LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

Į S T A T Y M A S

1994 m. gegužės 19 d. Nr. I-464

Vilnius

I skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės galios

Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Seimo priimtais teisės aktais ir Respublikos Prezidento dekretais, taip pat šiuo įstatymu.

4 straipsnis. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos principai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje remiasi demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.

Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.

II skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa

Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą.

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas

Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Nustatomas toks jų priesaikos tekstas:

„Aš (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!“

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje, dalyvaujant Respublikos Prezidentui. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o jo nesant – Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.

Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaikos tekstą, Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.

Priesaikos tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti (išbraukti) paskutinįjį sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti tų pareigų.

Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui.

III skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas

Po Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip per 3 dienas grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui. Išrinkus naują Respublikos Prezidentą, Vyriausybė savo įgaliojimus grąžina ne vėliau kaip per 5 dienas.

Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pareikšti Respublikos Prezidentui apie savo atsistatydinimą. Toks pareiškimas pateikiamas raštu.

Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, įskaitant atsistatydinusius ir atstatydintus ministrus, taip pat naujai steigiamų ar reorganizuojamų ministerijų ministrus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:

1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;

2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;

4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;

5) kai Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką.

Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

10 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministro atsistatydinimas

Kiekvienas ministras turi teisę atsistatydinti. Apie savo atsistatydinimą ministras praneša Respublikos Prezidentui raštu.

Ministras taip pat privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir gali pavesti jam eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.

11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe.

Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe, jie privalo tuoj pat atsistatydinti.

Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, Respublikos Prezidentas paveda laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas kuriam kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda laikinai eiti šias pareigas kuriam kitam ministrui, kol bus patvirtintas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

IV skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NARIŲ GARANTIJOS

12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo garantijos

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų socialinės garantijos

Ministro Pirmininko ir ministrų sveikata ir gyvybė apdraudžiami valstybės lėšomis.

Pasibaigus Ministro Pirmininko ar ministrų kadencijai, jiems atsistatydinus arba atleidus ministrą iš pareigų dėl Vyriausybės reorganizavimo, taikomos šios socialinės garantijos:

1) pasibaigus pareigų perdavimui išmokama 6 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa;

2) esant galimybei suteikiamas ankstesnis arba tolygus darbas ar pareigos valstybinėje įstaigoje, organizacijoje.

Ministro Pirmininko ar ministro, kurie žuvo eidami tarnybą, šeimai išmokama vienkartinė penkerių metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija. Jie laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras, eidami tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki penkerių metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į sužalojimų sunkumo laipsnį.

Šio straipsnio antrojoje dalyje numatytos socialinės garantijos taikomos asmenims, dirbusiems Vyriausybėje ilgiau negu vienerius metus. Jos netaikomos atsistatydinusiems asmenims dėl pareikšto nepasitikėjimo šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka.

Lėšos socialinėms garantijoms mokamos iš valstybės biudžeto.

Vyriausybės nariai negali turėti socialinių privilegijų.

14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams užimti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir užsiimti kitokia darbine veikla

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus Seimo nario pareigas, taip pat dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą. Vyriausybės nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už dalyvavimą radijo bei televizijos laidose, taip pat atlygis už pedagoginį, mokslinį bei konsultacinį darbą ne Vyriausybės ir jos sudarytų komisijų posėdžių metu.

V skirsnis

YPATINGIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI

SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU

15 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė paskelbti Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.

Šio nutarimo vykdymas pavedamas Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.

17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe

Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių  atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka

Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu nustatyta tvarka atsakinėja į Seimo narių klausimus.

Seimo komiteto ar komisijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas pareigūnas privalo dalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus komitete svarstomais klausimais.

19 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga kontrasignuoti Respublikos Prezidento dekretus

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per tris dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.

Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų projektų priima nutarimą.

VI skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindiniai įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;

3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;

4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą;

5) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir disponuoja valstybiniu turtu;

6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8) prireikus steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas;

9) tvirtina ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų nuostatus;

10) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo;

11) organizuoja įstatymo nustatyta tvarka valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;

12) siūlo įstatymo numatytais atvejais Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;

13) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija, šis ir kiti įstatymai;

14) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

22 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) per skiriamus atstovus prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus;

2) kartu su savivaldybėmis nustato bendrąsias socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo kryptis.

VII skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRUKTŪRA

23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Ministras Pirmininkas:

1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;

4) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja);

5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus, ministrų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų ministerijų sekretorius, taip pat skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir ministrų teikimu ministerijų sekretoriams drausmines nuobaudas;

6) materialiai skatina Vyriausybės įstaigų vadovus;

7) sudaro įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupes;

8) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

9) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras Pirmininkas, nesutikdamas su ministrais principiniais Vyriausybės veiklos klausimais, turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymus dėl atskirų ministrų atleidimo.

24 straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio Ministrą Pirmininką, įgaliojimai

Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus, kuriuos turi Ministras Pirmininkas.

Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus, kuriuos turi Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 23 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus įgaliojimus.

Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą „einantis Ministro Pirmininko pareigas“ ar „pavaduojantis Ministrą Pirmininką“.

25 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministrai

Lietuvos Respublikos ministrai yra asmeniškai atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.

Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.

Ministras:

1) atsako už tai, kad ministerija vykdytų jai pavestus uždavinius;

2) užtikrina įstatymų, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;

3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

4) vykdo Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimus;

5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;

6) teikia Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui ministerijos veiklos ataskaitas ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;

7) teikia Ministrui Pirmininkui savo pasiūlymus dėl ministerijų sekretorių skyrimo ir atleidimo iš šių pareigų, taip pat pasiūlymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo jiems;

8) tvirtina ministerijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršijant nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo;

9) tvirtina ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų ir jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių įmonių nuostatus (įstatus);

10) skiria ir atleidžia ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų, jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių įmonių vadovus;

11) vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.

26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas.

Komisijos darbui vadovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės skiriamas ministras arba kitas asmuo.

Komisijų uždavinius, funkcijas, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lėšos nuolatinių komisijų finansavimui pagal tikslinę paskirtį turi būti numatytos rengiamame valstybės biudžeto įstatymo projekte.

VIII skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS

27 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijos

Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:

Aplinkos apsaugos ministerija;

Ekonomikos ministerija;

Energetikos ministerija;

Finansų ministerija;

Krašto apsaugos ministerija;

Kultūros ministerija;

Miškų ūkio ministerija;

Pramonės ir prekybos ministerija;

Ryšių ir informatikos ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

Statybos ir urbanistikos ministerija;

Susisiekimo ministerija;

Sveikatos apsaugos ministerija;

Švietimo ir mokslo ministerija;

Teisingumo ministerija;

Užsienio reikalų ministerija;

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija;

Vidaus reikalų ministerija;

Žemės ūkio ministerija.

Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas įstatymą.

28 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų uždaviniai, funkcijos ir teisės

Ministerijos sprendžia jų kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.

Ministerijų uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi įstatymuose ir ministerijų nuostatuose.

29 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų sekretoriai

Ministerijos vidaus reikalų tvarkymą organizuoja ministerijos sekretorius (sekretoriai).

Ministerijos sekretorius (sekretoriai) yra tiesiogiai atsakingas ministrui. Jei ministerijoje yra keli sekretoriai, jų kompetenciją nustato ministras.

Ministras vadovauja ministerijos struktūriniams padaliniams tiesiogiai ar per ministerijos sekretorių (sekretorius), o departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos, kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei organizacijoms – per šių institucijų vadovus.

Ministerijos sekretorius leidžia įsakymus dėl ministerijos personalo darbo organizavimo ir raštvedybos tvarkymo.

30 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų struktūra

Ministerijos susideda iš departamentų, skyrių ir kitų struktūrinių padalinių.

Prie ministerijų gali būti įsteigti departamentai, tarnybos ir inspekcijos.

31 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų kolegijos

Lietuvos Respublikos ministerijoje gali būti sudaroma kolegija, kuri yra ministro patariamoji institucija. Kolegiją sudaro ministras (kolegijos pirmininkas), ministerijos sekretorius, kiti ministerijos darbuotojai, taip pat departamento, tarnybos, inspekcijos prie ministerijos vadovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų ministerijų ir valstybinių institucijų atstovai bei mokslininkai, šiems sutikus.

Kolegijos narių skaičių nustato ir jos personalinę sudėtį tvirtina ministras.

Ministerijos kolegija svarsto svarbiausiuosius ministerijos veiklos klausimus, svarbiausiųjų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, išklauso ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos bei kitų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas, svarsto, kaip parenkami ir ugdomi tinkami darbuotojai bei kaip tikrinamas sprendimų vykdymas.

32 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos

Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus, tarnybas ir inspekcijas).

Vyriausybės įstaigai vadovauja vadovas (departamentui, tarnybai – direktorius, inspekcijai – viršininkas). Jis yra tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.

Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojus).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.

33 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų kontrolė ir jų teisės aktų įsigaliojimo tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.

Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

IX skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

34 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas.

35 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kurių teisę dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

36 straipsnis. Dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamus nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras.

Tais atvejais, kai ministro kompetencijai priklausantis klausimas apima ir kito ministro valdymo sritį, iki pateikdamas tokį klausimą Vyriausybei, ministras suderina jį su kitu ministru. Jeigu kyla nesutarimų, ministras kreipiasi į Ministrą Pirmininką, kuris priima sprendimą.

37 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių dienotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės sekretorius pateikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio dienotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui Pirmininkui kartu su atitinkama medžiaga.

Ministrui Pirmininkui patvirtinus posėdžio dienotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams ir pranešėjams.

Ministras Pirmininkas turi teisę pasiūlyti įtraukti į dienotvarkę Vyriausybės posėdžio metu ir naujus klausimus.

Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

38 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, jį pasirašo Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras. Vyriausybės nutarimai pasirašomi per tris darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybės nenustatytas kitas pasirašymo terminas.

Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai juos Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašytus, paskelbia „Valstybės žinios“, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių protokolai

Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, taip pat asmenys, dalyvaujantys posėdyje. Protokole nurodomas svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei pasisakiusieji ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.

40 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiai

Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją Vyriausybės darbo organizavimo ir personaliniais klausimais leidžia potvarkius.

Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

X skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

41 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi kanceliariją, kuri aptarnauja Ministrą Pirmininką ir Vyriausybę.

Vyriausybės kanceliarijos struktūrą tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovus ir patarėjus atskiriems klausimams skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

42 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius

Vyriausybės sekretorius rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir užtikrina posėdžių protokolavimą, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių skelbimą „Valstybės žiniose“.

Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir yra atsakingas už jo naudojimą.

Vyriausybės sekretorius skiria ir atleidžia Vyriausybės kanceliarijos darbuotojus ir Vyriausybę aptarnaujančių įstaigų vadovus, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus.

43 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka

Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai ir originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.

Vyriausybės kanceliarija užtikrina Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimą į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS