LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

1994 m. liepos 12 d. Nr. I-537

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TARIFŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 15-375):

1. 7 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:

„1) advalioriniai (vertybiniai) – apskaičiuojama apmokestinamų prekių ir kitų vertybių muitinės vertės dydžio procentais;“.

2. III skyrių išdėstyti taip:

„III. PREKIŲ KILMĖ IR MUITŲ DYDIS

9 straipsnis. Taikant sumažintus muitus prekėms, kilusioms iš atskirų šalių, prekių kilmės šalimi laikoma šalis, kurioje prekės išgautos arba pagamintos.

Prekių, pagamintų ne vienoje šalyje, kilmės šalimi laikoma šalis, kurioje atliktas esminis, ekonomiškai pagrįstas prekes sudarančių žaliavų, medžiagų arba sudėtinių dalių perdirbimas. Jeigu kitko nenumatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtuose teisės aktuose, prekių perdirbimas laikomas esminiu, kai pagaminta prekė klasifikuojama kitoje muitų tarifų pozicijoje, identifikuojamoje pagal pirmuosius keturis Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos prekių kodo ženklus, negu jos gamyboje panaudotos žaliavos, medžiagos arba sudėtinės dalys.

10 straipsnis. Apmokestinamų prekių muitas apskaičiuojamas pagal jų muitinę vertę. Prekių muitinė vertė yra kaina (sandorio vertė), sumokėta ar priklausanti sumokėti už parduodamas prekes, kartu su į šią kainą neįskaičiuotomis, tačiau pirkėjui tenkančiomis išlaidomis:

1) transporto ir draudimo iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ar uosto kaštais;

2) komisiniu atlyginimu, sumokėtu už prekių pardavimą;

3) prekių įpakavimo verte, jeigu prekės pateikiamos įpakuotos;

4) mokesčiais už patentus ir licencijas, jeigu šie mokesčiai yra prekių pardavimo pirkėjui sąlyga;

5) pajamomis (jų dalimi), gautomis parduodant, naudojant prekes arba kitaip disponuojant jomis, tiesiogiai arba netiesiogiai tenkančiomis pardavėjui;

6) išlaidomis, susijusiomis su pirkėjo nemokamai ar mažesne negu rinkos kaina tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, kurios susijusios su įvertinamų prekių gamyba arba pardavimu.

Jeigu sandorio vertės šiame straipsnyje nurodyta tvarka nustatyti neįmanoma, prekių muitinė vertė nustatoma paeiliui taikant šiuos įvertinimo metodus:

1) tapačių prekių pardavimo sandorio maksimalios vertės;

2) panašių prekių pardavimo sandorio maksimalios vertės;

3) dedukcinį (prekių muitinė vertė nustatoma remiantis tapačių ar panašių prekių pardavimu Lietuvos Respublikoje maksimalia kaina);

4) sumavimo (prekių muitinė vertė nustatoma sudedant prekių gamybos, įpakavimo, gabenimo ir kitas paprastai į prekių kainą įskaičiuojamas išlaidas).

Prekių muitinio įvertinimo metodų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.“

3. 11 straipsnį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinė muitą apskaičiuoja pagal eksporto, importo muitų tarifų normas, galiojančias krovinio eksporto-importo bei keleivio deklaracijų pateikimo dieną. Muito mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.“

4. 16 straipsnį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Dėl prekių ir kitų vertybių savininko kaltės nesumokėtą muito sumą muitinė privalo išieškoti iš juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų - įstatymų nustatyta tvarka per vienerius metus nuo muito įforminimo dienos.“

5. 18 straipsnį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Laiku nesumokėjus arba nesumokėjus muitų mokesčių, iš juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų – įstatymų nustatyta tvarka muitinė privalo išieškoti trigubo dydžio baudą per vienerius metus nuo muito įforminimo dienos.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS