LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS METODIKOS PATVIRTINIMO
2003 m. sausio 31 d. Nr. 1K-021
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 3 straipsnio 2 dalimi,
2. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtinta metodika yra taikoma sudarant finansinių metų, prasidedančių 2003 metais, ir vėlesnių finansinių metų finansinę atskaitomybę. Ji gali būti taikoma sudarant finansinių metų, prasidėjusių 2002 metais, metinę finansinę atskaitomybę, tačiau apie tai turi būti pažymėta paaiškinamajame rašte.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1K-021
IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Išvestinių finansinių priemonių apskaitos metodika (toliau – Metodika) nustato išvestinių finansinių priemonių pripažinimo, įvertinimo ir parodymo ūkio subjektų finansinėje atskaitomybėje ir apskaitoje principus.
2. Metodika yra taikoma visiems ūkio subjektams (toliau – įmonės), kurie sudaro finansinę atskaitomybę, išskyrus kredito ir biudžetines įstaigas.
3. Metodika netaikoma:
3.1. teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarčių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas). Metodika taip pat netaikoma išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios yra paremtos klimatiniais, geologiniais arba kitais fiziniais kintamaisiais, paprastai naudojamais draudimo sutartyse. Neatsižvelgiant į šiame punkte išdėstytas nuostatas, ši Metodika yra taikoma draudimo sutartims, kurios iš esmės yra sudarytos dėl finansinės rizikos perkėlimo;
3.2. pirkimo-pardavimo sutartims, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į įmonės įprastinės veiklos poreikius (planuojamus pirkimo, pardavimo arba naudojimo poreikius), atitinka šiuos poreikius ir buvo sudarytos būtent šiam tikslui, taip pat kurios bus įvykdytos pristatant prekes. Tos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias prekės nėra pristatomos, o susitariama tik dėl atsiskaitymo mokant prekių kainų skirtumą, nėra laikomos sudarytos atsižvelgiant į įmonės įprastinės veiklos poreikius (planuojamus pirkimo, pardavimo arba naudojimo poreikius);
3.3. lizingo (finansinės nuomos) sutartims, kaip jos apibrėžtos Civiliniame kodekse, išskyrus mišrias finansines priemones, kurias sudaro lizingo (finansinės nuomos) sutartys ir įterptosios išvestinės finansinės priemonės, kaip jos apibrėžtos šioje Metodikoje;
3.4. darbdavio turto ir įsipareigojimų straipsniams, susidarantiems dėl darbuotojų skatinimo programų vykdymo;
3.5. garantijoms ir laidavimams, išskyrus atvejus, kai pagal laidavimus arba garantijas kreditorius turi pagrindą reikalauti atsakyti dėl konkrečios palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, prekės kainos, kredito reitingo, užsienio valiutos kurso, kainų indekso arba kito kintamojo pasikeitimo;
4. Metodikoje vartojamos sąvokos:
Apsikeitimo sandoris (angl. swap) – dviejų šalių sudaryto prekių, valiutos, kito finansinio turto tam tikro kiekio pirkimo (pardavimo) sandorio, kai atsiskaitoma nedelsiant, ir to paties prekių, valiutos, kito finansinio turto kiekio pardavimo (pirkimo) išankstinio sandorio, kai atsiskaitoma vėliau, sudaryto tarp tų pačių šalių, derinys.
Atpirkimo sandoris (angl. repurchase) – finansinio turto perleidimo kitai šaliai už pinigus arba kitą priimtiną atlygį sandoris, kai įsipareigojama ateityje nustatytą dieną atpirkti finansinį turtą už tą pačią kainą arba atlygį papildomai sumokant palūkanas.
Balansinė vertė – vertė, kuria turtas arba įsipareigojimai parodomi balanse.
Būsimasis sandoris (angl. future) – standartizuotos sumos ir termino išankstinis sandoris, kuriuo yra prekiaujama biržose.
Draudžiamas objektas – turtas, įsipareigojimai, neįtrauktas į apskaitą sudarytas sandoris arba planuojamas sandoris, kurie kelia įmonei jų tikrosios vertės pasikeitimo arba ateityje sukuriamų pinigų srautų pasikeitimo riziką, o rizikos draudimo apskaitos tikslais yra laikomi draudžiamais.
Finansinė priemonė – kiekvienas sandoris, kuris sąlygoja vienos sandorio šalies finansinio turto sukūrimą, o kitos sandorio šalies – finansinio įsipareigojimo sukūrimą.
Finansinis įsipareigojimas – kiekvienas sutartinis įsipareigojimas sumokėti pinigus arba pateikti kitą finansinę priemonę kitai šaliai, taip pat pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi potencialiai nepalankiomis sąlygomis.
Finansinis turtas – pinigai, sutartinė teisė gauti pinigus arba finansinę priemonę iš kitos įmonės, taip pat sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi potencialiai palankiomis sąlygomis.
Grynoji vertė – iš konkrečios išvestinės finansinės priemonės kylančių teisių ir įsipareigojimų tikrųjų verčių skirtumas.
Intervalinis pasirinkimo sandoris (angl. collar option) – pardavimo pasirinkimo sandorio ir jo sudarymo išlaidoms kompensuoti pasirašyto pirkimo pasirinkimo sandorio derinys, kai siekiama apdrausti kainos kritimo riziką žemiau tam tikros ribos, kartu atsisakant naudos, kuri būtų gauta kainai pakilus virš tam tikros ribos.
Įsigytas pasirinkimo sandoris (angl. purchased option) – sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą sandoryje sutarta kaina.
Išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, pagal kurį sandorio šalys susitaria pirkti arba parduoti ateityje prekes, valiutą, kitą finansinį turtą už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą.
Išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, kurios vertė keičiasi priklausomai nuo prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso, kainos arba palūkanų normos indekso, kreditingumo įvertinimo arba kredito indekso arba panašaus kintamojo, kuri nereikalauja jokių pradinių investicijų arba reikalauja nedidelių investicijų, palyginti su kitomis sandorių rūšimis, panašiai reaguojančiomis į rinkos sąlygų pokyčius, taip pat pagal kurią turi būti atsiskaityta ateityje.
Išvestinė finansinė priemonė, naudojama prekybos tikslais, – kiekviena išvestinė finansinė priemonė, išskyrus išvestinę finansinę priemonę rizikai drausti.
Išvestinė finansinė priemonė, naudojama rizikai drausti, – išvestinė finansinė priemonė, kurią naudojant yra tikimasi, kad šios priemonės tikroji vertė arba iš priemonės gaunami pinigų srautai visiškai kompensuos draudžiamo objekto tikrosios vertės arba jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus arba didžiąją jų dalį.
Išvestinės finansinės priemonės įsigijimo vertė – išlaidos, patirtos įsigyjant išvestinę finansinę priemonę.
Įterptoji išvestinė finansinė priemonė (angl. embedded derivative) – išvestinė finansinė priemonė, kuri yra sudedamoji mišrios finansinės priemonės dalis, o tokios mišrios finansinės priemonės pinigų srautai kinta tokiu pat būdu kaip ir atskiros išvestinės finansinės priemonės pinigų srautai.
Mišri finansinė priemonė – finansinė priemonė, kurią sudaro pagrindinis sandoris ir išvestinė finansinė priemonė.
Nulinės kainos intervalinis pasirinkimo sandoris (angl. cashless collar option) – pardavimo pasirinkimo sandorio ir jo sudarymo išlaidoms kompensuoti pasirašyto pirkimo pasirinkimo sandorio derinys, kuomet abiejų sandorių sudarymo išlaidos yra lygios.
Nuosavo kapitalo finansinė priemonė – kiekvienas sandoris, kuris yra susietas su nuosavybės vertybiniais popieriais arba jų suteikiamomis teisėmis.
Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. interest rate swap) – fiksuotos palūkanų normos, skaičiuojamos nuo menamos pagrindinės sumos, pakeitimas kintama palūkanų norma, skaičiuojama nuo tos pačios pagrindinės menamos sumos, ir atvirkščiai. Taip pat gali būti kintamos – kintamos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, fiksuotos – fiksuotos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai bei sandoriai, kai apsikeičiama ne tik palūkanomis bet ir valiutomis.
Pardavimo pasirinkimo sandoris (angl. put option) – sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą sandoryje sutarta kaina.
Pasirašytas pasirinkimo sandoris (angl. written option) – sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį prisiimamas įsipareigojimas ateityje pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą sandoryje sutarta kaina, jei to pareikalautų kita sandorio šalis.
Pirkimo pasirinkimo sandoris (angl. call option) – už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje pirkti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą sandoryje sutarta kaina.
Planuojamas sandoris – sandoris, kurio sudarymo ateityje tikimybė, atsižvelgiant į įprastinius įmonės poreikius, yra didelė.
Realizuojamoji vertė – išvestinės finansinės priemonės, kurios tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, galima tikroji vertė.
Rizikos draudimas (angl. hedging) – rizikos draudimas apskaitos tikslais yra suprantamas kaip vienos arba kelių išvestinių finansinių priemonių parinkimas taip, kad jų tikrosios vertės pasikeitimas arba sukuriami pinigų srautai iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamo objekto tikrosios vertės arba jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus.
Rizikos draudimo veiksmingumas – laipsnis, kuriuo draudžiamo objekto tikrosios vertės arba sukuriamų pinigų srautų pasikeitimai yra kompensuojami išvestinės finansinės priemonės, naudojamos rizikai drausti, tikrosios vertės pasikeitimais.
Sandorio vykdymo išlaidos – išlaidos, tiesiogiai susijusios su finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo įsigijimu arba perleidimu.
Sandoris rizikai drausti (angl. hedging transaction) – sandoris dėl išvestinės finansinės priemonės, naudojamos rizikai drausti.
