LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL DIOKSINŲ, FURANŲ IR PCB KIEKIŲ PAŠARUOSE NUSTATYMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2003 m. gegužės 29 d. Nr. 3D-218

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019) (priemonės kodas 3.7.4.2.3-T38), bei siekdamas perimti ES teisės aktų, reglamentuojančių dioksinų, furanų ir PCB kiekių nustatymo pašaruose, nuostatas:

1. Tvirtinu Dioksinų, furanų ir PCB kiekių pašaruose nustatymo techninį reglamentą (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. spalio 30 d.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO Ministras                                                                   Jeronimas Kraujelis


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-218

 

dioksinų, FURANŲ ir PCB kiekiŲ pašaruose nustatymo techninis reglamentas

 

Šis reglamentas parengtas remiantis 2002 m. liepos 26 d. Europos Komisijos direktyva 2002/70/EB dėl bendrijos cheminės analizės metodų, kuriuos valstybės institucijos taiko dioksinų, furanų ir į dioksinus panašių PCB kiekiams nustatyti pašaruose, ir 1981 m. rugpjūčio 29 d. Europos Komisijos direktyva 81/680/EEB, nustatančia mėginių paruošimo analizėms reikalavimus.

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šis techninis reglamentas nustato cheminės analizės metodus dioksinų (PCDD), furanų (PCDF) (toliau – dioksinų (PCDD/PCDF)) ir PCB kiekiams nustatyti pašaruose, vykdant pašarų kokybės valstybinę kontrolę.

2. Jei pašarų analitei nustatyti taikomi du ar daugiau metodų, taikomą metodą, jei nenurodyta kitaip, pasirenka cheminę analizę atliekanti bandymo laboratorija, tačiau šis metodas turi būti nurodomas analizės sertifikate.

3. Šio techninio reglamento reikalavimai privalomi visiems pašarus gaminantiems, laikantiems, gabenantiems, naudojantiems, tarpininkaujantiems juos parduodant ir jais prekiaujantiems ūkio subjektams ir valstybinėms institucijoms, vykdančioms pašarų kokybės valstybinę kontrolę.

4. Šio techninio reglamento reikalavimai netaikomi pašarams, skirtiems eksportuoti ne į Europos Sąjungos valstybes nares bei gabenamiems uždarose transporto priemonėse arba uždarose pakuotėse tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją.

 

II. Sąvokos, terminai ir sutrumpinimai

 

5. Šiame techniniame reglamente vartojamos sąvokos:

Dioksinai (PCDD/PCDF) – dioksinas, furanas ir nuodingi struktūriniai jų analogai.

PCB – polichlorbifenilai, pasižymintys dioksinams būdingu toksiniu poveikiu.

Radimo riba – kokybiškai nustatomo komponento mažiausias kiekis arba koncentracija, dar duodantys analizinį signalą.

Nustatymo riba – kiekybinės analizės metodu ieškomo komponento mažiausias kiekis arba koncentracija, dar duodantys analizinį signalą.

Jautris – kiekybinis jautrumo rodiklis.

Atrankumas– gebėjimas atskirti, išskirti arba veikti tik tam tikras medžiagas.

Patikimumas – nepriklausomų tyrimų rezultatų, gautų nurodytomis sąlygomis keletą kartų taikant eksperimentinę procedūrą, sutapimas. Paprastai išreiškiamas standartiniu nuokrypiu, rezultatų pakartojamumu ir atitiktimi.

Priemonių taikymo lygis – mažiausias dioksinų (PCDD/PCDF) kiekis pašaro mėginyje, kuriam esant taikomos tam tikros teisės aktais nustatytos veiksmų procedūros.

Interesų lygis – analitės kiekis, kuri galima neabejotinai identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti dominančiame lygyje.

Matavimo tikslumas – matuojamo dydžio matavimo rezultato ir jo tikrosios ar pripažintos vertės atitikimo artumas.

Teisingumas – sertifikuotosios medžiagos analitės tyrimo rezultatų vidurkio ir pripažintosios vertės skirtumas, išreikštas šios vertės procentine dalimi.

Tuščiasis mėginys – mėginys be analitės ir be kitų medžiagų, duodančių panašų į analitės analizinį signalą.

Pašarų gamybos partija – vienodomis charakteristikomis pasižymintis pašarų kiekis, pagamintas per tam tikrą laikotarpį.

Patvirtinantieji metodai – didelės skiriamosios gebos dujų chromatografijos metodai derinyje su didelės skiriamosios gebos masių spektrometrija (DSGDCh/DSGMS), taikomi dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekiams, nustatytiems atrankos metodais, patikslinti ar nustatyti.

Kitos šiame reglamente vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952) ir Pašarų klasifikatoriuje, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 205 (Žin., 2000, Nr. 69-2064).

6. Metodų aprašymuose vartojami cheminių junginių trivialieji pavadinimai ir juos atitinkantys Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) nomenklatūros terminai:

1,2,3,4,6,7,8-HpCDD – 1,2,3,4,6,7,8-heptachlordibenzo-p-dioksinas, C12HCl7O2;

1,2,3,4,6,7,8-HpCDF – 1,2,3,4,6,7,8-heptachlordibenzofuranas, C12HCl7O;

1,2,3,4,7,8,9-HpCDF – 1,2,3,4,7,8,9-heptachlordibenzofuranas, C12HCl7O;

1,2,3,4,7,8-HxCDD – 1,2,3,4,7,8-heksachlordibenzo-p-dioksinas, C12H2Cl6O2;

1,2,3,4,7,8-HxCDF – 1,2,3,4,7,8-heksachlordibenzofuranas, C12H2Cl6O;

1,2,3,6,7,8-HxCDD – 1,2,3,6,7,8-hehsachlordibenzo-p-dioksinas, C12H2Cl6O2;

1,2,3,6,7,8-HxCDF – 1,2,3,6,7,8-hehsachlordibenzofuranas, C12H2Cl6O;

1,2,3,7,8-PeCDD – 1,2,3,7,8-pentachlordibenzo-p-dioksinas, C12H3Cl5O2;

1,2,3,7,8-PeCDF – 1,2,3,7,8-pentachlordibenzofuranas, C12H3Cl5O;

2,3,4,6,7,8-HxCDF – 2,3,4,6,7,8-heksachlordibenzofuranas, C12H2Cl6O;

2,3,4,7,8-PeCDF – 2,3,4,7,8-pentachlordibenzofuranas, C12H3Cl5O;

2,3,7,8-TCDD – 2,3,7,8-tetrachlordibenzo-p-dioksinas, C12H4Cl4O2;

2,3,7,8-TCDF – 2,3,7,8-tetrachlordibenzofuranas, C12H4Cl4O;

Aliuminio oksidas – dialiuminio trioksidas, Al2O3;

Dioksinas –2,3,7,8,-tetrachlordibenz[b, e]-1,4-dioksinas, Cl2C6H2:(O)2:C6H2Cl2;

Florisilis – aktyvuotas magnio silikatas, magnio trioksosilikatas, MgSiO3;

Furanas – C4H4O;

OCDD – oktachlordibenzo-p-dioksinas, C12Cl8O2;

OCDF – oktachlordibenzofuranas, C12Cl8O;

PCB 105 – 2,3,3‘, 4,4‘, 5-pentachlorbifenilas, Cl2C6H3C6H2Cl3;

PCB 114 – 2,3, 4,4‘, 5-pentachlorbifenilas, ClC6H4C6HCl4;

PCB 118 – 2,3‘, 4,4‘, 5-pentachlorbifenilas, Cl2C6H3C6H2Cl3;

PCB 123 – 2‘,3, 4,4‘, 5-pentachlorbifenilas, Cl2C6H3C6H2Cl3;

PCB 126 – 3,3‘, 4,4‘, 5-pentachlorbifenilas, Cl2C6H3C6H2Cl3;

PCB 156 – 2,3,3‘, 4,4‘, 5-heksachlorbifenilas, Cl2C6H3C6HCl4;

PCB 157 – 2,3,3‘, 4,4‘, 5‘-heksachlorbifenilas, Cl3C6H2C6H2Cl3;

PCB 167 – 2,3‘, 4,4‘, 5,5‘-heksachlorbifenilas, Cl3C6H2C6H2Cl3;

PCB 169 – 3,3‘, 4,4‘, 5,5‘-heksachlorbifenilas, Cl3C6H2C6H2Cl3;

PCB 189 – 2,3,3‘, 4,4‘, 5,5‘-heptachlorbifenilas, Cl3C6H2C6HCl4;

PCB 77 – 3,3‘, 4,4‘-tetrachlorbifenilas, Cl2C6H3C6H3Cl2;

PCB 81 – 3, 4,4‘,5-tetrachlorbifenilas, Cl2C6H3C6H3Cl2.

7. Metodų aprašymuose vartojamos raidinės santrumpos:

PCDD – polichlordibenzo-p-dioksinai;

PCDF – polichlordibenzofuranai;

AAV – Aplinkos apsaugos valdyba (JAV);

DChMS – dujų chromatografija su masių spektrometrija;

DSGDCh/DSGMS – didelės skiriamosios gebos dujų chromatografijos metodai derinyje su didelės skiriamosios gebos masių spektrometrija;

PSAO – Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija;

TE – 2,3,7,8-TCDD toksiškumo ekvivalentas;

TTE – tarptautinis toksiškumo ekvivalentas.

 

III. PAŠARŲ Mėginių paruošimas cheminei analizei

 

8. Pašarų cheminių analizių metodų bendrosios nuostatos:

8.1. Pašarų mėginių (toliau – mėginiai) paruošimas cheminėms analizėms:

8.1.1. toliau aprašyti veiksmai taikomi galutiniams mėginiams, atsiųstiems į bandymo laboratorijas po mėginių paėmimo pagal Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 208 (Žin., 2000, Nr. 60-1786);

8.1.2. galutiniai mėginiai turi būti paruošti tokiu būdu, kad pasverti kiekiai, numatyti analizių metoduose, būtų homogeniniai ir atitiktų galutinį mėginį.

