LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1991 m. gruodžio 10 d. Nr. I-2078

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Padaryti Lietuvos Respublikos įstatymo 1961 m. birželio 26 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nustato baudžiamųjų bylų proceso tvarką Lietuvos Respublikoje. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta proceso tvarka yra vienoda ir privaloma visose baudžiamosiose bylose ir visiems teismams, prokuratūros, tardymo ir kvotos organams bei advokatūrai, taip pat su šia tvarka susijusioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams.“

2. 2 straipsnyje:

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodį „Tarybinio“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Baudžiamasis procesas turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką, užkirsti kelią nusikaltimams, saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo (Konstitucijos) ir kitų įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles.“

3. 5. straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Jeigu patikrinus pagal šio kodekso 128 straipsnį nėra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl amnestijos taikymo, baudžiamoji byla gali būti keliama.“

4. Iš 6 straipsnio, 6² straipsnio pirmosios dalies, 7 straipsnio pirmosios dalies ir 9 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas ir kvotos organas“.

Iš 6² straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „prokuroro, tardytojo ir kvotos organo nutarimą, atitinkamai“ ir žodžius „arba aukštesniajam prokurorui“, taip pat iš 7 straipsnio antrosios dalies ir 9 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius „ar prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atitinkamai“ ir žodžius „ar aukštesniam prokurorui“.

Iš 8 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas“, iš antrosios dalies – žodžius „arba prokuroro ar tardytojo nutarimą atitinkamai“ ir žodžius „ar aukštesniam prokurorui“.

Iš 9 straipsnio penktosios dalies išbraukti žodžius „ar prokuroras“, o po žodžių „baudžiamąją bylą“ įrašyti žodžius „priimdamas motyvuotą nutartį.“ Šios dalies antrąjį sakinį išbraukti.

5. 10 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik remiantis teismo sprendimu, teisėjo nutarimu arba prokuroro sankcija.“

6. 20, 21, 21¹ , 22, 22¹, 222 straipsnius išdėstyti taip:

„20 straipsnis.     Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės

Baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, kuriuos padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, procesas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymą.

Kvotos, parengtinio tardymo ir prokuratūros organų bei teismo kompetencijai, kurią jiems suteikia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas, nepriklauso asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę. Su tokiais asmenimis galima atlikti šio kodekso numatytus proceso veiksmus tik jiems paprašius arba sutikus. Sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę, jokiais atvejais negali būti sulaikomi ir suimami.

21 straipsnis.       Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarka

Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarką, taip pat šių įstaigų pavedimų vykdymo tvarką nustato šis kodeksas ir tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos suteikimo, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.

Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai pavedimus užsienio valstybių įstaigoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą.

211 straipsnis.     Užsienio valstybių įstaigų pavedimų dėl proceso veiksmų atlikimo vykdymas

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo ir kvotos organai, vykdydami užsienio valstybių įstaigų pavedimus, atlieka šiame kodekse numatytus proceso veiksmus.

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo ir kvotos organai užsienio valstybių įstaigų pavedimus gauna per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Jeigu pavedimą gavo tiesiogiai teismas, tardymo ar kvotos organas, tai jį vykdo tik gavę atitinkamai Teisingumo ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos, ar Generalinės prokuratūros leidimą.

Jeigu užsienio valstybės įstaigos pavedimas negali būti įvykdytas, jis grąžinamas tai įstaigai atitinkamai per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, nurodant pavedimo neįvykdymo priežastis.

Užsienio valstybių teismų, prokuratūros, tardymo, kvotos ar valstybės saugumo organų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama sulaikyti ar suimti asmenis bei atlikti kitokius proceso veiksmus.

21² straipsnis. Pavedimas iškelti baudžiamąją bylą

Užsienio valstybės įstaigos pavedimą iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos piliečiui, padariusiam nusikaltimą užsienio valstybėje ir sugrįžusiam į Lietuvos Respubliką, nagrinėja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, patikrindama reikalavimo iškelti baudžiamąją bylą pagrįstumą. Apie patikrinimo rezultatus pranešama pavedimą atsiuntusiai įstaigai. Jeigu asmeniui Lietuvos Respublikoje buvo iškelta bei išnagrinėta baudžiamoji byla ir priimtas nuosprendis, tai šiam įsiteisėjus, kartu su pranešimu pasiunčiamas išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas nuosprendžio nuorašas.

Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje nusikaltimą padarė užsienio valstybės pilietis ir po to išvyko į savo valstybę, kvotos ir tardymo organų surinkta apie šį asmenį medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kuri sprendžia, ar reikia pasiųsti atitinkamai užsienio valstybės įstaigai reikalavimą nubausti kaltininką.

22 straipsnis. Reikalavimas užsienio valstybei išduoti asmenį

Tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipiasi į atitinkamą užsienio valstybės įstaigą, reikalaudama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitokį asmenį, padariusį nusikaltimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jam iškelta baudžiamoji byla arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Reikalavime išduoti asmenį nurodoma: kaltinamojo (nuteistojo) pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo metai, pilietybė; padaryto nusikaltimo aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio šį nusikaltimą, tekstas; pridedami: išorės požymių aprašymas ir fotografija; išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas nuosprendžio nuorašas.

22¹ straipsnis. Užsienio valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos

Užsienio valstybės išduotas asmuo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas, taip pat perduodamas trečiajai valstybei už nusikaltimą, kurį jis padarė iki išdavimo ir už kurį nebuvo išduotas, jeigu tuo reikalu nėra asmenį išdavusios užsienio valstybės sutikimo.

22² straipsnis. Atsisakymas išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos

Išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos neleidžiama:

1) jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) jeigu nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3) jeigu dėl jo yra priimtas ir jau įsiteisėjo nuosprendis už nusikaltimą, už kurį reikalaujama asmenį išduoti, taip pat jeigu dėl to paties kaltinimo baudžiamoji byla yra nutraukta;

4) jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suėjus senaties terminui ar esant kitam teisėtam pagrindui;

5) jeigu veika, už kurios padarymą reikalaujama išduoti asmenį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nėra nusikaltimas.“

7. 23 straipsnį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos priežiūra

Lietuvos Respublikos teismų teisminę veiklą prižiūri Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.“

8. 24 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras bei jam pavaldūs prokurorai prižiūri, kad baudžiamajame procese, išskyrus kvotą, atliekamą sumarinio proceso tvarka, būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai.“

Šio straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Savo įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo klausydamas tik įstatymo, nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų.“

9. 25 straipsnio 5, 6 ir 6a punktus išdėstyti taip:

„5) „Teisėjas“ reiškia rajono (miesto) teismo teisėją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją; teismo tarėją;

6) „Prokuroras“ reiškia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, jo pavaduotojus, rajonų ir miestų vyriausiuosius prokurorus, Generalinės prokuratūros departamento ir skyrių, miesto prokuratūrų skyrių vyriausiuosius prokurorus, jų pavaduotojus ir padėjėjus, prokuratūrų skyrių prokurorus, veikiančius pagal savo kompetenciją;

6a) „Tardymo organo padalinio viršininkas“ reiškia Nusikaltimų tyrimo departamento prie Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros grupių ir teritorinių skyrių vyriausiuosius tardytojus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamento direktorių ir jo pavaduotojus bei skyrių viršininkus, tardymo valdybų, skyrių ir poskyrių prie policijos komisariatų viršininkus ir jų pavaduotojus, veikiančius pagal savo kompetenciją;“.

Šio straipsnio 7a punkte po žodžių „duoti paaiškinimus“ įrašyti žodžius „arba išvadą“.

10. 45 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „vykdant nuosprendį“ įrašyti žodžius „išskyrus kvotą, atliekamą sumarinio proceso tvarka.“

11. 47 straipsnyje išbraukti žodžius „ir valstybės saugumo organų tardytojai“, o po žodžių „prokuratūros organų tardytojai“ įrašyti žodį „ir“.

12. 48¹ straipsnį pavadinti taip:

„Tardymo organo padalinio viršininko įgaliojimai“.

Šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse išbraukti žodį „skyriaus“ ir vietoj jo įrašyti žodžius „organo padalinio“.

13. 52 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „patraukti kaltinamuoju“ įrašyti žodžius „ar nutarimas iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka;“.

14. 53, 54, 55, 56, 56¹, 57 ir 58 straipsnius išdėstyti taip:

„53 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese

Gynėjui leidžiama dalyvauti byloje įtariamajam arba kaltinamajam paprašius nuo jų pirmosios apklausos momento. Apie įtariamojo ar kaltinamojo prašymą turėti gynėją arba atsisakymą gynėjo surašomas protokolas, kurį pasirašo įtariamasis ar kaltinamasis, taip pat tardytojas ar kvotėjas.

Teisiamasis gali turėti kelis gynėjus.

54 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys byloje gynėjais

Būti gynėjais leidžiama advokatams. Tas pats asmuo negali būti dviejų ir daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.

55 straipsnis. Gynėjo kvietimas, paskyrimas ir pakeitimas

Gynėją kviečia įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, įstatyminis jų atstovas, taip pat kiti asmenys, įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pavedus ar sutikus.

Įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.

Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu penkias dienas negali dalyvauti byloje, kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją arba patys paskirti gynėją iš advokatų.

56 straipsnis. Būtinasis gynėjo dalyvavimas

Gynėjo dalyvavimas atliekant kvotą, parengtinį tardymą ir teisminį nagrinėjimą, yra būtinas:

1) bylose, kuriose įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintys patys pasinaudoti savo teise į gynybą;

3) kai įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas;

4) bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriama mirties bausmė;

5) kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

6) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas.

Gynėjo dalyvavimas garantuojamas nuo to momento, kai paaiškėja aplinkybės, numatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis arba, jiems pavedus ar sutikus, kiti asmenys, gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.

56¹ straipsnis. Atleidimas nuo teisinės pagalbos apmokėjimo

Kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas, kurių žinioje yra byla, taip pat advokatų susivienijimo vadovas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę visiškai arba iš dalies atleisti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo.

Kai įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo atleidžia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina valstybė.

57 straipsnis. Atsisakymas gynėjo

Įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis turi teisę atsisakyti gynėjo. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo iniciatyva. Atsisakymas gynėjo nėra kliūtis dalyvauti byloje valstybiniam ir visuomeniniam kaltintojams, visuomeniniam gynėjui, taip pat kitų įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėjams.

Įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis gali pareikšti atsisakymą gynėjo bet kuriuo bylos proceso momentu. Atsisakymas gynėjo neatima jam teisės vėl prašyti, kad byloje dalyvautų gynėjas bet kuriuo proceso momentu.

Kvotėjui, tardytojui, teisėjui ar teismui nėra privalomas atsisakymas gynėjo, pareikštas nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, taip pat asmens, nemokančio kalbos, kuria vyksta procesas, arba kaltinamo (įtariamo) padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama mirties bausmė.

58 straipsnis. Gynėjo pareigos ir teisės

Gynėjas privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti jam reikiamą juridinę pagalbą.

Gynėjas nuo to momento, kai jam leidžiama dalyvauti byloje, turi teisę:

1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu, nutarimu iškelti asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka ir nutarimu patraukti kaltinamuoju;

2) dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo apklausose;

3) po pirmosios apklausos matytis su sulaikytu arba suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindo manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, kvotėjui ar tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą su įtariamuoju ar kaltinamuoju per pirmąsias penkiolika sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų; toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą galima prokurorui ar teisėjui sutikus;

4) dalyvauti tuose proceso veiksmuose, kurie daromi su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat tuose veiksmuose, kurie daromi įtariamajam, kaltinamajam arba jų gynėjui paprašius; kvotėjui ar tardytojui sutikus, dalyvauti bet kuriuose kituose tardymo veiksmuose;

5) prašyti gynybai reikalingų pažymų, charakteristikų ir kitokių dokumentų iš valstybinių ir visuomeninių organizacijų, kurios nustatyta tvarka privalo juos arba jų nuorašus išduoti;

6) kvotos ir parengtinio tardymo metu susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose jis turėjo teisę dalyvauti, protokolais, taip pat ekspertizių aktais, o kvotėjui ar tardytojui leidus, susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais įrodymais;

7) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus;

8) reikšti prašymus ir nušalinimus;

9) dalyvauti atliekant teisminį bylos nagrinėjimą;

10) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, dalyvauti nagrinėjant skundą atitinkamoje teisminėje instancijoje.

Gynėjas turi teisę, bet neprivalo dalyvauti tardymo veiksmuose. Todėl gynėjo neatvykimas, jeigu jam iš anksto apie tardymo veiksmo darymą buvo pranešta, nėra kliūtis atlikti šį tardymo veiksmą.

Jeigu gynėjas, šaukiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, teisėją ar į teismą, jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka.“

15. 59 straipsnio antrąją dalį papildyti 4 punktu:

„4) turėti gynėją.“

16. Papildyti Kodeksą 64² ir 64³ straipsniais:

„64² straipsnis. Procese dalyvaujantiems asmenims jų pareigų išaiškinimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo išaiškinti procese dalyvaujantiems asmenims jų pareigas ir atsakomybę už pareigų nevykdymą.

64³ straipsnis. Asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumas

Teismo, prokuroro, tardytojo ir kvotėjo šaukiamas procese dalyvauti asmuo privalo atvykti paskirtu laiku.