Tikroji vertė – suma, už kurią turtas gali būti iškeistas arba įsipareigojimas įvykdytas tarp išmanančių, nepriklausomų ir ketinančių sudaryti sandorį asmenų, kurie siekia sau maksimalios ekonominės naudos.
II. ĮTERPTOSIOS IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS
5. Įterptoji išvestinė finansinė priemonė turi būti atskiriama nuo pagrindinio sandorio ir į apskaitą įtraukiama kaip atskira išvestinė finansinė priemonė pagal šios Metodikos reikalavimus, jei yra įvykdomos visos šios sąlygos:
5.1. įterptosios išvestinės finansinės priemonės ekonominės charakteristikos ir rizika nėra glaudžiai susijusios su pagrindinio sandorio ekonominėmis charakteristikomis ir rizika;
5.2. atskira finansinė priemonė, turinti tokias pat sąlygas kaip ir įterptoji išvestinė finansinė priemonė, atitinka išvestinės finansinės priemonės apibrėžimą;
6. Jei įterptoji išvestinė finansinė priemonė yra atskiriama, pagrindinis sandoris yra rodomas apskaitoje pagal tokio sandorio apskaitai keliamus reikalavimus, o įterptoji išvestinė finansinė priemonė – pagal šios Metodikos III skyriaus reikalavimus.
7. Jei pagal šią Metodiką įterptoji išvestinė finansinė priemonė turi būti išskiriama iš mišrios finansinės priemonės, tačiau įmonė negali atskirai įvertinti įterptosios išvestinės finansinės priemonės nei įsigijimo momentu, nei paskesnės finansinės atskaitomybės sudarymo dieną, visą mišrią finansinę priemonę ji turi laikyti išvestine finansine priemone, naudojama prekybos tikslais, ir įtraukti į apskaitą pagal šios Metodikos V skyriaus reikalavimus.
III. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ GRYNOJI VERTĖ
8. Visos išvestinės finansinės priemonės įmonės apskaitoje turi būti rodomos pagal grynąją vertę, išskyrus tuos atvejus, kai išvestinės finansinės priemones tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta.
9. Jei tam tikros išvestinės finansinės priemonės grynoji vertė yra teigiama, išvestinė finansinė priemonė apskaitoje rodoma kaip finansinis turtas. Jei tam tikros finansinės priemonės grynoji vertė yra neigiama, išvestinė finansinė priemonė apskaitoje yra rodoma kaip finansinis įsipareigojimas.
IV. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TIKROJI VERTĖ
11. Laikoma, kad išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė yra patikimai nustatoma tuo atveju, kuomet išvestinė finansinė priemonė turi skelbiamą kainą aktyvioje šios išvestinės finansinės priemonės Lietuvos arba užsienio prekybos rinkoje (biržoje) arba išvestinės finansinės priemonės vertei nustatyti yra sukurti tinkami vertinimo modeliai, kurių dėka tikroji vertė apskaičiuojama remiantis aktyvių rinkų duomenimis, ir pagal juos apskaičiuotos tikrosios vertės reikšmės reikšmingai nesiskiria. Įmonės pačios pasirenka išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymo periodiškumą. Išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė turi būti nustatoma ne rečiau kaip sudarant tarpinę ir metinę finansinę atskaitomybę.
12. Esant skelbiamai aktyvios rinkos kainai, išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė nustatoma pagal šią kainą.
13. Išvestinės finansinės priemonės, rodomos apskaitoje kaip finansinis turtas, tikrajai vertei nustatyti turi būti naudojama skelbiama aktyvios rinkos einamoji pirkimo kaina. Išvestinės finansinės priemonės, rodomos apskaitoje kaip finansinis įsipareigojimas, tikrajai vertei nustatyti turi būti naudojama skelbiama aktyvios rinkos einamoji pardavimo kaina. Tais atvejais, kuomet einamoji pirkimo arba pardavimo kaina nėra žinoma, tikrajai vertei nustatyti gali būti naudojama paskutinio įmonės sudaryto sandorio kaina, jeigu nuo sandorio sudarymo dienos iki finansinės atskaitomybės sudarymo dienos nėra reikšmingai pasikeitusios ekonominės aplinkybės.
V. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ, NAUDOJAMŲ PREKYBOS TIKSLAIS, APSKAITA
14. Sudarius sandorį, išvestinė finansinė priemonė iš pradžių turi būti įtraukta į apskaitą pagal įsigijimo vertę, įskaitant sandorio sudarymo išlaidas. Jei išvestinės finansinės priemonės įsigijimo vertė yra teigiama, ji yra įtraukiama į apskaitą debetuojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“ ir kredituojant pinigų, kito turto arba įsipareigojimų sąskaitą. Jei išvestinės finansinės priemonės įsigijimo vertė (įskaitant gautą arba gautiną užmokestį už pasirašytą pasirinkimo sandorį) yra neigiama, ji yra įtraukiama į apskaitą debetuojant pinigų, kito turto arba įsipareigojimų sąskaitą ir kredituojant sąskaitą 441 „Kitos skolos“.
