LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL STRATEGINIŲ VEIKLOS PLANŲ

 

2007 m. sausio 24 d. Nr. 140

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2002, Nr. 41-1527; 2005, Nr. 67-2405) 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2004, Nr. 112-4187), 59 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti sutrumpintiems šių ministerijų ir Vyriausybės įstaigų 2007–2009 metų strateginiams veiklos planams (pridedama):

1.1. Aplinkos ministerijos;

1.2. Finansų ministerijos;

1.3. Krašto apsaugos ministerijos;

1.4. Kultūros ministerijos;

1.5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

1.6. Susisiekimo ministerijos;

1.7. Sveikatos apsaugos ministerijos;

1.8. Švietimo ir mokslo ministerijos;

1.9. Teisingumo ministerijos;

1.10. Užsienio reikalų ministerijos;

1.11. Ūkio ministerijos;

1.12. Vidaus reikalų ministerijos;

1.13. Žemės ūkio ministerijos;

1.14. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

1.15. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

1.16. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

1.17. Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

1.18. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

1.19. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

1.20. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

1.21. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos;

1.22. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos;

1.23. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos;

1.24. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

1.25. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2. Įpareigoti per 7 darbo dienas nuo šio nutarimo įsigaliojimo:

2.1. ministrus – patvirtinti ministerijų ir įstaigų prie ministerijų 2007–2009 metų strateginius veiklos planus ir užtikrinti jų paskelbimą nustatytąja tvarka atitinkamų institucijų interneto tinklalapiuose;

2.2. Vyriausybės įstaigų vadovus – patvirtinti Vyriausybės įstaigų 2007–2009 metų strateginius veiklos planus ir užtikrinti jų paskelbimą nustatytąja tvarka savo įstaigų interneto tinklalapiuose.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                                Gediminas Kirkilas

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                              Raimondas Šukys

 

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

APLINKOS MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

KundrotasVykdant Europos Sąjungos 6-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, jau parengtos šešios ES strategijos – Atliekų vengimo ir perdirbimo, Darnaus gamtos išteklių naudojimo, Jūrų aplinkos, Oro taršos mažinimo, Urbanistinės aplinkos ir Pesticidų naudojimo. Tai leidžia mums visapusiškai vertinti padėtį aplinkosaugos srityje, formuoti šiuolaikišką aplinkos politiką bei integruoti aplinkosauginius aspektus į kitus sektorius. Šiuo metu jau rengiame ir strategijoms įgyvendinti reikalingus ES teisės aktus. Teisėkūros procese svarbų vaidmenį teiksime geresnio reglamentavimo principų taikymui bei aukštų aplinkosauginių standartų išlaikymui.

Daugiausia dėmesio ir toliau skirsime atliekų sektoriui. Tarp pirmaeilių uždavinių – sukurti elektros ir elektroninės įrangos atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir naudotų alyvų tvarkymo sistemas, toliau tobulinti pakuočių atliekų tvarkymą. Stiprinsime pajėgumus kontrolės srityje, nes tik efektyvi kontrolė sąlygos užsibrėžtų tikslų – nustatytų minėtų atliekų tvarkymo užduočių – įgyvendinimą.

Ir toliau sieksime, kad, įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus, investicijos į aplinkos apsaugos infrastruktūrą padėtų sumažinti vandens, dirvožemio ir oro taršą, užtikrintų žmonių teisę į švarią aplinką. Įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės, susijusios su ES fondų lėšomis finansuojamais vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektais, pagerins geriamo vandens kokybę, atitinkančią sveikatos saugos reikalavimus, sumažins aplinkos taršą komunalinėmis ir pavojingomis atliekomis, pavojų užteršti dirvožemį, paviršinius ir gruntinius vandenis. Rengiant projektus, teiktinus Europos Komisijai finansavimui iš ES fondų gauti, bus sustiprinti instituciniai gebėjimai, susiję su projektų valdymu bei nacionalinės ir ES aplinkos politikos įgyvendinimu regionų lygmenyje.

Šiuo metu jau vyksta pagrindiniai statybos darbai, kuriant Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus, Marijampolės regionines atliekų tvarkymo sistemas. Pasirašytos visos 2000–2003 m. ES paramą gavusių vandentvarkos projektų sutartys nuotekų valymo įrenginių statybai/rekonstrukcijai, vandens gerinimo įrenginių statybai/rekonstrukcijai, nuotekų surinkimo ir geriamo vandens tiekimo sistemų plėtrai/rekonstrukcijai Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Neringoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Plungėje, Radviliškyje. Jau baigti modernizuoti ir veikia Druskininkų nuotekų valymo įrenginiai, likusių projektų įgyvendinimas planuojamas užbaigti 2006–2008 metais.

Intensyviai vyksta derybos su EK dėl Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projekto bei investicinių krypčių suderinimo. Pagrindines investicijas ir toliau nukreipsime atliekoms tvarkyti, vandens ir oro kokybei gerinti bei nuotekoms valyti. Svarbiausioms 2007–2013 m. ES remiamoms priemonėms turėtų būti priskirtas saugomų, tuo pačiu ir „NATURA 2000“, teritorijų tvarkymas bei darnus jų vystymas, taip pat būsto politikos įgyvendinimas.

Didelį dėmesį skirsime klimato kaitos konvencijos ir Kioto protokolo reikalavimams įgyvendinti. Planuojami parengti strateginiai dokumentai, padėsiantys užtikrinanti efektyvų JTBKK ir Kioto protokolo reikalavimų bei Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinimą. Tai Klimato kaitos įstatymo koncepcija ir projektas, šiltnamio dujų inventorius ir prognozės ir kt.

Siekdami išvengti durpynų gaisrų, keliančių pavojų visuomenės sveikatai, 2007 m. įgyvendinsime naują Apleistų durpynų hidrologinio režimo atstatymo darbų programą, kurios tikslas – sudaryti sąlygas išvengti gaisrų dviejuose apleistuose durpių gavybai naudotuose durpynuose – Daukšių raisto bei Žaltūnų, suformuoti prielaidas vertingoms pelkių ekosistemoms atsistatyti.

Įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, toliau bus teikiama parama iki 1993 m. pastatytų daugiabučių šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų, stogų kapitaliniam remontui atlikti ar jiems rekonstruoti, langams, lauko durims hermetizuoti arba pakeisti, balkonams įstiklinti, fasado sienoms apšiltinti ir kitiems darbams. 2007 metais iš valstybės biudžeto šiai programai įgyvendinti papildomai numatoma skirti 8 mln. litų. Ją įgyvendinant bus sudarytos realios sąlygos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (asmenims) minimaliomis išlaidomis pagerinti daugiabučių namų būklę, sumažinti patalpų šildymo išlaidas.

Esame užsibrėžę tikslą dar daugiau dėmesio skirti aplinkos stebėsenai (monitoringui) ir kuo išsamiau gyventojus informuoti apie aplinkos būklę. Bendras darbas su visuomene, jos informavimas ir švietimas, aktyvi gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų veikla turės reikšmės sėkmingai įkūnijant darnaus vystymosi principus, išsaugant švarią ir palankią sveikatai aplinką, apsaugant kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, paskatins racionalų gamtos išteklių naudojimą.

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                     Arūnas Kundrotas

______________

 

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

APLINKOS MINISTERIJOS MISIJA:

Tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.

APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, atsižvelgiant į Europos Sąjungos normas ir standartus, įgyvendinti darnaus vystymosi principus.

Užtikrinti racionalų gamtos išteklių (įskaitant miškus) naudojimą ir tolesnį jų gausinimą, išsaugoti biologinę įvairovę, gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą.

Užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, sudaryti sąlygas statybų verslui plėsti ir gyventojams apsirūpinti būstu.

Efekto kriterijai:

Sumažintas šiltnamio dujų kiekis tonomis 1 mln. Lt BVP pagal BVP prognozes einamiesiems metams (t/1 mln. Lt BVP).

Užtikrintas išsamios, kokybiškos informacijos apie aplinkos būklę prieinamumas (pagal surinktą informacijos kiekį) fiziniams, juridiniams asmenims bei tarptautinėms institucijoms (proc.).

Padidėjęs panaikintų praeities taršos židinių skaičius (proc.).

Aplinkos užterštumo rodiklių kokybinė atitiktis ES vidurkiui.

Padidintas saugomų teritorijų plotas (10 proc. iki 2015 m.)

Įvykdytos pakuotės atliekų tvarkymo užduotys (įvykdymo proc.).

Padidintas šalies miškingumo procentas (proc.).

Teisiškai sureguliuota statybos normavimo proceso dalis (proc.).

Išaugusi socialinio būsto lyginamoji dalis šalies būsto fonde (proc.).

Sumažėjusios šiluminės energijos ir kuro sąnaudos būsto sektoriuje lyginant su 2004 metais (proc.).

 

VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos MISIJA:

Išsaugoti (arba atkurti) ateities kartoms Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, bioįvairovę, gamtos vertybes, genofondą, tuo prisidedant prie globalinės aplinkos apsaugos.

 

VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS:

Užtikrinti subalansuotą saugomų teritorijų naudojimą ir apsaugą.

Efekto kriterijus:

Iki 2015 metų 10 proc. padidėjęs saugomų teritorijų plotas (lyginant su 2006 metais).

Iki 2015 metų 30 proc. padidėjęs parengtų lankymui objektų saugomose teritorijose (lyginant su 2006 metais).

 

lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos misija:

Teikti hidrometeorologinę informaciją, reikalingą užtikrinant darnią šalies ūkio plėtrą, mažinant galimą neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui, vykdyti šalies įsipareigojimus perduodant informaciją tarptautiniams mainams.

 

lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos strateginiS tikslaS:

Aprūpinti Lietuvos gyventojus, valstybės institucijas bei ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija ir užtikrinti jos pateikimą tarptautiniams mainams.

Efekto kriterijus:

Iki 2012 metų sukurta moderni sistema, užtikrinanti efektyvų hidrometeorologinės informacijos teikimą, būtiną darniam vystymuisi.

 

Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA:

Įgyvendinti valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, pagrindžiant geologinės aplinkos kokybės išsaugojimą ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą.

 

Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI:

Užtikrinti darnaus vystymosi principams atitinkantį žemės gelmių naudojimą ir apsaugą.

Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, diegiant geologine informacija pagrįstas priemones.

Užtikrinti nacionalinės geologinės informacijos sistemos vystymą, prisidedant prie informacinės visuomenės plėtros.

Efekto kriterijai:

Išaugęs žemės gelmių išteklių naudojimas ir žemės gelmių tyrimų skaičius (proc.).

Išaugęs geologinės informacijos panaudojimas, saugant geologinės aplinkos kokybę (proc.).

Išaugęs valstybinės geologinės informacijos sistemos naudotojų skaičius (proc.).

 

ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA:

Dalyvauti teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros politikos formavime, kontroliuoti ir koordinuoti įgyvendinimą, užtikrinti, kad būtų garantuojami esminiai reikalavimai statiniams.

 

ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS:

Užtikrinti, kad teritorijų planavimas ir statybų plėtra bei statinių naudojimo priežiūra būtų vykdoma pagal galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.

Efekto kriterijus:

Teisės aktų pažeidimų prevencija, vykdant statybas.

 

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO prie Aplinkos ministerijos MISIJA:

Formuoti ir dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką standartizacijos srityje, vykdyti nacionalinę standartizaciją.

 

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS:

Užtikrinti laisvą prekių judėjimą integruojantis į ES atitinkamas standartizacijos struktūras, atstovauti nacionalinės ekonomikos interesus, aktyviai dalyvaujant Europos ir tarptautinių standartizacijos organizacijų veikloje ir perimant Europos bei tarptautinius standartus.

Efekto kriterijai:

Užtikrinantys laisvą prekių judėjimą Europos standartai – prieinami visuomenei.

Išplėsta standartizacijos sritis.

 

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA:

Formuoti ir įgyvendinti valstybės metrologijos politiką.

 

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS:

Vystyti nacionalinę metrologijos sistemą pagal Europos Sąjungos valstybių patirtį, užtikrinti matavimų vienovę Lietuvoje ir siekti tarptautinio matavimų rezultatų pripažinimo.

Efekto kriterijus:

Padidės Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos dokumentų ir Europos Sąjungos teisės aktų metrologijos srityje panaudojimas 20 proc. iki 2008 metų.

 

NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO prie Aplinkos ministerijos MISIJA:

Formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką atitikties įvertinimo srityje.

 

NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS:

Tobulinti ir plėtoti atitikties įvertinimo sistemą pagal Europos Sąjungos ir kitus tarptautinius dokumentus.

Efekto kriterijus:

Pagal Europos Sąjungos ir tarptautinius dokumentus išplėsta atitikties įvertinimo sistema.

 

APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS MISIJA:

Administruoti aplinkosaugos projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos ir struktūrinių fondų.

 

APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS STRATEGINIS TIKSLAS:

Užtikrinti efektyvų ir kokybišką Europos Sąjungos projektų valdymą – planavimą, viešuosius pirkimus, įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, lėšų išmokėjimą ir apskaitą.

Efekto kriterijus:

Efektyviai įgyvendinta Sanglaudos fondo programa pagal patvirtintus atliekų tvarkymo ir vandentvarkos projektų įgyvendinimo grafikus.

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir įgyvendinimo koordinavimas

(Programą vykdys Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos – Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos bei Vilniaus regionų aplinkos apsaugos departamentai, Kauno T. Ivanausko zoologijos ir Respublikinis unikalių akmenų muziejai)

 

1. Sudaryti prielaidas sveikos, švarios aplinkos bei racionalaus gamtos išteklių naudojimo užtikrinimui, kraštovaizdžio savitumo, biologinės įvairovės išsaugojimui, sąlygų gyventojams įsigyti tinkamą būstą sudarymui.

1. 2 proc. sumažintas išmetamų į atmosferą teršalų (SO2, NOx, CO, kietosios dalelės, LOJ) kiekis vienam leidimais kontroliuojamam ūkinės veiklos objektui.

2. 5 proc. sumažinta vandenų tarša organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis, patenkančiomis į vandens aplinką su buitinėmis nuotekomis.

3. 3 proc. sumažinta aplinkos tarša dėl žemės ūkio veiklos.

4. 5 proc. padidinti reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos pajėgumai.

5. 1 proc. pagerintos gyventojų (šeimų) apsirūpinimo būstu sąlygos, lyginant su praėjusiais metais.

 

2. Tinkamai atstovauti Lietuvos interesus ES institucijose aplinkos apsaugos ir miškininkystės srityse, tobulinti Lietuvos teisinę bazę pagal ES teisės aktų reikalavimus.

1. Parengti 44 Europos Sąjungos teisės aktai bei kiti dokumentai, kuriuos rengiant dalyvavo Aplinkos ministerija.

 

 

3. Sudaryti prielaidas aktyviam visuomenės dalyvavimui sprendžiant aplinkosaugines problemas bendruomeniniame, regioniniame bei nacionaliniame lygmenyse.

1. Įgyvendinti 5 nevyriausybinių aplinkosauginių bei bendruomeninių organizacijų projektai visuomenės aplinkosauginio švietimo bei kitose su aplinkosauga vietos bendruomenių bei regioniniame lygmenyse susijusiose srityse.

2. Būsto ir techninio normavimo sistema

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Gerinti statybos srities reglamentavimą, rengiant ir tobulinant nacionalinius statybos ir statinių priežiūros techninius normatyvinius dokumentus.

1. 5 proc. padidėjusi projektavimo, statybos, ekspertizės veiklos sričių darbų, reglamentuotų nacionaliniais teisės aktais, apimtis.

2. Parengta nuo 88 proc. 2006 m. iki 93 proc. 2007 m. nacionalinių statybos ir statinių priežiūros techninių normatyvinių dokumentų.

3. Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms.

1. Išaugęs būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui iki 23 m2.

2. Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą.

1. Padidėjusios statybos darbų apimtys gyvenamųjų namų sektoriuje – 900 mln. Lt per metus.

 

3. Sustiprinti būsto sektoriaus subjektų gebėjimus dalyvauti būsto rinkoje.

1. Padidėjusi daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų namų lyginamoji dalis iki 25 proc.

4. Valstybinio aplinkos monitoringo ir upių baseinų valdymo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra bei Jūrinių tyrimų centras)

1. Aprūpinti patikima informacija valstybės institucijas ir visuomenę apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius.

1. 70 proc. padidėjusi surenkamos informacijos ir duomenų, atitinkančių ES reikalavimus, dalis (nuo surinktos informacijos kiekio).

 

 

2. Užtikrinti vandensaugos tikslų pasiekimą Lietuvos vandens telkiniuose.

1. 70 proc. sukurti pagrindai vandensaugos tikslams pasiekti (sukuriant upių baseinų rajonų administravimo bei vandens telkinių būklės vertinimo sistemas bei parengiant priemonių programas ir valdymo planus).

5. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Išsaugoti augalų genetinius išteklius ir panaudoti sukauptą genofondą bei jo tyrimų rezultatus selekcijoje, moksle, gamyboje.

1. Atrinkta ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirta augalų genetinių išteklių – 98 objektai.

6. Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Skatinti daugiabučių namų modernizavimą, didinant jų energetinį efektyvumą, tobulinti jo finansavimo mechanizmą.

1. Padidėjusi modernizuotų (atnaujintų) daugiabučių namų lyginamoji dalis iki 1,5 procento nuo daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų, skaičiaus.

7. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų valdymas

(Programą vykdys Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija)

1. Apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo kenksmingo cheminių medžiagų poveikio, vykdant cheminių medžiagų ir preparatų valdymo politiką, užtikrinant cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo valstybinę kontrolę.

1. 40 proc. padidintas kontroliuojamų objektų, tiekiančių į rinką ar tvarkančių chemines medžiagas ir preparatus, skaičius.

 

2. Įdiegti stambių pramonės ir žemės ūki įmonių keliamos taršos integruotą prevenciją ir kontrolę.

1. 60 proc. įgyvendinti stambių pramonės ir žemės ūkio įmonių keliamos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, ekologinio gaminių ženklinimo ir aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų principai.

8. Apleistų pastatų tvarkymas

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Sumažinti aplinkos teršimą, likviduojant buvusius pesticidų sandėlius bei kitus apleistus pastatus.

1. 4 proc. padidėjęs likviduotų pesticidų sandėlių skaičius

2. 15 proc. padidėjęs likviduotų apleistų pastatų skaičius.

9. Apleistų durpynų hidrologinio režimo atstatymo darbų programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Sudaryti sąlygas išvengti gaisrų apleistuose durpių gavybai naudotuose durpynuose, suformuoti prielaidas vertingoms pelkių ekosistemoms atsistatyti.

1. Atstatytas 2 durpynų – Daukšių raisto bei Žaltūnų, hidrologinis režimas, sudarytos sąlygos išvengti gaisrų juose.

10. Klimato kaitos programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Sudaryti prielaidas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos nuostatų vykdymo politikos formavimui ir Kioto protokolo reikalavimų įgyvendinimui.

1. Padidėjęs į atmosferą nepatekusių šiltnamio dujų kiekis dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo vystymo – nuo 3,11 mln. t 2004 m. iki 3,29 t 2007 m.

11. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Pasinaudojant ES paramos lėšomis ir užtikrinant bendrafinansavimą, pagerinti aplinkos kokybę ir užtikrinti žalos aplinkai prevenciją.

1. Išaugęs Lietuvos gyventojų, kuriems sukurta/ atnaujinta/pagerinta inžinerinė infrastruktūra, skirta centralizuotai aprūpinti juos tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu bei tvarkyti jų nuotekas, skaičius – 1500 gyv.

2. Saugomų teritorijų sistemos daliai – 5 proc. – parengti steigimo ir planavimo dokumentai.

3. Modernizuoti valstybės institucijų struktūriniai padaliniai (2 laboratorijos), atsakingi už kokybės vertinimą ir stebėseną.

12. Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Kompensuoti aplinkai padarytą žalą, šalinti aplinkos taršos šaltinius, atkurti ir gausinti gamtos išteklius, kraštovaizdžio elementus bei kompleksus, rengti ir skleisti aplinkosauginę informaciją, įgyvendinti kitas priemones.

1. Įgyvendinta 300 aplinkosaugos priemonių.

2. 5 proc. pagerintas visuomenės informavimas ir ekologinis švietimas.

13. Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Užtikrinti išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą.

1. Apželdinta mišku ne mažiau kaip 1 tūkst. ha netinkamos žemdirbystei, išnaudotų karjerų ir durpynų žemės.

2. Apmokyta 900 privačių miškų savininkų.

3. Inventorizuoti ir apskaityti 6 proc. šalies miškų.

4. Parengti 25 miško mokslo ir projektavimo darbai.

5. Išleista 15 miško informacinių – propagandinių leidinių.

14. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos bei Vilniaus regionų aplinkos apsaugos departamentai, Valstybinė miškotvarkos tarnyba, Kauno T. Ivanausko zoologijos ir Respublikinis unikalių akmenų muziejai)

1. Užtikrinti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų papildomų paslaugų teikimą bei jų kokybę.

1. Pagerintas miško išteklių genetinis fondas.

2. 3 proc. pagerintas informacijos apie aplinkos kokybę teikimas.

3. 4 proc. pagerintas visuomenės aplinkosauginis švietimas.

15. Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Finansuoti aplinkos apsaugos investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuje, siekiant sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

1. 27 proc. sumažintas neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai.

16. Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Sumažinti aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis.

1. 100 proc. (nuo sutartyse su atliekų tvarkytojais numatyto kiekio) surinktos stiklinės pakuotės atliekos.

2. 100 proc. (nuo sutartyse su atliekų tvarkytojais numatyto kiekio) surinktos popierinės pakuotės atliekos.

3. 100 proc. (nuo sutartyse su atliekų tvarkytojais numatyto kiekio) surinktos metalinės pakuotės atliekos.

4. 100 proc. (nuo sutartyse su atliekų tvarkytojais numatyto kiekio) surinktos polietilentereftalato (PET) pakuotės atliekos.

5. Pastatyta 4000 pakuotės atliekų surinkimo konteinerių (PET, stiklo, popieriaus, metalo).

17. Specialioji parodos Saragosoje finansavimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Suformuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

1. Tinkamai pasirengta dalyvavimui pasaulinėje parodoje – 100 proc. įvykdytos planuotos priemonės.

18. Specialioji ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinio viešo finansavimo lėšomis įgyvendinti gamtos išteklių išsaugojimo, atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo ir plėtros bei oro kokybės gerinimo projektus.

1. Pasirašyta sutarčių dėl 5 proc. ES struktūrinės paramos lėšų, planuojamų aplinkosaugai 2007–2013 m. laikotarpiui, panaudojimo projektams įgyvendinti.

19. Saugomų teritorijų tvarkymas

(Programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybinių parkų, nacionalinių parkų bei regioninių parkų direkcijos)

1. Pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, sudaryti sąlygas poilsiui ir pažintiniam turizmui.

1. 4 proc. sumažinta saugomų teritorijų režimo pažeidimų atvejų.

 

2. Užtikrinti saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijų vykdymą.

1. Įrengti 5 lankymo centrai.

2. Parengti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai – 10 proc. planuojamų parengti iki 2015 m.

20. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa

(Programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybinių parkų, nacionalinių parkų bei regioninių parkų direkcijos)

1. Užtikrinti saugomų teritorijų tvarkymą.

1. 4 proc. padidintas sutvarkytų saugomų teritorijų plotas.

21. Hidrometeorologinių stebėjimų ir prognozių programa

(Programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Tenkinti valstybinių institucijų ir visuomenės poreikius, gaunant hidrometeorologinę informaciją.

1. 100 proc. patenkinti valstybinių institucijų ir visuomenės poreikiai hidrometeorologinei informacijai.

2. Orų prognozės pasitvirtins 94 proc.

22. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa

(Programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Aprūpinti ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija.

1. 100 proc. patenkinti ūkio subjektų poreikiai hidrometeorologinei informacijai.

2. Hidrometeorologinės prognozės pasitvirtins 86 proc.

23. Valstybinių geologinių tyrimų programa „Geologija ir darnusis vystymasis“

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Gauti naują informaciją apie žemės gelmių erdvinę sandarą, uolienų bei nuogulų sudėtį, kilmę ir amžių.

1. Sudaryti 1 ploto valstybiniai geologiniai kartografiniai dokumentai M1:50000.

2. Įskaitmeninti anksčiau kartografuotų 4 plotų duomenys.

3. Parengtas Lietuvos prekvartero storymės erdvinio modelis.

 

2. Vykdyti hidrogeologinius tyrimus, kaupti būtinus duomenis apie gėlo mineralinio požeminio vandens išteklius ir jų kokybę, rengti informaciją darniam išteklių naudojimui ir apsaugai.

1. Atlikta 2 požeminio vandens pabaseinių hidrodinaminė – hidrocheminė analizė.

2. Įvertinti 2-jų požeminio vandens baseinų ištekliai.

3. Parengta informacija Europos Sąjungos ir pasaulinei aplinkos monitoringo sistemai.

 

3. Kaupti naują informaciją apie Lietuvos Respublikos naudingąsias iškasenas bei žemės gelmių išteklius.

1. Atlikta naudingųjų iškasenų naudojimo analizė.

2. Parengtas Lietuvos ploto naudingųjų iškasenų žemėlapis.

3. Sudarytas 1 naftos telkinio geologinis modelis.

 

4. Kaupti specializuotus duomenis ir plėsti ekogeologinės informacijos panaudojimo bei pritaikymo galimybes įvairaus lygio teritorijų planavimo, žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, projektavimo bei statybos darbams.

1. Atlikta nuošliaužų ir smegduobių inventorizacija, sudarytas sukarstėjimo žemėlapis.

2. Atlikta geologinės aplinkos taršos židinių inventorizacija 2 rajonuose.

3. Papildyta Lietuvos-Lenkijos pasienio geotopų duomenų bazė, sudarytos turistinės schemos.

4. Užbaigtas požeminio vandens gamtinės saugos kartografinis vertinimas.

 

5. Gauti naują informaciją apie Baltijos jūros dugno ir jos krantų geologinę sandarą.

1. Užbaigta Baltijos jūros tektonikos analizė.

 

 

6. Vystyti valstybinę geologinės informacijos sistemą, ją pildyti naudojant duomenis, tobulinti informacijos elektroninio teikimo galimybes.

Metaduomenų struktūros ES projekte vystymas (sukurtos 2 naujos posistemės).

Išplėstas tinklalapis, sukurta duomenų saugojimo aplinka.

Duomenų bazė papildyta geologiniais grafiniais duomenimis (750 duomenų blokų).

 

7. Dalyvauti tarptautinėje integracijoje.

Dalyvauta ES šalių geologijos tarnybų asociacijos veikloje ir kitose tarptautinėse geologinėse organizacijose.

Vykdyti bendri projektai su ES šalių geologijos tarnybomis (8 projektai).

 

8. Šviesti visuomenę.

 

1. Vykdytas nuolatinis visuomenės informavimas geologinėmis temomis.

2. Suorganizuoti 2 visuomenės mokomieji seminarai.

24. Žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Plėtoti racionalią žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimo teisinę sistemą.

1. Parengti 8 teisės aktai, reglamentuojantys žemės gelmių naudojimą.

2. Užtikrinti racionalų žemės gelmių išteklių naudojimą ir apsaugą.

1. Išnagrinėtos telkinių išteklių apskaičiavimo ataskaitos.

2. Išnagrinėta ir patvirtinta 30 telkinių išteklių naudojimo projektų.

3. Išduota 30 išteklių naudojimo leidimų ir sudaryta 65 naudojimo sutartys.

4. Patikrinta 8 telkinių naudojimo būklė.

 

3. Reguliuoti žemės gelmių tyrimus.

1. Patikrinta ir išduota 15 leidimų tirti žemės gelmes.

2. Įvertinta 200 inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitų.

 

4. Įgyvendinti žemės gelmių apsaugos priemones.

1. Išnagrinėta ir patvirtinta 15 vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų projektų.

25. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programa

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Įvertinti turimų požeminio vandens išteklių kiekį ir kokybę, jų naudojimo galimybę 2007–2025 metų perspektyvai.

1. Parengti 2 požeminio vandens baseinų erdviniai modeliai.

2. Įvertinti 8 požeminio vandens pabaseinių ištekliai.

2. Parengti priemones vandenviečių išteklių kokybės apsaugai, gerinimui ir kokybės kontrolei.

1. Nustatytos 20 vandenviečių išteklių formavimosi teritorijos.

2. Įvertinti 20 vandenviečių išteklių formavimosi teritorijose esantys taršos židiniai.

 

3. Vykdyti mokslinius tyrimus regioninių požeminio vandens cheminės sudėties formavimosi problemų sprendimui.

1. Paimta 100 mėginių organinių junginių požeminiame vandenyje tyrimui.

2. Įvertintas tektoninių lūžių poveikis geriamojo ir mineralinio vandens cheminei sudėčiai.

26. Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Teikti geologinio pobūdžio paslaugas.

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies detalaus inžinerinių geologinių sąlygų tyrimo lauko darbai.

2. Atlikti gruntų laboratoriniai tyrimai 5 užsakovams.

3. Parengti geologinio kartografavimo duomenys 24 užsakovams teritorijų planavimo reikmėms.

27. Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių ir geologinių sąlygų įvertinimas

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Suskirstyti Biržų ir Pasvalio miestų teritorijas pagal pastovumą karsto vystymosi atžvilgiu.

1. Baigti Pasvalio miesto teritorijos tyrimo darbai.

28. Kerno muziejaus veiklos plėtojimas

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Reprezentuoti visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas.

1. Priimtas saugoti kerno kiekis – 200 m, pateiktas peržiūrai kerno kiekis – 1500 m.

2. Muziejaus lankytojų skaičius – 1000.

29. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra valstybės lygiu ir koordinavimas apskrityse, metodinis vadovavimas statinių naudojimo priežiūros institucijoms

(Programą vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos)

1. Vykdyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir kontroliuoti statinių projektavimą.

1. 12 proc. sumažintas teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų, parengtų pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, skaičius (nuo patikrintų projektų skaičiaus).

2. Vykdyti ir koordinuoti statybos valstybinę priežiūrą.

1. 8 proc. sumažintas naujai pradedamų savavališkų statybų skaičius, lyginant su praėjusiais metais.

3. Metodiškai vadovauti viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo priežiūrą.

1. Atlikta 17 patikrinimų, įgyvendinant Statybos įstatymą.

4. Analizuoti ir rengti teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros norminius dokumentus, įgyvendinti jų reikalavimus.

1. Sudarytos palankesnės sąlygos statybos verslui, nuolat tobulinant statybų valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus.

 

5. Sukurti ir įgyvendinti viešųjų paslaugų teikimo nuotoliniu ryšiu ir statybos leidimų informacinę sistemą.

1. Sukurta ir įdiegta statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema, sudarytos sąlygas šalies subjektams teikti viešąsias paslaugas nuotoliniu ryšiu.

 

6. Koordinuoti atsakingų institucijų veiksmus teritorijų planavimo, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros, savavališkų statybų reguliavimo srityse.

1. Operatyviai sprendžiami probleminiai klausimai, šalinami pažeidimai, koordinuojant suinteresuotų valstybinių institucijų veiksmus. Planuojamas 15 % pagerėjimas, lyginant su praėjusiais metais.

30. Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Vystyti ir tobulinti nacionalinę standartizaciją.

1. 100 % atliktos standartų projektų viešosios apklausos ir balsavimai.

31. Standartų programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Perimti Europos ir tarptautinius standartus kaip Lietuvos standartus.

1. 100 % perimti standartai ir išleisti darnieji Europos standartai.

32. Specialioji standartų programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Perimti Europos ir tarptautinius standartus kaip Lietuvos standartus.

1. 100 % įvykdyta Lietuvos standartų programa.

33. Keitimosi informacija su ES ir PPO programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Vystyti organizacines ir technines priemones, leidžiančias LRV nustatyta tvarka keistis informacija apie standartus ir techninius reglamentus su PPO ir ES komisija.

1. 100 % notifikuoti PPO ir ES techniniai reglamentai ir standartų projektai.

34. Eurokodų nacionalinių priedų rengimo programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Rengti eurokodų, perimamų kaip Lietuvos standartai, nacionalinius priedus.

1. 100 % įvykdyta Eurokodų nacionalinių priedų rengimo programa.

35. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Lietuvos nacionalinės standartizacijos institucijos integracija į Europos standartizacijos sistemą.

1. Lietuvos nacionalinės standartizacijos institucija visiškai integruota į Europos standartizacijos sistemą.

36. Metrologinės veiklos koordinavimas

(Programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Gerinti verslo sąlygas, šalinant technines kliūtis metrologijos srityje, ginant vartotojų teises dėl netikslių matavimo rezultatų.

1. Padidės kalibravimų kiekis bendroje metrologinių paslaugų apimtyje nuo 8 proc. 2004 m. iki 10 proc. 2007 m.

2. Padaugės įgyvendintų fasuotų produktų kiekio kontrolės sistemų nuo 1 iki 10.

37. Specialioji matavimo priemonių metrologinio įteisinimo programa

(Programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Užtikrinti, kad Lietuvoje įteisintos matavimo priemonės atitiktų tarptautinių ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.

1. 15 proc. padidės įvežamų iš Europos Sąjungos matavimo priemonių, kurių nereikia įteisinti Lietuvoje.

38. Metrologinis aprūpinimas

(Programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Užtikrinti matavimų sieties laidavimą.

1. 4 proc. padidės matavimo vienetų etalonų kalibravimo apimtis.

2. 5 proc. padaugės laboratorijų, dalyvaujančių Lietuvos tarplaboratoriniuose palyginimuose.

39. Narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymas

(Programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Įgyvendinti ES reikalavimus metrologijos srityje.

1. Įgyvendinta 30 proc. visų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.

40. Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas

(Programą vykdys Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos)

1. Užtikrinti atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimą pagal ES ir kitų dokumentų reikalavimus.

1. 100 % atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimas pagal Europos Sąjungos ir kitų dokumentų reikalavimus.

2. Pasiekti atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų tarptautinio pripažinimo, tuo sudarant vieną iš sąlygų laisvam prekių judėjimui.

1. 100 % pasiektas ir palaikomas atitikties įvertinimo įstaigų tarptautinis pripažinimas.

41. Specialioji atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimo ir jų priežiūros programa

(Programą vykdys Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos)

1. Plėtoti atitikties įvertinimo įstaigų teikiamų paslaugų rinką, siekiant sudaryti ūkio subjektams palankesnes sąlygas verslo plėtojimui.

1. 5 % išplėtota atitikties įvertinimo įstaigų paslaugų rinka.

42. Europos Sąjungos fondų aplinkosaugai administravimas

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)

1. Užtikrinti efektyvų ES teikiamos finansinės paramos panaudojimą.

1. Administruotos 34 naujos atliekų tvarkymo projektų darbų ir paslaugų sutartys.

2. Administruotos 109 naujos vandentvarkos projektų darbų ir paslaugų sutartys.

43. Specialioji Sanglaudos fondo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)

1. Gerinti aplinkos kokybę, modernizuojant atliekų tvarkymo ir vandentvarkos sistemas, įgyvendinant oro apsaugos projektus.

1. Įrengti 4 nauji sąvartynai, 6 kompostavimo aikštelės, uždaryti 2 regioniniai sąvartynai, sutvarkytos 186 buitinėmis atliekomis užterštos vietos.

2. Rekonstruotos/pastatytos 38 nuotekų siurblinės, rekonstruoti/pastatyti 7 nuotekų valymo įrenginiai, rekonstruoti/pastatyti 3 nauji vandens gerinimo įrenginiai.

44. Specialioji Europos Sąjungos finansinio instrumento LIFE + programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)

1. Pasinaudojant Europos Sąjungos finansinio instrumento LIFE+ lėšomis, vykdyti aplinkos politiką aplinkos būklės stebėsenos, rūšių ir buveinių apsaugos srityse.

1. LIFE+ lėšoms administruoti paskirta nacionalinė agentūra.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS (2007-ieji metai)

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

 

Lietuvos Respublikosvalstybės biudžetoasignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

 

iš viso

iš jų ES lėšos

 

1. Asignavimų valdytojas

Aplinkos ministerija

 

 

 

 

 

1. Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir įgyvendinimo koordinavimas

62 381

 

 

1 117

 

2. Būsto ir techninio normavimo sistema

200

 

 

6

 

3. Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo programa

400

 

 

1

 

4. Valstybinio aplinkos monitoringo ir upių baseinų valdymo programa

10 593

 

 

209

 

5. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo programa

908

 

 

9

 

6. Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa

15 700

 

 

1

 

7. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų valdymas

1 066

 

 

22

 

8. Apleistų pastatų tvarkymas

2 000

 

 

1

 

9. Apleistų durpynų hidrologinio režimo atstatymo darbų programa

300

 

 

1

 

10. Klimato kaitos programa

200

 

 

1

 

11. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa

19 623

11 999

 

7

 

12. Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa

7 000

 

 

1

 

13. Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa

14 000

 

 

105

 

14. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų

496

 

 

7

 

15. Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa

13 000

 

 

1

 

16. Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

5 000

 

 

6

 

17. Specialioji parodos Saragosoje finansavimo programa

2 000

 

 

4

 

18. Specialioji ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

63 554

 

 

1

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

218 421

 

 

1 062

 

II. Asignavimų valdytojas

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

19. Saugomų teritorijų tvarkymas

20 613

 

 

534

 

20. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa

600

 

 

9

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

21 213

 

 

543

 

III. Asignavimų valdytojas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

21. Hidrometeorologinių stebėjimų ir prognozių programa

8 362

 

 

321

 

22. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa

450

 

 

1

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

8 812

 

 

322

 

IV. Asignavimų valdytojas

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

23. Valstybinių geologinių tyrimų programa „Geologija ir darnus vystymasis“

3 593

 

 

85

 

24. Žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas

1317

 

 

26

 

25. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programa

1 104

 

 

3

 

26. Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa

244

 

 

-

 

27. Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių ir geologinių sąlygų įvertinimas

653

 

 

3

 

28. Kerno muziejaus veiklos plėtojimas

335

 

 

10

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

7 246

 

 

127

 

V. Asignavimų valdytojas

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

29. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra valstybės lygiu ir koordinavimas apskrityse, metodinis vadovavimas statinių naudojimo priežiūros institucijoms

3 145

 

 

44

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

3 145

 

 

44

 

VI. Asignavimų valdytojas

Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

30. Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas

2 715

 

 

33

 

31. Standartų programa

629

 

 

8

 

32. Specialioji standartų programa

400

 

400

7

 

33. Keitimosi informacija su ES ir PPO programa

330

 

 

5

 

34. Eurokodų nacionalinių priedų rengimo programa

200

 

 

2

 

35. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

46

 

46

3

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

4 320

 

 

58

 

VII. Asignavimų valdytojas

Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

36. Metrologinės veiklos koordinavimas

950

 

 

14

 

37. Specialioji matavimo priemonių metrologinio įteisinimo programa

60

 

 

-

 

38. Metrologinis aprūpinimas

2 300

 

 

-

 

39. Narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymas

84

 

 

-

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

3 394

 

 

14

 

VIII. Asignavimų valdytojas

Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

40. Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas

837

 

 

12

 

41. Specialioji atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimo ir jų priežiūros programa

220

 

 

1

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

1 057

 

 

13

IX. Asignavimų valdytojas

Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

 

 

 

42. Europos Sąjungos fondų aplinkosaugai administravimas

19 335

 

 

17

43. Specialioji Sanglaudos fondo programa

445 125

 

 

34

44. Specialioji Europos Sąjungos finansinio instrumento LIFE + programa

262

 

 

-

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

464 722

 

 

51

______________

 

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

FINANSŲ MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

 

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

 

BalcytisPastarieji metai Lietuvai buvo tikrai sėkmingi. Jeigu kalbėsime apie kelerių metų laikotarpį, – Lietuvos bendrasis vidaus produktas didėjo maždaug po aštuonis procentus kasmet ir tikimasi, kad ir artimiausiais metais mūsų šalis išlaikys spartų ekonomikos augimą. 2006 metai pažymėti bene svarbiausio Lietuvos ekonominio sandorio ženklu – „Mažeikių naftos“ pardavimu Lenkijos koncernui „PKN-Orlen“. Tačiau ir be šio sandorio Lietuvos ekonomikoje 2006-aisiais gausu įvykių, pagerinusių kiekvieno žmogaus gyvenimą: tai ir gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas nuo 33 iki 27 procentų, ir rekordinis biudžetas, skirtas kelti žmonių pragyvenimo lygiui, ir sparčiausias iki šiol mūsų šalies piliečių pajamų augimas, ir pagaliau pajudėjęs Lietuvai itin svarbus elektros tilto į Vakarus projekto klausimas ir daug kitų.

Finansų ministerija pastaraisiais metais ėmėsi įgyvendinti svarbias šaliai ekonomikos ir struktūrines reformas. Ministerija vykdo nuoseklią politiką, užtikrinančią Lietuvos makroekonominį stabilumą ir ekonominę plėtrą. Ji taip pat yra atsakinga už Europos Sąjungos paramos lėšų įsisavinimą.

Nors Lietuvai ir nepavyko prisijungti prie euro zonos nuo 2007 m. sausio pirmos dienos, mūsų šalies vykdomą finansinę politiką pripažįsta ir vertina daugybė užsienio bei vietos ekspertų. Pavyzdžiui, 2006-aisiais net dvi autoritetingos tarptautinės reitingų agentūros – „Moody‘s“ ir „Fitch Ratings“ – įvertinusios valstybės fiskalinę politiką, ekonomikos plėtrą ir nuolatinį valstybės skolos lygio, palyginti su BVP, mažėjimą, kuris, beje, yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, padidino Lietuvos skolinimosi reitingus, o tai suteikia papildomo pasitikėjimo mūsų valstybe užsienio partnerių akyse.

Nors bendrosios ES valiutos įsivedimas tebelieka vienu svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų, tačiau noriu pabrėžti, kad svarbiausia yra išlaikyti nuoseklų ir stabilų ekonomikos augimą, laikytis tvarios fiskalinės politikos. O įsivedus eurą, bendroji ES valiutos sistema palaikys ir mūsų šalies ekonominį stabilumą. Įvertinus visas aplinkybes, Lietuva gali tikėtis įsivesti eurą laikotarpiu, prasidėsiančiu 2010 metais.

Kita svarbi užduotis per artimiausius trejus ketverius metus bus tinkamo Europos Sąjungos struktūrinės ir kitos paramos planavimo ir panaudojimo užtikrinimas. Tam bus sukurta 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistema, nustatytos lėšų panaudojimo taisyklės ir priimti visi reikiami teisės aktai šiai paramai administruoti. Bus siekiama, kad ES parama būtų skirstoma kuo skaidriau, efektyviau ir operatyviau.

Taip pat laukia ir kiti uždaviniai – gerinti verslo sąlygas, didinti konkurencingumą, toliau siekti ir prižiūrėti, kad funkcionuotų efektyvi, moderni ir subalansuota mokesčių sistema, toliau stiprinti pačios Finansų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų administracinius gebėjimus. 2007 ir 2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė tikisi galutinai atsiskaityti su mūsų šalies piliečiais už rublinius indėlius, žemę ir nekilnojamąjį turtą.

Tikiuosi, kad jokie veiksniai – vidiniai ir išoriniai – nesutrukdys pasiekti šių tikslų ir kiekvienas Lietuvos žmogus vis dažniau galės pasakyti, kad gyvena patikimoje Europos valstybėje.

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                          ZIGMANTAS BALČYTIS

______________

 

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI ir efekto kriterijai

 

FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.

FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – formuoti fiskalinę politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą.

Efekto kriterijai:

1) valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas proc. nuo BVP:

2) valdžios sektoriaus skola, proc. nuo BVP:

 

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE Lietuvos Respublikos FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti rinkos ir visuomenės saugą ir saugumą taikant efektyvią muitinės priežiūrą ir plėtojant vidaus bei tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą ir sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, diegiant modernius darbo metodus ir kuriant elektroninę muitinės aplinką.

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE Lietuvos Respublikos FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – rinkos ir visuomenės apsauga užsienio prekybos srityje bei Europos Bendrijos muitų ir prekybos politikos įgyvendinimas.

Efekto kriterijai:

gautų ir planuotų įplaukų (muitai, PVM, akcizai) santykis (surinktų mokesčių (gautų įplaukų) sumos ir patvirtintos pagal planą pajamų (įplaukų) sumos santykis), proc.;

 palyginti su praėjusiais metais, sutrumpėjęs vidutinis prekių muitinio įforminimo laikas, įdiegus elektroninį deklaravimą, pagrįstą kompiuterizuotu rizikos valdymu, proc.;

 rizikos, susijusios su ūkio subjektais, valdymo muitinėje efektyvumas išaiškinant teisės aktų pažeidimus (per ataskaitinį laikotarpį rizikos analizės pagrindu atliktų ūkio subjektų patikrinimų, kai nustatyti teisės aktų pažeidimai, skaičiaus ir bendro rizikos analizės pagrindu atliktų ūkio subjektų patikrinimų skaičiaus santykis), proc.

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – padėti mokesčių mokėtojams teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius mažiausiomis sąnaudomis, profesionaliai įgyvendinti mokesčių administravimo politiką

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – siekiant efektyvaus mokesčių surinkimo, tobulinti mokesčių administravimą ir skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą.

Efekto kriterijai:

1) įvykdyta VMI pajamų surinkimo užduotis, padedant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą;

2) nacionalinio biudžeto pajamų (be ES paramos), kurias surenka VMI, dalis:

3) Valstybinės mokesčių inspekcijos finansavimo išlaidų ir surinktų mokesčių, įmokų santykis, proc.:

FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO MISIJA – vykdyti finansinius ekonominius santykius reguliuojančių institucijų valstybės tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą bei stiprinti jų administracinius gebėjimus.

FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad kuo daugiau valstybės tarnautojų keltų kvalifikaciją, rengiant ir įgyvendinant šių dienų poreikius atitinkančias kvalifikacijos tobulinimo programas.

Efekto kriterijus – kvalifikacijos tobulinimo dalyvių skaičius, tenkantis tūkstančiui valstybės tarnautojų:

VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų technologinę apsaugą.

VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS - siekti technologiškai apsaugoti vertybinius popierius, dokumentų blankus, banderoles, oficialius žymėjimo ženklus nuo klastojimo.

Efekto kriterijus – nesuklastotų technologiškai apsaugotų vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų procentas nuo įregistruotų registre ir išleistų į apyvartą – 100 proc.

______________

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Formuoti makroekonominį stabilumą stiprinančią Lietuvos fiskalinę politiką

 

 

 

 

1. Bus užtikrinta reguliari ir kokybiška fiskalinė priežiūra - laikantis ES teisės aktų parengtos ataskaitos, techniniu požiūriu ES Komisijos bus įvertintos teigiamai (t. y. įvertintos taip: „iš esmės atitinka Priimtinų veiksmų kodekso (angl. Code of Conduct) reikalavimus“ arba „visiškai atitinka reikalavimus“).

2. Bus užtikrintas pasiūlymų dėl valdžios sektoriaus deficito užduočių tinkamumo ekonominiam finansų stabilumui užtikrinti kokybiškas vertinimas.

3. Bus parengta Lietuvos konvergencijos programa, apibrėžianti vidutinės trukmės ekonominės politikos gaires.

4. Bus parengta Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitos makroekonominė dalis, apžvelgiant per metus įgyvendintas priemones programoje nustatytiems makroekonominės politikos tikslams pasiekti vidutinės trukmės laikotarpiu.

5. Siekiant efektyviai koordinuoti institucijų veiklą ir užtikrinti tinkamą pasirengimą sklandžiam euro įvedimui, bus parengtas naujos redakcijos Nacionalinis euro įvedimo planas.

1. Bus paskirstyta ir/arba įsisavinta 2007 m. Lietuvai skirta Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinė parama.

2. Bus efektyviai vykdomos Lietuvos 2004–2006 m. BPD ir Sanglaudos fondo vadovaujančiosios, mokėjimo, auditą koordinuojančiosios institucijos funkcijos.

3. Bus paskelbti konkursai paraiškoms teikti pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus.

4. Bus galutinai suderintos su Europos komisija Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir 3 veiksmų programos: (Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo), sukurta 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistema, nustatytos lėšų panaudojimo taisyklės bei priimti visi reikiami teisės aktai šios paramos administravimui, bus pradėtos vykdyti 2007–2013 metų veiksmų programų vadovaujančiosios, sertifikuojančiosios ir tarpinės institucijų funkcijos, bus užtikrintas audito institucijos funkcijų vykdymas.

5. Bus apibendrintos Lietuvos Respublikos institucijų pagal Europos Sąjungos norminių teisės aktų reikalavimus atliktų Europos Sąjungos paramos vidaus auditų ataskaitos ir parengta metinė kontrolės ataskaita, kuri teikiama Europos Komisijai.

 

 

 

6. Bus užtikrintas tikslus Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programų lėšų valstybės biudžete planavimas (numatoma panaudoti tiek lėšų, kiek suplanuota) ir tinkamas šių lėšų finansinis administravimas (laiku teikiamos mokėjimo paraiškos Europos Komisijai ir lėšos, gaunamos pagal šias paraiškas, leis Lietuvai įgyvendinti projektus, finansuojamus iš Pereinamojo laikotarpio institucijos plėtros priemonės).

7. Bus sudaryta sutarčių ne mažiau kaip dėl 97 procentų lėšų, skirtų įgyvendinti programoms ir projektams, kuriuos administruoja VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

3. Siekti, kad funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių ir jų administravimo sistema, ir gerinti

verslo sąlygas įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje

1. Bus parengti ES teises reikalavimus ir bendruosius apmokestinimo principus atitinkantys teises aktų, reglamentuojančių mokesčius ir jų administravimą, pakeitimai, kurie sudarys sąlygas veikti efektyviai mokesčiu sistemai bei garantuos stabilias biudžetų pajamas.

2. Padidintas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių skaičius. 2007 m. bus sudarytos 2 naujos sutartys.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. Siekti, kad taikoma apskaitos ir audito sistema užtikrintų finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos tikrumą ir patikimumą

5. Optimizuoti valstybės lėšų planavimą, siekti, kad jos būtų efektyviai naudojamos ir gerinamas jų valdymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Atsižvelgiant į ES direktyvų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę, nuostatas, bus parengti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektai.

 

2. Atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas, Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir Lietuvos ūkio subjektų poreikius, 2007 m. bus parengta 95 proc. viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, 80 proc. apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovų ir instrukcijų, palyginti su 2005–2008 m. numatytais parengti, taip pat bus baigti rengti Verslo apskaitos standartai.

3. Bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718 pritartos Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonės.

4. Atsižvelgiant į ES direktyvų, reglamentuojančių finansinės atskaitomybės auditą, nuostatas, bus parengtas Lietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

5. Bus sukurta auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros ir jų veiklos kokybės kontrolės sistema

 

1. Bus suderintas viešųjų investicijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto ir struktūrinės paramos planavimo ir įgyvendinimo procesas.

2. Siekiant sumažinti kreditorių įsiskolinimą, bus tęsiama valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų ir valstybės pinigų fondų valdytojų kreditorių įsiskolinimo stebėsena ir kontrolė.

 

.

 

 

3. Valstybės biudžeto išlaidos svarbiausioms socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitoms reikmėms finansuoti, palyginti su 2006 m., padidės 9,7 proc.

4. Išduodant valstybės piniginius išteklius bei Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, bus užtikrintas valstybės iždo bei biudžeto procedūrų operatyvumas, pagerinta piniginių išteklių naudojimo kontrolė, paspartės biudžetinių įstaigų atsiskaitymai su tiekėjais ir iš Europos Sąjungos finansinės paramos finansuojamų projektų įgyvendinimas, sumažės valstybės biudžeto lėšų likučiai asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų sąskaitose.

5. 2007 m. bus sukurtos, optimizuotos ir modernizuotos 5 Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos (VBAMS) funkcijos. Modernizuojant sistemą, bus automatizuoti ir optimizuoti veiklos procesai, užtikrintas finansinės informacijos vientisumas ir prieinamumas, tobulės valstybės piniginių išteklių apskaita ir finansinė atskaitomybė, pagerės pinigų išteklių valdymas.

6. Įgyvendinant VBAMS centralizavimą, biudžetinių įstaigų duomenys bus perkeliami į centralizuotas duomenų bazes. Planuojama, kad per 2007 m. tokių centralizuotų bazių skaičius pasieks 21.

Finansų ministerijos administruojamas duomenų bazes naudos 150 įstaigų.

7. Siekiant užtikrinti viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus audito tarnybų veiklą, bus atliekama jų metinių ataskaitų analizė, veiklos priežiūra.

 

6. Skatinti finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų įsiliejimą į Europos Sąjungos finansų rinkas

1. Bus laiku parengti visi 2007 metais numatyti parengti teisės aktų projektai, kurie užtikrins laisvo kapitalo judėjimo sąlygas, laisvę teikti finansines paslaugas bei sklandžią ir efektyvią pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų integraciją į Europos Sąjungos finansų rinkas.

 

7. Siekti efektyvios Finansų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos

1. Bus užtikrintas Finansų ministerijos funkcijų atlikimas laiku ir kokybiškai.

2. Atliekant Finansų ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos priežiūrą ir vertinimą, bus užtikrinta planinga, orientuota į strateginių tikslų įgyvendinimą Finansų ministerijai pavaldžių įstaigų veikla.

2. Skolos valstybės vardu valdymas

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Užtikrinti Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valstybės vardu valdymą

1. Bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas valstybės išlaidų ir valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų finansavimas iš skolintų lėšų kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutinės trukmės laikotarpiu, neviršijant nustatytųjų skolos ir skolinimosi limitų ir laikantis reikalavimų, keliamų Europos Sąjungos valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą.

2. Rizikos priedo, mokamo už vidaus rinkoje platinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas, palyginti su Vokietijos Vyriausybės obligacijomis, svertinis vidurkis baziniais punktais (bazinis punktas – šimtoji procento dalis) 2007–2009 metais mažės ir neviršys atitinkamai 25 ir 20.

3. Iki Lietuvos Respublika įsives eurą, bus pasirengta Vyriausybės vertybinių popierių redenominavimui iš litų į eurus.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Užtikrinti reikmių, nenumatytų rengiant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, tenkinimą

1. Bus užtikrinta valstybės finansinė parama likviduojant ekstremalių situacijų padarinius, vykdant įsipareigojimus, susijusius su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, ir tenkinant nenumatytas valstybės reikmes pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.

4. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Užtikrinti valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimą savivaldybėse skiriant joms valstybės biudžeto asignavimus

1. Savivaldybėms bus laiku pervestos įstatymų ir kitų teisės aktų visos valstybės biudžeto lėšos, numatytos specialioms tikslinėms dotacijoms, bendrosios dotacijos kompensacijai mokėti,

kompensacijoms, susijusioms su piliečių ir religinių bendrijų nuosavybių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, mokėti.

2. Bus patenkintos visos pagrįstos ir teisingos savivaldybių paraiškos kompensuoti vienkartines kompensacijų sumas, priklausančias išmokėti asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ir jų išmokėtas lėšas suteikiant valstybės finansinę paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką.

5. Darbo užmokesčio didinimo programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestį

1. Bus visiškai patenkintas lėšų poreikis Vyriausybės sprendimams, susijusiems su minimalios mėnesinės algos didinimu 2007 m., įgyvendinti.

 

6. Europos Bendrijų nuosavų išteklių programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Dalyvauti formuojant Europos Sąjungos biudžeto pajamas

 

1. 2007 m. į ES biudžetą bus pervestos visos privalomos per finansinius metus sumokėti sumos. 2007 m. įmokos į ES biudžetą padidės 12,5 proc., palyginti su 2006 m. valstybės biudžete šiai programai patvirtintais asignavimais.

7. Specialioji paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Remti mažas pajamas gaunančias šeimas

1. Valstybės remiamos pajamos bus padidintos ne mažiau kaip 10 proc., todėl atitinkamai padidės socialinė pašalpa ir būsto šildymo kompensacijos dydis, daugiau gyventojų galės pasinaudoti šia parama.

 

8. Gyventojų santaupų atkūrimas

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Grąžinti gyventojams rublinius indėlius

1. Per 2007–2008 m. numatoma visiškai atsiskaityti su visomis Gyventojų santaupų atkūrimo įstatyme nustatytomis indėlininkų grupėmis.

9. Specialioji Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimo programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Suteikti galimybę Lietuvos Respublikos atstovams dalyvauti Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimuose

1. Bus patenkintos visos paraiškos kompensuoti išlaidas, susijusias su Lietuvos Respublikos atstovų dalyvavimu Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimuose. Padidės galimybės siųsti į minėtus susitikimus daugiau kvalifikuotų įvairių sričių specialistų ir tai sudarys sąlygas geriau atstovauti Lietuvos interesams Europos Sąjungoje ir sustiprinti šalies įtaką sprendžiant jai aktualius klausimus.

10. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Įsisavinti Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės lėšas, skirtas pagal PHARE programą pradėtam Lietuvos institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimui, nacionalinių teisės aktų derinimui su Europos Sąjungos teise

 

1. 2007 m. planuojama gauti iš Europos Komisijos 47 proc. Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programos lėšų nuo skirtos paramos sumos, numatytos pagal 2004–2006 metų Europos Komisijos sprendimus, taip pat planuojama pervesti 100 proc. lėšų CPVA pagal tinkamai parengtus ir Finansų ministerijai pateiktus mokėjimo prašymus.

2. 2007 m. planuojama išmokėti rangovams, paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams 47 proc. Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programos lėšų nuo skirtos paramos sumos, numatytos pagal 2004–2006 metų Europos Komisijos sprendimus.

11. Specialioji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

 

1. Prisidėti prie socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo Lietuvoje užtikrinant sklandų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių paramos įsisavinimą

1. 2007 m. bus įsisavinta 10 proc. patvirtintiems projektams skirtų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių lėšų.

 

12. Specialioji Sanglaudos fondo programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Tobulinti Sanglaudos fondo paramos administravimą Lietuvoje

1. Bus įvertinta Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistema Lietuvoje ir parengtos rekomendacijos. Pasitelkus užsienio bei vietos ekspertus, bus parengti visi reikalingi standartiniai dokumentai, gairės. Bus vykdomos kitos sistemos tobulinimo priemonės.

2. 2007 metais bus baigtas Sanglaudos fondo paramos viešinimas ir priežiūra: įgyvendinamos papildomos informacijos viešinimo priemonės – išplatinta informacija žiniasklaidoje apie Sanglaudos fondo paramą; 2007–2009 metais bus suorganizuoti 6 Sanglaudos fondo Priežiūros komiteto posėdžiai, vykdomos kitos priežiūros priemonės.

3. Bus toliau stiprinami Sanglaudos fondo vadovaujančiosios institucijos administraciniai gebėjimai, suorganizuoti seminarai, mokymai, pasidalinta gerosios praktikos patirtimi su kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis.

13. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Užtikrinti efektyvų Bendrojo programavimo dokumento priemonių projektų valdymą, priežiūrą ir kontrolę

1. Įgyvendinant programą, bus skirta parama visoms BPD administravimo funkcijas atliekančioms institucijoms. Parama leis BPD administruojančioms institucijoms efektyviau atlikti joms priskirtas BPD rengimo, valdymo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, ir taip sąlygos efektyvesnį BPD įgyvendinimą.

14. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti)

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Užtikrinti Bendrojo programavimo dokumento viešinimą ir vertinimą

1. Įgyvendinant programą, bus skirta parama BPD administruojančių institucijų projektams, skirtiems programai viešinti ir vertinti. Šios specialiosios programos įgyvendinimas prisidės prie efektyvesnio BPD įgyvendinimo, atliekant programos įgyvendinimo vertinimą, rengiant studijas, padėsiančias efektyviau suplanuoti ateinančio laikotarpio struktūrinių fondų paramą, skleidžiant potencialiems pareiškėjams ir plačiajai visuomenei informaciją apie teikiamą paramą.

2. Bus įgyvendinami projektai, skirti savivaldybių, apskričių ir pasienio teritorijų bendriesiems planavimo dokumentams rengti.

15. Specialioji lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

 

1. Užtikrinti ES programų tinkamą įgyvendinimą

1. Bus skiriamos lėšos netinkamam iš ES paramos lėšų PVM apmokėti įgyvendinant projektus pagal BPD priemones.

2. Bus skiriamos lėšos apmokėti lėšoms, grąžinamoms Europos Komisijai, kitoms nenumatytoms bendrai su ES lėšomis vykdomų programų ir projektų reikmėms pagal atitinkamus įgaliotų institucijų sprendimus.

16. Specialioji 2007–2013 m. Europos Sąjungos techninės paramos programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

1. Užtikrinti tinkamą 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimą

1. Bus perskirstyta 20 proc. 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos techninės paramos priemonių lėšų.

17. Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

 

1. Sudaryti palankesnes sąlygas asmenims (šeimoms) būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, išsinuomoti

 

1. 2007 m., palyginti su 2006 m., 6,25 proc. bus padidintas valstybės remiamų būsto kreditų limitas. Tai suteiks galimybę didesniam asmenų (šeimų) skaičiui 2007 m. pasinaudoti kreditu įsigyjant būstą.

2. Asmenims (šeimoms), kurių metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus neviršijo Vyriausybės nustatytų dydžių, bus sudarytos lengvatinės sąlygos apsirūpinti gyvenamuoju būstu, t. y. visiems asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės paramą, kuriems suteikiamas valstybės remiamas būsto kreditas ir kurie įmoka mažesnį už banko nustatytąjį, bet ne mažesnį kaip 5 proc. pradinį įnašą, apmokama būsto kredito draudimo įmokos dalis.

18. Specialioji nuompinigių už valstybės ilgalaikį materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programa

(programą vykdys Finansų ministerija)

 

1. Siekti optimaliai kompensuoti nuompinigius, gautus už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kad valstybės institucijos ir įstaigos, valstybinės mokslo ir studijų institucijos juos panaudotų savo kreditorių įsiskolinimams dengti, taip pat veiklai finansuoti

1. Bus visiškai kompensuojami valstybės institucijoms ir įstaigoms, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms nuompinigiai už valstybės ilgalaikį materialųjį turtą.

 

19. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas

(programą vykdys Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. 2007–2009 metais maksimaliai sustiprinti pastangas kovoje su terorizmu, kontrabanda ir organizuotu nusikalstamumu, užtikrinti efektyvią prekių (krovinių) judėjimo kontrolę, tobulinti mokesčių apskaitą, gerinti jų surinkimą bei išieškojimą.

1. Patobulinus Lietuvos Respublikos muitinės rizikos valdymo ir kontrolės sistemas, atitinkančias ES standartus, 2007 m. pagerės muitinės teikiamų paslaugų kokybė:

iki 11 proc. išaugs rizikos analizės taikymo efektyvumas;

iki 5 proc. išaugs rizikos profiliavimo efektyvumas;

taikant laboratorinius tyrimus, mažės eksportuojamų prekių fizinio tikrinimo ir importuojamų prekių fizinio tikrinimo, taikant laboratorinius tyrimus, rezultatyvumas (eksportuojamų prekių – iki 1,5 proc., importuojamų prekių – iki 2,5 proc.).

2. 2007 metais sustiprinus prekių judėjimo kontrolę, išaugs nustatytų pažeidimų (ikiteisminių tyrimų) skaičius iki 145.

3. 2007 metais institucijos veiklos efektyvumas biudžeto lėšų grąžos atžvilgiu (surenkamų mokesčių (įplaukų) sumos ir skirtų asignavimų sumos santykis) bus ne mažesnis kaip 8 litai.

 

2. 2007–2009 metais modernizuoti muitinės valdymą, taikant efektyvius valdymo metodus, didinti konkurencingumą ir veiklos rezultatyvumą Europos Sąjungoje

1. 2007 metais, įdiegus antikorupcinio elgesio rizikos vertinimo sistemą, atskleistų korupcinio pobūdžio veikų skaičius sumažės iki 0,2 proc.

2. 2007 metais išėjimo iš darbo koeficientas (iš darbo išėjusių valstybės tarnautojų skaičiaus ir valstybės tarnautojų, dirbusių ataskaitinio laikotarpio pradžioje, skaičiaus) santykis sumažės iki 5 proc.

3. 2007 metais kvalifikacijai kelti skiriamų išlaidų dalis nuo visų darbo užmokesčiui skiriamų lėšų (per ataskaitinį laikotarpį kvalifikacijai kelti panaudotų išlaidų sumos ir darbo užmokesčiui skirtų lėšų sumos santykis) bus 1–5 proc.

20. Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa

(programą vykdys Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. Diegti priemones muitinės formalumams atlikti, teikti papildomas paslaugas ūkio subjektams

1. 2007 metais suteikiamų papildomų muitinės paslaugų rūšių skaičius išaugs nuo 17 iki 19 vnt.

 

21. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

(programą vykdys Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. Patobulinti pažeidimų prevencijos sistemą: užtikrinti tinkamą duomenų apsaugą, plėtoti Lietuvos Respublikos muitinės bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis ir stiprinti Lietuvos Respublikai tenkančią išorinės ES sienos dalies ekonominę apsaugą

1. Atnaujinus muitinės duomenų saugyklą ir sudarius tinkamesnes sąlygas teisiniam ir saugiam keitimuisi duomenimis su vidaus ir išorės vartotojais, 2007 metais bus 30 proc. padidinta saugyklos duomenų apimtis.

2. Ne mažiau kaip 97,5 proc. eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos prekių išvežimas 2008 metais bus patvirtinamas elektroniniu būdu.

22. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra

(programą vykdys Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. Iki 2012 metų sukurti naują integruotos muitinės informacinės sistemos versiją, atitinkančią e. muitinės reikalavimus

1. 2007 m. elektroninių importo deklaracijų dalis (elektroninių importo deklaracijų ir visų importo deklaracijų skaičiaus santykis) išaugs iki 55 proc.

2. 2007 metais elektroninių eksporto deklaracijų dalis (elektroninių eksporto deklaracijų ir visų eksporto deklaracijų skaičiaus santykis) išaugs iki 40 proc.

 

 

2. Efektyviai valdant integruotą muitinės informacinę sistemą, užtikrinti nepertraukiamą jos darbą ir pasiekti, kad ji tenkintų muitinės veiklos ir verslo poreikius

1. Incidentai, kurių išsprendimo trukmė ilgesnė kaip 18 val., 2007 m. sudarys ne daugiau kaip 5 proc. visų incidentų.

 

23. Mokesčių administravimas

(programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. Sukurti efektyvią, į mokesčių mokėtojų poreikius orientuotą aptarnavimo ir kontrolės sistemą

1. Mokesčių mokėtojai, kurių lūkesčiai dėl jų aptarnavimo kokybės patenkinti, sudarys ne mažiau kaip 70 proc. visų mokesčių mokėtojų.

2. Gyventojų elektroniniu būdu pateiktų deklaracijų skaičius pasieks 50 proc. visų deklaracijų.

3. Juridinių asmenų elektroniniu būdu pateiktų deklaracijų skaičius pasieks 70 proc. visų deklaracijų.

4. Rezultatyvūs patikrinimai sudarys ne mažiau kaip 38 proc. visų patikrinimų.

6. Pagal patikrinimų aktus išieškotos sumos ir su patikrinimų metu papildomai apskaičiuotos sumos santykis bus ne mažesnis kaip 35 proc.

24. Konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto realizavimo programa

(programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. Siekti maksimalių įplaukų į valstybės biudžetą, realizuojant konfiskuotą, bešeimininkį ar kitaip valstybei perduotą turtą

 

1. 2007 m. bus efektyviai realizuojamas konfiskuotas, bešeimininkis ar kitaip valstybei perduotinas turtas, nes išlaidos, susijusios su apskaityto konfiskuoto ar kitaip valstybės nuosavybėn perduotino turto perėmimu, apskaita, saugojimu, realizavimu bei pripažinimu atliekomis, neviršys 50 proc. tokio turto vertės

25. Atsiskaitymų su antstoliais programa

(programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. Užtikrinti vykdomajame procese valstybei atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai pavestų išieškotojo funkcijų vykdymą

1. Finansuojant vykdymo išlaidas, 2007 m. bus 100 proc. užtikrintas ataskaitiniais ir ankstesniais metais gautų (grąžintų) vykdomųjų dokumentų perdavimas antstoliams.

 

26. Komisijos registruotinam turtui įvertinti finansavimo programa

(programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. Sudaryti sąlygas komisijai registruotinam turtui įvertinti

1. 2007 m. bus surengti ne mažiau kaip 4 Komisijos registruotinam turtui įvertinti posėdžiai.

27. Specialioji banderolių ir apskaitos blankų platinimo programa

(programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

1. Užkirsti kelią nelegaliai veiklai akcizų administravimo srityje

1. Mokesčių mokėtojai 2007 m. bus laiku (per sutartyse numatytą laiką) aprūpinti banderolėmis ir prekių (paslaugų)

pirkimo–pardavimo kvitais.

28. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

(programą vykdys Finansų ministerijos mokymo centras)

1. Tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, formuoti naujus darbo įgūdžius ir gebėjimus, kurie atitiktų valstybės ir Europos Sąjungos keliamus reikalavimus kvalifikacijai

1. 2007 m. bus suteikta galimybė 5 proc. (2006 m. – 3 proc., palyginti su 2005 m.) daugiau Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities valstybės tarnautojų ugdyti kvalifikacinius gebėjimus pagal 103 naujai parengtas ir atnaujintas programas.

29. Specialioji kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pagal Europos Sąjungos reikalavimus programa

(programą vykdys Finansų ministerijos mokymo centras)

1. Tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, formuoti naujus darbo įgūdžius ir gebėjimus, kurie atitiktų valstybės ir Europos Sąjungos keliamus reikalavimus kvalifikacijai

1. 2007 m. bus suteikta galimybė 5 proc. (2006 m. – 44 proc., palyginti su 2005 m.) daugiau kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų ugdyti kvalifikacinius gebėjimus pagal 101 atnaujintą ir naujai parengtą programą.

.

 

 

 

30. Valstybės dokumentų technologinė apsauga

(programą vykdys Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos)

1. Siekti, kad vertybiniai popieriai, dokumentų blankai, banderolės, oficialūs žymėjimo ženklai būtų technologiškai apsaugoti, atitiktų ES reikalavimus ir tarptautinius standartus (jeigu ES reikalavimai ir tarptautiniai standartai yra nustatyti)

1. Bus laiku parengti visi išleisti į apyvartą technologiškai apsaugoti nuo klastojimo vertybiniai popieriai, dokumentų blankai, banderolės, oficialūs žymėjimo ženklai, kurie teisės aktų nustatytais terminais privalomi parengti.

2. Bus atlikti visi planuoti įmonių licencijuojamos veiklos atitikties patvirtintoms licencijuojamos veiklos sąlygoms tikrinimai, siekiant užtikrinti vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos priežiūrą.

3. Bus laiku atliktas duomenų apie vertybinius popierius, dokumentų blankus, banderoles, oficialius žymėjimo ženklus kaupimas, analizė, išvadų ir informacijos pateikimas visuomenei.

______________

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

I. FINANSŲ MINISTERIJA

 

 

 

 

1. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas

97662

-

-

3901

2. Skolos valstybės vardu valdymas

755292

-

-

-

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo programa

40000

-

-

-

4. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse

2332541

-

-

-

5. Darbo užmokesčio didinimo programa

35438

-

-

-

6. Europos Bendrijų nuosavų išteklių programa

939000

-

-

-

7. Specialioji paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo programa

50000

-

-

-

8. Gyventojų santaupų atkūrimas

146000

-

3881502

-

9. Specialioji Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimo programa

5671

5671

-

-

10. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

21326

20256

-

-

11. Specialioji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa

7809

67903

-

4

12. Specialioji Sanglaudos fondo programa

1600

1600

-

-

13. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

23310

17483

-

46

14. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti)

16500

12376

-

-

15. Specialioji lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa

167868

-

-

-

16. Specialioji 2007–2013 m. Europos Sąjungos techninės paramos programa

15000

11250

-

-

17. Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa

86000

-

-

-

18. Specialioji nuompinigių už valstybės ilgalaikį materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programa

16800

-

-

-

Iš viso asignavimų valdytojo programoms:

4757817

75426

-

440

 

1 390 pareigybės, iš jų 386 – Finansų ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius, 4 – specialiųjų atašė pareigybės.

2 Privatizavimo fondo lėšos.

3 EEE ir Norvegijos finansinių priemonių parama.

 

II. MUITINĖS DEPARTAMENTAS PRIE Lietuvos respublikos FINANSŲ MINISTERIJOS

 

 

 

 

19. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas

140406

-

-

2649

20. Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa

100

-

-

-

21. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

269

-

-

-

22. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra

17853

-

-

-

Iš viso asignavimų valdytojo programoms:

158628

-

-

2649

III. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE Lietuvos respublikos FINANSŲ MINISTERIJOS

 

 

 

 

23. Mokesčių administravimas

225548

-

-

4070

24. Konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto realizavimo programa

1525

-

-

-

25. Atsiskaitymų su antstoliais programa

293

-

-

-

26. Komisijos registruotinam turtui įvertinti finansavimo programa

213

-

-

-

27. Specialioji banderolių ir apskaitos blankų platinimo programa

6126

-

-

6

Iš viso asignavimų valdytojo programoms:

233705

-

-

4076

IV. FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRAS

 

 

 

 

28. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

1704

-

-

39

29. Specialioji kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pagal Europos Sąjungos reikalavimus programa

650

-

-

-

Iš viso asignavimų valdytojo programoms:

2354

-

-

39

V. VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBA PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

 

 

 

 

30. Valstybės dokumentų technologinė apsauga

3551

-

-

64

Iš viso asignavimų valdytojo programoms:

3551

-

-

64

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

 

 

 

 

 

 

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

 

OlekasAiški vizija, kokius pajėgumus Lietuva nori ir gali sukurti įgyvendindama savo valstybinius interesus globalioje saugumo erdvėje ir kaip gali prisidėti prie nacionalinio ir tarptautinio saugumo stiprinimo, yra pagrindas nuosekliai realizuoti Krašto apsaugos ministerijos veiklos strategiją. Tai tarsi kelrodis, kurlink ir kaip reikia eiti siekiant užsibrėžto tikslo ir pasirenkant tinkamiausias krašto apsaugos sistemos reformos kryptis.

Kintanti tarptautinė saugumo aplinka, jos diktuojamos sąlygos ir poreikiai kaip niekad reikalauja gebėjimų ir lankstumo reaguojant į nenuspėjamus iššūkius, kurių ištakos gali būti toli nuo Lietuvos sienų. Todėl turime efektyviai užtikrinti krizių prevenciją ir stabilumą, prisidėti prie tarptautinio gynybinio bendradarbiavimo, tęsti pradėtus darbus ir imtis naujų. Įgyvendindami kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, plėtodami modernią kariuomenę ir stiprindami gerus kariuomenės santykius su visuomene, sukursime patikimą karinę gynybą. Kuriame tokią krašto apsaugos sistemą, kuri užtikrins veiksmingą šalies ir jos sąjungininkių gynybą, prisidės prie regioninio ir globalaus saugumo stiprinimo greitai ir tinkamai atsakant į kylančias grėsmes, teikiant paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms šalies viduje.

Esame apsibrėžę aiškius nacionalinius siekius: kartu su NATO sąjungininkių pajėgomis ginti Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritoriją, teritorinius vandenis ir oro erdvę ir atremti kiekvieną ginkluotą agresiją, iki 2014 metų pertvarkyti kariuomenę taip, kad 10 procentų sausumos pajėgų galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose, o 50 procentų jų būtų tinkamai organizuotos, išmokytos, apginkluotos ir galėtų būti perdislokuotos už Lietuvos ribų. Lietuva toliau vykdys prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su tarptautinėmis operacijomis. Nuo 2005 metų Lietuvos kariniai vienetai priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgoms, o nuo 2010 metų Lietuvos kariuomenė dalyvaus operacijose kartu su ES kovinėmis grupėmis.

Artimiausiu metu vienas iš pagrindinių iššūkių Lietuvai bus įrodyti sugebėjimą laikytis prisiimtų įsipareigojimų tiek NATO, tiek ES ir suderinti įsipareigojimus abiem organizacijoms. Energingai siekiame įgyvendinti strateginę NATO ir ES partnerystę ir vengti pajėgų dubliavimo.

Vykdant įsipareigojimus, nuošaly neliks ir žmonių ištekliai. Sieksime, kad karių ir valstybės tarnautojų darbas būtų vertinamas pagal jų atsakomybės lygį ir kokybę, plėtosime motyvavimo sistemą, užtikrinančią, kad Lietuvos kariams būtų sudarytos tinkamos tarnybos sąlygos ir galimybės tobulinti įgūdžius.

Strateginiame veiklos plane pateikiama Krašto apsaugos ministerijos misija, strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės, kuriomis bus įgyvendinamos pagrindinės gynybos politikos kryptys, nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai. Lietuvos kariuomenės pertvarkai ir perėjimui prie profesinės kariuomenės turime skirti išskirtinį dėmesį, nes tik tinkamai organizuota, gerai parengta ir ginkluota kariuomenė deramai atsakys į Lietuvai ir jos sąjungininkėms kylančias grėsmes, riziką ir sunkumus.

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                                                                Juozas Olekas

______________

 

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LR Vyriausybės) strateginių tikslų (prioritetų) yra vykdyti koordinuotą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos veikloje ir plėtoti krašto apsaugą, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį. Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) misija tiesiogiai siejama su šiuo LR Vyriausybės strateginiu tikslu.

KAM misija yra formuoti ir įgyvendinti Lietuvos gynybos politiką parengiant kariuomenę, gebančią kartu su sąjungininkėmis užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorijos vientisumą ir jos piliečių saugumą, taip pat prisidėti prie pasaulinio ir regioninio stabilumo.

KAM strateginiai tikslai:

1. Plėtoti gynybinius pajėgumus, kurie saugotų Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorinį vientisumą, užtikrintų Lietuvos ir kitų NATO šalių kolektyvinę gynybą ir galėtų dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Efekto kriterijai[1]:

1.1. Užtikrinamas Lietuvos oro erdvės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė.

1.2. Lietuvos kariuomenės pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais užtikrinimo procentas.

 

 

1.3. Lietuvos Respublikos įsipareigojimų[2] NATO įvykdymo vertinimas[3].

 

 

 

 

1.4. Sausumos pajėgumų[4], parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose kartu su sąjungininkių pajėgomis, procentas.

 

2. Padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasirengti krizių prevencijai, šalinti padarinius, stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės ir visuomenės, skatinti Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą su NATO, ES ir KAS struktūromis gynybos tyrimų ir technologijų srityje ir įgyvendinti krašto apsaugos strateginį valdymą.

Efekto kriterijai:

 

2.1. Krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) strateginis valdymas užtikrina racionalų valstybės skiriamų lėšų gynybos reikmėms panaudojimą.

2.2. Valstybės krizių valdymo sistemos integravimo į NATO ir ES krizių valdymo sistemas laipsnis (procentais).

 

______________

 

 

S2 forma

 

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

 

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir įgyvendinimo koordinavimas

(Programą vykdys Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos – Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos bei Vilniaus regionų aplinkos apsaugos departamentai, Kauno T. Ivanausko zoologijos ir Respublikinis unikalių akmenų muziejai)

 

1. Sudaryti prielaidas sveikos, švarios aplinkos bei racionalaus gamtos išteklių naudojimo užtikrinimui, kraštovaizdžio savitumo, biologinės įvairovės išsaugojimui, sąlygų gyventojams įsigyti tinkamą būstą sudarymui.

1. 2 proc. sumažintas išmetamų į atmosferą teršalų (SO2, NOx, CO, kietosios dalelės, LOJ) kiekis vienam leidimais kontroliuojamam ūkinės veiklos objektui.

2. 5 proc. sumažinta vandenų tarša organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis, patenkančiomis į vandens aplinką su buitinėmis nuotekomis.

3. 3 proc. sumažinta aplinkos tarša dėl žemės ūkio veiklos.

4. 5 proc. padidinti reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos pajėgumai.

5. 1 proc. pagerintos gyventojų (šeimų) apsirūpinimo būstu sąlygos, lyginant su praėjusiais metais.

 

2. Tinkamai atstovauti Lietuvos interesus ES institucijose aplinkos apsaugos ir miškininkystės srityse, tobulinti Lietuvos teisinę bazę pagal ES teisės aktų reikalavimus.

1. Parengti 44 Europos Sąjungos teisės aktai bei kiti dokumentai, kuriuos rengiant dalyvavo Aplinkos ministerija.

 

 

3. Sudaryti prielaidas aktyviam visuomenės dalyvavimui sprendžiant aplinkosaugines problemas bendruomeniniame, regioniniame bei nacionaliniame lygmenyse.

1. Įgyvendinti 5 nevyriausybinių aplinkosauginių bei bendruomeninių organizacijų projektai visuomenės aplinkosauginio švietimo bei kitose su aplinkosauga vietos bendruomenių bei regioniniame lygmenyse susijusiose srityse.

2. Būsto ir techninio normavimo sistema

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Gerinti statybos srities reglamentavimą, rengiant ir tobulinant nacionalinius statybos ir statinių priežiūros techninius normatyvinius dokumentus.

1. 5 proc. padidėjusi projektavimo, statybos, ekspertizės veiklos sričių darbų, reglamentuotų nacionaliniais teisės aktais, apimtis.

2. Parengta nuo 88 proc. 2006 m. iki 93 proc. 2007 m. nacionalinių statybos ir statinių priežiūros techninių normatyvinių dokumentų.

3. Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms.

1. Išaugęs būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui iki 23 m2.

2. Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą.

1. Padidėjusios statybos darbų apimtys gyvenamųjų namų sektoriuje – 900 mln.Lt per metus.

 

3. Sustiprinti būsto sektoriaus subjektų gebėjimus dalyvauti būsto rinkoje.

1. Padidėjusi daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų namų lyginamoji dalis iki 25 proc.

4. Valstybinio aplinkos monitoringo ir upių baseinų valdymo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra bei Jūrinių tyrimų centras)

1. Aprūpinti patikima informacija valstybės institucijas ir visuomenę apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius.

1. 70 proc. padidėjusi surenkamos informacijos ir duomenų, atitinkančių ES reikalavimus, dalis (nuo surinktos informacijos kiekio).

 

 

2. Užtikrinti vandensaugos tikslų pasiekimą Lietuvos vandens telkiniuose.

1. 70 proc. sukurti pagrindai vandensaugos tikslams pasiekti (sukuriant upių baseinų rajonų administravimo bei vandens telkinių būklės vertinimo sistemas bei parengiant priemonių programas ir valdymo planus).

5. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Išsaugoti augalų genetinius išteklius ir panaudoti sukauptą genofondą bei jo tyrimų rezultatus selekcijoje, moksle, gamyboje.

1. Atrinkta ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirta augalų genetinių išteklių – 98 objektai.

6. Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Skatinti daugiabučių namų modernizavimą, didinant jų energetinį efektyvumą, tobulinti jo finansavimo mechanizmą.

1. Padidėjusi modernizuotų (atnaujintų) daugiabučių namų lyginamoji dalis iki 1,5 procento nuo daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų, skaičiaus.

7. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų valdymas

(Programą vykdys Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija)

1. Apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo kenksmingo cheminių medžiagų poveikio, vykdant cheminių medžiagų ir preparatų valdymo politiką, užtikrinant cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo valstybinę kontrolę.

1. 40 proc. padidintas kontroliuojamų objektų, tiekiančių į rinką ar tvarkančių chemines medžiagas ir preparatus, skaičius.

 

2. Įdiegti stambių pramonės ir žemės ūki įmonių keliamos taršos integruotą prevenciją ir kontrolę.

1. 60 proc. įgyvendinti stambių pramonės ir žemės ūkio įmonių keliamos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, ekologinio gaminių ženklinimo ir aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų principai.

8. Apleistų pastatų tvarkymas

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Sumažinti aplinkos teršimą, likviduojant buvusius pesticidų sandėlius bei kitus apleistus pastatus.

1. 4 proc. padidėjęs likviduotų pesticidų sandėlių skaičius

2. 15 proc. padidėjęs likviduotų apleistų pastatų skaičius.

9. Apleistų durpynų hidrologinio režimo atstatymo darbų programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Sudaryti sąlygas išvengti gaisrų apleistuose durpių gavybai naudotuose durpynuose, suformuoti prielaidas vertingoms pelkių ekosistemoms atsistatyti.

1. Atstatytas 2 durpynų – Daukšių raisto bei Žaltūnų, hidrologinis režimas, sudarytos sąlygos išvengti gaisrų juose.

10. Klimato kaitos programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Sudaryti prielaidas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos nuostatų vykdymo politikos formavimui ir Kioto protokolo reikalavimų įgyvendinimui.

1. Padidėjęs į atmosferą nepatekusių šiltnamio dujų kiekis dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo vystymo – nuo 3,11 mln. t 2004 m. iki 3,29 t 2007 m.

11. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Pasinaudojant ES paramos lėšomis ir užtikrinant bendrafinansavimą, pagerinti aplinkos kokybę ir užtikrinti žalos aplinkai prevenciją.

1. Išaugęs Lietuvos gyventojų, kuriems sukurta/ atnaujinta/pagerinta inžinerinė infrastruktūra, skirta centralizuotai aprūpinti juos tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu bei tvarkyti jų nuotekas, skaičius – 1500 gyv.

2. Saugomų teritorijų sistemos daliai – 5 proc. – parengti steigimo ir planavimo dokumentai.

3. Modernizuoti valstybės institucijų struktūriniai padaliniai (2 laboratorijos), atsakingi už kokybės vertinimą ir stebėseną.

12. Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Kompensuoti aplinkai padarytą žalą, šalinti aplinkos taršos šaltinius, atkurti ir gausinti gamtos išteklius, kraštovaizdžio elementus bei kompleksus, rengti ir skleisti aplinkosauginę informaciją, įgyvendinti kitas priemones.

1. Įgyvendinta 300 aplinkosaugos priemonių.

2. 5 proc. pagerintas visuomenės informavimas ir ekologinis švietimas.

13. Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Užtikrinti išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą.

1. Apželdinta mišku ne mažiau kaip 1 tūkst. ha netinkamos žemdirbystei, išnaudotų karjerų ir durpynų žemės.

2. Apmokyta 900 privačių miškų savininkų.

3. Inventorizuoti ir apskaityti 6 proc. šalies miškų.

4. Parengti 25 miško mokslo ir projektavimo darbai.

5. Išleista 15 miško informacinių – propagandinių leidinių.

14. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos bei Vilniaus regionų aplinkos apsaugos departamentai, Valstybinė miškotvarkos tarnyba, Kauno T. Ivanausko zoologijos ir Respublikinis unikalių akmenų muziejai)

1. Užtikrinti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų papildomų paslaugų teikimą bei jų kokybę.

1. Pagerintas miško išteklių genetinis fondas.

2. 3 proc. pagerintas informacijos apie aplinkos kokybę teikimas.

3. 4 proc. pagerintas visuomenės aplinkosauginis švietimas.

15. Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Finansuoti aplinkos apsaugos investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuje, siekiant sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

1. 27 proc. sumažintas neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai.

16. Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Sumažinti aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis.

1. 100 proc. (nuo sutartyse su atliekų tvarkytojais numatyto kiekio) surinktos stiklinės pakuotės atliekos.

2. 100 proc. (nuo sutartyse su atliekų tvarkytojais numatyto kiekio) surinktos popierinės pakuotės atliekos.

3. 100 proc. (nuo sutartyse su atliekų tvarkytojais numatyto kiekio) surinktos metalinės pakuotės atliekos.

4. 100 proc. (nuo sutartyse su atliekų tvarkytojais numatyto kiekio) surinktos polietilentereftalato (PET) pakuotės atliekos.

5. Pastatyta 4000 pakuotės atliekų surinkimo konteinerių (PET, stiklo, popieriaus, metalo).

17. Specialioji parodos Saragosoje finansavimo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Suformuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

1. Tinkamai pasirengta dalyvavimui pasaulinėje parodoje – 100 proc. įvykdytos planuotos priemonės.

18. Specialioji ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerija)

1. Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinio viešo finansavimo lėšomis įgyvendinti gamtos išteklių išsaugojimo, atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo ir plėtros bei oro kokybės gerinimo projektus.

1. Pasirašyta sutarčių dėl 5 proc. ES struktūrinės paramos lėšų, planuojamų aplinkosaugai 2007–2013 m. laikotarpiui, panaudojimo projektams įgyvendinti.

19. Saugomų teritorijų tvarkymas

(Programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybinių parkų, nacionalinių parkų bei regioninių parkų direkcijos)

1. Pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, sudaryti sąlygas poilsiui ir pažintiniam turizmui.

1. 4 proc. sumažinta saugomų teritorijų režimo pažeidimų atvejų.

 

2. Užtikrinti saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijų vykdymą.

1. Įrengti 5 lankymo centrai.

2. Parengti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai – 10 proc. planuojamų parengti iki 2015 m.

20. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa

(Programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybinių parkų, nacionalinių parkų bei regioninių parkų direkcijos)

1. Užtikrinti saugomų teritorijų tvarkymą.

1. 4 proc. padidintas sutvarkytų saugomų teritorijų plotas.

21. Hidrometeorologinių stebėjimų ir prognozių programa

(Programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Tenkinti valstybinių institucijų ir visuomenės poreikius, gaunant hidrometeorologinę informaciją.

1. 100 proc. patenkinti valstybinių institucijų ir visuomenės poreikiai hidrometeorologinei informacijai.

2. Orų prognozės pasitvirtins 94 proc.

22. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa

(Programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Aprūpinti ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija.

1. 100 proc. patenkinti ūkio subjektų poreikiai hidrometeorologinei informacijai.

2. Hidrometeorologinės prognozės pasitvirtins 86 proc.

23. Valstybinių geologinių tyrimų programa „Geologija ir darnusis vystymasis“

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1.Gauti naują informaciją apie žemės gelmių erdvinę sandarą, uolienų bei nuogulų sudėtį, kilmę ir amžių.

1. Sudaryti 1 ploto valstybiniai geologiniai kartografiniai dokumentai M1:50000.

2. Įskaitmeninti anksčiau kartografuotų 4 plotų duomenys.

3. Parengtas Lietuvos prekvartero storymės erdvinio modelis.

 

2. Vykdyti hidrogeologinius tyrimus, kaupti būtinus duomenis apie gėlo mineralinio požeminio vandens išteklius ir jų kokybę, rengti informaciją darniam išteklių naudojimui ir apsaugai.

1. Atlikta 2 požeminio vandens pabaseinių hidrodinaminė – hidrocheminė analizė.

2. Įvertinti 2-jų požeminio vandens baseinų ištekliai.

3. Parengta informacija Europos Sąjungos ir pasaulinei aplinkos monitoringo sistemai .

 

3. Kaupti naują informaciją apie Lietuvos Respublikos naudingąsias iškasenas bei žemės gelmių išteklius.

1. Atlikta naudingųjų iškasenų naudojimo analizė.

2. Parengtas Lietuvos ploto naudingųjų iškasenų žemėlapis.

3. Sudarytas 1 naftos telkinio geologinis modelis.

 

4. Kaupti specializuotus duomenis ir plėsti ekogeologinės informacijos panaudojimo bei pritaikymo galimybes įvairaus lygio teritorijų planavimo, žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, projektavimo bei statybos darbams.

1. Atlikta nuošliaužų ir smegduobių inventorizacija, sudarytas sukarstėjimo žemėlapis.

2. Atlikta geologinės aplinkos taršos židinių inventorizacija 2 rajonuose.

3. Papildyta Lietuvos-Lenkijos pasienio geotopų duomenų bazė, sudarytos turistinės schemos.

4. Užbaigtas požeminio vandens gamtinės saugos kartografinis vertinimas.

 

5. Gauti naują informaciją apie Baltijos jūros dugno ir jos krantų geologinę sandarą.

1. Užbaigta Baltijos jūros tektonikos analizė.

 

 

6. Vystyti valstybinę geologinės informacijos sistemą, ją pildyti naudojant duomenis, tobulinti informacijos elektroninio teikimo galimybes.

Metaduomenų struktūros ES projekte vystymas (sukurtos 2 naujos posistemės).

Išplėstas tinklalapis, sukurta duomenų saugojimo aplinka.

Duomenų bazė papildyta geologiniais grafiniais duomenimis (750 duomenų blokų).

 

7. Dalyvauti tarptautinėje integracijoje.

Dalyvauta ES šalių geologijos tarnybų asociacijos veikloje ir kitose tarptautinėse geologinėse organizacijose.

Vykdyti bendri projektai su ES šalių geologijos tarnybomis (8 projektai).

 

8. Šviesti visuomenę.

 

1. Vykdytas nuolatinis visuomenės informavimas geologinėmis temomis.

2. Suorganizuoti 2 visuomenės mokomieji seminarai.

24. Žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Plėtoti racionalią žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimo teisinę sistemą.

1. Parengti 8 teisės aktai, reglamentuojantys žemės gelmių naudojimą.

2. Užtikrinti racionalų žemės gelmių išteklių naudojimą ir apsaugą.

1. Išnagrinėtos telkinių išteklių apskaičiavimo ataskaitos.

2. Išnagrinėta ir patvirtinta 30 telkinių išteklių naudojimo projektų.

3. Išduota 30 išteklių naudojimo leidimų ir sudaryta 65 naudojimo sutartys.

4. Patikrinta 8 telkinių naudojimo būklė.

 

3. Reguliuoti žemės gelmių tyrimus.

1. Patikrinta ir išduota 15 leidimų tirti žemės gelmes.

2. Įvertinta 200 inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitų.

 

4. Įgyvendinti žemės gelmių apsaugos priemones.

1. Išnagrinėta ir patvirtinta 15 vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų projektų.

25. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programa

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Įvertinti turimų požeminio vandens išteklių kiekį ir kokybę, jų naudojimo galimybę 2007–2025 metų perspektyvai.

1. Parengti 2 požeminio vandens baseinų erdviniai modeliai.

2. Įvertinti 8 požeminio vandens pabaseinių ištekliai.

2. Parengti priemones vandenviečių išteklių kokybės apsaugai, gerinimui ir kokybės kontrolei.

1. Nustatytos 20 vandenviečių išteklių formavimosi teritorijos.

2. Įvertinti 20 vandenviečių išteklių formavimosi teritorijose esantys taršos židiniai.

 

3. Vykdyti mokslinius tyrimus regioninių požeminio vandens cheminės sudėties formavimosi problemų sprendimui.

1. Paimta 100 mėginių organinių junginių požeminiame vandenyje tyrimui.

2. Įvertintas tektoninių lūžių poveikis geriamojo ir mineralinio vandens cheminei sudėčiai.

26. Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Teikti geologinio pobūdžio paslaugas.

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies detalaus inžinerinių geologinių sąlygų tyrimo lauko darbai.

2. Atlikti gruntų laboratoriniai tyrimai 5 užsakovams.

3. Parengti geologinio kartografavimo duomenys 24 užsakovams teritorijų planavimo reikmėms.

27. Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių ir geologinių sąlygų įvertinimas

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Suskirstyti Biržų ir Pasvalio miestų teritorijas pagal pastovumą karsto vystymosi atžvilgiu.

1. Baigti Pasvalio miesto teritorijos tyrimo darbai.

28. Kerno muziejaus veiklos plėtojimas

(Programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Reprezentuoti visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas.

1. Priimtas saugoti kerno kiekis – 200 m, pateiktas peržiūrai kerno kiekis – 1500 m.

2. Muziejaus lankytojų skaičius – 1000.

29. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra valstybės lygiu ir koordinavimas apskrityse, metodinis vadovavimas statinių naudojimo priežiūros institucijoms

(Programą vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos)

1. Vykdyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir kontroliuoti statinių projektavimą.

1. 12 proc. sumažintas teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų, parengtų pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, skaičius (nuo patikrintų projektų skaičiaus).

2. Vykdyti ir koordinuoti statybos valstybinę priežiūrą.

1. 8 proc. sumažintas naujai pradedamų savavališkų statybų skaičius, lyginant su praėjusiais metais.

3. Metodiškai vadovauti viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo priežiūrą.

1. Atlikta 17 patikrinimų, įgyvendinant Statybos įstatymą.

4. Analizuoti ir rengti teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros norminius dokumentus, įgyvendinti jų reikalavimus.

1. Sudarytos palankesnės sąlygos statybos verslui, nuolat tobulinant statybų valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus.

 

5. Sukurti ir įgyvendinti viešųjų paslaugų teikimo nuotoliniu ryšiu ir statybos leidimų informacinę sistemą.

1. Sukurta ir įdiegta statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema, sudarytos sąlygas šalies subjektams teikti viešąsias paslaugas nuotoliniu ryšiu.

 

6. Koordinuoti atsakingų institucijų veiksmus teritorijų planavimo, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros, savavališkų statybų reguliavimo srityse.

1. Operatyviai sprendžiami probleminiai klausimai, šalinami pažeidimai, koordinuojant suinteresuotų valstybinių institucijų veiksmus. Planuojamas 15 % pagerėjimas, lyginant su praėjusiais metais.

30. Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Vystyti ir tobulinti nacionalinę standartizaciją.

1. 100 % atliktos standartų projektų viešosios apklausos ir balsavimai.

31. Standartų programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Perimti Europos ir tarptautinius standartus kaip Lietuvos standartus.

1. 100 % perimti standartai ir išleisti darnieji Europos standartai.

32. Specialioji standartų programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Perimti Europos ir tarptautinius standartus kaip Lietuvos standartus.

1. 100 % įvykdyta Lietuvos standartų programa.

33. Keitimosi informacija su ES ir PPO programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Vystyti organizacines ir technines priemones, leidžiančias LRV nustatyta tvarka keistis informacija apie standartus ir techninius reglamentus su PPO ir ES komisija.

1. 100 % notifikuoti PPO ir ES techniniai reglamentai ir standartų projektai.

34. Eurokodų nacionalinių priedų rengimo programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Rengti eurokodų, perimamų kaip Lietuvos standartai, nacionalinius priedus.

1. 100 % įvykdyta Eurokodų nacionalinių priedų rengimo programa.

35. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

(Programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos)

1. Lietuvos nacionalinės standartizacijos institucijos integracija į Europos standartizacijos sistemą.

1. Lietuvos nacionalinės standartizacijos institucija visiškai integruota į Europos standartizacijos sistemą.

36. Metrologinės veiklos koordinavimas

(Programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Gerinti verslo sąlygas, šalinant technines kliūtis metrologijos srityje, ginant vartotojų teises dėl netikslių matavimo rezultatų.

1. Padidės kalibravimų kiekis bendroje metrologinių paslaugų apimtyje nuo 8 proc. 2004 m. iki 10 proc. 2007 m.

2. Padaugės įgyvendintų fasuotų produktų kiekio kontrolės sistemų nuo 1 iki 10.

37. Specialioji matavimo priemonių metrologinio įteisinimo programa

(Programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Užtikrinti, kad Lietuvoje įteisintos matavimo priemonės atitiktų tarptautinių ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.

1. 15 proc. padidės įvežamų iš Europos Sąjungos matavimo priemonių, kurių nereikia įteisinti Lietuvoje.

38. Metrologinis aprūpinimas

(Programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Užtikrinti matavimų sieties laidavimą.

1. 4 proc. padidės matavimo vienetų etalonų kalibravimo apimtis.

2. 5 proc. padaugės laboratorijų, dalyvaujančių Lietuvos tarplaboratoriniuose palyginimuose.

39. Narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymas

(Programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

1. Įgyvendinti ES reikalavimus metrologijos srityje.

1. Įgyvendinta 30 proc. visų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.

40. Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas

(Programą vykdys Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos)

1. Užtikrinti atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimą pagal ES ir kitų dokumentų reikalavimus.

1. 100 % atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimas pagal Europos Sąjungos ir kitų dokumentų reikalavimus.

2. Pasiekti atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų tarptautinio pripažinimo, tuo sudarant vieną iš sąlygų laisvam prekių judėjimui.

1. 100 % pasiektas ir palaikomas atitikties įvertinimo įstaigų tarptautinis pripažinimas.

41. Specialioji atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimo ir jų priežiūros programa

(Programą vykdys Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos)

1. Plėtoti atitikties įvertinimo įstaigų teikiamų paslaugų rinką, siekiant sudaryti ūkio subjektams palankesnes sąlygas verslo plėtojimui.

1. 5 % išplėtota atitikties įvertinimo įstaigų paslaugų rinka.

42. Europos Sąjungos fondų aplinkosaugai administravimas

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)

1. Užtikrinti efektyvų ES teikiamos finansinės paramos panaudojimą.

1. Administruotos 34 naujos atliekų tvarkymo projektų darbų ir paslaugų sutartys.

2. Administruotos 109 naujos vandentvarkos projektų darbų ir paslaugų sutartys.

43. Specialioji Sanglaudos fondo programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)

1. Gerinti aplinkos kokybę, modernizuojant atliekų tvarkymo ir vandentvarkos sistemas, įgyvendinant oro apsaugos projektus.

1. Įrengti 4 nauji sąvartynai, 6 kompostavimo aikštelės, uždaryti 2 regioniniai sąvartynai, sutvarkytos 186 buitinėmis atliekomis užterštos vietos.

2. Rekonstruotos/pastatytos 38 nuotekų siurblinės, rekonstruoti/pastatyti 7 nuotekų valymo įrenginiai, rekonstruoti/pastatyti 3 nauji vandens gerinimo įrenginiai.

44. Specialioji Europos Sąjungos finansinio instrumento LIFE + programa

(Programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)

1. Pasinaudojant Europos Sąjungos finansinio instrumento LIFE+ lėšomis, vykdyti aplinkos politiką aplinkos būklės stebėsenos, rūšių ir buveinių apsaugos srityse.

1. LIFE+ lėšoms administruoti paskirta nacionalinė agentūra.

______________

KAM ASIGNAVIMAI

 

Vadovaujantis 2004 m. atnaujintu Lietuvos parlamentinių partijų susitarimu dėl 2005–2008 metų gynybos politikos siekiant Lietuvos saugumo, krašto apsaugai turėtų būti skirta ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), kad galima būtų suformuoti ir išlaikyti numatytos struktūros pajėgas ir vykdyti įsipareigojimus NATO. Pagal NATO valstybių gynybos išlaidų apibrėžimą gynybos išlaidoms gali būti priskiriami tik asignavimai KAM ir karo prievolei ir mobilizacijai administruoti savivaldybėse.

KAM siekis – išlaikyti ilgalaikį politinį susitarimą dėl 2 proc. BVP skyrimo gynybos išlaidoms ir kasmet po 0,05 procentinio punkto nuo BVP didinti gynybos biudžetą.


Patvirtinti asignavimai KAM Lietuvos kariuomenei toliau modernizuoti ir prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti sudaro 1115,5 mln. Lt, arba 1,25 proc. BVP (BVP – 89 555 mln. Lt).

 

KAS IŠTEKLIŲ valdymo sistema

 

KAS išteklių valdymo priemonė yra planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistema (toliau – PPBS), veikianti sąnaudų efektyvumo principu ir padedanti turimais ištekliais pasiekti laukiamą rezultatą. Į kiekvieno KAS vieneto tikslus, užduotis ir funkcijas orientuota sistema užtikrina visų dalyvių atsakomybę už aiškiai suformuluotus uždavinius, jiems panaudotas lėšas ir rezultatą. PPBS suderinta su LR Vyriausybės strateginio planavimo sistema ir atitinka pagrindinius NATO pajėgų planavimo proceso reikalavimus.

Šis išteklių valdymo mechanizmas apima visą uždavinių apibrėžimo, sąnaudų nustatymo ir rezultatų vertinimo procesą ir leidžia susieti veiklos planus, orientuotus į konkrečius rezultatus, su lėšų poreikiu. Skiriami keturi pagrindiniai PPBS ciklo etapai:

1. KAS planavimo nuostatų formulavimo,

2. KAS veiklos planavimo,

3. KAM programų ir biudžeto tvirtinimo,

4. KAM programų ir biudžeto vykdymo ir vertinimo.

PPBS hierarchija nustato atitinkamo lygmens pareigūnų funkcijas išteklių valdyme. Pirmojo lygmens išteklių valdymo mechanizmo dalyviai yra KAS vienetai (vadai, veiklos planuotojai ir vyriausieji specialistai biudžetui), kurie rengia nustatytų užduočių įgyvendinimo planus ir numato lėšų poreikį. Už programų parengimą ir įgyvendinimą atsakingi programų koordinatoriai (antrasis lygmuo), kurie iš jų programose dalyvaujančių vienetų pasiūlymų formuoja programas, koordinuoja jų įgyvendinimą ir atsiskaito už rezultatus. Sprendimų priėmimo lygmeniu veikia Gynybos resursų taryba, o jos patariamoji institucija yra Gynybos resursų grupė.

PPBS sėkmingai funkcionuoja, įdiegti pagrindiniai elementai: nustatytas metinis PPBS ciklas, hierarchija ir dalyviai, planavimo dokumentų hierarchija ir seka, programų struktūra. Tačiau atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją ir kylančias problemas, PPBS bus toliau tobulinama.

______________

 

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos

iš viso

iš jų ES lėšos

ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAS

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA

 

 

 

 

1. Sausumos pajėgos

300713

-

-

-

2. Karinės oro pajėgos

174651

-

-

-

3. Karinės jūrų pajėgos

84041

-

-

-

4. Logistikos pajėgos

175925

-

-

-

5. Karinės mokymo pajėgos

100689

-

-

-

6. Specialiųjų operacijų pajėgos

32244

-

-

-

7. Centralizuotos tarnybos

106684

-

-

-

8. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas

86761

-

-

-

9. Specialioji dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir priimančiosios šalies paramos teikimo programa

53050

-

-

-

10. Specialioji paslaugų teikimo programa

754

-

-

-

Iš viso asignavimų KAM programoms

1115512

-

-

12701/323*

Kita svarbi informacija

-

-

-

-

 

* – iš viso 12701 pareigybė (iš jų 323 KAM pareigybės pagal 2003 m. gruodžio 19 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484)), iš jų 7507 profesinės karo tarnybos karių, 2387 pradinės privalomosios karo tarnybos karių, 2567 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir 240 kariūnų.

 

KAM biudžetas rengiamas programų pagrindu. Įgyvendinama 10 programų.

2007 metų programų struktūros pokytis, palyginus su 2006 metais, yra tas, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas suformuota specialioji paslaugų teikimo programa.

Pirmųjų penkių programų („Sausumos pajėgos“, „Specialiųjų operacijų pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“, „Logistikos pajėgos“) uždaviniai tiesiogiai susiję su atskirų kariuomenės pajėgų rūšių gynybiniais pajėgumais. Šios programos vykdomos įgyvendinant penkis pagrindinius gynybinio pajėgumo stiprinimo uždavinius:

1. formuoti nustatytos struktūros pajėgas ir rengti personalą;

2. įsigyti, modernizuoti, eksploatuoti ir suderinti su NATO standartais ginkluotę, karinę techniką;

3. rengtis kolektyviniams veiksmams (koordinuoti jungtinių pajėgų veiksmus kovinėse operacijose);

4. rengtis perdislokuoti ir išsiskleisti (perdislokuoti kovinius vienetus kovinėms užduotims vykdyti per nustatytą laiką);

5. užtikrinti išsilaikymą (kovinių vienetų galimybė autonomiškai patenkinti savo logistinius poreikius nustatytą laiką).

______________

 

S4 forma

 

V. PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

 

LIETUVOS GYNYBOS reforma: modernios kariuomenės kūrimas

 

1. Planuojamos reformos tikslas – parengti Lietuvos kaip NATO narės kariuomenę efektyviai atsakyti į naujas saugumo grėsmes Lietuvai ir Aljansui. Tam tikslui įgyvendinti Lietuvai reikia tokių pajėgų, kurios galėtų greitai reaguoti į grėsmes šiandien ir ateityje, būtų gerai parengtos ir apginkluotos, mobilios ir gebėtų užtikrinti šalies bei kartu su NATO pajėgomis – Aljanso gynybą bei prisidėti prie NATO, ES ir kitų tarptautinės bendrijos vykdomų operacijų.

Siekiama pertvarkyti kariuomenę taip, kad nuo 2014 m. vienoje operacijoje ji gebėtų nuolat išlaikyti pėstininkų bataliono grupę ir Specialiųjų operacijų junginio eskadroną arba trijose operacijose – po karinį vienetą (pajėgumą), ne didesnį nei kuopos atitikmuo, įeinantį į didesnio karinio daugianacionalinio vieneto sudėtį. Logistikos sistema turi pajėgti užtikrinti sklandų pėstininkų bataliono grupės ir kitų vienetų dislokavimą ir išlaikymą, o specializuoti logistikos padaliniai turi būti pasirengę papildyti aukštesnio ešelono sąjungininkių logistikos vienetus. Lietuvos kariuomenės vienetai turi būti pasirengę dalyvauti operacijose NATO greitojo reagavimo pajėgose ir Europos Sąjungos kovinėse grupėse.

Be to, Lietuvos kariuomenė turės toliau vykdyti tam tikras svarbias funkcijas šalies viduje. Turi būti toliau plėtojami kariniai pajėgumai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka be kitų funkcijų sugebėtų suteikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms (vienu metu operacijose LR teritorijoje galėtų dalyvauti iki 950 karių).

2. Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą: pasikeitusi tarptautinio saugumo aplinka, naujos ginkluotųjų pajėgų misijos ir uždaviniai bei atitinkamai pasikeitę reikalavimai pajėgoms.

3. Ryšys su Vyriausybės patvirtintais prioritetais ir kitais prisiimtais įsipareigojimais: reforma susijusi su LR Vyriausybės patvirtintu prioritetu „vykdyti koordinuotą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos veikloje ir plėtoti krašto apsaugą, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį“.

4. Reformos pagrindiniai uždaviniai:

4.1. Pertvarkyti Lietuvos kariuomenę taip, kad ji galėtų pasiekti naujus kariuomenės karinius tikslus suformuluotus Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje ir atitiktų NATO ministrų gairėse nustatytus reikalavimus Aljanso pajėgoms.

4.2. Nauji Lietuvos kariuomenės tikslai:

4.2.1. kartu su sąjungininkėmis užtikrinti patikimą atgrasinimą, o atgrasinti nepavykus kartu su Aljanso pajėgomis ginti Lietuvos suverenitetą, teritoriją, teritorinius vandenis bei oro erdvę ir atremti bet kokią ginkluotą agresiją;

4.2.2. užtikrinti Lietuvos prisiimtų kolektyvinės gynybos įsipareigojimų įgyvendinimą;

4.2.3. dalyvauti NATO, ES ir JT organizacijų tikslus įgyvendinančių koalicijų vadovaujamose tarptautinėse operacijose;

4.2.4. įgyvendinti pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones ir dalyvauti ginklų kontrolės režimuose;

4.2.5. užtikrinti valstybės ir sąjungininkių saugumą atsakydama į terorizmo ar masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmes;

4.2.6. dalyvauti neutralizuojant užsienio žvalgybos tarnybų veiklą ir užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą;

4.2.7. teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms atsakydama į nekarinio pobūdžio grėsmes bei teroristinius išpuolius.

4.3. Nauji reikalavimai Lietuvos kariuomenei:

4.3.1. efektyvumo – visi kariuomenės vienetai turi būti gerai parengti ir aprūpinti modernia ginkluote bei įranga, gebėti sklandžiai veikti daugianacionalinių vienetų sudėtyje; visos pajėgos turi nuolat palaikyti nustatytą parengties lygį ir būti pasirengusios greitai reaguoti į bet kokias grėsmes Lietuvoje ir už jos ribų; pajėgos turi gebėti, vertindamos žvalgybos duomenis, panaudoti pakankamą kovinę galią prieš bet kokį priešą; tikslūs žvalgybos duomenys ir taikinių nustatymas šiuolaikiniame mūšio lauke tampa būtina sėkmės sąlyga.

4.3.2. dislokavimo – visi koviniai vienetai kartu su kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo vienetais turi būti parengti tarptautinėms operacijoms už Lietuvos ribų ir būti perdislokuojami sausumos keliais, strateginiu oro ir (arba) jūrų transportu; Lietuva turi sugebėti perdislokuoti pajėgas kada prireiks ir kur reikės, kad kartų su sąjungininkėmis užkirstų kelią krizei plisti ir ją įveiktų;

4.3.3. išsilaikymo – operacijose dislokuotų pajėgų logistikos sistema turi būti tokia efektyvi, kad pajėgos gebėtų išsilaikyti nustatytą laiką, o jam pasibaigus – būti sklandžiai rotuojamos; dislokuoti vienetai turi gebėti išsilaikyti konflikto zonoje net ir be priimančiosios šalies paramos; atitinkami transporto ir logistikos pajėgumai tampa gyvybiškai svarbūs kariams išgyventi, teikiant vienetams paramą ir juos aprūpinant tolimuose regionuose ir karštuose taškuose;

4.3.4. plataus panaudojimo – visi koviniai vienetai turi gebėti dalyvauti bet kokio tipo operacijoje, reaguoti į visų tipų grėsmes, krizes ir nelaimes Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų; pajėgos turi būti daugiatikslės ir gebėti greitai pereiti nuo kovinių veiksmų prie taikos palaikymo;

4.3.5. išlikimo – dislokuoti vienetai turi turėti reikiamą apsaugą nuo galimo branduolinio, biologinio ar cheminio ginklo; kadangi prasidėjus šiuolaikinei krizei įmanomas tokio ginklo panaudojimo pavojus, individualios karių apsaugos priemonės yra būtinos;

4.3.6. efektyvaus vadovavimo ir valdymo – kariuomenės vienetai turi gebėti užtikrinti pažangių, sąveikių ir mobilių vadovavimo, valdymo ir ryšių sistemų veikimą; maksimalus šių sistemų sąveikumas su atitinkamomis NATO sistemomis yra būtina sąlyga kariuomenės vienetams sklandžiai veikti kartu su sąjungininkių pajėgomis.

5. Reformos trukmė:

5.1. Reforma bus vykdoma vadovaujantis, KAS plėtros programa, patvirtinta LR Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-743 (Žin., 2006, Nr. 78-3062). KAS plėtros programa bus įgyvendinama 2006–2014 m. Ji turi būti svarstoma ir atnaujinama keičiantis Lietuvos nacionalinio saugumo strategijai, patvirtintai LR Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56–2233), ir NATO strateginės koncepcijos principams.

6. Pagrindinės priemonės reformai vykdyti:

6.1. Kad Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi veikti šiuolaikinėmis saugumo aplinkos sąlygomis, atitikti aukštus reikalavimus ir įgyvendinti jai keliamus uždavinius, peržiūrima Lietuvos kariuomenės struktūra. Struktūros peržiūra yra sudėtingas ir ilgas procesas, apimantis kariuomenės vienetų reorganizaciją, sujungimą ar panaikinimą, etatų mažinimą, profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimą, privalomosios karo tarnybos karių mažininimą (o ateityje, LR Seimui pritarus, ir visiška atsisakymą), nebereikalingos karinės infrastruktūros atsisakymą. Šis procesas yra būtinas siekiant išlaikyti ir padidinti visos KAS efektyvumą.

6.2. Lietuvai pertvarkant teritorinei gynybai parengtas pajėgas į modernias perdislokuojamas pajėgas, atitinkamai yra peržiūrima ir krašto apsaugos vadovavimo bei valdymo sistema. Siekiama patobulinti valdymo sistemą, kuri atitiktų naująją pajėgų struktūrą ir užtikrintų efektyvų sprendimų priėmimo procesą kovojant su naujomis grėsmėmis. Siekiant užkirsti kelią teroristinio išpuolio, karinės provokacijos ar stichinės nelaimės sukeltoms krizėms, būtina gebėti itin greitai priimti kompetentingus sprendimus.

7. Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams):

7.1. Visa Lietuvos kariuomenės reforma leis Lietuvai sukurti daug greičiau reaguojančias, mobilesnes, lengviau perdislokuojamas, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie bet kokio pobūdžio NATO operacijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

7.2. Baigus kariuomenės reformą, Lietuvos sausumos pajėgos4 bus parengtos ir apginkluotos taip, kad bent pusė jų bet kada galėtų būti perdislokuotos už Lietuvos ribų, o 10 proc. galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose.

7.3. Patikslintos valdymo funkcijos ir struktūros leis efektyviau paskirstyti personalo ir finansinius išteklius bei užtikrins geresnį valdymo procesų organizavimą, o taip pat sudarys galimybes veiksmingiau planuoti bei koordinuoti operacijų vykdymą.

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

KULTŪROS MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

JucasŠiandieninei Lietuvos visuomenei būdingi spartūs pokyčiai tiek politinėje, tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityse. Keičiasi gyvensena, vertybės, individo santykis paties su savimi ir su pasauliu. Verslumas ir veržlumas tampa sėkmę lemiančiais bruožais, o sugebėjimas įtvirtinti save – kiekvieno asmeniniu uždaviniu. Tokioje aplinkoje svarbu nepamiršti, jog kultūra yra kiekvienos visuomenės gyvybingumo prielaida, skatinanti sutelktumą bendram darbui, kurianti erdvę kiekvienam individui atskleisti savo sugebėjimus ir talentus. Pasitinkant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį svarbu išlaikyti ir sustiprinti kūrybines tautos galias bei ugdyti poreikį kultūrai, sugebėjimą ja didžiuotis ir vertinti.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO skatina plėtoti mainus. Lietuvos kultūra turi kuo praturtinti pasaulio kultūrą bei sugeba atsiverti kitų kultūrų patirčiai. Tačiau integracija, suteikdama naujų galimybių, dar akivaizdžiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros gyvybingumą, savitumą ir konkurencingumą.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas bei kultūros srities programas būtina derinti kultūros administravimą su savaiminių kultūros procesų palaikymu, tradicijų puoselėjimą su palankumu kultūros gyvasčiai būtinoms naujovėms. Šiuo metu itin svarbu užtikrinti sąlygas paveldo apsaugai, profesionalaus meno raidai, informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą pasaulyje. Artimiausioje perspektyvoje laukia daug dėmesio ir pastangų reikalaujantis uždavinys – sukurti palankias galimybes visai visuomenei, ypač regionuose, naudotis kultūros ir meno gėrybėmis.

Šiandienos gyvenime kultūra tampa vis svarbesnė ir kaip ekonomikos veiksnys kuriant patrauklią aplinką kapitalo investicijoms, ir kaip bendruomenę telkiantis dėmuo, ir kaip socialinės prevencijos priemonė. Šiuo daugialypiu aspektu vertinant kultūrą akivaizdu, kad tik bendros politikų ir visuomenės pastangos gali sukurti tinkamas sąlygas tautos kūrybinių galių stiprėjimui ir sklaidai.

 

 

KULTŪROS MINISTRAS                                                                                         JONAS JUČAS

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA: sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuoti ir padėti atskleisti visuomenės dvasines ir medžiagines vertybes, padėti plėtoti ir ugdyti kūrybišką, demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.

KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Skatinti kūrybinę veiklą ir jos sklaidą visuomenėje

Efekto kriterijus: Apsilankiusių gyventojų teatrų ir koncertinių įstaigų renginiuose per metus tūkst. žm. 2007 m. –525, 2008 m. –534, 2009 m. – 545;

 

 

2. Skleisti ir pristatyti Lietuvos kultūrą užsienyje

Efekto kriterijus: sudarytos sąlygos Lietuvos kultūros ir meno sklaidai užsienyje ir Lietuvos kultūros dialogui su pasaulio kultūromis;

3. Didinti kultūrinės informacijos prieinamumą visuomenei

Efekto kriterijus: apsilankiusių skaičius viešosiose bibliotekose tūkst. žm. 2007 m. – 1066, 2008 m. – 1066, 2009 m. – 1066; apsilankiusių skaičius muziejuose tūkst. žm. 2007 m. –987, 2008 m. – 1001, 2009 m. – 1016;

 

4. Sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje ir ją vartoti

Efekto kriterijus: apsilankiusių skaičius etninės ir regionų kultūros renginiuose tūkst. žm. 2007 m. –70, 2008 m. –50, 2009 m. – 80;

 

5. Išsaugoti kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę

Efekto kriterijus: sudarytos sąlygos išsaugoti paveldą, jo kultūrinę vertę.

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA: išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudėtinę dalį bei Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Kultūros paveldo išsaugojimas;

2. Kultūros paveldo apskaita;

3. Kultūros paveldo apsaugos priežiūra ir kontrolė;

4. Kultūros paveldo pristatymas visuomenei.

Efekto kriterijai: Išsaugotas ateities kartoms kultūros paveldas; inventorizuotas Lietuvos kultūros paveldas; užtikrinta kultūros paveldo apsaugos priežiūra ir kontrolė; propaguojamas Lietuvos kultūros paveldas ir vertingosios savybės, šviečiama visuomenė, keliamas paveldosaugos specialistų lygis, siekiant išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį, integruoti jį į visuomenės gyvenimo procesus, plėtoti ryšius su Jungtinėmis tautomis, Europos komisija, kitomis tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis.

NACIONALINĖ M. MAŽVYDO BIBLIOTEKOS MISIJA: išsaugoti ateities kartoms Lietuvos ir su Lietuva susijusį publikuotą kultūros paveldą, užtikrinti jo ilgalaikį išsaugojimą ir sklaidą, jį skaitmeninant, aktyviai dalyvauti informacinės ir žinių visuomenės kūrime, tobulinti ir plėtoti Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą virtualumo kryptimi, siekiant integruoti šalies bibliotekas į Europos ir pasaulio informacinę erdvę.

NACIONALINĖS M. MAŽVYDO BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Nacionalinės kultūros vertybių išsaugojimas, visuomenės bibliotekinis informacinis aprūpinimas.

Efekto kriterijai: visuomenės informacinių poreikių tenkinimas 100 %

LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS MISIJA: prisidėti prie neregių švietimo, reabilitacijos ir integracijos į informacinę visuomenę atliekant Lietuvos aklųjų kultūros ir informacijos centro funkciją ir sudarant galimybę naudotis specialia akliesiems prieinama informacija

LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS:

1. Lietuvos aklųjų bibliotekinis ir informacinis aptarnavimas

Efekto kriterijai: aklųjų skaitytojų skaičius procentais nuo galinčių skaityti 2007m. – 80; 2008 m. – 80; 2009 m. – 80

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS MISIJA: aktualizuoti nacionalinį kultūros paveldą siekiant išsaugoti nacionalinės kultūros tapatumą; ekspozicijomis, parodomis, leidiniais pristatyti visuomenei kaupiamą ir saugomą Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros paveldą.

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS: kaupti, saugoti, tyrinėti, restauruoti, publikuoti ir populiarinti Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes; lituanistinių vertybių paieška užsienio šalių saugyklose, jų publikavimas.

Efekto kriterijai: nemažėjantis muziejaus lankytojų skaičius – 240 tūkst.; nuolatinis lituanistinių rinkinių papildymas ir išsaugojimas; užsienio saugyklose esančių lituanistinių vertybių įvedimas į Lietuvos kultūros istorijos apyvartą.

LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA: kaupti, saugoti, tyrinėti, restauruoti ir populiarinti nacionalinės vertės dailės kūrinius ir kitas kultūros vertybes ir jas pristatyti ekspozicijose, parodose ir publikacijose.

LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS: meno vertybių išsaugojimas.

Efekto kriterijai: nuolatinis rinkinių papildymas, eksponatų įsigijimas (padidėjimas 0,5 proc.); sukauptų vertybių tyrinėjimas, eksponatų, konservavimas, restauravimas (apie 1500 vnt. per metus); rinkinių populiarinimas (didėjantis lankytojų skaičius – apie 180 tūkst.).

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA:: saugoti, kaupti, tyrinėti, restauruoti, populiarinti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą, kitas Lietuvos ir kitų šalių materialinės ir dvasinės kultūros vertybes.

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS:

M. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo, nacionalinių ir pasaulio meno bei kultūros vertybių kaupimas, jų išsaugojimas ir pristatymas visuomenei.

Efekto kriterijai: muziejaus parodas aplankys 120000 lankytojų

LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRO MISIJA: Operos ir baleto meno sklaida, pristatant žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių spektaklius.

LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS:

Sudaryti sąlygas nacionalinio operos ir baleto meno plėtotei

Efekto kriterijus: apsilankiusių žiūrovų skaičius tūkst. žm. 2007 m. –130

LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO MISIJA: Teatro meno kūryba ir sklaida pristatant žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių teatro meno pavyzdžius.

LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS:

Plėtoti nacionalinį teatro meną, formuojant įvairiapusišką aukšto meninio lygio teatro repertuarą, sudarant sąlygas geriausių teatro kūrėjų talento raiškai, išsaugoti repertuarinio teatro su pastovia trupe statusą.

Efekto kriterijus: apsilankiusių žiūrovų skaičius tūkst. žm. 2007 m. –55

LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS MISIJA puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir atlikėjų meną pristatant klausytojams šalies ir užsienio klasikinę ir šiuolaikinę muziką

LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Kurti ir Lietuvoje bei užsienyje pristatyti muzikos programas, propaguoti lietuvių kompozitorius ir atlikėjus, užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę

Efekto kriterijus: apsilankiusių klausytojų skaičius 2007 m. –51,2 tūkst.

VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS MISIJA: prisidėti prie valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo, kontroliuoti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų norminių teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus

VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Kontroliuoti, kad valstybinė kalba būtų vartojama visose viešojo gyvenimo srityse

2. Kontroliuoti, kad visuomenės informavimo priemonėse, kultūros įstaigose, reklamoje būtų vartojama taisyklinga kalba

Efekto kriterijus: padaugės televizijos ir radijo laidų, spaudos leidinių, kurių kalba yra taisyklinga 2007 m. – 10%, 2008 m. – 10%, 2009 m. – 10%; sumažės skundų dėl valstybinės kalbos nevartojimo skaičius 2007 m. – 10%, 2008 m. – 10%, 2009 m. – 10%

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

 

1. Meninės kūrybos plėtra ir sklaida

(programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities įstaigos)

1. Puoselėti ir plėtoti profesionalųjį scenos meną

*Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų salių užpildymas 62 %

 

2. Puoselėti ir plėtoti profesionalųjį kino meną

*Sukurta 15 nacionalinių ir bendros gamybos filmų (meninių, dokumentinių, animacinių)

 

 

3. Supažindinti visuomenę su šiuolaikinio meno tendencijomis

*Lankytojų šiuolaikinio meno projektuose skaičius – 50000

 

 

4. Skatinti meno kūrėjų kūrybiškumą, meno įvairovę

*Meno kūrėjų sukurtų ir pristatytų visuomenei įvairių meno projektų skaičius – 300

 

 

5. Įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą

*Surinkta Lietuvoje atlyginimo autoriams ir atlikėjams 12 mln. lt

 

2. Tarptautinių kultūros ryšių plėtra

(programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities įstaigos)

1. Dalyvauti Europos bendrijos veikloje, kuria siekiama kurti Europos tautoms bendrą kultūros erdvę

*Gavusių ES paramą subjektų skaičius – 6

2. Plėtoti Lietuvos kultūros dialogą su pasaulio kultūromis

* Įgyvendinama 30 tarptautinių kultūrinio bendradarbiavimo sutarčių

3. Lietuvos įvaizdžio formavimas

(programą administruos Kultūros ministerija)

1. Pristatyti Lietuvos kultūrą ir meną užsienyje

 

*Užsienio šalių, kuriose įgyvendinami Lietuvą pristatantys kultūros projektai skaičius- 40

 

4. Visuomenės informacinis aprūpinimas

(programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities įstaigos)

1. Kaupti ir saugoti bibliotekų fondus, integruotis į pasaulio bibliotekų tinklą

*Sukauptų dokumentų bibliotekose skaičius – 4849000

 

 

2. Remti Lietuvos kultūrai svarbių knygų leidybą ir sklaidą

*Viešosioms bibliotekoms nemokamai perduotų Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių pavadinimų skaičius-170

 

 

3. Kaupti, saugoti ir populiarinti muziejų rinkinius

*Muziejuose pristatomų eksponatų skaičius – 60000

 

 

4. Modernizuoti kultūros įstaigų materialinę bazę

*Valstybės investicijų programos kultūros įstaigose įgyvendinimas 57 %

 

 

5. Kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją

*KDTC išduotų sertifikatų skaičius – 2000

 

 

6. Užtikrinti Kultūros ministerijos veiklos organizavimą ir jai pavaldžių institucijų priežiūrą

*Vykdomų programų skaičius-10

* Atliktų auditų skaičius – 12

 

5. Muziejų apsaugos stiprinimas

(programą vykdys Kultūros ministerija)

1. Gerinti muziejų apsaugą

* Muziejų, kuriuose atnaujintos apsaugos sistemos skaičius – 7

 

6. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra

(programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities įstaigos)

1. Skatinti mėgėjų meninę veiklą, etninės kultūros sklaidą

*Dalyvių etninės ir regionų kultūrinės veiklos projektuose skaičius – 20000

* Vaikų ir jaunimo, įtrauktų į veiklą, skaičius – 100000

* Dalyvių Lietuvos visuotinėje dainų šventėje skaičius – 30000

 

 

2. Skatinti nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą

*Įgyvendinta 150 projektų

 

7. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas

(programą vykdys Kultūros ministerija)

1. Minėti Valstybės šventes

*Dalyvavusių žmonių valstybės švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimuose skaičius – 50000

 

2. Minėti valstybinės reikšmės jubiliejus

*Dalyvavusių žmonių Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimuose skaičius – 10000

 

 

3. Vykdyti užsienyje esančio kultūros paveldo paiešką ir apskaitą

* Surengta ekspertų posėdžių – 10

* dalyvauta seminaruose, konferencijose – 2

 

 

4. Skatinti kultūros paveldo pažinimą ir sklaidą

* Parengta galimybių studijų – 1,

* dalyvauta seminaruose, konferencijose – 2 – 3.

 

8. Valdovų rūmų atstatymas

(programą administruos Kultūros ministerija)

1. Iki 2009 m. atstatyti Valdovų rūmus

*Atstatyti Valdovų rūmai 88,4 %

 

9. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo programa

(programą vykdys Kultūros ministerija)

1. Plėtoti lituanistikos vertybių puoselėjimą

*Projektų skaičius – 30

 

10. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa

(programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities įstaigos)

1. Plėtoti kultūros įstaigų paslaugas

*100 % įvykdytas mokamų paslaugų pajamų planas

 

11. Paveldotvarka

(programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)

1. Užtikrinti kultūros paveldo objektų išsaugojimą.

*Vykdomi valstybės saugomų kultūros paveldo objektų avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbai.

* Kompensuojamos privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimų (taikomųjų) ir avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbų bei jų projektavimo darbų išlaidos

 

12. Kultūros paveldo apskaita

(programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)

1. Informuoti visuomenę apie Lietuvos kultūros paveldą.

 

* Tiriamas kultūros paveldas, kaupiami duomenys apie jį.

* Parengiami duomenys nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui

 

13. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas

(programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)

1. Užtikrinti kultūros paveldo apsaugos priežiūrą ir kontrolę

* Vykdomos 6 institucijos programos. Išsaugomi ir perduodami ateities kartoms kultūros paveldo objektai bei kultūrinis kraštovaizdis, integruojamas kraštovaizdis į visuomenės gyvenimo plėtros procesus

 

14. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programa

(programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)

1. Skleisti žinias apie kultūros paveldą, vykdyti pagrindines tarptautines programas, bendradarbiauti su Baltijos jūros šalimis paveldo srityje.

*Vykdoma pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programa.

* Organizuojamos Europos paveldo dienos 10 Lietuvos Respublikos apskričių.

* Išleisti leidiniai Kultūros paveldo apsaugos tema.

 

15. Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas

(programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)

1. Užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutarties 13 str.4 d. vykdymą, tvarkant Lietuvos Katalikų Bažnyčios nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal Dvišalės nuolatinės komisijos patvirtintus prioritetus.

*Užtikrintas Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutarties 13 str. 4 d. vykdymas, tvarkant Lietuvos Katalikų Bažnyčios nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal Dvišalės nuolatinės komisijos patvirtintus objektų sąrašus.

 

16. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimo paslaugų programa

(programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)

1. Vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimus pagal atskirus tikslinius Kultūros paveldo departamento patvirtintus projektus.

* Vykdomi įvairaus pobūdžio tyrimai Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių teritorijose.

 

17. Visuomenės bibliotekinis informacinis aprūpinimas

(programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

 

1. Lietuvos ir užsienio spaudinių bei kitų dokumentų nacionalinės reikšmės fondo formavimas, prieigos organizavimas ir informacijos vartotojų poreikių tenkinimas.

*Įsigyta ir sutvarkyta per metus 80000 dokumentų;

*Naujai užregistruota per metus 8000 skaitytojų;

*Lankytojų skaičius per metus – 350000;

*Skaitytojų skaičius per metus – 25000;

*Virtualių apsilankymų skaičius per metus 11000000;

* Per metus išduota 1500000 dokumentų;

*Suskaitmeninti per metus 2200000 psl. dokumentų;

*Licencijuoti per metus 70 pavadinimų duomenų bazių;

*Įvesti per metus 110000 vnt. bibliografinių įrašų į Nacionalinės bibliografijos duomenų banką;

*Atlikta per metus mokslo tiriamųjų darbų temų – 8.

 

18. Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos LIBIS kūrimas

(programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

 

1. Bibliotekinių bei informacinių procesų kompiuterizavimas, Lietuvos informacinių resursų integravimas į pasaulio sistemas, LIBIS suvestinio katalogo ir bibliotekų lokalinių sistemų vystymas. Dokumentų skaitmeninimas, visateksčių duomenų bazių kūrimas.

*Įdiegtas Suvestinio katalogo posistemis per metus 6 Lietuvos bibliotekose;

*Įdiegta 40 kompiuterizuotų darbo vietų Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

*Įdiegta 100 kompiuterizuotų darbo vietų Lietuvos bibliotekose

 

19. Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa

(programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

 

1. Plėsti bibliotekos informacines paslaugas.

*Atlikta per metus 60000 vnt. užklausų;

*Pakelti 140 darbuotojų kvalifikaciją;

*Dalyvauta 12 Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veikloje;

*Dalyvauta 14 tarptautinių programų;

*Surengta per metus 175 parodas ir kitus renginius;

*Atlikta 400000 dokumentų kopijų;

*Išleista per metus 30 pavadinimų leidinių;

*Įsigyti 10 vnt. ilgalaikio turto.

 

20. Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas skaitytojų aptarnavimas

(programą vykdys Lietuvos aklųjų biblioteka)

 

1. Atlikti Lietuvos aklųjų kultūros centro, aptarnaujančio specialia akliesiems prieinama literatūra, aktyviai prisidedančio prie neregių švietimo, reabilitacijos ir integracijos procesų, funkciją

* 52000 lankytojų, iš jų 80 proc. neregių

* Išleista 260 pavadinimų garsinių knygų,

* Išleista 17 pavadinimų garsinių periodinių leidinių,

* Išleista 27 pavadinimų leidinių Brailio raštu

 

21. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa

(programą vykdys Lietuvos aklųjų biblioteka)

1. Sustiprinti bibliotekos informacinę ir materialinę bazę

* Pagerintos darbo sąlygos 16 darbuotojų knygų leidybos ir skaitytojų aptarnavimo srityse

 

22. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas

(programą vykdys Lietuvos nacionalinis muziejus)

 

1. Fiksuoti, kaupti, tirti, saugoti, konservuoti ir restauruoti, propaguoti muziejines vertybes

* Saugoma per 1 mln. eksponatų;

* Nuolat papildomi rinkiniai lituanistiniais eksponatais;

* Konservuota ir restauruota 2500 eksponatų;

* Surengtos 23 nacionalinės ir tarptautinės parodos;

* Surengtas tradicinių Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklas;

* Vykdoma edukacinė programa „Pažinimas – 32 temos“;

* Lankytojų skaičius – 240000;

* Interneto svetainės lankytojų – 100000;

*Išleisti 32 leidiniai.

 

23. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis muziejus)

 

1. Išsaugoti kaupiamas Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes atnaujinant ir modernizuojant ekspozicinius plotus, saugyklas, restauravimo centrą

*Užtikrintas ekspozicijų, saugyklų, Restauravimo centro, darbo patalpų nuolatinis tvarkymas ir priežiūra;

* Užtikrintas eksponatų visapusiškas saugumas.

 

24. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas

(programą vykdys Lietuvos dailės muziejus)

1. Kaupti, saugoti, tyrinėti ir populiarinti nacionalines dailės ir kitas kultūros vertybes

* Saugomų eksponatų skaičius – 219000;

* Konservuota ir restauruota 1500 eksponatų

* Įsigyti nauji kūriniai Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijai ir kt. muziejaus rinkiniams;

* Surengta 50 nacionalinių ir tarptautinių parodų bei

150 kitų kultūros renginių

* Lankytojų skaičius – 180000;

* Išleista 10 leidinių;

* Vykdoma 30 edukacinių programų;

 

25. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų sukūrimas, eksponatų kaupimas, išsaugojimas ir populiarinimas

(programą vykdys Lietuvos dailės muziejus)

1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų meno kūrinių, lituanistikos ir kitų istorijos vertybių rinkinių kaupimas, saugojimas ir populiarinimas

*Atrinkta ir įsigyta apie 50 lituanistinių vertybių ir kitų meno kūrinių;

* Konservuota ir restauruota 70 eksponatų;

* Organizuotos ar atnaujintos 3 parodos;

* Surengti 6 tarptautiniais ir nacionaliniais seminarai;

* Išleisti 5 leidiniai;

* Organizuota apie 50 nacionalinių ir tarptautinių kūrinių ekspertizių ir konsultacijų;

* Parengiami ir vykdomi 5 edukacinių programų ciklai

 

26. Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa

(programą vykdys Lietuvos dailės muziejus)

1. Aprūpinti ir modernizuoti muziejaus saugyklas bei ekspozicijas ir parodų sales

* Užtikrintas 4800 kv. m. ploto saugyklų veikimas ir apsauga

* Užtikrintas 7800 kv. m. ekspozicijų ir parodų salių veikimas ir apsauga

 

27. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas

(programą vykdys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)

 

1. Fiksuoti, kaupti, tirti, restauruoti, propaguoti muziejines vertybes

* Lankytojų skaičius – 120000;

* Saugomų eksponatų skaičius – 369000;

* Išlaikomas ekspozicijos plotas – 6168 kv. m.

* Surengta 10 tarptautinių ir 40 lietuvių dailininkų parodų

* Surengta 20 renginių

* Vykdoma 14 edukacinių programų

 

28. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa

(programą vykdys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)

1. Aprūpinti ir modernizuoti muziejaus saugyklas bei ekspozicijas ir parodų sales

*Užtikrintas 1530 kv. m. ploto saugyklų veikimas ir apsauga

* Užtikrintas 6168 kv. m. ekspozicijų ir parodų salių veikimas ir apsauga

 

29. Teatro meno pristatymas žiūrovui

(programą vykdys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

1. Supažindinti žiūrovus su geriausiais operos ir baleto meno kūrėjais ir atlikėjais

Laukiami rezultatai

* Parodyti 145 spektakliai

* Salių užimtumas – 82 %

 

 

30. Specialioji spektakliams rodyti programa

(programą vykdys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

1. Statyti naujus spektaklius, plėtoti mokamas paslaugas teatre, didinti teatro žiūrovų skaičių ir pajamas.

* Pastatyti 5 sceniniai veikalai

* Specialiųjų lėšų plano įvykdymas 100 %

 

 

31. Teatro meno pristatymas

(programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

1. Pristatyti teatro meną Lietuvoje ir užsienyje

* Parodyti 185 spektakliai

* Salės užimtumas 60 %

 

32. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa

(programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

1. Gerinti žiūrovų aptarnavimo kokybę

* Aptarnaujami 185 spektakliai

* Pasiektas lėšų, uždirbtų už teikiamas paslaugas, ir biudžetinių lėšų santykį 20 %

 

33. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida

(programą vykdys Lietuvos nacionalinė filharmonija)

1. Puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas bei pristatyti iškiliausią muzikos meną Lietuvoje ir užsienyje

* Klausytojų skaičius – 44200

 

34. Vilniaus festivalis

(programą vykdys Lietuvos nacionalinė Filharmonija)

1. Puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas bei pristatyti iškiliausią muzikos meną Vilniuje.

*Klausytojų skaičius – 7000

 

35. Specialioji koncertinės veiklos programa

(programą vykdys Lietuvos nacionalinė filharmonija)

1. Vykdyti koncertinę veiklą, gerinti materialinę bazę

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*Specialiųjų lėšų plano įvykdymas 100 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

36. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė

(programą vykdys Valstybinė kalbos inspekcija)

1. Užtikrinti teisinę ir administracinę valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę.

 

* 5 % padidintas Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų išaiškinamumas;

* Prevenciškai pasiekta, kad 15 % sumažėtų administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos galima taikyti nuobaudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 911-917 straipsnius;

* Surašyti 75 nurodymai;

* Patikrinta 50 įmonių;

* Išnagrinėti 45 skundai;

* Patikrintos 45 interneto svetainės;

* Patikrinta 1000 val. televizijos ir radijo transliacijų;

* Patikrinta 450 leidinių spaudos lankų;

* Konsultuota 80 įvairių institucijų kalbos tvarkytojų;

* Parengta 40 Lietuvos radijo valandėlių

 

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

Kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

I. Asignavimų valdytojas

Kultūros ministerija

 

 

 

1. Meninės kūrybos plėtra ir sklaida

64233

 

2031

2. Tarptautinių kultūros ryšių plėtra

10584

 

12

3. Lietuvos įvaizdžio formavimas

1070

 

-

4. Visuomenės informacinis aprūpinimas

55167

 

818

5. Muziejų apsaugos stiprinimas

700

 

-

6. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra

8539

 

55

7. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas

3954

 

68

8. Valdovų rūmų atstatymas

38672

 

 

9. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa

14194

 

102

10. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo programa

900

 

 

Iš viso

198013

 

3086*/91

II Asignavimų valdytojas

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

 

 

 

11. Paveldotvarka

20433

 

 

12. Kultūros paveldo apskaita

4066

 

65

13. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas

10392

 

128

14. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programa

1600

 

 

15. Lietuvos Respublikos ir

Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas

7000

 

 

16. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimo ir paslaugų programa

125

 

 

Iš viso

43616

 

193**/128

III. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

 

 

 

17. Visuomenės bibliotekinis informacinis aprūpinimas

14947

 

514

18. Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS kūrimas

2704

 

18

19. Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa

600

 

5

Iš viso

18251

 

537

IV. Asignavimų valdytojas Lietuvos aklųjų biblioteka

 

 

 

20. Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas, skaitytojų aptarnavimas

2412

 

87

21. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa

16

 

 

Iš viso

2428

 

87

V. Asignavimų valdytojas

Lietuvos nacionalinis muziejus

 

 

 

22. Muziejaus rinkinių kaupimas,

saugojimas, populiarinimas

7629

 

262

23. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo programa

400

 

5

Iš viso

8029

 

267

VI. Asignavimų valdytojas Lietuvos dailės muziejus

 

 

 

24. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas

15584

 

360

25. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų sukūrimas, eksponatų kaupimas, išsaugojimas ir populiarinimas

4730

 

5

26. Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa

650

 

 

Iš viso

20964

 

365

VII. Asignavimų valdytojas Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

 

 

 

27. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas

12627

 

262

28. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa

200

 

1

Iš viso

12827

 

263

VIII. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

 

 

 

29. Teatro meno pristatymas žiūrovui

27922

 

620

30. Specialioji spektakliams rodyti programa

3500

 

 

Iš viso

31422

 

620

IX. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinis dramos teatras

 

 

 

31. Teatro meno pristatymas

7477

 

169

32. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa

750

 

 

Iš viso

8227

 

169

X. Asignavimų valdytojas Lietuvos nacionalinė filharmonija

 

 

 

33. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida

12884

 

271

34. Vilniaus festivalis

400

 

 

35. Specialioji koncertinės veiklos programa

1310

 

 

Iš viso

14594

 

271

XI. Asignavimų valdytojas Valstybinė kalbos inspekcija

 

 

 

36. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė

490

 

12

Iš viso

490

 

12

* skaičiuojant kartu Kultūros ministerijos ir jai pavaldžių kultūros įstaigų etatų skaičius – 3086, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 91.

** skaičiuojant kartu Kultūros paveldo departamento bei Kultūros paveldo centro etatus etatų skaičius –193, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 128.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS strateginis VEIKLOS PLANAS

 

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

 

BlinkeviciuteMus džiugina paskutiniųjų metų ekonominės plėtros sėkmė: stiprėja šalies ūkis, didėja užimtumas ir gyventojų pajamos, mažėja nedarbas. Ši sėkmė bus nieko verta, jei jos rezultatų nepajus visi mūsų šalies žmonės. Turime ir toliau daryti viską, kas valdžios ir pačių žmonių galioje, kad šalies ekonominio augimo vaisiais galėtų pasinaudoti visi – ir tie, kurie tuos vaisius šiandien užaugina, ir tie, kurie vakar sodino ir puoselėjo tuos vaisius brandinantį medį. Mūsų tikslas – visi galintys ir sugebantys dirbti turėtų Lietuvoje visas sąlygas savo darbu sukurti sau ir savo šeimoms visavertį gyvenimą, o negalintiems dirbti – jį užtikrintų socialinė apsauga.

Kaip ir ankstesniais metais, vienu svarbiausiu mūsų prioritetu lieka užimtumo skatinimas. Užimtumo rėmimo programos, kurias vykdome, pirmiausia privalo skatinti kiekvieną žmogų mokytis kurti savo paties gerovę, rasti būdų, kaip geriau pritaikyti savo gebėjimus. Darbo politiką orientuojame taip, kad visiems dirbantiesiems būtų sudarytos sąlygos dirbti saugiose darbo vietose, garantuojančiose gerą uždarbį ir civilizuotus darbo santykius. Lietuvos žmonės savo Tėvynėje turėtų rasti sau tinkamą darbą, o ne jo ieškoti svetur. Tiems, kurie laikinai išvyko, turime parodyti, kad atsinaujinanti šalis jų laukia grįžtant į Tėvynę su įgyta patirtimi ir gebėjimais.

Socialinė apsauga privalo būti ypatingai jautri problemoms tų žmonių, kurie jau baigė savo darbingą amžių arba dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių nepajėgia būti pakankamai ekonomiškai aktyvūs. Visų mūsų pareiga – užtikrinti šiems žmonėms pajamas ir sąlygas, leidžiančias oriai gyventi, bet kartu turime nepažeisti interesų tų, kurie savo darbu garantuoja šias pajamas ir teisėtai nori naudotis savo pastangų rezultatais. Šių socialinio solidarumo tikslų sieksime, racionaliau ir tikslingiau taikydami socialinės apsaugos priemones: atitinkamai šalies ūkio plėtrai didindami pensijas ir kitas socialines išmokas, taip pat toliau vykdydami kaupimo principu pagrįstą pensijų reformą. Naują pagreitį įgauna socialinių paslaugų sistema, kurią plėtosime, glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis ir bendruomenėmis.

Tęsime pradėtą vykdyti politiką neįgaliųjų atžvilgiu taip, kad prioritetu taptų ne vien išmokų jiems mokėjimas, o visas kompleksas priemonių, padedančių grįžti į visavertį profesinį ir socialinį gyvenimą. Skatinsime darbdavius steigti bei pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems, remsime neįgaliųjų savarankišką užimtumą, jų įdarbinimą, žiūrėdami į šias, kaip į svarbias priemones, leidžiančias grįžti į darbo rinką žmonėms, palikusiems ją dėl negalios ar kitų priežasčių.

Mažėjantis gimstamumas ateityje sudarys rimtą demografinių disproporcijų ir visuomenės senėjimo grėsmę. Viena priemonių šiai grėsmei sušvelninti – mūsų pastangos sustiprinti socialinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Toliau plėtosime socialinę vaikų apsaugą, besąlygiškai užtikrinsime jų teisių įgyvendinimą, sieksime visiškai išgyvendinti smurtą prieš vaikus, jų išnaudojimą ir kitus neigiamus reiškinius. Kita ne mažiau svarbi priemonė senėjimo pasekmėms įveikti – sukurti būdus, kaip kuo ilgiau panaudoti darbo rinkoje vyresnių žmonių gebėjimus ir patirtį.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra vienas iš Pasitikėjimo Vyriausybės prioritetų. Toliau vykdysime visa, kas mūsų ir vietos valdžios institucijų galioje, kad ištikus nesėkmei būtų suteiktos visos galimybės žmogui grįžti į visavertį gyvenimą.

Tikiuosi, kad socialinės politikos įgyvendinimo priemonių dėka mūsų šalis ateinančiais metais žengs dar vieną žingsnį gerovės ir didesnio socialinio teisingumo linkme.

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                                       Vilija Blinkevičiūtė

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS MISIJA:

Įgyvendinti efektyvią darbo ir socialinės apsaugos politiką, siekiant sukurti kokybiško užimtumo galimybes ir užtikrinti visuomenės socialinį saugumą ir socialinę sanglaudą

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Pritraukti daugiau žmonių į darbo rinką, užtikrinti teisingus darbo santykius ir tinkamas darbo sąlygas, efektyviau investuoti į žmogiškuosius išteklius.

Efekto kriterijai:

1.1. Vidutinis metinis užimtumo lygis, proc.: 2006 m. – 64,2 proc. (laukiama), 2007 m. – 65,2 proc. (prognozė), 2008 m. – 65,7 proc. (prognozė), 2009 m. – 66,5 (prognozė).

1.2. Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc. (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis):

2. Siekti efektyvios socialinės apsaugos bei užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją.

Efekto kriterijai:

2.1. Skurdo rizikos lygis – ne daugiau kaip 16 procentų kasmet (prognozė).

2.2. Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas – ne daugiau kaip 24 procentai kasmet (prognozė).

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS MISIJA:

Siekti išsaugoti darbuotojų gyvybę, sveikatą ir darbingumą bei vykdyti darbuotojų garantijų užtikrinimo darbo santykiuose pažeidimų prevenciją

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Vykdyti norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo įstatymų reikalavimų pažeidimų bei nelegalaus darbo reiškinių prevenciją, kontroliuojant šių aktų laikymąsi, konsultuojant darbuotojus ir darbdavius, vystant švietėjišką visuomenės veiklą.

Informuoti darbdavius ir darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbo įstatymų reikalavimų laikymosi kontrolę, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikos įmonėse

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1.2. Užimtumo didinimas

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Didinti darbo jėgos pasirengimą dalyvauti darbo rinkoje

 

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų pagrindu iš valstybės biudžeto lėšų padidinto nedarbo regionuose naujai sukurtose darbo vietose numatoma įdarbinti apie 140 asmenų; apie 140 asmenų – iš Užimtumo fondo lėšų naujai sukurtose darbo vietose

Socialinėse įmonėse metų pabaigoje dirbs apie 1430 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, iš jų per metus naujai bus įdarbinta apie 240 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys

Apie 60 procentų visų, baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – profesinį mokymą, asmenų turėtų įsidarbinti per 90 dienų nuo kvalifikacijos įgijimo

 

Suteikti norintiems įsidarbinti užsienyje asmenims informaciją įvairiais įsidarbinimo klausimais

EURES biuruose bus suteikta 20000 konsultacijų dėl įsidarbinimo užsienyje ir Lietuvoje

 

Įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, skirtą žmogiškųjų išteklių plėtrai

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra administruos 624 projektus

 

Tobulinti nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, adaptacijos ir reabilitacijos, kurių metu jie vėl integruojami į visuomenės gyvenimą ir jiems sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, sistemą

Apie 40 proc. visų baigusių profesinio mokymo programas paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų turėtų įsidarbinti

Apie 2000 nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš pataisos įstaigų bus suteiktos socialinės reabilitacijos ir integracijos į visuomenę bei darbo rinką paslaugos

 

 

Skatinti ir didinti verslo socialinę atsakomybę

Apie 10 proc., lyginant su praėjusiais metais, padidės socialinės atsakomybės tinklo narių skaičius

 

Stiprinti socialinį dialogą Lietuvoje

Apie 1000 profesinių sąjungų atstovų bus apmokyti veikti dvišalėse ir trišalėse struktūrose regionuose

1.3. Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje moksliniai tyrimai

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Tobulinti socialinės apsaugos ir darbo sistemą remiantis mokslinių tyrimų rezultatais

Apie 20 parengtų teisės aktų projektų bus pagrįsti moksliniais tyrimais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.4. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Sudaryti prielaidas mažinti darbuotojų profesinius sveikatos pakenkimus

Mirtinų nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 tūkst. apdraustųjų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, lyginant su praėjusiais metais, sumažės apie 0,2 proc. punkto dėl šios programos bei kitų priemonių įgyvendinimo

5 proc. padidės skaičius naujai į rinką teikiamų atskirų grupių gaminių ar jų tipų, kuriems atitikties vertinimas atliktas Lietuvos notifikuotose atitikties įvertinimo įstaigose, lyginant su tapačių gaminių, kuriems atitikties įvertinimas atliktas kitų Europos Bendrijos šalių notifikuotose įstaigose, skaičiumi

3 proc. padidės potencialiai pavojingų įrenginių, pripažintų tinkamais toliau eksploatuoti, skaičius, lyginant su praėjusiais metais

2.1. Neįgaliųjų socialinė integracija

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją plėtojant neįgaliųjų reabilitaciją, socialines paslaugas ir ugdymą, aplinkos prieinamumą, užimtumą, jų medicininį, socialinį ir techninį aptarnavimą bei paslaugas

Suaugusiųjų poreikis techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apie 64 procentais

Vaikų poreikis techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apie 81 procentu

Poreikis elektriniams vežimėliams bus patenkintas apie 84 procentais

Poreikis regos ir klausos techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas 60 procentų

Profesinės reabilitacijos paslaugos bus suteiktos apie 200 asmenų

Apie 18 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų dalyvaus reabilitacijos ir socialinių paslaugų programose

Apie 8,5 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų ir neįgalių vaikų dalyvaus ugdymo ir užimtumo programose

Apie 30 procentų visų neįgalių asmenų, kuriems reikia pritaikyti būstą, bus pritaikytas būstas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagalba Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikins 105 vaikus, užsienio piliečiai – 110 vaikų

Apie 10–15 procentų visų įmonių darbuotojų bus pasirašę kolektyvines sutartis

Apytikriai 5 procentais, lyginant su praėjusiais metais, turėtų sumažėti nusiskundimų dėl socialinių paslaugų kokybės

Per metus išduotame techninės pagalbos priemonių skaičiuje apie 34 procentus sudarys pakartotinai naudojamos techninės pagalbos priemonės

 

 

2.2. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Užtikrinti kokybiškas ir efektyvias socialines paslaugas teikiamas gyventojams įstaigose prie ministerijos

Apie 85 procentams visų neįgaliųjų, aprūpinamų techninės pagalbos priemonėmis, dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis decentralizavimo sutrumpės atstumas, paslaugos suteikimo bei informacijos gavimo trukmė, aprūpinant juos techninės pagalbos priemonėmis

Apie 90 procentų visų neįgaliųjų, aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis, bus aprūpinti individualiai parinktomis bei pritaikytomis techninės pagalbos priemonėmis

Iš visų Ginčų komisijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautų ir išnagrinėtų skundų skaičiaus 15 proc. bus pripažinti pagrįstais (t. y. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos peržiūrėti priimtą sprendimą)

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bus pakeista apie 25 proc. teritorinių skyrių sprendimų

Apie 30 procentų neįgaliųjų pasinaudos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamomis reabilitacijos ir socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis mažinti jų socialinę atskirtį

Apie 39 proc. jaunimo dalyvaus Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomose priemonėse

Pabėgėlių priėmimo centre bus apgyvendinta 150 asmenų

2.3. Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kita ministerijos veikla

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Užtikrinti į Lietuvą sugrįžusių politinių kalinių ir tremtinių integraciją į Lietuvos visuomenę

Grįžusios politinių kalinių ir tremtinių šeimos sudarys apie 27 procentus visų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, norinčių grįžti į Lietuvą ir registruotų savivaldybių sąrašuose

Padėti integruotis į Lietuvos visuomenę prieglobstį gavusiems užsieniečiams

260 prieglobstį gavusių užsieniečių bus suteikta parama integracijai

 

Gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvos vaikams, paaugliams ir suaugusiems, šiuo tikslu restruktūrizuoti pagalbos telefonu tarnybas ir tobulinti jų veiklą

 

Psichologinės pagalbos linijos vidutiniškai bus pasiekiamos 11 valandų per parą

 

Reintegruoti prekybos žmonėmis ir prostitucijos

aukas į visuomenę

Apie 250 prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms bus suteiktos įvairios socialinės paslaugos jų integracijai į visuomenę

Apie 2000 asmenų bus suteikta informacija prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos klausimais

 

Sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse

Apie 650 asmenų dalyvaus renginiuose moterų ir vyrų lygių galimybių užimtumo, sprendimų priėmimo ir žmogaus teisių bei institucinių pajėgumų stiprinimo srityje

 

 

Gerinti gyventojams teikiamų kokybiškų socialinių paslaugų prieinamumą

Bus atestuoti apie 25 procentai visų socialinių darbuotojų

 

Įgyvendinti ir plėtoti socialinės apsaugos ir darbo politiką

Turėtų būti įgyvendintos visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo 2007 metų priemonės, už kurias atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės paramos informacinėje sistemoje turėtų būti užregistruota apie 97 procentai įrašų apie socialinės paramos gavėjus, lyginant su visu socialinės paramos gavėjų skaičiumi

 

Kompleksiškai, nuosekliai ir sistemingai spręsti smurto prieš moteris problemą

Apie 300 smurto aukų bus suteikta kompleksinė pagalba

Apie 250 asmenų bus apmokyti seminaruose, mokymuose smurto prieš moteris šeimoje klausimais

 

Sumažinti diskriminacijos dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų apraiškas visose visuomenės gyvenimo srityse ir didinti visuomenės toleranciją

Apie 150 asmenų dalyvaus renginiuose, skirtuose informavimui apie diskriminacijos formas, tolerancijos skatinimui

2.4. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, šiuo tikslu skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą, didinti jų prieinamumą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, seniems žmonėms

Rekonstruotose ar naujai įkurtose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose galės lankytis dar apie 1600 klientų, jose bus įkurta apie 160 naujų darbo vietų

2.6. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Skatinti kurti socialinių paslaugų infrastruktūrą, skirtą dirbti su socialinės rizikos šeimomis, kad vaikai galėtų augti savo šeimose ir nebūtų atskirti nuo tėvų

 

Vaikų dienos centruose bus dirbama su maždaug 20 procentų visų socialinės rizikos šeimų – apie 2600 šeimų; paslaugos bus suteiktos apie 5200 vaikų (1-o tikslo)

Socialinės rizikos šeimų skaičius turėtų sumažėti apie 2 procentais (1, 5 ir 6-o tikslo)

 

Mažinti smurtą prieš vaikus bei sukurti veiksmingą pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, jų šeimoms ir vaikams smurtautojams, sistemą

Apie 700 vaikų, nukentėjusių nuo smurto, ir jų šeimų gaus kompleksinę pagalbą: socialines, psichologines, teisines, laikino apgyvendinimo ir kitas paslaugas

 

Aktyvinti vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą

Apie 77 procentai visų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patobulins savo kvalifikaciją

 

Sudaryti tinkamas tėvų globos netekusio asmens socialinės integracijos į visuomenę sąlygas, ugdyti asmeniui savarankiško gyvenimo įgūdžius

Apie 200 tėvų globos netekusių asmenų pasinaudos jiems teikiamomis kompleksinėmis socialinėmis, profesinio orientavimo ir teisinio informavimo paslaugomis

 

Sudaryti sąlygas vaikui visavertiškai gyventi šeimoje, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, apsaugoti jį nuo visų formų smurto, išnaudojimo, trukdymo mokytis ir prireikus užtikrinti jam tinkamą medicinos pagalbą

Atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos, tinkamas globos (rūpybos) sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus bei poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje

Apytikriai 2 procentais, lyginant su praėjusiai metais, sumažės tėvų globos netenkančių vaikų skaičius

Apytikriai 2 procentais, lyginant su praėjusiais metais, sumažės globos namuose apgyvendintų vaikų skaičius

2.8. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Teikti finansinę paramą Lietuvai nusipelniusiems, nukentėjusiems asmenims

Vidutinė valstybinė pensija, lyginant su praėjusiais metais, padidės apie 25 proc.

Apie 7500 asmenų gaus I ir II laipsnio valstybines pensijas

Apie 106695 asmenys gaus nukentėjusių asmenų valstybines pensijas

Apie 2530 asmenų gaus mokslininkų valstybines pensijas

Apie 25 asmenys gaus personalines pensijas

 

Užtikrinti socialinę paramą bei draudimą valstybės lėšomis bazinei pensijai

Apie 50700 motinų (tėvų), auginančių vaikus iki 3 metų amžiaus bus draudžiamos bazinei pensijai

Apie 930 dvasininkų bus draudžiami bazinei pensijai

Apie 1690 neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiška negalia), slaugytojų bus draudžiami bazinei pensijai

Apie 1400 asmenų gaus specialaus transporto įsigijimo išlaidų kompensaciją

Apie 82420 asmenų gaus transporto išlaidų kompensacijas

Apie 110590 asmenų gaus šalpos išmokas

Apie 1500 asmenų gaus priedą specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti

Apie 6400 asmenų gaus žalos atlyginimo išmokas

Apie 280 asmenų gaus profesinės reabilitacijos pašalpas

Apie 50 žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimų, 5 sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams bus skirtos vienkartinės pašalpos, apie 50 karių savanorių bus palaidoti valstybės lėšomis

Apie 100 sovietinėje armijoje sužalotų asmenų bei šioje armijoje žuvusiųjų šeimų bus išmokėtos kompensacijos

2.9. Jaunimo politikos įgyvendinimas

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, įgyvendinant jaunimo politiką tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygiu

Jaunimo, dalyvaujančio jaunimo politikos įgyvendinimui skirtose priemonėse, skaičius, lyginant su praėjusiais metais, padidės 5 procentais

Apie 10 procentų, lyginant su praėjusiais metais programoje „Jaunimas“ dalyvavusių skaičiumi, padidės skaičius žmonių, dalyvaujančių programoje „Veiklus jaunimas“

Apytikriai 4 proc. punktais, lyginant su praėjusiais dalyvavimo programoje „Jaunimas“
metais, padidės mažiau galimybių turinčių žmonių (neįgalių, rizikos grupių, socialinę atskirtį patiriančių asmenų) dalis visame dalyvaujančių programoje „Veiklus jaunimas“ skaičiuje

Apie 50 procentų, lyginant su praėjusiais metais, padidės informacinio portalo jaunimui www. eurodesk. lt lankytojų skaičius

2.10. Išmokos vaikams

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Materialiai padėti šeimoms auginti ir išlaikyti savo vaikus, bei remti be tėvų globos likusius vaikus

Apie 29100 vaikų gaus vienkartinę išmoką gimus

Apie 500 000 vaikų gaus išmoką vaikui

Apie 27 procentais, lyginant su praėjusiais metais, padidės išmokos vaikui gavėjų skaičius, iš viso šias išmokas gaus apie 70 proc. vaikų

Apie 10 vaikų gaus išmoką privalomosios tarnybos kario vaikui;

Apie 13900 vaikų gaus globos (rūpybos) išmoką

Apie 2500 asmenų gaus vienkartinę išmoką būstui įsigyti arba įsikurti

Apie 8700 moterų gaus vienkartinę išmoką nėščiai moteriai

60.2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Sumažinti darbo rinkos bei socialinių paslaugų teritorinius skirtumus, pagerinti šių paslaugų kokybę bei sumažinti šių paslaugų lygio atotrūkį nuo atitinkamų paslaugų lygio pirmaujančiose Europos Sąjungos valstybėse

Per projektų įgyvendinimo laikotarpį bus sukurta apie 500 darbo vietų projektą įgyvendinantiems, administruojantiems asmenims ir kt.

Įgyvendinus projektus bus sukurta apie 200 papildomų darbo vietų nestacionarių socialinių paslaugų centrų bei neįgaliųjų profesinės reabilitacijos įstaigų personalui

60.3. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti)

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Plėtoti žmogiškuosius išteklius, siekiant sukurti darbo rinkos poreikius atitinkančią ir visą gyvenimą besimokančią darbo jėgą

Apie 12000 asmenų įgis profesinę kvalifikaciją

2008 metais įsidarbins apie 40 proc. visų bedarbių, dalyvavusių mokymo bei profesinės ir socialinės integracijos veikloje

60.7. Specialioji Europos socialinio fondo programa (Bendrijos iniciatyvai EQUAL įgyvendinti)

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Išbandyti ir plėtoti naujus kovos su visais diskriminacijos ir nelygybės reiškiniais užimtumo srityje būdus, siekiant atviros ir prieinamos visiems darbo rinkos

Bus sukurti ir išbandyti 28 modeliai (profesinio mokymo ir švietimo, motyvacijos bei pasitikėjimo savimi skatinimo priemonių, dirbančiųjų su socialinės rizikos grupių atstovais profesinio mokymo; rekomendacijų teisės aktams parengimo ir kt.), skirti neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus žmonėms, tautinėms, seksualinėms mažumoms, prekybos žmonėmis aukoms ir kitoms tikslinėms grupėms integruotis į darbo rinką

60.9. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir atsakyti už jų priėmimo padarinius

Apie 350 pabėgėlių bei perkeltųjų asmenų gaus paramą priėmimo sąlygoms gerinti, socialinei integracijai bei savanoriškam grąžinimui

64.1. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 metų programa

(programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Didinti gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą, skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užtikrinti lygias galimybes visiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime

Apie 500 dalyvių 2008 metais sėkmingai baigs neformalaus mokymo kursus

Apie 500 dalyvių 2009 metais įgis profesinę kvalifikaciją

Apie 60 proc. visų ESF remiamose veiklose dalyvavusių asmenų 2009 metais įsidarbins arba tęs mokymus

Apie 2000 asmenų (besimokančių, dėstytojų, bedarbių, ekonomiškai neaktyvių asmenų) 2009 metais gaus tiesioginės naudos iš valstybės investicijų į profesinio mokymo ir valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų infrastruktūrą

Apie 500 neįgaliųjų, socialinę atskirtį patiriančių asmenų arba asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis, 2009 metais gaus tiesioginę naudą iš investicijų į nestacionarių socialinių paslaugų bei neįgaliesiems skirtos infrastruktūros plėtrą

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS VYKDOMOS PROGRAMOS

1.3. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų bei darbo įstatymų pažeidimų prevencija

(programą vykdys Valstybinė darbo inspekcija)

Vykdyti norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, darbuotojų saugą ir sveikatą, reikalavimų pažeidimų bei nelegalaus darbo reiškinių prevenciją:

kontroliuojant šių aktų laikymąsi; konsultuojant, informuojant darbuotojus ir darbdavius, vystant švietėjišką veiklą

Per metus bus atlikta ne mažiau kaip 10 proc. veikiančių ūkio subjektų inspektavimų

Nelegalaus darbo kontrolės klausimais bus patikrinta ne mažiau kaip 20 proc. visų inspektuotų ūkio subjektų

Nustatytais terminais bus ištirta:

visi sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejai;

visi profesinių ligų atvejai;

visi gauti skundai

Bus konsultuoti visi besikreipiantys asmenys

Bus padidintas, lyginant su praėjusiais metais:

10 procentų per metus transliuojamų švietėjiškų radijo ir TV laidų skaičius;

10 procentų per metus spaudoje paskelbtų publikacijų skaičius

88.1. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa

(programą vykdys Valstybinė darbo inspekcija)

Plėtoti darbdavių ir darbuotojų informavimą apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikoje ir atskirose ūkio šakose, leidžiant informacinius leidinius

Bus parengta ir išleista ne mažiau kaip 12 numerių informacinių leidinių „Saugus darbas“

 

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

I. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

 

 

 

 

1.2. Užimtumo didinimas

45305

 

3500 –Užimtumo fondas

 

1.3. Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje moksliniai tyrimai

488

 

 

 

1.4. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas

575

 

 

 

2.1. Neįgaliųjų socialinė integracija

47340

 

 

 

2.2. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

18668

 

 

 

2.3. Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kita ministerijos veikla

23263

 

 

 

2.4. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra

5000

 

 

 

2.6. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas

 

10619

 

 

 

2.8. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos

836920

 

 

 

2.9. Jaunimo politikos įgyvendinimas

3470

 

 

 

2.10. Išmokos vaikams

465536

 

 

 

60.2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

17525

15607

7500 – Užimtumo fondas;

158 tūkst. – pareiškėjų lėšos

 

60.3. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti)

70094

64680

7606 – Užimtumo fondas

6873 – pareiškėjų lėšos (valstybės ir savivaldybių biudžetai)

 

60.7. Specialioji Europos socialinio fondo programa (Bendrijos iniciatyvai EQUAL įgyvendinti)

10000

7500

 

 

60.9. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa

3051

2351

 

 

64.1. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 metų programa

46704

39698

 

 

Iš viso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms

1604558

129836

25637

528

 

 

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

 

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

II. VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA

 

 

 

1.3. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų bei darbo įstatymų pažeidimų prevencija

16732

 

287

88.1. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa

31

 

 

Iš viso Valstybinės darbo inspekcijos programoms

16763

 

287

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

ButkeviciusLietuvos susisiekimo infrastruktūros plėtros tempai turi didelę įtaką Lietuvos ekonominei ir socialinei raidai. Lietuvos transporto, pašto ir elektroninių ryšių sektorių misija – užtikrinti darnų visuomenės narių mobilumą ir komunikavimą, efektyvius verslo subjektų ryšius, palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą, didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Transportas ir ryšiai toliau išlaiko sparčios plėtros tendencijas: šie sektoriai 2006 metų preliminariais duomenimis sukūrė 12,7 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV), nors juose dirba tik 6,4 proc. Lietuvos dirbančiųjų (93,9 tūkst.). Be to, svarbią transporto sektoriaus įtaką šalies ekonomikos konkurencingumo augimui akivaizdžiai parodo nuolat didėjančios transporto paslaugų eksporto apimtys – 2006 m. preliminariais duomenimis šis rodiklis pasiekė 4,6 mlrd. litų (augimas palyginus su 2005 metais – 5 proc.).

Vienas iš svarbiausių investicijų prioritetų susisiekimo sistemoje – infrastruktūros gerinimas. 2007–2009 m. šalies transporto infrastruktūrai modernizuoti, keleivių ir krovinių vežimų technologijoms tobulinti, multimodaliniam transportui, pašto ir elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, eismo saugai ir kitiems svarbiems susisiekimo projektams įgyvendinti planuojama panaudoti apie 5 mlrd. Lt ES fondų, valstybės biudžeto ir įmonių nuosavų lėšų. Numatoma toliau gerinti kelių, geležinkelių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir oro uostų infrastruktūros techninius parametrus, įgyvendinti priemones, užtikrinančias eismo saugą, transporto infrastruktūros objektų saugumą visose transporto šakose, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, sukurti prielaidas moderniems logistikos centrams steigti, užtikrinti keleivių vežimo paslaugų kokybės gerinimą. Sudarant patrauklesnes sąlygas žmonių vidaus ir tarptautinėms kelionėms, bus įgyvendinamas transporto infrastruktūros objektų modernizavimas pagal Šengeno konvencijos reikalavimus. Numatoma toliau tęsti Lietuvos pašto paslaugų rinkos liberalizavimą, užtikrinant universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą bei konkurencingumą. Bus tobulinama saugaus eismo sistema, kuri sąlygotų efektyvesnę institucijų, atsakingų už saugų eismą, tarpusavio sąveiką. Susisiekimo ministerija ir toliau plėtos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą (RAIN projektas) siekdama įgyvendinti tikslus, numatytus Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 m. plėtros strategijoje, bus sudarytos galimybės beveik visiems potencialiems vartotojams naudotis moderniomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis visoje šalies teritorijoje.

Bus įgyvendinamos pagrindinių ES paramos programinių dokumentų – Sanglaudos fondo 2004–2006 m. strategijos, Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento, 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos bei veiksmų programų – nuostatos. Pasinaudojant ES struktūrinės paramos galimybėmis, bus plėtojama tarptautinės, valstybinės svarbos bei vietinės reikšmės Lietuvos viešoji transporto ir ryšių infrastruktūra, pagerinant teikiamų paslaugų kokybę ir siekiant maksimalios socialinės ekonominės naudos Lietuvos regionams.

Pirmą kartą Lietuvai pagal 2006 m. pateiktas paraiškas Europos Komisija numato skirti TEN-T fondo lėšų, kuriomis numatomas bendrai finansuoti „Rail Baltica“ trasos (I etapas) bei Klaipėdos jūrų uosto keleivių ir krovinių terminalo statybos techninės dokumentacijos rengimas. Ją parengus bus pradėti įgyvendinti šie Lietuvai svarbūs infrastruktūros projektai.

Aktualių klausimų bei užsibrėžtų prioritetų įgyvendinimą atspindi Susisiekimo ministerijos strateginis veiklos planas.

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                              ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Susisiekimo ministerija

Misija

Sukurti susisiekimo sistemą, atitinkančią ES politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą, svarbiausius jos elementus integruojant į transeuropinius tinklus; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei plėtrai, skaidriai konkurencijai.

Strateginis tikslas

Sukurti modernų, subalansuotą, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius.

Efekto kriterijai (* – faktiniai duomenys, ** – preliminarūs duomenys):

1. Krovinių vežimo rinkos balansas tarp kelių transporto ir kitų transporto rūšių (procentais).

2. Kasmetinis krovinių ir keleivių vežimo visomis transporto rūšimis didėjimas (procentais).

 

3. Žuvusiųjų keliuose skaičius.

4. Plėtojant plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nekonkurencinėse vietovėse tinklą užtikrinti, kad 2009 metais 98 % šalies vartotojai turėtų galimybę pasinaudoti moderniomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Vartotojai (procentais) visoje Lietuvos teritorijoje, galintys naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis (įgyvendinus RAIN ir RAIN2 projektus).

 

INSTITUCIJOS

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

Misija

Vykdyti Lietuvos Respublikos kelių transporto veiklos viešąjį reguliavimą ir kelių transporto ūkio subjektų valstybinę priežiūrą, sudarant vienodas ir palankias konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių bei krovinių vežimui, siekiant visuomenės ir verslo aplinkos pasitikėjimo, tarnaujant jiems sąžiningai, teisingai ir atsakingai.

Strateginis tikslas

Užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti saugą kelių transporte ir mažinti neigiamą įtaką aplinkai.

Efekto kriterijus:

Saugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų, su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių, santykis – iki 10 proc.

Lietuvai tapus ES nare, šalies keliuose transporto eismas tapo intensyvesnis. Inspekcija, vykdydama komercinio transporto kontrolę, siekia užtikrinti visiems kelių transporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijos sąlygas. Kontroliuodama vairavimo laiką ir poilsio trukmę, transporto priemonių techninę būklę, maksimalius leistinus matmenis ir svorį bei atlikdama kitus patikrinimus, Inspekcija prisideda prie eismo saugumo gerinimo ir neigiamos įtakos aplinkai mažinimo.

PASTABA. Efekto vertinimo kriterijaus skaičiavimo metodika nuo 2007 m. pakeista, siekiant patikslinti pokyčių apimtis dėl įsigaliojusių naujų ES teisės aktų reikalavimų, nustatančių laipsnišką kontrolės priemonių didinimą.

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija

Misija

Užtikrinti vidaus vandenimis plaukiojančių vidaus vandenų transporto priemonių saugią laivybą.

Strateginis tikslas

Užtikrinant saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, organizuoti ir vykdyti valstybinę vidaus vandenų transporto priemonių laivybos kontrolę, vidaus vandenų kelių eksploatavimo kontrolę, atlikti vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą ir priežiūrą, tirti Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas ir avarinius atvejus, tvarkyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą bei dalyvauti įgyvendinant valstybės transporto plėtros politiką.

Efekto kriterijus:

Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir avarinių atvejų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui vidaus vandenų transporto priemonių.

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

Misija

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos politiką, siekiant užtikrinti saugų geležinkelių transporto eismą ir geležinkelių transporto paslaugų teikimo kontrolę.

Strateginis tikslas

Siekti, kad būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo sauga ir efektyvus geležinkelių infrastruktūros naudojimas. Didinti geležinkelių transporto teikiamų paslaugų atitikimą nustatytus reikalavimus.

Efekto kriterijus:

Eismo įvykių geležinkelių transporte rizikos sumažinimas (ne mažiau kaip 3 proc.):

, kur

 – eismo įvykių geležinkelių transporte rizika;

Eį – eismo įvykių skaičius;

PVGI – Inspekcijos nustatytų pažeidimų skaičius;

k – išlyginamasis koeficientas (ataskaitinių metų ir praėjusių metų krovinių vežimo mastų santykis).

 

 

Transporto investicijų direkcija

Misija

Administruoti transporto infrastruktūros plėtros projektus, remiamus Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo bei valstybės biudžeto lėšomis ir vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą.

Strateginis tikslas

Siekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros projektai, įtraukti į Nacionalines sektoriaus plėtros strategijas, būtų efektyviai įgyvendinti.

Efekto kriterijus:

Panaudoti per 2007 metus transporto infrastruktūrai gerinti Europos Sąjungos finansinės paramos iš Sanglaudos fondo programos – 351 mln. litų, iš Europos regioninės plėtros fondo programos – 154mln. litų ir iš ES paramos programos „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti (TEN-T fondas) – 15mln. litų.

Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos

 

Misija

Pasiekti, kad pasienio kontrolės punktų infrastruktūra atitiktų ES ir Šengeno teisyno reikalavimus bei užtikrinti tinkamą jų priežiūrą ir efektyvų turto valdymą

.

Strateginis tikslas

Pastatyti modernius, šiuolaikiškus pasienio kontrolės punktus, atitinkančius visus ES reikalavimus, užtikrinti patikėto turto valdymą bei jo tinkamą ir efektyvią priežiūrą.

Efekto kriterijus:

Siekti, kad, lyginant su 2004 metais, 2007 metais 10% padidėtų pasienio kontrolės punktų, atitinkančių ES ir Šengeno reikalavimus, pralaidumas.

 

 

Civilinės aviacijos administracija

Misija

Užtikrinti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą

 

 

Strateginiai tikslai

1. Rengti ir tobulinti LR civilinės aviacijos teisinę bazę, kad ji atitiktų ICAO, ES, EASA ir JAA reikalavimus;

2. Vykdyti ir tobulinti civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą bei kontrolę.

Efekto kriterijai:

1. Siekti, kad LR civilinės aviacijos teisinė bazė visiškai atitiktų ES bei tarptautinių organizacijų reikalavimus (100%);

2. Gerinti skrydžių saugos priežiūrą, kad 2009 metais bendrojoje aviacijoje vienam žuvusiajam ir vienam incidentui transporto aviacijoje tektų 7000 skraidytų valandų.

 

Lietuvos saugios laivybos administracija

Misija

Užtikrinti tinkamą saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos standartų įgyvendinimą.

Strateginis tikslas

Stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą; dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos standartus.

Efekto kriterijus:

Su Lietuvos vėliava sulaikomų pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumą laivų, kurie pažeidė saugios laivybos reikalavimus, skaičius neviršytų 7 (2005 m. sulaikyti 8 laivai, per 2006 m. 9 mėnesius – 6).

 

Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, sulaikymų skaičiaus kitimo tendencijos

bei siekiamas efekto kriterijaus vertinimo rezultatas 2007–2009 metais

 

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Misija

Rūpintis valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, sistemingai vykdyti ekonomiškai pagrįstą priežiūrą bei koordinuoti vietinės reikšmės kelių finansavimą.

Strateginiai tikslai

Prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, tenkinti augančio kelių transporto eismo poreikius, siekti mažinti eismo įvykių skaičių, įgyvendinti Europos Sąjungos techninius reikalavimus keliams, integruoti Lietuvos kelius į ES kelių tinklą.

Efekto kriterijai:

1. Žuvusiųjų eismo įvykiuose dėl infrastruktūros trūkumų skaičius (lyginant su 2004 m.);

 

2. Kelių priežiūra optimaliu, jų kategoriją atitinkančiu, priežiūros lygiu;

3.2,7% padidėjęs per metus rekonstruotų ar sutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklo santykis;

4. Padidėjęs Lietuvos Respublikos magistralinių kelių stiprumo indeksas (2006 m. 0,95, 2007 m. 0,96);

5. Sumažėjęs kelių transporto triukšmo lygis bei kelio nuotekų užterštumas rekonstruojamų kelių ruožuose: akustinių sienučių efektyvumas ≤10 decibelų (dBA), kelio nuotekų užterštumas neviršija didžiausios leistinos koncentracijos (DLK).

 

______________

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai 2007 m.

1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas (programą vykdys Susisiekimo ministerija)

1. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą sudarant palankias sąlygas verslui plėtoti, atnaujinti transporto veiklos šakų plėtros strateginius dokumentus

Įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 m. programoje 2007 m. numatytos priemonės. Parengti ir priimti teisės aktai bei atitinkami strateginiai dokumentai sudarys patrauklesnę aplinką investicijoms ir verslo plėtrai

 

 

 

2. Toliau modernizuoti transporto infrastruktūros tinklą

Biudžeto lėšų, skirtų investiciniams projektams įgyvendinti, panaudota ne mažiau kaip 85%

 

 

 

3. Įgyvendinti naujai priimtus ES teisės aktus transporto ir ryšių srityse bei tobulinti nacionalinę teisinę sistemą

 

1. 100% parengti ir pateikti Vyriausybei teisės aktai, perkeliantys ES teisės aktų nuostatas bei reglamentuojantys transporto ir ryšių veiklą.

2. Suderinti teisės aktai su ES teisės aktų reikalavimais transporto ir ryšių srityse

 

4. Administruoti Europos Sąjungos fondų paramą transporto sektoriui, toliau stiprinti atitinkamus administracinius gebėjimus šioje srityje

2007 m. išmokėta 70 % visos transporto sektoriui 2004–2006 m. skirtos ES paramos

 

5. Siekti, kad civilinių orlaivių avarijų bei incidentų skaičius kasmet mažėtų

15 % (lyginant su 2006 m.) sumažės avarijų ir pavojingų incidentų civilinėje aviacijoje

 

6. Aktyviai dalyvauti ES institucijų veikloje, išreiškiant Lietuvos Respublikos poziciją svarstomų ES teisės aktų klausimais, palaikyti nuolatinius ryšius su ES institucijomis, transporto ir ryšių srityje veikiančiomis nevalstybinėmis organizacijomis, dalyvauti Europos Tarybos darbo grupių bei Europos Komisijos komitetų veikloje, bendradarbiauti su Europos Parlamentu

Dalyvauta 4 ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžiuose, atstovaujama Lietuvos valstybiniams ir piliečių interesams Europos Sąjungoje, 100 % dalyvauta ES Tarybos darbo grupių veikloje

 

7. Tvarkyti ir saugoti valstybės rezervą

100% įvykdytos LRV nutarimais nustatytų materialinių išteklių kaupimo užduotys

 

8. Siekti, kad katastrofų ir kitų geležinkelių transporto eismo įvykių skaičius kasmet mažėtų

10% (lyginant su 2006 metais) sumažės geležinkelių transporto eismo įvykių

 

9. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis transporto sektoriuje bei stiprinti Lietuvos ekonominės diplomatijos vaidmenį

Surengta 10 susitikimų ir darbo grupių su trečiosiomis šalimis, sprendžiant aktualius dvišalius ir daugiašalius klausimus transporto srityje

2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys Transporto investicijų direkcija)

1. Gerinti eismo sąlygas keliuose ir miestų gatvėse, didinti eismo saugą, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai

62,6% padidėjęs lyginamasis svoris kelių su patobulinta danga

 

 

 

2. Gerinti geležinkelių pralaidumą, didinti eismo saugą, skatinti krovinių bei keleivių vežimą geležin-keliais

1,6% padidėjusios krovinių vežimo geležinkelių transportu apimtys

 

 

3. Didinti keleivių ir krovinių srautus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, sukurti šalyje bendrą vidaus vandenų kelių sistemą keleiviams bei kroviniams vežti

6,2% padidėjusi krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste

 

 

4. Užtikrinti skrydžių saugą bei saugumą, skatinti keleivių ir krovinių vežimą oro transportu

16,7% padidėjęs atvykusių/ išvykusių keleivių skaičius oro uostuose

 

3. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“)

Prižiūrėti geležinkelių apsaugos želdinių zoną

Geležinkelių apsaugos želdinių zona 98% atitiks nustatytus saugos, priešgaisrinius bei kokybės reikalavimus

4. Vidaus vandens kelių priežiūra ir eksploatavimas, mechanizmų išlaikymas (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys VĮ Vidaus vandens kelių direkcija)

Garantuoti laivybą LR vidaus vandenų keliuose, užtikrinant nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius

100% išlaikyti vidaus vandenų kelių garantiniai matmenys

 

5. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje

(programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys AB „Lietuvos geležinkeliai“)

1. Užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei

Lengvatinėmis sąlygomis pervežta 1328 tūkst. keleivių

2. Kompensuoti nuostolius, patirtus dėl keleivių vežimo vietiniais maršrutais

Bus užtikrintas keleivių vežimo paslaugų teikimas tais maršrutais, kurie vežėjams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas. Nuostolingi maršrutai bus išvardyti su asignavimų valdytoju atitinkamais metais sudarytoje sutartyje, neviršijant patvirtintų asignavimų. Pervežta 5500 tūkst. keleivių vietinio susisiekimo maršrutais.

6. Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas ir aviacinio saugumo priemonių įgyvendinimas

(programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas)

1. Užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, aptarnaujant labai svarbius asmenis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste

Užtikrintas labai svarbių asmenų ir pareigūnų kategorijai priskiriamų keleivių bei juos lydinčių delegacijų aptarnavimo organizavimas.

2007 m. bus aptarnauta 7400 labai svarbių asmenų

2. Užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugų teikimo kokybę

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste aptarnauta apie 1550 tūkstančių keleivių, iš jų apie 300 tūkstančių Šengeno šalių keleivių

7. Aviacinio saugumo priemonių įgyvendinimas Palangos oro uoste

(programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas)

1. Renovuoti Palangos oro uosto inžinerinius tinklus – rekonstruoti vandens tiekimo sistemą, kanalizacijos tinklus, elektros tiekimo tinklus, nutiesti dujotiekį

1. Elektros energijos tiekimas Palangos oro uostui bus vykdomas kaip I kategorijos vartotojui.

2. Rekonstravus vandens tiekimo sistemą ir kanalizacijos tinklus, Palangos oro uostas atitiks priešgaisrinius ir aplinkosauginius reikalavimus.

3. Nutiesus dujotiekį, Palangos oro uosto keleivių terminalas bus šildomas

 

2. Modernizuoti keleivių terminalą, pritaikant jį Šengeno reikalavimams

Palangos oro uoste 100 % įvykdyti Šengeno konvencijos reikalavimai

8. Aviacinio saugumo priemonių įgyvendinimas Kauno oro uoste

(programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys VĮ „Kauno aerouostas“)

Išplėsti keleivių terminalą, pritaikant jį Šengeno reikalavimams

Kauno oro uoste 100% įvykdyti Šengeno konvencijos reikalavimai.

Aptarnauta 528156 keleiviai, iš jų – 35% Šengeno valstybių, 65% – ne Šengeno valstybių

9. RAIN projekto įgyvendinimo programa (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys VŠĮ Plačiajuostis internetas)

Iki 2008 m. suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklo viešojo sektoriaus institucijoms visoje Lietuvos teritorijoje bei sudaryti galimybę prie šio tinklo prisijungti vartotojams

Bus sukurta plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklų infrastruktūra kaimiškose vietovėse, plačiajuosčiu tinklu bus sujungtos 410 kaimiškųjų seniūnijų

10. Keleivių susisiekimo su Kuršių nerija gerinimas

(programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys AB „Smiltynės perkėla“)

Gerinti keleivių susisiekimą su Kuršių nerija

4,6%, lyginant su 2006 m., padidės perkeltų keleivių skaičius

11. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

(programą administruos Susisiekimo ministerija)*

Modernizuoti ir plėtoti kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto infrastruktūrą, kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra

Pradėti rengti poveikio aplinkai vertinimai, techniniai projektai, pradėti vykdyti projektavimo ir statybos darbai

INSTITUCIJOS

 

 

12. Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra

13. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų

(12, 13 programas vykdys Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos)

1. Tobulinti kelių transporto veiklos sąlygas

 

 

10%, lyginant su 2006 m., padidės su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių, galinčių teisėtai dalyvauti versle, skaičius

2. Užtikrinti nustatytų reikalavimų laikymąsi kelių transporto srityje

1. Įmonių patikrinimų, kurių metu surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų įmonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2007 m. sumažės 0,1 proc. lyginant su 2006m.)

2. Transporto priemonių patikrinimų, kurių metu skirta bauda ar surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų transporto priemonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2007 m. sumažės 0,1 proc. lyginant su 2006 m.)

14. LR teisės aktų įgyvendinimo vidaus vandenų transporto srityje kontrolė (programą vykdys Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija)

Užtikrinti vidaus vandenų transporto priemonių saugų plaukiojimą

Per metus 100% bus ištirtos avarijos ir avariniai atvejai bei siekiama, kad iki 2009 m. avarijų ir avarinių atvejų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui vidaus vandenų transporto priemonių, liktų 0,14

15. Geležinkelių transporto saugaus eismo užtikrinimas ir paslaugų rinkos priežiūra (programą vykdys Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos)

1. Skatinti skaidrų ir efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimą ir geležinkelių transporto paslaugų vartotojų bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interesų užtikrinimą

Bus įgyvendinta ne mažiau kaip 85% Inspekcijos rekomendacijų ir 100% įpareigojimų dėl patikrinimų metu nustatytų pažeidimų ir (ar) veiklos, neatitinkančios nustatytų reikalavimų

 

 

2. Registruoti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie registro objektus, jų techninius parametrus, registro duomenų teikėjus ir asmenis, eksploatuojančius geležinkelių riedmenis, konteinerius ir geležinkelių infrastruktūrą

Ne mažiau kaip 90% registro duomenų bazės įrašų bus pakeista ar patikslinta laiku

 

16. Transporto infrastruk-tūra, kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto monitoringas (programą vykdys Transporto inves-ticijų direkcija)

Užtikrinti, kad transeuropinio transporto infrastruktūros tinklo plėtrai, transporto infrastruktūros prieinamumui infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybei gerinti skirtos investicinės priemonės būtų tinkamai įgyvendintos pagal ES reglamentų nuostatus bei šalies įsipareigojimus

1. Patvirtinti ES Sanglaudos fondo įsipareigojimai Lietuvos transporto sektoriaus projektams (1297 mln. litų)

2. Priimti įsipareigojimai teikti paramą pagal BPD 1.1 priemonę 260 mln. litų

 

17. Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Transporto investicijų direkcija)

Modernizuoti kelių ir geležinkelių tarptautinių transporto koridorių infrastruktūrą vadovaujantis transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) plėtros prioritetais

Administruojamų projektų vykdomų sutarčių vertė (1932 mln. litų)

18. Specialioji ES paramos programa Rail Baltica projektui įgyvendinti

(programą vykdys Transporto investicijų direkcija)

Parengti privalomuosius Šiaurės–Pietų infrastruktūrinės ašies „Rail Baltica“ pirmojo etapo (Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–IX transporto koridorius) projektavimo dokumentus ir pradėti rengti šios geležinkelio atkarpos techninį projektą

Parengtos privalomųjų dokumentų Rail Baltica projekto pirmojo etapo geležinkelio atkarpos projektavimo užduotys. Parinktas projektavimo darbų vykdytojas

19. Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas (programą vykdys Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos)

Užtikrinti, kad prie ES išorinės sienos tarptautiniai pasienio kontrolės punktai, numatyti PKP plėtros strategijoje, prie ES išorinės sienos būtų tinkamai pastatyti pagal ES nustatytus reikalavimus, patikėtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas

Pastatyti ir modernizuoti 6 pasienio kontrolės punktai

(2007 m. atitiks ES reikalavimus 7 punktai iš 20, 2008 m. – 13 iš 20 ir 2009 m. – 15 iš 20)

20. Specialioji oro uostų, vežėjų ir orlaivių naudotojų techninės priežiūros ir aviacijos saugumo užtikrinimo programa (programą vykdys Civilinės aviacijos administracija)

1. Kurti ir tobulinti civilinės aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze

Užtikrintas LR civilinės aviacijos teisinės bazės atitikimas ES bei tarptautinių organizacijų reikalavimus

2. Užtikrinti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą, vadovaujantis ICAO, ES, JAA standartais ir rekomendacijomis

Sumažintas žuvusiųjų bendroje aviacijoje skaičius nuo 4 iki 3 ir sumažintas incidentų transporto aviacijoje skaičius nuo 7 iki 6

21. Labai svarbių asmenų skrydžių išlaidų kompensavimas (programą vykdys Civilinės aviacijos administracija)

Kompensuoti oro navigacijos paslaugų teikėjui ir tarptautiniams oro uostams išlaidas už suteiktas paslaugas, aptarnaujant VIP skrydžius

Kompensuojamos užsienio šalių orlaivių labai svarbių asmenų skrydžių nesumokėtos suteiktų paslaugų rinkliavos oro navigacijos paslaugų teikėjui ir tarptautiniams oro uostams

22. Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo organizavimas ir jų vykdymo valstybinė priežiūra (programą vykdys Lietuvos saugios laivybos administracija)

Stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą

 

1. Užtikrintas viešai paskelbtų hidrografinių duomenų tikslumas – 100%

2. Užtikrintas tinkamas dokumentų jūrininkams išdavimas – 100%

2. Dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos standartus

1. Užtikrintas tinkamas tarptautinių saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimas – 100%

23. Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos)

Prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, sudarant sąlygas nepertraukiamam ir saugiam transporto srautų judėjimui

 

1. Įdiegtos saugaus eismo priemonės 36 km ruože

2. Visuomenė geriau informuojama saugaus eismo klausimais

3. Prižiūrėti keliai ir tiltai 21328 km kelių tinkle

4. Rekonstruota ir suremontuota 15 tiltų

24. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendrojo finansavimo lėšos ir PVM)

(programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos)

Plėtoti transporto koridorius, kertančius Lietuvos Respublikos teritoriją

1. Pastatyta ir rekonstruota tarptautinių transporto koridorių (100 km)

2. 0,6 km ruože pastatytos akustinės sienelės, mažinančios transporto keliamą triukšmą

3. Įrengta 12 vandens valymo sistemų, mažinančių aplinkos taršą

* – programos vykdytojas bus nurodytas, kai bus nustatyta Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 metams administravimo tvarka.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

I. SUSISIEKIMO MINISTERIJA

 

 

 

 

1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas

16904

 

 

188 (+5)*

2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

154301

119296

 

 

3. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra

4540

 

 

 

4. Vidaus vandens kelių priežiūra ir eksploatavimas, mechanizmų išlaikymas

20453

 

 

 

5. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje

19230

 

 

 

6. Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas ir aviacinio saugumo priemonių įgyvendinimas

7300

 

 

 

7. Aviacinio saugumo priemonių įgyvendinimas Palangos oro uoste

6049

 

 

 

8. Aviacinio saugumo priemonių įgyvendinimas Kauno oro uoste

8206

 

 

 

9. RAIN projekto įgyvendinimo programa

1105

 

 

 

10. Keleivių susisiekimo su Kuršių nerija gerinimas

5000

 

 

 

11. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

119689

101736

 

 

Iš viso

362777

221032

 

188 (+5)*

II. VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

 

 

 

 

12. Nacionalinė kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra

36306

 

 

175

13. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų

100

 

 

 

III. VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

 

 

 

 

14. Lietuvos Respublikos teisės aktų įgyvendinimo vidaus vandenų transporto srityje kontrolė

2542

 

 

39

IV. VALSTYBINĖ GELEŽINKELIO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

 

 

 

 

15. Geležinkelių transporto saugaus eismo užtikrinimas ir paslaugų rinkos priežiūra

2064

 

 

30

V. TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJA

 

 

 

 

16. Transporto infrastruktūra, kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto monitoringas

3063

 

 

43

17. Specialioji Sanglaudos fondo programa

206168

182335

 

 

18. Specialioji ES paramos programa Rail Baltica projektui įgyvendinti

15000

7500

 

 

V. PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

 

 

 

 

19. Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas

71004

 

 

30

VI. CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA

 

 

 

 

20. Specialioji oro uostų, vežėjų ir orlaivių naudotojų techninės priežiūros ir aviacinio saugumo užtikrinimo programa

4653

 

 

57

21. Labai svarbių asmenų skrydžių išlaidų kompensavimas

300

 

 

 

VII. LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA

 

 

 

 

22. Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo organizavimas ir jų vykdymo valstybinė priežiūra

7612

 

 

138

VIII. LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

 

 

 

 

23. Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa

993408

 

 

140

24. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendrojo finansavimo lėšos ir PVM)

51693

 

 

 

Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų programoms

IŠ VISO

1393913

189835

 

652

Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų programoms

IŠ VISO

1756690

410867

 

840 (+5)*

* – Susisiekimo ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius 188 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr 1641), į kurį neįeina 4 specialiųjų atašė ir 1 padėjėjo pareigybės.

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

TurcinskasSveikata – didžiausia mūsų vertybė. Šalies Parlamentui pritarus LR Vyriausybės siūlymui ženkliai padidinti sveikatos apsaugos finansavimą, daugiau lėšų bus skiriama gyventojų sveikatos paslaugų prieinamumui bei kokybei gerinti. Pacientas turi gauti būtiną medicinos pagalbą, paslauga turi būti kokybiška, o už ją tinkamai atlyginta.

Svarbu, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų tolygiai prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.

Nuo 2007 m. sausio mėn. panaikintos vadinamosios „kvotos“ pacientų guldymui į ligonines – tiems, kam pagalbos reikia, ji turi būti suteikta.

Dar viena naujovė, ypač naudinga iš atokesnių rajonų į ligoninę atvežtiems pacientams – bus apmokamos paros paslaugos.

Šeimos gydytojo institucija stiprinama taip, kad gydytojas būtų ne tik visapusiškai pasiruošęs kvalifikuotai suteikti reikiamą medicinos pagalbą, bet ir suinteresuotas tą daryti. Jo uždarbis turi priklausyti ne tik nuo prisirašiusių pacientų skaičiaus, bet ir nuo suteiktų sveikatos priežiūros bei ligų profilaktikos paslaugų kiekio bei kokybės.

Greitosios medicinos pagalbos transporto parko atnaujinimas ir aprūpinimas šiuolaikiška medicinine įranga padės spręsti atokiau nuo miestų gyvenančių pacientų pervežimo į ligonines klausimą. Daugiau dėmesio bus skiriama apskričių ligoninėms, galinčioms pasiūlyti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, geresnę medicinos įrangą ir platesnį paslaugų spektrą.

Ir toliau palaipsniui bus didinamas medikų darbo užmokestis. Tai vienas iš žingsnių, skatinančių specialistus darbuotis pirmiausia mūsų šalies pacientų labui.

Daug dėmesio skiriama profilaktikos programoms. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa jau duoda teigiamų rezultatų. Aktyviai įgyvendinamos Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio ir Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, vaikų dantų ligų prevencijos programos. Daugiau pacientų bus siekiama įtraukti į Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą.

Pensinio amžiaus žmonių, laukiančių eilėje dantų protezavimo, eilės turėtų sutrumpėti bent trečdaliu – tam skirta daugiau lėšų, aptarus su Odontologų rūmų atstovais padidinti įkainiai.

Labai svarbi išlieka onkologinių ligų prevencijos sritis. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. padidinus onkologinių paslaugų finansavimą jau sumažintos pacientų eilės pas onkologijos specialistus VU Onkologijos institute. Patirtis bus pritaikyta ir kitose Lietuvos įstaigose.

Daugiau žmonių galės įsigyti kompensuojamųjų vaistų – šiemet 80 mln. Lt padidintas finansavimas valstybės lėšomis kompensuojamų medikamentų įsigijimui.

Tęsiamas aktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, jos skatinamos aktyviai dalyvauti formuojant bei įgyvendinant sveikatos politiką, skleidžiant informaciją apie sveiką gyvenseną bei profilaktines programas.

Tam, kad pacientai galėtų pasirinkti gydymo įstaigą ir specialistus, nuo 2007 m. įsigalioja nauja tvarka – teritorinės ligonių kasos sudarys sutartis ir su privačiomis gydymo įstaigomis, atitiksiančiomis griežtus reikalavimus, teiksiančiomis antrojo lygio konsultacijų ir dienos chirurgijos paslaugas. Taip sukursime konkurencines sąlygas, išsisklaidžius pacientų srautams sumažės eilės, taigi, vėl laimės pacientai.

Korupcijos prevencijos srityje ypatingas dėmesys skiriamas skaidrumo ir viešumo užtikrinimui skirstant biudžeto bei ES struktūrinių fondų lėšas, įtraukiant vaistus į kompensuojamųjų sąrašą, skiriant juos pacientui.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad tik bendromis mūsų visų pastangomis pasieksime, kad sveikas žmogus gyventų sveikoje visuomenėje.

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                Rimvydas Turčinskas

______________

 

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS MISIJA:

Formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

01 Užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant stiprinti sveikatą, ligų prevenciją ir kontrolę.

Tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, siekti, kad ji atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Užtikrinti veiksmingą ligų prevenciją, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, ypatingą dėmesį skirti nėščių moterų ir kūdikių sveikatos priežiūrai, vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui. Mažinti sergamumą infekcinėmis ir neinfekcinėmis ligomis, šalinant jas sukeliančius veiksnius, bei mažinti traumatizmo ir nelaimingų atsitikimų sukeliamas pasekmes. Gerinti visuomenės sveikatos stebėseną ir gyventojų informuotumą. Tobulinti greitą ir veiksmingą reagavimo į grėsmę sistemą visuomenės sveikatai gresiantiems pavojams šalinti. Stiprinti visuomenės psichikos sveikatą, skatinti palankią individui socialinę aplinką. Vykdyti aktyvią alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų prevenciją. Integruoti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas pirminės sveikatos priežiūros lygyje. Tobulinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodus.

02 Užtikrinti prieinamą ir kokybišką asmens sveikatos priežiūrą, tobulinant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą.

Gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, saugą ir kokybę, siekti, kad ji atitiktų ES standartus ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Sudaryti vienodas sąlygas visiems šalies piliečiams gauti būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka sveikatos priežiūros įstaigoms nustatytus reikalavimus, kad fiziniai asmenys, teikiantys pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, būtų tinkamai pasirengę ir jų kvalifikacija atitiktų ES reikalavimus. Siekti, kad būtų užtikrinta operatyvi ir patikima ligų ir būklių diagnostika, atliekant patologinius tyrimus bei ekspertizes. Gerinti pažangių gydymo metodų, audinių ir organų transplantacijos prieinamumą pacientams, skatinti neatlygintiną kraujo donorystę. Vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę ir ekspertizę. Stiprinti kokybės valdymą sveikatos priežiūros įstaigose, kontroliuoti kokybės vadybos ir vidaus medicinos audito sistemų diegimą.

03 Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik kokybiški, saugūs, veiksmingi bei prieinami vaistiniai preparatai.

Vykdyti vaistinių preparatų registravimo procedūras, vertinant jų kokybę, saugumą ir veiksmingumą, stiprinti vaistinių preparatų rinkos kontrolę. Plėsti farmacinių paslaugų teikimą ir stiprinti jų kontrolę, skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą. Tobulinti kompensuojamų vaistų kainodarą ir kompensavimo sistemą, racionaliai naudoti lėšas, skirtas vaistams kompensuoti.

04 Užtikrinti efektyvią sveikatos priežiūrą, tobulinant sveikatos sistemos administravimą ir finansavimą.

Tobulinti sveikatos sistemos valdymą, koordinavimą ir finansavimą, vykdyti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimą, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir tarptautinę praktiką. Suformuoti veiksmingą valstybės, apskričių ir savivaldybių

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, priartinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas prie bendruomenės. Vykdyti sveikatos programas. Administruoti ir racionaliai naudoti investicines ir ES struktūrinių fondų lėšas sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros gerinimui, naujų bei modernių gydymo metodų diegimui ir gydymo proceso tobulinimui. Vykdyti aktyvią personalo planavimo politiką. Tobulinti sveikatos sistemos darbuotojų administracinius gebėjimus, užtikrinti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.

05 Efektyviai naudoti PSDF biudžeto lėšas sveikatos priežiūrai ir tinkamai atstovauti draudžiamųjų interesus.

Vadovautis pagrindiniais socialinio sveikatos draudimo modelio principais: užtikrinti teisingą lėšų administravimą, už tas pačias lėšas – daugiau ir geresnių paslaugų bei tolygaus gyventojų sveikatos priežiūros poreikių finansavimo, skatinti sveikatos sistemos efektyvumą, racionaliai naudoti lėšas, naudojantis finansiniais svertais gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą, skatinti pažangių sveikatos priežiūros technologijų plėtrą ir ligų prevenciją bei racionalų ir tinkamą vaistų vartojimą.

Efekto kriterijai:

01. Didėjanti vidutinė gyvenimo trukmė (nuo 72,06 metų 2004 m. iki planuojamų 72,82 metų 2009 m.)

 

 

02. Jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų mažėjimas 100 000 gyventojų (nuo 200,34 atvejų 2004 m. iki planuojamų 167,63 atvejų 2009 m.)

 

Mirtingumas nuo piktybinių navikų

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų
 


03. Didėjantis pagal ES reikalavimus įvertintų vaistinių preparatų naudos ir rizikos santykio protokolų skaičius (nuo 106 protokolų 2004 m. iki 380 – 2008 m.)

 

 

 

 

04. Didėjanti pirminiame sveikatos priežiūros lygyje išsprendžiamų sveikatos problemų dalis (nuo 50 proc. 2006 m. iki 57 proc. 2009 m.)

 

Eil. Nr.

Išlaidų straipsnio pavadinimas

2001 m.

2006 m. prognozė

Skirtumas

1.

Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos

284

409

144%

2.

Ambulatorinės konsultacinės sveikatos priežiūros paslaugos

115

235

2 kartai

3.

Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos

5

37

6,5 karto

4.

Stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos

798

1150

144%

5.

Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos

39

74

2 kartai

 

05. 1. Racionalus PSDF biudžeto administravimas, teisumo principo sveikatos santykiuose įgyvendinimas.

2. Teikiamų specializuotų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų kokybės ir prieinamumo gyventojams gerėjimas.

 

Ambulatorinių konsultacijų skaičiaus augimas 2002–2006 m., tūkst. Lt

3. Ankstyvas ligų diagnozavimas, sergamumo mažėjimas, gyvenimo kokybės gerėjimas.

4. Užtikrinamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71/ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 įgyvendinimas sveikatos priežiūros srityje. Užtikrinama Europos Bendrijos steigimo sutartimi įteisinta asmenų judėjimo laisvė bei laisvai judančiųjų asmenų sveikatos apsauga.

Apmokėtos būtinosios pagalbos paslaugos, suteiktos Lietuvos Respublikos piliečiams Europos Sąjungos šalyse (mln. Lt)

 

______________

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Siekiami rezultatai

1. (1.13) Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas

(Programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)

1. Gerinti gyventojų sveikatą, užtikrinant sveikatos saugą bei plėtojant neužkrečiamųjų ligų prevenciją

1. 2007 m. 0,2% sumažės gyventojų mirtingumas nuo neinfekcinių ligų ir traumų.

2. Natūraliai maitinančių kūdikius iki 6 mėn. amžiaus motinų skaičius 2007 m., lyginant su 2006 m., padidės 1%. (2004 m. tokių buvo 15,5%).

2. Skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes visuomenės sveikatai

1. 2007 m. sveikatos priežiūros įstaigoms numatoma organizuoti 3 pratybas ir mokymus ekstremalių situacijų klausimais.

2. 2007 m. 80 sveikatos priežiūros specialistų numatoma apmokyti ekstremalių situacijų planavimo pagrindų (2006 m. buvo apmokyta 60 specialistų).

3. Ugdyti sveikatos informacijos ir žinių visuomenę, užtikrinti visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų plėtrą

1. 2007 m. padidės visuomenės informuotumas sveikatos klausimais (nuo informuotųjų žmonių skaičiaus) 20–40 %.

2. 2007 m. bus surinkta ne mažiau kaip 90% duomenų ir rodiklių, apibūdinančių privalomus stebėti visuomenės sveikatos stebėsenos objektus.

2. (1.20) Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas

(Programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)

Užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, saugą ir kokybę

1. 2007 m. 95% tyrimų gimdos kaklelio vėžiui nustatyti (ginekologinių citologinių) bus atlikta per 4 kalendorines dienas.

2. 2007 m. numatoma parengti 3 naujas diagnostikos ir gydymo metodikas ir persvarstyti esamas 12 metodikų (2006 m. parengta 1 nauja metodika).

3. 2007 m. patobulins savo profesinę kvalifikaciją 13300 slaugos specialistų (pagal pateiktas paraiškas).

4. Aktyviai propaguojant donorystę, padaugės audinių ir organų donorų (2007 m. ne mažiau kaip 11 donorų – 1 mln. gyventojų).

5. 2007 m. bus atlikta 220 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių ir ekspertizių.

3. (1.17) Nacionalinė vaistų politika

(Programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)

1. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik kokybiški, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai, atitinkantys nustatytus reikalavimus

Gerinama farmacijos įmonių ir vaistų rinkos kontrolė. Vaistų kokybės kontrolės planas 2007 m. bus įvykdytas 100%.

 

2. Užtikrinti vaistų prieinamumą ir farmacinių paslaugų kokybę, skatinti racionalų vaistų vartojimą

1. 2007 m. sprendimai dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą bus priimami ne ilgiau kaip per 180 dienų (2006 m. buvo priimami per 260 dienų).

2. Užtikrinti naujų kompensuojamų vaistų farmakoekonominę analizę 100%.

4. (1.21) Sveikatos sistemos plėtra

(Programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)

1. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą

1. Siekiant tobulinti sveikatos sistemos valdymą 2007 m. numatoma priimti 300 naujų teisės aktų.

2. 2007 m. visose sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ambulatorinę pagalbą, įdiegti eilių stebėsenos sistemą

2. Vykdyti sveikatos apsaugos sistemos reformą

1. Mažės vidutinė gulėjimo stacionaruose trukmė 2007 m. – 7,5 dienos (2005 m. – 8,2 dienos).

2. Didės apsilankymų pirminėse ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius 2007 m. – 18230 tūkst. (2005 m. – 15379,9 tūkst.).

3. 2006 m. savivaldybėse buvo įkurti 4 visuomenės sveikatos biurai, 2007 m. numatoma įkurti 6 biurus.

3. Vykdyti ligų profilaktiką ir efektyviai naudoti valstybės kapitalo investicijas

1. Intensyviai vykdomos prevencinės profilaktinės sveikatos programos pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo srityje (onkologinių susirgimų, širdies ir kraujagyslių ligų). Patikrintų ir planuojamų patikrinti asmenų santykis procentais, 2007 m. – 80%.

2. Bus efektyviai naudojamos valstybės investicijų lėšos. Skirtų ir panaudotų valstybės investicijų lėšų santykis procentais, 2007 m. – 100%.

5. Sveikatos draudimo sistemos plėtojimas (Programą vykdys Valstybinė ligonių kasa)

Įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, subalansuojant paslaugų poreikį ir galimybes jas teikti, racionaliai naudojant lėšas, kontroliuojant paslaugų kokybę, tinkamumą ir sveikatinimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą

1. Siekiant veiksmingiau naudoti sveikatos apsaugos sektoriui skirtas lėšas, PSDF biudžeto lėšos teritorinėms ligonių kasoms skirstomos atsižvelgiant į vieningus statistinius demografinius rodiklius, 2007 m. – 92%.

2. Plėtojant ambulatorines ir kitas veiksmingas paslaugų teikimo formas, didės PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūrai dalis, skirta ambulatorinėms specializuotoms paslaugoms apmokėti, 2007 m. – 15%.

3. Sudėtinga patologija sergantiems ir sunkias traumas patyrusiems ligoniams bus užtikrinamos medicininės reabilitacijos paslaugos, 2007 m. – 5000 pacientų daugiau negu 2006 m.

4. Padidės gyventojų aprūpinimas ortopedijos technikos priemonėmis. 2007 m. 88% sergančiųjų bus aprūpinti reikiamomis ortopedijos priemonėmis.

5. Pagerės pacientų gydymas veiksmingais kompensuojamaisiais vaistais. 2007 m. vidutinė recepto kaina padidės iki 51 Lt.

6. Daugės gyventojų, kurie galės pasinaudoti teise gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino vizito ES šalyse narėse metu, o šių paslaugų išlaidas apmokės Valstybinė ligonių kasa. 2007 m. už medicinos pagalbos paslaugas numatoma apmokėti 20 mln. Lt (2006 m – 4,4 mln. Lt).

7. Aktyviai propaguojant neatlygintiną kraujo donorystę, 2007 m. didės neatlygintinų kraujo donorų skaičius iki 23000 (2006 – 19800 donorų).

 

 

1. Siekiant gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, 2007 m. bus įdiegta 14 naujų laboratorinių tyrimų metodų.

2. 2007 m. 111170 asmenų išklausys privalomojo sveikatos mokymo kursą.

 

6. (88.1) Specialioji sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programa

(Programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)

Tenkinti valstybės ir visuomenės poreikius, plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir gerinant jų kokybę

3. 2007 m. bus atlikta 10190 individualios apšvitos dozimetrinių tyrimų gyventojams, darbuotojams ar jų atskiroms grupėms.

4. Tenkinant asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei individualias paraiškas, 2007 m. pagal šiuolaikiškas mokymo programas bus perkvalifikuota / pakelta kvalifikacija 1110 slaugos ir kitų specialistų.

5. Siekiant geresnės ligų diagnostikos ir gydymo, 2007 m. bus atlikta 90000 patologijos tyrimų.

7. (60.2) Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

(Programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)

Pasinaudojant ES struktūrinių fondų finansine parama, modernizuoti ir optimizuoti sveikatos priežiūros sektoriaus infrastruktūrą

1. 2007 m. modernizavus sveikatos priežiūros įstaigas 150000 gyventojų pagerės pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas.

2. 2007 m. bus modernizuotos 45 sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios šeimos gydytojo paslaugas.

3. 2007 m. 40 sveikatos priežiūros įstaigų teiks kokybiškesnes ir labiau prieinamas širdies ir kraujagyslių ligų gydymo ir diagnozavimo paslaugas.

8. (64.1) Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 metų programa (Programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)

Pasinaudojant ES struktūrinių fondų finansine parama, modernizuoti ir optimizuoti sveikatos priežiūros sektoriaus infrastruktūrą

1. 2007 m. modernizavus sveikatos priežiūros įstaigas 23000 pacientų pagerės paslaugų kokybė ir prieinamumas.

2. 2007 m. bus 10 sveikatos priežiūros įstaigų, gaunančių ES struktūrinių fondų paramą.

 

______________

 

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Pareigybės

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

Kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

I. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

 

 

 

 

1. (1.13) Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas

62667

 

 

1950

2. (1.20) Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas

15210

 

 

445,5

3. (1.17) Nacionalinė vaistų politika

11007

 

 

156

4. (1.21) Sveikatos sistemos plėtra

126178

 

 

136

6. (88.1) Specialioji sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programa

15496

 

 

273,5

7. (60.2) Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

25893

18303

 

–

8. (64.1) Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 metų programa

17594

14955

 

–

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

274045

33258

 

2961/(134)*

II. VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA

 

 

 

 

1. Sveikatos draudimo sistemos plėtojimas,

iš jų:

908911

 

2731471 (visos kitos sveikatos draudimo įstatymo numatytos sveikatos draudimo įmokos į PSDF biudžetą, išskyrus valstybės biudžeto asignavimus)

454

Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomasis sveikatos draudimas

674093

 

 

 

Papildomi Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto asignavimai

234818

 

 

 

Iš viso asignavimo valdytojo programoms

908911

 

2731471

454/(101) **

Kita svarbi informacija

 

 

 

 

* Sveikatos apsaugos ministerijos – 134 etatai (su sveikatos apsaugos atašė – 2 etatais iš viso – 136 etatai), o su pavaldžiomis įstaigomis–2961 etatas.

** Valstybinės ligonių kasos – 101 etatas, o su jai pavaldžių teritorinių ligonių kasų 353 etatais iš viso – 454 etatai.

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

ZakaitieneŠvietimo ir mokslo ministerija siekia reikšmingai prisidėti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) – skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, didinti švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą. Keturioliktoji Vyriausybė, siekdama piliečių pasitikėjimo, didina investicijas į žmogų ir taip kuria sąlygas švietimui ir mokslui daryti reikšmingą įtaką šalies konkurencingumui ir žmonių įsidarbinimo galimybėms, apskritai – Europos Sąjungos Lisabonos strategijai įgyvendinti.

Pagrįstai didžiuojamės pasiektais rezultatais. Pagal ES Jungtinio tyrimų centro apskaičiuotą eksperimentinį suminį švietimo rodiklių indeksą Lietuva kartu su Latvija ir Slovėnija nuo 2000 metų santykinai labiausiai pagerino švietimo būklę. Pralenkėme Čekiją, Lenkiją, Belgiją, Olandiją, Estiją ir esame dešimtoje vietoje Europos Sąjungoje. Tai nuoseklios švietimo prieinamumo, kokybės ir darnios politikos rezultatas. Ryškiausi darbai, tokie kaip ugdymo turinio pertvarka, egzaminų kaita, dešimtmetės pagrindinės mokyklos ir profilinio mokymosi įvedimas, gimnazijų plėtra, kokybės vadybos priemonės, kolegijų įsteigimas, trijų pakopų universitetinių studijų sistema, sudarė struktūrines sąlygas, ilgalaikiam poveikiui pasiekti. Pagausėjo investicijų į mokslą iš užsienio užsakovų.

Dabar svarbiausias iššūkis švietimui ir mokslui – išsaugoti aukštą poziciją ir tobulėti toliau, spręsti ryškiausias problemas, tokias kaip profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi plėtra, mokslo ir verslo sąveikos stiprinimas. Pagrindinės mūsų veiklos gairės artimiausiu dešimtmečiu yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta jų įgyvendinimo programa bei Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija ir atitinkamos įgyvendinimo programos. Rengiami nauji aukštojo mokslo reformos dokumentai. Naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymu sukursime prielaidas kuo geriau tenkinti darbo rinkos poreikius.

2007-ieji – Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo pusiaukelės refleksijos metai, kuriems baigiantis pateiksime siūlymų Lietuvos Respublikos Seimui dėl strategijos tobulinimo. Tęsime specialius visuomenės įtraukimo į diskusijas dėl strategijos projektus. Vykdysime savo veiklą strateginėmis kryptimis: valdymo, švietimo paslaugų infrastruktūros, paramos mokiniams ir mokytojams tobulinimo, ugdymo turinio individualizavimo ir praktiškumo didinimo, mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo. Toliau didinsime mokytojų atlyginimus, investuosime į mokyklų ir bendrabučių renovavimą, aprūpinimą mokymo priemonėmis, technologine tyrimų baze, plėtosime naudojimosi informacinėmis technologijomis galimybes ir t. t.

Švietimo bendruomenę, socialinius partnerius kviečiame į talką šalies žmonių labui.

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                           ROMA ŽAKAITIENĖ

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

 

Institucijos misija

 

Sudaryti sąlygas kiekvienam prieinamo kokybiško švietimo ir mokslo plėtrai, sukuriančiai prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingo, žiniomis grįsto ūkio ir kultūros raidai

 

Institucijos strateginiai tikslai ir efekto kriterijai

I. Sukurti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą

 

2006

2007

2008

2009

2010

5–24 metų vaikų ir jaunuolių bruto mokymosi aprėptis, procentais

84,5

85

86

86,5

87

25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais

6,5

8,5

9

10

12

II. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą

 

2006

2007

2008

2009

2010

Bent žemiausią TIMSS[5] lygmenį pasiekiančių 8 klasės mokinių dalis, procentais

90

95

95

95

95

Kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų dalis, procentais

50

55

60

65

70

III. Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą bei jos tarptautinius ryšius

 

2006

2007

2008

2009

2010

Universitetų absolventų skaičius

28000

28000

28000

28000

28000

Naujų mokslo daktarų skaičius

260

270

280

290

300

IV. Stiprinti šalies intelektinį potencialą siekiant švietimo ir mokslo kokybės ir veiksmingumo

 

2006

2007

2008

2009

2012

Besimokančių 18 metų asmenų dalis, procentais

89

90

91

92

95

Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 20–24 metų asmenų dalis, procentais

87

88

89

90

90

18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED[6] 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalis, procentais

9,2

9,1

9,1

9

9

 

 

I. Sukurti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą

 

Faktinių duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (STD)

Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT

 

II. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą

Faktinių duomenų šaltinis: IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievements)

 

Faktinių duomenų šaltinis: STD

 

III. Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą bei jos tarptautinius ryšius

Faktinių duomenų šaltinis: STD

 

Faktinių duomenų šaltinis: STD

 

IV. Stiprinti šalies intelektinį potencialą siekiant švietimo ir mokslo kokybės ir veiksmingumo

 

Faktinių duomenų šaltinis: STD

Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT

Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT

______________

S 2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami Rezultatai

1. Specialistų rengimas

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

 

1. Rengti jaunimą profesinei veiklai

1. Profesinę kvalifikaciją 2007 metais įgis 15,5 tūkstančio profesinio mokymo įstaigų absolventų

2. Profesinę kvalifikaciją 2007 metais įgis 7,5 tūkstančio kolegijų absolventų

2. Orientuoti specialistų rengimą į sparčiai kintančią darbo rinką

1. Darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalis sumažės nuo 5 iki 4,4 proc.

2. Siekiant darbdavių organizacijas įtraukti į profesinį mokymą, 2007 m. 5 profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkytos iš biudžetinių į viešąsias

3. Plėtoti suaugusiųjų mokymosi galimybių įvairovę ir prieinamumą

1. Per metus besimokančių suaugusiųjų skaičius padidės 1 proc.

2. Specialioji švietimo plėtros programa

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir 86 pavaldžios biudžetinės įstaigos)

1. Skatinti ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas plėtojant teikiamas paslaugas užsidirbti papildomų lėšų veiksmingai veiklai užtikrinti

1. Ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, sudarys 6,4 proc. ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų – tai leis pagerinti vaikų ir jaunimo ugdymo, specialistų rengimo ir kitas įstaigų veiklos sąlygas

3. Švietimas informacinei visuomenei

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

 

 

1. Išmokyti visus mokinius taikyti informacines technologijas

1. 65 proc. mokinių išlaikys kompiuterinio raštingumo įskaitą

2. Prisijungusių prie interneto (64kbps) mokyklų dalis padidės iki 87 proc.

2. Teikti švietimo ir mokslo įstaigoms kokybiškas informacinių technologijų paslaugas

1. Bus 400 000 LITNET[7] vartotojų per metus

4. Švietimo kokybės vadyba

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

 

 

1. Tobulinti švietimo vadybą

1. Bus 98 proc. laiku parengtų atsakymų į Valdymo informacinės sistemos (VIS) registruotus laiškus

2. Aprūpinti ir modernizuoti bendrąjį ugdymą

1.  2007 m. bus akredituota 30 vidurinio ugdymo programų

2.  Bus organizuoti 25 šalies renginiai ir 15 Lietuvos komandų atstovaus Lietuvai tarptautiniuose renginiuose

5. Mokslo ir studijų sistemos bendrųjų poreikių tenkinimas

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

1. Centralizuotai spręsti mokslo ir studijų sistemos funkcionavimo klausimus

1. ES aukštojo mokslo programose dalyvaus 500 studentų ir dėstytojų

2. Už tarptautinių mokslo projektų vykdymą mokslo ir studijų institucijos gaus 11 mln. Lt

3. Bus sukurta 18 mokslinės literatūros duomenų bazių, prieinamų Lietuvos mokslininkams

6. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

1. Pertvarkyti švietimo sistemos valdymą

 

1. Švietimo ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis bus 0,85

2. Ne mažiau kaip 11 nevyriausybinių organizacijų dalyvaus viešosiose konsultacijose

2. Išplėtoti švietimo paslaugų infrastruktūrą

 

1. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis sumažės nuo 7 iki 6 proc.

2. Bus 43 proc. mokinių, kurie mokysis pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED[8] 3 lygmens)

3. Vienam mokytojui teks 12,2 mokinio besimokančio pagal ISCED 1 lygmens programas

4. Vienam mokytojui teks 8,7 mokinio besimokančio pagal ISCED 2 ir 3 lygmens programas

5. 80 proc. mokinių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršys normos (I–IV kl. mokiniams 0,5 val., V–XII kl. – 1 val.)

6. Bus 14 proc. mokinių pavežamų mokykliniais autobusais

 

3. Suformuoti paramos mokiniams sistemą

 

1. Švietimo įstaigose bus ugdoma 49 proc. 1–7 metų vaikų, tarp jų šešiamečiai ir septynmečiai vaikai sudarys 87 proc.

2. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų skaičius padidės nuo 10 iki 15 proc.

3. Bus ne daugiau kaip 0,3 proc. nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas 7–16 metų vaikų

4. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinio krepšelis bus 20 proc. didesis nei mokinių, neturinčių specialiųjų poreikių

5. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaus 75 proc. mokinių

6. Per 15 metų bent už 1 mln. Lt renovuotų švietimo įstaigų dalis padidės nuo 15 iki 20 proc.

7. Bus atiduodama naudoti 8 švietimo objektai

 

4. Modernizuoti ugdymo turinį

 

1.  40 proc. 18–24 metų asmenų dalyvaus asociacijų ir jaunimo bei mokyklų savivaldos institucijų veikloje

2. Bus dalyvaujama atliekant OECD[9] PISA[10] tyrimą ir vykdomi nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai

 

5. Pertvarkyti pedagogų ir vadovų rengmą

1. Mokytojų, turinčių tinkamą kvalifikaciją, skaičius padidės nuo 85 iki 90 proc.

2. Pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų, tobulinančių kvalifikaciją per metus, skaičius padidės nuo 75 iki 80 proc.

3. Mokyklų vadovų, tobulinančių kvalifikaciją per metus, dalis bus ne mažesnė kaip 96 proc.

7. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa Bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

1. Plėtoti ir atnaujinti švietimo, mokslinių tyrimų ir plėtros, profesinio rengimo, konsultavimo ir profesinio mokymo sektorių infrastruktūrą

1. Bus paremtos 5 institucijos, įsteigusios naujus centrus, auditorijas ar laboratorijas

2. Bus paremtos 5 institucijos, kapitaliai suremontavusios esamus centrus, auditorijas ar laboratorijas

3. Bus paremtos 5 institucijos, įkūrusios naujas darbo vietas

4. Bus paremtos 5 institucijos, atnaujinusios darbo vietas

8. Specialioji Europos socialinio fondo programa Bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

 

1. Sudaryti geresnes sąlygas mokytis visą gyvenimą švietimo, profesinio ugdymo ir praktinio mokymo, mokslo ir aukštojo išsilavinimo sistemoje

1. Bus paremtos 3 institucijos, kuriančios mechanizmus, mažinančius „iškritimą“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos

2. Bus paremtos 7 institucijos, kuriančios ir pateikiančios akredituoti naujas profesinio mokymo/studijų (pirmosios pakopos) programas

3. Bus paremta 10 institucijų, kuriančių naują mokymo medžiagą ir atnaujinančių mokymo medžiagą

4. Bus paremta 10 institucijų, organizuosiančių pedagogų, dėstytojų, profesijos mokytojų mokymą bei jų kvalifikacijos tobulinimą

 

2. Didinti mokslininkų gebėjimus plėsti mokslines žinias tarptautiniu lygmeniu ir parengti specialistus, atitinkančius ekonomikos poreikius

1. Bus paremtos 3 institucijos, atnaujinančios/ kuriančios naujas magistrantūros ir doktorantūros studijų programas

2. Bus paremtos 4 institucijos, kuriose dirbantys mokslininkai ir kiti tyrėjai tobulina kvalifikaciją ar persikvalifikuoja

3. Bus paremtos 3 institucijos, rengiančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertus

4. Bus paremta 1 institucija, siekianti užtikrinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę mokslo ir studijų sistemoje

5. Bus paremta 1 institucija, kurianti mokslo ir studijų institucijų informacinę sistemą ir duomenų bazes

6. Bus paremtos 3 institucijos, atliekančios specialistų poreikio tyrimus

9. Specialioji ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

(programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)

1.  Padidinti Lietuvos gyventojų galimybes mokytis visą gyvenimą, sudarant sąlygas plėtotis dinamiškai žinių visuomenei

1.  Bus parengtos nacionalinių programų dalys, finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“

2.  Bus prisidėta prie Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo

 

2. Gerinti žmogiškųjų išteklių kokybę ir kiekybę MTTP[11] srityje, didinant Lietuvos MTTP pajėgumą ir potencialą

1.  Bus parengtos nacionalinių programų dalys, finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“

2.  Bus prisidėta prie Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo

 

3. Plėtoti viešojo MTTP sektoriaus pajėgumus ir potencialą, skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę

1.  Bus parengtos nacionalinių programų dalys, finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioritetą „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti MTTP“

2.  Bus prisidėta prie Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo

 

4. Sudaryti sąlygas aktyvesniam dalyvavimui mokymosi visą gyvenimą sistemoje, užtikrinant aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą

1.  Bus parengtos nacionalinių programų dalys, finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ dalį „Švietimo ir mokslo institucijos

2.  Bus prisidėta prie Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo

______________

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

 

 

 

 

1. Specialistų rengimas

373220

–

–

16010

2. Specialioji švietimo plėtros programa

67674

–

–

932

3. Švietimas informacinei visuomenei

40360

–

–

–

4. Švietimo kokybės vadyba

110181

–

–

2706/219[12]

5. Mokslo ir studijų sistemos bendrųjų poreikių tenkinimas

41752

–

–

–

6. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas

153208

–

–

17

7. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

83963

65200

–

–

8. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti)

121273

104801

–

–

9. Specialioji ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

65220

55437

–

–

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

1056851

225438

–

19665 / iš jų 219[13]

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

TEISINGUMO MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

BaguskaTeisingumo ministerija įgyvendins Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje bei kituose teisės aktuose numatytus uždavinius. Vienas iš svarbiausių strateginių tikslų – kurti teisės sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą, Europos Sąjungos ir tarptautinę teisę. Kadangi dėl narystės Europos Sąjungoje Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pobūdį lemia ir Europos Sąjungos teisės aktai, rengiant teisės aktus bus siekiama tinkamai atstovauti Lietuvos interesams. Rengiant nacionalinius teisės aktus bus siekiama užtikrinti jų atitiktį Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktams. Kadangi teisinės valstybės idėjai įgyvendinti būtina užtikrinti ir teisės įgyvendinimą, bus vertinamas Europos Sąjungos, tarptautinės teisės ir nacionalinių teisės aktų įgyvendinimas.

Bus kuriamas naujas teisėkūrą reguliuojantis įstatymas, kuris nustatys kokybinius teisės aktų rengimo kriterijus. Taip pat bus siekiama užtikrinti visapusišką ir išsamų teisės aktų projektuose numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

Bus siekiama užtikrinti vartotojų ir kitų visuomenės grupių teisių apsaugą. Todėl labai svarbu tobulinti vartotojų teisių apsaugos sistemą bei užtikrinti kokybišką valstybės garantuojamos pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą. Numatoma plėtoti ir tobulinti teisinės pagalbos teikimo sistemą. Nors šiandien jau sudaromos lygios galimybės asmenims, neatsižvelgiant į jų tautybę, lytį, įsitikinimus, ginti savo teises, laisves ir teisėtus interesus bei siekti teisingumo naudojantis šia pagalba, tačiau būtina didinti tokios pagalbos prieinamumą ir žinomumą.

Siekiant sudaryti sąlygas kreditoriams ir kitiems asmenis gauti reikiamą informaciją ir duomenis iš ministerijos reguliavimo srityje esančių valstybės registrų, bus vykdoma Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų reforma, siekiama sudaryti sąlygas asmenims teikti duomenis ir dokumentus Juridinių asmenų registrui ir gauti iš jo informaciją elektroniniu būdu.

Šių ir kitų numatytų tikslų pasieksime tik sudarę galimybes asmenims įgyti reikalingų teisinių žinių ir gebėjimų tinkamai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, ginti jas ir vykdyti pareigas. Todėl Teisingumo ministerija, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis bei institucijomis, taip pat nevyriausybinėmis organizacijomis, toliau įgyvendins ir vystys Visuomenės teisinio švietimo programą. Joje didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės teisiniam švietimui ir jaunimo teisiniam ugdymui. Bus plėtojamos ir visuomenės teisinio švietimo kampanijos, pvz., smurtinių nusikaltimų aukoms, teisinės pagalbos gavimo ir kt.

Šiuo metu atliktas svarbiausių teisės šakų kodifikavimas. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas svarstomas Seime, baigiamas rengti Administracinio proceso kodekso projektas. Norint efektyviai taikyti visus kodeksus būtina nuolat atlikti jų įgyvendinimo praktikoje stebėseną.

Teisingumo ministerija užtikrins teisėjų naujos kokybės mokymą, dalyvaus organizuojant teismo tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, rengs ir tvarkys kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programas, koordinuos notarų, antstolių kvalifikacijos kėlimą. Šiam tikslui pasiekti įsteigtas ir naujas Teisingumo ministerijos Mokymo centras.

Svarbi Teisingumo ministerijos vykdoma programa – smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos tinkamas kompensavimas. Bus skiriamas didelis dėmesys visuomenės informavimui apie šios sistemos veikimo principus.

Teisingumo ministerijos strateginiame plane yra įvertintas minimalus lėšų poreikis programoms vykdyti.

 

 

TEISINGUMO MINISTRAS                                                                            PETRAS BAGUŠKA

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA

Kurti teisinę sistemą, užtikrinančią efektyvų žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą.

TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI

1. Kurti teisės sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą, Europos Sąjungos ir tarptautinę teisę.

Efekto kriterijus

Teisės aktai bus kokybiški, atitinkantys Europos Sąjungos ir tarptautinę teisę.

2. Užtikrinti vartotojų, verslininkų, kitų fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių apsaugą.

Efekto kriterijus

Sudaryti sąlygas kreditoriams ir kitiems asmenims gauti reikiamą informaciją ir duomenis iš ministerijos reguliavimo srityje esančių valstybės registrų.

3. Užtikrinti efektyvų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos funkcionavimą, sudaryti lygias galimybes asmenims, nepriklausomai nuo jų tautybės, lyties, įsitikinimų, ginti savo teises ir teisėtus interesus bei siekti teisingumo.

Efekto kriterijus

Efektyvus fizinių asmenų teisių gynimas.

4. Sudaryti galimybes asmenims įgyti žinių ir gebėjimų tinkamai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginti savo teises ir vykdyti pareigas.

Efekto kriterijus

Lietuvos gyventojų, įgijusių pakankamai teisės žinių ir gebėjimų, skaičiaus augimas.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA

Užtikrinti progresyvaus bausmių atlikimo ir humaniškumo principais pagrįstos bausmių vykdymo sistemos veiklą.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI

1. Užtikrinti kardomojo kalinimo (suėmimo) ir teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymą ir narkomanijos prevenciją įkalinimo įstaigose.

Efekto kriterijai

Sumažinti pabėgimų skaičių iš saugomų laisvės atėmimo objektų nuo 1 2006 m. iki 0 2007 m., o iš nesaugomų objektų – nuo 3 2006 m. iki 2 2007 metais.

2. Sumažinti pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems asmenims naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičių nuo 9 proc. 2006 m. iki 8,7 proc. 2007 metais.

3. Pasiekti, kad narkotikus vartojančių asmenų, kurie savanoriškai dalyvauja priklausomybės lygų prevencijos programose, skaičius padidėtų nuo 5,6 proc. 2006 m. iki 10 proc. 2007 metais.

2. Sudaryti tokias bausmės atlikimo sąlygas, kurios skatintų nuteistuosius gerai elgtis bausmės atlikimo metu ir nenusikalti atlikus bausmę.

Efekto kriterijai

1. Padidinti gerai besielgiančių asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, skaičių nuo 62 proc. 2006 m. iki 65 proc. 2007 metais.

2. Sumažinti laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų, kuriems, atlikus bausmę, per vienerių metų laikotarpį vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, skaičių 2 procentais.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO MISIJA

Įteisinti išimtines teises į pramoninės nuosavybės objektus ir užtikrinti visuomenės pramoninės nuosavybės apsaugos poreikius.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO STRATEGINIS TIKSLAS

Užtikrinti pramoninės nuosavybės apsaugos Lietuvos Respublikoje lygį, atitinkantį Europos Sąjungos ir tarptautinius reikalavimus.

Efekto kriterijai

1. Išimtinių teisių į pramoninės nuosavybės objektus registravimo, ikiteisminių ginčų nagrinėjimo sistemos tobulinimas.

2. Efektyvios pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos bei visuomenės švietimo pramoninės nuosavybės apsaugos klausimais sistemos sukūrimas.

LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJOS MISIJA

Vykdyti efektyvią teisinę metrologinę priežiūrą ir su ja susijusią rinkos priežiūrą.

LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJOS STRATEGINIS TIKSLAS

Užtikrinti efektyvią teisinę metrologinę priežiūrą, siekiant, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektams priskirtos matavimo priemonės, prekių kiekis, taip pat ir esantis fasuotėse, matavimo indų tūris atitiktų teisinės metrologijos reikalavimus.

Efekto kriterijai

1. Teisinės metrologinės priežiūros srities dalies, apsaugotos nuo prekių kiekio pažeidimų, didėjimas iki 70 proc.

2. Teisinės metrologinės priežiūros srities dalies, apsaugotos nuo matavimo priemonių neatitikimo teisinės metrologijos reikalavimams, didėjimas iki 71,1 proc.

3. Nepasitvirtinusių vartotojų skundų dėl teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų didėjimas iki 37 proc.

NACIONALINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARYBOS PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA

Užtikrinti aukšto lygio vartotojų teisių apsaugą, tobulinant vartotojų teisių apsaugos sistemą, suderintą su Europos Sąjungos teise ir standartais.

NACIONALINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARYBOS PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS

Įgyvendinti valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką efektyviai vartotojų teisių apsaugai užtikrinti.

Efekto kriterijus

Apgintų teisėtų vartotojų interesų skaičiaus didėjimas (proc. nuo bendro pažeistų vartotojų interesų skaičiaus).

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA

Vykdyti vieną svarbiausių Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų – užtikrinti Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą Lietuvoje ir Lietuvos interesų atstovavimą bei gynimą Europos teisminėse institucijose.

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI

1. Užtikrinti efektyvią nacionalinių teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise sistemą.

2. Užtikrinti, kad rengiant, įgyvendinant ir aiškinant Europos Sąjungos teisę būtų tinkamai atstovaujami ir ginami Lietuvos interesai.

Efekto kriterijai

1. Lietuvos Respublikos teisės atitikties Europos Sąjungos teisei laipsnis.

2. Lietuvos Respublikos pozicijų, teiktų Europos teisminėms institucijoms, poveikio Europos Sąjungos teisės aiškinimui, laipsnis.

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Teisinės sistemos tobulinimas

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Užtikrinti Lietuvos teisinės sistemos suderinamumą ir stabilumą

Efektyvi ir stabili teisinė sistema, užtikrinanti žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą

2. Neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Užtikrinti žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų ir valstybės valdžios institucijų veiksmais, atlyginimą asmenims

100 proc. atlyginta žala, padaryta neteisėtais pareigūnų ir valstybės valdžios institucijų veiksmais

3. Teismų materialinės bazės stiprinimas ir kompiuterizavimas

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Sudaryti teismams tinkamas darbo sąlygas

1. Vidutinis darbo vietos plotas vienam dirbančiajam kabinete padidės 30 proc.

2. Posėdžių salių skaičius tenkantis vienam teisėjui padidės 50 proc.

3. Kompiuterinės bazės atnaujinimas, 30 proc.

4. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus

Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisės bus ginamos kompensuojant tokiais nusikaltimais padarytą žalą bei teikiant informaciją apie smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygas ir tvarką, 100 proc.

5. Hipotekos registro plėtojimas

(Programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Centrinė hipotekos įstaiga, 15 apylinkių teismų hipotekos skyrių)

Užtikrinti efektyvesnę hipotekos ir įkeitimo, turto arešto aktų, testamentų ir palikimo priėmimo faktų, vedybų ir sugyventinių sutarčių, turto padalijimo faktų, lizingo, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas – neregistruotinas daiktas, įsigytas verslui ar paslaugoms teikti, registraciją ir informacijos teikimą

1. Visos registravimo procedūros atliekamos vienoje centrinėje duomenų bazėje. Teisingos informacijos kaupimas vienoje vietoje bei jos teikimas suinteresuotiems asmenims teisės aktuose nustatyta tvarka sudarys sąlygas efektyviai hipotekos kreditorių, testamentinių ir įstatyminių įpėdinių, sutuoktinių, lizingo davėjų (pardavėjų) bei trečiųjų asmenų civilinių teisių apsaugai.

2. Sumažės investuotojų ir potencialių pirkėjų rizika, turtinių ginčų bei teisminių procesų skaičius.

3. Duomenų teikėjai galės duomenis registrams teikti elektroniniu būdu –tai sumažins registravimo trukmę, užtikrins didesnę duomenų apsaugą.

6. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei kitų registrų informacinių sistemų plėtra ir eksploatavimas

(Programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Valstybės įmonė Registrų centras)

Užtikrinti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro bei kitų registrų tvarkymo įstaigos funkcijų vykdymą.

Vykdyti juridinių asmenų likvidavimo inicijavimo procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 2 dalyje, apdoroti įmonių pateiktus spausdintus finansinės atskaitomybės dokumentus bei įdėti juos į elektroninį archyvą

 

 

 

1. Tikslus žemės sklypų vertės nustatymas, kuris tiesiogiai darys įtaką nekilnojamojo turto mokesčių dydžiui ir šio mokesčio surinkimui (90 proc.).

2. Nekilnojamojo turto vertės nustatymas rinkos principais bei atkuriamąja verte, kuris bus naudojamas nekilnojamojo turto mokestinei vertei paskaičiuoti (90 proc.).

3. Darbo ir laiko sąnaudų, reikalingų objektui įregistruoti, naujiems papildomiems duomenims įvesti, duomenims administruoti, apsaugoti ir teikti vartotojams, sumažėjimas nuo 2004 m. lygio (90 proc.).

4. Veiklos nevykdančių juridinių asmenų išregistravimas (115 juridinių asmenų).

5. Užpildyta duomenų bazė ir į elektroninį archyvą įdėti dokumentai (30 tūkst. juridinių asmenų dokumentų).

7. Naujų tyrimo metodų įdiegimas ir ekspertinė praktika

(Programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Lietuvos teismo ekspertizės centras)

1. Sudaryti sąlygas kvalifikuotoms ekspertizėms (tyrimams) pagal teisėsaugos institucijų pavedimus atlikti, naujiems tyrimo metodams ekspertinėje praktikoje diegti

1. Vienos naujos ekspertizės (tyrimo) rūšies įdiegimas, dviejų naujų ekspertinio tyrimo darbo vietų įrengimas ir penkių senų darbo vietų atnaujinimas.

2. Dvylika naujai parengtų teismo ekspertų, šeši Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai, dalyvavę Europos teismo ekspertizės institucijų sąjungos darbo grupėse.

3. Pravesti šalies rajonų teisėsaugos pareigūnams 17 metodinių užsiėmimų teismo ekspertizės klausimais.

 

2. Atlikti mokslo tiriamuosius ir taikomuosius darbus kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityje

Kasmet mokslinių tyrimų pagrindu rengti naujus tyrimo metodus ar metodikas arba atnaujinti esamus tyrimo metodus ar metodikas (1 vnt).

 

3. Kokybės vadybos sistemos (KVS), kuri užtikrintų personalo veiklos kokybę, nuolatinių auditų atlikimą, t. y. nuolatinę KVS veikimo kontrolę Lietuvos teismo ekspertizės centre, sertifikavimas

Lietuvos teismo ekspertizės centro Kokybės vadybos sistemos pagal LST EN ISO 9001:2001 standartą sertifikavimas. Įgytas atitikties sertifikatas.

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas

(Programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos)

Užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, kad kuo daugiau socialiai pažeidžiamiausių asmenų ar neturinčių pakankamai lėšų apginti savo teises galėtų naudotis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema

1. Asmenų, gavusių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, skaičiaus didėjimas 0,2 proc. punkto nuo gyventojų skaičiaus lyginant su 2006 m. rezultatais.

2. Padidėjęs visuomenės informuotumas apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

9. Teismų sprendimų vykdymas

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Užtikrinti teismų sprendimų ir vykdomųjų dokumentų efektyvų vykdymą

Įsiteisėjusių teismų sprendimų įvykdymo efektyvumas.

10. Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą

(Programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Teisės institutas)

Užtikrinti teisinės sistemos tobulinimo mokslinį pagrįstumą

Padaugės moksliškai pagrįstų teisės aktų projektų, daugiau galiojančių teisės aktų bus įgyvendinti remiantis mokslo taikomaisiais ir fundamentiniais darbais, teisinėmis, kriminologinėmis bei antikorupcinėmis ekspertizėmis bei mokslinėmis išvadomis.

11. Teisėjų kvalifikacijos kėlimas

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Užtikrinti nuoseklų teisėjų kvalifikacijos kėlimą, siekiant pagerinti teismų darbo efektyvumą ir kokybę

Sumažės panaikintų teismų sprendimų.

12. Visuomenės teisinis švietimas

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Pagerinti teisinės informacijos prieinamumą visuomenei, sukurti ilgalaikį teisinės sąmonės ugdymo pagrindą, ugdyti savarankiškai mąstantį Lietuvos Respublikos gyventoją, sugebantį savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis ir vykdyti savo pareigas

1. Padidės žmonių, galinčių gauti daugiau teisinės informacijos internete ir teisinės informacijos prieigose rajonuose (bus įkurtos 2 naujos teisinės informacijos prieigos regionuose).

2. Į visuomenės teisinį švietimą bus įtrauktos ir nevyriausybinės organizacijos (Visuomenės teisinio švietimo programoje papildomai dalyvaus 5 nevyriausybinės organizacijos).

3. Didės žmonių, geriau informuotų apie savo teises ir pareigas, skaičius. Augs gyventojų teisinių žinių lygis (tikimasi, kad asmenų, kuriems nepakanka informacijos teisiniais klausimais, sumažės iki 14 proc.).

13. Atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Užtikrinti valstybės interesų gynimą bei jos atstovavimą Europos Žmogaus Teisių Teisme bei Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitete

1. Praleistų terminų pozicijoms pateikti skaičius – 0.

2. Įvykdytų sprendimų skaičius didės 30 proc.

3. Derybų dėl taikių susitarimų skaičius didės 50 proc.

4. Teismų, teisėsaugos ir kitų institucijų geresnis informuotumas apie Europos žmogaus teisių konvenciją, remiantis Teismo pateiktais klausimais bei priimtais sprendimais.

14. Dalyvavimas kuriant efektyvią nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje sistemą

(Programą administruos Teisingumo ministerija)

Nusikalstamumo prevencijos veiklos Lietuvoje, skirtos mažinti visuomenei ir valstybei nusikalstamumu padaromą žalą ir gerinti visuomenės vidinį saugumą mažesnėmis sąnaudomis, efektyvumo didinimas

1. Prevencinių programų ir projektų nusikalstamumo lygiui mažinti ir visuomenės saugumo jausmui didinti skaičius – 7.

2. Nusikalstamumo prevencijos informacinės sistemos ir atitinkamų kompiuterinių duomenų bazių, prieinamų plačiajai auditorijai per internetą, palaikymas ir plėtojimas – 1.

3. Mokymų, seminarų, konferencijų subjektų, dirbančių nusikalstamumo prevencijos srityje, gebėjimams gerinti skaičius – 15.

4. Parengtų ir išleistų leidinių ir kitos metodinės medžiagos, skirtos plačiajai visuomenei skatinti aktyviau dalyvauti nusikalstamumo prevencijoje ir bendruomenėms vykdyti savisaugos iniciatyvas, skaičius – 6.

5. Pateiktų išvadų, pastabų ir pasiūlymų nusikalstamumo prevencijos subjektams skaičius – 6.

15. Specialioji hipotekos įstaigų materialinės techninės bazės plėtojimo programa

(Programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Centrinė hipotekos įstaiga, 15 apylinkių teismų hipotekos skyrių)

Užtikrinti efektyvesnę hipotekos ir įkeitimo, turto arešto aktų, testamentų ir palikimo priėmimo faktų, vedybų ir sugyventinių sutarčių, turto padalijimo faktų, lizingo, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas – neregistruotinas daiktas, įsigytas verslui ar paslaugoms teikti, registraciją ir informacijos teikimą

Numatomi informacinės sistemos pakeitimai sudarys sąlygas mažinti registrų tvarkymo išlaidas, užtikrins kaupiamų duomenų saugą ir teisingumą, užtikrins patogų naudojimąsi registrų duomenimis.

16. Specialioji ekspertizių atlikimo programa (Programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Lietuvos teismo ekspertizės centras)

Tenkinti teismų poreikius specialiųjų žinių panaudojimo srityje civilinėse ir administracinėse bylose

Bus atlikta apie 300 ekspertizių civilinėse ir administracinėse bylose.

17. Specialioji žurnalo „Teisės problemos“ leidybos programa (Programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Teisės institutas)

Informuoti specialistus ir visuomenę apie aktualias teisinės sistemos reformos ir įstatymų praktinio įgyvendinimo problemas, prisidėti prie gyventojų teisinio švietimo ir teisinės kultūros ugdymo

Padidės visuomenės ir specialistų informuotumui apie aktualius teisinius klausimus būtina mokslinė informacinė bazė.

18. Specialioji smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo programa

(Programą vykdys Teisingumo ministerija)

Ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus

Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisės bus ginamos kompensuojant tokiais nusikaltimais padarytą žalą bei teikiant asmenims informaciją apie smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygas ir tvarką, 100 proc.

19. Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas

(Programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Užtikrinti saugų laisvės atėmimo ir kitų teismo paskirtų bausmių (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes) vykdymą, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdymą, nuteistųjų rengimą integracijai į visuomenę, jiems atlikus bausmę

Programa turėtų stiprinti visuomenės saugumą, užtikrinti visuomenei pavojingų asmenų izoliavimą, priežiūrą ir reabilitaciją, laikymo sąlygų laipsnišką gerinimą, ugdyti nuteistųjų gebėjimus įsitvirtinti visuomenėje ir darbo rinkoje.

20. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa (Programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Stabdyti narkomanijos ir ŽIV infekcijos plitimą įkalinimo įstaigose

Programa turėtų sumažinti asmenų, priklausančių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, skaičiaus didėjimą nuo 2,5 proc. 2005 m. iki 1,5 proc. 2007–2009 m., apsunkinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimą į laisvės atėmimo vietas, užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietose esantys nuteistieji neužsikrėstų ŽIV

Suimtiesiems ir nuteistiesiems bus sudarytos teisės aktų numatytos buities ir sveikatos priežiūros sąlygos, pagerinta gyvenamoji aplinka, administracijai – darbo sąlygos, o bausmių vykdymo institucijos bus aprūpintos ilgalaikiu turtu, kuris užtikrins jų veiklą. 2007 m. užbaigus buvusios Vilniaus socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos pertvarkymo į pataisos darbų koloniją antrąjį rekonstrukcijos etapą, bus pagerintos sveikatos priežiūros sąlygos 520 nuteistųjų asmenų; atlikus Vilniaus 1-ųjų pataisos namų šilumos ūkio renovacijai reikiamus rekonstrukcijos darbus, bus pagerinta gyvenamoji aplinka 124

nuteistiesiems asmenims; užbaigus Kybartų atvirosios kolonijos pertvarkymo į pataisos namus trečiąjį rekonstrukcijos etapą, bus pagerintos buities sąlygos 430 nuteistųjų asmenų; užbaigus buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo rekonstravimo į tardymo izoliatorių darbus, bus pagerintos darbo sąlygos 247 administracijos darbuotojams; tęsiant Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo inžinerinės įrangos rekonstravimo darbus, bus pagerinta gyvenamoji aplinka 32 suimtiesiems asmenims. Be to, 2007 m. numatoma apsirūpinti 16,6 proc. ilgalaikio turto nuo tokio turto metinio poreikio.

Iki 2009 m. iškėlus laisvės atėmimo vietų ligoninę į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus, pagerėtų gyvenamoji aplinka ir sveikatos priežiūra 320 suimtųjų ir nuteistųjų asmenų; atlikus Šiaulių tardymo izoliatoriaus rekonstrukciją, pagerėtų gyvenamoji aplinka 320 suimtųjų asmenų; atlikus Alytaus

21. Statybos, projektavimo darbai ir ilgalaikio turto įsigijimas

(Programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Siekti, kad bausmių vykdymo sistemos materialinė ir techninė bazė atitiktų Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir galėtų padėti užtikrinti sėkmingą bausmių vykdymo sistemai keliamų uždavinių įgyvendinimą

pataisos namų gyvenamojo bendrabučio rekonstrukciją, pagerės gyvenamoji aplinka 80 nuteistųjų asmenų. 2007 m. pradėjus įgyvendinti įkalinimo įstaigų iškeldinimą iš miestų centrinės dalies ir iki 2010 m. iškėlus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, pagerėtų gyvenamoji aplinka 1500 suimtųjų ir nuteistųjų asmenų ir darbo sąlygos 395 administracijos darbuotojams.

22. Personalo profesinis tobulinimas

(Programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Išmokyti personalą užtikrinti saugų įkalinimo įstaigų valdymą, teikti būtiną socialinę pagalbą įkalinimo įstaigose ir pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems asmenims, taikyti bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančius įstatymus, atitinkančius ES kriterijus dėl elgesio su suimtaisiais ir nuteistaisiais

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centre įvadinio mokymo kursą išklausys 85 proc. 2007 m. į tarnybą priimtų pareigūnų; kvalifikaciją pakels 25 proc. pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų.

23. Kardomojo kalinimo ir bausmių vykdymo organizavimas

(Programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Tobulinti bausmių vykdymo teisinę bazę ir užtikrinti jos nuostatų įgyvendinimą pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veikloje

Bus parengta laisvės atėmimo įstaigų iškėlimo iš miestų centrų projekto koncepcija, taip pat ne mažiau kaip 12 teisės aktų projektų, tobulinančių bausmių vykdymą ir pavaldžių įstaigų personalo darbo sąlygas. Priėmus šiuos įstatymų projektus, būtų humanizuotos laikymo sąlygos 1000–1200 nuteistųjų, taip pat būtų aiškiau reglamentuota bausmių vykdymo sistemoje tarnaujančių per 3000 pareigūnų tarnybos tvarka. Bus įgyvendinama nauja nuteistųjų integracijos į visuomenę sistema, steigiant nepilnamečių nuteistųjų integracijos į visuomenę centrą, ateityje pasinaudojant šia patirtimi ir suaugusiųjų pataisos namuose. Bus atlikti ne mažiau kaip 5 pavaldžių įstaigų kompleksiniai patikrinimai, kurių metu bus pateiktos rekomendacijos veiklai tobulinti. Bus išnagrinėta daugiau kaip 2000 suimtųjų ir nuteistųjų skundų, prašymų bei pasiūlymų.

24. Pensinis aprūpinimas

(Programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Užtikrinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų, išėjusių į pensiją, socialinę apsaugą

Buvusių bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, kuriems Kalėjimų departamentas užtikrins pensinį aprūpinimą, skaičius padidės nuo 328 asmenų 2006 m. iki 383 asmenų 2007 m., arba 17 proc.

25. Nuteistųjų užimtumo darbine veikla programa (Programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Užtikrinti nuteistųjų užimtumą naudinga veikla atliekant bausmę, sudaryti sąlygas jiems įgyti darbo įgūdžių, o pagal galimybes – ir specialybę

Planuojama, kad valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų bus įdarbinta 20 proc. visų nuteistųjų, arba 1 proc. daugiau negu 2006 metais. Valstybės įmonės prie pataisos įstaigų, kuriose apie 80 proc. dirbančiųjų yra nuteistieji, 2007 m. pagamins produkcijos ir suteiks paslaugų ne mažiau kaip už 25 mln. litų. Įdarbinus nuteistuosius valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, 2007 m. bus sutaupyta apie 500 tūkst. litų biudžeto lėšų, kadangi sumažės nuteistųjų, kuriems reikės mokėti išmokas.

26. Specialioji mokamų paslaugų teikimo programa (Programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Organizuoti Marijampolės pataisos namų valgyklos darbą, siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams pavalgyti per pietų pertraukas

Bus sudarytos sąlygos pavalgyti pietus Marijampolės pataisos namų valgykloje 310 šios įstaigos darbuotojų.

27. Nacionalinė pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje

(Programą vykdys Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras)

Pramoninės nuosavybės objektų teisinė apsauga ir pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos bei visuomenės švietimo plano įvykdymas

1. Įteisintų pramoninės nuosavybės objektų skaičiaus didėjimas.

2. Įgyvendinus Pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos ir Visuomenės švietimo planus, didesnė visuomenės dalis bus informuota apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes.

28. Specialioji programa tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti pramoninės nuosavybės objektų apsaugos srityje (Programą vykdys Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras)

Vykdyti tarptautinius ir regioninius įsipareigojimus pramoninės nuosavybės apsaugos srityje

1. Suteikiant platesnės pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos galimybes, bus vykdomi 3 ES ir tarptautiniai įsipareigojimai:

 Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo nuostatos (nuo 1997 m.);

 Patentinės kooperacijos sutarties (PCT) nuostatos (nuo 1994 m.);

 Europos patentų konvencijos (EPK) nuostatos (nuo 2004 m.).

2. Įgyvendinus Pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos ir Visuomenės švietimo planus, didesnė visuomenės dalis bus informuota apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes.

29. Nacionalinės metrologijos politikos įgyvendinimo kontrolė

(Programą vykdys Lietuvos metrologijos inspekcija)

1. Užtikrinti efektyvią teisinę metrologinę prekių kiekio priežiūrą bei fasuotų prekių ir matavimo indų rinkos priežiūrą

1. Prekių kiekio patikrinimų skaičius – 850.

2. Santykinis prekių kiekio pažeidimų skaičius per kalendorinius metus – iki 30,0 proc.

2. Užtikrinti efektyvią teisinę metrologinę matavimo priemonių priežiūrą bei matavimo priemonių rinkos priežiūrą

1. Matavimo priemonių būklės ir naudojimo patikrinimų skaičius – 4050.

2. Santykinis matavimo priemonių būklės ir naudojimo pažeidimų skaičius, per kalendorinius metus – iki 28,9 proc.

 

3. Užtikrinti operatyvų vartotojų skundų nagrinėjimą, siekiant užkirsti kelią jų teisių pažeidimams teisinės metrologijos srityje

 

1. Išnagrinėta vartotojų skundų dėl teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų – 100 proc.

2. Santykinis pasitvirtinusių vartotojų skundų dėl teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų skaičius, per kalendorinius metus iki 63 proc.

 

1. Sukurta Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos (toliau – Taryba) administracijos struktūra, kuri leidžia pilnai įgyvendinti Tarybai numatytas funkcijas (centras + regionas + seniūnija ir atvirkščiai).

2. Apskundus Tarybos sprendimus teismui, laimėtų bylų skaičius (%) didės iki 85 %. (2006 m. – 80 %)

 

30. Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimas

(Programą vykdys Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos)

1. Stiprinti Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos administracinius gebėjimus

2. Užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą visose vartojimo srityse

3. Bus įgyvendintos priemonės, numatytos Tarybai 2007 metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos priemonių įgyvendinimo plane bei Valstybinėje 2007–2010 metų vartotojų teisių apsaugos strategijoje.

4. Patobulintas bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Europos Komisija, siekiant visapusiškai, nuosekliai ir kokybiškai ginti viešą Europos Sąjungos vartotojų interesą pagal 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2004/2006 „Dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo“.

5. Lietuvos teisės aktai vartotojų teisių apsaugos srityje suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir įgyvendinami.

6. Didės vykdytų vartotojų švietimo (mokymų, seminarų, leidinių) ir informavimo (straipsnių, pranešimų seminaruose, TV ir radijo laidų) priemonių skaičius. Vartotojų švietimas ir informavimas suteiks galimybę vartotojams gauti informaciją apie prekes ir paslaugas, jų teises ir pareigas, ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.

31. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės ir teisės aktų projektų ekspertizė

(Programą vykdys Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Pasiekti kuo aukštesnį nacionalinės teisės suderinimo su Europos Sąjungos teise lygį kartu užtikrinant, kad įgyvendinant savo įsipareigojimus būtų tinkamai atstovaujami ir ginami Lietuvos interesai

 

 

1. Lietuvos teisės aktų suderinimas su Europos Sąjungos teise.

2. Tinkamas Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymas.

3. Lietuvos interesų užtikrinimas priimant ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat atstovaujant Lietuvos Respublikos pozicijoms Europos teisminėse institucijose svarstomose bylose.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

I. TEISINGUMO MINISTERIJA

 

 

 

 

1. Teisinės sistemos tobulinimas

23422

 

 

143

2. Neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas

2150

 

 

 

3. Teismų materialinės bazės stiprinimas ir kompiuterizavimas

30300

 

 

 

4. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas

4440

 

 

 

5. Hipotekos registro plėtojimas

3354

 

 

89

6. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei kitų registrų informacinių sistemų plėtra ir eksploatavimas

5610

 

 

77

7. Naujų tyrimo metodų įdiegimas ir ekspertinė praktika

7495

 

 

163

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas

11391

 

 

27

9. Teismų sprendimų vykdymas

1239

 

 

 

10. Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą

1400

 

 

35

11. Teisėjų kvalifikacijos kėlimas

500

 

 

 

12. Visuomenės teisinis švietimas

540

 

 

 

13. Atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme

462

 

 

5

14. Dalyvavimas kuriant efektyvią nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje sistemą

428

 

 

10

15. Specialioji hipotekos įstaigų materialinės techninės bazės plėtojimo programa

3959

 

 

10

16. Specialioji ekspertizių atlikimo programa

150

 

 

2

17. Specialioji žurnalo „Teisės problemos“ leidybos programa

100

 

 

3

18. Specialioji smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo programa

100

 

 

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

97040

 

 

148*(564)**

II. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

 

 

 

 

19. Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas

155613

 

 

3930

20. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa

148

 

 

 

21. Statybos, projektavimo darbai ir ilgalaikio turto įsigijimas

16000

 

 

 

22. Personalo profesinis tobulinimas

1230

 

 

35

23. Kardomojo kalinimo ir bausmių vykdymo organizavimas

5073

 

 

97

24. Pensinis aprūpinimas

4028

 

 

 

25. Nuteistųjų užimtumo darbine veikla programa

1100

 

 

 

26. Specialioji mokamų paslaugų teikimo programa

90

 

 

4

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

183282

 

 

97 (4066)**

III. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIS PATENTŲ BIURAS

 

 

 

 

27. Nacionalinė pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje

2725

 

 

52

28. Specialioji programa tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti pramoninės nuosavybės objektų apsaugos srityje

3000

 

 

11 (12)***

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

5725

 

 

63 (64)***

IV. LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJA

 

 

 

 

29. Nacionalinės metrologijos politikos įgyvendinimo kontrolė

3549

 

 

58

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

3549

 

 

58

V. NACIONALINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARYBA PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS

 

 

 

 

30. Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimas

6521

 

 

70 (71)****

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

6521

 

 

70 (71)****

VI. EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

 

 

 

 

31. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės ir teisės aktų projektų ekspertizė

1731

 

 

24

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

1731

 

 

24

Kita svarbi informacija

 

 

 

 

* etatų skaičius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu ir jo padėjėjomis Europos Žmogaus Teisių teisme;

**etatų skaičius su pavaldžiomis įstaigomis

*** etatų skaičius su Lietuvos Respublikos teisėsaugos atašė pramoninės nuosavybės teisės klausimais Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje

**** etatų skaičius su Lietuvos Respublikos teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO Įžanginis žodis

 

2007 metais Lietuvos užsienio politikai daugiausia įtakos turės diskusijos dėl ES ateities, ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos, energetikos ir plėtimosi politikų formavimas; Rytų Europos ir kitų NVS valstybių pastangos plėsti bendradarbiavimą su ES ir NATO; Rusijos politika Nepriklausomų Valstybių Sandraugos erdvėje; politinė padėtis Baltijos regiono valstybėse; padėtis Artimuosiuose Rytuose, galima įsisenėjusių konfliktų eskalacija ir jos poveikis transatlantinių santykių būklei.

Šiame strateginiame plane iškeliamas prasmingas mūsų valstybės raidai ir jos ateičiai tikslas – įtvirtinti Lietuvą kaip regioninio bendradarbiavimo centrą. Tai numatoma pasiekti toliau plečiant bendradarbiavimą su Baltijos jūros regiono šalimis, stiprinant partnerystės ryšius su kitomis ES valstybėmis bei plėtojant Lietuvos veiklą ES kaimynystėje bei kituose pasaulio regionuose (Kaukazas, Ukraina, Moldova).

Plėtodami bendradarbiavimą su visais kaimynais, regioną darome saugesnį ir patogesnį gyventi žmonėms. Lietuva, naudodamasi narystės ES ir NATO patirtimi, jau išryškėjo kaip aktyvi „žaidėja“ Europos ir net pasaulio užsienio politikos lauke. Mūsų šalis tampa regioninių ir tarptautinių susitikimų vieta, ji aktyviai veikia spręsdama tarptautinei bendrijai aktualius klausimus. Tačiau ir toliau mums svarbu suaktyvinti viešąją diplomatiją, ieškoti veiklos nišų bendrojoje Europos Sąjungos ir NATO politikoje. Tarptautinė politika grindžiama teisės viršenybe, o tai ir lemia valstybės gerovę, kuri remiasi demokratija, geru valdymu ir pagarba žmogaus teisėms.

Tikėdami, kad Baltijos jūros regiono šalys išliks vienu sparčiausiai ekonomiškai augančiu ES regionu, turime nepamiršti ir būtinybės pritraukti daugiau užsienio investicijų ir išteklių. Šioje srityje konkuruodama su kitomis šalims Lietuva atsilieka, todėl esame numatę stiprinti Lietuvos ekonomiką diplomatinėmis priemonėmis.

Šiame strateginiame plane taip pat numatyta dar viena svarbi užduotis – pertvarkyti diplomatinio atstovavimo tinklą ir taip optimizuoti diplomatinę tarnybą. Pagal Lietuvos užsienio politikos prioritetus, išdėstytus Vyriausybės 2006 – 2008 metų programoje, didinsime ambasadų skaičių, siųsime daugiau diplomatų į mums svarbiausias politikos ir ekonomikos požiūriu šalis.

 

 

Užsienio reikalų ministras                                                                                          Petras Vaitiekūnas

______________

 

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

INSTITUCIJOS MISIJA:

Ministerijos misija – dalyvauti formuojant valstybės užsienio politiką, atstovauti Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtiems interesams ir juos ginti tarptautinėse organizacijose ir užsienio valstybėse.

 

INSTITUCIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Aktyviai veikti Europos Sąjungoje bei NATO, panaudojant narystę šiose organizacijose Lietuvos ir tarptautinės bendrijos labui.

1 efekto kriterijus – ES šalių parama prioritetinėms Lietuvos užsienio politikos kryptims.

2 efekto kriterijus – Užtikrintas Lietuvos suverenitetas, nacionalinis saugumas ir nacionalinių interesų įgyvendinimas kompetencijos ribose.

2. Įtvirtinti Lietuvą kaip regioninio bendradarbiavimo centrą, plėtojant geros kaimynystės ryšius, stiprinant strateginę partnerystę su Lenkijos Respublika, vystant bendradarbiavimą su Šiaurės Europos ir Baltijos šalimis, taip pat ES rytinėmis kaimynėmis – Rusijos Federacija, Baltarusija, Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo valstybėmis.

1 efekto kriterijus – Sustiprėjusi Lietuvos įtaka regione, išsiplėtę bendradarbiavimo ryšiai su regiono valstybėmis.

2 efekto kriterijus – Pažanga žmogaus teisių apsaugos ir pilietinės visuomenės plėtros srityje regiono valstybėse.

3. Skatinti Lietuvos ekonomikos spartesnę integraciją į Europos ir pasaulio rinkas, stiprinti šalies ekonominį saugumą ir didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą pasaulyje.

1 efekto kriterijus – Padidėjęs tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą iš europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių srautas, mln. Lt.

2 efekto kriterijus – Padidėjusios Lietuvos investicijos užsienyje, mln. Lt.

3 efekto kriterijus – Lietuvos įsijungimas į Europos infrastruktūrinius tinklus.

4 efekto kriterijus – Išaugęs Lietuvos eksportas į 50 konkurencingiausias (pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudaromą sąrašą) pasaulio valstybes, mln. Lt.

5 efekto kriterijus – Sustiprėję Lietuvos verslo administraciniai gebėjimai ir europinė kompetencija (investiciniai projektai ES).

4. Remti tarptautinės bendruomenės pastangas užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą per aktyvią veiklą tarptautinėse organizacijose bei vystomojo bendradarbiavimo politiką.

1 efekto kriterijus – Žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos plėtra pasaulyje.

2 efekto kriterijus – Lietuvos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje augimas.

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1.1. Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas.

(Programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)

1. Įsitvirtinti ir aktyviai veikti Europos Sąjungoje, siekti formuoti ES sprendimus ir atstovauti Lietuvos interesus ES darbo organuose.

1. ES institucijose, darbo grupių ir komitetų susitikimuose priimti Lietuvai palankūs ir į Lietuvos pateiktus pasiūlymus atsižvelgiantys sprendimai.

2. Lietuvos įsijungimas į Šengeno erdvę.

3. ES institucijų ir ES valstybių parama prioritetiniams energetikos ir transporto projektams.

4. Įgyvendintos Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje veiksmų plane numatytos priemonės.

5. Palankus visuomenės požiūris į šalies narystę ES (pagal visuomenės nuomonės apklausas).

 

2. Didinti Lietuvos saugumą, diplomatinėmis priemonėmis stiprinant saugumą transatlantinėje erdvėje.

1. Tarptautinės bendruomenės parama NATO atvirų durų politikai (NATO pareiškimų, sprendimų, remiančių atvirų durų politiką, skaičius – 55).

2. Energetinio saugumo klausimų įtvirtinimas NATO darbotvarkėje.

3. Užtikrintas Lietuvos energetinio saugumo interesų atstovavimas NATO (URM kompetencijos ribose).

4. Išaugusi NATO valstybių parama Adrijos chartijos, Ukrainos ir Gruzijos galimai narystei organizacijoje.

5. Aukštesnis visuomenės pritarimas Lietuvos dalyvavimui tarptautinėse misijose (pagal visuomenės nuomonės apklausas, 55 proc.).

 

3. Stiprinti Lietuvą kaip regioninio bendradarbiavimo centrą.

1. Intensyvūs santykiai su Baltijos ir Šiaurės Europos regiono šalimis (vizitų, bendrai parengtų iniciatyvų skaičius – 90 vizitų, 5 pareiškimai).

2. Bendrų Baltijos ir regiono šalių pareiškimų, pasiūlymų NATO ir ES susitikimams, į kuriuos buvo atsižvelgta, skaičius (5 pareiškimai).

3. Pasiektas esminis lūžis vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimais.

4. Lietuvos pirmavimas plėtojant geros kaimynystės ryšius su ES rytinėmis kaimynėmis (surengti Lietuvoje tarptautinio lygio renginiai (2 renginiai).

 

 

5. Iniciatyvos ES ir Rusijos bendriems veiksmams, susijusiems su Kaliningrado srities socialinės ir ekonominės plėtros plano parengimu.

6. Iniciatyvų, skirtų europinių vertybių ir demokratijos principų sklaidai Rytų Europoje, įgyvendinimas (5 iniciatyvos).

 

1. Užtikrintas Lietuvos ekonominio ir energetinio saugumo interesų atstovavimas ES ir dvišaliuose santykiuose su valstybėmis (URM kompetencijos ribose).

2. Energetinių ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo pradžia (Lietuvos-Lenkijos elektros tiltas; pasiektas susitarimas dėl užsienio partnerių dalyvavimo naujos atominės elektrinės statyboje sąlygų).

 

 

4. Diplomatinėmis priemonėmis stiprinti Lietuvos ekonominį ir energetinį saugumą, skatinti ūkio plėtrą ir konkurencingumą.

3. Lietuvos ūkio plėtrai palankių sprendimų, priimtų ES ir tarptautinėse organizacijose, pasiekimas (12 sprendimų).

4. Lietuvos įtraukimas į EBPO tarybai 2007 m. teikiamą sąrašą valstybių, galinčių tapti EBPO narėmis.

5. Sustiprėję Lietuvos verslo ryšiai su 50 konkurencingiausiomis (pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudaromą sąrašą) pasaulio valstybėmis.

6. Sustiprėję Lietuvos verslo administraciniai gebėjimai ir europinė kompetencija.

 

5. Aktyviai ginti Lietuvos interesus dalyvaujant tarptautinių organizacijų veikloje.

1. Lietuvai palankūs sprendimai, priimti tarptautinėse organizacijose (11 sprendimų).

2. Pasiektas teigiamas sprendimas dėl Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2010 m.

3. Sumažėjusi Lietuvos skola tarptautinėms organizacijoms (dalis URM biudžete – 2007 m. – 1,05 proc., 2008 m. – 1,00 proc.).

 

6. Užtikrinti skaidrią ir atvirą valstybės užsienio politiką, didinti Lietuvos autoritetą.

1. Stabili visuomenės parama Lietuvos užsienio politikos kursui (visuomenės nuomonės apklausų rezultatai).

2. Išaugusi informacijos apie Lietuvą pasiūla užsienyje (žiniasklaidos atstovų vizitai į Lietuvą, straipsnių apie Lietuvą skaičius, šalies kultūrą pristatančių renginių skaičius).

 

7. Optimizuoti diplomatinę tarnybą.

1. Sustiprintas diplomatinis atstovavimas ES, NVS ir kituose pasaulio regionuose.

2. Sustiprėję diplomatinės tarnybos administraciniai gebėjimai (tobulinusių kvalifikaciją darbuotojų skaičius, investicijos į administracinių gebėjimų stiprinimą).

3. Padidėję konsulinių pareigūnų gebėjimai dirbti Šengeno narystės sąlygomis (tobulinusių kvalifikaciją konsulinių pareigūnų skaičius).

4. Visuomenėje didėjantis pasitikėjimas diplomatine tarnyba (visuomenės nuomonės apklausų rezultatai).

1.7. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa.

(Programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)

1. Formuoti ir įgyvendinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką.

 

1. Didėjantis paramos ir pagalbos lyginamasis svoris URM biudžete (proc.).

2. Įgyvendintų vystomojo bendradarbiavimo programų ir projektų Afganistane skaičiaus didėjimas.

3. Įgyvendintų vystomojo bendradarbiavimo projektų Ukrainoje, Moldovoje ir Pietų Kaukaze skaičiaus didėjimas.

4. Didėjanti visuomenės parama vystomojo bendradarbiavimo politikai (visuomenės nuomonės apklausų rezultatai).

46.1. Specialioji Kaliningrado tranzito programa.

(Programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)

1. Užtikrinti sklandų supaprastintą Rusijos Federacijos piliečių tranzitą į Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją.

1.  Sklandžiai veikianti supaprastinto tranzito schema (keleivių apklausų rezultatai).

 

88.1. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa.

(Programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)

1. Užtikrinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių turto išlaikymą ir modernizuoti Lietuvos diplomatinių atstovybių materialinę bazę.

1. Išplėsta Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių techninė ir materialinė bazė.

______________

 

S 3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

I. UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA

 

 

 

 

1.1. Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas

234609

 

 

898

 

1.7. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa

8600

 

 

 

46.1. Specialioji Kaliningrado tranzito programa

13466

13466

 

99

88.1. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa

2600

 

 

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

259275

 

 

997

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

ŪKIO MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

NavickasNors pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikos augimas vis spartėja, tačiau verslas susiduria ir su naujo pobūdžio iššūkiais. Darbo jėgos emigracija, nepakankamos investicijos į inovacijas ir kiti faktoriai verčia ieškoti vis efektyvesnių ekonomikos augimą skatinančių ir ūkio konkurencingumą didinančių priemonių.

Ūkio ministerija turi kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką ūkio plėtrai bei taip užtikrinti visuomenės gerovę ir užimtumą. Ministerija, įvertinusi esamą ūkio raidos lygį ir reikalavimus, keliamus Lietuvai, kaip Europos Sąjungos narei, padeda Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti svarbiausius ūkio plėtros prioritetus, teikia pasiūlymus dėl ūkio plėtros strategijos.

Rengdama savo veiklos strateginį planą, ministerija remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, Ilgalaike Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategija, kuri yra Valstybės ilgalaikės raidos strategijos sudėtinė dalis. Už pastarosios strategijos formavimą, įgyvendinimą ir stebėseną atsakinga Ūkio ministerija. Kaip ir už pramonės ir verslo, energetikos bei prekybos plėtrą, strateginių prekių eksporto kontrolę, ne maisto produktų rinkos saugą, valstybės rezervą, turizmą, įmonių restruktūrizavimą. Ministerija numato šių didžiausių ūkio sektorių plėtros tikslus, dalyvauja kuriant teisinę ir ekonominę verslo plėtros aplinką, rengia ir įgyvendina ūkio plėtrai reikšmingas programas.

Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos programos nuostatas, ministerija sieks plėtoti viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) pajėgumus, sudaryti sąlygas verslui naudotis MTEP rezultatais bei pačiam investuoti į šią sritį. Ypač svarbus uždavinys – plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, skatinti žmonių verslumą. Be to, sieksime, kad Lietuvoje sukuriama nacionalinio produkto dalis vienam gyventojui būtų artima ES šalių vidurkiui, o įmonės būtų konkurencingos tarptautiniu mastu. Bus stiprinama ir nacionalinė inovacijų sistema. 2007–2009 m. periodu baigsis pirmasis ir prasidės naujas ES struktūrinės paramos panaudojimo etapas. Tai dar viena sritis, kuriai ministerija skirs ypatingą dėmesį – gaunamas ES paramos lėšas būtina panaudoti skaidriai ir efektyviai.

2007–2009 m. labai tikėtinos permainos ir energetikos srityje: sieksime užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą ir stabilumą, integruotis į ES energetines jungtis, priimsime sprendimus dėl dujų atsargų kaupimo, pradėsime naujos atominės jėgainės statybos darbus.

Taigi minimu laikotarpiu ministerijos laukia daug svarbių darbų ir juos atspindi šis Ūkio ministerijos strateginis veiklos planas.

 

 

Ūkio ministras                                                                                                                Vytas Navickas

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA:

Kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką, siekiant užtikrinti tolygią Lietuvos ūkio plėtrą ir gyventojų gerovės kilimą

ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. tikslas. „Užtikrinti ekonomikos augimą, gerinant aplinką verslui ir investicijoms“

Efekto kriterijai:

1. Bendrojo vidaus produkto realus prieaugis, proc.

*) Projekcijos.

Šaltinis: Finansų ministerija, 2006 m. gruodis

 

2. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų apimčių kitimas, mln. Lt

*) duomenys metų pradžiai

** Lietuvos bankas patikslino įmonių, kurios įtrauktos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, akcinio kapitalo vertę ir perskaičiavo 2005 m. ir 2006 m. sukauptų tiesioginių užsienio investicijų apimtis. 2001–2005 ir 2006–2009 m. duomenys nepalyginami, laiko eilučių nutrūkimas. 2008 m. projekcijoje yra įvertinta parduotos valstybės valdytos AB „Mažeikių nafta“ akcijos – 2,2 mlrd. litų.

Šaltinis: Statistikos departamentas (projekcijos 2007–2009 metams – Ūkio ministerijos)

3. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės realizuotos produkcijos apimčių kitimas, lyginant su praėjusiais metais, proc. (11 proc. padidėjimas kasmet);

 

*) Projekcijos.

Šaltinis: Statistikos departamentas (projekcijos Ūkio ministerijos)

 

4. Energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, proc. (1 proc. padidėjimas kasmet).

 

 
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Šaltinis: Energetikos agentūra

 

2. tikslas. „Skatinti smulkaus ir vidutinio verslo kūrimąsi ir plėtrą“

Efekto kriterijai:

1. Verslumo lygis (SVV įmonių skaičius 1000 gyventojų).

*) Projekcijos

Šaltinis: Ūkio ministerija

 

3. tikslas. „Remti aktyvesnį įmonių skverbimąsi į pasaulio rinkas, didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, skatinant inovacijų diegimą ir produktyvumo didėjimą“.

Efekto kriterijai:

1. Lietuvos ekonomikos konkurencingumo indeksas pagal Pasaulio banko reitingus 2007 m. – 39 vieta (2006 m. – 40);

2. Išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas, proc. (2007 m. 10,6 proc.).

 

*) projekcijos

**) kasyboje ir karjerų eksploatavime bei apdirbamojoje pramonėje

Šaltinis: Statistikos departamentas(projekcijos Finansų ministerijos)

4. tikslas. „Didinti energijos tiekimo saugumą ir naudojimo efektyvumą“.

Efekto kriterijai:

1. Energijos vartojimo efektyvumas 2006 m. išaugo 7 proc. (preliminarūs duomenys). Sukurta BVP vertė palyginamosiomis 2000 m. kainomis sunaudojus 1 toną kuro naftos ekvivalentu viršijo 8,1 tūkst. Lt. Prognozuojama, kad 2007–2009 metų laikotarpiu efektyvumas kasmet padidės 2 proc., o BVP vertė, sunaudojus 1 toną kuro naftos ekvivalentu, 2009 metais pasieks 8,6 tūkst. Lt.

2. Energijos tiekimo (gamybos, perdavimo, skirstymo) efektyvumas kasmet didės po 1 proc. (išskyrus 2007 m. – 0,1 proc., dėl Ignalinos AE planuojamo santykinai trumpo remonto periodo);

3. Ignalinos AE I-o bloko licencijos galiojimas (sustabdyto bloko saugi priežiūra iki 2013 m.).

5. tikslas. „Sudaryti sąlygas Lietuvos ūkio funkcionavimui ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis“

Efekto kriterijai:

1. Naftos produktų valstybės atsargų kaupimo grafiko vykdymas, proc. (kasmet laikomasi 100 proc.);

*) iki gruodžio 31 d.

**) iki liepos 31 d.

 

2. Sumažintos neigiamos pasekmės mobilizacijos, ekstremalių situacijų atveju ir ekonominės grėsmės sąlygomis

VALSTYBINIO TURIZMO DEPARTAMENTO PRIE ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA:

Dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės turizmo politiką, skatinančią dinamišką turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, racionalų ir subalansuotą turizmo išteklių naudojimą bei turizmo sektoriaus žmogiškųjų gebėjimų ugdymą, turizmo viešosios infrastruktūros plėtrą ir įgyvendinti turizmo plėtros priemones, užtikrinančias stabilų valstybės bei verslo pajamų iš atvykstamojo ir vietinio turizmo augimą.

VALSTYBINIO TURIZMO DEPARTAMENTO PRIE ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Plėtoti vidaus ir atvykstamąjį turizmą šalyje

Efekto kriterijai:

1. Turizmo sektoriaus pajamų padidėjimas (6 proc. 2007 m.).

 

Šaltinis: Lietuvos bankas (projekcijos – Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos)

 

2. Atvykstančių ir vietinių turistų skaičiaus padidėjimas Lietuvos apgyvendinimo įstaigose (6 proc. kasmet);

Šaltinis: Statistikos departamentas (projekcijos – Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos)

 

 

3. Užsienio turistų vidutinės viešnagės trukmės padidėjimas (2 proc. kasmet);

Šaltinis: Statistikos departamentas (projekcijos – Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos)

VALSTYBINĖS NE MAISTO PRODUKTŲ INSPEKCIJOS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA:

Apsaugoti šalies rinką ir piliečius nuo pavojingų ir netinkamos kokybės ne maisto produktų, vykdant rinkos priežiūrą bei ginant vartotojų teises.

VALSTYBINĖS NE MAISTO PRODUKTŲ INSPEKCIJOS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Užtikrinti efektyvią ne maisto produktų rinkos priežiūrą, suderintą su Europos Sąjungos teise.

Efekto kriterijus – produktų, atitinkančių saugos ir kokybės reikalavimus, dalis (2007 m. būtų 78 proc., 2008 m. – 79 proc., 2009 m. – 80 proc.).

VALSTYBINĖS ENERGETIKOS INSPEKCIJOS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA:

Kontroliuoti energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą, jų rekonstravimą ir statybą.

VALSTYBINĖS ENERGETIKOS INSPEKCIJOS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Siekti, kad statant ir eksploatuojant energetikos objektus bei energetikos įrenginius nebūtų pažeidžiami norminių teisės aktų reikalavimai, o šie objektai ir įrenginiai būtų eksploatuojami patikimai, efektyviai ir saugiai.

Efekto kriterijus – kasmet po 0,01 proc. sumažinti energetikos objektuose ir įrenginiuose padaromų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos veiklą, pažeidimų skaičių.

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTO PRIE ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA:

Sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų, išsaugoti ir plėtoti veiklą bei spartinti nemokių įmonių bankroto procesus.

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTO PRIE ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Sureguliuoti įmonių restruktūrizavimo ir įmonių bankroto procesus taip, kad įmonių restruktūrizavimo ir įmonių bankroto procedūros būtų vykdomos aiškiai, greitai, efektyviai ir skaidriai.

Efekto kriterijus – nemokių įmonių skaičiaus sumažėjimas, spartinant bankroto procedūras) (likviduotų dėl bankroto įmonių skaičius per metus).

Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos

 

______________

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Ūkio plėtros politikos įgyvendinimas

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą

1. Remiantis sistemingai vykdomos stebėsenos rezultatais parengtos ilgalaikių strateginių planavimo dokumentų naujos redakcijos: Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2020 metų ilgalaikės strategijos, Nacionalinės energetikos strategijos

2. Inovacijos ir konkurencingumo didinimas

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Didinti šalies įmonių konkurencingumą ir aktyvumą inovacijų srityje

 

1. Verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams, technologijų plėtojimui ir inovacijoms padidės nuo 0,2 proc. 2006 m. iki 0,24 proc. 2009 m. nuo BVP

2. Darbo našumas pramonėje padidės nuo 38,6 Lt/val. 2006 m. iki 46,7 Lt/val. 2009 m. vienam darbuotojui

3. Ekonominės plėtros programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

 

1. Skatinti Lietuvos verslo plėtrą ir šalies ekonomikos augimą, užtikrinant Lietuvos įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir gerinant Lietuvos ekonominį ir investicinį įvaizdį

1. Verslo paramos įstaigų, kuriose bus pagerinti paramos projektų administravimo ir viešųjų paslaugų gebėjimai, skaičius padidės nuo 100 2006 m. iki 150 2009 m.

2. Eksporto padidėjimas iš tiesiogiai realizuotų projektų padidės nuo 45 mln. Lt 2006 m. iki 55 mln. 2009 m.

4. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimas

(programą vykdys

Ūkio ministerija)

1. Įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis

1. Energijos transformavimo santykiniai nuostoliai 2007 m. sumažės 0,1 procentiniu punktu

2. Energijos transportavimo santykiniai nuostoliai 2007 m. sumažės 0,1 procentinio punkto

 

2. Kontroliuoti priemonių, būtinų branduolinės saugos lygiui užtikrinti, įgyvendinimą eksploatuojant Ignalinos AE ir ruošiantis jos uždarymui

1. Ignalinos AE antrojo bloko branduolinės saugos lygis 100 proc. tenkins sąlygas numatytas eksploatavimo licencijoje

5. Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimas

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Didinti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą visose šalies ūkio srityse

1. 2007 m. energijos intensyvumas sumažės 2 procentais

2. 2007 m. atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimas padidės 0,5 procento.

6. Veiksmų plano naftos sektoriuje įgyvendinimas

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Užtikrinti valstybės įsipareigojimų, nustatytų Investicijų sutartyje, įgyvendinimą

1. Bus įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 423-15 „Dėl Veiksmų plano patvirtinimo“

7. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (bendrojo finansavimo lėšos)

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Pasirengti radioaktyviųjų atliekų sutvarkymui ir palaidojimui Lietuvoje, įgyvendinant pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projektą

1. Bus pasirengta trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno projektavimui ir statybai (2007 m. 50 proc., 2008 m. 80 proc., 2009 m. 100 proc.)

 

8. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Užtikrinti tiesioginę paramą verslui, verslo aplinkos gerinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, skatinti viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrą

1. Įgyvendinus projektus, 2007–2008 m. bus pritraukta apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų (iš jų 2007 m. 50 mln. eurų)

2. Įgyvendinus projektus, renovuotose objektuose apie 30 proc. sumažės lyginamosios energijos sąnaudos (nuostoliai)

3.2007–2008 m. bus sukurti nauji arba išplėtoti esami 25 turizmo traukos centrai (iš jų 2007 m. – 10)

Skyrus paramą projektams, 2007–2008 m. bus sukurta 200 darbo vietų (iš jų 2007 m. – 100)

9. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Užtikrinti Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priemonių įgyvendinimą pagal Ūkio ministerijos kompetencijai priskirtas sritis (verslas, turizmas, energetika)

1. Organizuoti Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programose numatytų priemonių viešinimo ir informavimo apie galimybes pasinaudoti ES parama pagal Ūkio ministerijos kompetencijai priskirtas sritis renginiai

2. Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nustatytas ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. administravimo ir finansavimo taisykles, parengta Ūkio ministerijos kompetencijai priskirta teisinė ir procedūrinė bazė, reikalinga kvietimams teikti paraiškas pagal ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. priemones organizuoti

10. Specialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Efektyviai administruojant specialiąją Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programą, tęsti pasirengimą saugiai nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą

1. 2007 m. bus pradėti įgyvendinti 15 projektų, užtikrinančių aukštą branduolinės saugos lygį nutraukiant Ignalinos atominės elektrinės I-o bloko eksploatavimą

11. Specialiųjų lėšų programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Pagerinti ministerijos poreikių tenkinimą

1. Bus padengtos programos sąmatoje nurodytos išlaidos

12. Specialioji energijos taupymo projektų įgyvendinimo programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Skatinti energijos vartojimo efektyvumą, teikiant finansinę paramą energijos vartojimo efektyvumą didinančių projektų įgyvendinimui

1. Įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus, renovuotuose objektuose 2007 m. planuojamas 35 proc. lyginamųjų energijos sąnaudų sumažėjimas

13. Specialioji eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Išlaikyti esamus eksporto į trečiąsias valstybes ir prekių išvežimo į ES augimo tempus

 

1. Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas padidės 4–5 proc.

 

14. Specialioji smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti verslą, skatinti verslumą ir mažų bei vidutinių įmonių konkurencingumą

 

1. Naujai įregistruotų SVV įmonių skaičius 2006–2009 metais padidės 5,8 proc. (nuo 5100 2006 m. iki 5200 2007 m.).

2. Mažose ir vidutinėse įmonėse dirbančiųjų skaičius bendrame šalies dirbančiųjų skaičiuje išaugs nuo 70,0 proc. 2006 m. iki 70,3 proc. 2007 m.

15. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos verslui programa

(programą vykdys Ūkio ministerija

1. Užtikrinti tinkamą tiesioginės paramos verslui, paramos verslo aplinkos gerinimui, paramos energijos vartojimo efektyvumo didinimui, viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtros skatinimui administravimą

1. Administruojamos paramos apimtis pagal su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjais sudarytas sutartis programos įgyvendinimo laikotarpiu pasieks 100 proc. nuo BPD 2004–2006 m. nustatytos sumos

 

16. Specialioji valstybės rezervo naudojimo programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Sukaupti ir tvarkyti ūkio ministerijai priskirtą valstybės rezervą, koordinuoti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo kaupimą ir tvarkymą

1. Bus sukaupti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti valstybės rezervo materialiniai ištekliai, vykdomas jų saugojimas ir atnaujinimas.

2. Įvertinus sukauptus materialinių išteklių resursus, nustatytus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintas užduotis, bus palaikomas civilinės saugos ir kitų gelbėjimo tarnybų funkcionavimas mobilizacijos, ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis

17. Specialioji valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa (programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Sukaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir nacionalinės teisės reikalavimus

1. 2007 m. papildomai sukauptos 3,5 dienos vidutinio vartojimo naftos produktų atsargos, t. y. 2007 metų pabaigoje valstybės lėšomis bus sukaupta 38 dienų naftos produktų valstybės atsargų

18. Specialioji investicijų skatinimo programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Skatinti Lietuvos verslo plėtrą ir šalies ekonomikos augimą, pritraukiant tiesiogines vidaus ir užsienio investicijas

1.2007 m. pritraukta 50,0 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų.

2.2007 m. sukurta 200 ilgalaikių (ne mažiau kaip 5 metams) kvalifikuoto darbo vietų.

3.2007 m. įrengti 3 pramoniniai parkai

19. Specialioji smulkiojo ir vidutinio verslo mikrokreditavimo programa

(programą vykdys Ūkio ministerija)

1. Padidinti išorinių finansavimo šaltinių smulkiajam ir vidutiniam verslui prieinamumą

1. Mikroįmonių apyvarta padidės nuo 12700 mln. litų 2006 m. iki 13000 mln. litų 2007 m.

20. Nacionalinė turizmo plėtojimo programa

(programą vykdys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos)

1. Sukurti racionalią turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą.

2. Sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią turizmo paslaugų plėtrą.

3. Išplėsti turizmo galimybių pristatymą vidaus ir tarptautinėse rinkose

4. Panaudoti IT galimybes turizmo informacijos sklaidai.

1. Bus parengti 3 nacionalinio ir regioninio lygmens turizmo planavimo dokumentai.

2.2,5 proc. išaugęs turistų nakvynių skaičius Lietuvoje (2006 m. prognozuojamas turistų nakvynių skaičius 4,55 mln.)

3. Bus dalyvaujama 3 tarptautinių organizacijų veikloje.

4. Naudojant IT bus pateikta atnaujinta ir aktuali informacija apie turizmo sektoriaus naujienas, išteklius paslaugas (viso 580)

21. Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimas ir rinkodara (programą vykdys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos)

1. Formuoti atvykstamojo turizmo plėtrai palankų Lietuvos turizmo įvaizdį.

1. Bus įsitvirtinta naujose atvykstamojo turizmo rinkose (po 1 šalį kasmet)

22. Dalyvavimas vykdant strateginį šalies turizmo veiklos planavimą ir įgyvendinant valstybės turizmo politiką

(programą vykdys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos)

1. Dalyvauti formuojant valstybės turizmo politiką ir ją įgyvendinti.

1. Atvykstamojo turizmo pajamų padidėjimas 6 proc. (2006 m. – 2,71* mlrd. litų)

23. Rinkos kontrolė

(programą vykdys

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos)

Užtikrinti, kad vartotojui būtų teikiamos saugios, tinkamai paženklintos ir kokybiškos ne maisto prekės ir paslaugos

1. 73 procentai patikrintų gaminių, atitiks nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus

2. 46 procentai patikrintų paslaugų atitiks nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus

24. Laboratoriniai bandymai vykdant rinkos priežiūrą

(programą vykdys

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos)

Laboratoriniais tyrimais nustatyti atrinktų ne maisto produktų atitiktį nustatytiems reikalavimams

1. Naftos produktų ir biodegalų bandinių skaičius – 1000

2. Kitų gaminių bandinių skaičius – 420

 

25. Specialioji produktų kokybės kontrolės programa

(programą vykdys

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos)

Užtikrinti įmonių, su kuriomis sudarytos sutartys, realizuojamos produkcijos kokybės kontrolę. Užtikrinti ūkio subjektų, vartotojų užsakymų atlikti kokybės ekspertizę vykdymą

1. Kokybės reikalavimų užtikrinimas AB „ACHEMA“ procentais- 100.

2. Pripažintų kokybės ekspertizių procentas nuo atliktų – 100.

 

26. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinės kontrolės vykdymo programa

(programą vykdys Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos)

Atlikti energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinę kontrolę

1. Bendrų elektros tiekimo metinių sąnaudų (nuostolių) sumažėjimas visų įtampų elektros tinkluose 0,01 procentiniu punktu, lyginant su praėjusiais metais

27. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų

(programą vykdys Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos)

Specialiomis lėšomis prisidėti prie Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinės kontrolės vykdymo programos priemonių įgyvendinimo

1. Bendrų elektros tiekimo metinių sąnaudų (nuostolių) sumažėjimas visų įtampų elektros tinkluose 0,01 procentiniu punktu, lyginant su praėjusiais metais

28. Įmonių restruktūrizavimas ir bankrotas

(programą vykdys Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos)

1. Palengvinti laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms palengvinti restruktūrizavimo sąlygas ir spartinti nemokių įmonių bankroto procesus

 

1. Per metus dvejose įmonėse, turinčiose laikinų finansinių sunkumų, bus pradėtas restruktūrizavimo procesas.

2. Vidutinė įmonių bankroto procesų trukmė (skaičiuojama baigtų įmonių bankroto procesų per laikotarpį nuo 1993 m. iki 2007 m. pabaigos) bus ne didesnė kaip 25 mėnesiai.

______________

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

2007-ieji METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

1.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

2.

iš viso

iš jų ES lėšos

ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAS

ŪKIO MINISTERIJA

 

 

 

 

3. Ūkio plėtros politikos įgyvendinimas

31.547,0

 

 

271*

4. Inovacijos ir konkurencingumo didinimas

11.912,0

 

 

 

5. Ekonominės plėtros programa

4.500,0

 

 

 

6. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimas

7.621,0

 

 

 

7. Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimas

1.956,0

 

 

 

8. Veiksmų plano naftos sektoriuje įgyvendinimas

1.989,0

 

 

 

9. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (bendrojo finansavimo lėšos)

46,0

 

 

 

10. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

205.665,0

181.792,0

436.701,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

11. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

104.980,0

89.233,0

 

 

12. Specialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa

88.555,0

65.603,0

28.030,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

13. Specialiųjų lėšų programa

300,0

(spec. lėšos)

 

74,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

14. Specialioji energijos taupymo projektų įgyvendinimo programa

906,0

(spec. lėšos)

 

 

10.815,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

15. Specialioji eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo programa

8.536,0

 

481,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

16. Specialioji smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo programa

15.139,0

 

889,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

17. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos verslui programa

5.653,0

 

962,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

18. Specialioji valstybės rezervo naudojimo programa

660,0

 

5.255,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

19. Specialioji valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa

55.060,0

 

 

 

20. Specialioji investicijų skatinimo programa

17.000,0

 

13.910,0

(pereinantis lėšų likutis)

 

21. Specialioji smulkiojo ir vidutinio verslo mikrokreditavimo programa

 

 

460,0

 

 

Iš viso Ūkio ministerijos programoms:

562.025,0

336.628,0

497.577,0

271*/251

II. Asignavimų valdytojas

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

 

 

 

 

22. Nacionalinė turizmo plėtojimo programa

2.582,0

 

 

 

23. Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimas ir rinkodara

5.838,0

 

 

 

24. Dalyvavimas vykdant strateginį šalies turizmo veiklos planavimą ir įgyvendinant valstybės turizmo politiką

1.910,0

 

 

23

Iš viso Valstybinio turizmo departamento programoms:

10.330,0

 

 

23

III. Asignavimų valdytojas

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos

 

 

 

 

25. Rinkos kontrolė

6.106,0

 

 

103

26. Laboratoriniai bandymai vykdant rinkos priežiūrą

2.056,0

 

 

4

27. Specialioji produktų kokybės kontrolės programa

130,0

(spec. lėšos)

 

52,0

(pereinantis lėšų likutis)

2

Iš viso Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos programoms:

8.292,0

 

52,0

109

IV. Asignavimų valdytojas

Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos

 

 

 

 

28. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinės kontrolės vykdymo programa

5.589,0

 

 

122

29. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų

1.000,0

(spec. lėšos)

 

 

 

Iš viso Valstybinės energetikos inspekcijos programoms:

6.589,0

 

 

122

V. Asignavimų valdytojas

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos

 

 

 

 

30. Įmonių restruktūrizavimas ir bankrotas

1.556,0

 

 

25

Iš viso Įmonių bankroto valdymo departamento programoms:

1.556,0

 

 

25

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

SukysPastaraisiais metais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, nuosekliai vykdydama narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus vidaus reikalų srityje, įgyvendina ir savo misiją – tarnauti visuomenei garantuojant jos saugumą, vykdant veiksmingą ir profesionalų, informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą, sudarant prielaidas tolygiai ir subalansuotai regionų plėtrai.

Pagrindinės mūsų veiklos gairės yra numatytos jau patvirtintose ilgalaikėse Viešojo saugumo plėtros, Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų, Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijose. Įgyvendinant jas didžiausias dėmesys bus skiriamas keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos tikslams.

Formuodama visuomenės saugumo valstybės politiką ir organizuodama jos vykdymą, ministerija nuosekliai sieks, kad šalies gyventojai būtų saugesni.

Viešojo administravimo plėtros srityje dėmesys bus sutelktas į strateginio tikslo –optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę – įgyvendinimą, ir į jo galutinį rezultatą – padidinti gyventojų pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.

Formuodama ir dalyvaudama įgyvendinant regioninės plėtros politiką ministerija sieks, kad regionų ekonominiai ir socialiniai skirtumai palaipsniui mažėtų.

2007 metais toliau bus kuriamos Europos Sąjungos ir Šengeno sutarties reikalavimus atitinkančios valstybės sienos kontrolės ir migracijos procesų valdymo sistemos. Tai leis Lietuvoje užtikrinti naujų išorinių Europos Sąjungos sienų saugumą, Lietuvai tinkamai pasirengti įsilieti į Šengeno erdvę.

Vidaus reikalų ministerija ir toliau sieks užtikrinti racionalų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir kitos paramos, skirtos vidaus reikalų sričiai, planavimą ir administravimą, skaidrų ir efektyvų jų panaudojimą.

Sąžiningas ir pasiaukojamas vidaus reikalų sistemos institucijų darbuotojų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų darbas, tarnavimas visuomenei neabejotinai padės užtikrinti valstybėje tvarką ir saugumą, plėtoti demokratiją.

 

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                               RAIMONDAS ŠUKYS

______________

 

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS (TOLIAU – VRM) MISIJA

Tarnauti visuomenei garantuojant jos saugumą, veiksmingą ir profesionalų, informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą bei sudarant prielaidas tolygiai ir subalansuotai regionų plėtrai.

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI

1. Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.

2. Optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.

3. Sukurti Europos Sąjungos ir Šengeno sutarties reikalavimus atitinkančias valstybės sienos kontrolės ir migracijos procesų valdymo sistemas.

4. Sudaryti prielaidas tolygiai ir darniai regioninei plėtrai.

Efekto kriterijai

1. Saugiai besijaučiančių gyventojų skaičiaus didėjimas, proc. (planas):

2. Didėjantis gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, proc. (planas):

3. Pagrindinių viešųjų paslaugų, pasiekiamų internetu, dalis, proc. (planas):

 

 

4. Įgyvendintų Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano priemonių dalis, proc. (planas):

 

 

5. Regionų ekonominės sanglaudos didėjimas (regionų ekonominių skirtumų mažėjimas), proc.* (planas):

*– Rodiklis lyginamas su 2004 metų ekonominės sanglaudos rodikliu. Įvertinant tai, kad Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiami duomenys apie bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodiklį Lietuvos apskrityse, kuris naudojamas ekonominės sanglaudos rodiklio skaičiavimui, vėluoja beveik metus, 2006 metų rodiklį bus galima apskaičiuoti tik 2007 m. pabaigoje.

 

 

6. Regionų socialinės sanglaudos didėjimas (regionų socialinių skirtumų mažėjimas), proc. (planas):

 

POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VRM MISIJA

Saugoti ir gerbti asmens teises ir laisves, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, pagal kompetenciją formuoti saugią aplinką bei vykdyti veiksmingą nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir tyrimą.

POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VRM STRATEGINIAI TIKSLAI

1. Aktyvinti bendradarbiavimą su visuomene, rengti ir įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos programas ir priemones bei tobulinti ryšių su visuomene sistemą ir gerinti policijos įvaizdį.

2. Stiprinti sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat nusikalstamų veikų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, narkotikais bei nusikaltimų, kuriais padaroma didelė žala asmenims ir valstybei, užkardymą, atskleidimą ir tyrimą.

3. Plėtoti Lietuvos policijos bendradarbiavimą su Europos Sąjungos ir kitų valstybių policija bei pagal kompetenciją įgyvendinti Europos Sąjungos ir Šengeno sutarties keliamus reikalavimus teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

Efekto kriterijai

1. Didėjantis visuomenės pasitikėjimas policija, proc. (planas):

 

2. Didėjanti ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis, proc. (planas):

 

 

3. Didėjantis policijos darbuotojų, apmokytų praktinėje veikloje taikyti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, skaičius, (planas):

 

 

4. Didėjantis policijos pareigūnų, dalyvavusių ir dalyvausiančių tarptautinėse misijose ir įgijusių tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, skaičius, (planas):

 

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VRM MISIJA

Užtikrinti visuomenės, materialiojo turto ir aplinkos apsaugą ekstremalių situacijų atvejais ir organizuoti ekstremalių situacijų prevenciją bei spręsti civilinės saugos užtikrinimo klausimus.

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VRM STRATEGINIS TIKSLAS

Modernizuoti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, kad ekstremalių situacijų metu visuomenei būtų laiku suteikiama kvalifikuota pagalba.

Efekto kriterijai

1. Sumažėjęs gaisruose žuvusių žmonių skaičius (planas):

 

 

2. Vidutinis pagalbos atvykimo laikas, min. (planas):

 

min.

 

3. Visuomenės pasitikėjimas tarnyba, proc. (planas):

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE VRM MISIJA

Stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą ir šalies nacionalinį saugumą, užtikrinant tinkamą sausumos ir jūros sienų apsaugą, atvykstančių į šalį ir išvykstančių iš jos asmenų pasienio tikrinimą oro, jūrų, upių uostų ir sausumos pasienio kontrolės punktuose.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE VRM STRATEGINIS TIKSLAS

Pasiekti Europos Sąjungos (Šengeno sutarties) reikalavimus atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos lygį.

Efekto kriterijus

1. Santykinis, lyginant su 2005 m. (100 proc.), užfiksuotų valstybės sienos pažeidimų skaičius, proc. (planas):

 

FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE VRM MISIJA

Apsaugoti valstybės finansų sistemą atskleidžiant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.

FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE VRM STRATEGINIS TIKSLAS

Tobulinant veiklos metodus mažinti finansinių nusikaltimų neigiamą poveikį valstybės finansams.

Efekto kriterijus

Ištirtos nusikalstamos veikos finansų sistemai, proc. nuo užregistruotų nusikalstamų veikų (planas):

 

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VRM MISIJA

Saugoti valstybės vadovus bei kitus asmenis, kuriuos saugoti įpareigoja galiojantys teisės aktai.

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VRM STRATEGINIS TIKSLAS

Užtikrinti aukštą Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko bei asmenų, pavaduojančių Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių bei kitų asmenų, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga, apsaugos lygį.

Efekto kriterijus

1. Asmenų apsaugai nustatytų reikalavimų vykdymas, proc. (planas):

 

2. Objektų apsaugai nustatytų reikalavimų vykdymas, proc. (planas):

 

 


S 2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė

(programą vykdys VRM)

1. Formuoti viešojo saugumo užtikrinimo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją ir organizuoti jos įgyvendinimą.

1. Bus sėkmingai įgyvendintos patvirtintų planų ir programų priemonės.

2. Pagal atliktus tyrimus bus įvertinta visuomenės saugumo būklė, teisėsaugos institucijų veikla. Teisėsaugos institucijoms bus pateikti siūlymai, kaip pagerinti jų veiklą, teikti geresnės kokybės paslaugas.

3. Bus organizuojami konkursai, skirti nustatyti geriausius įgyvendinamus ar jau įgyvendintus nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektus (programas) ir paskatinti jų autorius.

4. Visuomenei bus pateikiama profesionali informacija apie tai, ko reikėtų vengti, kad nebūtų tampama nusikaltimo aukomis ir apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis ir prostitucija.

 

2. Sukurti skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą, pagrįstą informacinėmis technologijomis.

1. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių plano priemonės bus įvykdytos 100 proc.

2. Siekiant gerinti viešųjų paslaugų kokybę, bus parengti norminių teisės aktų projektai ir įgyvendintos atitinkamos priemonės.

3. Bus sudarytos sąlygos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovams aktyviau dalyvauti priimant savivaldybėse sprendimus.

 

3. Plėtoti saugių informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) infrastruktūrą, skatinti viešųjų paslaugų teikimą naudojant skaitmenines technologijas.

1. Dalis pagrindinių viešųjų paslaugų bus teikiama aukščiausiu įmanomu perkėlimo į internetą brandos lygiu.

2. Bus plėtojama saugumo reikalavimus atitinkanti IRT infrastruktūra (didinamas informacinių sistemų, elektroninę informaciją perduodančių Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu, skaičius).

3. Bus sėkmingai įgyvendintos Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinėje strategijoje iki 2008 metų numatytos priemonės.

4. Bus surengti elektroninės informacijos saugos mokymai. Planuojama surengti po 2 seminarus valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis

 

4. Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai.

1. Bus sudarytos sąlygos tolygesnei teritorinei ekonominei plėtrai siekiant teritorinių netolygumų išlyginimo ir didesnės ekonominės sanglaudos.

2. Apskritims, kuriose vidutinis gyvenimo standartas (apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus) yra žemesnis nei 75 procentai samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus šalyje ir kuriose nedarbo lygis yra daugiau kaip 35 procentais aukštesnis už vidutinį metinį šalies nedarbo lygį, bus sudarytos sąlygos mažinti teritorinius netolygumus pagal šiuos rodiklius ir siekti aukštesnio teritorinės socialinės sanglaudos lygio Lietuvoje.

 

5. Užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos administracijos funkcijų vykdymą.

1. Bus sėkmingai ir laiku įvykdytos Vyriausybės programos, VRM veiklos pagrindinių priemonių plano priemonės ir Seimo bei Vyriausybės pavedimai.

2. Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūros plėtra ir bendrųjų sistemos funkcijų vykdymas

(programą vykdys VRM)

1. Užtikrinti programoje dalyvaujančių įstaigų prie VRM funkcijų vykdymą.

1. Bus sėkmingai ir laiku įvykdytos Vyriausybės programos, VRM veiklos pagrindinių priemonių plano priemonės ir Seimo bei Vyriausybės pavedimai.

 

2. Pagerinti gyventojų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, užtikrinant patikimą ir greitą jų aprūpinimą informacija, bei pasirengti prisijungimui prie Šengeno informacinės sistemos.

 

1. Pagerės gyventojų aptarnavimas viešojo administravimo institucijose, kurios gauna duomenis iš Vidaus reikalų informacinės sistemos ir naudojasi Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo paslaugomis. Palyginus su 2006 metais, sumažės šių institucijų kompiuterių ir ryšių technikos sutrikimų skaičius, o jų pašalinimo trukmė sumažės 8 proc.

2. Bus užbaigtas pasirengimas prisijungti prie antros kartos Šengeno informacinės sistemos. Šengeno konvencijos 94 straipsnyje minimi duomenys bus 100 proc. suderinti su Vidaus reikalų informacinėje sistemoje kaupiamais duomenimis.

3. Bus tęsiamas valstybės tarnautojų mokymas pagal Europos Sąjungoje galiojančius standartus. Palyginus su 2006 metais, 40 proc. padidės Informatikos ir ryšių departamente prie VRM dirbančių specialistų, pasirengusių dirbti su antros kartos Šengeno informacine sistema, skaičius.

 

 

3. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymo tobulinimas

(programą vykdys VRM)

1. Įgyvendinti valstybės politiką laisvo asmenų judėjimo, vizų, prieglobsčio ir migracijos srityse, plėtoti asmens dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimo sistemą, modernizuoti esamas ir kurti naujas su Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymu susijusias duomenų bazes ir registrų sistemas, tobulinti valstybės valdžios, valdymo įstaigų ir institucijų, taip pat piliečių ir užsieniečių aptarnavimą.

1. Pagerės asmens dokumentų išdavimo procedūrų kokybė, bus įdiegtos pažangiausios naujovės kompiuterizuojant asmens dokumentų gamybą ir jų išdavimo procesą, dokumentai bus labiau apsaugoti nuo klastojimo.

2. 2007 metais priimtų sprendimų, laikantis teisės aktų nustatytų terminų, rodiklis pakils iki 98 proc.

3. Palyginus su 2006 metais, išduotų pasų su biometriniais duomenimis kiekis padidės iki 50 proc.

4. 2007 metais teismų atmestų pareiškėjų skundų skaičius dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų padidės 2 proc.

5. Gyvenamosios vietos deklaravimo ir apskaitos funkcija bus perduota savivaldybėms.

4. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (Bendrijos iniciatyvai INTERREG įgyvendinti)

(programą vykdys VRM)

1. Kelti ir stiprinti Lietuvos regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį bei mažinti pasienio regionų plėtros netolygumus.

1. Įgyvendinus Europos Bendrijų iniciatyvos INTERREG, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo bei Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programas, pasienio regionuose pagerės Lietuvos regionų plėtra, stiprės ekonominis ir socialinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir kt. Europos Sąjungos šalimis ir išorinio pasienio teritorijomis, padidės socialinė ir ekonominė sanglauda ir gyvenimo kokybė pasienio teritorijose.

2. Padidėję informacijos, žmonių srautai darys teigiamą įtaką bendruomenių verslumui ir atvirumui investicijoms, bus sukurti nauji bendradarbiavimo tinklai bei raidos strategijos.

3. Plėsis tarptautinis Lietuvos regionų bendradarbiavimas. Lietuvos regionų plėtra bus orientuota į bendrą ES ekonominę ir žmogiškųjų resursų rinką, sumažės pasienio regionų socialinis ir ekonominis atsilikimas, padidės bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis per vidines ir išorines ES sienas.

5. Specialioji Šengeno priemonės programa (2007 metams finansavimas nenumatytas, programa bus vykdoma iš 2006 metais nepanaudotų lėšų likučių)

(programą vykdys VRM)

1. Užtikrinti Šengeno acquis reikalavimus atitinkančią išorinės ES sienos apsaugą.

 

1. Bus pastatytos ir rekonstruotos visos būtinos užkardos, jos visiškai atitiks Šengeno teisyno reikalavimus.

2. 2007 m. pažeidimų skaičius prie Lietuvos ES sienos, palyginus su 2006 m., sumažės 2–3 proc.

3. Pasienio rajonų policijos apylinkės inspektorių ir kinologų reagavimo laikas į VSAT prašymus, susijusius su nelegaliu išorinės ES sienos kirtimu, kaimo vietovėse neviršys 60 min.

6. Valstybės tarnybos politikos įgyvendinimas ir valdymo tobulinimas

(programą vykdys VRM.

1. Kurti profesionalią ir veiksmingą valstybės tarnybą.

1. Bus laiku ir sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės programos ir Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių planai valstybės tarnybos srityje.

2. Bus tobulinama valstybės tarnybos teisinė bazė, kuri nustatys aiškesnes ir skaidresnes valstybės tarnautojų vertinimo ir atrankos taisykles.

3. 51 proc. valstybės tarnautojų dalyvaus mokymuose, todėl padidės valstybės tarnybos profesionalumas ir jos gebėjimas tarnauti visuomenei.

4. 80 proc. valstybės tarnautojų tarnybinė veikla bus įvertinta labai gerai ir gerai, kas liudys apie mokymuose įgytų žinių pritaikymą darbe ir pasiektus geresnius veiklos rezultatus.

 

2. Gerinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus.

1. 4900 valstybės tarnautojų dalyvaus Lietuvos viešojo administravimo instituto ir Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ mokymuose, todėl pagerės valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai.

2. 81 proc. valstybės tarnautojų, dalyvavusių mokymuose Lietuvos viešojo administravimo institute ir Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre „Dainava“, bus patenkinti įgytomis žiniomis ir mokymo kokybe.

7. Ypatingų viešosios tvarkos situacijų kontrolė

(programą vykdys VRM)

1. Atkurti ir/ar užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, vykdyti suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimą, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą.

 

1. Per metus bus surengtos 7 privalomosios pratybos, kurių metu bus tobulinama Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų parengtis.

2. Bus užtikrinta 2 svarbių valstybės objektų apsauga ir pasirengta 3 papildomų apsaugai nuo 2008 m. sausio 1 d. 100 proc. bus užtikrinta konvojuojamų asmenų apsauga ir saugumas.

8. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų mokymas

(programą vykdys VRM)

1. Mokyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir kitus specialistus – gerinti jų profesinę kompetenciją ir ugdyti profesinius gebėjimus bei įgūdžius.

1. Bus parengta 170 kvalifikuotų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų.

2. Patobulins kvalifikaciją 6,8 proc. pirminės grandies policijos pareigūnų.

 

9. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinės garantijos (programą vykdys VRM)

1. Įgyvendinti iš valstybės biudžeto lėšų remiamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kitų teisės aktuose nustatytų tarnybų (Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, muitinės) pareigūnų, buvusiųjų pareigūnų socialines garantijas.

1. Bus užtikrintas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas 10250-čiai šios pensijos gavėjų.

2. Funkcionuos prevencinės sveikatos priežiūros prioritetu pagrįsta valstybės remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros sistema, apimanti efektyvias pareigūnų sveikatos problemų sprendimo priemones, kurių dėka laikinojo nedarbingumo dėl sveikatos sutrikimų atvejų skaičius, tenkantis 100 pareigūnų, sumažės iki 82.

10. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų (programą vykdys VRM)

1. Organizuoti VRM finansuojamų padalinių veiklą, gauti pajamas už teikiamas paslaugas, kurios kartu su valstybės biudžeto lėšomis būtų naudojamos padalinių pagrindinei veiklai vykdyti.

1. Padalinių, įgyvendinančių specialiąją programą, gautų specialiųjų lėšų lyginamasis dydis proc. nuo jiems patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms kitoms jų įgyvendinamoms programoms, sudarys 4,6 proc.

11. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

(programą vykdys VRM)

1. Sudaryti palankias sąlygas tolygesnei regioninei socialinei ekonominei plėtrai, įsisavinant 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas

1. Bus parengti teisės aktai ir kiti ES struktūrinės paramos panaudojimą reglamentuojantys dokumentai ir pasirengta ES struktūrinės paramos lėšų įsisavinimui, paramos sutarčių pasirašymui pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“.

2. Bus parengti teisės aktai ir kiti ES struktūrinės paramos panaudojimą reglamentuojantys dokumentai ir pasirengta ES struktūrinės paramos lėšų įsisavinimui, paramos sutarčių pasirašymui pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ intervencijos sritis, priskirtas VRM administruoti.

1. Šalies aukštesnės pakopos ir apskrityse veikiančių žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimus miestuose laiko bendras vidurkis bus ne ilgesnis negu 11 minučių.

2. Apskrityse veikiančių žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimus kitoje prižiūrimoje teritorijoje laikas bus ne ilgesnis negu 33 minutės.

3. Policijos surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis padidės 2 proc. nuo nustatytos turtinės žalos dydžio palyginti su praėjusiais metais.

4. Bus tęsiama Vilniaus m. VPK administracinio pastato ir areštinės rekonstrukcija.

5. Bus tęsiamas naujai įsteigtų PK pastatų įrengimas.

6. Bus tęsiami Ukmergės r. PK pastato statybos darbai.

7. Bus tęsiama Telšių r. PK pastato rekonstrukcija.

8. Bus tęsiama Anykščių r. PK pastato rekonstrukcija.

 

12. Teisėtvarkos užtikrinimas šalyje, policijai keliamų Europos Sąjungoje reikalavimų įgyvendinimas

(programą vykdys Policijos departamentas prie VRM)

1-10. Saugoti asmens teises bei teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką šalies teritorinėse policijos įstaigose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11. Siekti efektyvaus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat nusikalstamų veikų, sukeliančių platų atgarsį ar darančių didelę žalą valstybei bei asmenims, tyrimo ir tyrimo koordinavimo šalyje, organizuotų nusikalstamų grupuočių ir jų narių daromų ir padarytų nusikalstamų veikų užkardymo, atskleidimo ir tyrimo.

12. Užtikrinti eismo saugumą šalies mastu ir oficialių delegacijų bei vadovų lydėjimą, eskortavimą.

 

 

 

 

13. Įgyvendinti reikalavimus, būtinus užtikrinti visuomenės ir asmenų saugumą, visapusišką policijos veiklos aprūpinimą, formuoti policijos veiklos strategiją bei policijos personalo politiką.

14. Sudaryti tinkamas sąlygas policijos įstaigoms vykdyti policijos funkcijas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15. Vykdyti operatyvinę veiklą šalies mastu.

9. Bus tęsiama Zarasų r. PK pastato statyba.

1. Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) pareigūnų ištirtų nusikalstamų veikų dalis nuo visų LKPB užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus padidės nuo 61 proc. iki 64 proc.

2. Surastų asmenų, dėl kurių padarytos nusikalstamos veikos LKPB padaliniuose atliekamas ikiteisminis tyrimas, dalis nuo visų tokių LKPB ieškomų asmenų skaičiaus padidės nuo 25 proc. iki 26 proc.

 

1. Lyginant su 2004 m. 25 proc. sumažės žuvusiųjų keliuose skaičius.

2. 100 proc. bus tenkinamas poreikis ir užtikrinamas saugumas eskortuojant ir lydint oficialias užsienio šalių delegacijas ir aukščiausius Lietuvos Respublikos vadovus.

1. Bus parengtos Lietuvos policijos sistemos plėtros programoje numatytos programos.

 

 

 

 

 

1. Bus sukurti ir įdiegti 5 policijos žinybiniai registrai, būtini informacijos apsikeitimui su Nacionaline Šengeno informacine sistema.

2. 8 proc. teritorinių policijos įstaigų bus atnaujinta lokalių kompiuterinių tinklų aktyvinė įranga.

3. Bus atnaujinta kompiuterinė technika 10 proc. kompiuterizuotų darbo vietų.

4. Policijos pareigūnai 60 proc. nuo viso policijos pareigūnų skaičiaus bus aprūpinti nauja uniformine apranga pagal nustatytas normas ir asignavimus.

1. 92 proc. bus tenkinami vidaus reikalų sistemos padalinių, vykdančių operatyvinę veiklą, ir kitų operatyvinės veiklos subjektų poreikiai.

 

16. Užtikrinti liudytojų ir

nukentėjusiųjų apsaugą šalies mastu.

 

17. Atlikti objektų tyrimus pagal ikiteisminio tyrimo įstaigų užduotis ir ekspertizes pagal ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismų nutartis bei dalyvauti tiriant sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo vietas ir užtikrinti kriminalistinės technikos naudojimo kontrolę.

18. Teikti policijos įstaigoms ir kitoms šalies teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijoms mokslinę ir praktinę pagalbą kinologijos ir kriminalistinės odorologijos klausimais, tiriant nusikalstamas veikas bei vykdant jų prevenciją.

1. 100 proc. bus užtikrinta liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga.

 

1. 80 proc. bus tenkinamas teisėsaugos institucijų poreikis gauti kriminalistinių tyrimų specialisto išvadas.

 

 

 

 

 

 

 

1. 92 proc. bus tenkinamas šalies policijos įstaigų poreikis gauti kriminalistinius odorologinius tyrimus bei kriminalistinių tyrimų specialisto išvadas.

13. Policijos tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas

(programą vykdys Policijos departamentas prie VRM)

1. NĮgyvendinti efektyvų Lietuvos policijos bendradarbiavimą su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių policija užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas.

2. Įgyvendinti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir Šengeno acquis reikalavimus, užtikrinti visuomenės ir asmenų saugumą, visapusiškai aprūpinti policijos veiklą.

1. 100 proc. pagal nustatytus terminus bus atsakyta į užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pateiktus pavedimus (paklausimus), gautus Interpolo ir Europolo kanalais, užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas.

1. 14 proc. areštinių atitiks ES reikalavimus.

2. Pagal VSAT padalinių pranešimus, susijusius su nelegaliu išorinės ES sienos kirtimu, 100 proc. bus užtikrintas reagavimas į visus vykimo per sieną pažeidimus.

14. Policijos personalo profesinės kvalifikacijos tobulinimas

(programą vykdys Policijos departamentas prie VRM

1. Plėtoti policijos personalo kvalifikacijos tobulinimo procesą gerinant policijos personalo profesinę kompetenciją bei siekiant aukštesnės mokymo renginių kokybės.

 

1. 55 proc. bus tenkinamas policijos įstaigų poreikis darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui (2006 m. planas – 50 proc.).

Ne mažiau kaip 85 proc. mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavusių darbuotojų teigiamai vertins šių renginių naudingumą ir veiksmingumą (2006 m. planas – 80 proc.).

15. Kovos su terorizmu programa

(programą vykdys Policijos departamentas prie VRM)

1. Vykdyti asmens teisių ir laisvių apsaugą, slopinti geopolitinės aplinkos lemiamus išorinius rizikos veiksnius, iššūkius ir galimus pavojus bei vidaus rizikos veiksnius ir vidines krizes šalies mastu.

 

 

 

1. Įgyvendinti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 2007 metų priemones pagal kompetenciją.

1. 100 proc. bus užtikrinta policijos pareigūnų, tiesiogiai dalyvaujančių specialiose operacijose, nuolatinė kovinė parengtis (proc.). (2006 m. – 100 proc. (planas)).

2. 100 proc. bus užtikrinta Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vykdoma diplomatinių atstovybių patalpų ir konsulinių įstaigų išorės apsaugą (proc.).

1. Bus išaiškinta 5 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais, administracinių teisės pažeidimų, susijusių su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu bei vartojimu (2006 m. – 5 proc. (planas).

 

16. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa.

(programą vykdys Policijos departamentas prie VRM)

 

2. Bus ištirta ne mažiau kaip 72 proc. nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, nuo visų LKPB tirtų šios rūšies nusikalstamų veikų skaičiaus. (2006 m. – 70 proc. (planas)).

3. 90 proc. bus tenkinamas operatyvinės veiklos subjektų, kontroliuojančių neteisėtą narkotikų apyvartą, poreikis. (2006 m. – 90 proc. (planas)).

17. Specialioji Kaliningrado tranzito programa

(programą vykdys Policijos departamentas prie VRM)

1. Kontroliuoti tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių.

1. Bus 24 val. per parą užtikrinama nepertraukiama nelegaliai iš tranzitinio traukinio pasišalinusių asmenų kontrolė (paieška, sulaikymas, identifikavimas, pristatymas į policijos komisariatą).

2. 100 proc. policijos komisariatų, kurių teritoriją kerta pagrindiniai tranzito srautai, bei esančių prie vidinių ES sienų, policijos apylinkės inspektorių bus aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis, būtinomis tranzito kontrolei.

18. Specialiųjų funkcijų vykdymo programa

(programą vykdys Policijos departamentas prie VRM)

1. Vykdyti fizinių, juridinių asmenų turto bei asmenų fizinę apsaugą ir specialiąsias funkcijas.

1. Viešosios policijos apsaugos skyrių reagavimo grupių atvykimo į saugomus objektus ir butus, iš kurių buvo gauti apsauginės signalizacijos suveikimo signalai ir kurie yra miestuose bei rajonų centruose trukmė bus ne ilgesnė negu 6 minutės.

 

19. Ekstremalių situacijų valdymo sistemos organizavimas

(programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM)

1. Gerinti teikiamos visuomenei pagalbos kokybę ir didinti jos mastą modernizuojant tarnybos valdymą bei veiklos sistemą.

1. Bus sudarytos teisinės ir organizacinės sąlygos ekstremalių įvykių ir situacijų prognozavimui ir valdymui supaprastinti, panaikintas civilinės saugos sistemos elementų vykdomų funkcijų dubliavimas patobulinus teisės aktus, reglamentuojančius ekstremalių situacijų prevenciją ir valdymą.

2. Bus 100 proc. užtikrinta priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, tiesiogiai dalyvaujančių likviduojant incidentus, nuolatinė parengtis.

3. Vykdant gaisrų prevenciją, 50 proc. šalies objektų bus atlikti priešgaisriniai techniniai patikrinimai.

4. Vykdant visuomenės švietimą priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais šalies mastu bus surengtos 3 akcijos.

20. Materialinės techninės bazės plėtra

(programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM)

1. Sukurti šiuolaikinę valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos materialinę techninę bazę, leidžiančią vykdyti nustatytas funkcijas.

1. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos sugebės operatyviau ir saugiau gesinti gaisrus ir gelbėti žmones, atnaujinus 10 proc. tarnybos materialinę techninę bazę.

2. Vilniaus miesto ir rajono gyventojai bei svečiai, nelaimės atveju bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir pagalbos tarnybų trumpaisiais telefono ryšio numeriais kreipęsi dėl neatidėliotinos pagalbos suteikimo, galės operatyviai sulaukti koordinuotos visų reikalingų tarnybų pagalbos.

3. Bus atlikta 10 proc. pasirengimo darbų administruoti pagalbos skambučius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Civilinės saugos priemonių valstybės rezervo atnaujinimas (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM)

1. Papildyti ir atnaujinti civilinės saugos priemonių valstybės rezervą.

 

1. Civilinės saugos priemonių valstybės rezervas bus papildytas ir atnaujintas 10 proc.

22. Specialioji svarbių objektų apsaugos programa

(programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM)

1. Užtikrinti pavojingų objektų priešgaisrinę saugą.

1. Bus 100 proc. užtikrinta teikiamos pagalbos kokybė pavojinguose objektuose.

 

23. Specialioji paslaugų teikimo ir mokymo programa

(programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM)

1. Vykdyti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų profesinį rengimą ir kitų organizacijų darbuotojų mokymą priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais.

 

 

 

 

2. Atlikti mokslo tiriamuosius darbus gaisrų prevencijos srityje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Vykdyti gaisrinės gelbėjimo technikos bei įrangos techninį aptarnavimą, remontą bei išbandymus.

1. Užtikrinti, kad valstybės sienos teisinis režimas atitiktų ES reikalavimus ir stiprintų šalies nacionalinį saugumą.

1. Pagerės valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vykdomų funkcijų kokybė, kvalifikaciją patobulins ne mažiau kaip 9 proc. visų pareigūnų.

2. 2 proc. padidės kitų organizacijų apmokytų darbuotojų, atsakingų už civilinę ir priešgaisrinę saugą, skaičius.

1. Gaisrų kilimo priežasčių nustatymas padidės iki 65 proc. nuo bendro gaisrų skaičiaus.

2. Bus 100 proc. atlikti visų pateiktų statyboje naudojamų produktų ir gaminių gaisriniai bandymai ir pateiktos išvados užsakovams.

3. Bus 100 proc. atlikti visos pateiktos gaisrinės įrangos atitikties įvertinimai ir pateiktos išvados užsakovams.

1. Bus suremontuota 80 proc. visos pateiktos gaisrinės ir gelbėjimo technikos bei įrangos.

2. Bus atliktas techninis aptarnavimas 90 proc. visos pateiktos gaisrinės ir gelbėjimo technikos bei įrangos.

3. Bus 100 proc. atlikti visos pateiktos gaisrinės technikos ir įrangos atitikties įvertinimo bandymai bei pateiktos išvados užsakovams.

1. Bus 100 proc. užtikrintas kertančių valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių patikrinimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

 

24. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, Šengeno acquis reikalavimų sienų kontrolės srityje įgyvendinimas

(programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM)

 

 

2. Bus 100 proc. palaikomas valstybės sienos teisinis režimas, kuris leis užtikrinti, kad asmenys, padarę valstybės sienos, pasienio teisinio režimo ir kitus pažeidimus, bus identifikuoti ir sulaikyti.

3. Užtikrinant valstybės sienos kontrolę, bus nustatytas 10 proc. didesnis nei 2006 metais kontrabandos ir neteisėtai gabenamų akcizinių prekių sulaikymo atvejų skaičius.

25. Neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ir esančių joje, pasiprašiusių pabėgėlio statuso užsieniečių laikinasis apgyvendinimas, išlaikymas, priežiūra ir išsiuntimas į kilmės valstybes

(programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM)

1. Užtikrinti į Užsieniečių registracijos centrą priimtų užsieniečių priežiūrą, išlaikymą ir išsiuntimą į kilmės šalį, užkirsti kelią nelegalios migracijos plitimui per Lietuvą.

1. Bus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, suteikta teisinė pagalba ir kitos norminių teisės aktų nustatytos paslaugos visiems į Užsieniečių registracijos centrą priimtiems užsieniečiams.

2. Užsieniečių registracijos centro 1200 m² gyvenamajame plote bus sukurtos higienos normas atitinkančios sąlygos.

3. Bus 100 proc. užtikrinamas visapusiškas sprendimų dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas.

26. Personalo rengimas valstybės sienos apsaugai ir ginkluotai krašto gynybai, kvalifikacijos kėlimas

(programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM)

1. Parengti personalą vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždavinius ir dalyvauti ginkluotoje krašto gynyboje.

 

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos personalas bus parengtas atlikti pareigas vykstančių pokyčių sąlygomis (pagal ES reikalavimus), t. y., bus užtikrintas Šengeno teisyno reikalavimas skirti sienų kontrolei reikiamą skaičių tinkamai parengtų pareigūnų.

27. Valstybės sienos įrengimas

(programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM)

1. Lietuvos valstybės sienas demarkuoti tarptautinių sutarčių su gretimomis valstybėmis nustatyta tvarka, sukurti prie išorinės Europos Sąjungos sienos infrastruktūrą, leisiančią efektyviai kontroliuoti ir stebėti valstybės sieną.

1. Bus demarkuota ne mažiau kaip 95 proc. visos sausumos sienos tarptautinių sutarčių su gretimomis valstybėmis nustatyta tvarka.

 

28. Specialioji Kaliningrado tranzito programa

(programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM)

1. Užtikrinti Rusijos Federacijos tranzitiniais traukiniais vykstančių keleivių kontrolę bei sklandų (supaprastinto tranzito dokumento/supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento) schemos funkcionavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

1. Užtikrinti branduolinio energetikos objekto ir Ignalinos atominės elektrinės pagalbinių objektų fizinę apsaugą.

 

2. Suteikti kokybiškas paslaugas asmenims, įvežantiems į šalį autotransporto priemones, užkirsti kelią vogtų automobilių pervežimui bei įgyvendinti LR BPK nuostatas

1. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus bus patikrinta 100 proc. Rusijos Federacijos tranzitiniais traukiniais ir sausumos keliais vykstančių keleivių

1. Bus patikrinta 100 proc. asmenų (transporto priemonių), patenkančių į Ignalinos atominės elektrinės teritoriją.

29. Specialioji Ignalinos atominės elektrinės apsaugos ir kitų paslaugų teikimo programa

(programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM)

 

3. Sudaryti tinkamas darbo ir poilsio sąlygas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir jos struktūrinių padalinių personalui, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, mokymo ir kitokių renginių dalyviams.

4. Sudaryti tinkamas apgyvendinimo sąlygas laikantiems stojamuosius egzaminus Visagino pasieniečių mokykloje.

 

 

1. Tobulinti nusikalstamų veikų finansų sistemai ikiteisminį tyrimą.

 

2. Tobulinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

 

 

 

 

 

3. Tobulinti valstybės finansų sistemos apsaugą operatyvinėmis priemonėmis.

 

 

4. Užtikrinti objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir specialisto išvadų pateikimą.

 

 

5. Plėsti ir nuolat tobulinti FNTT informacinę sistemą, užtikrinti informacijos mainus.

6. Stiprinti Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugą.

 

 

 

 

1. Pasienio kontrolės punktuose bus 100 proc. suteiktos kokybiškos paslaugos visiems asmenims, įvežantiems transporto priemones į Lietuvos Respubliką kaip prekes ir gaunantiems laikinuosius valstybinių numerių ženklus.

1. Bus 100 proc. sudarytos geros darbo ir poilsio sąlygos mokymo centruose apgyvendintiems asmenims.

 

 

 

 

1. Bus 100 proc. sudarytos geros gyvenimo sąlygos Visagino pasieniečių mokykloje apgyvendintiems asmenims.

1. 1 proc. padidės nusikalstamų veikų skaičius perduotose teismams bylose, lyginant su praėjusiais metais.

1 Bus efektyviai įgyvendinamos teisės aktuose numatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės (100 proc. bus išanalizuoti gaunami pranešimai iš finansų įstaigų ir kitų subjektų apie įtartinas operacijas su pinigais).

1. 3,7 proc. padidės operatyvinėmis priemonėmis išaiškintų nusikalstamų veikų ir atliekamų ikiteisminių tyrimų, lyginant su praėjusiais metais.

1. 91 proc. bus tenkinamas poreikis ūkinės finansinės veiklos tyrimams ir specialisto išvadoms atlikti, kas lems efektyvesnį nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimą.

1. 80 proc. darbo vietų bus visiškai aprūpinta kompiuterine technika – tai užtikrins efektyvesnį nusikalstamų veikų tyrimą.

1. Nusikalstamų veikų, susijusių su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos gavimu ir panaudojimu, daromo neigiamo poveikio finansų sistemai sumažėjimas (nusikalstamomis veikomis, kuriomis padaryta žala ES ir valstybės biudžetui, sumos (Lt) santykis su Lietuvos gauta ES paramos suma (Lt), sumažės 0,2 proc. lyginant su praėjusių metų rezultatais).

1. Ne mažiau kaip 20 proc. FNTT prie VRM darbuotojų pakels kvalifikaciją. Dėl to pagerės tarnybos darbuotojų administraciniai ir profesiniai gebėjimai, įgalinantys efektyviau atlikti valstybės finansų sistemos ir EB finansinių interesų apsaugą nuo kriminalinio poveikio.

 

30. Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas ir ikiteisminis tyrimas, mokesčių išieškojimo priemonių vykdymas

 

(programą vykdys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM)

 

 

 

 

 

 

7. Ugdyti FNTT darbuotojų, vykdančių finansų sistemos apsaugą, administracinius ir profesinius gebėjimus.

 

 

 

 

8. Užtikrinti geresnį valstybės biudžeto pajamų surinkimą, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos valstybei atlyginimą.

 

1. Turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, ar savanoriškai valstybei atlygintos žalos ir skirtų baudų sumos dalis sudarys ne mažiau 60 proc. nuo atskleistų nuslėptų mokesčių sumos.

31. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

(programą vykdys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM)

1. Užtikrinti nusikalstamų veikų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, prevenciją, atskleidimą ir tyrimą.

1. 5 proc. padaugės išaiškintų nusikalstamų veikų, susijusių su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, palyginus su praėjusiais metais.

 

32. Saugomų asmenų apsaugos vykdymas

(programą vykdys Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM)

1. Optimizuoti teikiamų paslaugų kokybės lygį.

1. Bus 100 proc. užtikrintas Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir asmenų, pavaduojančių Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių ir kitų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga, saugumas.

2. Bus 100 proc. užtikrintas Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatų ir teritorijų, saugomų asmenų gyvenamosios, darbo ir kitų vietų, kuriose jie lankosi, saugumas.

3. Ne mažiau kaip 60 darbuotojų patobulins kvalifikaciją, todėl taikys pažangesnius darbo metodus.

4. Bus 10 proc. atnaujinta kompiuterinė technika ir programinė įranga.

5. Bus įsigyta efektyvi, atitinkanti pasaulinius standartus ryšio, spec. paskirties įranga, ginkluotė.

6. Bus pradėtas rekonstruoti administracinis pastatas Vilniuje, Pamėnkalnio g. 21/4 (gavus finansavimą).

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

 

iš viso

iš jų ES lėšos

I. VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA

 

 

 

 

1. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė

22055

 

 

292

(plius 2 specialiųjų atašė etatai)

2. Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūros plėtra ir bendrųjų sistemos funkcijų vykdymas

28177

 

 

412

3. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymo tobulinimas

32540

 

 

226

4. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (Bendrijos iniciatyvai INTERREG įgyvendinti)

18986

14696

 

 

5. Valstybės tarnybos politikos įgyvendinimas ir valdymo tobulinimas

6387

 

 

40

6. Ypatingų viešosios tvarkos situacijų kontrolė

42253

 

 

1104

7. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų mokymas

6464

 

 

90

8. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinės garantijos

106472

 

 

320

9. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų

6403

 

 

271

10. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

35253

29965

 

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

304990

44661

 

2757* (292)

II. POLICIJOS DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

 

 

 

 

11. Teisėtvarkos užtikrinimas šalyje, policijai keliamų Europos Sąjungoje reikalavimų įgyvendinimas

604908

 

 

14828

12. Policijos tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas

8333

 

 

52

13. Policijos personalo profesinės kvalifikacijos tobulinimas

5223

 

 

75

14. Kovos su terorizmu programa

17955

 

 

441

15. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa

1271

 

 

 

16. Specialioji Kaliningrado tranzito programa

1800

1800

 

 

17. Specialiųjų funkcijų vykdymo programa

25597

 

 

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

665087

1800

 

15416* (198)

III. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

 

 

 

 

18. Ekstremalių situacijų valdymo sistemos organizavimas

154703

 

 

4660

19. Materialinės techninės bazės plėtra

26500

 

 

 

20. Civilinės saugos priemonių valstybės rezervo atnaujinimas

2745

 

 

 

21. Specialioji svarbių objektų apsaugos programa

14444

 

 

344

22. Specialioji paslaugų teikimo ir mokymo programa

992

 

 

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

199384

 

 

5004* (154)

IV. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

 

 

 

 

23. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, Šengeno acquis reikalavimų sienų kontrolės srityje įgyvendinimas

160916

 

 

4306

24. Neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ir esančių joje, pasiprašiusių pabėgėlio statuso užsieniečių laikinas apgyvendinimas, išlaikymas, priežiūra ir išsiuntimas į kilmės valstybes

3646

 

 

94

25. Personalo rengimas valstybės sienos apsaugai ir ginkluotai krašto gynybai, kvalifikacijos kėlimas

5240

 

 

120

26. Valstybės sienos įrengimas

4000

 

 

 

27. Specialioji Kaliningrado tranzito programa

5498

5498

 

120

28. Specialioji Ignalinos atominės elektrinės apsaugos ir kitų paslaugų teikimo programa

14200

 

 

407

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

193500

5498

 

5047* (250)

V. FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

 

 

 

 

29. Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas ir ikiteisminis tyrimas, mokesčių išieškojimo priemonių vykdymas

26355

 

 

491

30. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

97

 

 

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

26452

 

 

491

VI. VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

 

 

 

 

31. Saugomų asmenų apsaugos vykdymas

23762

 

 

479

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

23762

 

 

479

Kita svarbi informacija

 

 

 

 

* su pavaldžių įstaigų etatais, iš jų atitinkamai:

Vidaus reikalų ministerijoje – 292 (plius 2 specialiųjų atašė etatai);

Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos – 198 etatai;

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos – 154 etatai;

Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos – 250 etatų.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

ministre2Lietuvos narystė Europos Sąjungoje suformavo naujas politines, teisines ir ekonomines žemės ūkio bei kaimo plėtros sąlygas. Keičiantis veiklos sąlygoms, kinta ir visuomenės požiūris į visą sektorių, kurį galima pavadinti „nuo lauko iki stalo“. Šiuolaikinis Lietuvos kaimas svarbus ne tik kaip kokybiško, sveiko, saugaus maisto gamintojas ir tiekėjas, bet ir kaip aplinkos puoselėtojas bei tautinių, etninių, kultūrinių tradicijų tęsėjas ir vystytojas.

Žemės ūkio ministerija parengė 2007–2009 metų strateginį veiklos planą, kuriame įtvirtintos esminės veiklos nuostatos. Ministerija, tęsdama pradėtus darbus sieks:

 užtikrinti struktūrine ir technologine prasme modernaus, kooperuoto ir konkurencingo žemės ūkio plėtrą;

 nuosekliai formuoti maisto sektorių, kaip vieningą „nuo lauko iki stalo“ sistemą, orientuotą į rinką ir pateikiančią tiek šalies vartotojams, tiek eksportui įvairų, kokybišką, saugų maistą prieinamomis kainomis;

 tausoti aplinkos išteklius, plėtoti ekologinį ūkininkavimą;

 spartinti kaimo ūkinę ir socialinę plėtrą, didinti kaimo gyventojų užimtumą, vystant alternatyvius verslus ir šiuolaikinę infrastruktūrą;

 plėtoti biokuro gamybą;

 sudaryti palankesnes sąlygas gyvulininkystei vystytis;

 saugoti Lietuvos teritoriją ir išorinę Europos Sąjungos sieną nuo įvežamų gyvulių ir augalų ligų ir kenkėjų, kurie gali atnešti ekonominę žalą žemės ūkiui;

 vykdyti struktūrinius pertvarkymus žuvininkystės sektoriuje, suaktyvinti vidaus vandenų žuvininkystės veiklą.

Ypatingai svarbūs šio laikotarpio uždaviniai – plėtoti kooperaciją, kaimo bendruomenių veiklą, stiprinti smulkaus ūkio modernizavimą ir gyvybingumą. Per ateinančius metus teks įveikti naujo PPO derybų raundo iššūkius.

Ministerija ir prie jos veikiančios institucijos užtikrins ES paramos panaudojimą pagal Kaimo plėtros plano ir Bendrojo programavimo dokumento priemones, pradės įgyvendinti naujojo 2007–2013 metų finansinio laikotarpio Kaimo plėtros strategiją ir programą, sieks tobulinti ir supaprastinti paramos teikimo ūkio subjektams taisykles.

Artėjant naujam Bendrosios žemės ūkio politikos ir jos įgyvendinimo etapui, kuris atneš permainų naujosioms Bendrijos narėms, turime toliau ugdyti administracinius gebėjimus, kaupti patirtį, įgauti naujų žinių, kad galėtume lanksčiai ir operatyviai reaguoti į besikeičiančias sąlygas ir visuomenės poreikius bei tinkamai atstovauti Lietuvos interesus Europos Sąjungoje.

Nepriklausomai nuo politinių konjunktūrų, žemės ūkio, maisto sektoriaus ir kaimo plėtros politikos ir strategijos įgyvendinimas yra nepertraukiamas ir nuolatinis procesas. Lietuva tampa šalimi su moderniu agrariniu ir maisto ūkiu, bei socialiai gyvybingu, etninės kultūros ir aplinkos savitumą puoselėjančiu kaimu.

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti Europos Sąjungos žemės, maisto ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės, žemės tvarkymo bei administravimo politiką, vykdyti ministerijai priskirtų sričių reguliavimą, skatinant konkurencingos produkcijos gamybą, kaimo gyventojų užimtumą ir užtikrinant šių šakų darbuotojų pajamų didėjimą.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Formuoti ir įgyvendinti sektoriaus struktūrinę politiką, stiprinant administracinius gebėjimus, užtikrinant ilgalaikiai konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinant įvairinti ekonominę veiklą kaime bei aplinkos apsaugą ir kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą.

Efekto kriterijai:

1) Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose, pokytis, proc. palyginti su ankstesniais metais

Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose, pokytis proc.

(Statistikos departamento duomenys 2003–2005 m., prognozė 2006–2007 m)

 

2) Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos maisto pramonėje, pokytis, proc. palyginti su ankstesniais metais

Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos maisto pramonėje, pokytis proc.

(Statistikos departamento duomenys 2003–2005 m., prognozė 2006–2007 m)

 

3) Darbo našumo pokytis žemės ūkyje ir maisto pramonėje, proc.

Pridėtinė vertė, sukurta vienam dirbančiajam žemės ūkyje, Lt

(Statistikos departamento duomenys 2003–2005 m., prognozė 2006–2009 m.)

Maisto pramonėje sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienai dirbtai valandai, Lt

(Statistikos departamento duomenys 2003–2005 m., prognozė 2006–2009 m.)

 

4) Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto pokytis

Žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos pokyčiai, mln. Lt

(Statistikos departamento duomenys 2003–2005 m., prognozė 2006–2007 m.)

 

5) Ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis nuo visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime (proc.).

Ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis nuo visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime, proc.

(Statistikos departamento duomenys 2003–2005 m., prognozė 2006–2007 m.)

 

6) Sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių ploto didėjimas (proc. palyginti su ankstesniais metais).

Sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių plotų dinamika

(Žemės ūkio ministerijos duomenys)

 

NACIONALINĖS Žemės tarnYBos PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – Sudaryti palankias sąlygas žemės tvarkymui ir administravimui, Nekilnojamojo turto kadastro vystymui, geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių kūrimui bei efektyviam jų naudojimui žemės konsolidavime, valstybinių kadastrų ir registrų tvarkyme ir kūrime.

NACIONALINĖS Žemės tarnYBos PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1) Užtikrinti efektyvų valstybinį žemės tvarkymą ir administravimą, tvarkyti nekilnojamojo turto kadastrą, žemės ir pastatų apskaitą.

2) Užbaigti nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą ir racionaliam žemės fondo naudojimui sukurti žemės informacinę sistemą.

3) Įgyvendinti valstybės politiką geodezijos ir kartografijos srityse kuriant ir atnaujinant georeferencines duomenų bazes, valstybinį geodezinį ir kartografinį pagrindą bei demarkuojant valstybės sieną.

Efekto kriterijai:

1) Užtikrinamas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų apskaitos bei dirvožemio charakteristikų sudarymas, proc.

2007 m. – 100 proc., 2008 m. – 100 proc., 2009 m. – 100 proc.

2) Užtikrinamas žemės naudojimo ir žemės tvarkymo administravimo, žemės rinkos plėtros, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo atitikimas (proc.) teisės aktų nustatytiems reikalavimams, proc.

2007 m. – 100 proc., 2008 m. – 100 proc., 2009 m.- 100 proc.

3) Išmokėtų kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius padidėjimas per metus, proc.

2007 m. – 13 proc., 2008 m. – 13 proc.

4) Užtikrinamas teminių duomenų bazių integravimas į vieningą žemės informacinę sistemą, pateikiant apibendrintą informaciją apie žemės kiekybines ir kokybines charakteristikas racionaliam žemės fondo naudojimui, proc.

5) Geodezinės ir kartografinės medžiagos atitikimas ES ir NATO standartams, proc.

NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – administruoti paramą žemės ūkiui bei teikti informaciją apie vykdomą veiklą.

NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Užtikrinti kokybišką paramos lėšų administravimą, išmokėjimą, projektų, finansuojamų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis, kontrolę bei informacijos sklaidą paramos gavėjams.

Efekto kriterijai:

1) Vertinami projektai, finansuojami ES ir valstybės lėšomis, vnt.

2006 m. – 667, 2007 m. – 10 227, 2008 m. – 7 787, 2009 m. – 7 780.

2) Išplėtota informacija paramos gavėjams, proc.

2007 m. – 100 proc., 2008 m. – 100 proc., 2009 m.- 100 proc.

ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – sudaryti palankias sąlygas žuvų išteklių išsaugojimui bei jų racionaliam panaudojimui, žuvininkystės sektoriaus plėtrai, produkcijos apimčių ir konkurencingumui didinti bei užtikrinti Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą.

ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Žemės ūkio ministerijos politikos tikslus žuvininkystės srityje sudarant palankias teisines sąlygas žvejybos, žuvų perdirbimo ir akvakultūros įmonėms kuo geriau aprūpinti Lietuvos gyventojus kokybiška žuvų produkcija, kartu užtikrinant griežtą žvejybos kontrolę, tausojantį žuvų išteklių naudojimą, jų išsaugojimą ir atkūrimą.

Efekto kriterijai:

1) Žvejybos kvotų panaudojimo ir jų panaudojimo kontrolės, žuvininkystės produktų gamybos ir eksporto apimčių padidėjimas, proc.

2007 m. – 3 proc., 2008 m. – 3 proc., 2009 m. – 3 proc.

2) Žuvų išteklių atkūrimas:

įžuvintų vandens telkinių skaičius, vnt.

2007 m. – 28 vnt., 2008 m. – 30 vnt., 2009 m. – 30 vnt.

vertingų žuvų išleidimas į natūralius vandens telkinius, mln. vnt.

2007 m. – 150 mln. vnt., 2008 m. – 150 mln. vnt., 2009 m. – 150 mln. vnt.

VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – vykdyti augalų dauginamosios medžiagos, grūdų ir jų produktų kokybės valstybinę kontrolę bei pašarų ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir taip prisidėti prie augalininkystės produkcijos kokybės gerinimo ir konkurencingumo rinkoje.

VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1) Siekti, kad būtų užtikrintas teisės aktų vykdymas sėklininkystės, grūdų ir jų produktų, pašarų sektoriuose bei administruojant intervencines grūdų ūkio reguliavimo priemones.

 

2) Plėtoti tiekiamos į rinką augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybės kontrolės sistemas.

Efekto kriterijai:

1)Užtikrinamas sertifikuojamos augalų dauginamosios medžiagos, grūdų ir jų produktų kokybės atitikimas (proc.) teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

2007 m. – 100 proc., 2008 m. – 100 proc., 2009 m.- 100 proc.

2) Užtikrinama tinkama pašarų ūkio subjektų veiklos priežiūra juos patvirtinant ir (ar) įregistruojant ir įtraukiant į Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registrą ir (ar) Įregistruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą (ūkio subjektų skaičius).

3) Užtikrinamas tiekiamos rinkai augalų dauginamosios medžiagos atitikimas (proc.) teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

4) Užtikrinamas superkamų ir realizuojamų grūdų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, kokybės atitikimas nustatytiems reikalavimams (proc.).

2007 m. – 100 proc., 2008 m. – 100 proc., 2009 m. – 100 proc.

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – vykdyti gyvulių veislininkystės valstybinę priežiūrą.

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Vystyti efektyvią veislininkystės valstybinės priežiūros sistemą, užtikrinančią gyvulininkystės produktyvumo didėjimą.

Efekto kriterijai:

1) Karvių produktyvumo pokytis lyginant su praėjusiais metais (pieno išmilžio padidėjimas vidutiniškai iš kontroliuojamos karvės per metus, kg).

2007 m. – 150 kg, 2008 m. – 200 kg, 2009 m. – 200 kg.

2) Pieno riebalų ir baltymų suma kg, didėjimas

2007 m. – 10 kg, 2008 m. – 16 kg, 2009 m. – 15 kg.

______________

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Specialioji kaimo rėmimo programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Plėtoti konkurencingą ir efektyvų žemės ir maisto ūkį, gerinti žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kokybę.

 

1. Lietuvos gamintojų žemės ūkio ir maisto produktų rinkos dalis bendroje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje išaugs 0,2 proc.

2. 40 proc. ūkininkų ir kt. kaimo gyventojų dalyvaus švietimo priemonėse, t. y. padidės jų profesiniai gebėjimai (skaičius, lyginant su žemės ūkyje ir medžioklėje užimtųjų gyventojų skaičiumi).

2. Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

1. Išaiškinti tinkamiausias Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms augalų veisles, pasižyminčias gausiu derliumi, geros kokybės ir konkurencinga produkcija.

Ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams auginant ištirtų ir pripažintų geros ūkinės vertės bei tinkamiausiomis Lietuvos sąlygoms naujų veislių žemės ūkio augalus, 8-10 procentų padidės jų derlingumas.

2. Suteikti pagal ES reikalavimus augalų veislėms teisinę apsaugą, parengti siūlymus dėl naujų veislių įrašymo į ES žemės ūkio augalų ir daržovių veislių bendruosius katalogus.

Bus pateikti siūlymai Lietuvos selekcininkų sukurtas naujas geros ūkinės vertės veisles (15–20 vnt.) įrašyti į ES žemės ūkio augalų ir daržovių veislių bendruosius katalogus, kas įgalins jų sėklą dauginti ir platinti visose ES šalyse

 

3. Organizuoti ir kontroliuoti kiaulių veislininkystės darbą Lietuvoje.

Sukaupta ir apdorota informacija (100 proc.) apie įvertintų veislinių kuilių ir paršavedžių veislines ir produktyvumo savybes ir apyskaitos bus teikiamos kiaulių augintojams bei kitiems suinteresuotiems žemės ūkio veiklos subjektams.

 

4. Apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo įvežamų augalų ligų, kenkėjų ir užtikrinti efektyvų augalų apsaugos priemonių naudojimą.

1. Į Lietuvos Respubliką bus įvežami sveiki augalai ir augaliniai produktai, kurių fitosanitarinė kontrolė atliekama pasienio fitosanitarinės kontrolės postuose, regioninių augalų apsaugos ir karantino punktų kontroliuojamų augintojų Lietuvoje užauginami augalai ir augaliniai produktai 100 proc. atitiks fitosanitarinius reikalavimus.

2. 100 proc. kokybiški augalų apsaugos produktai bus tiekiami į rinką laikantis teisės aktų reikalavimų ir naudojami atsižvelgiant į naudojimo rekomendacijas bei augalų ligų prognozes.

3. Augalai ir augaliniai produktai 100 proc. atitiks fitosanitarinius reikalavimus ir su fitosanitariniais sertifikatais bus gabenami į trečiąsias šalis bei į kitas ES šalis su augalo pasu.

 

5. Vykdyti dirvožemio agrocheminių savybių, užterštumo bei degradacijos procesų stebėseną ir parengti priemones dirvožemio derlingumui išsaugoti bei neigiamiems procesams sumažinti.

Siekiant informuoti žemės ūkio subjektus, skirtingose agroklimatinėse šalies zonose bus vertinami dirvožemio agrocheminių savybių pokyčiai bei parengtos 2 rekomendacijos dirvožemio derlingumui padidinti ir taršai sumažinti.

 

6. Apsaugoti šalies rinką nuo nekokybiškos, pavojingos gyvybei, kenksmingos sveikatai ir žalingos aplinkai žemės ir miškų ūkio technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo bei medienos apdorojimo įrangos.

Bus užtikrinta, kad naujai pateikiamos į rinką žemės ir miškų ūkio mašinos (Lietuvoje pagamintos ir įvežamos iš užsienio), žemės ūkio produkcijos perdirbimo bei medienos apdirbimo įranga visiškai (100 proc.) atitiks teisės aktų nustatytus reikalavimus.

 

7. Atkurti ir pagausinti žuvų ir vėžių išteklius, sukurti naujas akvakultūros technologijas, plėtoti karpių ir kitų žuvų veislininkystę, parengti rekomendacijas akvakultūros plėtrai bei racionaliam žuvų išteklių naudojimui ir gausinimui.

1. Lašišų ir šlakių rituolių produkcijos lašišinėse upėse santykis su įvertinta potencialia šių upių produkcija sudarys 10 procentų.

2. Žuvų produkcijos įžuvinamuose valstybinės reikšmės vandens telkiniuose lyginant su 2006 metais, padidės 6 procentais.

 

8. Vykdyti Kauno marių ir Nemuno baseino žuvų išteklių palaikymo ir gausinimo programas ir žuvivaisinę melioraciją.

Vertingų plėšrių žuvų kiekis bus palaikomas optimaliame lygyje, t. y. sudarys 20–25 procentus.

 

 

9. Organizuoti ir vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolės darbą Lietuvoje.

Kontroliuojamų gyvulių primilžis didės 2 proc.

3. Informavimo, žemdirbių mokymo, švietimo ir tyrimų programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

 

 

 

 

 

Plėtoti priemonės „Leader+ pobūdžio priemonė“ įgyvendinimo metodinį koordinavimą, dirbančiųjų žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuje tęstinio mokymo ir konsultavimo sistemą, sudaryti sąlygas profesiniam praktiniam mokymui gamybos sąlygomis, modernizuoti informacijos vartotojų aptarnavimą, informuoti apie Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, analizuoti ekonominius ir socialinius procesus kaime, rengti moksliškai pagrįstas rekomendacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai įgyvendinti.

1. Bus įsteigtos 40 VVG, kurioms bus suteiktos žinios tinkamai parengti ir įgyvendinti integruotas kaimo plėtros strategijas. Jas įgyvendinus pagerės gyvenimo kokybė kaime, suaktyvės kaimo bendruomenių veikla.

2. Bus patikslinta 10 ir parengta 15 naujų tęstinių mokymo programų, suformuota praktinio mokymo bazė studentams ir moksleiviams.

3. Pagerės visuomenės informuotumas apie Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką ir ministerijos vykdomą veiklą (bus parengta 50 institucijos viešumą bei informacijos prieinamumą vartotojui užtikrinančių priemonių).

4. Informacijos prieinamumas (pasiekiamumas) – besinaudojančių Lietuvos žemės ūkio bibliotekos paslaugomis vartotojų skaičius padidės 0,2 proc.

4. Žemės ūkio administravimo ir jo tobulinimo programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

 

 

 

 

1. Sudaryti prielaidas formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės ir maisto ūkio bei žuvininkystės politiką, koordinuoti bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo bei tarnautojų atstovavimo ES institucijose procesą.

1. Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, ministerijos vadovybė, kitos suinteresuotos institucijos ir įstaigos bus informuotos (100 proc.) apie ES žemės ūkio politiką bei atstovavimą ES institucijose.

2. Lietuvos interesai bus efektyviai atstovaujami (85-100 proc.) ES institucijose bei šių institucijų darbo organuose.

2. Palaikyti nuolatinius ryšius su ES institucijomis, šalių narių nuolatinėmis atstovybėmis, šalių kandidačių misijomis bei žemės ūkio srityje veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis.

Bus užtikrintas ryšys (santykiai) tarp ES ir Lietuvos žemės ūkio srityje veikiančių institucijų.

 

 

3. Administruoti žemės ūkio informacinę sistemą bei gerinti institucijų materialinę techninę bazę.

Bus palaikoma žemės ūkio informacinė sistema.

5. Specialioji biodegalų gamybos plėtros paramos programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Skatinti biodegalų gamybos plėtrą, sudaryti galimybę žemės ūkio produkciją naudoti ne maisto reikmėms.

Biodegalų kiekis 2007–2009 m., skaičiuojamas nuo bendro šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui, kiekio sudarys 3,5-5 proc.

6. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Pasirengti užtikrinti ES Bendrosios žemės ūkio politikos ir Bendrosios žuvininkystės politikos priemonių efektyvų vykdymą, įgyvendinant Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projektus.

Bus sustiprinti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų administraciniai gebėjimai (atnaujinta institucijų techninė bazė, sukurtos bei patobulintos 9 IT sistemos, apmokyti specialistai), 100 proc.

7. Specialioji Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus programa (BPD įgyvendinti)

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Įgyvendinant kaimo plėtros priemones pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą, sukurti pažangų žemės ūkio ir miškininkystės sektorių, investuojant tiek į alternatyvią veiklą, tiek į tradicinį ūkininkavimą, užtikrinti palankias ekonomines ir socialines sąlygas kaime.

 

2004–2006 m. rezultatai:

1. Paramą gavusių jaunųjų ūkininkų dalis nuo bendro paramą gavusių ūkių skaičiaus, sudarys 25 proc.

2. Paramos dėka bus išsaugota ir naujai sukurta daugiau kaip 5000 darbo vietų.

3. Besinaudojančių konsultavimo ir mokymo paslaugomis skaičius padidės 14 procentų.

4. Apželdintas miškais plotas sudarys 1000 ha.

5. 30 proc. Lietuvos savivaldybių pasinaudos BPD parama žemės ūkio vandentvarkos projektams įgyvendinti, t. y. pagerės šių savivaldybių gyventojų gyvenimo kokybė.

Paraiškų surinkimas baigtas, 2007–2008 metais bus išmokamos paramos lėšos.

8. Specialioji Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Skatinti kaimo bendruomenės ekonominės veiklos įvairovę, gerinti ūkių struktūrą, užtikrinti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas ir žemės ūkio veiklos suderinamumą su aplinkosaugos reikalavimais.

2004–2006 m. rezultatai:

1. Paramos sklaida (paramą gavusių žemės ūkio subjektų dalis nuo bendro žemės ūkio naudmenas deklaravusių subjektų skaičiaus), 52,7 proc.

2. Ūkių struktūros gerinimas (vidutinio valdos dydžio padidėjimas), 4 proc.

3. Žemės ūkio naudmenų, kur laikomasi aplinkosauginių apribojimų, dalis nuo visų naudojamų ŽŪN sudarys 0,9 proc.

Paraiškų surinkimas baigtas, 2007–2008 metais bus išmokamos paramos lėšos.

9. Specialioji žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Siekti subalansuoto išteklių valdymo, remiant žvejybos laivų bei įmonių modernizavimą vietovėse, kur verčiamasi žuvininkyste.

2004–2006 m. rezultatai:

Modernizuotų žvejybos laivų bei žuvininkystės įmonių procentas nuo bendro Lietuvos žuvininkystės įmonių skaičiaus sudarys 1 proc.

Paraiškų surinkimas baigtas, 2007–2008 metais bus išmokamos paramos lėšos.

10. Specialioji žuvininkystės duomenų rinkimo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Rinkti ir tvarkyti Europos Bendrijos žvejybos ištekliams ir žuvininkystės sektoriaus būklei įvertinti būtinus duomenis.

1. Surinkti, apdoroti ir pirmuoju teikimu siunčiami Europos Komisijai biologiniai ir ekonominiai duomenys apie programos vykdymą ne mažiau kaip 90 proc. atitiks nustatytus Europos Komisijos reikalavimus.

2. Bus įsigyta programinė įranga, leidžianti elektroniniu būdu apdoroti pagal specialiąją žuvininkystės duomenų rinkimo programą sukauptus duomenis.

11. Specialioji žemės ūkio biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Teikti mokamas paslaugas ūkio subjektams.

Šios programos specialiosiomis lėšomis bus finansuojamos kai kurios Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo bei Informavimo, žemdirbių mokymo, švietimo ir tyrimų programų priemonės.

12. Specialioji valstybės rezervo tvarkymo programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Užtikrinti tinkamą valstybės rezervo saugojimą.

Bus sudarytas nustatyto dydžio valstybės rezervas (100 proc.) ir užtikrintas jo saugojimas.

13. Specialioji tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimo programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Užtikrinti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas ir žemės ūkio veiklos suderinamumą su aplinkosaugos reikalavimais, didinti žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose.

Prognozuojamas žemdirbių pajamų (kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis), skaičiuojant vienam dirbančiajam, pokytis 2007 m. lyginant su praėjusiais metais, iki 10 proc.

 

14. Specialioji Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Užtikrinti augimą, didinant žemės, miškų ūkio ir maisto konkurencingumą, sukuriant galimybes ekonominės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, tuo pačiu puoselėjant esamas gamtines, žmoniškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo ir kitų regionų.

Laukiamas programos rezultatas 2007–2013 m.:

1. Paramos dėka bus sukurta apie 10 tūkst. naujų darbo vietų.

2. Išaugs ūkininkų, miškų savininkų, kaimo verslininkų bei kt. gyventojų kompetencija ir profesiniai įgūdžiai – bus apmokyta 17 tūkst. žmonių.

3. Ekologinių ūkių plotas (skaičiuojant nuo bendro ŽŪN ploto) padidės nuo 2,8 proc. (2006 m.) iki 6 proc. (2013 m.).

4. Apželdintas miškais plotas sudarys apie 31,5 tūkst ha. (pasinaudojus struktūrine parama 2004–2006 m. – virš 5 tūkst. ha).

5. 50 proc. Lietuvos savivaldybių bus pagerintos viešojo naudojimo vandentvarkos sistemos.

15. Specialioji paramos teikimo žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių dėl hidrometeorologinių reiškinių, programa

(programą vykdys Žemės ūkio ministerija)

Teikti paramą žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolius dėl hidrometeorologinių reiškinių nukentėjusiose teritorijose

Numatoma kompensuoti iki 40 proc. žemės ūkio veiklos subjektų patirtų nuostolių.

16. Žemės tvarkymas ir administravimas

(programą vykdys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM)

1. Užtikrinti nekilnojamojo turto kadastro apskaitos bei dirvožemio charakteristikų duomenų teikimą vartotojams.

Bus sudaryta galimybė visiems pageidaujantiems vartotojams (100 proc.) naudotis nekilnojamojo turto kadastro apskaitos bei dirvožemio charakteristikų duomenimis.

 

2. Metodiškai vadovauti šalies žemės tvarkymui ir administravimui, nekilnojamo turto kadastro darbams, geodezinei ir kartografinei veiklai, georeferencinių duomenų bazių kūrimui, vykdyti geodezinės ir kartografinės veiklos priežiūrą.

1. Bus sustiprinti 2700 (100 proc.) specialistų, dirbančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, nekilnojamojo turo kadastro, geodezijos ir kartografijos srityje, gebėjimai.

2. Bus atlikta 20 proc. licencijuotų nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, geodezinius ir kartografinius darbus vykdančių subjektų kontrolė.

3. Bus atlikta 15 žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų valstybinė priežiūra.

17. Specialioji žemės reformos vykdymo ir žemės informacinės sistemos kūrimo programa

(programą vykdys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM)

Atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius bei, atnaujinus referencinį pagrindą racionaliam žemės naudojimui, sukurti žemės informacinę sistemą.

 

1. Bus išmokėta 87 proc. kompensacijų pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius.

2. Bus sudaryta ir atnaujinta (atnaujinimo ciklas 5 metai) 20 proc. Lietuvos teritorijos referencinio pagrindo.

18. Lietuvos valstybinio geodezinio pagrindo plėtra ir tobulinimas, Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo kartografavimas

(programą vykdys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM)

Sukurti valstybinį geodezinį ir kartografinį pagrindą, atitinkantį ES ir NATO standartus, ir aprūpinti vartotojus geodezine ir kartografine medžiaga.

 

Bus atnaujinta (atnaujinimo ciklas 5 metai) 20 proc. valstybinio geodezinio ir kartografinio pagrindo infrastruktūros ir sudaryta galimybė vartotojams naudotis aukšto tikslumo valstybinio geodezinio ir kartografinio pagrindo duomenimis.

19. Parama žemės ūkiui ir maisto pramonei

(programą vykdys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM)

Užtikrinti, kad Agentūrai, kaip paramą žemės ūkiui įgyvendinančiai institucijai, pavestos funkcijos ir uždaviniai būtų vykdomi efektyviai.

1. Bus kontroliuojami 8181 projektai, finansuojami ES ir valstybės lėšomis.

2. 695 specialistai (100 proc.), dalyvaus mokymuose ir kels kvalifikaciją.

3. Vykdant tinkamą BŽŪP priemonių, nacionalinės paramos ir paramos žuvininkystės sektoriui iš ŽOFI fondo administravimą, bus atliktos patikros 6 proc. pateiktų paraiškų.

4. Bus efektyviai informuojami paramos gavėjai, 100 proc.

20. Lietuvos žuvų ūkio administravimo programa

(programą vykdys Žuvininkystės departamentas prie ŽŪM)

 

Sukurti ekonomiškai efektyvią žuvininkystės ūkio sistemą, veikiančią pagal Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus.

 

1. Žuvų perdirbimo įmonių produkcija padidės 100 t.

2. Akvakultūros įmonių produkcija padidės 15 t.

3. Priekrantės žvejybos įmonių sumažės 2 proc.

4. Žvejybos įmonių, kurias jungia gamintojų organizacija, dalis sudarys 40 proc.

5. Akvakultūros įmonių, susivienijusių į gamintojų organizaciją, dalis sudarys 70 proc.

21. Specialioji žuvininkystės kontrolės programa

(programą vykdys Žuvininkystės departamentas prie ŽŪM)

 

Užtikrinti Lietuvos žvejybos kontrolės sistemos efektyvumą, administracinių gebėjimų ir Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi, gerinti kontrolę bei plėtoti techninę pagalbą, skirtą žvejybos laivyno valdymui remti Bendrosios žuvininkystės politikos tikslais.

Siekiant užtikrinti Lietuvos žvejybos kontrolės sistemos efektyvumą, Klaipėdos uoste bus patikrinta 50 proc. menkių iškrovimų.

 

22. Tiekiamos į rinką augalų dauginamosios medžiagos, grūdų ir jų produktų kokybės bei pašarų gamybos ir prekybos valstybinė priežiūra

(programą vykdys Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM)

1. Užtikrinti, kad augalų dauginamosios medžiagos kokybės kontrolė būtų vykdoma prisilaikant nustatytų reikalavimų.

1. Vykdant augalų dauginamosios medžiagos rinkos priežiūrą, bus atlikta 350 tikrinimų.

2. Bus kontroliuojama 200 ūkio subjektų, tiekiančių rinkai augalų dauginamąją medžiagą.

2. Užtikrinti superkamų ir laikomų intervencinio pirkimo bei valstybės rezervo grūdų kokybės valstybinę priežiūrą, vadovaujantis ES reikalavimais.

Vykdant intervencinio pirkimo grūdų kokybės valstybinę priežiūrą, bus užtikrinami jų kokybės stabilumas ir minimalūs laikymo nuostoliai (iki 0,2 proc.)

3. Siekti, kad į apyvartą būtų tiekiami kokybiški prekiniai pašarai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

Siekiant, kad į apyvartą patektų tik kokybiški prekiniai pašarai, bus patvirtinta 5 ūkio subjektai, gaminantys ir tiekiantys pašarus į apyvartą, bei bus įregistruota 65 tūkst. ūkio subjektų, užsiimančių pašarų veikla.

4. Įgyvendinant Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymą ir vykdant kontrolę siekti, kad licencijuotuose sandėliuose būtų užtikrinamas grūdų kiekio ir kokybės išsaugojimas.

Licencijuotuose sandėliuose 100 proc. bus užtikrinamas sandėliavimo taisyklių laikymasis, grūdų paruošimas iki reikiamų kondicijų ir jų kokybės išsaugojimas.

23. Specialioji dauginamosios medžiagos, grūdų ir jų produktų kokybės tyrimo mokamų paslaugų teikimo programa

(programą vykdys Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM)

Teikti mokamas paslaugas vertinat augalų dauginamosios medžiagos kokybę, atliekant grūdų ir jų produktų kokybės rodiklių tyrimus ir mikotoksinų kiekio nustatymą.

Lėšos, gautos už teikiamas mokamas paslaugas, 100 proc. bus įnešamos į valstybės biudžetą.

24. Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų su veislininkyste susijusių teisės aktų vykdymo valstybinė priežiūra

(programą vykdys Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM)

Vykdyti efektyvią gyvulių veislininkystės priežiūrą, skatinant jų laikytojus auginti veislinius gyvulius, kurių produktyvumas ir produkcijos kokybė būtų konkurencinga ir Europos šalyse.

20 proc. didės veislinių gyvulių augintojų pajamos lyginant su prekinių gyvulių augintojų pajamomis.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

Kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

I. ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

 

 

 

 

1. Specialioji kaimo rėmimo programa

148810

-

-

-

2. Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir ES reikalavimų įgyvendinimo programa

31012

-

-

651

3. Informavimo, žemdirbių mokymo, švietimo ir tyrimų programa

7238

-

-

90

4. Žemės ūkio administravimo ir jo tobulinimo programa

35066

-

-

273

5. Specialioji biodegalų gamybos plėtros paramos programa

23636

-

-

-

6. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa

1056

-

-

-

7. Specialioji Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus programa (BPD įgyvendinti)

70779

51780

-

-

8. Specialioji Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus programa

413811

334457

-

-

9. Specialioji žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės programa

2810

2380

-

-

10. Specialioji žuvininkystės duomenų rinkimo programa

470

235

-

-

11. Specialioji žemės ūkio biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa

9519

-

-

154

12. Specialioji valstybės rezervo tvarkymo programa

6643

-

-

-

13. Specialioji tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimo programa

872308

633183

-

-

14. Specialioji Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programa

494568

380211

-

-

15. Specialioji paramos teikimo žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių dėl hidrometeorologinių reiškinių, programa

50000

-

-

-

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

2167726

1402246

-

1168/273*

II. NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

 

 

 

 

1. Žemės tvarkymas ir administravimas

5643

-

-

40

2. Specialioji žemės reformos vykdymo ir žemės informacinės sistemos kūrimo programa

178864

-

-

12

3. Lietuvos valstybinio geodezinio pagrindo plėtra ir tobulinimas, Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo kartografavimas

5269

-

-

10

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

189776

-

-

62

III. NACIONALINĖ MOKĖJIMO AGENTŪRA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

 

 

 

 

1. Parama žemės ūkiui ir maisto pramonei

45 271

-

-

695

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

45 271

-

-

695

IV. ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTAS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

 

 

 

 

1. Lietuvos žuvų ūkio administravimo programa

3657

-

-

42

2. Specialioji žuvininkystės kontrolės programa

520

220

-

-

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

4177

220

-

42

V. VALSTYBINĖ SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

 

 

 

 

1. Tiekiamos į rinką augalų dauginamosios medžiagos, grūdų ir jų produktų kokybės bei pašarų gamybos ir prekybos valstybinė priežiūra

3910

-

-

95

2. Specialioji dauginamosios medžiagos, grūdų ir jų produktų kokybės tyrimo mokamų paslaugų teikimo programa

500

-

-

22

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

4410

-

-

150**

VI. VALSTYBINĖ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

 

 

 

 

1. Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų su veislininkyste susijusių teisės aktų vykdymo valstybinė priežiūra

3434

-

-

67

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

3434

-

-

67

* Žemės ūkio ministerijai patvirtintas etatų skaičius–273, o kartu su pavaldžiomis įstaigomis –1168.

** – optimizavus Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrą pareigybių skaičius sumažintas iki 117.

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

 

MatulisŽinių visuomenė yra pirmas iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos, įtvirtintų Valstybės ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Šis tikslas atitinka Europos Sąjungos siekius, įtvirtintus Europos Tarybos 2000 metais priimtoje Lisabonos strategijoje, kuria vadovaujantis rengiami konkretūs veiksmų planai. Žinių visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Tai tampa esminiu rodikliu, gyventojams mokantis, įgyjant išsilavinimą ir specialybę, dirbant ir kuriant gerovę. Svarbus įrankis, didinant žmonių kompetenciją, yra informacinės technologijos, kurios leidžia greitai ir patogiai pasiekti įvairius informacijos šaltinius, atlikti ir su darbinėmis, ir su asmeninėmis reikmėmis susijusias veiklas. Todėl plėtojant žinių visuomenę yra ypač svarbu sudaryti sąlygas gyventojams mokytis, įgyti kvalifikaciją, kaupti informacinių technologijų panaudojimo patirtį, pasiekti įvairius informacijos šaltinius, tam panaudojant informacines ir ryšių technologijas (toliau naudojama – IRT).

Pastaruoju metu gyventojai vis plačiau naudoja IRT, jos vis labiau tampa prieinamos. Tačiau šiandien daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų dar negali pasinaudoti visomis IRT teikiamomis galimybėmis arba neturi galimybės jomis naudotis. Lietuvos Vyriausybė siekia užtikrinti visų šalies gyventojų dalyvavimą žinių visuomenėje. Šiame kontekste labai svarbu plėtoti elektroninę infrastruktūrą, kurti naujas elektronines paslaugas, gerinti gyventojų kompetenciją, sukurti palankias sąlygas elektroninio verslo plėtrai, kad šalies gyventojai turėtų galimybes, naudodamiesi IRT, greičiau ir patogiau gauti geresnės kokybės paslaugas iš viešojo ir privataus sektorių bei naudotis kitais informacijos šaltiniais.

Europos Sąjunga (toliau naudojama – ES) pripažįsta, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos – stambus savarankiškas ūkio sektorius, apimantis informacines technologijas, elektronines ryšio priemones, garso ir vaizdo rinkas. Tačiau pastebima, kad pastaruoju metu gana sparčiai auga kitų šalių informacinių ir elektroninių ryšių rinkos, ypač Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kadangi šie regionai pritraukia investicijas į gamybą bei tyrimus. Todėl poreikis paversti Europą patraukliu regionu investuoti ir kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas tampa ypač aktualus. Pagrindinis pramonės politikos siekis – kurti konkurencingą, daug galimybių teikiančią aplinką, kuri būtų kuo aiškesnė ir paprastesnė. Šiame kontekste pagrindinis vaidmuo atitenka informacinių ir elektroninių ryšių technologijoms, kurių pagrindu yra kuriami nauji daug žinių reikalaujantys produktai ir paslaugos. Svarbiausi dokumentai, įgalinantys pradėti ekonomines reformas, ES jau yra priimti, taip pat rengiami sektoriniai planavimo dokumentai, kurie padės derinti šalių narių veiksmus siekiant aktyviai mažinti atotrūkį tarp užsibrėžtų ambicingų planų ir realiai pasiektų rezultatų. Tačiau kartu pripažįstama, kad pradėti procesai yra ne tik sudėtingi, bet ir reikalaujantys laiko bei išsamesnių tyrimų ateityje.

Lietuvos informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros procesai vystosi gana sparčiai: ir toliau sparčiai didėja kompiuterius ir internetą naudojančių Lietuvos gyventojų skaičius, informacinės technologijos tampa neatsiejama verslo įmonių veiklos dalimi, vykdomos elektroninės valdžios plėtojimo iniciatyvos, panaudojant informacines technologijas puoselėjama lietuvių kalba ir kultūra.

Šiems procesams spartinti pasitelkiama ir Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama, kuri netolimoje ateityje duos papildomų impulsų informacinės visuomenės plėtrai, o tai teigiamai veiks kitus socialinius ir ekonominius procesus.

 

 

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS

KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS                                                                 AURIMAS MATULIS

______________

S1 forma

 

II. MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI

 

 

INSTITUCIJOS MISIJA:

Planuoti, organizuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir žiniomis savo veiklą grindžiančios visuomenės, kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių ir elektroninių ryšių technologijų priemonėmis, kūrimosi.

INSTITUCIJOS STRATEGINIS TIKSLAS:

Siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta pažangi informacinė visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Strateginis tikslo įgyvendinimas matuojamas 5 efekto kriterijais: gyventojų, reguliariai naudojančių internetą, procentas; namų ūkių, turinčių prieigą prie interneto, procentas; gyventojų, naudojančių kompiuterius, procentas; gyventojų, naudojančių viešąsias elektronines paslaugas (ne žemesnes negu trečio lygio), procentas; Įmonių, savo veikloje naudojančių internetą, procentas.

Efekto kriterijai:

Diagramoje vaizduojami Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV strateginio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai iki 2009 m.

 

______________

 

S 2 forma

 

III. PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

Informacinės visuomenės plėtra

(Programą vykdys Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacijos technologijų teikiamais pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose.

51 procentas Lietuvos gyventojų turi kompiuterio raštingumo žinių;

17 valstybės institucijų perduota naudoti atvirojo kodo lituanizuota programinė įranga.

 

2. Diegiant informacines technologijas modernizuoti valstybės valdymą: kurti elektroninę valdžią, didinti viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumą, plėtoti elektroniniu būdu teikiamas paslaugas ir elektroninę demokratiją.

Per elektroninius valdžios vartus pasiekiama ne mažiau kaip 45 proc. pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų;

74 procentai pagrindinių viešųjų paslaugų perkelta į elektroninę erdvę;

17 procentų gyventojų yra kreipęsi į viešojo administravimo institucijas internetu;

75 įstatymuose numatyti objektai (registrai ar informacinės sistemos) registruoti integraliojoje registrų sistemoje;

sukurtos 2 valstybės informacinės sistemos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų rengimo ir priėmimo elektroniniu būdu informacinė sistema ir investicinių projektų derinimo informacinė sistema) padedančios valstybės institucijoms vykdyti pavestas funkcijas.

 

3. Skatinti žiniomis, mokslo laimėjimais ir inovacijomis ryšių bei informacinių technologijų srityje grindžiamos ekonomikos plėtrą

90 procentų valstybės institucijų įdiegta taikomoji programinė įranga elektroninių dokumentų mainams;

19 procentų įmonių gauna užsakymus internetu;

24,5 procentų įmonių atlieka pirkimus internetu;

visoms elektroninio parašo įrangą naudojančioms valstybės institucijoms bus teikiamos sertifikavimo paslaugos.

 

4. Pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, puoselėti ir skleisti Lietuvos kultūrą, didinti galimybes Lietuvos vartotojams naudotis informacinėmis technologijomis, turinčiomis lietuviškas sąsajas.

Specializuotoje lietuvių kalbai skirtoje interneto svetainėje apsilankiusiųjų skaičius sudaro ne mažiau 6000 kartų per metus;

viešųjų bibliotekų teikiamų elektroninių paslaugų lygis yra ne mažesnis negu 90 procentų;

lokalizuoti 6 visuomenei aktualūs, laisvai platinami programinės įrangos paketai.

 

5. Užtikrinti tinkamą informacinės ir žinių visuomenės plėtrai būtinų darbų vykdymą ir koordinavimą.

Parengta 18 teisės aktų, susijusių su informacinės visuomenės plėtra.

Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

(Programą vykdys Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

1. Užtikrinti Bendrojo programavimo dokumento priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimą.

Įrengta 800 km plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklo (iki 2008 m. planuojama įrengti 2000 km)

įsisavinta 80 procentų Bendrojo programavimo dokumento priemonei „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ skirtų lėšų.

Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

1. Užtikrinti Europos Sąjungos 2007 – 2013 m. struktūrinės paramos informacinės visuomenės krypties įgyvendinimą

Parengtas Europos Sąjungos 2007 – 2013 m. struktūrinės paramos informacinės visuomenės krypties viešųjų investicijų planas.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2007-ieji metai)

(tūkst. Lt)

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. Lt

Etatai

Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto asignavimai

Kitos lėšos (nurodyti šaltinius)

Iš viso:

Iš jų ES lėšos:

Asignavimų valdytojas

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

1. Informacinės visuomenės plėtra

5776

-

-

41

2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)

21021

19545

-

7

3. Specialioji Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. programa

17594

14955

-

7

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

44391

34500

-

55

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

RaslanasKūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KKSD) įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) – kelti žmonių gerovę, stiprinti šeimą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti geros kokybės užimtumą, užtikrinti sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, siekti tolesnės kaimo ekonominės ir socialinės plėtros – savo dėmesį skiria investicijoms į žmogų, dirba, kad būtų sukurtos sąlygos ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę bei ieško talentingų sportininkų ir juos profesionaliai rengia deramai atstovauti šaliai svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose. Tęsiant Lietuvos kūno kultūros ir sporto strategijos įgyvendinimą, KKSD bus vykdomos 4 programos: Kūno kultūros ir sporto plėtra, Didelio meistriškumo sportininkų programinis rengimas, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Specialioji sporto programa.

Nejudrus gyvenimo būdas XXI amžiaus žmonėms tampa vis skaudesnė rykštė, kuri pasireiškia nutukimu įvairiais sveikatos sutrikimais ir ligomis. Pagrindinė priemonė, siekiant spręsti šią problemą, – sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir kūno kultūra. 2006m Stambule Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) Europos šalių ministrų konferencijoje buvo priimta Europos kovos su nutukimu chartija. Todėl ypatingą dėmesį 2007-aisias KKSD skirs įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti, rengs specialius projektus, kurie įtrauktų kuo daugiau žmonių. Ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikų ir jaunimo užimtumui kaip skurdo mažinimu ir nusikaltimų prevencija per sportą.

2007-ieji metai bus itin svarbūs Lietuvos sportininkams, nes tai – priešolimpiniai metai, kai viso pasaulio sportininkai pradės kovas dėl olimpinių kelialapių. 2008 m. olimpinės žaidynės vyks Kinijos sostinėje Pekine. Todėl daugelis atrankinių varžybų taip pat vyks Azijos žemyno valstybėse. Nacionalinio išdidumo reikalu tapo krepšinio rinktinės dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Tai pareikalaus maksimalaus visų institucijų ir organizacijų susitelkimo, suvienytų jėgų ir finansinių galimybių, siekiant užtikrinti gerą mūsų sportininkų pasirengimą, kuris jiems atvertų kelią į 2008 m. olimpines žaidynes ir 2010 m. –į Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynes.

Didelio meistriškumo sportininkų rengimas – ilgas ir sudėtingas procesas, todėl galvoti vien apie pasirengimą artimiausioms olimpinėms žaidynėms būtų trumparegiška. Tad jau šiandien būtina rūpintis sportininkais, kurie galėtų Lietuvos garbę ginti 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Numatyta patobulinti sportininkų atrankos kriterijus ir normatyvus, padidinti olimpinio rezervo centralizuoto rengimo kontingentą, toliau steigti sporto klases, plėsti gabių vaikų paiešką ir atranką ir kt.

Ugdyti didelio meistriškumo sportininkus ir užtikrinti jų pasirengimą, skatinti žmones sportuoti reikalingos sporto bazės, kurių stoka pastaraisiais metais vis labiau išryškėja. 2006 m. KKSD parengė Lietuvos sporto objektų 2006–2013 m. plėtros strategiją, kuri turėtų užtikrinti nuoseklius sporto bazių renovacijos ir statybos darbus. Tam turi būti kooperuotos KKSD, savivaldybių, rėmėjų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Kaip ir ankstesniais metais, aktualūs tebelieka sporto specialistų kvalifikacijos tobulinimo, sporto trenerių atlyginimų kėlimo, sporto mokslo ir medicinos centro steigimo, nacionalinės sporto informacinės sistemos plėtros, teisinės bazės tobulinimo klausimai.

 

 

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                             ALGIRDAS RASLANAS

 

______________

 

S1 forma

 

II. Misija, Strateginiai tikslai ir efekto kriterijai

 

Institucijos misija

Sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę bei ieškoti talentingų sportininkų, juos profesionaliai rengti deramai atstovauti šaliai svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.

Institucijos strateginiai tikslai ir efekto kriterijai

1. Plėtoti kūno kultūrą ir sportą, sudaryti palankią aplinką gyventojų laisvalaikio užimtumui ir sportui bei sveikatos stiprinimui

2005

2006

2007

2008

2009

1. Organizuotai sportuojančiųjų skaičius

140000

145000

147000

148000

150000

2. Sporto, sveikatos klubų skaičius

982

1000

1200

1300

1400

3. Sportuojančių neįgalių žmonių skaičius

3750

4 100

4200

4400

4500

4. Investicijos į sporto bazių plėtrą

(mln. Lt):

 

 

 

 

 

Valstybės investicijų programa

10,32

13,462

8,7

22

21,5

Europos struktūrinių fondų lėšos

2004–2006 programavimo laikotarpiu

2007–2013 programavimo laikotarpiu

 

133

145

2. Ugdyti talentingus sportininkus deramai atstovauti Lietuvos Respublikai aukščiausio rango tarptautiniuose sporto renginiuose

2005

2006

2007

2008

2009

Pasaulio ir Europos čempionatuose suaugusiųjų laimėtų medalių skaičius

150

155

150

140

150

Pasaulio ir Europos jaunių ir jaunimo visų sporto šakų čempionatuose laimėtų medalių skaičius

90

90

90

87

90

Institucijos strateginiai tikslai ir efekto kriterijai

(Statistinių žinių šaltinis – Lietuvos sporto metraštis 2005)

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. KŪNO KULTŪROS IR SPORTO PLĖTRA

(Programą vykdys Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

1.  Siekti efektyvios veiklos kūno kultūros ir sporto srityje stiprinant valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, tobulinant sporto teisinę bazę ir plėtojant tarptautinius ryšius

1. KKSD valstybės tarnautojų, pakėlusių kvalifikaciją, procentas bus 90;

2. Koordinuojamų programų skaičius bus 4;

3. Programų vykdymo ir valstybės biudžeto asignavimų naudojimo patikrinimų skaičius bus 45;

4. Įvertintų, parengtų ir patikslintų kūno kultūrai ir sportui įtaką darančių teisės aktų skaičius bus 2;

5. Trenerių, turinčių kvalifikacines kategorijas, procentas bus 82,1 proc.;

6. Tarptautinių mokslinių konferencijų, surengtų Lietuvoje, skaičius bus 2;

7. Šalies sporto mokslo konferencijų skaičius bus 3;

8. Vykdomų dvišalių tarpvalstybinių sutarčių skaičius bus 2;

9. Vykdomų Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų skaičius bus 1.

 

2. Skatinti vaikų ir jaunimo fizinį ugdymą

 

10. Vaikų skaičius sporto mokymo įstaigose bus 48 500;

11. Vaikams ir jaunimui skirtų konkursų, projektų ir programų skaičius bus 4;

12. Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje dalyvaus 203 tūkst. vaikų;

13. Aukštosiose mokyklose sportuojančių studentų procentas bus 32.

 

3. Plėtoti gyventojų fizinį ugdymą

14. Dalyvių skaičius sportas visiems renginiuose bus 336 000.

 

4. Įgyvendinti neįgalių žmonių socialinę integraciją per kūno kultūrą ir sportą

15. Neįgaliųjų, dalyvavusių šalies čempionatuose, skaičius bus 3200;

16. Iškovotų medalių pasaulio ir Europos neįgaliųjų sporto čempionatuose skaičius bus 23.

 

5. Užtikrinti šalies ir tarptautinių sporto varžybų Lietuvoje vyksmą

 

17. Šalies sporto federacijų varžybų ir sveikatingumo renginių, surengtų Lietuvoje, skaičius bus 2600;

18. Sportininkų skaičius Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo ir sporto vilčių žaidynėse bus 8000.

 

6. Renovuoti ir statyti kūno kultūros ir sporto paslaugų objektus

19. Sporto bazių, renovuotų pagal Valstybės investicijų programą, skaičius bus 4.

2. DIDELIO MEISTRIŠKUMO SPORTININKŲ PROGRAMINIS RENGIMAS

(Programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdys Lietuvos olimpinis sporto centras)

1. Tobulinti sportui perspektyvaus jaunimo atrankos sistemą

1. Testuotų jaunųjų sportininkų skaičius bus 120;

2. Olimpinės pamainos sportininkų skaičius bus 450.

2. Rengti sportininkus olimpinėms žaidynėms

3. XXIX olimpiados žaidynėms Pekine rengiamų sportininkų skaičius bus 90;

4. olimpinių sporto šakų sportininkų, dalyvavusių pasaulio ir Europos čempionatuose, skaičius bus 350;

5. nacionalinių olimpinių sporto šakų rinktinių narių skaičius bus 640.

3. RĖMIMO FONDO PROGRAMA

(Programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė)

1. Plėtoti kūno kultūrą ir sportą

 

1. Finansuotų regioninių programų skaičius bus 230;

2. Numatytų Lietuvoje surengti tarptautinių renginių skaičius bus 27;

3. Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų, kurie bus aprūpinti maisto papildais ir naudosis atgaivos po treniruočių ir varžybų programa, skaičius bus 100;

4. Olimpinės rinktinės narių ir kandidatų mokslinių, medicininių testavimų ir tyrimų skaičius bus 5200;

5. Renovuotų sporto bazių skaičius bus 103;

6. Lietuvos kūno kultūros ir sporto vienkartinių mokslinių-metodinių leidinių bibliografiją papildysiančių leidinių skaičius 5;

7. Kūno kultūros ir sporto specialistų, patobulinusių savo profesinę kvalifikaciją KKSD renginiuose, skaičius bus 850;

8. Sporto organizacijų, dalyvaujančių informacinėje sistemoje, procentas bus 96;

9. Kūno kultūros ir sporto informacinių paslaugų teikėjų internetu skaičius bus 75;

10. Socialiai remiamų kūno kultūros ir sporto darbuotojų skaičius bus 52;

11. Paimtų dopingo mėginių skaičius bus 220;

12. Brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas prevencijos programų skaičius bus 2

 

2. Plėtoti kultūrą (per Kultūros ministeriją)

13. Bus finansuojami projektai pagal Kultūros ministerijai pateiktas paraiškas

4. SPECIALIOJI SPORTO PROGRAMA

(Programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdys Lietuvos olimpinis sporto centras, Lietuvos sporto muziejus)

1. Užtikrinti veiksmingesnį Lietuvos olimpinio sporto centro darbą

1. Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų, kuriems sudarytos geresnės gyvenimo ir sportavimo sąlygos, skaičius bus 180.

2. Užtikrinti Lietuvos sporto muziejaus ekspozicijų plėtrą

2. Sporto muziejuje sukauptų eksponatų skaičius bus 6600.

______________

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. Lt

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

Asignavimų valdytojas

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

 

 

 

1. Kūno kultūros ir sporto plėtra

30 080

 

 

52*

2. Didelio meistriškumo sportininkų programinis rengimas

14 138

 

 

166**

3. Kultūros ir sporto rėmimo fondo programa

22 005

 

 

-

4. Specialioji sporto programa

881

 

 

47***

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

67 104

 

 

265

 

* 52 sudaro 33 KKSD darbuotojai ir 19 Lietuvos sporto muziejaus darbuotojų

** 166 ─ Lietuvos olimpinio sporto centro darbuotojai, išskyrus specialiosios programos darbuotojus.

*** 47 ─ Lietuvos olimpinio sporto centro specialiosios programos darbuotojai.

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Lietuvos archyvų departamentas) veiklos sritis – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką dokumentų valdymo ir naudojimo srityje, administruoti Nacionalinį dokumentų fondą ir valstybinę archyvų sistemą. Šios sistemos įstaigų veikla dinamiškai kintančios aplinkos sąlygomis yra neatsiejama nuo valstybėje vykstančių pokyčių: informacinės ir žinių visuomenės plėtros, padidėjusio visuomenės poreikio oficialiajai ir retrospektyviajai informacijai. Efektyvus viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų veiklos dokumentų valdymas ir tolesnis išsaugojimas yra svarbi jų veiklos skaidrumo, atskaitingumo ir administracinių gebėjimų gerinimo prielaida. Informacinių technologijų taikymas institucijų bei ūkio subjektų veikloje ir elektroninių dokumentų atsiradimas skatina koreguoti dokumentų valdymo metodus ir sukurti atitinkamą juridinę ir materialinę bazę, kad būtų išsaugota dokumentų įrodomoji galia. Susidurdamos su sudėtingesnėmis dokumentų valdymo problemomis valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės iš Lietuvos archyvų departamento ir valstybės archyvų reikalauja neatidėliotinų, šių dienų poreikius atitinkančių sprendimų. Rezultatai, pasiekti įgyvendinant strateginius veiklos tikslus, ir numatytos prioritetinės archyvų sistemos raidos kryptys yra susiję su šios veiklos srities teisinės reformos įgyvendinimu, viešojo sektoriaus dokumentų valdymo ir prieinamumo užtikrinimu, valstybės archyvų saugyklų modernizavimu.

 

 

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                 VIDAS GRIGORAITIS

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Institucijos misija

Dalyvauti formuojant ir įgyvendinti dokumentų valdymo ir naudojimo politiką siekiant užtikrinti dokumentų autentiškumą, išsaugojimą ir prieinamumą.

Institucijos strateginis tikslas

Efektyviai administruoti Nacionalinį dokumentų fondą, sudaryti visuomenės poreikius atitinkančias prieigos prie dokumentų galimybes.

Efekto kriterijai

1. Valstybės ir savivaldybių įstaigose sutvarkytų ir įrašytų į apskaitą dokumentų kiekis padidės nuo 22% 2006 m. iki 40% 2009 m.

 

 

2. Bendras valstybės archyvuose saugomų dokumentų kiekis padidės nuo 17% 2006 m. iki 35% 2009 m.

 

 

3. Visuomenei bus sudarytos galimybės atlikti informacijos apie valstybės archyvuose saugomus dokumentų fondus (nuo 50% 2006 m. iki 100% 2009 m.) paiešką internete.

 

 

______________

S2 forma

 

III. INSTITUCIJOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

Dokumentų valdymo politikos įgyvendinimas (programą vykdys Lietuvos archyvų departamentas)

 

Formuoti ir įgyvendinti vienodą dokumentų valdymo praktiką ir plėsti prieigos prie dokumentų galimybes

1. Teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, bazė bus atnaujinta (pakeista ir papildyta) nuo 60% 2006 m. iki 90% 2009 m.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių dokumentų saugojimo terminai bus nustatyti nuo 40% 2006 m. iki 100% 2013 m.

3. Bus pildoma informacinės sistemos „Lietuvos archyvų fondų sąvadas“ duomenų bazė, interneto vartotojams pateikiant aprašų nuo 35% 2006 m. iki 90% 2009 m.

Nacionalinio dokumentų fondo administravimas

(programą administruos Lietuvos archyvų departamentas, vykdys – 15 biudžetinių įstaigų – valstybės archyvai)

Užtikrinti valstybės dokumentinio paveldo išsaugojimą ir prieinamumą, vykdyti efektyvią Nacionalinio dokumentų fondo priežiūrą

1. Valstybės archyvų saugyklų, atitinkančių dokumentų saugojimo reikalavimus, kiekis padidės nuo 20% 2006 m. iki 60% 2009 m.

2. Valstybės archyvai naudotojams 2009 m. pateiks 25% daugiau dokumentų (lyginant su 2006 m.).

3. Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kuriose yra nesutvarkytų dokumentų, kiekis sumažės nuo 42% 2005 m. iki 20% 2009 m.

Archyvų paslaugų specialioji programa

(programą administruos Lietuvos archyvų departamentas, vykdys – 15 biudžetinių įstaigų – valstybės archyvai)

Teikti nustatytas mokamas paslaugas tenkinant vartotojų poreikius

1. Vartotojų pageidaujamos paslaugos ir toliau bus suteiktos 100%.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2007-ieji metai)

 

Programų pavadinimai

Lėšos (tūkst. litų)

Etatai (pareigybės)

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

Kitos lėšos (šaltiniai)

I. ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAS – Lietuvos archyvų departamentas

 

 

 

1. Dokumentų valdymo politikos įgyvendinimas

2744

 

38

2. Nacionalinio dokumentų fondo administravimas

19984

 

503

3. Archyvų paslaugų specialioji programa

955

 

8

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

23683

 

550

Kita svarbi informacija

 

Įgyvendindamas numatytus programų tikslus Lietuvos archyvų departamentas apskaičiuoja valstybės biudžeto lėšų kiekį valstybės savivaldybėms perduotai likviduotų nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų tolesnio saugojimo funkcijai vykdyti. Vykdydami Dokumentų ir archyvų įstatymą valstybės archyvai atlieka savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių veiklos dokumentų valdymo priežiūrą, teikia joms metodinę pagalbą. Savivaldybių institucijos ir įstaigos perduoda valstybės archyvams nuolat saugoti savo veiklos dokumentus.

Savivaldybių finansinis indėlis nenumatytas.

______________

 

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ FONDO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

 

MiseikisLietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Ginklų fondas) teisinį statusą nustato ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti nuostatai.

Ginklų fondo veikloje galima išskirti dvi prioritetines kryptis. Pirmoji yra susijusi su Ginklų fondo veikla įgyvendinant įstatymuose jam nustatytą pagrindinį uždavinį – aprūpinti krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemas, kitas valstybės institucijas joms reikalinga ginkluote, šaudmenimis ir specialiąja technika. Siekiant kaip galima efektyviau ir racionaliau panaudoti valstybės skirtas lėšas kariuomenės ir kitų visuomenės ir valstybės saugumui užtikrinti sukurtų valstybės institucijų aprūpinimui, Ginklų fondas pagal kiekvieną iš minėtų institucijų gautą paraišką planuoja ginkluotės pirkimus, atsižvelgdamas į institucijos poreikius ir realias konkrečios ginkluotės įsigijimo galimybes. Metų pradžioje būna neįmanoma iki smulkmenų numatyti realių kiekvienos ginkluotės poreikių bei jos įsigijimo galimybių, dažnai nepriklausančių nuo pirkėjo. Ginklų fondas šioje srityje toliau sieks tobulinti ginkluotės pirkimų organizavimą, diegti efektyvesnius pirkimų vykdymo metodus, paremtus realiomis finansinėmis galimybėmis.

Antrąją Ginklų fondo prioritetinę kryptį apsprendžia Lietuvos Respublikos įsipareigojimai teikti tarptautinėms organizacijoms informaciją, susijusią su šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote. Pastarosios Ginklų fondo funkcijos, reglamentuotos 2001 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1075, svarba ypač išaugo Lietuvai tapus tikrąja ES ir NATO nare, kai poreikis keistis informacija, dalintis nacionaline patirtimi su kitomis valstybėmis yra būtinas ir ateityje vis didės. Vykdydamas šią funkciją, Ginklų fondas privalo užtikrinti savalaikį bei tikslų informacijos apie šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės judėjimą ir kontrolę surinkimą bei jos pateikimą Užsienio reikalų ministerijai. Ši informacija diplomatiniais kanalais yra persiunčiama Jungtinėms Tautoms (JT), Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO), Europos Sąjungai (ES), kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių dokumentus Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi vykdyti ir kuriuose yra numatoma keistis informacija apie šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės apyvartą. Įgyvendindamas minėtas nuostatas Ginklų fondas numato toliau plėtoti Ginklų registro informacinę sistemą, taikant pažangių informacinių technologijų naudojimu pagrįstas programines priemones, ir palaipsniui pereiti prie vieningos Valstybės ginklų registro informacinės sistemos, integruotos su žinybinėmis ginklų registro duomenų bazėmis.

Pateikiamas Ginklų fondo strateginis veiklos planas yra nukreiptas nurodytų tikslų įgyvendinimui.

 

 

GINKLŲ FONDO DIREKTORIUS                                                           GINTAUTAS MIŠEIKIS

______________

S 1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

INSTITUCIJOS MISIJA: Ginklų fondas, būdamas tiesiogiai pavaldus Vyriausybei ir nepriklausomas nuo atskirų žinybų, organizuoja ir koordinuoja kariuomenės ir kitų visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančių valstybės institucijų aprūpinimą ginkluote, optimaliai tenkindamas visos valstybės poreikius. Žinybinis nepriklausomumas užtikrina priimamų sprendimų objektyvumą.

INSTITUCIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Vykdyti Ginklų fondo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus uždavinius aprūpinant kariuomenę ir kitas valstybės institucijas NATO standartus atitinkančia ginkluote; organizuoti ginkluotės mokslinius tiriamuosius darbus; dalyvauti JT 2001 m. priimtų Veiksmų plano bei Šaunamųjų ginklų protokolo, ESBO dokumento dėl šaulių ginklų nuostatų ir kitų Lietuvos įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms vykdyme.

Efekto kriterijai:

Įsigytos ginkluotės atitikimas NATO šalyse naudojamai ginkluotei (%).

2. Didinti visuomenės saugumą, sudarant galimybes asmens bei turto saugos tarnyboms ir juridinių asmenų saugos struktūriniams padaliniams apsirūpinti reikalinga ginkluote, o fiziniams asmenims – įstatymais numatyta tvarka įsigyti ginklus.

Efekto kriterijai:

Juridinių ir fizinių asmenų poreikių ginkluotei patenkinimas (pretenzijų skaičius).

______________

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Jėgos struktūrų aprūpinimas ginkluote, ginklų apskaita

(Programą vykdys Ginklų fondas)

1. Pateikti kariuomenei ir kitoms visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms (toliau vadinama –valstybės institucijos) NATO standartus atitinkančią ginkluotę.

1.1. Lietuvos valstybės institucijų apginklavimas priartinamas prie NATO standartų.

1.2. Institucijų pateiktos paraiškos ginkluotei įsigyti patenkinamos 100%.

 

2. Įdiegti efektyvų valstybės institucijų aprūpinimą ginkluote.

 

2.1. Valstybės institucijoms pateikiami pasiūlymai geriausiai jų poreikius atitinkančios ginkluotės įsigijimui.

2.2. Sutrumpinami ginkluotės įsigijimo terminai, ginkluotė perkama optimaliomis kainomis.

 

3. Sudaryti prielaidas valstybės mobilizacinio rezervo ginkluotės atsargų kaupimui.

 

3.1. Atsižvelgiant į valstybės mobilizacinius ir gynybos planus formuojamos ir kaupiamos valstybės mobilizacinio rezervo ginkluotės atsargos.

 

4. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms dėl keitimosi informacija apie ginklų apyvartą.

 

4.1. Įdiegta vieninga Lietuvoje registruotų ginklų apskaitos sistema, jungianti valstybinį ir žinybinius ginklų registrus, leidžianti per trumpiausią laiką identifikuoti ginklų savininkus ar valdytojus.

 

5. Koordinuoti, kontroliuoti ir prižiūrėti įmonių, besiverčiančių licencijuojama komercine –ūkine veikla, susijusia su ginkluotės gamyba ir jos taisymu, veiklą.

5.1. Užtikrinama, kad ginkluotės gamyba bei jos taisymu besiverčiančių įmonių veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus.

5.2. Pasiekta, kad augtų VĮ Giraitės ginkluotės gamyklos pagamintų šovinių, realizuotų tarptautinėje rinkoje, apimtys.

5.3. Parengti dokumentai VĮ Giraitės ginkluotės gamyklai

reorganizuoti į akcinę bendrovę.

2. Specialioji juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimo ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika programa

(Programą vykdys Ginklų fondas)

1. Pateikti saugos struktūriniams padaliniams ginklus, jų priedus, šaudmenis, specialiąją techniką.

1.1. Saugos struktūriniams padaliniams sudaromos sąlygos vykdyti jų veiklą.

1.2. Saugos struktūriniams padaliniams pateikiamos visos šiuolaikinės naujausios techninės priemonės, kurias naudoti leidžia įstatymai.

 

2. Pateikti fiziniams asmenims ginklus savigynai ir šovinius.

2.1. Fiziniams asmenims sudaromos sąlygos įsigyti savigynai įstatymo leistus ginklus.

2.2. Ginklų savigynai prekyba vykdoma centralizuotai, tokiu būdu sudarant prielaidas efektyviau kontroliuoti ginklų apyvartą, mažinant nelegaliai įvežamų ginklų skaičių.

2.3. Įstatymo numatyta tvarka parduodant ginklus fiziniams ir juridiniams asmenims sudaromos prielaidos mažinti nusikalstamumą.

2.4. Parduotų ginklų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, palaikomas tame pačiame lygyje.

______________

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

GINKLŲ FONDAS

 

 

 

 

1. Jėgos struktūrų aprūpinimas ginkluote, ginklų apskaita

1536

 

 

22

2. Specialioji juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimo ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika programa

1800

 

 

0 *

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

3336

 

 

22

* Pastaba. 6 etatai specialiosios juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimo ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika programos vykdymui išlaikomi iš specialiųjų lėšų.

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

 

AstrauskieneNarkomanija išlieka aktuali šių dienų Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių problema. Atsirandančios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia realią grėsmę visuomenės saugumui. Narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimas šalyje turi būti paremtas aiškių prioritetų nustatymu, vertinimu, koordinavimo užtikrinimu, racionaliu išteklių paskirstymu. Būtina formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija vaikų ir jaunimo tarpe, užtikrinti, kad asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, būtų prieinamos kokybiškos gydymo ir reabilitacijos paslaugos, neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolė būtų griežta ir veiksminga.

Lietuvoje padaryti reikšmingi žingsniai, formuojant narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką: patvirtinta Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 metų strategija, Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa, kuri yra viena iš svarbiausių ilgalaikių valstybinių nacionalinio saugumo stiprinimo programų. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarbiausieji uždaviniai yra įgyvendinti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politiką, nustačius pagrindines šios politikos įgyvendinimo kryptis bei organizuoti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemonių įgyvendinimą, koordinuoti kitą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityse.

2006 metais Narkotikų kontrolės departamentas atliko daug svarbių darbų, siekiant efektyviau įgyvendinti narkotikų kontrolės politiką. Siekiant įvertinti veiksnius, nulemiančius narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimą, gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei visuomenės informuotumą, tobulinama informacijos rinkimo sistema, rengiama metodinė medžiaga, įdiegta prevencinių projektų vertinimo sistema, didinamas gydymo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Įgyvendinamos prevencinės informacinės kampanijos jaunimui, stiprinama neteisėtos narkotinių psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolė.

Narkotikų kontrolės departamentas nuolat bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuru, įgyvendina tarptautinius projektus.

Sieksime, kad būtų įgyvendinamos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės, mažinant neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų paklausą ir pasiūlą, o mūsų visuomenė taptų saugesnė ir sveikesnė.

 

 

NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

DIREKTORĖ                                                                                     AUDRONĖ ASTRAUSKIENĖ

______________

S1 Forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Institucijos misija

Dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje.

Institucijos strateginis tikslas

Sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą bei padidinti narkotikų kontrolės veiksmingumą.

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekia, kad Lietuvoje būtų įgyvendinamos nuostatos, išdėstytos Nacionalinėje narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 metų strategijoje, Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programoje, Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijose, kitose tarptautinėse sutartyse. Europos Sąjungos kovos prieš narkotikus strategija bei Europos Sąjungos kovos prieš narkotikus veiksmų planas įpareigoja šalis nares užtikrinti efektyvų ir pakankamą tarpinstitucinių veiksmų koordinavimą.

Siekiant užtikrinti efektyvų finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą, gerinamas valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos prevenciją bei narkotikų kontrolę veiksmų koordinavimas, taip pat stiprinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas, skatinamos savivaldybių ir valstybės institucijų iniciatyvos sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės problemas. Kuriama narkomanijos prevencijos, ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistema. Siekiant vykdyti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai, toliau plėtojama narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės informacijos rinkimo ir analizės sistema, atitinkanti Europos Sąjungos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro reikalavimus, dalyvaujama Europos Tarybos Kovos su narkotikais Horizontalios darbo grupės, Europos Komisijos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) komiteto, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, Europos Tarybos Pompidou grupės, Jungtinių Tautų Narkotikų it nusikalstamumo prevencijos biuro veikloje.

Efekto kriterijai

1. Moksleivių, neteisėtai vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičiaus stabilizavimas.

2. Pirmą kartą per atitinkamų kalendorinių metų laikotarpį registruotų asmenų, kurie kreipėsi dėl gydymo nuo narkotikų priklausomybės, atvejų skaičiaus, tenkančio 100 tūkstančių gyventojų (sergamumas narkomanija), stabilizavimas.

3. Susirgimų užkrečiamosiomis ligomis, susijusiomis su švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartojimu (ŽIV nešiojimas/liga, hepatitas B, C), skaičiaus stabilizavimas.

4. Mirčių, kurių tiesioginė priežastis – narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, skaičiaus stabilizavimas

Šaltinis: 1999, 2003 ESPAD tyrimų duomenys; 2005–2009 m. NKD prognozuojami duomenys.

Šaltinis: Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys; 2006–2009 m. NKD prognozuojami duomenys.

Šaltinis: Lietuvos AIDS centro duomenys; 2006–2009 m. NKD prognozuojami duomenys.

Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenys; 2006–2009 m. NKD prognozuojami duomenys.

Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys; 2006–2009 m. NKD prognozuojami duomenys.

 

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslas

Laukiami rezultatai

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa

 

1. Įgyvendinti veiksmingą narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sistemą

1. Ne mažiau 80 proc. finansinės paramos atrankinės ir tikslinės prevencijos, ankstyvosios intervencijos vykdymui skiriama prevencinei veiklai tarp socialinės rizikos vaikų ir jų šeimos narių, globėjų.

 

2. 70 proc. visuomenės bus gerai informuota apie neigiamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes

 

3. 80 proc. prevencinių projektų bus įvertinta pagal nustatytus reikalavimus

 

4. Ne mažiau 55-ių savivaldybių atstovai įgis žinių ir kels kvalifikaciją narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais organizuojamuose mokymuose, pasitarimuose ir konferencijose

 

2. Sukurti bendrą narkomanijos ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą siekiant padėti asmenims, priklausomiems nuo narkotikų

1. Ne mažiau 300 asmenų bus teikiamos ilgalaikės psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugas

 

2. Ne mažiau 25 vaikams bus teikiamos ilgalaikės psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugos

 

3. Ne mažiau 80 proc. besikreipiančių asmenų, vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, bus suteikta galimybė gauti nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančias psichologinės socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas

 

4. Ne mažiau 70 proc. vykdomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų atitiks nustatytus reikalavimus

 

3. Plėtoti mokslinius tyrimus ir informacijos rinkimo bei analizės sistemą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės srityje

1. 70 proc. narkomanijos epidemiologinės situacijos vertinimui surenkamų duomenų atitiks ENNSC keliamus reikalavimus penkiems narkomanijos epidemiologiniams indikatoriams

 

2. Bus dalyvaujama 3 Jungtinių Tautų remiamuose projektuose narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje

 

3. Bus dalyvaujama ne mažiau 20 Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos institucijų, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro kitų tarptautinių organizacijų rengiamų posėdžių

 

4. Sumažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartą

1. Bus užtikrintas naujų psichoaktyvių medžiagų identifikavimo ir kontrolės sistemos funkcionavimas (1 sistema)

 

2. Ne mažiau 5 globos namuose bus sukurta saugesnė aplinka, diegiant vaizdo stebėjimo sistemas

 

3. Ne mažiau 5 apskrityse bus įgyvendinti projektai, stiprinant neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolę jaunimo pasilinksminimo vietose, ugdymo įstaigose

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2007 metai)

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa

3625

 

1642*

25

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

3625

 

1642*

25

 

Pastaba:

* – projekto „Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, reabilitacija ir socialinė reintegracija, novatoriško socialinių paslaugų modulio kūrimas“ įgyvendinant 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ lėšos.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

SemetaŠiandieninė informacijos ir žinių visuomenė kelia didelius reikalavimus oficialiajai statistikai ir jos kokybei. Rengdami ir teikdami statistinę informaciją apie šalies ekonominius, socialinius veiksnius, visuomeninius ir aplinkos pokyčius ne tik prisidedame priimant įvairius politinius ir ekonominius sprendimus, stebint jų įgyvendinimą, bet ir informuojame visuomenę apie aktualiausius šalies ekonomikos, darbo rinkos ir kitų gyvenimo sričių pokyčius.

Galime pasidžiaugti, kad auga visuomenės statistinis raštingumas ir susidomėjimas statistika. Statistinė informacija šiandien reikalinga ne tik valstybės valdymui, ja remiasi verslininkai, planuodami savo veiklos plėtrą, ieškodami naujų rinkų, analizuodami konkurencijos galimybes. Mokslininkai, studentai bei moksleiviai naršo Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje ir statistinę informaciją naudoja savo darbuose. 2006 metais interneto svetainėje apsilankė apie 1,5 mln. lankytojų. Vartotojams nepakanka vien skaičių, jie nori žinoti, kaip skaičiuojami statistiniai rodikliai, kokios taikomos metodikos. Mūsų siekis – ugdyti gyventojų statistinį raštingumą, sukurti efektyvią ryšių su klientais valdymo sistemą, padėsiančią geriau tenkinti vartotojų poreikius ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.

Toliau plėtosime statistikos informacinę sistemą, didinsime galimybes respondentams statistines ataskaitas teikti elektroniniu būdu, o vartotojams – kuo daugiau statistinės informacijos rasti interneto svetainėje ir Statistikos rodiklių duomenų bazėje. 2007 metais turime ambicingų planų: elektroninių ataskaitų skaičių numatome padidinti 1,5 karto, o vartotojams skirtų statistinės informacijos duomenų masyvų apimtį – maždaug penktadaliu.

Naryste Europos Sąjungoje esame įsipareigoję aktyviai dalyvauti Europos statistikos sistemos plėtroje, kuri susijusi su Bendrijos politikos prioritetais ir jų įgyvendinimu. Statistikos darbai, skirti Bendrijos reikmėms, yra reglamentuojami teisės aktais, kurių bazė kasmet papildoma naujais dokumentais. 2006 metais parengėme 15 pozicijų dėl naujų statistikos teisės aktų projektų, per šį laikotarpį priimta 18 Europos statistiką reglamentuojančių naujų teisės aktų.

2007 metais, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 m. programos įgyvendinimo priemones ir Europos Sąjungos teisės aktus, didelį dėmesį skirsime gyventojų emigracijos srautams, įskaitant neoficialią emigraciją, įvertinti, pradėsime pasirengimą visuotiniam 2011 metų gyventojų ir būstų surašymui, atliksime darbo užmokesčio struktūros ir žemės ūkio struktūros statistinius tyrimus. Atlikdami gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą, kurį 2007 metais papildysime klausimais apie gyventojų būsto sąlygas, rengsime skurdo rizikos ir socialinės atskirties statistinius rodiklius. Mokslo statistiką papildysime informacija apie mokslo laipsnį turinčių asmenų užimtumą ir profesinę veiklą. Toliau plėtosime turizmo statistiką, sudarysime bandomąsias turizmo sąskaitas. Atliksime smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygų statistinį tyrimą, įvertinsime veiksnius, turinčius įtakos įmonių veiklos pokyčiams, konkurencingumui ir verslo sąlygoms. Taip pat įvertinsime bendrosios pridėtinės vertės dalį, sukurtą smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Didinsime gyventojų užimtumo tyrimo imtį, kuri leis rengti ir skelbti daugiau užimtumo statistikos rodiklių savivaldybių lygmeniu. Plėtosime regioninę statistiką.

Strateginiu laikotarpiu mūsų laukia svarbūs darbai – Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus naujos redakcijos (NACE 2 red.) diegimas, kuris turi būti baigtas 2011 metais perskaičiuojant nacionalinių sąskaitų rodiklius. Pagrindinė atnaujintos klasifikatoriaus redakcijos atsiradimo ir diegimo priežastis – esminiai pokyčiai ekonomikoje, svarbūs tarptautinių veiklos rūšių klasifikatorių pakeitimai, pasaulinio ekonominės statistikos palyginamumo poreikis ir būtinybė statistikoje atspindėti dėl technologijų pažangos atsiradusias naujas veiklas.

Įgyvendindami Europos statistikos praktikos kodekso nuostatas, taikysime tarptautinius statistikos principus, pripažintus metodus ir geriausią praktiką, sieksime gerinti statistikos kokybę, didinsime vartotojų pasitikėjimą. Tęsime kokybės vadybos sistemos kūrimo darbus, 2007 metais kokybės vadybos sistemą planuojame sertifikuoti pagal ISO 9001:2000 standartus.

2007 metai yra paskutinieji mūsų 2005–2007 metų veiklos strategijos įgyvendinimo metai. Prisiderindami prie Europos statistikos sistemos planavimo ciklo, rengsime ilgesnio laikotarpio 2008–2012 metų veiklos strategiją, peržiūrėsime savo tikslus, juos susiesime su keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programa ir Bendrijos 2008–2012 metų statistikos programa. Plėtodami statistikos sistemą, sieksime adekvačiai reaguoti į augančias šalies ir Bendrijos reikmes, visuomenės poreikius, diegsime naujas technologijas, efektyviau naudodami išteklius rengsime kokybišką statistiką ir užtikrinsime, kad našta respondentams nedidėtų.

 

 

STATISTIKOS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                   ALGIRDAS ŠEMETA

______________

 

forma S1

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Institucijos misija

Rengti ir teikti visuomenei aktualią, kokybišką statistinę informaciją apie valstybės ekonominius, demografinius, socialinius procesus, visuomeninius ir aplinkos pokyčius.

Institucijos strateginis tikslas

01 Plėtoti nacionalinę statistiką, dalyvauti Europos statistikos sistemos veikloje, koordinuoti kitų oficialiąją šalies statistiką tvarkančių institucijų statistikos darbus, kurti ir tobulinti automatizuotą statistinių duomenų surinkimo, apdorojimo ir platinimo sistemą, atitinkančią e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijus. Tobulinti ir plėsti teikiamas informacines paslaugas, tenkinti statistinės informacijos vartotojų poreikius.

Efekto kriterijai

Strateginio tikslo įgyvendinimui stebėti ir vertinti numatyti keturi efekto vertinimo kriterijai:

E-01-01 – Visuomenės susidomėjimas statistika, vidutinis interneto svetainės lankytojų per dieną skaičius.

Augantis gyventojų statistinis raštingumas bei informacijos ir žinių visuomenės plėtra sąlygoja Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) interneto svetainės lankytojų skaičiaus augimą. Tai įpareigoja Statistikos departamentą vis daugiau įvairios statistinės informacijos ir statistikos leidinių skelbti interneto svetainėje, sudaryti palankias sąlygas vartotojams gauti statistinę informaciją elektroniniu būdu. 2006 m. interneto svetinėje apsilankė 1 mln. 486 tūkst. lankytojų, arba vidutiniškai 4,1 tūkst. per dieną, kas beveik du kartus viršija planuotą 2006 metų lankytojų skaičių.

 

Visuomenės susidomėjimas statistika

(Statistikos departamento interneto svetainės vidutinis lankytojų per dieną skaičius)

E-01-02 – Statistinės informacijos sklaida visuomenei pagrindinėse šalies ir regioninės žiniasklaidos priemonėse, publikavimo atvejų skaičius.

Svarbus visuomenės statistinio raštingumo ugdymo aspektas yra žiniasklaidos priemonėse skelbiama naujausia statistinė informacija. 2006 metais įvairius Statistikos departamento pranešimus spaudai ir kitą paskelbtą statistinę informaciją šalies ir pagrindinės regioninės žiniasklaidos priemonės publikavo 3970 kartų. Šio kriterijaus įgyvendinimui įtaką daro statistikos sričių plėtra, aktualios ir visuomenę dominančios statistikos rengimas.

 

Statistinės informacijos sklaida visuomenei pagrindinėse šalies ir

regioninės žiniasklaidos priemonėse, publikavimo atvejų skaičius

E-01-03 – Atitikties e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijams lygis statistinių duomenų surinkimo srityje.

Statistikos departamentas 2006 m. iš esmės pertvarkė statistinių duomenų rinkimo elektronine forma sistemą. Ūkio subjektams statistiniams duomenims teikti skirta paslauga atitinka trečiąjį viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygį. Naujai sukurta interneto svetainė e-formos. stat. gov. lt, kurioje respondentams buvo pateikta 35 statistinių ataskaitų elektroninės formos (19 procentų visų statistinių ataskaitų), kurioms pildyti įdiegta ABBY eFormFiller programa. Elektroninių ataskaitų skaičius bus kasmet didinamas ir 2009 metais elektroninės formos sudarys 53 procentus visos statistinės atskaitomybės. 2007 metais įdiegus dar 30 elektroninių formų, elektroninės atskaitomybės formos sudarys 30 procentų visų statistinių ataskaitų.

 

Atitikties e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijams lygis

statistinių duomenų surinkimo srityje

(Viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą trečiasis brandos lygis)

 

Įdiegtų elektroninių

ataskaitų formų dalis, %

E-01-04 – Atitikties e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijams lygis statistinės informacijos platinimo srityje.

Statistinei informacijai platinti sukurtos ir įdiegtos priemonės, sudarančios sąlygas vartotojams gauti statistinę informaciją interaktyviai, kas atitinka viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą ketvirtąjį brandos lygį. Statistikos departamento bibliotekos elektroninis leidinių katalogas vartotojams suteikia galimybę rasti reikiamą leidinį ir tiesiai iš katalogo gauti jo elektroninę kopiją. 2006 m. Rodiklių duomenų bazėje paskelbtos visos 42 teminės statistikos sritys, kurios kasmet bus papildomos naujais statistinės informacijos duomenų masyvais. Rodiklių duomenų bazėje PC-Axis aplinkoje vartotojai gali ne tik rasti reikalingą statistinę informaciją, bet ir rengti įvairias lenteles, grafikus bei žemėlapius, juos išsaugoti savo kompiuteryje.

 

Atitikties e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijams lygis

statistinės informacijos platinimo srityje

(Ketvirtasis viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygis)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

01 05 Oficialiosios statistikos tvarkymas

(Programą vykdys Statistikos departamentas)

 

01. Rengti ir teikti šalies, ES ir tarptautinėms institucijoms bei kitiems vartotojams išsamią, palyginamą, atitinkančią tarptautinius standartus ir ES reikalavimus statistinę informaciją

 

1. Įgyvendinant šalies ir ES teisės aktus, reglamentuojančius statistiką, 2007 m. bus atliekami 243 statistiniai tyrimai ir darbai, numatyti Oficialiosios statistikos darbų programoje, iš jų 28 – nauji statistikos darbai.

Pirmą kartą bus paskelbti suaugusiųjų gyventojų švietimo statistinio tyrimo, atlikto 2006 metais rezultatai, kurie padės įvertinti šalies gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygį, galimybes ir sąlygas mokytis bei gilinti žinias ar kelti kvalifikaciją. Taip pat bus paskelbta darbuotojų profesinių gebėjimų plėtojimo įmonėse statistinio tyrimo informacija, kuri parodys šalies darbdavių pastangas ugdyti kvalifikuotą darbuotoją, spręsti trūkstamos kvalifikacijos problemas, norą ir galimybes investuoti į darbuotojų gebėjimų ugdymą.

Bus atliktas darbo užmokesčio struktūros statistinis tyrimas, leisiantis įvertinti samdomų darbuotojų darbo užmokestį pagal darbuotojų profesijas, išsilavinimą, amžių, darbo stažą, lytį, ekonominės veiklos rūšis, įmonių dydžio grupes ir kt.

Verslo statistikos srityje bus parengta statistinė informacija, kuri leis įvertinti veiksnius, turinčius įtakos smulkių ir vidutinių įmonių veiklos pokyčiams, įmonių konkurencingumo galimybėms, naujai susikūrusių smulkių ir vidutinių įmonių egzistencijai bei verslo sąlygoms. Įvertinta bendrosios pridėtinės vertės dalis, sukurta smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Bus sudarytos bandomosios turizmo sąskaitos. Sveikatos priežiūros įstaigose bus atliktas statistinis tyrimas, leisiantis įvertinti informacinių technologijų panaudojimą.

Perkodavus Statistinį ūkio subjektų registrą pagal Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus naują redakciją (NACE 2 red.), bus parengta dvigubo kodavimo ūkio subjektų duomenų bazė 2008 m. statistinių tyrimų respondentų imtims formuoti.

Žemės ūkio srities statistinė informacija bus papildyta statistiniais duomenimis apie vaismedžių plotus pagal sodinių amžių ir rūšis, derlių ir derlingumą. Planuojama pradėti rinkti ekologinio ūkininkavimo ir ekologinių produktų gamybos statistiką. Atliktas žemės ūkio struktūros statistinis tyrimas leis įvertinti pokyčius žemės ūkyje lyginant su 2005 m. žemės ūkio struktūros tyrimo statistine informacija.

Plėtojant aplinkosaugos statistiką bus atliktas atliekų susidarymo ir tvarkymo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje statistinis tyrimas, kurio rezultatai leis įvertinti nebenaudojamos įrangos, medžiagų, pakuočių ir kt. atliekų tvarkymą.

Padidinus gyventojų užimtumo statistinio tyrimo imtį, bus rengiama daugiau užimtumo statistikos rodiklių savivaldybių lygmeniu, plėtojama regioninė statistika.

Siekiant trumpinti statistinės informacijos pateikimo vartotojams terminus:

 

 

 

– mėnesinė statistinė informacija 2007 m. pagal pranešimų spaudai kalendorių bus skelbiama vidutiniškai 22 dieną ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. 2008 m. statistinė informacija vartotojus pasieks 21 dieną, 2009 m. – 20 dieną (2006 m. – 23 dieną ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus);

– ketvirtinė statistinė informacija 2007 m. bus skelbiama vidutiniškai 59 dieną ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. 2008 m. šis laikas sutrumpės iki 56 dienų, 2009 m. – iki 53 dienų (2006 m. – 61 dieną.);

– metinė statistinė informacija 2007 m. pasieks vartotojus vidutiniškai 225 dieną ataskaitiniams metams pasibaigus. 2008 m. metinę statistinę informaciją planuojama skelbti 200 dieną ataskaitiniams metams pasibaigus, 2009 m. – 190 dieną (2006 m. metinė statistinė informacija buvo teikiama 233 dieną, planas –235 dienos).

2. Statistinių tyrimų, vidutiniškai tenkančių vienam respondentui (ūkio subjektui), skaičius sumažės iki 3,5 (2006 m. – planas 3, 7, faktas – 3,6 tyrimo).

Bus įvertintas laiko sąnaudomis grįstas statistinės atskaitomybės naštos respondentams rodiklis, stebimi ir skelbiami jo pokyčiai.

 

02. Užtikrinti infrastruktūros palaikymą ir plėtrą

1. Rodiklių duomenų bazėje, paskelbtoje Statistikos departamento interneto svetainėje, vartotojams 2007 m. bus pateiktos 42 teminės statistikos sritys, 820 statistinės informacijos duomenų masyvų (2006 m. – buvo planuojama paskelbti 24 statistikos sritis, 634 duomenų masyvus, faktiškai paskelbta 42 sritys, 741 duomenų masyvas).

2. Iš esmės pertvarkyta statistinių duomenų rinkimo elektronine forma sistema, sukurta speciali interneto svetainė e-formos. stat. gov. lt elektroninėms ataskaitoms teikti.

2007 m. respondentai elektroniniu būdu galės perduoti 30, 2008 m. – 42, 2009 m. – 53 procentus visų statistinių ataskaitų (2006 m. respondentai elektroniniu būdu galėjo teikti 19 procentų visos statistinės atskaitomybės).

1. Statistikos departamentas teikia informacines paslaugas užsakovams, jų pageidavimu rengdamas detalesnę statistinę informaciją, dalyvauja įvairiuose Europos statistikos sistemos plėtros projektuose, teikia kitas informacines paslaugas.

2007 m. bus vykdomi 47 Europos statistikos plėtros projektai, susiję su europinės statistikos rengimu ir metodikų tobulinimu.

2. Statistikos departamentas vartotojams pagal užklausas rengia ir teikia įvairią statistinę informaciją pageidaujamais pjūviais ir reikiamose laikmenose. Atsakymas į vieną užklausą 2006 m. buvo rengiamas vidutiniškai per 3,3 dienos (planas – 3,5). Vartotojų patogumui planuojama trumpinti statistinės informacijos parengimo pagal užklausas laiką: 2007 m. statistinė informacija pagal užklausas bus rengiama vidutiniškai per 3 dienas, 2008–2009 m. – per 2 dienas.

3. Kauno ir Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos, panaudodamos esamą infrastruktūrą, atlieka Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių gyventojų mokamų mokesčių už elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį, šilumą ir komunalinius patarnavimus kompiuterinį apdorojimą ir operatyviai teikia statistinę

88 01 Specialioji informacinių paslaugų teikimo pagal sutartis programa

(Programą vykdys Statistikos departamentas)

01. Užtikrinti užsakovams pagal sutartis teikiamų statistikos bei informacinių paslaugų kokybę

informaciją šių paslaugų teikėjams. Minėtų apskričių 400 tūkst. namų ūkių sudarytos sąlygos atsiskaityti už paslaugas pagal bendrą mokėjimo knygelę, o ne pagal atskiras sąskaitas, todėl gyventojai išvengia papildomų išlaidų mokesčiams už bankines operacijas. Šie darbai nėra susiję su oficialiosios statistikos tvarkymu, tačiau leidžia efektyviau panaudoti turimą kompiuterių techniką, o dalį iš šios veiklos gautų lėšų skirti infrastruktūrai gerinti.

4. Kauno ir Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos suvestinę informaciją užsakovų pageidavimu teiks labai operatyviai – per vieną parą. Šis operatyvumas bus išlaikomas ir ateityje.

______________

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ 2007 METŲ FINANSINIS PLANAS

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

Kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

Etatai

I. ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAS

Statistikos departamentas

 

 

 

01.05. Oficialiosios statistikos tvarkymas

30 904

 

642

88.01. Specialioji informacinių paslaugų teikimo pagal sutartis programa

 

5 131

 

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

36 035

 

642

Kita svarbi informacija

 

Statistikos departamentas, įgyvendindamas Oficialiosios statistikos tvarkymo programą, dalyvauja Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006–2008 m., Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 m., Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 m., Valstybės alkoholio kontrolės, Valstybės tabako kontrolės, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 m. tarpinstitucinėse programose, taip pat teikia statistinę informaciją Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos, Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos, Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos, Nacionalinės antidiskriminacinės 2006–2008 m. programos, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 m. priemonių aprašo nuostatų įgyvendinimui stebėti.

 

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

PetrauskasLietuvai įstojus į Europos Sąjungą jos piliečiams atsivėrė naujos galimybės. Tos galimybės – tai judėjimo, darbo, gyvenamosios vietos pasirinkimo laisvė. Išaugus emigracijai departamento veiklos misija ir pobūdis iš esmės pasikeitė. 2004 – 2006 metais departamento veiklos prioritetai buvo labiau koncentruojami į naujos emigracijos problemas, ryšių su naujai besiformuojančiomis lietuvių bendruomenėmis užmezgimui, naujos valstybės politikos ryšiams su užsienyje gyvenančiais tautiečiais formavimui.

Departamentas vykdo antrąją Vyriausybės patvirtintą Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programą. Prioritetinė programos sritis – švietimas. Tai etninės kultūros, tapatumo išsaugojimo pamatas.

Dabar užsienio šalyse veikia bendrojo lavinimo lietuvių ugdymo įstaigos, plečiamas neformalaus ugdymo mokyklų tinklas, yra siunčiami pedagogai, kultūros darbuotojai, mokslininkai. Departamentas teikia finansinę ir metodinę paramą užsienio šalyse veikiančioms bendrojo lavinimo, lituanistinėms mokykloms, lietuvių kalbos fakultatyvams.

Departamentas organizuoja pedagogų tobulinimąsi, kvalifikacijos kėlimą ir Lietuvoje ir užsienyje. Metodinė pagalba teikiama bendrojo lavinimo ir lituanistinių mokyklų mokytojams, kai jie gyvenamuosiuose kraštuose rengia konferencijas, seminarus.

Kasmet užsienio lietuvių vaikams ir jaunimui rengiamos ir finansuojamos švietimo ir poilsio stovyklos, kuriose jie gilina lietuvių kalbos įgūdžius, artimiau susipažįsta su Lietuva.

Skatinama ir remiama bendruomenių kultūrinė veikla. Kartu su užsienio šalių lietuvių organizacijomis rengiamos kultūros dienos, valstybinių švenčių minėjimai, koncertai, dainų ir šokių šventės.

2006 m. baigta vykdyti Vyriausybės patvirtinta Užsienio lietuvių rėmimo programa. Departamentas kartu su strateginių studijų centru parengė ir nustatyta suderinęs šių metų trečią ketvirtį pateiks Vyriausybei tvirtinti IVRSI strategiją. Strategijai įgyvendinti bus reikalingos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto.

Svarbus departamento tikslas – įgyvendinti valstybės tautinių santykių darnumo politiką, padėti tautinėms mažumoms integruotis į visuomeninį, politinį šalies gyvenimą, o taip pat išsaugoti tautinę tapatybę, tradicijas, gimtąją kalbą. Siekdamas šio tikslo, departamentas parengė ir įgyvendina Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005 – 2010 programą. Programos priemonės padeda tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę, ugdyti visuomenės toleranciją ir užkirsti kelią diskriminacijai, atskirčiai, šalinti neigiamus stereotipus.

Parengtas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2007 – 2010 m. programos projektas. Tai tęstinė programa. Ji vykdoma nuo 2000 metų. Ja siekiama romus integruoti į Lietuvos visuomenę, padėti jiems išmokti valstybinės kalbos, spręsti socialines problemas.

2006 m. departamentas finansavo 185 šalies tautinių mažumų organizacijų kultūros ir švietimo projektus. 2007 metams gauti 303 projektai.

 

 

TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                          ANTANAS PETRAUSKAS

 

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

MISIJA:

Dalyvauti formuojant ir įgyvendinant su Europos Sąjungos standartais suderintą tautinių santykių darnumo ir ryšių su užsienio lietuviais bei išeiviais iš Lietuvos politiką, užtikrinant tautinių mažumų teises ir tinkamus Lietuvos ir išeivijos ryšius

STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Padėti tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę, saugoti jų tapatumą bei užtikrinti tautinių santykių darną.

2. Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, identitetą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva.

3. Dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybinę tautinių santykių darnumo ir ryšių su užsienio lietuviais bei išeiviais iš Lietuvos politiką.

Efekto kriterijai:

Efekto pavadinimas

Metai

2006

2007

2008

2009

1. Lietuvos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms ir mokančių valstybinę kalbą, procentas

65%

67%

68%

70%

2. Mokinių, kuriuos mokys siunčiami į užsienio lietuvių mokyklas ir fakultatyvus dirbti pedagogai, skaičius

2300

2600

3000

3500

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas

(Programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)

1. Vykdyti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, integraciją.

 

2. Išsaugoti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, tapatumą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Užtikrinti tautinių santykių darną

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Bus surengta 1 konferencija bei 2 seminarai, skirti tautinių mažumų kalbinei, socialinei bei kultūrinei integracijai į Lietuvos visuomenę.

1. Bus organizuotas 30 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų lyderių projektų vadybos mokymas.

2. Bus sukurta Visagino tautinių bendrijų centro interneto svetainė.

3. Bus remiama Tautinių bendrijų namų Vilniuje, Kauno įvairių kultūrų centro, Visagino tautinių bendrijų centro veikla.

4. Bus suteikta parama tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų švietimo ir kultūros veiklai.

5. Bus remiama tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų veikla bei jų tinklo plėtra.

6. Bus paremta 70 Rytų Lietuvos mokyklų kultūrinės kalbinės integracijos programų.

7. Planuojama, gavus lėšas, rekonstruoti Tautinių kultūrų centro pastatą Visagine bei remontuoti Rūdininkų tautinių mažumų centrą.

1. Bus vykdoma įvairių socialinių ir profesinių grupių neformalusis švietimas antidiskriminacinio ugdymo srityje.

2. Bus įteikta kasmetinė nominacija už tolerancijos skleidimą ir teigiamo tautinių mažumų įvaizdžio kūrimą visuomenės informavimo priemonėse.

3. Bus parengti respublikinėje spaudoje pažintiniai straipsniai apie tautinių mažumų kultūrą, istoriją, papročius, teises.

4. Bus surengtos diskusijos, radijo ir televizijos laidos supažindinančios visuomenę su valstybės vykdoma tautinių mažumų teisių apsaugos politika.

2. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas

(Programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)

1. Sudaryti sąlygas romų etninei mažumai integruotis į Lietuvos valstybės gyvenimą.

 

 

 

 

 

 

 

2. Padėti romams išlaikyti jų etninį ir kultūrinį identitetą

 

 

 

 

1. Departamente bus parengta ir patvirtinta Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programa.

Romų visuomenės centre:

2. Bus parengti 25 romų vaikai tolesniam mokymui bendrojo lavinimo mokyklose.

3. 40 romų bus parengti valstybinės kalbos egzaminui I-osios valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinei kategorijai įgyti.

4. Bus suteikta 60 teisinių konsultacijų.

1. Bus paremta 15 romų visuomeninių organizacijų, saviveiklinio meno kolektyvų, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos projektų, padedančių išsaugoti etninę romų kultūrą.

2. Bus surengtas 1 seminaras.

3. Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimas

(Programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)

 

4. Dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant valstybės tautinių santykių ir ryšių su išeivija politiką (Programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)

 

 

1. Stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, sudaryti sąlygas puoselėti tautinę savimonę ir atstovauti Lietuvai užsienyje, remti užsienio lietuvių bendruomenes, padėti įgyvendinti kultūros, švietimo, socialinius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Rūpintis sąlygų tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos valstybės gyvenimą sudarymu, remiantis šalies įstatymais bei tarptautiniais įsipareigojimais tautinių mažumų apsaugos srityje

ir kitus projektus.

1. Bus išlaikoma Pelesos (Baltarusija) lietuvių vidurinė mokykla, kurioje mokysis 90 moksleivių.

2. Užsienio lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomenėse, į kurias siunčiami pedagogai iš Lietuvos, mokysis apie 2600 moksleivių.

3. Bus remiama Vasario 16-osios gimnazijos Vokieti-joje, kurioje mokysis 129 lietuvių kilmės moksleiviai, lituanistinė programa. Taip pat bus teikiama parama Seinų „Žiburio“ lietuvių mokyklai, Rimdžiūnų vidurinei mokyklai lietuvių dėstomąja kalba, Rygos lietuvių vidurinei mokyklai ir Maskvos J. Baltrušaičio vidurinei mokyklai su lietuvių kalbos ir etnokultūros komponentu.

4. 110 lituanistinių mokyklų bus aprūpinamos literatūra, didaktinėmis, vaizdinėmis ir techninėmis priemonėmis.

5. Bus remiami 100 užsienio lietuvių bendruomenių narių, siekiančių įgyti išsilavinimą Lietuvos valstybinėse mokyklose.

6. 145 užsienio lietuvių pedagogai, kultūros ir informacijos darbuotojų patobulins savo kvalifikaciją kursuose ir seminaruose.

7. 40 užsienio lietuvių bibliotekų bus aprūpinamos naujausia literatūra.

8. Bus remiama per 40 užsienio lietuvių leidinių, radijo ir televizijos laidų

9. 250 užsienio lietuvių vaikų ir jaunuolių stovyklaus lituanistinėse stovyklose Lietuvoje ir jų gyvenamuosiuose kraštuose.

10. Bus užprenumeruota 15 pavadinimų Lietuvoje leidžiamų leidinių užsienio lietuvių bendruomenėms.

11. Bus paremta apie 200 užsienio lietuvių bendruomenių veiklos programų, padedančių išlaikyti tautinį identitetą ir kuriančių teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje.

12. Bus rengiamos ir leidžiamos lietuvių migracijos ir diasporos studijos „Oikos“.

13. Planuojama, gavus dotacijas, remontuoti Kijevo (Ukrainos) lietuvių bendruomenės patalpas, pastatyti Punsko (Lenkijos) buities muziejų, remontuoti Pietų Amerikos susivienijimo „Lietuviai Argentinoje“ patalpas bei Vasario 16-osios lietuvių gimnaziją Vokietijoje.

1. Bus rengiami teisės aktai bei pasiūlymai tautinių mažumų teisių klausimais, rengiamos ir teikiamos ET ir kitoms institucijoms informacijos apie teisines ir kitas priemones, kurių imamasi ET tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos principams įgyvendinti.

2. Bus išanalizuota ir įvertinta 200 tautinių mažumų organizacijų kultūrinės veiklos projektų.

3. Bus kaupiama ir analizuojama medžiaga apie tautines mažumas, palaikomi ryšiai su virš 300 tautinių mažumų organizacijų.

4. Bus dalyvaujama ET ir kitų tarptautinių organizacijų renginiuose ir priemonėse, formuojančiose ir įgyvendinančiose tautinių mažumų politikos principus ir normas, taip pat Lietuvos tautinių mažumų

 

 

 

 

2. Plėtoti ryšius su užsienio lietuviais, siekiant panaudoti šiuos ryšius teigiamam Lietuvos įvaizdžiui formuoti

 

 

 

 

 

 

 

3. Užtikrinti departamento strateginį planavimą, programų įgyvendinimą, finansavimą ir atskaitomybę, informacijos technologijų plėtojimą

organizacijų renginiuose.

1. Bus parengta tarpinstitucinė bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis programa.

2. Bus parengtos ir pasirašytos tarpinstitucinės sutartys su užsienio valstybinėmis institucijomis, reguliuojančiomis migracijos procesus.

3. Bus kaupiama ir analizuojama medžiaga apie užsienio lietuvių gyvenimą, lietuvių išeivijos raidą ir pokyčius, palaikomi ryšiai su 240 veikiančiomis užsienio lietuvių organizacijomis ir naujai besikuriančiomis ir PLB Valdyba.

1. Bus užtikrintas departamento programų vykdymas.

2. Bus pasiųsta 134 mokytojai dirbti užsienio lietuvių mokyklose ir fakultatyvuose.

3. Bus organizuoti 6 kvalifikacijos tobulinimo kursai ir seminarai mokytojams, žiniasklaidininkams bei kultūros darbuotojams, dirbantiems užsienio lietuvių mokyklose ir fakultatyvuose.

4. Bus organizuotos 5 stovyklos užsienio lietuvių vaikams ir jaunimui.

______________

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS (2007 METAI)

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

Asignavimų valdytojas:

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

1. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas

2885

 

 

 

2. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas

265

 

 

 

3. Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimas

14155

 

 

 

4. Dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant valstybės tautinių santykių ir ryšių su išeivija politiką

2218

 

 

35

Iš viso programoms

19523

 

 

35

Kita svarbi informacija

 

 

 

 

______________

 

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS strateginiS veiklos planAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

 

MaksimovasValstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), vykdydama savo misiją ir siekdama apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo branduolinių ir radiacinių įvykių bei avarijų žalingo poveikio, nustato branduolinės saugos reikalavimus, reikalauja kad būtų jų laikomasi, vertina branduolinių objektų saugą ir išduoda licencijas veiklai branduolinėje energetikoje.

2006 metais VATESI vykdė veikiančio Ignalinos AE (IAE) antrojo energijos bloko valstybinę branduolinės saugos priežiūrą, vertino sustabdyto pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo projektus branduolinės saugos požiūriu, analizavo saugos pagrindimo dokumentus, leido pradėti eksploatuoti IAE pirmo energijos bloko kuro išdeginimo antrame energijos bloke kompleksą bei pervesti IAE pirmą bloką į galutinio sustabdymo būklę. Daug dėmesio skirta radioaktyviųjų atliekų, įskaitant panaudotą branduolinį kurą, saugyklų ir kapinynų saugos užtikrinimui projektavimo ir vietos parinkimo klausimams. VATESI vykdė branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos valstybinį reguliavimą ir priežiūrą. Kylanti terorizmo grėsmė reikalauja daugiau pastangų, užtikrinant taikaus branduolinių medžiagų naudojimo priežiūrą ir fizinę branduolinių objektų apsaugą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir rengiamoje Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintas siekis Lietuvai likti valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros energijos gamybai. Baltijos valstybių premjerų pasirašyti dokumentai dėl naujos atominės elektrinės statybos įpareigoja VATESI – instituciją atsakingą už branduolinės saugos valstybinį reguliavimą – laiku ir tinkamai pasirengti naujo bloko statybos pagrindimo dokumentų, o vėliau – projektų ir statybos vertinimui bei licencijavimui. VATESI privalo sukomplektuoti ir parengti kvalifikuotus inspektorius ir branduolinės saugos vertinimo specialistus ir užtikrinti tinkamai veikiančią valstybinio reguliavimo ir priežiūros funkciją Tam jau 2007 m. VATESI turėtų priimti apie 10 naujų darbuotojų ir pradėti juos rengti, atsižvelgiant į naujos AE projektavimo ir statybos valstybinės priežiūros poreikius, o dabar dirbantiems specialistams suteikti papildomą kvalifikaciją ir kompetenciją šiais klausimais. 2007–2010 metais inspekcijos darbuotojų skaičius turėtų būti padidintas 30 žmonių. VATESI, siekiant išlaikyti jau turimus kvalifikuotus darbuotojus, turėtų būti perkelta į antrąją Vyriausybės įstaigų grupę, suteiktos darbui reikalingos didesnės patalpos, sudarytos sąlygos pirkti mokslo ir technikos organizacijų paslaugas branduolinės saugos analizės ataskaitų ir kitų saugos pagrindimo dokumentų vertinimo atlikimui. Lietuvai labai svarbu laiku sukurti kompetentingą eksploatuojančią organizaciją, turinčią būtinus finansinius, techninius bei žmogiškuosius išteklius.

Tarptautinei visuomenei neturi kilti abejonių dėl Lietuvos gebėjimų įgyvendinti tokio mąsto projektą.

 

 

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS

SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKAS                                                 GYTIS MAKSIMOVAS

______________

 

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Institucijos misija – vykdyti branduolinės ir radiacinės saugos branduolinės energetikos objektuose valstybinį reguliavimą ir priežiūrą, siekiant apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo branduolinių ir radiacinių įvykių ir avarijų žalingo poveikio.

Institucijos strateginiai tikslai:

1. Užtikrinti branduolinės energetikos objektų aukštą saugos lygį.

Efekto kriterijai:

1. Branduolinės saugos gerėjimas – nėra antrojo ir aukštesniojo lygio neįprastų įvykių pagal INES skalę (0).

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

04. Branduolinės saugos viešasis ir vidinis administravimas

(programą vykdys Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija)

 

1. Kontroliuoti branduolinės saugos normų ir licencijavimo sąlygų laikymąsi branduolinės energetikos objektuose.

Įvykdžius programos 1 tikslo uždavinius, laukiami šie rezultatai:

1. Įvykdytos saugos gerinimo priemonės pagal patvirtintą saugos gerinimo programą – 100%.

2. Nustatytu laiku pašalinti inspekcijų metu išaiškinti pažeidimai – 100%.

1. 

2. Tobulinti branduolinės saugos užtikrinimo ir licencijavimo branduolinės energetikos objektuose sistemas, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką.

Įvykdžius programos 2 tikslo uždavinius, laukiamas šis rezultatas:

1. Atnaujinta 10% branduolinės saugos reikalavimų.

2. 

3. Vykdyti ir tobulinti vidinį administravimą.

Įvykdžius programos 3 tikslo uždavinius, laukiami šie rezultatai:

1. Atnaujinta arba naujai parengta 5% VATESI kokybės vadybos dokumentų.

2. 80% VATESI darbuotojų pakels savo kvalifikaciją.

3. 25 % padidės lankytojų skaičius VATESI interneto svetainėje.

4. 3 įgyvendinami ir 2 rengiami ES paramos projektai padės vykdyti branduolinės saugos valstybinį reguliavimą ir užtikrins efektyvų ES paramos lėšų naudojimą.

3. 

4. Pasirengti naujos atominės elektrinės projektavimo ir statybos priežiūrai

Įvykdžius programos 4 tikslo uždavinius, laukiami šie rezultatai:

1. Išnagrinėti VATESI pateikti naujos AE statybos studijų dokumentai – 100%.

2. Parengtas branduolinę saugą reglamentuojančių teisės aktų peržiūrėjimo planas.

______________

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

 

iš viso

iš jų ES lėšos

I. VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA

 

 

 

 

04. Branduolinės saugos viešasis ir vidinis administravimas.

4491

 

 

59

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

4491

 

 

59

Kita svarbi informacija

 

 

 

 

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS strateginis veiklos planas

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

KuncinasŽmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą gina visos demokratinės visuomenės. Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Todėl svarbu nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybės ir asmens privačių interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją ir teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Asmens duomenų apsaugos tradicijos Lietuvoje plėtojamos nuo 1997 m., tad šiais metais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) pažymės savo veiklos dešimtmetį. Per šiuos metus Inspekcijos darbuotojų skaičius išaugo nuo 8 iki 34, didėjo Inspekcijos savarankiškumas, suteikti nauji įgaliojimai ir priskirtos papildomos funkcijos.

Svarbiausieji Inspekcijos veiklos tikslai yra plėtoti duomenų apsaugą, prižiūrėti asmens duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, kovoti su duomenų tvarkymo pažeidimais, įgyvendinti Konvencijos ETS Nr. 108 nuostatas, vykdyti elektroninių ryšių paslaugų naudotojų privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo kontrolę ir kt. Inspekcija siekia, kad asmens duomenų apsauga atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir būtų tinkamai užtikrinta informacinės visuomenės aplinkoje.

Lietuvai siekiant įsilieti į Šengeno erdvę, 2006 m. rugsėjo 18 d. įvyko pasirengimo taikyti Šengeno teisyną duomenų apsaugos srityje vertinimas. Šengeno vertinimo darbo grupės išvadose konstatuota, kad Lietuvos duomenų apsaugos nuostatos atitiks Šengeno teisyno reikalavimus, kai tik bus atsižvelgta į ekspertų pateiktas rekomendacijas ir priimtos priemonės joms įgyvendinti. Inspekcija tęsia pradėtus darbus, nuosekliai įgyvendindama integracijos į Šengeno erdvę politiką.

Vienas 2007–2009 m. veiklos prioritetų – visuomenės švietimo apie asmens duomenų apsaugą didinimas. Sparti informacinių technologijų plėtra bei didėjanti grėsmė asmens privatumui skatina žmones domėtis asmens duomenų apsauga bei ginti savo, kaip duomenų subjektų, teises. Inspekcija, siekdama gerinti duomenų apsaugos lygį ir užtikrinti žmogaus teises šioje srityje, ypatingą dėmesį skirs duomenų subjektų teisių tinkamam įgyvendinimui ir gynimui.

Siekiant padėti duomenų valdytojams tinkamai įgyvendinti duomenų apsaugos reikalavimus, tobulinti organizacines ir technines duomenų apsaugos priemones, planuojama didelį dėmesį skirti bendradarbiavimui su duomenų valdytojais. Numatome organizuoti seminarus ir mokymus duomenų valdytojams aktualiais klausimais, teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su duomenų apsaugos reikalavimų tinkamu įgyvendinimu ir duomenų subjektų teisių užtikrinimu.

Vis sparčiau plintant informacinėms technologijoms ir elektroninėms paslaugoms, didėja asmens teisės į privatų gyvenimą, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, pažeidimo galimybės. Todėl ne mažiau svarbus kitas šio laikotarpio Inspekcijos veiklos prioritetas – tinkamas asmens duomenų tvarkymo naudojant naujausias informacines technologijas teisėtumo priežiūros užtikrinimas. Inspekcijos tikslas – siekti, kad skatinant pažangių informacinių technologijų plėtrą ir gerinant elektroninių paslaugų kokybę būtų efektyviai užtikrinamos ir ginamos duomenų subjektų teisės, kad žmogus elektroninėje erdvėje jaustųsi saugus.

2007–2009 m. strateginiame veiklos plane numatytos priemonės tęsia ankstesniais metais pradėtus darbus, atspindi Inspekcijos veiklos prioritetus – visuomenės švietimo duomenų apsaugos srityje didinimas, tinkamas duomenų subjektų teisių įgyvendinimas ir gynimas, efektyvi pagalba duomenų valdytojams, integracija į Europos Sąjungos reguliavimo erdvę ir kt.

 

 

Dr. Algirdas Kunčinas

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Misija

Užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį

Strateginiai tikslai

Siekti, kad duomenų valdytojai bei viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai laikytųsi duomenų apsaugos reikalavimų

Efekto kriterijus

 

______________

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

Duomenų apsaugos valdymas

(programą vykdys Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija)

 

Plėtoti duomenų apsaugos sistemą ir vykdyti duomenų apsaugos priežiūrą

1. Numatoma gauti ir išnagrinėti 100 asmenų skundų ir prašymų. Didėjant visuomenės informuotumui, duomenų subjektai gina savo teises asmens duomenų apsaugos srityje, kreipdamiesi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl manomų jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Inspekcija, nagrinėdama asmenų skundus ir prašymus, padės asmeniui įsitikinti, ar jo asmens duomenys yra tvarkomi teisėtai, laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, bei, nustačius pažeidimus, imtis priemonių, kad duomenų valdytojas tinkamai įgyvendintų duomenų apsaugos reikalavimus.

2. Numatoma atlikti 300 prevencinių (planinių) patikrinimų ir išnagrinėti pranešimų dėl išankstinės patikros. Prevenciniai patikrinimai bus atliekami Inspekcijos iniciatyva. Jų metu bus siekiama, kad padaugėtų duomenų valdytojų, tinkamai vykdančių duomenų apsaugos reikalavimus.

Inspekcija Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytais atvejais atlieka išankstinę patikrą ir tikrina numatomus duomenų tvarkymo veiksmus prieš juos pradedant. Atliekant išankstinę patikrą bus aiškinamasi, ar numatomi duomenų tvarkymo veiksmai atitiks Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus ir padės užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams.

3. Numatoma išnagrinėti 650 pranešimų apie duomenų tvarkymą. Inspekcija nagrinės gaunamus pranešimus apie asmens duomenų tvarkymą bei pranešimus apie asmens duomenų valdytojų registravimo duomenų patikslinimą ir (ar) papildymą. Pagal pranešimuose pateikiamą informaciją, iš dalies bus patikrinama, ar duomenų tvarkymas neprieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms. Be to, registravimasis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre duomenų valdytojus įpareigos atidžiau įvertinti duomenų tvarkymo veiksmus (jų teisėtumą), padės pašalinti nustatytus duomenų tvarkymo trūkumus.

4. Numatoma parengti 40 atsakymų į Konvencijos šalių paklausimus ir gautos informacijos apibendrinimus pagal išsiųstus paklausimus Konvencijos šalims. Inspekcija, įgyvendindama 1981 m. Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) nuostatas dėl bendradarbiavimo su kitų šalių duomenų apsaugos priežiūros institucijomis, aktyviai bendraus su Konvencijos šalimis asmens duomenų apsaugos klausimais, keisis patirtimi. Bus susipažįstama su užsienio valstybių geriausia asmens duomenų apsaugos praktika, kurią bus galima pritaikyti Inspekcijos veikloje.

5. Numatoma derinti 100 teisės aktų ir duomenų valdytojų dokumentų. Bus derinami kitų institucijų pateikti teisės aktų projektai, valstybės informacinių sistemų ir valstybės registrų nuostatų projektai, duomenų valdytojų pateiktos asmens duomenų tvarkymo taisyklės (projektai) ir kiti duomenų valdytojų pateikti dokumentų projektai. Taigi Inspekcija padės duomenų valdytojams užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą, išvengti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir pan.

 

 

 

6. Numatoma parengti 3 metodinius dokumentus. Pagal poreikį bus rengiamos rekomendacijos duomenų valdytojams, atsižvelgiant į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 29 straipsnio darbo grupės asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis, Šengeno Jungtinės priežiūros institucijos, Europolo Jungtinės priežiūros institucijos, Muitinės Jungtinės priežiūros institucijos, Europos Tarybos ETS Nr. 108 Konsultacinio komiteto, Tarptautinės darbo grupės dėl duomenų apsaugos telekomunikacijose, priimtus dokumentus. Tokie metodiniai dokumentai padės duomenų valdytojams išvengti grėsmių bei tobulinti organizacines ir technines duomenų apsaugos priemones.

 

 

7. Numatoma parengti 2 teisės aktus. Bus parengtas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo pakeitimai bus susiję su asmens kodo naudojimu, vaizdo stebėjimu, už duomenų apsaugą atsakingo asmens (padalinio) teisiniu statusu, taip pat įtvirtintos nuostatos dėl Inspekcijos statuso keitimo ir kt. Tokiu būdu bus tobulinama duomenų apsauga Lietuvoje.

Numatoma parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos naudojimo ir priežiūros asmens duomenų apsaugos srityje tvarkos aprašo patvirtinimo projektą. Šis tvarkos aprašas nustatytų Nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje esančių duomenų naudojimo sąlygas, jų saugojimo terminus, duomenų tvarkymo priežiūros organizavimą bei priemones, užtikrinančias duomenų saugumą.

8. Numatoma suteikti 2200 konsultacijų. Daugiausia konsultacijų suteikiama duomenų subjekto teisių gynimo, duomenų teikimo, pranešimo apie duomenų tvarkymą klausimais. Numatoma konsultuoti raštu, elektroniniu paštu, telefonu. Tokiu būdu padidės visuomenės supratimas apie savo teises ir pareigas asmens duomenų apsaugos srityje bei jų įgyvendinimo ir gynimo galimybes.

9. Numatoma parengti 140 visuomenės informavimo priemonių. Inspekcija rengs pranešimus žiniasklaidai, teiks informaciją apie veiklą ir veiklos ataskaitas, rengs lankstinukus, skaitys pranešimus konferencijose, seminaruose, bei organizuos kitokias priemones. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas visuomenės švietimui: duomenų subjektai supažindinami su savo teisėmis ir duomenų valdytojų pareigomis, bei Inspekcijos kompetencija duomenų apsaugos srityje.

10. Numatoma parengti 45 išvadas dėl Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų rengiamų dokumentų. Bus nagrinėjami iš įvairių institucijų gaunami Europos Sąjungos dokumentų projektai ir išdėstoma Inspekcijos nuomonė, teikiamos išvados. Pareiškiant Inspekcijos poziciją bei pastabas Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų rengiamų dokumentų atžvilgiu, bus prisidedama prie šių institucijų dokumentų rengimo.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2006 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

I. VALSTYBINĖ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA

 

 

 

 

1. Duomenų apsaugos valdymas

2060,0

 

 

34

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

2060,0

 

 

34

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS strateginis veiklos planas

 

I. Vadovo Įžanginis ŽODIS

 

LukauskasEltos nuotr.Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT) – pirmajai valstybinei maisto ir pašarų kontrolės institucijai Europos Sąjungoje (ES) – suteiktas tarptautinis akreditacijos sertifikatas pagal tarptautinio standarto ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ nuostatas leidžia teigti, kad Lietuvos Respublika pasirinko strategiškai efektyvų, nepriklausomą valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės modelį, atitinkantį tiek ES reikalavimus, tiek ir tarptautinius Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos standartus. Todėl 2006 m. gauta kontrolės sistemos akreditacija įpareigoja VMVT dar efektyviau ir skaidriau vykdyti Vyriausybės jai pavestas funkcijas maisto saugos, vartotojų teisių apsaugos maisto srityje, gyvūnų sveikatos ir gerovės kontrolės srityse.

Atsižvelgdama į Europos Komisijos rengiamą naują 2007–2013 metų gyvūnų sveikatos strategiją, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, artimiausiais metais sieks vykdyti socialiai atsakingą gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės politiką. Šiuo ES strateginiu valstybinės veterinarinės kontrolės modeliu bus remiamasi nustatant gyvūnų užkrečiamųjų ligų, ypač galinčių sukelti didelių socialinių, ekonominių ir finansinių nuostolių šaliai, kontrolės prioritetus Lietuvoje. Ir ateinančiais metais bus vykdoma gyvūnų užkrečiamųjų ligų, įskaitant pasiutligės ir užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų, prevencija ir kontrolė. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų neužkrėstos šalies statuso pagal ES ir tarptautinius reikalavimus užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių VMVT uždavinių. Atsižvelgdama į tai, kad Europos Komisija rengia Bendrijos gyvūnų gerovės ir apsaugos veiksmų planą 2006–2010 metams, VMVT daugiau dėmesio skirs ūkinių gyvūnų gerovei ir apsaugai.

2007–2009 m. toliau bus plėtojama ES vieninga maisto kontrolės sistema pagal principą „nuo lauko (tvarto) iki stalo“, paremta Europos Komisijos Baltosios knygos dėl maisto saugos principais, 2006 m. įsigaliojusiais ES higienos reglamentais, sudarysiančiais dar palankesnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam maisto ir pašarų verslui vystyti. VMVT užtikrins visų mėsos, pieno, žuvų perdirbimo įmonių, tiekiančių savo produkciją bendrajai ES rinkai, atitiktį ES reikalavimams, o eksportuojant į trečiąsias šalis – ir šių šalių specialiesiems reikalavimams. Maisto tvarkymo subjektuose toliau bus skatinamas geros higienos praktikos ir RVASVT sistemos diegimas, paremtas rizikos įvertinimu ir valdymu.

2007–2008 m. numatoma akredituoti gyvūnų gerovės ir pasienio veterinarinės kontrolės sritis, taip pat visas apskričių ir miestų VMVT.

Prisidėdama prie informacinės visuomenės plėtros, VMVT toliau skirs didelį dėmesį informacinių technologijų modernizavimui bei jų panaudojimui vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolę. Siekdama įgyvendinti elektroninės valdžios koncepciją, VMVT didins darbo efektyvumą, plėtodama elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, įdiegdama elektroninį parašą bei pereidama prie elektroninių dokumentų naudojimo. VMVT sieks užtikrinti optimalų vartotojų, ūkininkų, verslo bei kitų visuomenės grupių informavimą naudojant informacines ir telekomunikacines technologijas. Bus ir toliau plečiama visuomenės informavimo maisto saugos, vartotojų apsaugos, gyvūnų sveikatos, gerovės ir kitais VMVT kompetencijos klausimais sistema, ypač akcentuojant informacijos prieinamumo užtikrinimą rajonų ir kaimo vietovių gyventojams.

Nacionalinė veterinarijos laboratorija, kaip Lietuvos Respublikos kontrolinė laboratorija, toliau vykdys tiekiamo rinkai maisto ir pašarų saugos, kokybės, gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos laboratorinius tyrimus. Pagal VMVT parengtas ir ES patvirtintas gyvūnų ligų stebėsenos programas Nacionalinė veterinarijos laboratorija numato diegti naujus užkrečiamųjų gyvūnų ligų sukėlėjų nustatymo metodus. Taip pat didelis dėmesys numatomas skirti maisto produktų saugos ir kokybės parametrams ištirti reikalingų metodų diegimui ir patvirtinimui.

Lietuvoje veikiančiuose 12 pasienio veterinarijos postų naudojama ES prekių judėjimo ir veterinarinių tikrinimų informacijos valdymo sistema TRACES bei nacionalinės pasienio veterinarinės kontrolės sistemos COACH LT sujungimas su muitinės informacine sistema užtikrins pareigūnų darbo efektyvumą. Toliau bus skatinamas nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas pasienio veterinarinės kontrolės srityje su kitomis valstybės įstaigomis, ypač muitinės tarnybomis.

Europos Komisijai rengiant naują dokumentą – Baltąją knygą dėl geresnio mokymo užtikrinant saugesnį maistą (kurios pagrindinis tikslas – parengti ir organizuoti Bendrijos mokymo strategiją siekiant užtikrinti aukštą ES šalių kompetentingų įstaigų pareigūnų, atliekančių valstybinę maisto saugos, pašarų, gyvūnų sveikatos ir gerovės kontrolę, mokymo lygį), VMVT skirs ypatingą dėmesį valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų reguliariems mokymams, jų administracinių gebėjimų stiprinimui. 2007–2008 m. bus įgyvendinama Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2.2 priemonė „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ ir vykdomi teritorinių VMVT vadovaujančių pareigūnų mokymai siekiant plėsti užsienio kalbų mokėjimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Jau 2007 m. Europos Komisijos konkurso būdu atrinkti VMVT pareigūnai vykdys mokymus trečiųjų šalių kompetentingų įstaigų darbuotojams paukščių gripo kontrolės ir maisto laboratorinių tyrimų vykdymo srityje pagal ES mokymų programą „Geresnis mokymas, siekiant geriau užtikrinti maisto saugą“.

Atsižvelgdama į Vyriausybės iniciatyvą, VMVT skirs didesnį dėmesį VMVT pareigūnų, atstovaujančių Lietuvos interesams ES institucijose, mokymams, susijusiems su Lietuvos Respublikos pasirengimu 2013 m. pirmininkauti ES.

Prie prioritetinių uždavinių priskiriamas ES paramos fondų ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės likvidavimo programų kofinansavimo lėšų įsisavinimas ir panaudojimas, techninės bazės užtikrinimas.

 

 

VALSTYBINĖS MAISTO IR

VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS                          KAZIMIERAS LUKAUSKAS

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

INSTITUCIJOS MISIJA:

Formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką tiekiamo rinkai maisto saugos ir kokybės, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės srityse bei saugoti ir ginti pažeistas vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityje.

INSTITUCIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Vykdant socialiai atsakingą gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės ES politiką, užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių bei gyvūnų gerovės kontrolę.

2. Užtikrinti vykdomą maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus.

Efekto kriterijai (1 tikslas):

1) Gyvūnų bandų, atitinkančių gyvūnų sveikatos reikalavimus, skaičius.

 

 

Šaltiniai: 2003–2005 m. VMVT metinių ataskaitų duomenys; 2006–2007 m. VMVT prognozuojami duomenys.

 

2) Gyvūnų laikymo vietų, atitinkančių gyvūnų gerovės reikalavimus, skaičius.

Šaltiniai: 2005 m. VMVT metinių ataskaitų duomenys; 2006–2007 m. VMVT prognozuojami duomenys.

 

Efekto kriterijai (2 tikslas):

1) Patikrinus visus padidintos rizikos maisto tvarkymo subjektus, įvertinus maisto saugos, higienos ir veterinarijos reikalavimus bei taikant efektyvias poveikio priemones sumažės vartotojų susirgimų, kilusių dėl nesaugaus maisto, skaičius.

 

Šaltiniai: 2004–2006 m. VMVT statistiniai duomenys; 2007–2009 m. VMVT prognozuojami duomenys

2) Geriau apsaugotos ir apgintos vartotojų teisės maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityse.

 

Bendras vartotojų skundų skaičius paskutinių dvejų metų laikotarpiu išlieka panašus, tačiau skundų turinys keičiasi – daugėja vartotojų paklausimų dėl maisto produktų ženklinimo, sudėties ir kokybės.

Pagrįstų (pasitvirtinusių) skundų skaičius turi tendenciją didėti, nes vartotojai tampa vis labiau informuoti apie maisto ženklinimo, sudėties nurodymo ir kokybės reikalavimus.

Didės apgintų pažeistų vartotojų teisių maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityse skaičius.

 

Šaltiniai: 2005–2006 m. VMVT statistiniai duomenys; 2007–2009 m. VMVT prognozuojami duomenys.

 

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

1. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolė, prevencija ir likvidavimas

(programą vykdys VMVT)

 

1. Užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių stebėseną ir kontrolę, likviduoti užkrečiamųjų ligų protrūkius, vykdyti ligų prevencijos priemones.

1. 2007 m. kontroliuojamų gyvūnų užkrečiamųjų ligų paplitimo mažėjimas 5 proc. (nuo 2470 atvejų 2006 m. iki 2346 atvejų 2007 m.).

2. 2007 m. daugės gyvūnų bandų, atitinkančių gyvūnų sveikatos reikalavimus (nuo 99,90 proc. 2006 m. iki 99,98 proc. 2007 m.).

 

2. Užtikrinti gyvūnų gerovės reikalavimų vykdymą gyvūnų laikymo vietose, skerdyklose ir gyvūnų vežimo metu.

1. 2007 m. mažės gyvūnų gerovės reikalavimų ūkio subjektuose pažeidimų (nuo 37 proc. 2006 m. iki 33 proc. 2007 m.).

 

 

3. Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami pašarai, šalutiniai gyvūniniai produktai būtų kokybiški, nekenksmingi gyvūnams, žmonėms ir aplinkai.

1. 2007 m. pašarų sektoriuje padidėjęs ūkio subjektų, atitinkančių pašarų higienos ir saugos reikalavimus skaičius (nuo 3 proc. 2006 m. iki 6 proc. 2007 m.).

2. 2007 m. pašarų sektoriuje padidėjęs ūkio subjektų, įdiegusių RVASVT ar GGP gaires, skaičius (nuo 96 proc. 2006 m. iki 98 proc. 2007 m. visų ūkio subjektų).

3. 2007 m. padidėjęs šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo efektyvumas (nuo 80 proc. 2006 m. iki 85 proc. 2007 m.).

 

4. Užtikrinti gyvūnų ženklinimo ir registravimo kontrolę.

1. 2007 m. vykdant ES reikalavimus bus atliekami 10 proc. galvijų ir 3 proc. avių ir ožkų laikymo vietų tikrinimai.

 

5. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų saugūs, kokybiški ir efektyvūs veterinariniai vaistai, atitinkantys nustatytus reikalavimus.

1. Padidėjęs nustatytų veterinarinės farmacijos reikalavimų laikymosi lygis įmonėse, tiekiančiose rinkai veterinarinius vaistus, atsižvelgiant į patikrinimų skaičių ir nustatytų pažeidimų santykį (nuo 5 proc. 2006 m. iki 10 proc. 2007 m.).

2. Padidėjęs nustatytų veterinarinės farmacijos reikalavimų laikymosi lygis įmonėse, naudojančiose veterinarinius vaistus gyvūnų gydymui ir profilaktikai, atsižvelgiant į patikrinimų skaičių ir nustatytų pažeidimų santykį (nuo 5 proc. 2006 m. iki 10 proc. 2007 m.).

2. Maisto produktų veterinarinė kontrolė ir specialistų kvalifikacijos kėlimas

(programą vykdys VMVT)

 

1. Užtikrinti maisto tvarkymo subjektų, įskaitant viešai tiekiamo geriamojo vandens, valstybinę maisto saugos ir kokybės kontrolę, gyvulius, paukščius ir kitus gyvūnus skerdžiančių įmonių valstybinės veterinarinės priežiūros efektyvumą.

 

1. 2007 m. pagerėjęs maisto tvarkymo subjektuose nustatytų veterinarijos, sanitarijos, higienos, ženklinimo reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į patikrinimų be nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų atvejų santykį su patikrinimų skaičiumi (nuo 36 proc. 2006 m. iki 38 proc. 2007 m.).

2. 2007 m. pagerėjęs pažeistų vartotojų teisių gynimo lygis, atsižvelgiant į bendro skundų skaičiaus santykį su pagrįstais skundais (nuo 35 proc. 2006 m. iki 37 proc. 2007 m.).

3. 2007 m.. padidėjęs maisto tvarkymo subjektų, įdiegusių ar diegiančių savikontrolės (RVASVT ar GHP) sistemas, skaičius (nuo 92 proc. 2006 m. iki 94 proc. 2007 m.)

 

2. Užtikrinti geresnį VMVT specialistų darbo efektyvumą, keliant jų kvalifikaciją.

 

1. Padidės specialistų, kėlusių kvalifikaciją, gebėjimai (100 proc.) vykdyti efektyvią teisės aktais ir rizikos analize paremtą maisto ir veterinarinę kontrolę: 2007 m. kvalifikaciją kels 1500 specialistų.

3. Specialioji maisto tvarkymo valstybinės veterinarinės priežiūros programa

(programą vykdys VMVT)

 

 

1. Apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, nesaugaus maisto, žaliavų bei pašarų ir užtikrinti efektyvią pasienio veterinarinę kontrolę.

1. 100 proc. sveiki gyvūnai, saugus maistas, žaliavos ir pašarai bus tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai laikantis teisės aktų reikalavimų.

2. Užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų, pašarų, maisto žaliavų ir produktų saugos rodiklių laboratorinių tyrimų vykdymą.

1. Užkrečiamųjų gyvūnų ligų tyrimų skaičiaus pokytis (tyrimų skaičiaus padidėjimas 5 proc. lyginant su 2006 m.).

2. Pašarų, maisto žaliavų ir produktų saugos ir kokybės tyrimų skaičiaus pokytis (tyrimų skaičiaus padidėjimas 2 proc. lyginant su 2006 m.).

4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sistemos administravimo ir tobulinimo programa

(programą vykdys VMVT)

1. Užtikrinti efektyvią maisto tvarkymo subjektų valstybinę kontrolę šalyje.

 

1. 2007 m. pagerėjusi VMVT pareigūnų vykdoma valstybinės maisto saugos ir valstybinės veterinarinės kontrolės kokybė maisto tvarkymo subjektuose (nuo 8 proc. proc. 2006 iki 12 proc. 2007 m.).

2. 2007 m. bus užtikrinta informacijos sklaida VMVT ir jai pavaldžiose įstaigose (100 proc.).

3. 2007 m. bus užtikrintas vartotojų informuotumas gyvūnų užkrečiamųjų ligų, maisto ir su juos susijusių paslaugų saugos srityse (100 proc.)

2. Plėsti VMVT veiklos akreditacijos sritis pagal Europos standartą ISO 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigoms keliami reikalavimai“.

2007 m. bus akredituotos VMVT pavaldžiose įstaigose valstybinės kontrolės sritys:

1. gyvūnų gerovės

2. pašarų kontrolės

3. importo, tranzito kontrolės

3. Užtikrinti laiku atliekamą ir sklandų ES teisės aktų įgyvendinimą ir VMVT kompetencijai priskirtų sričių atstovavimą ES institucijose.

1. Padaugės parengtų ir įgyvendintų nacionalinių priemonių dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių maisto ir veterinarinę kontrolę (2006 m. parengtos 4 nacionalinės priemonės, 2007 m. –6).

2. Bus užtikrintas VMVT kompetencijai priskirtų sričių (gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės, maisto saugos) atstovavimas ES institucijų darbo organuose (nuo 90 proc. 2006 m. iki 100 proc. 2007 m.).

5. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (bendrojo finansavimo lėšos)

(programą vykdys VMVT)

1. Užtikrinti valstybinę veterinarinę, maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais bei kontroliuoti gyvūnų užkrečiamąsias ligas.

1. 2007 m. padidėjęs vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas (nuo 47,2 proc. 2006 m. iki 52 proc. 2007 m.).

2. 2007 m. naudotis veterinarinės informacijos valdymo sistema bus apmokyti 44 specialistai.

 

2. Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje būtų naudojami kokybiški, saugūs ir efektyvūs veterinariniai vaistai ir pašarai.

1. Bus užtikrinta Lietuvos Respublikos rinkai teikiamų veterinarinių vaistų ir pašarų saugos ir kokybės atitiktis ES teisės aktų reikalavimams (100 proc.).

6. Specialioji užkrečiamųjų ligų kontrolės programa (ES lėšos)

(programą vykdys VMVT)

1. Užtikrinti efektyvią gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolę naudojant ES teikiamą finansinę pagalbą.

1. 2007 m. efektyvus ES lėšų, skirtų gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolei, panaudojimas (2780 tūkst. Lt. ES paramos).

______________

S3 forma

 

IV. vykdomų PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

Kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA

 

 

 

 

1. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolė, prevencija ir likvidavimas

16176

-

-

110

2. Maisto produktų veterinarinė kontrolė ir specialistų kvalifikacijos kėlimas

47938

 

 

1253

3. Specialioji maisto tvarkymo valstybinės veterinarinės priežiūros programa

12000

 

 

337

4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sistemos administravimo ir tobulinimo programa

6960

 

 

110

5. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (bendrojo finansavimo lėšos)

190

 

 

 

6. Specialioji užkrečiamųjų ligų kontrolės programa (ES lėšos)

2780

2780

 

 

Iš viso asignavimų valdytojo programoms:

86044

2780

 

1810*

Kita svarbi informacija

 

* Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484), Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai buvo patvirtinti 110 ir atitinkamai jai pavaldžioms įstaigoms – 1700 etatų, iš viso 1810 etatų.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

VALSTYBINĖS TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) yra pagrindinė institucija, užtikrinanti Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymų laikymosi priežiūrą. Tarnyba ne tik kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, fiziniai asmenys laikosi alkoholio ir tabako verslą reglamentuojančių teisės aktų, bet išduoda licencijas alkoholio ir tabako produktų gamybai ir didmeninei prekybai, leidimus pirkti ir naudoti etilo alkoholį. Be to, tai vienintelė institucija atsakinga už alkoholio ir tabako reklamos (išskyrus visuomenės informavimo priemonėse) kontrolę, alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo ribojimo kontrolę, tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimo draudimo bei rėmimo ribojimo priežiūrą, tabako ir alkoholio produktų licencijavimo taisyklių laikymosi priežiūrą ir pan. Tarnyba kontroliuoja, kaip miestų (rajonų) savivaldybės išduoda licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais.

Tarnybos veiklos pobūdį, turinį bei mastą didžia dalimi lemia valstybiniu lygiu priimami sprendimai.

Tarnybos tarnautojai profesionaliai ir efektyviai, griežtai laikantis norminių teisės aktų reikalavimų, atlieka savo pareigas dinamiškai kintančioje ekonominėje, socialinėje, teisinėje aplinkoje.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojus Tabako kontrolės įstatymo nuostatoms dėl draudimo rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir pypkių klubus, bus naudojamos visos prevencinės ir teisinės priemonės šių nuostatų užtikrinimui.

Nuolat auga atliekamų patikrinimų skaičius įmonėse bei savivaldybėse. Didelis dėmesys 2007 metais bus skiriamas prevencinėms priemonėms, kurių tikslas – sumažinti pažeidimų skaičių.

Planuojamų programos priemonių vykdymas užtikrins tinkamą alkoholio ir tabako rinkos priežiūrą tabako ir alkoholio kontrolės srityje, skatins ir gins teisėtą verslą bei sąžiningą konkurenciją. Įgyvendinus programą, bus sukurtas veiksmingas įstatymų ir poįstatyminių aktų tabako ir alkoholio kontrolės klausimais reikalavimų įgyvendinimo mechanizmas. Tarnybos atliekami darbai prisideda prie bendro siekio sumažinti alkoholio ir tabako vartojimą.

Tarnybos vykdoma programa yra institucinė, tęstinė.

 

 

VALSTYBINĖS TABAKO

IR ALKOHOLIO KONTROLĖS TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

DIREKTORIUS                                                                                               ČESLOVAS BALSYS

______________

 

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Institucijos misija

Pagal savo kompetenciją vykdyti valstybės tabako ir alkoholio kontrolės politiką.

Institucijos strateginis tikslas

Naudojant prevencines ir teisines priemones, užtikrinti Tarnybos kompetencijai priklausančių teisės aktų vykdymą.

Efekto kriterijus

2007 metais, lyginant su 2006 metais, 5 procentais sumažėjęs pažeidimų alkoholio ir tabako sektoriuje skaičius.

Kriterijaus reikšmė: Mažėjantį pažeidimų skaičių sąlygos Tarnybos atliekamas prevencinis darbas, konsultacijos dėl teisės aktų alkoholio ir tabako kontrolės klausimais taikymo.

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

4. Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų ir su šiais įstatymais susijusių teisės aktų vykdymo kontrolė

(Programą vykdys Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).

1. Užtikrinti pagal Tarnybos kompetenciją Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų teisės aktų vykdymą ir jų laikymosi kontrolę.

1. Per metus numatoma atlikti patikrinimus 51-oje savivaldybės teritorijoje. Tai sudaro 85 % visų Lietuvos savivaldybių teritorijų.

Šiose teritorijose planuojama patikrinti 1110 ūkio subjektų, užsiimančių tabako ir alkoholio verslu, bei 20 miestų (rajonų) savivaldybių, nustatant, kaip jose išduodamos, papildomos, patikslinamos bei panaikinamos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais.

2007 metais pagerėjęs alkoholio ir tabako verslą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi lygis šalyje, atsižvelgiant į patikrinimų ir nustatytų pažeidimų skaičių.

 

2. Siekti, kad laiku, pagal numatytus teisės aktų reikalavimus būtų išduodamos alkoholio ir tabako produktų gamybos, didmeninės prekybos jais licencijos bei leidimai alkoholio produktams įsigyti.

1. Licencijos ir leidimai bus išduodami laiku (100 %), operatyviai, griežtai laikantis norminių teisės aktų reikalavimų, įgyvendinant „vieno langelio“ principą.

 

3. Kaupti, analizuoti ir vertinti informaciją apie alkoholio, tabako produktų gamybą, importą (įvežimą), prekybą jais.

1. Užtikrinti, kad į Tarnybai atsiųstus laiškus, paklausimus būtų atsakyta laiku (100 proc.). Pažeidimų prevencijos tikslais bus parengta ne mažiau kaip 10 aktualios informacijos pranešimų ir paskelbta Tarnybos internetiniame puslapyje.

Disponavimas operatyvia ir tikslia informacija, padedančia rasti optimalius sprendimus tabako ir alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo klausimais. Planuojama 2007 metais pateikti ne mažiau kaip 5 pasiūlymus dėl alkoholio ir tabako verslą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, kurių tikslas mažinti alkoholio ir tabako vartojimą.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programų pavadinimai

Lėšos, tūkst. litų

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

Kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

 

iš viso

iš jų ES lėšos

I. ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAS

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

1. Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų ir su šiais įstatymais susijusių teisės aktų vykdymo kontrolė

1291

 

 

20

Iš viso asignavimų valdytojo programoms

1291

 

 

20

Kita svarbi informacija: Įgyvendinant programos tikslus, savivaldybės nedalyvaus

 

 

 

 

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140

 

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

2007–2009 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

 

VaiciulisViešieji pirkimai užima svarbią valstybės ekonominio gyvenimo dalį, o lėšų skirtų šiems pirkimams racionalus ir taupus naudojimas yra vienas svarbiausių valstybės valdymo tikslų.

Europos Sąjungos direktyvos, Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, kad, vykdant viešuosius pirkimus, būtina laikytis skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų. Jų laikymasis taip pat yra aktualus naudojant Lietuvai skiriamą Europos Sąjungos paramą.

Įstatymo nuostatos užtikrina griežtą, tačiau kartu ir lanksčią pirkimo procedūrų ir sutarčių sudarymo tvarką. Įstatymas yra visiškai suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais viešųjų pirkimų klausimais. Todėl Lietuva lygiateisiais pagrindais gali dalyvauti Europos Sąjungos šalių viešuosiuose pirkimuose, o pastarųjų tiekėjai – Lietuvos viešųjų pirkimų rinkoje.

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) koordinuoja viešųjų pirkimų veiklą ir prižiūri, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų.

Svarbiausios Tarnybos funkcijos, kurias apibrėžia Įstatymo 8 straipsnis, yra: pagal kompetenciją rengti ir priimti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus; kontroliuoti, kaip atliekant viešuosius pirkimus laikomasi galiojančių teisės aktų; vykdyti jų pažeidimų prevenciją; nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, teikti metodinę pagalbą; rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimo sutartis ir kt.

Bendra viešųjų pirkimų vertė kasmet akivaizdžiai didėja. Lietuvoje 2002 metais viešiesiems pirkimams buvo išleista 2,56 mlrd. Lt, 2003 metais jau 6,07 mlrd. Lt, 2004 m. – 6,54 mlrd. Lt, o 2005 m. ši suma siekė 7,75 mlrd. Lt. Prognozuojama, kad 2006 metais bendra viešųjų pirkimų vertė turėtų siekti apie 9,8 mlrd. Lt. Kitaip sakant, 2005 m. viešųjų pirkimų vertė lyginant su 2002 m. padidėjo daugiau nei 3 kartus. Tokį ženklų bendros viešųjų pirkimų vertės padidėjimą minėtu laikotarpiu lėmė Lietuvai skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo sąlyga – šias lėšas naudoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos ir užsienio valstybių ekspertų vertinimu viešieji pirkimai priskirtini toms veiklos sritims, kuriose potencialiai galimos korupcijos ir kitokių neteisėtų veiksmų apraiškos. Reikšmingiausios ir veiksmingiausios kovos su korupcija priemonės yra galimų Įstatymo pažeidimų prevencija ir griežtesnė vykdomų viešųjų pirkimų kontrolė.

Tarnyba, vykdydama Įstatymu jai priskirtas kontrolės funkcijas, kasmet didina įvertinimų ir tikrinimų skaičių. Per pastaruosius metus viešųjų pirkimų kontrolė buvo sugriežtinta: atliekami kompleksiniai tikrinimai, vertinimai atliekami išsamiau, išvados griežtėja. Išaugo asmenų, nubaustų už Įstatymo pažeidimus skaičius. 2000 metais administracinė atsakomybė buvo pritaikyta vos vienam asmeniui, atsakingam už Įstatymo pažeidimus, 2001 m. – 5 asmenims, 2002 m. – 4 asmenims, 2003 m. jau 17, 2004 – 23 asmenims, 2005 m. – 22, o 2006 metais – 20 asmenų, atsakingų už Įstatymo pažeidimus.

Tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis. 2006 metais, įtarus galimas korupcijos apraiškas, Specialiųjų tyrimų tarnybai, su kuria sudaryta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, perduota 15 pirkimo dokumentų ir 11 pirkimo dokumentų prokuratūrai. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymu ar pavedimu 2006 metais Tarnyba parengė 20 dokumentų (išvadų ir kitos informacijos dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo procedūrų).

Tarnybos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais strateginiais veiklos planais, kurie grindžiami Tarnybos misija ir strateginiu tikslu: „Tobulinant ir koordinuojant viešųjų pirkimų sistemą, siekti Viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo“.

Tarnyba, siekdama Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo, vykdo programą „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas“. Šios programos nuostatos įtvirtintos įstaigos 2007–2009 metų strateginiame veiklos plane.

Vykdydama 2006–2008 metų strateginio veiklos plano uždavinius, 2006 metais Tarnyba:

 parengė dvylika teisės aktų projektų (Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarka; Viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika; Skelbimų teikimo Tarnybai tvarka; Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodika; Lietuvos Respublikos institucijų, kompetentingų išduoti Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašas; Tiekėjų įrašymo į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus taisyklės; 3 Įstatymą lydinčiųjų teisės aktų pakeitimai ir kt.);

 išanalizavo trylika kitų institucijų pateiktų teisės aktų projektų;

 parengė aštuonias rekomendacijas ir standartinius viešųjų pirkimų dokumentų projektus (Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijos; Supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų taikant įprastą komercinę praktiką, taisyklių rengimo rekomendacijos; Tarptautinių viešųjų pirkimų skelbimų tipinių formų pildymo rekomendacijos; Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijos ir kt.);

 atliko aštuoniolikos perkančiųjų organizacijų kontrolinius patikrinimus;

 išnagrinėjo dvidešimt administracinių bylų dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų;

 prevencine tvarka patikrino ir įvertino keturis šimtus penkiasdešimt du pirkimo dokumentus;

 išnagrinėjo šešis šimtus keturiasdešimt du prašymus išduoti Įstatyme numatytus sutikimus;

 pasiekė, kad Viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudotojais tapo 500 perkančiųjų organizacijų ir 100 tiekėjų;

 parengė tris mokymo programas;

 apmokė penkis šimtus trisdešimt devynis viešųjų pirkimų specialistus.

Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia reikalavimus dėl elektroninių priemonių naudojimo informacijos perdavimui ir apdorojimui, taip pat reikalavimus dėl pirkimų procedūrų, kurioms vykdyti taikomos vien tik elektroninės priemonės. Tarnyba administruoja Centrinį viešųjų pirkimų portalą, kuriame visoms perkančiosioms organizacijoms sudarytos galimybės vykdyti modernesnes viešųjų pirkimų priemones.

2007–2009 metais numatoma esamą viešųjų pirkimų informacinę sistemą modifikuoti ir išplėsti taip, kad būtų sukurtos tinkamos techninės sąlygos daugumą naujajame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų pirkimo būdų vykdyti elektroninėje terpėje.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos priemonę „Plėtoti viešųjų pirkimų informacinę sistemą ir su jos pagalba palaipsniui perkelti viešuosius pirkimus į elektroninę terpę“, 2006 m. atlikti šie darbai:

 paruošti pirkimo dokumentai ir pradėtos skelbiamos derybos dėl paslaugos „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“ pirkimo;

 vykdant projektą „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“, paruošti pirkimo dokumentai ir atliktas viešasis pirkimas „ES struktūrinių fondų panaudojimo auditas“;

 parengti pirkimo dokumentai ir pradėtos projekto „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“ techninė priežiūra“ pirkimo procedūros;

 parengti duomenų serverių centro patalpos įrengimo techniniai reikalavimai.

Tarnyba, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos nuostatą „Tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą, griežtinti viešųjų pirkimų organizavimo tvarką ir didinti viešumą“, 2007–2009 metų strateginiame veiklos plane nustatė 2007 metų veiklos prioritetus ir numato:

 vykdyti organizacines priemones, būtinas Įstatymo įgyvendinimui;

 priimti visus Tarnybos kompetencijai priskirtus Įstatymo įgyvendinimui būtinus poįstatyminius teisės aktus;

 dalyvauti naujų ES teisės reikalavimų viešųjų pirkimų klausimais perkėlimo į nacionalinę teisę procese;

 plėtoti viešųjų pirkimų informacinę sistemą, nuosekliai perkeliant viešojo pirkimo procedūras į elektroninę terpę, tuo tikslu realizuoti projekto „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“ nuostatas.

 tobulinti viešųjų pirkimų planavimo ir organizavimo metodus;

 stiprinti Tarnybos institucinius gebėjimus;

 kontroliuoti, kaip vykdant pirkimus, laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų;

 prevencinėmis priemonėmis mažinti Įstatymo pažeidimus ir galimus neleistinus perkančiųjų organizacijų veiksmus;

 mokyti viešųjų pirkimų specialistus, kelti jų kvalifikaciją.

 

 

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

DIREKTORIUS                                                                                      RIMGAUDAS VAIČIULIS

______________

S1 forma

 

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

 

Institucijos misija:

Kartu su kitomis institucijomis įgyvendinti valstybės politiką viešųjų pirkimų srityje, pagrindinius jos principus – lygiateisiškumą, nediskriminavimą ir skaidrumą, kontroliuoti, kaip laikomasi viešuosius pirkimus reguliuojančių Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų.

Institucijos strateginis tikslas:

Tobulinant ir koordinuojant viešųjų pirkimų sistemą, siekti Viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo.

Efekto kriterijus: Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, tenkančių 1000 pirkimų, mažėjimas (%). Numatoma, kad kasmet pirkimų su pažeidimais skaičius mažės 3%.

 

 

______________

 

S2 forma

 

III. VYKDOMOS PROGRAMOS TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Programa

Tikslai

Laukiami rezultatai

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas.

(Programą vykdys Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)

1. Nuolat tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, dalyvaujant teisės aktų rengime bei harmonizuoti teisės aktus su Europos Sąjungos direktyvomis ir Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais.

2. Kontroliuoti, kaip vykdomi viešieji pirkimai, prevencinėmis priemonėmis mažinti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų skaičių.

3. Tenkinti valstybės institucijų ir visuomenės poreikius informacijai apie viešuosius pirkimus, pasirengti viešiesiems pirkimams elektroninėje terpėje.

4. Mokyti viešųjų pirkimų specialistus ir kelti jų kvalifikaciją.

1. Viešųjų pirkimų proceso dalyvių teigiamos nuomonės apie Tarnybos priimtų dokumentų naudą lygis turėtų pasiekti ne mažiau kaip 72%.

2. Bus parengti penki standartiniai pirkimo dokumentai ir metodinės rekomendacijos.

 

1. Prevencine tvarka bus įvertinta apie 470 pirkimo dokumentų, bus atlikta 20 kontrolinių patikrinimų.

 

 

1. Institucijų ir visuomenės atstovų nuomonės informacijai apie viešuosius pirkimus lygis pasieks 83 %.

2. Viešųjų pirkimų IS turėtų naudoti 600 perkančiųjų organizacijų ir 150 tiekėjų.

1. Tarnybos organizuojamų mokymų dalyvių teigiamų atsiliepimų apie mokymų kokybę dalis sudarys 90%.

2. Konsultuotų perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų specialistų teigiamų atsiliepimų apie konsultacijų kokybę dalis sudarys 90%.

______________

 

S3 forma

 

IV. VYKDOMOS PROGRAMOS FINANSINIS PLANAS 2007 METAI

 

Programos pavadinimas

Lėšos, tūkst. Lt

Etatai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai

kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)

iš viso

iš jų ES lėšos

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas

3865,0*

 

 

69

Iš viso asignavimų valdytojo programai

3865,0*

 

 

69

Kita svarbi informacija

 

 

 

 

* Kartu su Informacinės Visuomenės plėtros komitetu 2005–2008 metais vykdomai tarpinstitucinei programai „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“ Tarnybai iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų 2007 metams skirta 10660,0 tūkst. litų.

______________

 

S4 forma

 

V. 2007 METAIS PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

 

Jeigu Tarnybai nebus pavesta Koncesijų įstatymo vykdymo priežiūra, 2007 metais esminių reformų neplanuojama.

______________

 


[1] Grafiškai parodant efekto kriterijų reikšmes pateikiami planuojami efekto kriterijų įgyvendinimo rezultatai.

[2] Politinių, karinių, finansinių, dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų LR įsipareigojimų NATO.

[3] Vertinimas iš NATO ekspertų gaunamas kas antri metai.

[4] Prie Sausumos pajėgumų, remiantis NATO apibrėžimu, priskiriami visi sausumos vienetai, galintys vykdyti kovinės, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo užduotis sausumoje. Tai – MPB „Geležinis Vilkas“, Inžinerijos batalionas, Specialiųjų operacijų junginys, Tiesioginės paramos logistikos batalionas, Bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba, Štabo batalionas, Mokymo ir doktrinų valdyba, Karo policija.

4 Prie Sausumos pajėgumų, remiantis NATO apibrėžimu, priskiriami visi sausumos vienetai, galintys vykdyti kovinės, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo užduotis sausumoje. Tai – MPB „Geležinis Vilkas“, Inžinerijos batalionas, Specialiųjų operacijų junginys, Tiesioginės paramos logistikos batalionas, Bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba, Štabo batalionas, Mokymo ir doktrinų valdyba, Karo policija.

[5] TIMSS (Third International Mathematics and Science Study) – Tarptautiniai matematikos ir gamtos mokslų tyrimai

[6] ISCED (International Standard Classification of Education) – Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija

[7] LITNET – Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas

[8] ISCED (International Standard Classification of Education) – Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija

[9] OECD (Organisation for Economic and Social Cooperation and Development) – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

[10] PISA (Programme for International Student Assessment) – Tarptautinė moksleivių vertinimo programa

[11] MTTP – Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

[12] Švietimo ir mokslo ministerijos etatai (pareigybių skaičius)

[13] Švietimo ir mokslo ministerijos etatai (pareigybių skaičius)

* (iš 271 etato : 251 etatas –Ūkio ministerijos ir 17 atašė bei 3 atašė padėjėjai)