LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2004 M. SAUSIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 1K-033 „DĖL PROJEKTŲ, FINANSUOJAMŲ ĮGYVENDINANT LIETUVOS 2004-2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO (BPD) PRIEMONES, TEIKIMO, VERTINIMO IR ATRANKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. gegužės 31 d. Nr. 1K-204
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 (Žin., 1998, Nr. 81-2267; 2002, Nr. 72-3041), 5.1.6 punktu, įgyvendindamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 5.7 ir 5.8 punktus ir siekdamas užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų administravimą Lietuvoje,
pakeičiu Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles ir išdėstau nauja redakcija.
„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2004 M. SAUSIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 1K-033 „DĖL PROJEKTŲ, FINANSUOJAMŲ ĮGYVENDINANT LIETUVOS 2004-2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO (BPD) PRIEMONES, TEIKIMO, VERTINIMO IR ATRANKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. gegužės 31 d. Nr. 1K-204
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 (Žin., 1998, Nr. 81-2267; 2002, Nr. 72-3041), 5.1.6 punktu, įgyvendindamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 5.7 ir 5.8 punktus ir siekdamas užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų administravimą Lietuvoje,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.1K033
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2004 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 1K-204
redakcija)
LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEMONių ir PROJEKTŲ, FINANSUOJAMŲ ĮGYVENDINANT ŠIAS priemones, administravimo ir finansavimo TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato bendrąsias projektų teikimo, vertinimo, atrankos, projektų išlaidų apmokėjimo ir jų įgyvendinimo priežiūros procedūras, taip pat BPD priemonių lėšų planavimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą tvarką. Projektų, finansuojamų įgyvendinant BPD 5 prioriteto „Techninė pagalba“ priemones, teikimo, vertinimo, atrankos, išlaidų apmokėjimo, įgyvendinimo priežiūros, lėšų planavimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimo procedūroms šios taisyklės yra taikomos tiek, kiek šių procedūrų nereglamentuoja vadovaujančiosios institucijos patvirtintos atskiros taisyklės. Projektų atrankos kriterijai ir įgyvendinimo priežiūros rodikliai, nustatomi BPD priede, gali būti tikslinami ir detalizuojami gairėse pareiškėjams, skelbiant kvietimus teikti paraiškas, bet negali būti keičiami be BPD Priežiūros komiteto pritarimo.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Naudos gavėjai – įstaigos, įmonės arba organizacijos, gaunančios paramą tiesioginio skyrimo būdu, arba institucijos, įvardytos BPD priede kaip turinčios teisę skirti paramą kitiems pareiškėjams konkurso būdu.
Paraiška tarpinei institucijai dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui – įgyvendinančiosios institucijos parengtas ir patvirtintas šiose Taisyklėse nustatytos formos dokumentas, kuriuo vadovaudamasi tarpinė institucija rengia mokėjimo paraišką valstybės iždui.
Parama – Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, skirtos projektams finansuoti. Parama apima visas galimas finansavimo formas (subsidiją, dotaciją ir kitas).
Pareiškėjai – institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei (tam tikrais atvejais) fiziniai asmenys, teikiantys projekto paraišką skirti ES struktūrinių fondų paramą.
SFMIS – ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinė kompiuterizuota valdymo ir priežiūros sistema.
Sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemones, skyrimo sutartis.
VBAM sistema – kompiuterizuota Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių sąvokas.
II . PROJEKTŲ PARAIŠKŲ TEIKIMAS
I. BENDROJI PROJEKTŲ FINANSAVIMO TVARKA IR PARAMOS SKYRIMO PROCEDŪROS
3. Pareiškėjai rengia projektą ir pildo tarpinės institucijos nustatytos formos projekto paraišką (toliau vadinama – paraiška). Kvietimus teikti paraiškas skelbia įgyvendinančiosios institucijos pagal joms priskirtas priemones. Kvietimo teikti paraiškas sąlygas nustato tarpinė institucija ir suderina jas su vadovaujančiąja institucija.
4. Gautas paraiškas ir projektus visapusiškai vertina įgyvendinančioji institucija. Ji teikia atitinkamai tarpinei institucijai vertinimo ataskaitas, išvadas ir rekomendacijas. Sprendimą, kuriems tinkamiems finansuoti projektams bus skiriama parama, priima tarpinė institucija, vadovaudamasi jos sudaromo projektų atrankos komiteto rekomendacijomis (netaikoma tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrai) ir įgyvendinančiosios institucijos parengta vertinimo ataskaita. Tarpinei institucijai priėmus sprendimą skirti paramą projektui įgyvendinti, su pareiškėju sudaroma sutartis.
5. Sutartys gali būti sudaromos nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tinkamomis finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų laikomos projektų išlaidos, patirtos nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ir visi su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas pateisinantys ir įrodantys dokumentai turi būti išrašyti šiuo laikotarpiu.