15. Tais atvejais, kada nėra sandorio sudarymo išlaidų, tai yra sandorio sudarymo kaina yra lygi nuliui, tuomet sudarytas sandoris iš pradžių yra įtraukiamas į įmonės 0 klasės „Balanse neatspindėtos teisės ir įsipareigojimai“ sąskaitas, o vėlesnio išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės pasikeitimo grynoji vertė parodoma įmonės balansinėje apskaitoje. Paprastai išankstinio sandorio arba apsikeitimo sandorio įsigijimo vertė sandorio sudarymo metu yra lygi nuliui.
16. Po sandorio dėl išvestinės finansinės priemonės sudarymo išvestinė finansinė priemonė turi būti įvertinama pagal tikrąją vertę. Vertinant iš išvestinės finansinės priemonės kylančių teisių tikrąją vertę, sandorio sudarymo išlaidos, kurias įmonė patirtų realizuodama šias teises, neatimamos.
17. Įvertinus išvestinę finansinę priemonę pagal tikrąją vertę, apskaitoje ji rodoma pagal grynąją vertę.
18. Išvestinės finansinės priemonės grynosios vertės pasikeitimas, susidarantis įvertinus išvestinę finansinę priemonę pagal tikrąją vertę, turi būti parodomas pelno arba nuostolio susidarymo ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje: pelno atveju – debetuojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“ arba sąskaitą 441 „Kitos skolos“ ir kredituojant sąskaitą 539 „Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“; nuostolio atveju – debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ ir kredituojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“ arba sąskaitą 441 „Kitos skolos“.
19. Pagal įsigijimo vertę į apskaitą yra įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, kurios:
19.1. neturi skelbiamos rinkos kainos aktyvioje prekybos rinkoje ir kurių tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, arba
19.2. yra susijusios su skelbiamos rinkos kainos neturinčia nuosavo kapitalo finansine priemone, kurios tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, arba
20. Įmonė, sudarydama tarpinę arba metinę finansinę atskaitomybę, turi papildomai įvertinti, ar išvestinės finansinės priemonės, kurios tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, ir kuri rodoma apskaitoje pagal įsigijimo vertę kaip finansinis turtas, balansinė vertė neviršija jos realizuojamosios vertės. Jei, remiantis objektyviomis aplinkybėmis, išvestinės finansinės priemonės, apskaitomos kaip finansinis turtas, balansinė vertė objektyviai viršija jos realizuojamąją vertę, tuomet tokio finansinio turto balansinė vertė turi būti sumažinama iki galimos realizavimo vertės kredituojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“, o sumažinimo metu susidaręs nuostolis apskaitomas debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“.
21. Tuo atveju, jeigu išvestinės finansinės priemonės galiojimo ataskaitiniu laikotarpiu tampa įmanoma nustatyti tikrąją šios priemonės vertę, ši priemonė turi būti įvertinta pagal tikrąją vertę, o įsigijimo vertės ir tikrosios vertės skirtumas turi būti parodomas įvertinimo ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje pagal grynąją vertę debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ ir kredituojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“ arba debetuojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“ ir kredituojant sąskaitą 539 „Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“.
22. Išvestinė finansinė priemonė nebeturi būti rodoma įmonės balanse tada, kai pasibaigia iš išvestinės finansinės priemonės kylančios teisės ir įsipareigojimai. Iš išvestinės finansinės priemonės kylančios teisės ir įsipareigojimai pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.
23. Pasibaigus iš išvestinės finansinės priemonės, kuri yra rodoma apskaitoje kaip finansinis turtas, kylančioms teisėms ir įsipareigojimams, gautas (arba gautinas) atlygis yra įtraukiamas į apskaitą debetuojant atitinkamą pinigų sąskaitą (arba kitą turto sąskaitą) ir kredituojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“, o skirtumas tarp finansinio turto vertės ir gauto arba gautino atlygio yra įtraukiamas į teisių praradimo ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitą debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ ir kredituojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“ arba debetuojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“ ir kredituojant sąskaitą 539 „Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“.
24. Pasibaigus iš išvestinės finansinės priemonės, kuri apskaitoje yra rodoma kaip finansinis įsipareigojimas, kylančioms teisėms ir įsipareigojimams, sumokėtas (arba sumokėtinas) atlygis yra įtraukiamas į apskaitą debetuojant sąskaitą 441 „Kitos skolos“ ir kredituojant atitinkamą pinigų sąskaitą (arba kitą turto sąskaitą), o skirtumas tarp įsipareigojimo dydžio ir už įsipareigojimo įvykdymą sumokėtų pinigų dydžio yra parodomas įsipareigojimo įvykdymo ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ ir kredituojant sąskaitą 441 „Kitos skolos“ arba debetuojant sąskaitą 441 „Kitos skolos“ ir kredituojant sąskaitą 539 „Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“.
