LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL ANČIOS UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2008 m. kovo 31 d. Nr. D1-174

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Ančios upės slėnio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Tauragės miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą;

2.4. Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pateikti pasiūlymus dėl šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatyto valstybės įmonės Tauragės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto pakeitimo finansavimo iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

 

APLINKOS MINISTRAS                                                             ARTŪRAS PAULAUSKAS

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-174

 

ANČIOS UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ančios upės slėnio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3487; 2007, Nr. 31-1138), ir yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Ji yra Tauragės apskrityje, Tauragės savivaldybės Skaudvilės ir Batakių seniūnijose, apima valstybinį Ančios kraštovaizdžio draustinį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 338 ha.

Teritorijoje nustatyta 18 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (OL 1992 specialusis leidimas, 45 skyrius, 2 tomas, p. 102) I priedą:

3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis. Greitos tėkmės ruožai Ančios upėje su būdingų augalų bendrijomis teritorijoje pasiskirstę gana tolygiai. Ši buveinė užima apie 1 proc. teritorijos ploto;

6120 *Karbonatinių smėlynų pievos. Šio tipo buveinės aptinkamos tik Ančios upės slėnyje natūraliai suklostytame smėlio pylime prie Puželių kaimo. Smėlynų buveinės išsidėsčiusios nedideliais plotais tarp stepinių pievų bendrijų. Ši buveinė užima apie 0,3 proc. teritorijos ploto;

6210 Stepinės pievos. Šio tipo buveinės aptinkamos termofiliniuose šlaituose, pamiškėse ir aukštuosiuose upės salpos lygmenyse. Paplitusios visoje teritorijoje, tačiau didelių plotų neužima. Ilgalaikiam buveinių išlikimui būtinas tvarkymas – šienavimas ir ganymas. Ši buveinė užima apie 0,3 proc. teritorijos ploto;

6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai. Ši buveinė teritorijoje labai reta. Vieninteliai gana natūralūs fragmentai išlikę Ančios upės slėnio terasose ties Puželiais ir Norkiškėmis;

6410 Melvenynai. Nedidelis šios buveinės plotas aptiktas šalia šaltiniuotos žemapelkės ties Pužų kaimu. Bendrijos natūralios; jose auga ribotai Lietuvoje paplitę augalai (šlaitinis galvainis (Poterium sanguisorba), europinis burbulis (Trollius europaeus)); aptikta saugoma baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia);

6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai. Nitrofilinės pakrančių bendrijos sudaro ištisines juostas ir fragmentus palei Ančios upės vagą. Ši buveinė užima apie 3 proc. teritorijos ploto;

6450 *Aliuvinės pievos. Gana dideli natūralių ir pažeistų aliuvinių pievų plotai plyti išplatėjusiose upės salpos dalyse (ties Puželiais, Norkiškėmis, Batakiais). Dažniausiai užima periodiškai užliejamus žemesnius salpos lygmenis ir senvages. Daugelyje vietų aliuvinių pievų bendrijos degraduoja dėl nutrūkusio šienavimo ir intensyvaus ganymo. Daugelis ankstesnių natūralių aliuvinių pievų suarta ir paversta kultūrinėmis pievomis arba ganyklomis. Kai kurios ilgesnį laiką nebeariamos, tačiau tebenaudojamos pievos pamažu atsistato. Ši buveinė užima apie 2 proc. teritorijos ploto;

6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Nedideli šių pievų plotai aptinkami visoje teritorijoje – slėnio terasose ir salpos aukštuosiuose lygmenyse, šlaituose. Mezofitų pievos labai nukentėjo dėl intensyvios ūkinės veiklos arba nutrūkusio tradicinio ekstensyvaus ūkininkavimo. Ši buveinė užima apie 1,18 proc.;

6530 *Miškapievės. Tebenaudojamų miškapievių išliko Ančios upės slėnyje ties Puželių kaimu. Ši buveinė užima apie 1 proc. teritorijos ploto;

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Vienintelis šaltiniuotos pelkės plotas yra slėnio šlaito papėdėje ties Pužų kaimu. Pelkė intensyviai apauga krūmais ir nendrėmis. Kad ji išliktų, būtinos tvarkymo priemonės. Gana daug šaltinių miškinguose Ančios upės slėnio šlaituose, griovose ir atodangose, tačiau tipinga šaltiniuotų vietų augalija susiformavusi tik nedaugelyje iš jų. Ši buveinė užima apie 0,3 proc. teritorijos ploto;

8220 Silikatinių uolienų atodangos. Įvairaus dydžio ir amžiaus atodangų gausu palei visą Ančios upės vagą. Ši buveinė užima apie 0,3 proc. teritorijos ploto;

9020 *Plačialapiai ir mišrūs miškai. Ši buveinė aptinkama Ančios upės slėnio terasose, šalia griovų ir šlaitų miškų. Ši buveinė užima apie 5,3 proc. teritorijos ploto;

9050 Žolių turtingi eglynai. Mišrūs eglynai su turtinga nemoraline žolių danga telkiasi lygesnio reljefo vietose, Gryblaukės miške. Šlaituose pereina į skroblynus. Ši buveinė užima apie 2,95 proc. teritorijos ploto;

9070 Medžiais apaugusios ganyklos. Medžiais apaugusių ganyklų ir rūšių turtingų miškų, kuriuose ganoma, plotai plyti Ančios upės slėnio terasose ties Puželių ir Norkiškių kaimais. Dauguma buveinių tebenaudojama, tačiau kai kuriose rečiau ganomose vietose medžiai ir krūmai pernelyg susivėrę. Ši buveinė užima apie 1,47 proc. teritorijos ploto;

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Vienintelis pelkėtų lapuočių miškų masyvas plyti Gryblaukio miške, duburyje. Šios buveinės yra išlaikiusios natūralią struktūrą ir žolinių augalų rūšinę sudėtį, tačiau kai kuriose vietose pastebima pasausėjimo požymių dėl seniai iškastų melioracijos kanalų. Ši buveinė užima apie 3 proc. teritorijos ploto;

9160 Skroblynai. Tipiškiausios skroblynų bendrijos telkiasi Gryblaukio miške, gūbriuoto ir duburiuoto reljefo šlaituose. Skroblynai taip pat aptinkami kai kuriuose Ančios upės slėnio šlaitų ruožuose. Ši buveinė užima apie 3 proc. teritorijos ploto;

9180 *Griovų ir šlaitų miškai. Reprezentatyvios griovų ir šlaitų miškų buveinės užima didelius plotus upės slėnio šlaituose ir griovose. Kai kuriose vietose, ypač šalia gyvenviečių ir sodybų, buveinės nukenčia dėl šiukšlinimo. Ši buveinė užima apie 25 proc. teritorijos ploto;

91E0 *Aliuviniai miškai. Aliuvinių miškų juostos nusidriekia palei Ančios upės vagą. Daugelio bendrijų medynai palyginti jauni, neseniai susiformavę apleistų paupių pievų vietose; tik nedaugelyje vietų pasitaiko brandžių aliuvinių miškų sklypų. Ši buveinė užima apie 9 proc. teritorijos ploto.

Teritorijoje rastos 8 Lietuvoje saugomų augalų rūšys, kurios nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331): meškinis česnakas (Allium ursinum), tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cavas), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), statusis atgiris (Huperzia selago), vyriškoji gegužraibė (Orchis mascula), žalsvažiedė blandis (Plathanthera chlorantha), retažiedė miglė (Poa remota).

Teritorijoje nustatyta 1 Lietuvoje saugoma augalų bendrija, nurodyta Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), – liepiniai skroblynai (Tilio-Carpinetum betuli). Plačialapių miškų bendrijos su didele skroblo ir eglės priemaiša paplitusios Gryblaukio miške ir Ančios upės slėnio šlaituose, įsiterpusios tarp griovų ir šlaitų miškų. Kai kuriose vietose brandžių skroblynų plotai iškirsti ir užsodinti nepageidautinais spygliuočių želdiniais.

Miško buveinėms pagrindinė grėsmė – ganėtinai intensyvi žmogaus ūkinė veikla. Miško buveinėse intensyvūs ugdymo, pagrindiniai ir sanitariniai kirtimai. Negyvos medienos šalinimas menkina buveinių kokybę, natūralumą, biologinę įvairovę.

Pievų buveinėms pagrindinė grėsmė yra teritorijų užaugimas medžiais ir krūmais dėl ūkinės veiklos intensyvumo sumažėjimo, nevystomo tradicinio ūkininkavimo: ganymo ir šienavimo.

Gėlųjų vandenų buveinėms pagrindinę žalą daro eutrofikacija, sukelta paviršinių vandenų ir drenažo nuotėkio iš žemės ūkio naudmenų ir kanalizacijos iš gyvenamųjų teritorijų. Eutrofikacija sukelia gausų augimą kelių nitrofilinių augalų rūšių, o tai mažina biologinę įvairovę. Vėliau prasideda deguonies kiekio svyravimai paros metu, kurie žalingi augalams ir gyvūnams. Didėjantis dumblo ir negyvos organinės medžiagos nusėdimas neigiamai veikia daugelį augalų rūšių. Būtina išlaikyti dabartinį tėkmės pobūdį, nepatvenkti upės, lokalizuoti taršos šaltinius ir juos pašalinti.

Pelkių buveinėms pagrindinė grėsmė – užaugimas krūmais ir medžiais (gluosniais, juodalksniais) dėl krintančio gruntinio vandens lygio, nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti, ganyti gyvulius.

Atodangų buveinėms būdingas mažas maisto medžiagų kiekis, todėl jų padidėjimas (pvz., trąšų patekimas iš gretimų teritorijų ir atmosferiniai krituliai) sukelia grėsmę.

Miško žemė užima apie 60 proc. teritorijos, iš jų 20 proc. yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, likusi dalis rezervuota nuosavybės teisių atkūrimui arba valdoma privačios nuosavybės teise. Teritorijos miškai priskirti II miškų grupei.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti Europos Bendrijos svarbos miškų, pievų, gėlųjų vandenų, pelkių ir atodangų buveinių su joms būdinga struktūra ir (ar) rūšių sudėtimi bei retų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti miškų buveinių: 91E0 *Aliuvinių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 9160 Skroblynų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų būdingą struktūrą;

4.2. atkurti ir palaikyti 6450 Aliuvinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6210 Stepinių pievų, 6120 *Karbonatinių smėlynų smiltpievių, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines, pagerinti jų struktūrą;

4.3. atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių, 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveines, pagerinti jų struktūrą;

4.4. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹

Galimos alternatyvos

1. Atkurti miškų buveinių: 91E0 *Aliuvinių miškų, 9180*Griovų ir šlaitų miškų, 9160 Skroblynų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų būdingą struktūrą

1.1. griovų ir šlaitų miškuose, skroblynuose kraštovaizdžio formavimo kirtimais sumažinti eglės lajų projekcinio padengimo plotą iki 15 %, tačiau išlaikant ne retesnius kaip 0,5 skalsumo medynus ir padidinti negyvos medienos kiekį iki
20 m3/ha (1, 28 tvarkymo plotai)

VĮ Tauragės miškų urėdija2, Pagramančio regioninio parko direkcija

2009, 2010, 2013, 2017 metai

I

 

1.2. sudaryti sąlygas formuotis įvairiaamžiams ir įvairiarūšiams medynams, iškertant viename hektare 3–5 ne didesnes kaip 20–25 m skersmens aikšteles, kurios sudarytų 12–24% viso medyno ploto ir padidinti negyvos medienos kiekį iki 20 m3/ha (24 tvarkymo plotas). Aikštelių formavimas taikomas tik ten, kur šlaitų nuolydis neviršija 15º

VĮ Tauragės miškų urėdija2, Pagramančio regioninio parko direkcija

2009 metai

II

Priemonė gali būti įgyvendinama etapais – 2009–2013 metų laikotarpiu

1.3. padidinti negyvos medienos tūrį iki 20 m3/ha, atliekant kraštovaizdžio formavimo kirtimus
(50 tvarkymo plotas)

VĮ Tauragės miškų urėdija2, Pagramančio regioninio parko direkcija

2009, 2010, 2013,2017 metai

I

 

1.4. pakeisti VĮ Tauragės miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projektą, numatant jame 1.1–1.3 ir 3.1 priemones

Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, VĮ Tauragės miškų urėdija

2008 metai

I

 

1.5. konsultuojant miško savininkus, siekti, kad jie įgyvendintų miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus, nurodytus šio Gamtotvarkos plano
1.1–1.3 priemonėse, naudodamiesi parama, teikiama pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“

Pagramančio regioninio parko direkcija

2008–2017 metai

T

 

2. Atkurti ir palaikyti 6450 Aliuvinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6210 Stepinių pievų, 6120 *Karbonatinių smėlynų smiltpievių, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines, pagerinti jų struktūrą

2.1. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą iš teritorijos
(2, 3, 7–14, 26, 39, 40, 51 tvarkymo plotai)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Pagramančio regioninio parko direkcija

2009 metai

I

 

2.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (2, 3, 7–14, 26, 39, 40, 51 tvarkymo plotai)

Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Tauragės miškų urėdija2

2010, 2011, 2014, 2017 metai

I

 

2.3. organizuoti reguliarų pievų, pelkių šienavimą ir nušienautos žolės pašalinimą iš teritorijos (šienaujama po liepos
15 d.) (2, 3, 6–13, 15, 16, 18, 23, 34, 36, 39, 40, 43, 45–47, 51 tvarkymo plotai)

Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Tauragės miškų urėdija2

2008–2017 metai

II

Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavybės teise valdomoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP3 Kraštovaizdžio tvarkymo programą

2.4. organizuoti ekstensyvų (ne daugiau kaip 1 sąlyginis gyvulys hektare) pievų ir pelkių ganymą (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.), apsaugant retųjų augalų radavietes nuo nuganymo (2, 3, 6–11, 13–16, 18, 23, 34, 36, 39, 40, 43, 45–47, 51 tvarkymo plotai)

Pagramančio regioninio parko direkcija

2008–2017 metai

I

3. Atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių, 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveines, pagerinti jų struktūrą

3.1. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą iš teritorijos. Medžių ardo bendras padengimas neturi viršyti 30 proc., stambūs pavieniai medžiai ir tankesni jų guotai turi būti paliekami (5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 tvarkymo plotai)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Tauragės miškų urėdija2

2009 metai

I

 

3.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 tvarkymo plotai)

Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Tauragės miškų urėdija2

2010, 2013, 2016 metai

I

 

3.3. organizuoti reguliarų buveinių šienavimą ir nušienautos žolės pašalinimą iš teritorijos (šienaujama nuo liepos
10 d. iki rugpjūčio 20 d.) (5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 tvarkymo plotai)

Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Tauragės miškų urėdija2

2008–2017 metai

II

Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavybės teise valdomoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programą

3.4. organizuoti ekstensyvų ganymą (ne daugiau kaip 1 sąlyginis gyvulys hektare) buveinėse (nuo birželio
1 d. iki rugsėjo 15 d.), apsaugant retųjų augalų radavietes nuo nuganymo (5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48,49 tvarkymo plotai)

Pagramančio regioninio parko direkcija

2008–2017 metai

I

4. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi

sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą ar valstybinio parko ir kontroliuoti priskirtų teritorijų kontrolės programą, numatyti, kad teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip du kartus per metus atkreipiant ypatingą dėmesį, ar teritorijoje savavališkai nestatomi statiniai, nevykdomi neleistini melioracijos darbai, kitaip nekeičiamas hidrologinis režimas, į upę nenuleidžiami nutekamieji vandenys iš gyvenamųjų namų ir pan.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Pagramančio regioninio parko direkcija

2008–2017 metai

III

 

 

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

2 ik už priemonės įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybinės reikšmės miškams.

3 PP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonė.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS
ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Pagramančio regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijos Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę.

Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus privačios nuosavybės teisė valdomuose miškuose organizuoja Pagramančio regioninio parko direkcija, valstybinės reikšmės miškuose – VĮ Tauragės miškų urėdija.

Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma siekti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminio pievų, pelkių, miškapievių, medžiais apaugusių ganyklų buveinių išvalymo nuo menkavertės sumedėjusios augalijos darbų organizavimą panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Vėlesnius pievų, pelkių, miškapievių, medžiais apaugusių ganyklų buveinių būklės palaikymo darbus šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas privačios nuosavybės teise valdomoje žemėje organizuoja Pagramančio regioninio parko direkcija. Vėlesnius pievų, pelkių, miškapievių, medžiais apaugusių ganyklų buveinių, esančių valstybinės reikšmės miškuose, būklės palaikymo darbus (kai bus priimtas sprendimas dėl likusių neprivatizuotų miško plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams) organizuoja VĮ Tauragės miškų urėdija. Reguliariems pievų, pelkių, miškapievių, medžiais apaugusių ganyklų buveinių priežiūros darbams valstybinėje ir privačioje žemėje rekomenduojama prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ skiriamos paramos pievų ir šlapžemių tvarkymui.

Pagramančio regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Tauragės miškų urėdijai ir privačios žemės savininkams rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buveinėms.

VĮ Tauragės miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projekto pakeitimo darbus organizuoja ir tam reikalingas lėšas numato Aplinkos ministerijos Miškų departamentas (planuojant finansavimą iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų).

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, VĮ Tauragės miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas, siekiant patikslinti jį atsižvelgiant į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir joms būdingų rūšių kokybės, dydžio ir augalų skaičiaus stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių ir joms būdingų rūšių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas treji metai. Stebėseną vykdo Pagramančio regioninio parko direkcija.

10. Kita aplinkybė, skatinanti atlikti Gamtotvarkos plano peržiūrą, yra nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso eiga miško plotų, kurie šiuo metu yra rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui, privatizavimas arba priskyrimas valstybinės reikšmės miškams. Šiuo požiūriu būtina peržiūrėti Gamtotvarkos plano priemonių sąrašą, tvarkymo plotus, kuriuose jos įgyvendinamos, darbų apimtį ir finansavimo šaltinius.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Pagramančio regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Gamtotvarkos plano peržiūra pirmą kartą turi būti atliekama kitais metais po pirmųjų stebėsenos darbų teritorijoje, vėliau – ne rečiau kaip kas 5 metai.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

13.4. pasiekti rezultatai;

13.5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

13.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

14. Gamtotvarkos planas turėtų būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

PASTABA. * ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

 

_________________