6. Institucijos, rengiančios ir skelbiančios kvietimus teikti paraiškas, vertindamos projektus, juos atrinkdamos bei prižiūrėdamos jų įgyvendinimą, turi laikytis šių skaidrumo, nešališkumo ir konfidencialumo principų:
6.1. įgyvendinančiosios ir tarpinės institucijos užtikrina, kad informacija apie kvietimus teikti paraiškas bei jų sąlygas būtų vieša ir prieinama visiems galimiems pareiškėjams;
6.2. įgyvendinančiosios institucijos pagal konkretų kvietimą pateiktas paraiškas vertina vadovaudamosi vienodais visoms paraiškoms taikomais kriterijais, apie kuriuos pareiškėjai informuojami iš anksto;
6.3. projektų atrankos komitetas rekomenduoja suteikti paramą tiems projektams, kurie geriausiai atitinka konkretaus kvietimo teikti paraiškas sąlygas bei specifinius atrankos kriterijus;
6.4. visi pareiškėjai, kurių paraiškos buvo atmestos, raštu informuojami apie tokį sprendimą ir jo priežastis;
6.5. institucijos užtikrina pareiškėjo teisę žinoti visus priimtus sprendimus, susijusius su pareiškėjo projektu, ir tokių sprendimų motyvus;
6.6. institucijos užtikrina pareiškėjo ir kitų asmenų pateiktų duomenų konfidencialumą ir naudoja juos tik projektui vertinti ir atrinkti. Tokie duomenys neatskleidžiami tretiesiems asmenims be pareiškėjo sutikimo, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Skelbiami tik tie duomenys apie pareiškėją ir projektą, kurių pakanka projektų vertinimo ir atrankos proceso skaidrumui užtikrinti: pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, trumpas projekto aprašymas, prašoma paramos suma.
7. Parama skiriama taikant vieną iš trijų paramos skyrimo procedūrų: tiesioginio finansavimo, tęstinio paramos teikimo arba ribotos trukmės paramos teikimo. Paramos skyrimo procedūrą pagal kiekvieną konkretų kvietimą teikti paraiškas nustato tarpinė institucija, atsižvelgdama į tai, kokia procedūra yra efektyviausia ir labiau prisidėtų siekiant įgyvendinti atitinkamos BPD priemonės tikslus ir kokia procedūra būtų tinkamesnė atsižvelgiant į konkrečios įgyvendinančiosios institucijos žmogiškuosius išteklius ir gebėjimus.
8. Prieš paskelbiant pirmąjį kvietimą teikti paraiškas, tarpinė institucija, konsultuodamasi su įgyvendinančiąja institucija, sudaro tvarkaraštį, kuriame nurodo, kada ir pagal kokią procedūrą numato skelbti 2004–2006 m. programinio laikotarpio kvietimus teikti paraiškas. Šis tvarkaraštis turi būti suderintas su vadovaujančiąja institucija.
9. Tiesioginio finansavimo procedūra taikoma tik tada, kai yra tik vienas pareiškėjas, kuris pagal savo kompetenciją ir Lietuvos Respublikos teisės aktais priskirtas funkcijas gali įgyvendinti konkrečias pagal BPD priemonę numatytas veiklos sritis. Taikant šią procedūrą:
9.3. iš anksto numatytam pareiškėjui tarpinė arba įgyvendinančioji institucija tiesiogiai pasiūlo pateikti paraišką ir projektą;
9.4. paraiška įvertinama ir sprendimas skirti paramą arba atmesti paraišką priimamas per 3 mėnesius po tarpinės institucijos nustatytos galutinės paraiškos pateikimo datos (rekomenduojama);
9.6. tarpinė institucija sprendimą dėl paramos skyrimo turi suderinti su vadovaujančiąja institucija;
10. Tęstinio paramos teikimo procedūra taikoma, kai tikimasi sulaukti daug ir įvairių, sunkiai tarpusavyje palyginamų projektų. Taikant šią procedūrą:
10.1. naudos gavėjai yra Tarpinė / Įgyvendinančioji institucijos, kurios konkurso būdu skiria paramą kitiems pareiškėjams;
10.2. remtinos pareiškėjų grupės nustatomos pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas gairėse pareiškėjams, kurios rengiamos vadovaujantis BPD priedu;
10.4. paraiškos priimamos po to, kai įgyvendinančioji institucija paskelbia kvietimą teikti paraiškas, ir vertinamos nuolat;
10.5. paraiškos priimamos iki dienos, nustatytos atsižvelgiant į būtinybę iki 2006 m. gruodžio 31 d. įvertinti paraišką ir pasirašyti sutartį. Paraiškos, gautos po tarpinės institucijos nustatytos paskutinės paraiškų priėmimo datos, automatiškai atmetamos;
11. Ribotos trukmės paramos teikimo procedūra taikoma, kai yra didelė konkurencija tarp panašių ir galimų palyginti projektų. Taikant šią procedūrą:
11.1. remtinos pareiškėjų grupės nustatomos pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas gairėse pareiškėjams, kurios rengiamos vadovaujantis BPD priedu;
11.3. paraiškos priimamos po to, kai tarpinei institucijai nustačius konkurso sąlygas įgyvendinančioji institucija paskelbia kvietimą teikti paraiškas;
11.4. data, iki kurios yra priimamos paraiškos, nurodoma skelbiant kvietimą teikti paraiškas. Rekomenduojama laikytis principo, kad paraiškos priimamos 3 mėnesius po to, kai paskelbiamas kvietimas teikti paraiškas, tačiau tarpinė institucija gali nustatyti ir kitą datą. Paraiškos, gautos po galutinės paraiškų priėmimo dienos, automatiškai atmetamos;
12. Siekiant gauti paramą gali būti teikiami savarankiški arba susiję su kitais projektai. Galimi du projektų sąsajų tipai: projektas – vienas iš didesnio projekto etapų ir projektas – vienas iš grupės projektų. „Projektų grupę“ galima apibrėžti pagal pareiškėjo, projekto tikslo, projekto įgyvendinimo vietos arba kitus kriterijus. Nustatydama konkretaus kvietimo teikti paraiškas sąlygas, tarpinė institucija turi įvertinti galimas sąsajas tarp projektų. Vertinimo lentelėje ji gali numatyti skirti papildomą balų skaičių projektams – didesnio projekto etapams arba tam tikrai grupei priskirtiniems projektams.
II. KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS IR PARAIŠKŲ FORMOS
13. Prieš skelbiant kvietimą teikti paraiškas turi būti parengta kvietimo teikti paraiškas dokumentacija, kurią sudaro:
14. Kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją rengia tarpinė institucija arba paveda ją rengti įgyvendinančiajai institucijai. Tarpinė institucija turi suderinti su vadovaujančiąja institucija kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją. Vadovaujančiajai institucijai pritarus, šią dokumentaciją patvirtina tarpinės institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
15. Įgyvendinančioji institucija registruoja kvietimus teikti paraiškas SFMIS ir suteikia jiems unikalų numerį.
16. Gairėse pareiškėjams pateikiama pagrindinė informacija, kurią turi žinoti pareiškėjas, siekiantis gauti ES paramą, įskaitant paramos skyrimo sąlygas bei procedūras. Gairėse nurodoma:
16.1. pagrindinė informacija apie BPD ir BPD priedą: BPD strategija ir tikslai, BPD finansavimas, atsakingų darbuotojų, teikiančių detalesnę informaciją apie programą, duomenys ryšiams palaikyti;
16.2. pagrindinė informacija apie atitinkamą struktūrinį fondą (naudojamas struktūrinis fondas, bendra paramos suma, struktūrinio fondo lėšos, bendrojo finansavimo lėšos, nuosavos lėšos);
16.3. pagrindinė informacija apie konkrečią priemonę bei kvietimą teikti paraiškas: priemonės tikslai, tinkamos finansuoti veiklos sritys, tinkamos gauti paramą pareiškėjų ir partnerių grupės, tinkamos finansuoti išlaidos bei galima paramos lyginamoji dalis, paraiškų pateikimo galutinė data, projekto įgyvendinimo laikotarpis;
16.4. paraiškų priėmimo, registravimo, vertinimo bei atrankos tvarka, vertinimo ir atrankos kriterijai, vertinimo lentelė, informacijos teikimo tvarka paraiškų priėmimo, vertinimo ir atrankos metu;
16.5. projektų įgyvendinimo priežiūros ir atsiskaitymo už suteiktą paramą tvarka: ataskaitų rengimo ir teikimo tvarka, taikytinos viešųjų pirkimų procedūros, patikrų vietoje atlikimo tvarka, reikalavimai atlikti auditą, patirtų išlaidų pagrindimas, projekto dokumentų saugojimo, informacijos teikimo projektų vykdytojams projekto įgyvendinimo metu reikalavimai;
17. Vadovaudamiesi gairėmis, pareiškėjai pildo paraišką. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir specialiosios. Bendroji paraiškos formos dalis yra vienoda visoms priemonėms ir yra pateikiama 1 priede. Specialiąją paraiškos formos dalį parengia už konkrečią BPD priemonę, pagal kurią skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, atsakinga tarpinė institucija.
18. Paraiškos gavimo registracijos žymą pildo įgyvendinančioji institucija. Ji nurodo įgyvendinančiosios institucijos pavadinimą ir paraiškos registravimo duomenis. Toliau paraišką pildo pareiškėjas. Paraiškoje pareiškėjas nurodo:
18.1. duomenis apie pareiškėją: pareiškėjo pavadinimą, pareiškėjo teisinę formą, pareiškėjo rekvizitus, pareiškėjo PVM mokėjimo statusą;
18.3. duomenis apie projektą, kuriam įgyvendinti prašoma parama (nurodoma BPD prioritetas, priemonė, priemonės veiklos sritys, projekto pavadinimas, bendra projekto vertė, prašomos paramos suma, informacija, ar projektas yra savarankiškas, ar yra vienas iš etapų arba vienas iš grupės projektų, atlikti projekto parengiamieji darbai, projekto įgyvendinimo vieta/ aprėptis, projekto įgyvendinimo trukmė, projekto įgyvendinimo pradžia ir pabaiga, projekto vadovo vardas ir pavardė, vyr. buhalterio (arba buhalterio) vardas ir pavardė);
18.4. duomenis apie gautą/gaunamą kitą paramą iš ES struktūrinių fondų arba pateiktą (-as) paraišką (-as) skirti tokią paramą;
18.5. projekto santrauką (įskaitant trumpą projekto esmės aprašymą, nuorodas į BPD (kokių prioritetų, priemonių tikslus įgyvendina projektas), projekto tikslus ir projekto veiklą);
18.8. informaciją apie projekto atitiktį ES horizontalaus lygio sritims (įskaitant darnią plėtrą, lygias galimybes, regioninę plėtrą, informacinę visuomenę);
19. Specialiąją paraiškos dalį pildo pareiškėjas. Joje detaliau pagrindžiamas projektas ir pateikiama informacija, kuri yra svarbi tik pagal tam tikrą BPD priemonę teikiant projektus. Specialiojoje paraiškos dalyje:
19.2. nurodomos projekto tikslinės grupės, jeigu pagal atitinkamą BPD priemonę turi būti vertinama projekto atitiktis tikslinių grupių poreikiams;
19.3. suformuluojamos problemos, kurias projektas padėtų spręsti, patikslinama, kaip projektas atitinka specifinius BPD priemonės, pagal kurią jis teikiamas, kriterijus, aprašoma, kokią pridėtinę vertę sukuria projektas;
19.4. aptariama projekto įgyvendinimo metodika (projekto valdymo ir administravimo schema, projekto veiklos ir jų įgyvendinimo planas, atskaitomybė ir projekto įgyvendinimo priežiūra);
19.5. aprašomi projekto valdymo pajėgumai (įskaitant pareiškėjo ir partnerio (-ių) patirtį įgyvendinant panašius projektus, pareiškėjo ir partnerio (-ių) žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius);
19.6. pateikiamas detalus projekto biudžetas, pagrindžiamas išlaidų tinkamumas finansuoti, taip pat pateikiami projekto finansavimo šaltiniai;
19.7. pateikiama informacija apie žemės (kuri bus naudojama ar perkama įgyvendinant, pavyzdžiui, infrastruktūros ar žemės ūkio projektą), statomo ar rekonstruojamo statinio nuosavybę;
20. Į specialiąją paraiškos dalį gali būti įtraukti kiti klausimai, susiję su BPD priemonės, pagal kurią skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, specifika, kurie padėtų tiksliau įvertinti pateiktą paraišką.
21. Jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos partnerystės sutartys arba deklaracijos. Atskirą partnerystės sutartį arba deklaraciją pasirašo pareiškėjas ir projekto partneriai. Partnerystės sutartyje arba deklaracijoje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių:
21.1. visi partneriai turi būti perskaitę paraišką ir susipažinę su savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projektą;
21.2. projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriais ir nuolat juos informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą;
21.3. projekto vykdytojas visiems partneriams privalo persiųsti visų įgyvendinančiajai institucijai teikiamų ataskaitų kopijas;
21.4. visus projekto pakeitimus pirmiausia siekiama suderinti tarp partnerių, prieš kreipiantis į įgyvendinančiąją instituciją;
21.5. jeigu pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas gairėse pareiškėjams nenustatoma kitaip, prieš teikdamas paraišką pareiškėjas susitaria su visais partneriais dėl projekto metu sukurtų rezultatų, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir šias teises nustato partnerystės sutartyje arba deklaracijoje.
22. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti tarpinės institucijos iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remiantis vertinimo procese dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Paraiškos prieduose gali būti reikalaujama pateikti galimybių studiją ir/arba investicijų projektą (verslo planą), techninę projektavimo užduotį, techninį projektą (specifikacijas), viešųjų pirkimų konkursinę dokumentaciją, infrastruktūros projektų techninius duomenis, žemėlapius, brėžinius ir kitus dokumentus.
23. Tarpinės institucijos gali pareikalauti kartu su paraiška pateikti papildomos informacijos:
23.2. pažymas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir valstybinės mokesčių inspekcijos, kad pareiškėjas ir partneris (-iai) nėra įsiskolinę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir valstybinei mokesčių inspekcijai;
24. Spręsdama dėl specialiosios paraiškos dalies turinio ir struktūros bei priedų skaičiaus, tarpinė institucija privalo atsižvelgti į tai, kad prašoma informacija būtų esminė ir būtina siekiant įvertinti projekto atitiktį kvietimo teikti paraiškas sąlygoms, projekto pagrįstumą ir realumą. Būtina vengti iš pareiškėjo reikalauti nepagrįstai daug informacijos bei pažymų, kurios vertinant nebūtų labai reikšmingos, tačiau iš esmės apsunkintų paraiškos parengimą ir pateikimą. Tikrinant pareiškėjo patikimumą ir projekto pagrįstumą reikėtų naudotis esamomis valstybės institucijų duomenų bazėmis ir registrais ir neprašyti pažymų iš pačių pareiškėjų.
III. KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS PASKELBIMAS
26. Kvietimus teikti paraiškas skirti paramą skelbia įgyvendinančioji institucija tada, kai tarpinė institucija suderina su vadovaujančiąja institucija, patvirtina kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją ir praneša apie tai įgyvendinančiajai institucijai. Kiekvienam kvietimui suteikiamas unikalus SFMIS identifikacijos numeris. Jeigu kvietimas teikti paraiškas skelbiamas pagal kelias BPD priemones, SFMIS identifikacijos numeriai suteikiami kiekvienai BPD priemonei. Jeigu kvietimas teikti paraiškas skelbiamas pagal kelias vienos BPD priemonės veiklų sritis, SFMIS identifikacijos numeriai suteikiami kiekvienai BPD priemonės veiklos sričiai.
27. Kvietimų teikti paraiškas periodiškumas priklauso nuo procedūros, pagal kurią skiriama parama:
27.1. jeigu parama skiriama pagal tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą, kvietimas teikti paraiškas išsiunčiamas numatomam pareiškėjui;
27.2. jeigu taikoma tęstinio paramos teikimo procedūra, kvietimas per visą paramos teikimo laikotarpį paskelbiamas vieną kartą, o įgyvendinančiosios institucijos (ar jų teritoriniai padaliniai) priima paraiškas nuolat – darbo valandomis;
28. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, įgyvendinančiosios institucijos interneto svetainėje ir bent viename iš šalies dienraščių. Įgyvendinančioji institucija kvietimą gali papildomai išspausdinti ir kituose leidiniuose bei skelbti internete. Įgyvendinančioji institucija savo nuožiūra pasirenka papildomus leidinius, skelbimo būdus ir priemones, atsižvelgdama į tai, kokios iš jų būtų efektyviausios siekiant informuoti tikslines pareiškėjų grupes pagal konkretų kvietimą.
29. Kvietimas teikti paraiškas spausdinamas lietuvių kalba. Skelbime dėl kvietimo teikti paraiškas skirti ES paramą turi būti naudojami ES ir BPD logotipai.
30. Kvietime teikti paraiškas skirti ES paramą turi būti nurodyta:
30.1. įgyvendinančiosios institucijos, skelbiančios kvietimą teikti paraiškas, pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas ir adresas, kuriuo galima gauti papildomos informacijos, jeigu šis adresas skiriasi nuo įgyvendinančiosios institucijos adreso;
30.2. adresas ir interneto svetainė, kurioje nemokamai galima gauti paraiškos formą ir kitų dokumentų formas;
IV. INFORMACIJOS TEIKIMAS PAREIŠKĖJAMS
31. Įgyvendinančiosios institucijos interneto svetainėje pateikiama ši informacija, susijusi su kvietimų teikti paraiškas sąlygų bei projektų įgyvendinimo ir atsiskaitymo tvarka:
31.1. visi oficialūs dokumentai, kuriuose nustatomos kvietimo teikti paraiškas sąlygos bei projektų įgyvendinimo ir atsiskaitymo tvarka;
31.2. aktualūs Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbos taisykles ir viešųjų pirkimų organizavimą;
32. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, įgyvendinančioji ir tarpinė institucijos gali surengti informacinį susitikimą ar mokymus pareiškėjams dėl kvietimo teikti paraiškas sąlygų ir paraiškos pildymo tvarkos.
33. Pareiškėjai gali pateikti įgyvendinančiajai institucijai klausimus dėl dalyvavimo programoje tvarkos ir sąlygų. Klausimai gali būti pateikiami raštu ir žodžiu. Kvietime teikti paraiškas įgyvendinančioji institucija nurodo informacinį telefono, fakso numerį, elektroninio pašto adresą ir paskiria už tokios informacijos teikimą atsakingą darbuotoją (-us). Įgyvendinančioji institucija užtikrina, kad į paklausimus būtų atsakoma kaip galima operatyviau.
V. PRELIMINARUS PROJEKTŲ VERTINIMAS
34. Prieš priimdama sprendimą dėl kvietimo teikti paraiškas sąlygų, tarpinė institucija gali nuspręsti surengti preliminarių projektų pasiūlymų teikimo ir peržiūros etapą. Ši procedūra galėtų būti taikoma siekiant nustatyti, ar preliminarus projekto pasiūlymas atitinka ES struktūrinių fondų reikalavimus. Preliminaraus projekto pasiūlymo vertinimo metu nustatoma:
34.2. ar projektas neprieštarauja ES horizontalaus lygio sritims: darnios plėtros, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės plėtros;
35. Preliminarių projektų pasiūlymų teikimo ir peržiūros etapo metu pareiškėjas užpildo tik įgyvendinančiosios institucijos parengtą supaprastintą paraišką, kurią jai ir pateikia. Tarpinei institucijai iš anksto nusprendus, šio etapo metu išlaidų tinkamumas finansuoti gali būti nevertinamas.
36. Įgyvendinančioji institucija priima sprendimą, ar pateiktas jai projekto pasiūlymas yra iš esmės tinkamas skirti ES paramą. Jeigu vertinimo išvada teigiama, rekomenduojama rengti išsamų projektą (su visa reikiama dokumentacija). Tačiau tokia rekomendacija nereiškia, kad pateikus visiškai parengtą paraišką, parama bus suteikta automatiškai. Paraiška bus vertinama vienodomis sąlygomis su kitomis paraiškomis, neteiktomis preliminariai vertinti.
37. Preliminarių pasiūlymų teikimo ir peržiūros etapo privalumai: įvertinus idėją, išvengiama projekto, nefinansuotino pagal BPD priemones, rengimo išlaidų; užtikrinama geresnė paraiškų kokybė ir sumažinamos vertinimo išlaidos; renkama informacija apie potencialų projektų srautą ir palengvinamas kvietimų teikti paraiškas planavimas.
III . PROJEKTŲ VERTINIMAS
I. PROJEKTŲ VERTINIMO INSTITUCINĖ STRUKTŪRA
39. Paraiškas ir projektus pagal joms priskirtas BPD priemones vertina įgyvendinančiosios institucijos. Vadovaudamasi Taisyklėse išdėstytais principais ir atsižvelgdama į savo institucinę struktūrą bei administracinius gebėjimus, kiekviena įgyvendinančioji institucija, suderinusi su tarpine institucija, patvirtina paraiškų ir projektų vertinimo vidaus tvarką. Vidaus tvarkoje nurodoma:
40. Įgyvendinančioji institucija yra visiškai atsakinga už paraiškų ir projektų administracinės atitikties, tinkamumo finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, taip pat techninį, ekonominį ir finansinį vertinimą. Atlikus vertinimo procedūras, vertinimo rezultatai pateikiami tarpinei institucijai, kuri organizuoja projektų, kuriems įgyvendinti bus suteikta parama, atranką.
41. Įgyvendinančioji ir tarpinė institucijos turi užtikrinti, kad vertinimo ir atrankos procesai truktų kuo trumpiau. Rekomenduojama, kad iki sprendimo dėl paramos suteikimo (arba paraiškos atmetimo) datos praeitų ne daugiau kaip:
41.1. 3 mėnesiai nuo paraiškos užregistravimo dienos, jeigu taikoma tęstinio paramos teikimo procedūra;
II. PROJEKTŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KRITERIJAI IR ETAPAI
42. Bendrieji projektų atrankos kriterijai ir specifiniai BPD priemonių lygio atrankos kriterijai yra nustatyti BPD priede ir patvirtinti BPD priežiūros komiteto. Institucijos, rengdamos gaires pareiškėjams, gali tikslinti arba detalizuoti BPD priede išvardytus kriterijus, bet negali nustatyti naujų atrankos kriterijų nepritarus BPD priežiūros komitetui.
43. Projektų vertinimo ir atrankos kriterijai bei vertinimo lentelė dėl kiekvieno kvietimo teikti paraiškas yra pateikiami gairėse pareiškėjams. Vertinimo lentelėje nurodoma, kiek daugiausia balų skiriama už projekto atitiktį vienam ar kitam kriterijui. Nustatydama didžiausią balų skaičių, kurį projektas gali gauti už atitiktį tam tikram kriterijui, tarpinė institucija iš esmės apibrėžia kvietimo teikti paraiškas prioritetus. Tačiau rengiant vertinimo lentelę būtina užtikrinti, kad didžiausias galimybes laimėti turėtų projektai, geriausiai atitinkantys BPD strategiją ir atitinkamos srities Lietuvos ir ES strategiją.
44. Paraiškų ir projektų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų:
44.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija;
44.2. tinkamumo vertinimas, kuriuo metu nustatoma, ar projektas yra tinkamas suteikti paramą iš ES struktūrinių fondų;
45. Siekdamos užtikrinti vertinimo nuoseklumą, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos galėtų parengti ir patvirtinti metodines rekomendacijas vertintojams, kuriose būtų detaliai išdėstyta, kaip reikėtų taikyti kurį nors vertinimo ir atrankos kriterijų. Kita galima priemonė – sistemingi vertintojų susitikimai, seminarai, mokymai, kuriuose būtų diskutuojama apie vertinimo metodiką ir praktiką, aptariami praktiniai pavyzdžiai.
III. PARAIŠKŲ REGISTRAVIMAS
46. Paraiškos įgyvendinančiajai institucijai turi būti atsiųstos registruotu laišku, įteiktos pašto kurjerio arba įteiktos asmeniškai įgyvendinančiosios institucijos nurodytais adresais (kurie nurodomi gairėse pareiškėjams). Kartu su paraiška kompiuterinėje laikmenoje pateikiama elektroninė paraiškos versija. Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos.
47. Tarpinė institucija, atsižvelgdama į konkrečios BPD priemonės pobūdį ir pareiškėjų tikslines grupes, gali nustatyti kitą teikimo būdą, suderinusi jį su vadovaujančiąja institucija (tokiu atveju ši sąlyga aiškiai nurodoma gairėse pareiškėjams).
48. Kitais nei Taisyklių 46 ir 47 punktuose nurodytais būdais (pavyzdžiui, faksu ar elektroniniu paštu) išsiųstos arba kitais adresais įteiktos paraiškos nebus nagrinėjamos.
49. Pareiškėjas turi pateikti vieną paraiškos (įskaitant bendrąją ir specialiąją dalis bei priedus) originalą, ant kurio aiškiai nurodoma „Originalas“, ir vieną kopiją. Tarpinė institucija gali nustatyti ir didesnį reikalaujamų kopijų skaičių. Pareiškėjas privalo kartu su paraiška pateikti paraiškos versiją kompiuterinėje laikmenoje, jeigu tarpinė institucija nenustato kitaip.
50. Įgyvendinančiosios institucijos paskirtas darbuotojas gautą paraišką užregistruoja vadovaudamasis įgyvendinančiosios institucijos nustatyta vidaus tvarka ir įtraukia paraiškos duomenis į SFMIS. Paraiškai suteikiamas unikalus identifikacijos numeris.