8.2. Būtinos atsargumo priemonės mėginių paruošimo metu:

8.2.1. visi būtini veiksmai turi būti atliekami išvengiant mėginio užteršimo ir jo sudėties pokyčio. Malimas, maišymas ir sijojimas turi būti atliekami kaip galima greičiau, kuo trumpiau mėginį veikiant oru ir šviesa. Neturi būti naudojami malūnai ir smulkintuvai, pastebimai įšildantys mėginį. Ypač jautrūs šilumai pašarai smulkinami rankomis. Būtina įsitikinti, kad patys prietaisai nėra mikroelementų taršos šaltinis;

8.2.2. jei mėginys negali būti paruoštas be ženklaus mėginio drėgnio pokyčio, prieš paruošimą ir po jo nustatomas drėgnis pagal Drėgnio, lakiųjų azoto bazių, suminio fosforo, žalio aliejaus ir riebalų kiekio nustatymo pašaruose techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 206 (Žin., 2000, Nr. 60-1784).

8.3. Galutinio mėginio paruošimo eiga:

8.3.1. galutinis mėginys kruopščiai sumaišomas maišytuvu arba rankomis. Mėginys padalijamas į dvi lygias dalis (jei tinka, turi būti taikomas ketvirčiavimo metodas). Viena dalis saugoma tinkamoje švarioje, sausoje talpykloje, su oro nepraleidžiančiu kamščiu, antroji dalis (arba jai būdinga mažiausiai 100 g dalis) paruošiama, kaip nurodyta toliau:

8.3.1.1. pašarai gali būti malami iš karto, jei cheminės analizės metode nenurodyta kitaip.

Visas sumaltas mėginys persijojamas per sietą su kvadratinėmis akutėmis, kurios kraštinės ilgis 1 mm (pagal rekomendaciją ISO R565). Vengiama per smulkaus sumalimo. Persijotas mėginys išmaišomas ir surenkamas į tinkamą, švarią, sausą talpyklą su oro nepraleidžiančiu kamščiu. Prieš pat svėrimą cheminei analizei mėginys vėl išmaišomas;

8.3.1.2. pašarai gali būti sumalami juos išdžiovinus, jei cheminės analizės metode nenurodyta kitaip; mėginys džiovinamas, siekiant sumažinti drėgnį iki 8 %–12 % pagal parengtinio džiovinimo procedūrą, nurodytą Drėgnio, lakiųjų azoto bazių, suminio fosforo, žalio aliejaus ir riebalų kiekio nustatymo pašaruose techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 206, 1 priedo 4.3 punkte. Toliau dirbama, kaip nurodyta šio techninio reglamento 8.3.1.1 punkte;

8.3.1.3. skysto ir pusiau skysto pašaro mėginys surenkamas į tinkamą, švarią, sausą talpyklą su oro nepraleidžiančiu kamščiu. Prieš pat svėrimą cheminei analizei mėginys kruopščiai išmaišomas;

8.3.1.4. kitų pašarų mėginiai, kurie negali būti paruošti vienu iš nurodytų būdų, turi būti paruošiami bet kokiu kitu būdu, garantuojančiu, kad cheminei analizei pasvertas mėginys yra homogeninis ir būdingas galutiniam mėginiui.

8.4. Mėginiai turi būti laikomi temperatūroje, kurioje nekistų jų sudėtis. Mėginiai, kuriuose numatyta analizuoti vitaminus ar kitas iš dalies šviesai jautrias medžiagas, turi būti laikomi rudo stiklo induose.

8.5. Reikalavimai reagentams ir prietaisams, naudojamiems cheminės analizės metoduose:

8.5.1. visi analiziniai reagentai turi būti analiziškai gryni (a. p.), jei cheminės analizės metoduose nenurodyta kitaip. Nustatant mikroelementus, reagentų grynumas turi būti tikrinamas „tuščiuoju“ bandymu. Atsižvelgiant į gautą rezultatą, gali būti reikalingas tolesnis reagentų gryninimas;

8.5.2. jei analizės metodų veiksmuose, susietuose su tirpalų ruošimu, skiedimu, skalavimu ar plovimu, nenurodoma naudojamo tirpiklio ar skiediklio prigimtis, suprantama, kad turi būti naudojamas vanduo. Vanduo turi būti tik demineralizuotas ar distiliuotas. Kai kuriais analizių metoduose nurodytais atvejais jis turi būti gryninamas specialiomis priemonėmis;

8.5.3. atsižvelgiant į bandymo laboratorijose esančią įrangą, cheminės analizės metoduose leidžiama naudoti tik specialius ar specifinio naudojimo reikalaujančius instrumentus ir prietaisus. Jie turi būti ypač švarūs, nustatant labai mažus medžiagų kiekius.

8.6. Cheminės analizės metodų taikymas ir rezultatų išraiška:

8.6.1. kiekviena medžiaga pašaruose paprastai nustatoma atskiru metodu. Jei yra pateikta keletas metodų, bandymo laboratorijoje taikytas metodas turi būti nurodomas analizės ataskaitoje;

8.6.2. analizės ataskaitoje pateikiamas rezultatas išreiškiamas mažiausiai dviejų matavimų, atliktų su atskiromis mėginio dalimis, vidurkiu, esant patenkinamam šių matavimų pakartojamumui. Šis rezultatas išreiškiamas reikšmingų skaitmenų skaičiumi analizės metoduose nurodytu būdu ir, jei reikia, koreguojamas pagal drėgnio kiekį, esantį galutiniame mėginyje prieš jo paruošimą.