Svarbiomis procese dalyvaujančio asmens neatvykimo, teismui, prokurorui, tardytojui ir kvotėjui pašaukus, priežastimis laikomos šios:

1) laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo;

2) susisiekimo nutraukimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ir panašių nenugalimų kliūčių;

3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą;

4) šaukiamajam netikėta jo stambaus turto netektis dėl nelaimingo atsitikimo;

5) liga, dėl kurios negalima atvykti pagal šaukimą;

6) tėvų, vyro, žmonos bei vaikų mirtis arba jų sunki su mirties pavojumi liga;

7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas.

Kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimu svarbia gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.

Jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą, jam gali būti skiriama administracinė nuobauda – iki vieno tūkstančio rublių bauda. Ji skiriama kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi. Be to, šaukiamas asmuo privalo sumokėti išlaidas, kurias turėjo teismas, jeigu dėl asmens neatvykimo posėdis buvo atidėtas.

Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas paskirti administracinę nuobaudą gali būti apskundžiamas teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegijai per penkias dienas nuo pranešimo apie nubaudimą gavimo dienos.“

17 74 straipsnio antrojoje dalyje po žodžių „kaltinamojo parodymais,“ įrašyti žodžius „patikrinimo aktu, specialisto išvada, revizijos aktu, ekspertizės aktu,“.

18. Iš 76 straipsnio išbraukti žodį „socialistinė“.

19. 81 straipsnio šeštąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą, jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę neatvykusįjį liudytoją atvesdinti.“

20. 82 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Nukentėjusysis privalo atvykti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo kvietimu. Jeigu nukentėjusysis be pateisinamos priežasties neatvyksta, jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę jį atvesdinti.“

21. Papildyti Kodeksą 841 straipsniu:

„84¹ straipsnis. Patikrinimo aktas

Patikrinimas atliekamas tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 37 straipsnį reikia patikrinti įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę - finansinę veiklą.

Apie atliktą patikrinimą surašomas patikrinimo aktas.“

22. Papildyti Kodeksą 84² ir 84³ straipsniais:

„84² straipsnis. Specialisto išvada

Specialistas šaukiamas tais atvejais, kai atliekant tardymo veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme, reikia specialių žinių asmeniui, dokumentams, daiktams ar įvykio situacijai ištirti. Remdamasis šių tyrimų duomenimis, specialistas gali pateikti išvadą.

Specialisto išvada gali būti įrašoma į tardymo veiksmo arba teisiamojo posėdžio protokolą. Po išvada, parašyta tardymo veiksmo protokole, specialistas pasirašo.

Jeigu tardymo veiksmų atlikimo metu ar teisiamajame posėdyje specialistas išvados pateikti dar negali, jis ją parašo per kvotėjo, tardytojo ar teismo nustatytą terminą atskirame dokumente ir pasirašo.

84³ straipsnis. Revizijos aktas

Revizija skiriama tais atvejais, kai atliekant kvotą, parengtinį tardymą ar nagrinėjant bylą teisme, reikia specialių žinių įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinei- finansinei veiklai patikrinti ir bylai reikalingiems dokumentams surinkti.

Apie atliktą reviziją surašomas revizijos aktas.“

23.  87 straipsnio šeštąją ir septintąją dalis išdėstyti taip:

„Jeigu byloje paskirti keli ekspertai, tai prieš surašydami ekspertizės aktą, jie pasitaria tarpusavyje. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ekspertizės aktą surašo ir pasirašo jie visi.

Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria, kiekvienas ekspertas surašo ekspertizės aktą atskirai.“

24. 88 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu ekspertas be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

Šio straipsnio trečiąją ir ketvirtąją dalis išdėstyti taip:

„Už žinomai melagingo ekspertizės akto surašymą ir pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnį. Ekspertas už žinomai melagingo akto surašymą ir pateikimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

Teisme baudžiamoji byla už žinomai melagingo ekspertizės akto surašymą ir pateikimą ekspertui keliama laikantis šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės.“

25.  94 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodį „patikrinimą“.

26.  95 straipsnyje po žodžio „prokuroras“ įrašyti žodį „teisėjas“.

27. 96 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Kardomosios priemonės yra šios: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas, kardomasis kalinimas (suėmimas).“

Šio straipsnio antrąją dalį išbraukti, o trečiąją laikyti antrąja dalimi.

28.  98 straipsnyje po žodžio „prokuroras“ įrašyti žodį „teisėjas“.

29. 99 straipsnyje po žodžio „prokuroras“ įrašyti žodį „teisėjas“.

30. 100 straipsnyje po žodžio „prokuroro,“ įrašyti žodį „teisėjo,“.

31. 101 straipsnį panaikinti.

32.. Papildyti Kodeksą 101¹ straipsniu:

„101¹ straipsnis. Užstatas

Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į parengtinio tyrimo, prokuratūros įstaigų ar teismo depozitinę sąskaitą įmoka kaltinamasis, jo giminaičiai, taip pat kiti asmenys ar organizacijos, siekdamos užtikrinti, kad kaltinamasis šaukiamas atvyks pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą.

Užstato sumą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas, atsižvelgdamas į kaltinimo sunkumą, kaltinamajam gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybę. Užstato suma negali būti mažesnė kaip vienas tūkstantis rublių.

Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti pranešama apie kaltinamajam pareikšto kaltinimo esmę, jam gresiančią bausmę ir užstato davėjo atsakomybę.

Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad kaltinamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjui pranešta, kad kaltinamajam nevykdant šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Nutarime ar nutartyje taip pat pažymima, kokioje banko įstaigoje kaltinamasis ar užstato davėjas įmokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką ir nurodomas įmokos dokumento (kvito) numeris. Kvitas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Kaltinamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties kardomąja priemone skirti užstatą nuorašas.

Kaltinamajam pažeidus šią kardomąją priemonę, esant pagrindui, kardomąja priemone jam skiriamas suėmimas, o užstatas pereina valstybei. Apie tai, kad užstatu įmokėta piniginė įmoka pereina valstybei, parašomas motyvuotas nutarimas ar motyvuota nutartis. Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas gali būti apskundžiamas teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegijai per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos.“

33. 102 straipsnį panaikinti.

34 103 straipsnį panaikinti.

35. 104 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „teismo nutartimi“ įrašyti žodžius „teisėjo nutarimu“.

Šio straipsnio penktojoje dalyje išbraukti žodžius „TSRS generalinis prokuroras, Vyriausiasis karinis prokuroras,“.

36. 107 straipsnyje po žodžio „prokuroras“ įrašyti žodį „teisėjas“.

37. 108 straipsnyje po žodžio „prokuroras“ įrašyti žodį „teisėjas“.

38. 109 straipsnyje po žodžio „prokuroras“ įrašyti žodį „teisėjas“.

39. 110 straipsnį panaikinti.

40. 112 straipsnyje vietoj žodžių „ar prokuroras“ įrašyti žodžius „prokuroras ar teisėjas“.

41. 130 straipsnyje išbraukti antrąją dalį.

42. 131 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu gautajame pareiškime ar pranešime yra duomenų apie administracinį ar drausminį nusižengimą, prokuroras, tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas perduoda šį pareiškimą ar pranešimą išspręsti administracine ar drausmine tvarka.“

43. 134 straipsnį išdėstyti taip:

„Kvotos organai yra šie:

1) policija;

2) valstybės saugumo įstaigos – bylose dėl valstybinių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62–70, 73 ir 741 straipsniuose;

3) pataisos darbų įstaigų, tardymo izoliatorių, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų ir auklėjamojo darbo profilaktoriumų viršininkai – bylose dėl nusikaltimų nustatytai tarnybos ėjimo tvarkai, kuriuos padaro šių įstaigų bendradarbiai, taip pat bylose dėl nusikaltimų, kurie padaromi nurodytų įstaigų buvimo vietoje;

4) valstybinės priešgaisrinės apsaugos organai – bylose dėl gaisrų ir dėl priešgaisrinių taisyklių pažeidimų;

5) pasienio apsaugos tarnyba – valstybės sienos pažeidimų bylose;

6) muitinių tarnyba – kontrabandos bylose;

7) esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai.“

44. 135 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „liudytojų apklausą“ įrašyti žodžius „parodymą atpažinti, taip pat paskiria ekspertizę ar gauna specialisto išvadą“.

Šį straipsnį papildyti šeštąja dalimi:

„Baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90, 91, 93, 146, 147, 148 ir 151 straipsniuose, iškelia kvotos organas. Atlikęs neatidėliotinus tardymo veiksmus, kvotos organas perduoda tokias baudžiamąsias bylas tardytojui tik tuo atveju, jeigu atliekant kvotą yra nustatytas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo. Jeigu byloje trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nenustatytas, baudžiamąją bylą kvotos organas sustabdo šio kodekso 218 straipsnio nustatyta tvarka.“

45. 136 straipsnį panaikinti.

46. 139 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvota turi būti pabaigiama per vieną mėnesį nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento.“

Šio straipsnio antrąją dalį išbraukti.

47. 141 straipsnį išdėstyti taip:

„Prižiūrėdamas, kad kvotos organai vykdytų įstatymus, prokuroras pagal savo kompetenciją:

1) reikalauja iš kvotos organų pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagą ir kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, kvotos eigą ir nusikaltimus padariusių asmenų nustatymą; ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareiškimų bei pranešimų apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo;

2) panaikina kvotėjo neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus;

3) duoda nurodymus raštu dėl nusikaltimų tyrimo, atskirų tardymo veiksmų atlikimo ir nusikaltimą padariusių asmenų paieškos;

4) paveda kvotos organams vykdyti nutarimus sulaikyti, atvesdinti, suimti, daryti kratą, poėmį, nutarimus dėl nusikaltimą padariusių asmenų paieškos, atlikti kitus tardymo veiksmus, taip pat duoda nurodymus imtis reikiamų priemonių nusikaltimams išaiškinti ir juos padariusiems asmenims nustatyti bylose, kurios yra prokuroro ar prokuratūros tardytojo žinioje;

5) dalyvauja darant kvotą ir reikiamais atvejais pats atlieka tardymo veiksmus;

6) sankcionuoja kratą, arešto uždėjimą pašto-telegrafo korespondencijai ir jos poėmį;

7) siekdamas užtikrinti išsamiausią ir objektyviausią bylos ištyrimą, bet kuriuo momentu paima iš kvotos organo baudžiamąją bylą ir perduoda ją tardytojui;

8) nušalina kvotėją nuo tolesnės kvotos, jeigu jis kvotos metu pažeidė įstatymą;

9) iškelia baudžiamąsias bylas arba atsisako jas iškelti, nutraukia baudžiamąsias bylas.

Prokuroras vykdo ir kitokius šio kodekso jam suteiktus įgaliojimus.

Prokuroro nurodymai, šio kodekso nustatyta tvarka duoti kvotos organams dėl kvotos, šiems organams yra privalomi. Gautų nurodymų apskundimas aukštesniajam prokurorui nesustabdo jų vykdymo.“

48. 142 straipsnį išdėstyti taip:

„Parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose atlieka prokuratūros tardytojai ir vidaus reikalų organų tardytojai.“

49. 143 straipsnį išdėstyti taip:

„Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6270, 72, 73, 74¹–80, 82–84, 103–112, 118–121, 124, 129–131² straipsniuose, 132 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 134–142, 144, 145, 149, 150, 155, 156, 158, 159, 159¹, 170, 171, 175¹, 177–188, 199²–203¹, 209, 217¹, 219–224, 229, 230 straipsniuose, 2325 straipsnio antrojoje dalyje, 234⁴, 237, 238, 245¹–245⁴, 249², 252–283 straipsniuose parengtinį tardymą atlieka prokuratūros tardytojai.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85, 86, 90–93, 96–102, 113–115 straipsniuose, 116 straipsnio trečiojoje dalyje, 117 straipsnio antrojoje dalyje, 122–1232, 125–128 straipsniuose, 132 straipsnio pirmojoje dalyje, 146–148, 151–154, 157, 160–169, 172–175, 176, 194, 195, 195²–196², 204–208, 212–214, 215–217, 218, 224¹, 225, 227, 228, 230¹–232⁴ straipsniuose, 232⁵ straipsnio pirmojoje dalyje, 232⁶–236¹, 239–245, 246–249¹, 250, 250¹ straipsniuose parengtinį tardymą atlieka vidaus reikalų organų tardytojai.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87, 94, 95 straipsniuose, parengtinį tardymą atlieka tas organas, kuris iškėlė baudžiamąją bylą. Jeigu tiriant šias bylas bus nustatyta pareiginių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177–182 straipsniai), susijusių su nusikaltimais, dėl kurių iškelta byla, tai juos tiria iškėlęs bylą organas.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 88,89, 189–193, 197–199 straipsniuose, parengtinį tardymą atlieka tas organas, kurio tardyminiam priklausomumui priskiriamas nusikaltimas, dėl kurio iškelta ši byla.

Dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, parengtinis tardymas nedaromas, o šių nusikaltimų ikiteisminis bylų parengimas atliekamas sumarinio proceso tvarka. Tačiau, jeigu tokiose bylose paaiškėja aplinkybės, nustatytos šio kodekso 443 straipsnyje, būtina atlikti parengtinį tardymą.“

50. 150 straipsnio penktojoje dalyje išbraukti žodžius „Vyriausiasis karinis prokuroras, TSRS generalinis prokuroras“, vietoj žodžio „jų“ įrašyti žodį „jo“.

51. 151 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu vertėjas neatvyksta be svarbios priežasties arba atsisako be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

52. 152¹ straipsnį papildyti penktąja dalimi:

„Specialistas taip pat pateikia išvadą šio kodekso 84² straipsnyje nustatyta tvarka. Specialisto išvada kaltinamajam pateikiama tardytojo nustatytu momentu.“

Šio straipsnio buvusias penktąją ir šeštąją dalis laikyti šeštąja ir septintąja dalimis.

Šio straipsnio šeštąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu specialistas neatvyksta be svarbios priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

Šio straipsnio septintojoje dalyje po žodžių „melagingą paaiškinimą“ įrašyti žodžius „ar išvadą“.

53. 153 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Atliekant kratą, poėmį ir uždedant turtui areštą, šaukiami ne mažiau kaip du kviestiniai.“

Šio straipsnio penktąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu asmuo be svarbių priežasčių atsisako atlikti kviestinio pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiam asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda – bauda iki trijų šimtų rublių.“

54. 160 straipsnio pirmosios dalies dešimtajame punkte išbraukti žodžius „duoda sutikimą tardytojui nutraukti baudžiamąją bylą šio kodekso numatytais atvejais;“.

55. 163 straipsnį papildyti penktąja dalimi:

„Jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyksta į kvotos organą ar pas tardytoją, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

Šio straipsnio buvusią penktąją dalį laikyti šeštąja dalimi.

56. 164 straipsnį panaikinti.

57. 175 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės valdymo organui.“

58. 185 straipsnio trečiojoje dalyje išbraukti žodžius „jeigu galima“.

Šio straipsnio septintąją dalį išbraukti.

59. 189 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės valdymo organo“.

60. 195 straipsnio trečiojoje dalyje išbraukti žodžius „Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės valdymo organo“.

61. 198 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės valdymo organo“.

62. Aštuonioliktąjį skirsnį pavadinti taip:

„Apžiūra, patikrinimas, revizija“.

63. 200 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti sakinį: „Darant apžiūrą turi būti akivaizdoje kviestiniai.“

64. 201 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „esant akivaizdoje kviestiniams ir“.

Šio straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodį „kviestiniams“.

65. 202 straipsnį išdėstyti taip:

„202 straipsnis. Asmens apžiūra

Tardytojas turi teisę atlikti įtariamojo, kaltinamojo ar nukentėjusiojo asmens apžiūrą, prireikus nustatyti ant jo kūno nusikaltimo pėdsakus ar ypatingas žymes, jeigu nereikalinga teismo medicininė ekspertizė.

Dėl asmens apžiūros tardytojas priima nutarimą. Nutarimas atlikti asmens apžiūrą yra privalomas tam asmeniui, dėl kurio jis priimtas. Asmens apžiūrą atlieka tardytojas, reikiamais atvejais dalyvaujant gydytojui.

Tardytojas nedalyvauja apžiūrint kitos lyties asmenį, jeigu apžiūra yra susijusi su šio asmens apnuoginimu. Šiuo atveju asmens apžiūrą atlieka gydytojas.

Atliekant asmens apžiūrą, neleidžiami tokie veiksmai, kurie žemina apžiūrimojo asmens orumą arba yra pavojingi jo sveikatai.“

66. 203 straipsnį išdėstyti taip:

„203 straipsnis. Apžiūros protokolas

Tardytojas parašo apžiūros protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Protokole aprašomi visi tardytojo veiksmai ir paeiliui viskas, kas aptikta per apžiūrą, nurodant tą padėtį ar būklę, kuri tuo metu ten buvo.

Protokole taip pat išvardijama ir aprašoma visa tai, kas darant apžiūrą buvo paimta.“

67. 204 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti sakinį: „Darant tardymo eksperimentą, turi būti akivaizdoje kviestiniai.“

68. 205 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „esant akivaizdoje kviestiniams“.

69. Papildyti Kodeksą 2061 straipsniu:

„206¹ straipsnis. Patikrinimo darymas

Prireikus nustatyti duomenis, turinčius reikšmės nusikaltimo aplinkybėms išaiškinti, kvotos organo pareigūnas pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 37 straipsnį gali patikrinti įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę – finansinę veiklą.

Darant patikrinimą, turi dalyvauti tikrinamos įmonės, įstaigos bei organizacijos atstovas, taip pat pilietis.

Apie patikrinimą kvotos organo pareigūnas surašo patikrinimo aktą. Su patikrinimo aktu supažindinamas asmuo, kurio veikla tikrinama.“

70. Papildyti Kodeksą 206² straipsniu:

„206² straipsnis. Revizijos darymas

Kvotos organo pareigūnas ar tardytojas, pripažinęs, kad reikia skirti reviziją, priima nutarimą, kuriame nurodo: pagrindą revizijai skirti, reikiamus patikrinti dalykus, kam pavedama ir kas iš asmenų turi dalyvauti ją darant. Nutarimas paskirti reviziją paskelbiamas asmeniui, kurio veikla tikrinama.

Reviziją daro valstybės kontrolės įstaiga arba asmuo, kurį skiria kvotos organo pareigūnas ar tardytojas. Prireikus byloje gali būti paskirti keli vienos specialybės revizoriai arba kompleksinė revizija.

Jeigu revizorius neatvyksta be svarbios priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti reviziją, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka. Už žinomai melagingo

revizijos akto surašymą ir pateikimą revizorius atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnį.

Darant reviziją, paaiškinimus duoda asmuo, kurio veikla tikrinama. Atlikęs reikiamus patikrinimus, revizorius surašo revizijos aktą. Su revizijos aktu supažindinamas asmuo, kurio veikla tikrinama.“

71. 211 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „melagingos išvados davimą“ įrašyti žodžius „melagingo ekspertizės akto surašymą ir pateikimą.“

72. 213 straipsnį papildyti tokia antrąja dalimi:

„Jeigu šaukiamas asmuo pas tardytoją neatvyksta be svarbios priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

Šio straipsnio buvusias antrąją, trečiąją, ketvirtąją ir penktąją dalis laikyti trečiąja, ketvirtąja, penktąja ir šeštąja dalimis.

73. 214 straipsnį pavadinti taip:

„Ekspertizės akto turinys“.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžio „išvadoje“ įrašyti žodžius „ekspertizės akte“.

74. 224 straipsnyje išbraukti žodžius „arba nutarimo nutraukti bylą, perduodant medžiagą į teismą administracinėms nuobaudoms skirti“.

75. 233 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„kai yra šio kodekso 5 straipsnyje nurodytų pagrindų;“.

76. 234 straipsnio septintąją dalį išbraukti.

Šio straipsnio buvusias aštuntąją ir devintąją dalis laikyti septintąja ir aštuntąja dalimis.

Šio straipsnio septintąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu nutraukiamoje byloje yra duomenų apie administracinį ar drausminį nusižengimą, tardytojas perduoda byloje esančią medžiagą spręsti administracine ar drausmine tvarka.“

77. Papildyti Kodeksą 244¹ straipsniu:

„2441 straipsnis. Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimas teismui

Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas nubausti administracine nuobauda šio kodekso 64³ straipsnio tvarka neatvykusį pagal šaukimą asmenį, taip pat nutarimas šio kodekso 101¹ straipsnio tvarka pervesti valstybei užstatą gali būti apskundžiami teismui.“

78. Išbraukti 254 straipsnio penktąją dalį.

Šio straipsnio buvusias šeštąją ir septintąją dalis laikyti penktąja ir šeštąja dalimis.

79. 266 straipsnyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

80. 275 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu vertėjas be svarbios priežasties neatvyksta ar atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

81. 275¹ straipsnį papildyti tokia trečiąja dalimi:

„Specialistas taip pat pateikia išvadą šio kodekso 84² straipsnio nustatyta tvarka.“

Šio straipsnio buvusias trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti ketvirtąja ir penktąja dalimis.

Šio straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu specialistas be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

Šio straipsnio penktojoje dalyje po žodžių „melagingą paaiškinimą“ įrašyti žodžius „ar išvadą“.

82. 292 straipsnį papildyti tokia antrąja dalimi:

„Jeigu teisiamasis be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

83. 307 straipsnio trečiajame sakinyje išbraukti žodžius „teismo nutartį arba teisėjo nutarimą iškelti baudžiamąją bylą ir perduoti teisės pažeidėją teismui“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „teisėjo nutarimą atiduoti kaltinamąjį teismui.“

84. 319 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžio „išvadoje“ įrašyti žodžius „ekspertizės akte“.

85. 320 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Ekspertui balsu perskaičius savo ekspertizės aktą, gali būti pateikiama klausimų šiam ekspertizės aktui išaiškinti ar papildyti.“

86. 330 straipsnį išdėstyti taip:

„330 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu

Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu.“

87. 345 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu;“.

88. 370 straipsnio pirmąją dalį papildyti tokiu 2 punktu: „2) teisėjo nutarimus ar teismo nutartis skirti administracinę nuobaudą šio kodekso 64³ straipsnyje numatytais atvejais, pervesti valstybei užstatą šio kodekso 101¹ straipsnyje nustatyta tvarka gali apskųsti tie asmenys, dėl kurių šie nutarimai ar nutartys yra priimtos;“.

Buvusius šios dalies 2, 3 ir 4 punktus laikyti 3, 4 ir 5 punktais.

Šio straipsnio antrąją dalį papildyti tokiu sakiniu: „Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytais atvejais skundas gali būti paduodamas per penkias dienas.“

89. 400 straipsnyje išbraukti sakinio pradžią: „Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 54 straipsniu“, taip pat likusiame tekste išbraukti žodį „TSRS“ ir vietoj jo įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

90. 401 straipsnyje išbraukti ketvirtąją dalį. Buvusias penktąją, šeštąją ir septintąją dalis laikyti ketvirtąja, penktąja ir šeštąja dalimis.

91. 410 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR“, o vietoj jų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“, išbraukti žodžius „rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės“.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

92. 412 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto teikimą, o atliekančiam bausmę drausmės batalione – pagal drausmės bataliono vadovybės“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės“.

Šio straipsnio antrojoje ir ketvirtojoje dalyse išbraukti žodžius „rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ ir vietoj jų įrašyti žodį „vietos savivaldybės“.

93. 412¹ straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės“.

94. 4132 straipsnyje išbraukti žodžius „rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės“.

95. 414 straipsnio devintosios dalies antrajame sakinyje išbraukti žodžius „rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „vietos savivaldybės“.

96. 416 straipsnyje išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR“, o vietoj jų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

97. Išbraukti 417 straipsnio trečiąją ir penktąją dalis.

Buvusią ketvirtąją dalį laikyti trečiąja dalimi, šeštąją ir septintąją dalis laikyti ketvirtąja ir penktąja dalimis.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „TSRS generalinis prokuroras“.

Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse išbraukti žodžius „TSRS generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai“, „TSRS aukščiausiojo teismo pirmininkas ir jo pavaduotojai“.

98. 420 straipsnį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir jų pavaduotojai turi teisę sustabdyti, iki byla bus išspręsta priežiūros tvarka, užprotestuoto bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio, nutarties ir nutarimo vykdymą.“

99. 424 straipsnio penktojoje dalyje išbraukti žodžius „TSRS aukščiausiojo teismo pirmininko arba“.

100. Aštuntąjį skyrių išdėstyti taip:

„Aštuntasis skyrius

BYLŲ SUMARINIS PROCESAS

Trisdešimt penktasis skirsnis

Bylų sumarinio proceso bendrosios taisyklės

440 straipsnis. Proceso tvarka

Akivaizdžių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 91 straipsnio pirmojoje dalyje, 93 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 98 straipsnyje, 99 straipsnio pirmojoje dalyje, 100, 102, 115 straipsniuose, 116 straipsnio trečiojoje dalyje, 117 straipsnio antrojoje dalyje, 123, 123¹, 125, 126, 132 straipsniuose, 146 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 147 straipsnio pirmojoje dalyje, 151 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 152 straipsnyje, 153 straipsnio pirmojoje dalyje, 160 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 160¹, 160², 160³, 160⁴, 162, 163 straipsniuose, 164 straipsnio pirmojoje dalyje, 165¹, 168, 169, 172–174, 190, 194, 195², 195³, 196, 196¹, 196², 197, 198, 199, 199², 200–203, 204–206, 210–217 straipsniuose, 225 straipsnio pirmojoje dalyje, 228 straipsnio pirmojoje dalyje, 235, 236¹, 239, 239¹, 240, 246¹ straipsniuose, 250 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 2501 straipsnyje, proceso tvarką nustato bendrosios šio kodekso taisyklės su išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai.

441 straipsnis. Akivaizdus nusikaltimas

Akivaizdus nusikaltimas yra toks nusikaltimas, kai jo darymo metu ar po padarymo yra aiškus nusikaltimą padaręs asmuo. Duomenys, duodantieji pagrindą manyti, kad šis asmuo padarė nusikaltimą, yra tokie:

1) asmens užklupimas jam bedarant nusikaltimą arba tuoj po nusikaltimo padarymo;

2) mačiusiųjų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, tiesioginis nurodymas į asmenį, kaip padariusį nusikaltimą;

3) ant asmens ar jo drabužių, prie jo arba jo būste aiškių nusikaltimo pėdsakų suradimas;

4) asmens atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą.

442 straipsnis. Kvota

Dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, daroma kvota šio kodekso aštuntajame skyriuje nustatyta tvarka. Kvotą daro respublikinė policija ir savivaldybių policija.

443 straipsnis. Parengtinis tardymas

Jeigu akivaizdžius nusikaltimus, išvardytus šio kodekso 440 straipsnyje, padaro nepilnamečiai ar asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali pasinaudoti teise į gynybą, dėl šių nusikaltimų būtina atlikti parengtinį tardymą. Parengtinis tardymas turi būti baigtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo baudžiamosios bylos iškėlimo dienos.

Jeigu tiriant nusikaltimus, išvardytus šio kodekso 440 straipsnyje, paaiškėja, kad jie nėra akivaizdūs, taip pat dėl didelės bylos apimties ar sudėtingumo negali būti išsamiai ištirti sumarinio proceso tvarka, byloje atliekamas parengtinis tardymas. Nutarimą perduoti bylą parengtiniam tardymui atlikti priima kvotėjas, kvotos organo viršininkui sutikus. Ginčus dėl parengtinio tardymo būtinumo šiais atvejais sprendžia teisėjas. Parengtinis tardymas turi būti baigtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos iškėlimo dienos.

Parengtinį tardymą bylose atlieka prokuratūros ar vidaus reikalų organų tardytojai, vadovaudamiesi šio kodekso 143 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

444 straipsnis. Teismingumas

Bylas dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, tvarkomajame ir teisiamajame posėdžiuose nagrinėja teisėjas vienas bendra tvarka su išimtimis, numatytomis šio kodekso 449–456 straipsniuose.

Trisdešimt šeštasis skirsnis

Kvota

445 straipsnis. Kvotą atliekantieji asmenys

Kvotą dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, atlieka kvotėjas kvotos organo viršininkui pavedus.

446 straipsnis. Kvotos pradžia

Jeigu yra akivaizdaus nusikaltimo požymių, kvotėjas asmeniui iškelia baudžiamąją bylą. Sprendžiant baudžiamosios bylos iškėlimo klausimą, šio kodekso 128 straipsnyje numatytos taisyklės netaikomos. Nutarimą iškelti asmeniui baudžiamąją bylą patvirtina kvotos organo viršininkas. Apie iškeltą bylą pranešama rajono (miesto) teismo pirmininkui.

Nutarime iškelti asmeniui baudžiamąją bylą nurodomas nusikaltimas, jį padaręs asmuo bei baudžiamasis įstatymas, numatantis šį nusikaltimą. Nuo nutarimo iškelti asmeniui baudžiamąją bylą priėmimo momento asmuo, padaręs nusikaltimą, tampa kaltinamuoju; jis supažindinamas su nutarimu pasirašytinai.

Kaltinamasis turi teises, numatytas šio kodekso 52 straipsnyje, išskyrus tai, kad, atliekant kvotą, kaltinamasis ir gynėjas su kvotos medžiaga susipažįsta perdavus bylą teismui; apskųsti kvotėjo veiksmus kaltinamasis gali rajono (miesto) teismo pirmininkui.

447 straipsnis. Kvotos atlikimas

Kvotėjas, vadovaudamasis šio kodekso nustatytomis taisyklėmis, atlieka tardymo veiksmus akivaizdaus nusikaltimo aplinkybėms įrodyti, taip pat surenka duomenis apie kaltinamojo asmenybę ir kitą medžiagą, turinčią reikšmės bylai teisme nagrinėti.

Įstatyme numatytais atvejais kratą ir poėmį sankcionuoja rajono (miesto) teismo pirmininkas. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma be rajono (miesto) teismo pirmininko sankcijos, bet apie padarytą kratą per vieną parą turi būti pranešama rajono (miesto) teismo pirmininkui.

Kvotėjas, vadovaudamasis šio kodekso 137 straipsnio taisyklėmis, turi teisę sulaikyti asmenį, padariusį nusikaltimą, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvas, pasislėps nuo kvotos ir teismo arba kliudys nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą, arba toliau darys nusikaltimus.

Kaltinamajam, remiantis šio kodekso numatytais pagrindais ir tvarka, gali būti paskirta kardomoji priemonė. Kvotėjas turi teisę paskirti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą. Paskirti kardomąją priemonę suėmimą turi teisę tik teisėjas.

Esant šio kodekso 218 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytiems pagrindams, kvotėjas bylą sustabdo.

448 straipsnis. Kvotos pabaigimas

Kvota pabaigiama ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos iškėlimo momento.

Iš surinktos medžiagos matydamas pakankamą pagrindą perduoti bylą teismui, kvotėjas surašo pranešimą teismui. Pranešime teismui nurodoma: duomenys apie kaltinamojo asmenybę; nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdai, motyvai, pasekmės ir kitos svarbios aplinkybės; pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys nusikaltimo padarymą ir kaltinamojo kaltumą; baudžiamasis įstatymas numatantis tą nusikaltimą. Prie pranešimo teismui pridedamas šauktinų į teismą asmenų sąrašas. Pranešimą teismui patvirtina kvotos organo viršininkas.

Pranešimas teismui su bylos medžiaga perduodamas teismui.

Kvotėjas, tyrimo metu nustatęs, kad yra aplinkybės, numatytos šio kodekso 5 straipsnyje, sutikus kvotos organo viršininkui ir teisėjui, bylą nutraukia.

Trisdešimt septintasis skirsnis

Atidavimas teismui

449 straipsnis. Atidavimo teismui tvarka

Akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, bylose atidavimo teismui klausimus sprendžia teisėjas tvarkomajame posėdyje. Tvarkomajame posėdyje gali dalyvauti: kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas; kaltinamojo gynėjas; nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo ar jo atstovas; įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuriai nusikaltimu padaryta materialinė žala, atstovas; asmuo arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurie materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, atstovas.

Nurodytųjų asmenų neatvykimas į tvarkomąjį posėdį nėra kliūtis nagrinėti baudžiamąją bylą šiame posėdyje.

Tvarkomajame posėdyje būtinai dalyvauja kvotos organo, dariusio kvotą, atstovas.

450 straipsnis. Tvarkomojo posėdžio tvarka

Tvarkomasis posėdis pradedamas kvotos organo, atlikusio kvotą, atstovo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę. Po to pasisako dalyvaujantieji šiame posėdyje asmenys ir pareiškia savo nuomonę, ar yra pagrindo atiduoti kaltinamąjį teismui, ar jo nėra, taip pat pareiškia prašymus dėl naujų bylos aplinkybių išaiškinimo bei papildomų įrodymų surinkimo.

Tvarkomajame posėdyje dalyvaujantieji asmenys raštu ar žodžiu pareiškia prašymus pripažinti nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ar patraukti civiliniu atsakovu. Jeigu šie asmenys nedalyvauja tvarkomajame posėdyje, tačiau yra gauti jų pareiškimai raštu, teisėjas tokius pareiškimus apsvarsto. Asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju ir be jo pareiškimo, jeigu nustatyta, kad nusikaltimu asmeniui buvo padaryta žalos. Teisėjas savo iniciatyva gali priimti sprendimą patraukti civiliniu atsakovu.

Tvarkomajame posėdyje apsvarstytais klausimais teisėjas priima nutarimus, kurie įrašomi į tvarkomojo posėdžio protokolą. Šio kodekso 452–453 straipsniuose numatytais atvejais teisėjo nutarimas dar parašomas atskirame dokumente.

Tvarkomojo posėdžio metu teisiamojo posėdžio sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 116 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

451 straipsnis. Teisėjo nutarimai

Išnagrinėjęs bylą tvarkomajame posėdyje, teisėjas gali priimti nutarimą:

1) atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) perduoti bylą parengtiniam tardymui atlikti šio kodekso 443 straipsnyje numatytais atvejais;

3) duoti nurodymus kvotos organui atlikti tardymo veiksmus,kai reikia išaiškinti papildomas esmines nusikaltimo aplinkybes, kurios negali būti nustatytos teisiamajame posėdyje; baudžiamoji byla šiuo atveju negrąžinama papildomam tyrimui daryti;

4) nutraukti baudžiamąją bylą šio kodekso 5–9 straipsniuose numatytais atvejais;

5) sustabdyti bylą, remiantis šio kodekso 256 straipsniu, taip pat tuo atveju, kai kvotos organui reikia daug laiko

papildomiems tardymo veiksmams atlikti. Šiuo atveju byla gali būti sustabdoma ne ilgiau kaip septynioms dienoms.

Taip pat teisėjas priima nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu ir patraukti civiliniu atsakovu bei nutarimą paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę.

452 straipsnis. Teisėjo nutarimas atiduoti kaltinamąjį teismui

Teisėjo nutarime atiduoti kaltinamąjį teismui turi būti nurodoma: nutarimo parašymo laikas ir vieta; teisėjo pavardė; išvada apie duomenų pakankamumą bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje; atiduodamas teismui asmuo; kaltinimo esmė; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą; šaukiami į teisiamąjį posėdį asmenys.

Nutarimą pasirašo teisėjas.

Nutarimo nuorašas įteikiamas teisiamajam ne vėliau kaip likus trims dienoms iki teisiamojo posėdžio.

453 straipsnis. Teisėjo nutarimas paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę

Teisėjas, vadovaudamasis šio kodekso aštuntojo skirsnio taisyklėmis, gali paskirti ar pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę.

454 straipsnis. Susipažinimas su baudžiamąja byla

Kaltinamasis ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga nuo tos dienos, kai byla perduota teismui.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga po tvarkomojo posėdžio.

455 straipsnis. Teisėjo nutarimų apskundimas

Teisėjo nutarimai paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę ir nutraukti baudžiamąją bylą gali būti apskundžiami rajono (miesto) teismo pirmininkui. Nutarimas paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę gali būti apskundžiamas per vieną dieną nuo jo priėmimo, nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą – per penkias dienas nuo pranešimo apie bylos nutraukimą gavimo momento. Teismo pirmininkas privalo išnagrinėti ir išspręsti skundą dėl kardomosios priemonės ne vėliau kaip per dvi dienas nuo jo gavimo momento, o dėl bylos nutraukimo – ne vėliau kaip per penkias dienas.

Išnagrinėjęs skundą, rajono (miesto) teismo pirmininkas turi teisę:

1) pakeisti teisėjo paskirtą kardomąją priemonę;

2) panaikinti teisėjo nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą ir pavesti nagrinėti šią bylą tvarkomajame posėdyje kitam teisėjui.

Kai rajono (miesto) teisme yra tik vienas teisėjas, jo nutarimai gali būti apskundžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui arba jo pavaduotojui.

456 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminas

Atidavimo teismui klausimą teisėjas turi išspręsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo bylos gavimo teisme momento.

Byla turi būti pradedama nagrinėti teisiamajame posėdyje ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai teisėjas priėmė nutarimą atiduoti kaltinamąjį teismui.“

101. Padaryti tokius Kodekso straipsnių teksto pakeitimus:

1) 13, 14, 25, 26, 28, 31, 246, 299, 337, 352 straipsniuose išbraukti žodžius „liaudies tarėjas“, o vietoj jų įrašyti žodžius „teismo tarėjas“;

2) 13, 26, 378, 419, 424 straipsniuose išbraukti žodžius „teismo narys“, o vietoj jų įrašyti žodį „teisėjas“;

3) 26, 35, 38, 41, 42, 263, 412, 419, 421 straipsniuose išbraukti žodžius „liaudies teismas“, o vietoj jų įrašyti žodį „teismas“;

4) 261, 419 straipsniuose išbraukti žodžius „liaudies teisėjas“, o vietoj jų įrašyti žodį „teisėjas“;

5) 6², 7, 9, 15, 19, 25, 26, 30, 35, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 56¹, 64¹, 81, 88, 126, 127, 150, 157, 178, 183, 185, 194, 195, 215, 263, 275, 2751, 278, 290, 305, 333, 337, 347, 355, 361, 363, 365, 370, 373, 401, 405, 406, 408, 412, 412¹, 413¹, 413², 414, 415, 416, 419, 421, 423, 424, 425, 430, 434, 436, 437, 438 straipsniuose išbraukti žodžius „Lietuvos TSR“, o vietoj jų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“;

6) 56¹, 64¹, 416 straipsniuose išbraukti žodžius „TSRS“;

7) 165, 256 straipsniuose išbraukti žodį „milicija“, o vietoj jo įrašyti žodį „policija“;

8) 25, 104, 150, 417, 421, 436, 438 straipsniuose išbraukti žodžius „Lietuvos TSR prokuroras“, o vietoj jų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras“;

9) 25 straipsnio pirmajame punkte išbraukti žodžius „TSRS Aukščiausiąjį teismą, karinius tribunolus“;

10) 85 straipsnio pavadinime, šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 208 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte, 215 straipsnyje, 216 straipsnio pavadinime, šio straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „eksperto išvada“, o vietoj jų įrašyti žodžius „ekspertizės aktas“.

102. Įstatymas įsigalioja nuo 1992 m. sausio 1 dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________