta, kur vykdomi darbai su lopšiu, turi būti tvirtos dangos ir nenuožulni.
Kelti žmones reikia tolygiai, kai keltuvo rėmai yra vertikalioje padėtyje ir krautuvas sustabdytas. Kai žmonės keliami lopšyje, vairuotojas negali pasitraukti iš valdymo posto ir perstatinėti krautuvą.
374. Lopšys, naudojamas žmonių kėlimui, turi būti patikrintas ir su žymekliu (bandymo laikas – kas 12 mėnesių).
375. Siekiant užtikrinti žmonių saugumą keliant lopšiu, būtina vadovautis stividoriaus sudaryta instrukcija, kuri suderinama su laivų krovos įmonės darbų saugos tarnyba.
376. Krautuvo (vilkiko) vairuotojas, prieš pradėdamas dirbti su sprogiais, nuodingais ir kitais pavojingais kroviniais, turi išklausyti specialų darbų vadovo instruktažą.
377. Jeigu nėra saugos ženklų, draudžiama krautuvais (vilkikais) dirbti ant geležinkelio bėgių, skirtų vagonų pakrovimui, iškrovimui, taip pat ant važiuojamosios kelio dalies.
378. Krautuvu (vilkiku) pervažiuojant per geležinkelio pervažą, draudžiama važiuoti dviem eilėmis ta pačia kryptimi, perjungti greitį ir aplenkti kitą krautuvą.
379. Draudžiama krautuvu važiuoti per geležinkelio bėgius prieš artėjantį traukinio sąstatą. Jeigu prie geležinkelio pervažos stovi sąstatas, vairuotojas pervažiuoti gali tik tada, jeigu leidžia traukinių derintojas arba lokomotyvo mašinistas. Jeigu jų nėra, tik po to, kai įsitikina, kad prie sąstato nėra lokomotyvo.
380. Draudžiama krautuvą palikti ten, kur vyksta pakrovimo-iškrovimo darbai, tarp sandėlio durų, ant geležinkelio pervažų, keliuose po kranais, taip pat su pakeltu vežimėliu ir su kroviniu ant užkabinimo įrenginio.
381. Krautuvas (vilkikas) perduodamas kitam vairuotojui pagal įmonės nustatytą tvarką, dalyvaujant pamainos mechanikui. Draudžiama savavališkai perduoti krautuvą.
382. Draudžiama dirbti su krautuvais (vilkikais), jeigu neveikia garsinis signalas, nedega stabdžių, gabaritų ir posūkių signalai.
XI. DARBO SU GERVĖMIS REIKALAVIMAI
384. Prieš pakeliant krovinį būtina įsitikinti, ar jo svoris neviršija gervės keliamosios jėgos. Prieš kiekvieną kėlimą krovinio užstropavimui ir stabdžių patikrinimui reikia išbandyti – kilstelėti krovinį aukštyn 0,2–0,3 m ir tik po to krovinį kelti toliau.
385. Kelti ir nuleisti krovinį reikia tolygiai, netrūkčiojant ir nesiūbuojant. Draudžiama staigiai pakeisti kryptį, išskyrus atvejus, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei ir sveikatai.
386. Jeigu staiga nukrinta įtampa arba nutrūksta elektros srovė, kontrolerį reikia pastatyti į nulinę padėtį, jungiklį išjungti ir apie tai pranešti darbų vadovui.
I. BendrIEJI REIKALAVIMAI
389. Prieš krovos darbų pradžią su pavojingais kroviniais laive ir krante turi būti pastatyti saugos ženklai.
390. Turi būti pastatyti saugos skydai su užrašais:
– „DĖMESIO – SPROGIMO PAVOJUS“ – apdorojant 1.1÷1.3, 2.3, 2.4, 5.2 poklasių pavojingus krovinius;
– „DĖMESIO – OKSIDATORIUS“ – apdorojant 5 klasės, taip pat ir kitų klasių (2.1, 6.1, 8.1, 8.3) krovinius, pasižyminčius oksidatorių savybėmis.
Skydų matmenys – 600 x 400 mm, ryškios raidės šviesiame fone.
Skydai statomi matomose vietose prie pavojingos zonos ribų, taip pat prie laivo trapų (aparelių), prie įėjimų į krovinines patalpas.
Tamsiu paros laiku saugos ženklai ir skydai turi būti apšviesti, arba užrašai turi būti užrašyti švytinčiais dažais.
391. Atlikti krovos darbus su pavojingais ir kenksmingais kroviniais bei žaliomis odomis galima tik suderinus su higienos centru ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnyba. Tokie kroviniai apdorojami specialiai tam skirtuose baruose arba krantinėse.
392. Laivų krovos darbų įmonės administracija, vadovaudamasi šiomis Taisyklėmis, Tarptautiniu pavojingų krovinių gabenimo jūra kodeksu, SOLAS 74 reikalavimais, atsižvelgdama į uosto ypatumus ir krovinio savybes, jo įpakavimą, privalo sudaryti technologinių ir organizacinių-techninių priemonių planą (technologines korteles, instrukcijas, įsakymus ir t. t.). Šioje dokumentacijoje turi būti nurodyta:
– laivų krovos darbų įmonės sandėliuose leidžiamų sandėliuoti pavojingų krovinių nomenklatūra (pagal klases, poklasius, kategorijas, grupes arba pavadinimus) ir kiekis;
– pagal tiesioginį transportavimo variantą laivų krovos darbų įmonėje perkraunamų pavojingų krovinių nomenklatūra;
– laivų krovos darbų įmonės ir laivo administracijos, o būtinais atvejais – ir geležinkelio, krovinio siuntėjo ir gavėjo ryšys ir sąveika susidarius avarinėms situacijoms;
– krovinių, kurie nepriimti pervežimui (perkrovimui) dėl pažeisto įpakavimo, šių Taisyklių arba Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso reikalavimų neįvykdymo, išvežimo iš laivų krovos darbų įmonės teritorijos tvarka;
– krovinio įpakavimo pažeidimų likvidavimui specialios vietos ir likvidavimo eiliškumas, vietos krovinio perkrovimui iš vienos taros į kitą;
– pavojingų krovinių likučių, pašalinus avarinę situaciją, saugojimo vietos ir šių krovinių išvežimo utilizacijai tvarka.
393. Kroviniai, kuriuos draudžiama laikyti laivų krovos darbų įmonėje arba kurių laikymui įmonė neturi sąlygų, turi būti perkraunami pagal tiesioginį transportavimo variantą.
394. Visų klasių kroviniai uždaruose konteineriuose, išskyrus tuos, kuriuos draudžiama laikyti laivų krovos darbų įmonėje, gali būti saugomi konteinerių perkrovimo specializuotų kompleksų atviruose sandėliuose ir universalių perkrovimo kompleksų aptvertose ir saugomose aikštelėse.
395. Pavojingus krovinius specializuotuose konteineriuose leidžiama laivų krovos darbų įmonėje saugoti vienetinių krovinių sąlygomis.
396. Vienetiniai ir paketiniai pavojingi kroviniai turi būti saugomi paprastai specializuotuose dengtuose sandėliuose. Šių sandėlių atskiros sekcijos viena nuo kitos turi būti atskirtos priešgaisrinėmis pertvaromis.
397. Tuščių krovininių vienetų su neišvalytais pavojingo krovinio likučiais saugojimas ir perkrovimas turi būti atliekamas pagal tokiam kroviniui keliamus reikalavimus.
398. Kiekviename sandėlyje ir perkrovimo-iškrovimo aikštelėje turi būti sudarytas gaisro ir avarinių situacijų likvidavimo operatyvinis planas priklausomai nuo pavojingo krovinio pobūdžio. Vienas operatyvinio plano egzempliorius turi būti iškabintas sandėlyje.
399. Draudžiama įvežti į laivų krovos darbų įmonę tuos pavojingus krovinius, kurių įvežimas neleistinas pagal šias Taisykles arba kurių įpakavimas ar kurių pervežimo dokumentai netenkina šių Taisyklių ir Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso reikalavimų.
400. Įvežti pavojingą krovinį į laivų krovos darbų įmonės teritoriją leidžiama tik esant raštiškam uosto administracijos leidimui.
401. Priimant į laivų krovos darbų įmonės sandėlį pavojingus krovinius arba pervežant pagal tiesioginio transportavimo variantą, laivų krovos darbų įmonės administracijos vadovas privalo patikrinti:
– uosto vadovybės leidimą krovinio įvežimui į laivų krovos darbų įmonės teritoriją;
– krovinio siuntėjo dokumentų apiforminimą;
– krovinio pažymą (deklaraciją, sertifikatą) pagal Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso reikalavimus;
– krovinio įpakavimo arba taros ir ženklinimo atitikimą šių Taisyklių ir Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso reikalavimams;
– ar yra sandėlyje tinkamas kovos su gaisru ir avarinių situacijų likvidavimo operatyvinis planas ir ar yra reikiamos priemonės šio plano realizavimui;
– reikiamų ryšio priemonių būklę.
402. Saugant pavojingus krovinius konteineriuose arba taroje atviruose sandėliuose ir sandėliuose-pastogėse, visos krovinio sekcijos arba rietuvės plotas neturi viršyti nustatyto konkrečiai krovinio klasei ploto arba 300 m2, jei toks plotas konkrečiai nenurodytas. Priešgaisrinei tarpai tarp rietuvių turi būti ne mažesni kaip 6 m.
403. Pavojingi kroviniai dengtuose sandėliuose turi būti kraunami ne arčiau kaip per 0,7 m nuo sandėlio sienų, paliekant ne siauresnius kaip 2,0 m tarpus tarp rietuvių. Išilginių ir skersinių pravažiavimo kelių plotis priklauso nuo naudojamų mechanizacijos priemonių, bet turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m.
404. Sprogstamų ir stipriai veikiančių nuodingų medžiagų perkrovimui naudojami kranai turi būti su dviem nepriklausomais vienas nuo kito stabdžiais krovinio kėlimo mechanizme ir strėlės siekio keitimo mechanizme. Jei šis reikalavimas netenkinamas, krano keliamo krovinio masė neturi viršyti 50% krano keliamosios galios.
406. Draudžiama pakrauti ir iškrauti pavojingus krovinius į kelių transporto priemones, esant neišjungtam automobilio varikliui.
407. Avarinės situacijos su pavojingais kroviniais atveju (gaisras, krovinio išsipylimas ar ištekėjimas ir kt.) visi krovos darbuose dalyvaujantys asmenys privalo išeiti iš sandėlio (aikštelės). Į avarijos vietą būtina iškviesti uosto avarinę brigadą avarijos likvidavimui pagal operatyvinį planą.
408. Draudžiama sandėlyje, krantinėje arba krovos darbų aikštelėje atlikti bet kokius pavojingo krovinio taros remonto darbus, perkrauti krovinį iš vienos taros į kitą.
409. Triumus ir vagonus būtina gerai išvėdinti prieš iškraunant iš jų pavojingus ir kenksmingus krovinius.
410. Prieš įeinant į laivo krovinių patalpą, sandėlį, konteinerį, kuriuose yra pavojingi kroviniai, galintys išskirti nuodingus, ėdžius arba degius garus (dujas), būtina atlikti patalpos oro kontrolę. Įeiti į krovinių patalpą oro kontrolei galima tik su kvėpavimo organų asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
411. Draudžiama apdoroti į maišus supiltą kalcinuotą sodą, bario chloridą ir kitas panašų poveikį žmogaus organizmui turinčias medžiagas esant aukštesnei kaip +20°C oro temperatūrai, taip pat esant vėjo greičiui didesniam kaip 9,8 m/s.
412. Priklausomai nuo krovinio fizinių ir cheminių savybių visi krovos darbuose dalyvaujantys asmenys turi būti aprūpinti atitinkamais spec. drabužiais ir kitomis asmeninės apsaugos priemonėmis (akiniai, respiratoriai, dujokaukės ir kt.).
413. Ten, kur vyksta kenksmingų ir pavojingų krovinių krovos darbai, turi būti medicininis postas ir perspėjamieji užrašai (ženklai) pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbo vietose nuostatų reikalavimus.
414. Prieš pradedant kenksmingų krovinių krovos darbus, dirbantieji turi būti supažindinti su sanitarinėmis taisyklėmis. Instruktuoja stividorius ir medicininio personalo atstovas.
415. Siekiant eliminuoti nelaimingų atsitikimų galimybę perkraunant pavojingus krovinius, ypatingas dėmesys atkreipiamas į taros būklę. Jei krovos darbų metu bus pastebėta garų arba dujų išsiskyrimas iš krovinio, krovos darbai sustabdomi.
416. Perkraunant lengvai užsiliepsnojančius ir degius krovinius, rūkyti ir naudotis atvira ugnimi galima tik specialiai tam skirtose vietose, pagal visų priešgaisrinės saugos reikalavimus.
417. Apdorojant kenksmingus ir pavojingus krovinius bei baigus darbą, draudžiama rūkyti, valgyti ir pasitraukti iš darbo vietos asmeniniais reikalais tol, kol nebus kruopščiai nuplautos rankos, išskalauta burna ir įvykdyti kiti asmeninės higienos reikalavimai.
418. Pasikeitus meteorologinėms sąlygoms, kurios turi įtakos kenksmingų ir pavojingų krovinių būklei ir susidaro galimybė įvykti nelaimingam atsitikimui arba apsinuodijimui, darbai sustabdomi.
419. Pastebėjus kenksmingų medžiagų išbyrėjimą arba išsiliejimą dėl taros pažeidimo arba esant nekokybiškai tarai, būtina imtis priemonių, eliminuojančių šių medžiagų kenksmingą poveikį žmonėms.
420. Avarinių situacijų padarinius (krovinio išbyrėjimas, ištekėjimas ir pan.) likviduoja tik specialiai apmokyti dokininkai – avarinių brigadų nariai, naudodamiesi asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
421. Baigę darbą su kenksmingais ir pavojingais kroviniais, laivų krovos darbų įmonės dirbantieji privalo nusiplauti duše. Sanitarinis apdorojimas vienpusiame duše atliekamas tik dirbant su kroviniais, kuriems būtinas karantinas.
422. Panaudoti spec. drabužiai nukenksminami pagal sanitarinio gydytojo nurodymus specialioje patalpoje.
423. Krovinio paėmimo įtaisai ir kita technologinė įranga, besiliečianti su kenksmingais ir pavojingais kroviniais, turi būti kruopščiai mechaniniu būdu nuvalyta, o atskirais atvejais – ir specialiai sanitariniu būdu apdorota.
Mechaninis valymas, plovimas, sanitarinis apdorojimas atliekami pagal sanitarinio gydytojo nurodymus specialiai išskirtose vietose.
II. kenksmingų ir pavojingų krovinių perkrovimO ir saNDĖLIAVimO REIKALAVIMAI
Darbo su balionais su suslėgtomis ir suskystintomis dujomis reikalavimai
425. Krovos darbus su balionais, kuriuose yra suslėgtos arba suskystintos dujos, gali atlikti tik specialiai apmokyti darbininkai darbui su tokiais kroviniais.
426. Balionus su suslėgtomis arba su suskystintomis dujomis perkrauti krovininiais kranais galima tik naudojant specialią tvirtą tarą su amortizatoriais arba tarpinėmis. Kad balionai nepasislinktų ir nenukristų juos perkraunant, būtina balionus pritvirtinti.
427. Transportuoti ir perkelti balionus reikia lėtai ir sklandžiai, neleistini smūgiai ir trūkčiojimai.
428. Draudžiama laikyti balionus su suslėgtomis arba suskystintomis dujomis tiesiogiai saulės apšviečiamoje vietoje bei arti šildymo įtaisų.
Darbo su sprogstamosiomis medžiagomis reikalavimai
430. Krovos darbai su sprogiomis medžiagomis turi būti atliekami pagal specialių instrukcijų reikalavimus.
431. Siekiant eliminuoti krovinio su sprogiomis medžiagomis slankiojimą triume, tarp atskirų dėžių, rietuvių ir laivo bortų neturi likti laisvų tarpų. Tuo tikslu tarp krovinio rietuvių, laivo borto, denio dedami specialūs tvirtinimai.
432. Sprogios medžiagos perkraunamos kibirkščių nesukeliančiais krovinių paėmimo įtaisais. Krano kablys turi būti apvyniotas audiniu arba apipintas minkšta virvute.
433. Sprogių medžiagų pervežimui naudojamos transporto priemonės su elektros pavara turi būti nesprogios konstrukcijos, o priemonės su vidaus degimo varikliais – aprūpintos kibirkščių gesintuvais.
434. Krovinį kelti ir nuleisti reikia labai lėtai ir sklandžiai, patys krovos darbai turi būti atliekami laikantis visų saugos reikalavimų (krovinio nestumdyti, nemėtyti, nevilkti, netrankyti ir t. t.).
435. Sprogių medžiagų krovos darbuose naudojami kranai turi būti su dviem nepriklausomais stabdžiais, skirtais krovinio pakėlimo ir krovininės strėlės siekio keitimo mechanizmams. Jei šis reikalavimas neįvykdytas, kranu keliamo krovinio masė neturi viršyti 50% krano keliamosios galios.
436. Sprogius krovinius krauti leidžiama tik šviesiu paros metu. Krauti tamsiu paros metu galima tik suderinus su uosto administracija ir esant krovos darbų zonos apšviestumui ne mažiau kaip 50 lx.
437. Sprogius krovinius įvežti į laivų krovos darbų įmonės teritoriją ir privežti prie krantinės galima tik visiškai paruošus laivą krovinių pakrovimui. Iškrauti iš laivo šiuos krovinius galima tik visiškai paruošus transporto priemones krovinių nuvežimui nuo krantinės.
Minimaliai saugiu atstumu nuo krovos darbų vietos turi stovėti gaisrinė mašina arba kateris.
Darbo su gyvuliais, paukščiais ir gyvulininkystės žaliavomis reikalavimai
438. Jei laivų krovos darbų įmonėje sistemingai pakraunami ir iškraunami gyvuliai, paukščiai, tam turi būti numatyta speciali įranga (krantinė, gyvulių užuogana, izoliatoriai, pastogės, girdyklos) ir patalpos veterinarinės priežiūros atstovams.
439. Laivų krovos darbų įmonės administracija privalo informuoti veterinarinės priežiūros atstovus apie būsimą gyvulių pakrovimą arba iškrovimą.
440. Gyvulių ir žvėrių pakrovimas turi būti atliekamas stebint kliento atstovams arba specialiai apmokytiems asmenims, turintiems gyvulių priežiūros žinių ir patirties.
Perkrovimo priemonės ir įranga (platformos, vagonų tilteliai, laipteliai, neštuvai ir kt.) turi būti švarūs, laipteliai ir tilteliai turi būti su ištisiniu aptvėrimu.
441. Pastebėjus gyvulių susirgimo požymių, būtina apie tai informuoti veterinarinės tarnybos ir higienos centro atstovus.
442. Gyvulininkystės žaliavas perkrauti reikia laikantis profilaktinių priemonių, nesukelti dulkių laive ir sandėlyje. Draudžiama mėtyti žalių odų ryšulius ir gniutulus.
443. Krovinių buvimo vietas, praėjimus ir trapus, tiltelius, platformas po gyvulininkystės žaliavų perkrovimo, taip pat po gyvulių perkrovimo būtina kruopščiai nuvalyti. Valoma drėgnomis medžio drožlėmis ir pjuvenomis arba vandeniu nesukeliant dulkių valymo metu.
1 PRIEDAS
(privalomasis)
SIGNALŲ SISTEMA DIRBANT BLOGAI VĖDINAMOSE PATALPOSE IR TANKUOSE
| Sutartinis signalas |
Signalo reikšmė |
|
| nuo budinčiojo (prie liuko landos) dirbančiajam tanke |
nuo dirbančiojo tanke budinčiajam (prie liuko landos) |
|
| 1. Vienas trūktelėjimas arba vienas smūgis |
„Kaip savijauta?“ |
„Jaučiuosiu gerai“ |
| 2. Du vienkartiniai trūktelėjimai arba smūgiai |
– |
„Mažai oro“ |
| 3. Trys vienkartiniai trūktelėjimai arba smūgiai |
„Išeik“ |
„Išeinu“ |
| 4. Dažni trūkčiojimai (daugiau kaip keturis kartus) arba smūgiai |
– |
„Išeinu savarankiškai“ |
| 5. Du dvigubi trūktelėjimai arba smūgiai |
„Jus supratau“ |
„Jus supratau“ |
| 6. Vienas dvigubas trūktelėjimas arba smūgis |
– |
„Nutraukti vandens tiekimą“ |
| 7. Trys dvigubi trūktelėjimai arba smūgiai |
– |
„Tiekti vandenį“ |
| 8. Vienas vienkartinis ir du dvigubi trūktelėjimai arba smūgiai |
– |
„Sumažinti vandens temperatūrą“ |
| 9. Du dvigubi ir vienas vienkartinis trūktelėjimas arba smūgiai |
– |
„Padidinti vandens temperatūrą“ |
| 10. Du dvigubi ir du vienkartiniai trūktelėjimai arba smūgiai |
– |
„Sumažinti slėgį“ |
| 11. Du vienkartiniai ir du dvigubi trūktelėjimai arba smūgiai |
– |
„Padidinti slėgį“ |
| 12. Vienas vienkartinis ir vienas dvigubas trūktelėjimas arba smūgiai |
– |
„Siurblį į krantą“ |
Pastabos:
1. Signalų padavimo būdai:
2. Signalinio lyno vienkartiniai ir dvigubi trūktelėjimai arba smūgiai vieno signalo laikotarpiu atliekami su 1 sekundės intervalu. Tarp besikartojančių signalų laiko intervalas yra 4–5 sekundės. Dvigubi signalai – tai greitai vienas po kito sekantys du trūktelėjimai arba smūgiai.
2 PRIEDAS
(privalomasis)
| REIKŠMĖ |
APRAŠYMAS |
ILIUSTRACIJA |
| A. Bendrieji rankų ženklai |
|
|
| PRADŽIA Dėmesio Nurodymas, kad bus duodamas kitas ženklas |
Rankos ištiestos horizontaliai į šonus pečių lygyje, delnais į priekį
|
|
| STOP Sustabdymas Judėjimo pabaiga |
Dešinė ranka pakelta į viršų, delnu į priekį
|
|
| PABAIGA Darbo proceso pabaiga |
Rankos sulenktos per alkūnes, plaštakos sudėtos kryžmai ties krūtine |
|
| B. Vertikalus judėjimas |
|
|
| AUKŠTYN |
Dešinė ranka delnu į priekį pakelta į viršų, lėtai daromi sukamieji judesiai |
|
| ŽEMYN |
Dešinė ranka nuleista delnu į vidų, lėtai daromi sukamieji judesiai |
|
| VERTIKALUSIS ATSTUMAS |
Ištiestomis į priekį rankomis tarp delnų rodomas vertikalus atstumas |
|
| REIKŠMĖ |
APRAŠYMAS |
ILIUSTRACIJA |
||
| C. Horizontalus judėjimas |
|
|
||
| PIRMYN |
Rankos sulenktos per alkūnes kampu, ištiestos į priekį delnais į viršų, dilbiais daromi lėti judesiai kūno link |
|
||
| ATGAL |
Rankos sulenktos per alkūnes kampu, delnais į apačią, dilbiais daromi lėti judesiai nuo kūno |
|
||
| DEŠINĖN žiūrint iŠ signalininko pusės |
Dešinė ranka ištiesta peties lygyje, delnu į apačią, daromi nedideli judesiai nurodyta kryptimi |
|
||
| KAIRĖN žiūrint iš signalininko pusės |
Kairė ranka ištiesta peties lygyje, delnu į apačią, daromi nedideli judesiai nurodyta kryptimi |
|
||
| HORIZONTALUSIS ATSTUMAS |
Rankos prieš save krūtinės lygyje, delnais į vidų, rodomas. horizontalus atstumas |
|
||
| D. Pavojus
|
|
|
||
| PAVOJUS Avarinis sustabdymas; |
Abi rankos pakeltos į viršų, delnais į priekį |
|
||
| GREITAI
LĖTAI |
Sutartiniai rankų ženklų gestai atliekami greičiau Sutartiniai rankų ženklų gestai atliekami lėčiau |
|
|
|
______________
3 PRIEDAS
Papildoma informacija
PAGRINDINIŲ NORMINIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2000 10 17 Nr. VIII-2063 (Žin., 2000 11 08, Nr. 95-2968)
2. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai 94 08 08 (Žin., 1994 08 12, Nr. 62-1224); (Žin., 1998 04 29, Nr. 40-1074); (Žin., 2000 08 25, Nr. 71-2095)
3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas 96 05 02 Nr. I-1324 (Žin., 1996, Nr. 46-1116)
4. Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatai 1995 02 07 13 (Žin., 1995 02 18, Nr. 15-364); (Žin., 1997 07 30, Nr. 71-1822)
5. Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai 1998 10 27 1277 (Žin., 1998, Nr. 95-2641); (Žin., 1999 09 17, Nr. 78-2325)
7. Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos nuostatai – 1996 07 15, Nr. 245
10. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės – 1995 05 26, Nr. 272
11. Laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, registravimo taisyklės – 1994 04 04, Nr. 144
16. Įplaukiančių į Klaipėdos jūrų uostą ir išplaukiančių iš jo laivų dokumentų įforminimo taisyklės – 1994 04 18, Nr. 162
17. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai 1998 04 20 77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188)
20. Pavojingų krovinių tarptautinių vežimų automobilių transportu Europos sutartis (ADR), Jungtinės Tautos, Niujorkas, 1990
22. International Convention for the Prevention of Pollution from Ships, 1973, as modified by the Protocol of 1978 relating thereto (MARPOL 73/78)
25. Saugos darbe standartų, normų, taisyklių, instrukcijų rengimo ir tvirtinimo nuostatai, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 1994 08 01, Nr. 2
26. Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklės, Valstybinė darbo inspekcija, 1995 08 08 106 (Žin., 1995 08 23, Nr. 69-1669)
28. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai 1999 12 22 102 (Žin., 1998 09 09, Nr. 79-2242); (Žin., 2000 09 08, Nr. 76-2303)
29. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai 1999 11 24 95 (Žin., 2000, Nr. 3-88)
______________