 

IV. Mėginių cheminė analizė

 

9. Pašarų mėginiai, skirti dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekiams nustatyti pašaruose, paimami šio techninio reglamento 1 priede nurodytais metodais.

10. Pašarų mėginių paruošimas ir reikalavimai analizės metodams, taikomiems dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekiams nustatyti pašaruose, nurodyti šio techninio reglamento 2 priede.

______________


 

Dioksinų, furanų ir PCB kiekių pašaruose

nustatymo techninio reglamento

1 priedas

 

PAŠARŲ Mėginių, skirtų dioksinų (PCDD/PCDF) ir pcb KIEKIAMS nustatyti pašaruose, paėmimo metodai

 

1. Tikslas ir taikymo sritis

Pašarų mėginiai (toliai – mėginiai) dioksinų (PCDD/PCDF) ir pcb1 kiekiams nustatyti pašaruose imami pagal Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 208. Paimti jungtiniai mėginiai turi būti būdingi pašarų gamybos partijoms ar jų dalims, iš kurių jie paimti. Atitikimas didžiausius leistinus dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekius, nurodytus Privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 206 (Žin., 2001, Nr. 55-1969), turi būti nustatomas remiantis kiekiu, nustatytu galutiniame mėginyje.

2. Pašarų gamybos partijos ar jos dalies atitikimas technines sąlygas.

Pagal reikalavimus bandymo laboratorija turi analizuoti mėginį du kartus, jei pirmosios analizės rezultatas mažiau kaip 20 % didesnis ar mažesnis už didžiausius leistinus dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekius. Pašarų gamybos partija priimtina, jei: a) pirmosios analizės rezultatas yra mažesnis už didžiausius leistinus dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekius daugiau kaip 20 %; b) vidutinė vertė, gauta iš privalomųjų pakartotinių analizių, neviršija didžiausio leistino kiekio, nustatyto Privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 206.

______________

1 Lentelėje TTE verčių pavojingumas žmogui įvertintas pagal 1997 m. birželio 15–18 d. PSAO konferencijos Stokholme išvadas (Van den Berg et. al. (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775)

 

Struktūriniai analogai                                TTE vertė

Struktūriniai analogai                        TTE vertė

Polichlordibenzo-p-diksinai (PCDD)

2,3,7,8-TCDD                                             1

1,2,3,7,8-PeCDD                                        1

1,2,3,4,7,8-HxCDD                                    0,1

1,2,3,6,7,8-HxCDD                                    0,1

1,2,3,7,8,9-HxCDD                                    0,1

1,2,3,4,6,7,8-HpCDD                                0,01

OCDD                                                           0,0001

polichlordibenzofuranai (PCDF)

2,3,7,8-TCDF                                              0,1

1,2,3,7,8-PeCDF                                         0,05

2,3,4,7,8-PeCDF                                         0,5

1,2,3,4,7,8-HxCDF                                    0,1

1,2,3,6,7,8-HxCDF                                    0,1

1,2,3,7,8,9-HxCDF                                    0,1

2,3,4,6,7,8-HxCDF                                    0,1

1,2,3,4,6,7,8-HpCDF                                 0,01

1,2,3,4,7,8,9-HpCDF                                 0,01

OCDF                                                           0,0001

PCB:

Ne orto-PCB

PCB 77                                                 0,0001

PCB 81                                                 0,0001

PCB 126                                               0,1

PCB 169                                               0,01

Mono-orto-PCB

PCB 105                                               0,0001

PCB 114                                               0,0005

PCB 118                                               0,0001

PCB 123                                               0,0001

PCB 156                                               0,0005

PCB 157                                               0,0005

PCB 167                                               0,00001

PCB 189                                               0,0001

Santrumpos: T – tetra, Pe – penta, Hx – heksa, O – okta, CDD – chlorodibenzo-p-dioksinas, CDF – chlorobenzofuranas, CB – chlorodifenilas

______________


 

Dioksinų, furanų ir PCB kiekių pašaruose

nustatymo techninio reglamento

2 priedas

 

PAŠARŲ Mėginių paruošimas ir reikalavimai analizės metodams,

taikomiems dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekiAMS nustatyTi pašaruose

1. Tikslas ir taikymo sritis

Šie reikalavimai turi būti taikomi nustatant dioksinus (PCDD/PCDF) ir PCB pašaruose.

Dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kontrolės apžvalga pašaruose gali būti atliekama atrankos metodu, siekiant atrinkti mėginius, kuriuose dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekiai būtų iki 30 %–40 % mažesni ar viršytų interesų lygį. Mėginiuose su žymiais dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB kiekiais jų koncentracijos turi būti nustatomos (patvirtinamos) patvirtinančiu metodu.

Atrankos metodai taikomi dioksinams (PCDD/PCDF) ir PCB aptikti interesų lygyje. Šie metodai yra labai našūs ir taikomi didelio kiekio mėginių analizei potencialiam teigiamam rezultatui gauti.

Patvirtinantieji metodai suteikia visą ar papildomą informaciją, leidžiančią dioksinus (PCDD/PCDF) ir PCB identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti interesų lygyje.

 

2. Prielaidos

Kadangi mėginiuose, paimtuose iš aplinkos (vandens, dirvožemio ir kt.), ir biologiniuose mėginiuose (iš jų ir pašaruose) paprastai yra sudėtingi dioksinams (PCDD/PCDF) ir PCB giminingų junginių mišiniai, siekiant palengvinti rizikos įvertinimą, sukurta sąvoka „Tarptautinis toksiškumo ekvivalentas“ (TTE). Šis TTE buvo nustatytas siekiant išreikšti 2,3,7,8,-PCDD, PCDF ir kai kurių ne o-chloro-PCB ir mono-o-chloro-PCB, darinių mišinių, pasižyminčių dioksinams (PCDD/PCDF) būdingu aktyvumu, koncentracijas 2,3,7,8-TCDD toksiškumo ekvivalentais (TE) (žr. 1 išnašą).

Siekiant gauti dioksinams (PCDD/PCDF) ir PCB giminingų junginių suminę koncentraciją TE vienetais, individualių medžiagų koncentracijos duotame mėginyje dauginamos iš jų atitinkamų TTE ir po to sudedamos.

Sąvoka „viršutinė riba“ taikoma, kai struktūrinių analogų nustatymo ribos naudojamos vertinant kiekvieno kiekybiškai nenustatyto struktūrinio analogo indėlį į suminį TE.

Sąvoka „apatinė riba“ taikoma, kai naudojamas nulis įvertinant kiekvieno kiekybiškai nenustatyto struktūrinio analogo indėlį į suminį TE.

Sąvoka „vidurinė riba“ taikoma naudojant pusę nustatymo ribos skaitmeninės vertės įvertinant kiekvieno kiekybiškai nenustatyto struktūrinio analogo indėlį į suminį TE.

 

3. Kokybės užtikrinimo reikalavimai, taikomi mėginiams paruošti

Pagrindiniai reikalavimai mėginiams paruošti, išdėstyti šio techninio reglamento III skyriuje, taikomi pašarų kokybės valstybinei kontrolei.

Papildomai laikomasi šių taisyklių:

mėginiai turi būti saugomi, transportuojami talpyklose, pagamintose iš stiklo, aliuminio, polipropileno ar polietileno;

mėginių talpyklose neturi būti popieriaus dulkių pėdsakų; stiklinės talpyklos plaunamos tirpikliais iš anksto patikrinus, ar juose nėra dioksinų;

atliekama visa „tuščioji“ analizinė procedūra be mėginio;

ekstrakcijai paimto mėginio masė turi būti pakankama metodo jautrio reikalavimams.

 

4. Reikalavimai, taikomi bandymo laboratorijoms

Bandymo laboratorijos privalo įrodyti metodo tinkamumą interesų lygiu (pvz., 0,5 x A, 1 x A ar 2 x A, čia A – interesų lygis) su priimtinu kartotinių analizių variacijos koeficientu. Detaliau pripažinimo kriterijai išdėstyti 2 priedo 5 punkte.

Patvirtinančio metodo nustatymo riba turi būti maždaug 1/5 interesų lygio siekiant užtikrinti, kad variacijos koeficientai būtų tinkami interesų lygiu.

Turi būti taikomos vidaus kokybės kontrolės priemonės – nuolat atliekamos kontrolės su tuščiaisiais mėginiais ir bandymai su žymėtais mėginiais ar kontrolinių mėginių (jei įmanoma geriau sertifikuotos palyginamosios medžiagos) analizė.

Geriausias būdas įrodyti bandymo laboratorijos kompetenciją konkrečios analizės srityje – sėkmingas dalyvavimas bandymo laboratorijos kvalifikaciją įvertinančiuose tarplaboratoriniuose tyrimuose. Tačiau sėkmingas dalyvavimas dirvožemio ar nuotėkų tarplaboratoriniuose tyrimuose nebūtinai įrodo kompetenciją maisto ir pašarų, kurie yra mažiau užteršti, tyrimų srityje. Todėl būtina nuolat dalyvauti dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB nustatymo atitinkamose maisto ir pašaro matricose tarplaboratoriniuose tyrimuose.

Bandymo laboratorijos turi būti akredituotos pripažintų institucijų, veikiančių pagal ISO Guide 58, laiduojantį, kad taikomos analizės kokybinės garantijos. Bandymo laboratorijos turi būti akredituotos pagal ISO/IEC/17025:1999 standartą.

 

5. Reikalavimai, taikomi dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB analizių procedūroms

Pagrindiniai reikalavimai pripažintoms analizės procedūroms:

5.1. Didelis jautris ir žema radimo riba. Dėl ypač didelio kai kurių dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB junginių nuodingumo jų radimo riba turi būti TE pikogramų (10-12 g) srityje. Žinoma, kad PCB kiekis pašarų mėginiuose yra didesnis nei dioksinų (PCDD/PCDF). Daugeliui PCB struktūrinių analogų pakanka jautrio nanogramų (10-9 g) srityje. Tačiau labiau nuodingų PCB struktūrinių analogų (ypač ne orto-junginių) nustatymui jautris turi būti kaip ir dioksinų (PCDD/PCDF) atveju.

5.2. Didelis atrankumas. Reikalaujama dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB atskyrimo nuo visų kitų, kartu išekstrahuotų ir galinčių trukdyti analizei junginių, kurių koncentracijos keletu eilių didesnės nei ieškomų analičių koncentracijos. Taikant dujų chromatografijos su masių spektrometrija (DChMS) metodus, būtinas įvairių vieno nuo kito toksinių (pvz., septyniolikos dioksinų (PCDD/ PCDF) ir PCB darinių su pakaitalais 2,3,7,8 padėtyse) ir kitų struktūrinių analogų atskyrimas. Taikant biologinį tyrimą, turėtų būti įmanoma nustatyti sumines TE vertes atskirai dioksinų (PCDD/ PCDF) ir PCB.

5.3. Didelis matavimo tikslumas (teisingumas, patikimumas). Nustatymas turėtų suteikti teisingą ir patikimą tikros dioksinų (PCDD/ PCDF) ir PCB koncentracijos pašarų mėginyje įvertinimą. Didelis matavimo tikslumas (žr. punktą „Sąvokos, terminai ir sutrumpinimai“) būtinas siekiant išvengti mėginio analizės rezultato atmetimo dėl nepatikimo TE įvertinimo. Matavimo tikslumas išreiškiamas teisingumu ir patikimumu (žr. punktą „Sąvokos, terminai ir sutrumpinimai“).

5.4. Atrankos metodais galima palyginti biologinio tyrimo ir DChMS metodus. Patvirtinantieji metodai yra didelės skiriamosios gebos dujų chromatografijos metodai derinyje su didelės skiriamosios gebos masių spektrometrija (DSGDCh/DSGMS). Laikomasi tokių suminės TE vertės kriterijų:

 

 

Atrankos metodai

Patvirtinantieji metodai

Klaidingai neigiamų rezultatų santykis

< 1 %

 

Teisingumas

 

Nuo -20 % iki +20 %

Variacijos koeficientas

< 30 %

< 15 %

 

6. Ypatingi reikalavimai taikomi DChMS metodams, naudojamiems atrankai ar patvirtinimui:

6.1. Siekiant įteisinti analizinę procedūrą, pačioje pradžioje procedūros, pvz., prieš ekstrahavimą, turi būti pridedami vidiniai standartai – 13C žymėtieji 2,3,7,8-chloro-PCDD/PCDF dariniai (jei nustatomi PCB – ir 13C žymėtieji PCB). Turi būti pridedama bent po vieną stuktūrinį analogą iš kiekvienos nuo tetra-chloro iki okta-chloro-PCDD/PCDF darinių homologinės eilės (ir bent po vieną struktūrinį analogą iš kiekvienos PCB homologinės eilės, jei nustatomi PCB kiekiai) (arba bent vienas struktūrinį analogą kiekvienai masių spektrometriškai parinkto jono registruojamai funkcijai, naudojamai PCDD/PCDF ir PCB apžvalgai). Taikant patvirtinančius metodus žymiai geriau naudoti visus 17 13C žymėtuosius 2,3,7,8-chloro-PCDD/PCDF standartus ir visus 12 13C žymėtuosius PCB standartus.

Turi būti nustatomi santykiniai atsako daugikliai tiems struktūriniams analogams, kurių atitinkamuose kalibracininiuose tirpaluose nebuvo naudojami 13C žymėtieji analogai.

6.2. Tiriant augalinės ar gyvūninės kilmės pašarus su mažiau nei 10 % riebalų, prieš ekstrahavimą būtinai dedamas vidinis standartas. Į gyvūninės kilmės pašarų mėginius, turinčius per 10 % riebalų, vidinis standartas gali būti dedamas prieš arba po ekstrahavimo. Turi būti atliktas ekstrakcijos efektyvumo įvertinimas, atsižvelgiant į tai, kurioje stadijoje buvo pridėta vidinio standarto, ir į tai, kaip ataskaitoje pateikti rezultatai – koncentracija produkte ar riebaluose.

6.3. Prieš DChMS pridedama vienas ar du pakaitalai.

6.4. Būtina išgavos kontrolė. Patvirtinantiems metodams individualių vidinių standartų išgavos turėtų būti nuo 60 % iki 120 %. Priimtina mažesnė ar didesnė individualių struktūrinių analogų išgava, ypač kai kurių heptachlordibenzodioksinų ir octachlordibenzodioksinų su sąlyga, kad jų indėlis į suminę TE vertę neviršija 10 % šios vertės (gautos tik iš dioksinų (PCDD/PCDF)). Atrankos metodams išgava turėtų būti nuo 30 % iki 140 %.

