LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 141 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 2.2 punktu,

tvirtiname Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86

SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai.

2. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas).

3. Profesinio darbingumo netekimą nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 „Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 36-1011).

4. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatytais pagrindais ir tvarka.

II. SĄVOKOS

5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.

Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.

Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos.

Bendras darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems nereikia specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių.

Profesinis darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems reikia specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių.

III. SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 135 str.)

6. Sunkus sveikatos sutrikdymas šiame dokumente tai:

6.1. regos netekimas – visiškas aklumas arba abiejų akių regos susilpnėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija sumažėjęs iki 0,03 arba regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas yra iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško;

6.2. klausos netekimas – visiškas kurtumas arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai nukentėjęs negirdi kalbančio prie ausies kaušelio, o audiogramoje – daugiau kaip 91 db;

6.3. kalbos netekimas – negalėjimas reikšti mintis suprantamais žodžiais;

6.4. vaisingumo netekimas – lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti;

6.5. nėštumo netekimas – kai nėštumas nutrūksta arba turi būti nutrauktas dirbtinai dėl sužalojimo arba susargdinimo, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės;

6.6. kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės:

6.6.1. kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai;

6.6.2. galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais;

6.6.3. sunkus difuzinis galvos smegenų aksonų sužalojimas;

6.6.4. kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis;

6.6.5. kaklo slankstelio išnirimas (panirimas) ar lūžis su nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimu;

6.6.6. nugaros smegenų sužalojimas su ryškiais židininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais;

6.6.7. kiauryminis ryklės, stemplės, gerklų ar trachėjos sužalojimas;

6.6.8. gerklų ar trachėjos sužalojimas, sukėlęs kvėpavimo sutrikimą, kuriam pašalinti nukentėjęs asmuo buvo intubuotas arba jam buvo atlikta tracheostomija;

6.6.9. krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu;

6.6.10. atviras inkstų, šlapimtakių, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, šlaplės, priešinės liaukos ar tiesiosios žarnos sužalojimas;

6.6.11. uždaras krūtinės ar pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu;

6.6.12. aortos, bendrosios, vidinės ar išorinės miego arterijų, poraktinės, pažastinės, žasto, bendrosios, vidinės ar išorinės klubo, šlaunies, jos giliosios šakos kamieno ar pakinklio arterijų arba jas atitinkančių venų sužalojimas;

6.6.13. atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai;

6.6.14. dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą;

6.6.15. sužalojimo sukeltas sunkus šokas, riebalinė ar oro embolija, ūmus inkstų veiklos nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei būsena;

6.6.16. įvairios kilmės nudegimai, kai 2 A (II) laipsnio bendras nudegimo plotas apima 30 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 2 B (III) laipsnio nudegimo plotas apima 20 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 3 (III-IV) laipsnio nudegimo plotas apima 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kvėpavimo takų nudegimas;

6.6.17. III-IV laipsnio nušalimai, apimantys 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus;

6.6.18. jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta sunki spindulinė liga;

6.6.19. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, lydima objektyviais duomenimis patvirtinto galvos smegenų kraujotakos sutrikimo;

6.6.20. kitokio pobūdžio sunkus suluošinimas;

6.7. susargdinimas sunkia nepagydoma liga – ŽIV infekcija, juodlige, stablige, pasiutlige, hemoraginėmis karštligėmis (Ebolo, Marburgo, Laso), dujine gangrena, Creutzfeld-Jakobo liga, maru, cholera, raupais, geltonąja karštlige;

6.8. susargdinimas ilgai trunkančia liga, sukeliančia realią grėsmę gyvybei – narkomanija, TBC, hepatitu B ar C, sifiliu, brucelioze, trichinelioze, leišmanijoze;

6.9. susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką. Psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija;

6.10. sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – profesinio darbingumo;

6.11. sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo;

6.12. nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės.

IV. NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 138 str.)

7. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet:

7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba

7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

V. FIZINIO SKAUSMO SUKĖLIMAS AR NEŽYMUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 140 str.)

8. Išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

9. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

VI. METODINIAI NURODYMAI

10. Darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl:

10.1. medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė);

10.2. padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų);

10.3. padarymo laiko;

10.4. sveikatos sutrikdymo masto.

11. Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais. Tuo atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas.

12. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.

13. Kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti:

13.1. ankstesnių ligų paūmėjimas;

13.2. medicinos pagalbos teikimo trūkumai;

13.3. rekonstrukcinės-plastinės operacijos.

______________

Sveikatos sutrikdymo masto

nustatymo taisyklių priedas

DĖL SUŽALOJIMŲ PRARASTO BENDROJO DARBINGUMO PROCENTŲ NUSTATYMO LENTELĖ

I. CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA

Straipsnio Nr.	Straipsnio pavadinimas	Pastovaus bendrojo darbingumo netekimo procentas
1.	Liekamieji reiškiniai po kaukolės skliauto ar pamato kaulų lūžimo, epidurinės, subdurinės ar subarachoidinės kraujosruvos, smegenų sumušimo:
1.1.	 silpnaprotystė;  2-jų ir daugiau galūnių paralyžius;  labai ryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba;  visiškai nekoordinuoti judesiai;  ryškūs vestibulinių ir smegenėlių funkcijų pažeidimai;  dažni (ne rečiau kaip kartą per savaitę) epilepsijos priepuoliai;  pastovus sąmonės sutrikimas (vegetacinė būklė).	100
1.2.	 2-jų ir daugiau galūnių judesių ir jėgos labai stiprus sumažėjimas;  ryškūs smegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba;  labai ryškus koordinacijos sutrikimas;  labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas;  sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų);  epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesį.	75
1.3.	 neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai;  koordinacijos sutrikimas;  stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;  ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų);  vidutinio dažnumo (5–10 per metus) epilepsijos priepuoliai;  skliauto kaulų trepanacinis defektas (nors ir padengtas plastika) – ne mažesnis kaip 20 cm².	60
1.4.	 neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai;  neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba;  nežymus koordinacijos sutrikimas;  nežymus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;  vidutiniai 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai;  reti (3–4 per metus) epilepsijos priepuoliai;  stiprus uoslės ir skonio sutrikimas;  trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 10 cm².	45
1.5.	 lengvi galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai;  nežymus uoslės ar skonio sutrikimas;  ryški veido asimetrija;  nežymus koordinacijos sutrikimas;  nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;  nežymūs 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai;  pavieniai (1–2 per metus) epilepsijos priepuoliai;  trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 4 cm².	30
1.6.	 neryški veido asimetrija;  akių plyšio nevienodumas;  liežuvio nukrypimas;  nosies-lūpų raukšlės išsilyginimas;  nistagmas;  trepanacinis defektas, mažesnis nei 4 cm².	20
1.7.	autonominiai (vegetaciniai) simptomai -  vokų ir rankų pirštų tremoras;  neryškūssmegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba;  vazomotoriniai sutrikimai;  lengva veido asimetrija.	15

Pastabos:

1. Liekamuosius autonominius (vegetacinius) simptomus po galvos smegenų sumušimo būtina atskirti nuo panašių simptomų, būdingų somatoforminei autonominei disfunkcijai, tireotoksikozei, alkoholizmui, narkomanijai.

2. Po galvos smegenų traumų išsivystę psichikos sutrikimai turi būti patvirtinti psichiatro.

3. Neurologinius požymius nustato neurologas, o teismo medicinos ekspertas vertina ir klasifikuoja jo padarytus įrašus.

4. Epilepsijos priepuolių buvimas ir jų dažnumas, atlikus neurologinį tyrimą, turi būti patvirtintas įrašais medicininiuose dokumentuose.

2.	Nugaros smegenų funkcijos pažeidimas po stuburo slankstelių lūžio:
2.1.	 galūnių paralyžius (paraplegija, tetraplegija);  labai ryškus dubens organų funkcijos sutrikimas;  ryškūs trofikos sutrikimai;  ryškūs širdies ir kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo sutrikimai;  labai stipraus skausmo sindromas.	100
2.2.	 galūnių paralyžius (hemiplegija);  ryškūs jutimų ir judesių sutrikimai (vidutinio ryškumo paraparezė);  ryškus spastiškumas, dubens organų funkcijos sutrikimas;  skausmo sindromas.	80
2.3.	 vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija);  jutimų ir judesių sutrikimai (monoparezės);  neryškus spastiškumas;  neryškus dubens organų funkcijos sutrikimas;  nelabai stipraus skausmo sindromas.	60
2.4.	 neryškus jutimo sutrikimas;  šaknelinio arba spinalinio tipo lengvos monoparezės;  neryški raumenų atrofija ir riboti judesiai;  neryškūs dubens organų funkcijos sutrikimai;  nestipraus skausmo sindromas.	40
2.5.	 dalinis nugaros smegenų laidumo sutrikimas su lengvais jutimo sutrikimais (hiperpatija, hiperalgezija);  raumenų atrofija;  vidutinio stiprumo autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai.	20
2.6.	 neryškūs jutimų sutrikimai be refleksų ir judesių bei dubens organų funkcijos sutrikimo;  neryškūs autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai.	10
2.7.	 įvairios lokalizacijos potrauminis radikulitas dėl tiesioginio stuburo sužalojimo.	5

Pastaba. Liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi

ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai.

II. PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA

3.	Trauminis radikulitas (po tiesioginės stuburo traumos)	5
4.	Trišakio, veidinio ar poliežuvinio nervų periferiniai sužalojimai:
4.1.	Nestiprus funkcijos pažeidimas	5
4.2.	Vidutinio stiprumo funkcijos pažeidimas	10
4.3.	Stiprus funkcijos pažeidimas	20
4.4.	Labai stiprus funkcijos pažeidimas	35
5.	Kaklo ir peties rezginio ar jų nervų pažeidimas:
5.1.	Nestiprus jautrumo ir refleksų pažeidimas be judesių sutrikimo, atrofijos, parezių ar kontraktūros	5
5.2.	Nežymus judesių, jėgos ar jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų atrofija	15
5.3.	Žymus judesių ir jėgos sumažėjimas ir jautrumo sutrikimas, ryški raumenų atrofija	25
5.4.	Labai žymus judesių ir jautrumo pakenkimas, trofikos sutrikimai (opos, cianozė, patinimai)	40
6.	Juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas:
6.1.	Nežymus jautrumo ir refleksų pakenkimas be judesių sutrikimo, atrofijos, parezių ar kontraktūros	5
6.2.	Nežymus judesių sutrikimas, jėgos ir jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų atrofija	10
6.3.	Žymus judesių sutrikimas, žymus jėgos ir jautrumo sumažėjimas, ryški raumenų atrofija	25
6.4.	Labai žymus judesių, jautrumo, trofikos sutrikimas, trofinės opos, patinimai	40
	III. REGOS ORGANAI
7.	Akomodacijos paralyžius:
7.1.	Vienos akies	15
7.2.	Abiejų akių	35
8.	Akipločio sumažėjimas:
8.1.	Vienos akies pusės akipločio išnykimas (hemianopsija)	30
8.2.	Homoniminis bitemporalinis	30
8.3.	Homoniminis binazalinis	10
9.	Dvejinimasis abiejose akyse:
9.1.	Jei nereikia okliuzijos	25
9.2.	Jei reikia okliuzijos	30
10.	Regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas:
10.1.	Vienos akies, esant normaliam kitos akies akipločiui, kai iki fiksacijos taško liko:
10.1.1.	iki 60^o	10
10.1.2.	iki 30^o	20
10.1.3.	iki 10^o	25
10.1.4.	iki 5^o	35
10.2.	Abipusis, kai iki fiksacijos taško liko:
10.2.1.	iki 60^o	10
10.2.2.	iki 30^o	30
10.2.3.	iki 10^o	70
10.2.4.	iki 5^o	100
10.3.	Vienintelėje akyje, kai iki fiksacijos taško liko:
10.3.1.	iki 60^o	40
10.3.2.	iki 30^o	60
10.3.3.	iki 10^o	90
10.3.4.	iki 5^o	100
10.4.	Centrinė skotoma binokuliariai arba vienintelėje akyje:
10.4.1.	Jei iškritę daugiau 1/3 akipločio nuo fiksacijos taško	30
10.4.2.	Jei iškritę daugiau 2/3 akipločio nuo fiksacijos taško	90
11.	Regos sumažėjimas, esant intraokuliariai ar ekstraokuliariai koreguotai afakijai (abiejose akyse):
11.1.	0,4	10
11.2.	0,1 arba daugiau, bet mažiau nei 0,4	20
11.3.	mažiau nei 0,1	25
12.	Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšį, voko sąaugos:
12.1.	Akies vokas uždengia pusę vyzdžio	15
12.2.	Akies vokas uždengia visą vyzdį	25
12.3.	Abiejų akių vokai uždengia viršutinę vyzdžių dalį	35
12.4.	Abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius	50
13.	Pulsuojantis vienos akies egzoftalmas:
13.1.	Nestiprus	20
13.2.	Vidutinio stiprumo	30
13.3.	Stiprus	40
14.	Regos organų sužalojimo pasekmės ir matomos komplikacijos:
14.1.	Judesių sutrikimas, randai, lėtiniai dirginiai	25
14.2.	Orbitos lūžimas su akies raumenų sužalojimu ir obuolio dislokacija	20
14.3.	Ašarų kanalo pažeidimas	10
14.4.	Ilgalaikė midriazė	5
15.	Rainelės ir krumplyno (iridociklitas) arba gyslainės ir tinklainės (chorioretinitas) centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos	30
16.	Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas	100
17.	Aklos akies pašalinimas dėl traumos	30

Pastaba. Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo nustatomas pagal 1 lentelę,

kiekvienos akies atskirai.

1 lentelė

Regėjimo aštrumas			Regėjimo aštrumas
Iki traumos	Po traumos	Procentai	Iki traumos	Po traumos	Procentai
1,0 0,8 0,6 0,4 0,2	0,9–0,7 0,6–0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 0,7–0,6 0,5–0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 0,5–0,4 0,3–0,2 0,1 <0,1 0,0 0,3–0,2 0,1 <0,1 0,0 0,1 <0,1 0,0	5 10 15 20 25 30 35 5 10 15 20 25 30 35 5 10 15 20 25 5 10 15 20 5 10 20	0,9 0,7 0,5 0,3 0,1 <0,1	0,8–0,6 0,5–0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 0,6–0,5 0,4–0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 0,4–0,3 0,2–0,1 <0,1 0,0 0,2–0,1 <0,1 0,0 <0,1 0,0 0,0	5 10 15 20 25 30 35 5 10 15 20 25 30 5 10 15 20 5 10 20 10 20 10
Pastabos prie 1 lentelės: 1. Pilnas aklumas – regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,04 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo. 2. Kai akies obuolys po traumos pašalinamas arba susiraukšlėja, darbingumo netekimas padidinamas 10%. 3. Kai traumos padariniai numatyti keliuose straipsniuose, procentai sumuojami, bet vienai akiai suma negali viršyti 35%. 4. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies.

IV. KLAUSOS ORGANAI
18.	Vidurinės ausies lėtinis uždegimas	10
19.	Potrauminis vidurinės ausies lėtinis uždegimas (epitimpanitas) esant cholesteatomai, granuliacijoms	20
20.	Vestibulinės funkcijos sutrikimai:
20.1.	Nežymūs – nedrąsi eisena, galvos svaigimas sukantis ar lenkiantis	10
20.2.	Žymūs – galvos svaigimo priepuoliai su pykinimu, vėmimu (ne rečiau kai šešis kartus per metus), nedrąsi eisena	30
20.3.	Labai žymūs – daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena	50
21.	Dalies arba viso ausies kaušelio netekimas
21.1.	Mažiau kaip trečdalio	10
21.2.	Trečdalio – pusės	15
21.3.	Daugiau kaip pusės ar viso	20
22.	Klausos susilpnėjimas viena ausimi:
22.1.	Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant – nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db)	15
22.2.	Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db)	25
22.3.	Visiškas kurtumas (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91 db)	50
23.	Ausies būgnelio plyšimas:
23.1.	Vienos ausies	5
23.2.	Abiejų ausų	10
	V. KVĖPAVIMO SISTEMA
24.	Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas	30
25.	Nosies sparnelių ir galiuko netekimas	15
26.	Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas	10
27.	Kvėpavimo nosimi sutrikimas (įvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir įkvėpimas 380–400 ml/sek.):
27.1.	Nežymus vienpusis (200–300 ml/sek.)	10
27.2.	Žymus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau 200 ml/sek.)	15
27.3.	Visiškas abipusis (0 ml/sek.)	50
28.	Suaugęs nosies kaulų lūžimas su nežymiu vienpusiu kvėpavimo per nosį sutrikimu	5
29.	Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas:
29.1.	Nežymus – dusulys po fizinio krūvio	10
29.2.	Žymus – dusulys ramybės būsenoje	35
29.3.	Labai žymus – nuolat įkištas tracheostominis vamzdelis	60
29.4.	Disfonija	10
29.5.	Afonija	30
30.	Liekamieji reiškiniai po trauminio pleurito, pneumonijos, hemotorakso, hemopneumotorakso, pneumotorakso ar plaučio pažeidimo:
30.1.	Nežymūs – dusulys fizinio krūvio metu, širdies plakimas, skausmas krūtinėje	15
30.2.	Žymūs – dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, veido cianozė, silpnumas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, kepenų padidėjimas, pulsacija pilvo viršutinėje dalyje	30
30.3.	Labai žymūs – dusulys ramybės būsenoje, dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, cianozė, stazė plaučiuose, „marmuro“ oda	50
31.	Plaučio pašalinimas:
31.1.	Mažesnės nei skiltis plaučio dalies	40
31.2.	Visos skilties (dešiniojo plaučio-dviejų)	50
31.3.	Viso plaučio	60
32.	Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių:
32.1.	Nestiprus kvėpavimo judesių apribojimas	15
32.2.	Stiprus kvėpavimo judesių apribojimas	30
32.3.	Labai stiprus kvėpavimo judesių apribojimas	50

	VI. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA

33.	Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo:
33.1.	Nežymus – pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, širdies apimties padidėjimas, patinimai	30
33.2.	Žymus – stiprus dusulys, stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas	60
33.3.	Labai žymus – kvėpavimo ritmo sutrikimas, stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, kepenų cirozė	90
34.	Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo:
34.1.	Nežymus – patinimai, pulsacijos susilpnėjimas	10
34.2.	Žymus – žymūs patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas	25
34.3.	Labai žymus – labai žymūs patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai	50

	VII. VIRŠKINIMO ORGANAI
35.	Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio išnirimo:
35.1.	Nežymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas	10
35.2.	Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas	20
35.3.	Labai žymus sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija	30
36.	Apatinio žandikaulio netekimas:
36.1.	Dalies žandikaulio	40
36.2.	Viso žandikaulio	80
	Pastaba. Priskiriamas ir dantų netekimo procentas.
37.	Liežuvio netekimas:
37.1.	Nuo distaliniam trečdalio	15
37.2.	Nuo viduriniojo trečdalio	35
37.3.	Visiškas	70
38.	Nuolatinių dantų netekimas:
38.1.	1-2 dantų	5
38.2.	3-5 dantų	10
38.3.	6- ir daugiau dantų	25
	Pastabos: 1. Danties nulūžimui prilyginamas ne mažiau kaip pusės danties karūnos netekimas. 2. Pieninių dantų netekimo ar dantų protezų nulūžimo procentas neįskačiuojamas.
39.	Burnos susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas:
39.1.	Nežymus	10
39.2.	Žymus	20
39.3.	Labai žymus	30
40.	Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo:
40.1.	Sunkiai ryjamas minkštas maistas	40
40.2.	Sunkiai ryjamas skystas maistas	70
40.3.	Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma)	100
41.	Skrandžio ir žarnyno funkcijos sutrikimas dėl sužalojimo ar apsinuodijimo:
4.1.	Dispepsiniai sutrikimai, gastritas, pankreatitas, enteritas, kolitas	15
41.2.	Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas	30
42.3.	Dirbtinė išeinamoji anga	100
42.	Hepatitas, išsivystęs dėl kepenų sužalojimo ar apsinuodijimo	20
43.	Kepenų dalies ar tulžies pūslės pašalinimas dėl sužalojimo	35
44.	Blužnies pašalinimas dėl sužalojimo	30
45.	Dalies skrandžio, dalies kasos ar dalies žarnyno pašalinimas	50
46.	Viso skrandžio pašalinimas	80

	VIII. ŠLAPIMO IR LYTINĖ SISTEMA
47.	Inksto pašalinimas:
47.1.	Dalies inksto	10-20
47.2.	Viso inksto	30
48.	Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai:
48.1.	Cistitas, uretritas, pielocistitas, šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas	10
48.2.	Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas	25
48.3	Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose	60
49.	Lyties organų sužalojimo pasekmės:
49.1.	Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė	40
49.2.	Pašalinta dalis vyro varpos	50
49.3.	Pašalinta gimda ar visa vyro varpa	80

	IX. MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ SUŽALOJIMAI
50.	Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo:
50.1.	Neryškūs veido pažeidimai (Kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės)	10
50.2.	Ryškūs veido pažeidimai	25
50.3.	Labai ryškūs, trikdantys mimiką	50
51.	Liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse):
51.1.	Užima mažiau kaip 1% ploto	5
51.2.	Užima 1-2% ploto	10
51.3.	Užima 3-4% ploto	15
51.4.	Užima 5-10% ploto	25
51.5.	Užima daugiau kaip 10% ploto	35
	Pastaba. Delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto

	X. LIEMENS IR GALŪNIŲ KAULŲ SUŽALOJIMAS STUBURAS
52.	Stuburo funkcijos pažeidimai:
52.1.	Nežymūs – riboti judesiai, nėra pakitimų, nestipraus skausmo sindromas	15
52.2.	Žymus judesių apribojimas, nežymūs pakitimai ir skausmo sindromas	30
52.3.	Labai žymūs – labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas	50
	MENTĖ IR RAKTIKAULIS
53.	Pečių lanko funkcijos pažeidimas po mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo:
53.1.	Nežymūs pakitimai, raumenų hipotrofija ir jėgos sumažėjimas, riboti peties sąnario judesiai	20
53.2.	Žymūs pakitimai, raumenų hipotrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir jėga	30
53.3.	Labai žymūs pakitimai, pečių lanko raumenų atrofija, labai riboti peties sąnario judesiai	50
	Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas padidinamas 5%.
	PETIES SĄNARYS
54.	Peties sąnario nejudrumas	60
55.	Tabaluojantis peties sąnarys dėl dalies žastikaulio ar mentės rezekcijos	65
56.	Peties sąnario kontraktūra:
56.1.	Neryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 170^o–120^o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60^o–40^o; rankos judesys į šoną – 150^o–120^o	20
56.2.	Ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 115^o–75^o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 35^o–30^o; rankos judesys į šoną – 115^o–75^o	30
56.3.	Labai ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – mažiau kaip 75^o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – mažiau kaip 30^o; rankos judesys į šoną – mažiau kaip 75^o	50
	Pastaba. Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 180^o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60^o–70^o; rankos judesys į šoną – 180^o; rotacija: vidinė – 90^o; išorinė – 50^o.
57.	Įprastas peties sąnario išnirimas	20
	Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas padidinamas 10%.
	ŽASTAS
58.	Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas	80
59.	Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje	75
60.	Rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje	65
61.	Vienintelės rankos iki traumos netekimas	100
62.	Nesuaugęs žastikaulio lūžimas (netikras sąnarys)	65
	Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas (išskyrus 62 p.) padidinamas 5%.
	ALKŪNĖS SĄNARYS
63.	Tabaluojantis alkūnės sąnarys po dilbio kaulų rezekcijos	50
	Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas padidinamas 10%.
64.	Alkūnės sąnario nejudrumas:
64.1.	Iš sulenktos padėties 60^o–90^o kampu	35
64.2.	Iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60^o arba didesniu kaip 90^o kampu	40
65.	Alkūnės sąnario kontraktūra:
65.1.	Nežymi – sulenkimas – 50^o–60^o; ištiesimas – 175^o–160^o	10
65.2.	Žymi – sulenkimas – 65^o–90^o; ištiesimas – 155^o–140^o	25
65.3	Labai žymi – sulenkimas mažiau kaip 90^o; ištiesimas mažiau kaip140^o	35
	Pastabos: 1. Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas – 30^o–40^o; ištiesimas – 180^o; rotacija – 180^o. 2. Kai sutrikdoma dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) alkūnės sąnario funkcija, procentas didinamas 5%.
	DILBIS
66.	Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje	70
66.1.	Kai iki traumos buvo vienintelis	100
67.	Dilbio bigė bet kurioje dalyje	65
68.	Nesuaugęs lūžis (netikras sąnarys):
68.1.	Vieno dilbio kaulo	30
68.2.	Abiejų dilbio kaulų	50
69.	Dilbio funkcijos sutrikimas:
69.1.	Nežymus pronacijos ir supinacijos (iki 60^o) sutrikimas be alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimų, raumenų hipotrofija	10
69.2.	Žymus (iki 45^o) pronacijos ir supinacijos sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai	15
69.3.	Labai žymus pronacijos ir supinacijos (iki 30^o) sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai	25
	Pastaba. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) dilbio funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.
	RIEŠO SĄNARYS
70.	Riešo sąnario nejudrumas:
70.1.	Ištiesus	30
70.2.	Sulenkus	40
71.	Riešo sąnario judesių apribojimas:
71.1.	Nežymus – sulenkimas – 140^o–160^o; ištiesimas – 145^o–150^o	10
71.2.	Žymus – sulenkimas – 155^o–160^o; ištiesimas – 155^o–160^o	15
71.3.	Labai žymus– sulenkimas mažiau kaip160^o; ištiesimas mažiau kaip160^o	25
	Pastabos: 1. Normalus riešo judėjimas: sulenkimas – 110^o–115^o, ištiesimas – 135^o–140^o. 2. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) riešo funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.
	PLAŠTAKA
72.	Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių	65
73.	Nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai)	15
74.	Plaštakos funkcijos sutrikimai-pakitimai, raumenų jėgos sumažėjimas, griebimo sutrikimas:
74.1.	Nežymūs	10
74.2.	Žymūs	20
74.3.	Labai žymūs	25
	Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.
	PLAŠTAKOS PIRŠTAI
75.	Pirmasis pirštas (nykštys):
75.1.	Naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais	5
75.2.	Naginio pirštakaulio bigė	10
75.3.	Bigė tarpfalanginiame sąnaryje	15
75.4.	Pamatinio pirštakaulio bigė	20
75.5.	Piršto netekimas	25
75.6.	Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi	30
75.7.	Vieno savojo piršto sąnario nejudrumas:
75.7.1.	Pusiau sulenkus	10
75.7.2.	Ištiesus arba sulenkus	15
75.8.	Dviejų savųjų piršto sąnarių nejudrumas:
75.8.1.	Pusiau sulenkus	15
75.8.2.	Ištiesus arba sulenkus	20
75.9.	Delnakaulio-piršto sąnario ir dviejų piršto sąnarių nejudrumas:
75.9.1.	Pusiau sulenkus	20
75.9.2.	Ištiesus arba sulenkus	25
75.10.	Piršto judesių sutrikimas:
75.10.1.	Nežymus	10
75.10.2.	Žymus (pusiau sulenkus)	15
75.10.3.	Labai žymus (ištiesus arba sulenkus)	20
	Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos pirmojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 75.1, 75.2, 75.7.1 ir 75.10.1 p.) didinamas 5%.
76.	Antrasis (rodomasis) pirštas:
76.1.	Naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais arba bigė galiniame pirštakaulyje	5
76.2.	Bigė viduriniame pirštakaulyje	10
76.3.	Pamatinio pirštakaulio bigė	15
76.4.	Piršto netekimas	20
76.5.	Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi	25
76.6.	Nežymi piršto kontraktūra arba distalinio savojo piršto sąnario kontraktūra	10
76.7.	Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė	15
76.8.	Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė	20
	Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos antrojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 76.1 ir 76.2 p.) didinamas 5%.
77.	Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:
77.1.	Galinio pirštakaulio bigė	5
77.2.	Bigė viduriniojo arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje	10
77.3.	Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi	15
77.4.	Nežymi piršto kontraktūra arba antrojo savojo piršto sąnario ankilozė	5
77.5.	Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė	10
77.6.	Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus padėtyje arba dviejų, tai pat trijų piršto sąnarių ankilozė	15
	VIENOS PLAŠTAKOS KELI PIRŠTAI
78.	Dviejų vienos rankos pirštų netekimas:
78.1.	Pirmojo ir antrojo pirštų	45
78.2.	Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5)	35
78.3.	Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5)	25
78.4.	Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5)	20
79.	Trijų vienos rankos pirštų netekimas:
79.1.	Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5)	50
79.2.	Pirmojo, trečio ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5)	45
79.3.	Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5)	35
79.4.	Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5)	30
80.	Keturių vienos rankos pirštų netekimas:
80.1.	Pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5)	55
80.2.	Pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo	55
80.3.	Pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo	55
80.4.	Antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo	50
81.	Visų vienos plaštakos pirštų netekimas	60
82.	Riboti visų plaštakos pirštų judesiai:
82.1.	Nežymus	35
82.2.	Žymus – pusiau sulenkus	50
82.3.	Labai žymus – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė	60
83.	Riboti keturių plaštakos pirštų judesiai:
83.1.	Nestripriai	30
83.2.	Stipriai – pusiau sulenkus	45
83.3.	Labai stipriai – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė	55
	Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos pirštų netekimo bei funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.
	DUBUO
84.	Dubens funkcijos sutrikimas:
84.1.	Nežymus statikos sutrikimas	20
84.2.	Žymus statikos sutrikimas, riboti vieno klubo sąnario judesiai	30
84.3.	Labai žymus statikos sutrikimas, riboti abiejų klubų sąnarių judesiai	60
	KLUBO SĄNARYS
85.	Klubo sąnario nejudrumas:
85.1.	Ištiesus	45
85.2.	Sulenkus	60
86.	Riboti klubo sąnario judesiai:
86.1.	Nežymiai – sulenkimas 80^o; ištiesimas 50^o; grįžtamasis judesys 55^o–40^o	15
86.2.	Žymiai – sulenkimas 75^o–60^o; ištiesimas 45^o–35^o; grįžtamasis judesys 35^o–30^o	25
86.3.	Labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip 60^o; ištiesimas mažiau kaip 35^o; grįžtamasis judesys mažiau kaip 30^o	35
	Pastaba. Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 80^o–100^o; ištiesimas 60^o–70^o; grįžtamasis judesys 60^o.
	ŠLAUNIS
87.	Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje	70
87.1.	Kai iki traumos koja buvo vienintelė	100
88.	Šlaunies bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje	60
89.	Netikras sąnarys (nesugijęs šlaunikaulio lūžis)	55
90.	Kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos:
90.1.	Nežymūs pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas	15
90.2.	Žymūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš šių sąnarių judesiai	30
90.3.	Labai žymūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai	45
	KELIO SĄNARYS
91.	Tabaluojantis kelio sąnarys	45
92.	Sąnario nejudrumas:
92.1.	Ištiesus	35
92.2.	Sulenkus	50
93.	Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo	10
94.	Riboti kelio sąnario judesiai:
94.1.	Nežymiai – sulenkimas 80^o–85^o; ištiesimas 170^o–175^o	10
94.2.	Žymiai – sulenkimas 90^o–100^o; ištiesimas 165^o–150^o	20
94.3.	Labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip100^o, ištiesimas mažiau kaip 150^o;	30
	Pastaba. Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 30^o, ištiesimas 180^o.
	BLAUZDA
95.	Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje	60
95.1.	Vienintelės kojos blauzdos netekimas	80
96.	Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje	50
97.	Nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys):
97.1.	Abiejų kaulų	45
97.2.	Blauzdikaulio	35
97.3.	Šeivikaulio	20
98.	Blauzdos funkcijos sutrikimas:
98.1.	Nežymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai (sutrumpėjimas 1–2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai	15
98.2.	Žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai	25
98.3.	Labai žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai	40
	ČIURNOS SĄNARYS
99.	Tabaluojantis čiurnos sąnarys	35
100.	Čiurnos sąnario nejudrumas:
100.1.	Funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 90⁰-95⁰ kampu)	25
100.2.	Bet kurioje kitoje padėtyje	35
101.	Riboti čiurnos sąnario judesiai:
101.1.	Neryški kontraktūra	10
101.2.	Ryški kontraktūra	15
101.3.	Labai ryški kontraktūra	20
	PĖDA
102.	Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais	40
103.	Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje	30
104.	Pėdos funkcijos sutrikimas:
104.1.	Nežymus statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas	10
104.2.	Žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos sąnario judesiai	15
104.3.	Labai žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai riboti čiurnos sąnario judesiai	25
	PĖDOS PIRŠTAI
105.	Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje	25
106.	Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi	15
107.	Pirmojo piršto netekimas dėl pado-piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje	10
108.	Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas	5
109.	Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:
109.1.	Dėl egzartikuliacijos pado-piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu	5
109.2.	Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi	10
109.3.	Piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas:
109.3.1.	Vieno, dviejų pirštų	5
109.3.2.	Trijų, keturių pirštų	10
110.	Potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas:
110.1.	Nežymus	5
110.2.	Žymus	10
110.3.	Labai žymus	15
111.	Po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės:
111.1.	Nežymūs	10
111.2.	Žymūs	20
111.3.	Labai žymūs	30
	Pastaba. Kai dėl šių uždegiminių pakitimų sutrinka kurios nors galūnės ar fragmento funkcija, šie procentai pridedami prie darbingumo netekimo, apskaičiuoto sutrikus funkcijai.

______________