Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 24, 42, 51, 512, 518, 519, 5110, 5114, 5115, 5122, 68, 70, 75, 76, 77, 771, 78, 86, 88, 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 781 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1785
2010 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 1227
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-735 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 42, 51, 512, 518, 519, 5110, 5114, 5115, 5122, 68, 70, 75, 76, 77, 771, 78, 86, 88, 90 straipsnių pakeitimo ir 781 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1785 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal teikiamas pastabas ir pasiūlymus:
1. Siūloma tikslinti Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 42 straipsnį. Administracinė atsakomybė už higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus numatyta ne tik ATPK 42 straipsnyje, bet ir 422, 423 ir 424 straipsniuose, todėl sankcijų už šiuos administracinius teisės pažeidimus dydžiai turėtų būti panašūs. Šiuo metu už ATPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus numatytos baudos mažesnės nei kituose paminėtuose visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus reglamentuojančiuose ATPK straipsniuose. Kadangi sankcijos už ATPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus nebeatitinka vienarūšių administracinių teisės pažeidimų grupės sankcijų sistemos, o akivaizdžiai per mažos baudos – specialiosios teisės pažeidimų prevencijos tikslų, siūloma ATPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijas suvienodinti su 422 ir 423 straipsniuose numatytomis sankcijomis.
Be to, siūloma tikslinti ATPK 42 straipsnio 3 dalį, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 daliai. ATPK 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad higienos norminių aktų ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms žmonių užkrečiamosioms ligoms arba nulėmusioms jų išplitimą, užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. BK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Atitinkamai siūloma 42 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „arba nulėmusios jų išplitimą“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas
Higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas –
užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms žmonių užkrečiamosioms ligoms, –
užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.“
2. Siūloma papildyti Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą – nurodyti, kad Įstatymo projekto 42 straipsnyje numatytų baudų didinimas grindžiamas tuo, kad Europos Sąjungos Komisija, audituodama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamą valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, ne kartą pažymėjo – Lietuvos Respublikoje taikomos administracinio poveikio priemonės (įskaitant administracines nuobaudas) nepakankamos ir neatgrasančios (kaip reikalauja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, 55 straipsnis).
3. Siūloma nepritarti 51 straipsnio pakeitimui, nustatančiam administracinę atsakomybę už planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitose numatytų aplinkos apsaugos priemonių ar kitų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą, nes ūkinė veikla vykdoma ne pagal poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, o pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime nustatytas sąlygas, ji negali būti vykdoma neturint nustatytąja tvarka išduoto TIPK leidimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 46, 51, 512, 513, 517, 518, 5110, 5114, 522, 53, 61, 621, 76, 85, 87, 88, 1591, 1621 , 1891, 1894, 18913, 18915, 221, 224, 2321, 2463, 2591, 262 ir 264 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 821, 18916, 18917 ir 2691 straipsniais įstatymo projekte Nr. XIP-1569 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-1569) numatyta pakeisti 51 straipsnį, siūloma atitinkamai iš Įstatymo projekto išbraukti 51 straipsnio pakeitimą.
4. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 512 straipsnis pateikia bendro pobūdžio veikos apibrėžimą (ūkinės veiklos vykdymas neturint leidimo ar pažeidžiant kitus teisės aktų reikalavimus), o specialios normos, numatančios atsakomybę už tam tikros ūkinės veiklos vykdymą be leidimo ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, aptariamos kituose ATPK straipsniuose (513, 516, 57, 79), siūloma Įstatymo projekte pateiktas 512 straipsnio ketvirtąją ir penktąją dalis formuluoti kaip atskirą straipsnį, taip pat tikslinti 512 straipsnio ketvirtąją dalį – atriboti joje nurodytą pažeidimą nuo 513 straipsnyje nurodytų pažeidimų (atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų):
„Gyvulinės ar augalinės kilmės organinių junginių (mėšlo, srutų, komposto, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto pramonės organinių atliekų, dumblo, sapropelio ir panašiai) tvarkymas nesilaikant aplinkos apsaugos reikalavimų ir normatyvų arba juos pažeidžiant, išskyrus 513 straipsnyje nurodytus pažeidimus, –
užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų.“
Taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekte pateiktą 512 straipsnio redakciją, atsižvelgiant į tai, kad 512 straipsnio pakeitimai pateikti Įstatymo projekte Nr. XIP-1569 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512, 1581, 159, 1591, 1891, 1892, 1894, 18913, 18915, 221, 224, 2392, 2463, 24711, 2591 straipsnių pakeitimo, 1592 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir kodekso papildymo 18916 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIP-2200, ir siekiant teisėkūros proceso nuoseklumo. Siūloma 512 straipsnyje vietoj žodžių „statyba, rekonstravimas, plėtimas“ įrašyti žodį „statyba“, kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta sąvoka „statyba“ apima naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, kapitalinį remontą, paprastąjį remontą ir griovimą, o sąvoka „plėtimas“ teisės aktuose neapibrėžta. Be to, sąvokos „atidavimas naudoti“ ir „priėmimas naudoti“ teisės aktuose irgi neapibrėžtos. Siūloma atriboti 512 straipsnyje apibrėžtas veikas nuo savavališkos statinio statybos, kurią reglamentuoja kiti ATPK straipsniai.
Didelės baudos Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kvalifikuojamos kaip kriminalinės bausmės (atsižvelgiant į valstybės pragyvenimo lygį), nesvarbu, kokiai teisės šakai jas priskiria nacionalinis įstatymų leidėjas, todėl tokių pažeidimų atveju asmeniui turi būti užtikrintos pamatinės baudžiamajame procese taikomos procesinės garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Engel ir kiti prieš Olandiją (1976), Weber prieš Šveicariją (1990), Salabiaku prieš Prancūziją (1988), Öztürk prieš Vokietiją (1984)). Kadangi nei galiojančio ATPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos tinkamai neužtikrina Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintų procesinių garantijų asmeniui, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinimas, visoks sankcijų griežtinimas ATPK didina tikimybę, kad gali būti pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, siūloma parinkti baudų dydžius taip, kad jos nebūtų kvalifikuojamos kaip kriminalinės bausmės, ir 512 straipsnį išdėstyti taip:
„512 straipsnis. Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ar naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos ir kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus
Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba nesilaikant nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų –
užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant tokio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba pažeidžiant aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) standartus, –
užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.“
5. Siūloma tikslinti baudų dydžius, pateiktus 518 straipsnyje, atsižvelgiant į baudų dydžius, nustatytus už ATPK numatytas panašias veikas (informacijos nuslėpimą, nepateikimą, iškraipymą, nepranešimą – ATPK 5116, 56, 841, 842 straipsniai), ir siekiant sankcijų sistemos nuoseklumo, taigi 518 straipsnį išdėstyti taip:
„518 straipsnis. Ekologinės informacijos nuslėpimas, nepateikimas arba iškraipymas
Informacijos apie aplinkos būklę ar gamtos išteklių naudojimą nepateikimas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios informacijos nuslėpimas arba iškraipymas –
Nepranešimas apie įvykusias avarijas arba kitus atvejus, dėl kurių padaroma žala arba kyla pavojus aplinkai, žmonių sveikatai arba gyvybei, –
Pažymėtina, kad 518 straipsnį pakeisti – papildyti naujomis dalimis – numatyta Įstatymo projekte Nr. XIP-1569.
6. Siūloma nepritarti 519 straipsnio 1 dalies papildymui žodžiais „gyvulinės ar augalinės kilmės organinių junginių tvarkymo“, nes aplinkos apsaugos reikalavimai apima gyvulinės ar augalinės kilmės organinių junginių tvarkymo reikalavimus, kurių vykdymo kontrolė priskirta valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams. Be to, siūloma suvienodinti 519 straipsnio sankcijas su 5114 straipsnio sankcijomis, kadangi šiuose straipsniuose nustatoma administracinė atsakomybė už panašias veikas.
7. Atsižvelgiant į Įstatymo projektą Nr. XIP-1569, siūloma papildyti 5110 straipsnį – numatyti administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą ir išdėstyti jį taip:
„5110 straipsnis. Kliudymas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę arba aplinkos apsaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas
Tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus arba vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir (arba) aplinkos apsaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, –
užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –
8. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomų 5114 straipsnyje sankcijų nepakanka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duoto privalomojo nurodymo vykdymui užtikrinti, ir į tai, kad 5114 straipsnio pakeitimas numatytas Įstatymo projekte Nr. XIP-1569, siūloma atitinkamai iš Įstatymo projekto išbraukti 5114 straipsnio pakeitimą.
9. Siūloma nepritarti Įstatymo projekte pateiktam 5122 straipsnio pakeitimui. Galiojantis ATPK 5122 straipsnis, numatantis atsakomybę už aplinkos monitoringo duomenų nepateikimą laiku arba klaidingų aplinkos monitoringo duomenų teikimą Aplinkos monitoringo duomenų fondui, neatitinka teisinio reglamentavimo. Priėmus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 61-2766), ūkio subjektai neprivalo teikti aplinkos monitoringo duomenų Aplinkos monitoringo duomenų fondui, kuris panaikintas aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-624. ATPK 5122 straipsnio pakeitimas – suderinimas su naujos redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546, pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 21, 29, 35, 5122, 877, 891, 116, 1241, 125, 127, 1302, 1672, 17223, 185, 191, 192, 1921, 226, 231, 239, 2413, 2414, 2591, 262, 263, 266, 268, 269, 272, 276, 282, 288, 293, 295, 304, 308, 313, 314, 320, 326, 329, 334, 336, 337 ir 3381 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 1971 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 1154 ir 1922 straipsniais įstatymo projektu (Nr. XIP-2012). Taigi siūloma išbraukti iš Įstatymo projekto 5122 straipsnio pakeitimą.
10. Įstatymo projekte Nr. XIP-1569 pateiktoje 76 straipsnio redakcijoje numatoma administracinę atsakomybę diferencijuoti pagal saugomų teritorijų tipus, tai leidžia tiksliau taikyti sankcijas pagal veikų pavojingumą. Įstatymo projekte Nr. XIP-1569 pateiktoje 76 straipsnio redakcijoje atsakomybė už veikas griežtinama proporcingai pagal veikos pavojingumą. Be to, Įstatymo projekte Nr. XIP-1569 pateiktoje 76 straipsnio redakcijoje tinkamai diferencijuota atsakomybė už veikas, kuriomis nepadaryta žala aplinkai ir kuriomis padaryta žala aplinkai (nustatoma griežtesnė atsakomybė už veikas, sukėlusias neigiamas pasekmes aplinkai). Atsižvelgiant į tai, siūloma išbraukti iš Įstatymo projekto 76 straipsnio pakeitimą.
11. Siūloma Įstatymo projekte pateiktą keičiamą ATPK 78 straipsnį išdėstyti nauja redakcija ir pakeisti 162 straipsnį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, numatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą. Siūlomuose straipsniuose atsakomybė nustatoma atsižvelgiant į tam tikrų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Išdėstyti 78 straipsnį taip:
„78 straipsnis. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą, nevykdymas ar pažeidimas
užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų litų ir pareigūnams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimas –
Neteisėtas želdynuose esančių mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių gadinimas, naikinimas ar perkėlimas –
užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų litų.
Neteisėtas saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimas arba naikinimas, persodinimas –
užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto penkiasdešimties iki šešių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų litų.
Neteisėtas saugotiniems nepriskirtų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimas arba naikinimas –
užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.
užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir baudą pareigūnams – nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
užtraukia piliečiams baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų ir pareigūnams – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.
užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių reikalavimų pažeidimas –
užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų ir pareigūnams – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.
Želdinių veisimo, augančių medžių ir krūmų genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, vejų ir gėlynų įrengimo darbų atlikimas, kai darbus vykdančios įmonės neturi specialistų, kuriems nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti minėtus darbus, –
užtraukia įspėjimą arba baudą želdynus ir želdinius tvarkančios įmonės vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.
Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus –
Atitinkamai siūloma pakeisti 162 straipsnį, siekiant atriboti 78 ir 162 straipsniuose apibrėžtas veikas, ir išdėstyti jį taip:
„162 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas
Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio kodekso 78 straipsnyje numatytus pažeidimus,–
12. Siūloma nepritarti 781 straipsnio papildymui nauja dalimi, numatančia atsakomybę už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę, jeigu dėl to žolinė danga ar miško paklotė sužalota ar sunaikinta, neregistruotomis arba techniškai netvarkingomis motorinėmis transporto priemonėmis. Pažymėtina, kad 781 straipsnio 1 dalis apima minėtą veiką – numato atsakomybę už neteisėtą važiavimą motorinėmis transporto priemonėmis per žolinę dangą, miško paklotę, jeigu dėl to žolinė danga ar miško paklotė sužalota ar sunaikinta. Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktas motorinės transporto priemonės apibrėžimas (variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir kitas savaeiges transporto priemones), kuris nesiejamas su registracija ar technine būkle. Be to, motorinės transporto priemonės konfiskavimas nėra šiame straipsnyje nurodytam pažeidimui proporcinga administracinė nuobauda. Papildomai siūloma 781 straipsnio 1 dalyje išbraukti neteisėtą važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis kvalifikuojančią aplinkybę – žalos aplinkai padarymą, siekiant, kad būtų taikoma atsakomybė tiek už neigiamas pasekmes aplinkai sukėlusią, tiek ir tokių pasekmių nesukėlusią veiką, ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„781 straipsnis. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis ar vandens telkinių ledu –
13. Siūloma tikslinti Įstatymo projekte pateiktą keičiamo ATPK 88 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į saugomos rūšies apibrėžimą, esantį Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-720) 2 straipsnio 18 dalyje, tačiau į saugomų laukinių gyvūnų apibrėžimą, pateiktą 88 straipsnio 6 dalyje, neįtraukti laukinių paukščių rūšių, natūraliai paplitusių Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje, nes jų neteisėtas naudojimas – ne tokia pavojinga veika, už kurią atsakomybė būtų taikoma pagal 88 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai siūloma 88 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
14. Atsižvelgiant į siūlomus 88 straipsnio patikslinimus ir siekiant suderinti 67 straipsnį su Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, siūloma tikslinti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Saugomų laukinių augalų ar grybų neteisėtas naudojimas ir į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių augalų ir grybų augaviečių sunaikinimas
Neteisėtas saugomų laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas –
užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo ir pareigūnams – baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių augalų ir grybų augaviečių sunaikinimas –
užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS APLINKOS MINISTRĄ KAZYS STARKEVIČIUS