25. Sudarius atpirkimo sandorį, parduodamas turtas lieka pardavėjo apskaitoje, o pagal atpirkimo sandorį pardavėjo gaunami pinigai yra įtraukiami į apskaitą kaip skolos debetuojant vieną iš pinigų sąskaitų ir kredituojant vieną iš finansinių skolų sąskaitų. Pirkėjo apskaitoje paskolinti pinigai yra rodomi debetuojant sąskaitą 1710 „Kiti skolininkai“ arba sąskaitą 256 „Įvairios gautinos sumos“ ir kredituojant vieną iš pinigų sąskaitų.
VI. REIKALAVIMAI IŠVESTINĖMS FINANSINĖMS PRIEMONĖMS, NAUDOJAMOMS RIZIKAI DRAUSTI
27. Laikoma, kad rizikai drausti naudojamos tik tos išvestinės finansinės priemonės, kurių tikroji vertė gali būti patikimai nustatoma. Laikoma, kad rizikai drausti nenaudojami pasirašyti pasirinkimo sandoriai, išskyrus tuos atvejus, kuomet pasirašyti pirkimo sandoriai yra naudojami įsigytiems pasirinkimo sandoriams kompensuoti. Vienas iš atvejų, kuomet pasirašyti pirkimo sandoriai gali būti naudojami įsigytiems pasirinkimo sandoriams kompensuoti, yra nulinės kainos intervalinis pasirinkimo sandoris.
28. Vienam draudžiamam objektui drausti gali būti naudojamos kelios išvestinės finansinės priemonės, tačiau jei jų bendras poveikis yra toks kaip pasirašyto pasirinkimo sandorio, jos nėra laikomos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, naudojamomis rizikai drausti.
29. Jei sandoriai dėl išvestinių finansinių priemonių yra sudaryti su skirtingomis šalimis, išvestinių finansinių priemonių balansinės vertės negali būti įskaitomos, nebent įmonė turi teisėtą pagrindą šias vertes įskaityti arba atsiskaityti sumokant verčių skirtumą arba parduoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą vienu metu.
30. Laikoma, kad apdraustas objektas gali būti turtas, įsipareigojimai, neįtrauktas į apskaitą sudarytas sandoris arba planuojamas sandoris, kurie kelia įmonei jų tikrosios vertės pasikeitimo arba ateityje sukuriamų pinigų srautų pasikeitimo riziką, o rizikos draudimo apskaitos tikslais yra laikomi draudžiamais.
31. Laikoma, kad apdraustas objektas gali būti turto vienetas, įsipareigojimas, į apskaitą neįtrauktas sudarytas sandoris arba planuojamas sandoris arba keli turto vienetai, įsipareigojimai, į apskaitą neįtraukti sudaryti sandoriai arba planuojami sandoriai, turintys tapačias rizikos charakteristikas.
32. Jei apdraustas objektas yra finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas, laikoma, kad jis gali būti draudžiamas arba nuo visos, arba nuo dalies tikrosios vertės pasikeitimo rizikos arba pinigų srautų pasikeitimo rizikos, jei tokio draudimo veiksmingumo laipsnis gali būti išmatuotas.
33. Jei apdraustas objektas nėra finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas, laikoma, kad jis gali būti draudžiamas tik nuo užsienio valiutos kurso pasikeitimo rizikos arba nuo visų rizikos rūšių iš karto. Jei apdraustas objektas nėra finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas, nuo užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtakos arba nuo visų rizikos rūšių laikoma, kad jis gali būti draudžiamas tik visas (tai yra objekto dalis negali būti draudžiama).
34. Laikoma, kad viena išvestinė finansinė priemonė naudojama kelioms rizikos rūšims drausti, jei šios rizikos rūšys gali būti aiškiai nustatytos, draudimas yra veiksmingas ir yra įmanoma užtikrinti, kad išvestinė finansinė priemonė gali būti skirta drausti kelioms rizikos rūšims.
35. Jei tapatūs turto vienetai arba įsipareigojimai yra sujungiami ir draudžiami kaip grupė, kiekvieno grupę sudarančio tam tikro turto ir įsipareigojimų vieneto tikrosios vertės pasikeitimas laikomas apytiksliai proporcingu apdraustos grupės tikrosios vertės pasikeitimui.
36. Kadangi rizikos draudimo veiksmingumas turi būti įvertinamas lyginant išvestinės finansinės priemonės (arba jų grupės) vertės arba pinigų srautų pasikeitimus su tam tikro draudžiamo objekto (arba draudžiamų objektų grupės) vertės arba pinigų srautų pasikeitimais, rizikos draudimo atveju apdraustu objektu negali būti laikomas draudžiamų objektų (turto ir įsipareigojimų) aritmetinis skirtumas. Taikant rizikos draudimo apskaitą, apdraustu objektu negali būti laikomas draudžiamo turto ir įsipareigojimų aritmetinis skirtumas, tačiau juo gali būti šį skirtumą sudarantis turtas arba įsipareigojimas.