6.5. Dioksinų (PCDD/PCDF) atskyrimas nuo trukdančių chloro junginių, tokių kaip PCB ir chloruotų difenileterių, atliekamas tinkamiausiu metodu, su tokiais florisiliu, aliuminio oksido ar (ir) anglies kolonėle.

6.6. Turi būti pakankamas izomerų dujų chromatografinis atskyrimas (25 % tarp 1,2,3,4,7,8-HxCDF ir 1,2,3,6,7,8-HxCDF smailių padėčių).

6.7. Nustatymas turi būti atliekamas AAV 1613 metodu (su pataisymu B): nuo tetra- iki okta-chlordioksinų ir furanų skiedžiant izotopais DSGGC/DSGMS ar kita su ekvivalentiškais efektyvumo kriterijais.

6.8. Kai pašarų užteršimas dioksinais (PCDD/PCDF) siekia didžiausią leistiną jų kiekį ar yra didesnis, skirtumas tarp viršutinės ribos ir apatinės ribos neturi viršyti 20 %. Kai pašarų užteršimas žymiai mažesnis už didžiausią leistiną kiekį, skirtumas gali būti nuo 25 % iki 40 %.

 

7. Atrankos metodai

7.1. Taikant atrankos metodą, gali būti atliekami įvairūs analizės būdai: atranka ir kiekybinė analizė.

7.1.1. Atranka

Atsakas, gautas su mėginiu, lyginamas su atsaku, gautu naudojant palyginamąjį mėginį su didžiausiu leistinu dioksinų (PCDD/PCDF) kiekiu. Mėginiai su atsakais, mažesniais nei palyginamojo mėginio atsakas, pripažįstami neigiami dioksinų atžvilgiu, su didesniu atsaku – įtartinai teigiami.

Reikalavimai atrankai:

tuščiasis ir palyginamasis mėginys (mėginiai) turi būti įtraukti į kiekvieną mėginių seriją ir ekstrahuojami bei tiriami tomis pačiomis sąlygomis. Palyginamasis mėginys turi duoti aiškiai išreikštą atsaką lyginant su tuščiojo mėginio atsaku;

siekiant parodyti, kad tyrimas tinkamai atliktas interesų lygyje, į mėginių seriją turėtų būti įtraukti papildomi palyginamieji mėginiai su perpus mažesne ir du kartus didesne koncentracija nei interesų lygis;

tiriant kitas matricas turi būti įrodytas palyginamojo mėginio (mėginių) tinkamumas – geriausia naudoti mėginius su TE lygiui (ištirtus su DSGDCh/DSGMS) artimu palyginamojo mėginio TE lygiui arba tuščiąjį mėginį pažymėtą iki tokio pat lygmens;

kadangi biologiniame tyrime negali būti naudojamas vidinis standartas, labai svarbus yra pakartojamumo tyrimas siekiant gauti informacijos apie standartinį nuokrypį vienoje tyrimų serijoje. Variacijos koeficientas turėtų būti mažesnis nei 30 %;

biologiniame tyrime turi būti apibūdinti ieškomi junginiai, galimi trukdžiai ir didžiausi toleruojami „tuštieji“ lygiai.

7.1.2. Kiekybinė analizė

Kiekybinei analizei reikia standartų skiedimo serijos, dvigubo ar trigubo išvalymo ir tuščiojo mėginio bei išgavos kontrolės. Rezultatas gali būti išreiškiamas TE tariant, kad junginiai, duodantys signalą, yra TE sudedamosios dalys. Tai gali būti atlikta naudojant TCDD (ar dioksino/furano standarto mišinį) siekiant gauti kalibracinę kreivę TE lygiui apskaičiuoti ekstrakte, taigi ir mėginyje. Šis lygis toliau tikslinamas apskaičiavus tuščiojo mėginio TE lygį (atsižvelgiant į naudojamų tirpiklių ir chemikalų priemaišas) ir išgavą, apskaičiuotą iš kokybinės kontrolės mėginio (su koncentracija, artima interesų ribai) TE lygio. Būtina atkreipti dėmesį, kad dalis išgavos nuostolių gali būti dėl matricos efektų ar (ir) skirtumų tarp biologinio tyrimo TTE verčių ir oficialiųjų PSAO nustatytų TTE verčių.

7.2. Reikalavimai, taikomi atrankos analizės metodams:

7.2.1. Atrankai gali būti taikomi DChMS analizės metodai ir biologiniai tyrimai. DChMS metodams taikomi reikalavimai išdėstyti 2 priedo 6 punkte. Reikalavimai, taikomi biologiniams tyrimams su ląstelėmis, išdėstyti 2 priedo 7.3 punkte, o biologiniams tyrimams naudojant gatavus medžiagų rinkinius – 2 priedo 7.4 punkte.

7.2.2. Būtina informacija apie didelės mėginių serijos klaidingai teigiamus ir klaidingai neigiamus rezultatus (lyginant su TE verte, gauta patvirtinančiu analizės metodu) žemiau ir virš didžiausio leistino ar priemonių taikymo lygio. Klaidingai neigiamų rezultatų turi būti mažiau kaip 1 %. Kad atrankos priemonių panaudojimas būtų naudingas, klaidingai teigiamų rezultatų procentinis kiekis taip pat turi būti nedidelis.

7.2.3. Teigiami rezultatai visuomet turi būti patvirtinti patvirtinančiais cheminės analizės metodais (DSGDCh/DSGMS). Be to, apytikriai 2 %–10 % neigiamus rezultatus duodančių mėginių su TE vertėmis plačiame intervale turi būti ištirti su DSGDCh/DSGMS. Turi būti prieinama informacija apie biologinių tyrimų ir DSGDCh/DSGMS rezultatų atitikimą.

7.3. Specifiniai reikalavimai biologiniams tyrimams su ląstelėmis:

7.3.1. Kai atliekamas biologinis tyrimas, kiekvieno tyrimo eigoje naudojama serija palyginamųjų TCDD ar dioksino/furano mišinio tirpalų (visai koncentracijos – atsako kreivei su R2>0,95 gauti). Tačiau tiriant mėginius su mažomis koncentracijomis, atrankai taikoma mažų koncentracijų kreivė.

7.3.2. Siekiant gauti biologinio tyrimo rezultatą po pastovios laiko trukmės, kokybinėje kontrolės plokštelėje turi būti naudojamos TCDD tirpalai su palyginamosiomis koncentracijomis (apie tris kartus didesnėmis nei nustatymo riba). Alternatyva gali būti palyginamojo mėginio santykinis atsakas lyginant su kalibracine kreive, nes ląstelių atsakas priklauso nuo daugelio veiksnių.

7.3.3. Kokybės kontrolės diagramos kiekvienos rūšies palyginamajai medžiagai turi būti užrašomos ir tikrinamos pagal nustatytas rekomendacijas.

7.3.4. Kiekybiniams skaičiavimams turi būti naudojami taip praskiesti mėginiai, kad atsakas būtų kalibracinės kreivės tiesinėje dalyje. Mėginiai, kurių atsakas buvo virš tiesinės kreivės dalies, turi būti skiedžiami ir tiriami iš naujo. Todėl rekomenduojama iš karto tirti tris ar daugiau vieno mėginio praskiestus tirpalus;

7.3.5. Kiekvieno praskiesto mėginio tirpalo trijų tyrimų rezultatų procentinis standartinis nuokrypis neturi viršyti 15 %, o trijų atskirų to paties mėginio bandymų – 30 %.

7.3.6. Radimo riba gali būti tris kartus didesnė nei tuščiojo tirpiklio ar foninio atsako standartinis nuokrypis. Kitas būdas yra taikyti atsaką virš fono, apskaičiuoto iš kalibracinės kreivės, gautos bandymo dieną (tuščiojo tirpiklio fonas padaugintas iš 5). Nustatymo riba gali būti 5 kartus didesnė nei tuščiojo tirpiklio ar foninio atsako standartinis nuokrypis arba taikyti atsaką, aiškiai išsiskiriantį iš fono, apskaičiuoto iš kalibracinės kreivės, gautos bandymo dieną (tuščiojo tirpiklio fonas padaugintas iš 10).

7.4. Specifiniai reikalavimai biologiniams tyrimams naudojant gatavus medžiagų rinkinius (iki šiol nėra jokio biologinių tyrimo naudojant gatavus komercinius rinkinius pakankamo jautrumo ir patikimumo įrodymo, kad būtų galima šiuos metodus taikyti reikalaujamo lygio dioksinų paieškai maisto ir pašarų mėginiuose):

7.4.1. ruošiant ir tiriant mėginius turi būti vadovaujamasi gamintojo instrukcijomis;

7.4.2. nenaudoti rinkinių su pasibaigusiu galiojimo laiku;

7.4.3. nenaudoti medžiagų ir komponentų iš kitiems tikslams skirtų rinkinių;

7.4.4. tyrimų rinkinius laikyti ir naudoti tik nurodytoje temperatūroje;

7.4.5. imunologinio tyrimo radimo riba nustatoma kaip vidurkio ir dešimties kartotinių tuščiojo mėginio analizių standartinio nuokrypio, padauginto iš trijų, suma, padalyta iš linijinės regresijos lygties nuožulnumo vertės;

7.4.6. laboratorijoje tyrimams palyginamieji standartai turi būti naudojami siekiant įsitikinti, kad atitikimas standartui yra priimtiname intervale.

 

8. Ataskaita

Kad ataskaitoje būtų kuo daugiau informacijos ir siekiant rezultatų paaiškinimo pagal specifinius reikalavimus, turi būti pateikiami, kiek leidžia analizinė procedūra, individualių dioksinų (PCDD/PCDF) ir PCB struktūrinių analogų lygiai, taip pat viršutinė, apatinė bei vidurinė ribos.

Ataskaitoje taip pat turi būti duomenys apie lipidų kiekį ir jų ekstrahavimui taikytą metodą.

Turi būti prieinami duomenys apie individualių vidinių standartų išgavas, jei jos yra už diapazono ribų (žr. 2 priedo 6.4 punktą), jei viršytas didžiausias leistinas kiekis ir kitais atvejais pagal pareikalavimą.

______________