VII. RIZIKOS DRAUDIMO BŪDAI
38. Išvestinių finansinių priemonių, naudojamų rizikai drausti, apskaitoje išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimo grynoji vertė rodoma taip, kad jis iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamo objekto tikrosios vertės arba jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus.
39. Laikoma, kad rizikai drausti naudojamos šios išvestinės finansinės priemonės:
39.1. sandoris tikrosios vertės pasikeitimo rizikai drausti – įtraukto į apskaitą turto arba įsipareigojimo (arba jų apibrėžtos dalies) tikrosios vertės pasikeitimo rizikos, kuri turės įtakos įmonės pelnui arba nuostoliui, draudimas;
39.2. sandoris pinigų srautų rizikai drausti – pinigų srautų kintamumo (pasikeitimo) rizikos draudimas, kai yra konkreti rizika, kuri:
39.2.1. susijusi su įtrauktu į apskaitą turtu arba įsipareigojimu (pavyzdžiui, visų arba dalies palūkanų mokėjimu pagal kintamos palūkanų normos skolą) arba planuojamu sandoriu (planuojamu pirkimu arba pardavimu);
VIII. SĄLYGOS, KURIOMS ESANT IŠVESTINĖ FINANSINĖ PRIEMONĖ GALI BŪTI NAUDOJAMA RIZIKAI DRAUSTI
40. Laikoma, kad išvestinė finansinė priemonė naudojama rizikai drausti tik tuo atveju, jei yra įvykdomos visos šios sąlygos:
40.1. prieš sudarant sandorį dėl išvestinės finansinės priemonės, įmonės nustatyta tvarka yra parengiama dokumentacija apie draudžiamą riziką, įmonės rizikos valdymo tikslus ir sandorių rizikai drausti strategiją. Šioje dokumentacijoje turi būti nurodytos draudimo priemonės, su jomis susijęs draudžiamas objektas arba sandoris, rizikos, nuo kurios draudžiamasi, pobūdis ir tai, kaip įmonė rengiasi įvertinti draudimo priemonės veiksmingumą kompensuojant riziką, susijusią su apdrausto objekto tikrosios vertės arba apdrausto objekto pinigų srautų pasikeitimais, priskirtinais rizikai, nuo kurios draudžiamasi;
40.2. tikimasi, kad sandoris rizikai drausti bus labai veiksmingas, t. y. kompensuos apdrausto objekto arba sandorio tikrosios vertės arba pinigų srautų kitimo riziką taip, kaip buvo numatyta parengtoje dokumentacijoje apie draudžiamą riziką, įmonės rizikos valdymo tikslus ir sandorių rizikai drausti strategiją;
40.3. sandorio pinigų srautų pasikeitimo rizikai drausti atveju draudžiamas planuojamas sandoris turi būti labai tikėtinas ir turi būti susijęs su pinigų srautų pasikeitimų, galiausiai paveiksiančių atskaitomybėje nurodytą grynąjį pelną arba nuostolį, rizika;
40.4. sandorio rizikai drausti veiksmingumą galima patikimai įvertinti, tai yra galima patikimai įvertinti apdrausto objekto tikrąją vertę arba pinigų srautus bei draudimo priemonės tikrąją vertę;
IX. SANDORIŲ RIZIKAI DRAUSTI VEIKSMINGUMO ĮVERTINIMAS
42. Sandoris rizikai drausti yra laikomas labai veiksmingu, jei nuo jo sudarymo per visą jo galiojimo laikotarpį įmonė gali tikėtis, kad apdrausto objekto tikrosios vertės arba pinigų srautų pasikeitimai bus kompensuoti draudimo priemonės tikrosios vertės arba pinigų srautų pasikeitimais nuo 80 iki 125 procentų. Vertinant sandorio rizikai drausti veiksmingumą, turi būti atsižvelgiama ne į draudžiamo objekto balansinės vertės pasikeitimus, o į tikrosios vertės pasikeitimus.
X. SANDORIŲ TIKROSIOS VERTĖS PASIKEITIMO RIZIKAI DRAUSTI APSKAITA
44. Jei sandoris tikrosios vertės pasikeitimo rizikai drausti atitinka sąlygas, keliamas šios Metodikos 40 punkte, tuomet ataskaitiniu laikotarpiu jis apskaitomas taip:
44.1. pelnas arba nuostolis, gautas perkainojus išvestinę finansinę priemonę pagal tikrąją vertę, turi būti įtraukiamas į pelną arba nuostolį pagal grynąją vertę debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ arba kredituojant sąskaitą 539 „Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“;
44.2. sandorio tikrosios vertės pasikeitimo rizikai drausti sudarymo dieną apdraustas objektas turi būti perkainojamas pagal tikrąją vertę, susidaręs perkainojimo pelnas arba nuostolis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą. Vėlesnis apdrausto objekto tikrosios vertės pasikeitimo pelnas arba nuostolis, priskirtinas rizikai, nuo kurios buvo draustasi, atitinkamai didina arba mažina apdrausto objekto balansinę vertę ir yra įtraukiamas į pelną arba nuostolį debetuojant atitinkamą sąnaudų sąskaitą arba kredituojant atitinkamą pajamų sąskaitą;
44.3. jei apdraustas objektas yra atsargos (žaliavos), jų apskaitai taip pat yra taikomos 44.2 punkto nuostatos. Tai reiškia, kad draudimo apskaitos taikymo laikotarpiu apdraustoms atsargoms (žaliavoms) įvertinti nėra taikomas FIFO būdas (arba kitas būdas, atitinkantis tų atsargų judėjimą). Apdraustoms atsargoms nustojus taikyti sandorių tikrosios vertės pasikeitimo rizikai drausti apskaitą, joms pradedamas taikyti FIFO būdas (arba kitas būdas, atitinkantis tų atsargų judėjimą).
45. Įmonė turi nutraukti sandorio tikrosios vertės pasikeitimo rizikai drausti apskaitą pagal šios Metodikos 44 punktą, atsiradus vienai iš šių aplinkybių:
45.1. sandoris tikrosios vertės pasikeitimo rizikai drausti pasibaigia (pasibaigia galiojimo laikas arba jis įvykdomas ir kt.);
XI. SANDORIŲ PINIGŲ SRAUTŲ PASIKEITIMO RIZIKAI DRAUSTI APSKAITA
47. Jei sandoris pinigų srautų pasikeitimo rizikai drausti atitinka šios Metodikos 40 punkto sąlygas ataskaitiniu laikotarpiu, jis apskaitoje rodomas taip:
47.1. išvestinės finansinės priemonės, kuri, kaip nustatyta, yra veiksmingas sandoris pinigų srautų pasikeitimo rizikai drausti, grynosios vertės pasikeitimo pelno arba nuostolio dalis turi būti tiesiogiai įtraukta į nuosavybę (perkainojimo rezervą) atitinkamai kredituojant arba debetuojant sąskaitą 32 „Perkainojimo rezervas“;
48. Kai apdraustas sudarytas sandoris arba planuojamas sandoris yra įvykdomas ir pripažįstamas kaip turtas arba įsipareigojimas, tada pripažinimo momentu susijęs pelnas arba nuostolis, kuris buvo tiesiogiai įtrauktas į nuosavybę (perkainojimo rezervo sąskaitą), turi būti atimamas iš perkainojimo rezervo sąskaitos koreguojant šio pripažįstamo turto įsigijimo vertę arba įsipareigojimo balansinę vertę.
49. Visais sandorių pinigų srautų pasikeitimo rizikai drausti atvejais, išskyrus tuos, kurie yra nurodyti šios Metodikos 48 punkte, sumos, įtrauktos tiesiogiai į nuosavybę (perkainojimo rezervo sąskaitą), turi būti įtrauktos į to paties ataskaitinio laikotarpio (arba laikotarpių) pelno (nuostolio) ataskaitą, kurį apdraustas sudarytas sandoris arba planuojamas sandoris veikia pelną arba nuostolį (pavyzdžiui, kai planuojamas sandoris iš tiesų įvyksta), debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ arba kredituojant sąskaitą 539 „Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“.
50. Įmonė turi nutraukti šios Metodikos 47–49 punktuose nurodyto sandorio pinigų srautų pasikeitimo rizikai drausti apskaitą, atsiradus vienai iš šių aplinkybių:
50.1. sandoris pinigų srautų pasikeitimo rizikai drausti pasibaigia (pasibaigia galiojimo laikas arba jis įvykdytas ir kt.). Tokiu atveju sukauptas draudimo priemonės pelnas arba nuostolis, iš pradžių tiesiogiai įtrauktas į nuosavybę (perkainojimo rezervo sąskaitą), kai sandoris rizikai drausti buvo veiksmingas, turi būti rodomas perkainojimo rezervo sąskaitoje tol, kol bus įvykdytas planuotas sandoris. Sandorį įvykdžius, taikomi šios Metodikos 48 ir 49 punktai;
50.2. išvestinė finansinė priemonė pinigų srautų pasikeitimo rizikai drausti perleidžiama arba nutraukiama. Tokiu atveju iki perleidimo arba nutraukimo sukauptas draudimo priemonės pelnas arba nuostolis, iš pradžių tiesiogiai įtrauktas į nuosavybę (perkainojimo rezervo sąskaitą), kai sandoris rizikai drausti buvo veiksmingas, turi būti rodomas perkainojimo rezervo sąskaitoje tol, kol bus įvykdytas planuotas sandoris. Sandorį įvykdžius, taikomi Metodikos 48 ir 49 punktai. Iš perleidimo arba nutraukimo patirto pelno arba nuostolio neveiksminga dalis (tiesiogiai neįtraukta į nuosavybę) yra rodoma apskaitoje pagal šios Metodikos V skyriaus reikalavimus;
50.3. sandoris rizikai drausti nebeatitinka šios Metodikos 40 punkte nurodytų sandorių rizikai drausti apskaitos kriterijų. Tokiu atveju sukauptas draudimo priemonės pelnas arba nuostolis, iš pradžių tiesiogiai įtrauktas į nuosavybę (perkainojimo rezervo sąskaitą), kai sandoris rizikai drausti buvo veiksmingas, turi būti rodomas perkainojimo rezervo sąskaitoje tol, kol bus įvykdytas sudarytas arba planuotas sandoris. Sandorį įvykdžius, taikomi šios Metodikos 48 ir 49 punktai;
50.4. objektyviai nebesitikima, kad bus įvykdytas sudarytas arba planuotas sandoris. Tokiu atveju visas susijęs grynasis sukauptas pelnas arba nuostolis, tiesiogiai įtrauktas į nuosavybę (perkainojimo rezervo sąskaitą), turi būti įtrauktas į ataskaitinio laikotarpio pelną arba nuostolį debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ arba kredituojant sąskaitą 539 „Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“.
XII. PAPILDOMA INFORMACIJA PAAIŠKINAMAJAME RAŠTE
51. Paaiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija apie įmonės turimas išvestines finansines priemones, naudojamas prekybos tikslais, trumpai aprašant kiekvieną turimą išvestinę finansinę priemonę, nurodant jos charakteristikas, tikrąją vertę atskaitomybės sudarymo dieną bei įtaką ataskaitinio laikotarpio bei vėlesnių ataskaitinių laikotarpių atskaitomybei. Jei turimų išvestinių finansinių priemonių, naudojamų prekybos tikslais, skaičius yra didelis, gali būti aprašomos išvestinių finansinių priemonių grupės arba pateikiama esminė informacija apie įmonės turimas išvestines finansines priemones. Kiekvienu atveju paaiškinamajame rašte turi būti pateikta išsami informacija apie įmonės turimas išvestines finansines priemones, kurios yra šiuo metu apskaitomos arba ataskaitiniu laikotarpiu buvo rodomos apskaitoje pagal įsigijimo vertę, ir jų įtaką ataskaitinio laikotarpio bei vėlesnių ataskaitinių laikotarpių atskaitomybei.
52. Finansinėje atskaitomybėje turi būti papildomai pateikta tokia su sandoriais rizikai drausti susijusi informacija:
52.1. trumpai apibūdinti įmonės finansinės rizikos valdymo tikslai ir politika, įskaitant jos politiką draudžiant kiekvieną stambesnę planuojamo sandorio rūšį;
52.2. atskirai apie nurodytus sandorius tikrosios vertės rizikai drausti, sandorius pinigų srautų rizikai drausti turi būti pateikiama:
52.2.1. sandorių rizikai drausti aprašymas, finansinių priemonių, naudojamų rizikai drausti, aprašymas ir jų tikrosios vertės balanso sudarymo dieną;
52.2.3. planuojamų sandorių draudimo atveju – laikotarpiai, kuriais planuojami sandoriai turėtų būti įvykdyti;
53. Jei išvestinių finansinių priemonių, laikomų finansiniu turtu arba finansiniais įsipareigojimais ir naudojamų pinigų srautų pasikeitimo rizikai drausti, pelnas arba nuostolis buvo tiesiogiai įtrauktas į nuosavybę (perkainojimo rezervo sąskaitą), tuomet turi būti nurodyta:
53.2. suma, kuri buvo perkelta iš nuosavybės (perkainojimo rezervo sąskaitos) į ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną arba nuostolį;
XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
54. Finansinių metų, kuriais pradedama taikyti ši Metodika, pradžioje visos išvestinės finansinės priemonės, naudojamos prekybos tikslais (išskyrus tas, kurių tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta), turi būti įvertintos pagal tikrąją vertę ir įtrauktos į apskaitą pagal grynąją vertę kaip finansinis turtas debetuojant sąskaitą 261 „Kitos investicijos“ arba kaip finansinis įsipareigojimas kredituojant sąskaitą 441 „Kitos skolos“. Susidaręs išvestinės finansinės priemonės ankstesnės balansinės vertės (kuri galėjo būti lygi nuliui) ir grynosios vertės skirtumas turi būti įtrauktas į pelno (nuostolio) ataskaitą debetuojant sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ arba kredituojant sąskaitą 539 „Įvairios kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“.
55. Jei įmonė iki finansinių metų, kuriais pradedama taikyti ši Metodika, pradžios naudojo išvestines finansines priemones, skirtas rizikai drausti, tokių išvestinių priemonių apskaita turi būti tęsiama pagal šios Metodikos nuostatas. Jei finansinių metų, kuriais pradedama taikyti ši Metodika, pradžioje turimos išvestinės finansinės priemonės rizikai drausti neatitinka šios Metodikos 40 punkte keliamų sąlygų, tada priklausomai nuo draudimo priemonės rūšies apskaitant tokias priemones turi būti remiamasi šios Metodikos 45–46 punktų arba 50 punkto reikalavimais.
______________