51. Įteikusiam ar atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimą įrodantis raštas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks raštas gali būti išduodamas pateikimo metu.
52. Jei kvietimas teikti paraiškas skelbiamas pagal tęstinio paramos teikimo procedūrą, paraiškos priimamos iki dienos, nustatytos tarpinės institucijos atsižvelgiant į būtinybę iki 2006 m. gruodžio 31 d. įvertinti paraišką ir pasirašyti paramos sutartį. Visos paraiškos, gautos po nustatytos dienos, yra automatiškai atmetamos. Taikant ribotos trukmės paramos teikimo arba tiesioginio finansavimo skyrimo procedūrą, paraiškos turi būti gautos iki galutinės paraiškų priėmimo dienos ir valandos, nurodytos gairėse pareiškėjams. Vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos.
53. Užregistravusi paraišką, įgyvendinančioji institucija pradeda projekto bylą. Šioje byloje yra saugomi visi su paraiškos pateikimu, vertinimu, išlaidų tinkamumo finansuoti tikrinimu bei tvirtinimu ir lėšų išmokėjimu susiję duomenys bei dokumentai ir kita svarbi informacija, reikalinga projekto auditui atlikti. Ši byla yra nuolat atnaujinama atsižvelgiant į projekto vertinimo bei įgyvendinimo eigą ir projekto vykdytojo siunčiamas ataskaitas.
IV. PARAIŠKŲ VERTINIMO ORGANIZAVIMAS
54. Tarpinė institucija kartu su įgyvendinančiąja institucija nustato paraiškų vertinimo periodiškumą. Paraiškos gali būti vertinamos atskirai po vieną po jų registravimo dienos arba kartu, praėjus paskutinei paraiškų priėmimo dienai, kai įgyvendinančioji institucija užregistruoja visas laiku gautas paraiškas.
55. Įgyvendinančioji institucija atlieka paraiškų registravimo, administracinės atitikties vertinimo, tinkamumo, techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo procedūras. Įgyvendinančioji institucija, paskelbusi kvietimą teikti paraiškas, pagal pasitvirtintą paraiškų vertinimo vidaus tvarką paskiria už kiekvieną gautą paraišką atsakingus darbuotojus, kuriems pavedamos tam tikros projekto vertinimo, projekto vertinimo kontrolės, pareiškėjo informavimo ir kitos funkcijos. Atsakingi darbuotojai turi atlikti projekto administracinės atitikties ir tinkamumo vertinimą, kreiptis į pareiškėją prašydami papildomos informacijos ir dokumentų, įtraukti vertinimo duomenis į SFMIS arba registracijos žurnalą (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino), informuoti pareiškėją apie paramos suteikimą arba nesuteikimą ir kita. Atlikdama techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo procedūrą, įgyvendinančioji institucija gali pasitelkti nepriklausomų ekspertų. Pagal įgyvendinančiosios institucijos patvirtintą tvarką vertinimo metu pildomos vertinimo lentelės, sąrašai, žurnalai ir kiti dokumentai.
56. Įgyvendinančioji institucija turi teisę atmesti gautą paraišką, jeigu ji neatitinka administracinės atitikties ar projekto tinkamumo kriterijų. Jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti administracinės atitikties ar projekto tinkamumo, ji gali paprašyti pareiškėją per nustatytą laiką pateikti papildomų duomenų, dokumentų ir papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją. Jei pareiškėjui pateikus šią informaciją paraiška neatitinka administracinės atitikties ar projekto tinkamumo kriterijų, įgyvendinančioji institucija turi teisę paraišką atmesti. Įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai taip pat gali kreiptis į įvairias institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją ir projektą.
57. Jei vertinant paraišką yra pagrindo manyti, kad joje pateikta informacija nėra tiksli, įgyvendinančioji institucija gali organizuoti patikros vietoje atlikimą ir kreiptis į pareiškėją su atitinkamu prašymu. Prašyme dėl patikros atlikimo įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai suformuluoja užklausą dėl to, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti patikrinti. Projekto patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį turi būti atlikta patikra, nustato įgyvendinančioji institucija. Parengus patikros ataskaitą, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau.
58. Įgyvendinančioji institucija, vertinimo metu teikdama prašymus ir užklausas pareiškėjui bei kitoms institucijoms, informuodama apie priimtus sprendimus, naudoja standartizuotos formos dokumentus, jei jie numatyti SFMIS (įvairūs informaciniai laiškai, papildomos informacijos prašymai, vertinimo ataskaitos).
V. ADMINISTRACINĖS ATITIKTIES VERTINIMAS
59. Šiame vertinimo etape nustatoma, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija.
60. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė.
Administracinės atitikties vertinimo lentelės pavyzdys
| Paraiškos pristatymo data Paraiškos Nr. Paraišką priėmė
|
Pareiškėjo pavadinimas Partneris 1 Partneris 2 …
|
|||
|
|
|
Taip |
Ne |
|
| 1. |
Paraiška visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą ir yra pasirašyta pareiškėjo |
|
|
|
| 2. |
Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų bei kopijų skaičius |
|
|
|
| 3. |
Paraiška užpildyta lietuvių kalba |
|
|
|
| 4. |
Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo |
|
|
|
| 5. |
Pateiktas a priedas |
|
|
|
| 6. |
Pateiktas b priedas |
|
|
|
| 7. |
….. |
|
|
|
| VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta)
|
||||
|
|
|
|
|
|
Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelės pavyzdys
| Paraiškos pristatymo data Paraiškos Nr. Paraišką priėmė
|
Pareiškėjo pavadinimas Partneris 1 Partneris 2 … |
|||
|
|
|
Taip |
Ne |
|
| 1. |
Pareiškėjo ir partnerių vertinimas |
|
|
|
| 1.1. |
Pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus |
|
|
|
| 1.2. |
Pareiškėjo partneris atitinka nustatytus reikalavimus |
|
|
|
| 1.3. |
Pareiškėjas nepažeidžia valstybės pagalbos taisyklių (jeigu taikoma) |
|
|
|
| 2. |
Projekto veiklos tinkamumas finansuoti |
|
|
|
| 2.1. |
Projekto veikla atitinka BPD priemonės remiamas bei kvietime teikti paraiškas nurodytas veiklos sritis |
|
|
|
| 2.2. |
Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus |
|
|
|
| 2.3. |
Tikslinės grupės, kurioms skirta projekto veikla, atitinka nurodytąsias BPD priede |
|
|
|
| 3. |
Projekto atitiktis bendrojo finansavimo reikalavimams |
|
|
|
| 3.1. |
Pareiškėjo prašomos paramos suma neviršija didžiausios galimos pagal šį kvietimą paramos normos |
|
|
|
| 3.2. |
Pareiškėjo siūlomas bendrojo finansavimo šaltinis (pvz., pinigais, įnašu natūra) yra tinkamas |
|
|
|
| 3.3. |
Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimumą/ neviršija nustatyto maksimumo (jeigu taikoma) |
|
|
|
| 4. |
Prašomų kompensuoti projekto išlaidų tinkamumas finansuoti |
|
|
|
| 4.1. |
Projekto išlaidos atitinka BPD priemonės investicijų sričių kodus |
|
|
|
| 4.2. |
Paramos prašoma tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms
|
|
|
|
| 5. |
Projekto įgyvendinimo laikotarpio tinkamumas |
|
|
|
| 5.1. |
Projekto pradžios data atitinka gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus |
|
|
|
| 5.2. |
Projektą numatoma įgyvendinti iki gairėse pareiškėjams nurodytos vėliausios projekto įgyvendinimo pabaigos datos ir ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. |
|
|
|
| VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) |
||||
|
|
|
|
|
|
Projekto techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo lentelės pavyzdys
| Pareiškėjo Nr. Pareiškėjo pavadinimas Prašoma paramos suma
|
Projekto pavadinimas Projekto įgyvendinimo vieta Projekto trukmė
|
|||
|
|
|
Balas |
Nuoroda į paraiškos formą |
|
| 1. |
Pareiškėjo finansiniai ir veiklos vykdymo pajėgumai |
iš viso: 20 balų |
||
|
|
Kriterijai |
|
|
|
| 2. |
Projekto svarba (aktualumas) |
iš viso: 25 balai |
||
|
|
Kriterijai |
|
|
|
| 3. |
Projekto metodika |
iš viso: 20 balų |
||
|
|
Kriterijai |
|
|
|
| 4. |
Projekto tęstinumas (išliekamoji vertė) |
iš viso: 20 balų |
||
|
|
Kriterijai |
|
|
|
| 5. |
Projekto biudžeto ir išlaidų efektyvumas |
iš viso: 15 balų |
||
|
|
Kriterijai |
|
|
|
| Iš viso: |
100 balų |
|||
| VERTINTOJO REKOMENDACIJA |
||||
|
|
|
|
|
|
61. Tarpinė institucija gali papildyti ir patikslinti šią administracinės atitikties vertinimo lentelę, atsižvelgdama į konkretaus kvietimo teikti paraiškas sąlygas.
62. Jeigu įgyvendinančioji institucija, vertindama paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymi bent vieną atsakymą „ne“, ji pareiškėjui išsiunčia raštą, kuriame paprašo pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus ir nustato terminą, per kurį turi būti pateikta trūkstama informacija, jeigu jis nenurodytas gairėse pareiškėjams. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikia, įgyvendinančioji institucija atmeta paraišką.
63. Prieš priimdama sprendimą dėl paraiškos atmetimo, įgyvendinančioji institucija nustatyta vidaus tvarka atidžiai išnagrinėja neatitikimus ir papildomų duomenų bei dokumentų nepateikimo aplinkybes ir, tik galutinai įsitikinusi, kad atmetimas yra visiškai pagrįstas, o paraišką tikrinę darbuotojai nepažeidė nustatytų darbo procedūrų, priima sprendimą atmesti paraišką.
64. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, įgyvendinančioji institucija per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia pareiškėjui informacinį raštą apie paraiškos atmetimą. Parengtą raštą pasirašo įgyvendinančiosios institucijos įgaliotas asmuo.
65. Įgyvendinančioji institucija įtraukia administracinės atitikties patikrinimo rezultatus į SFMIS.
VI. TINKAMUMO GAUTI PARAMĄ VERTINIMAS
67. Šiame vertinimo etape įgyvendinančioji institucija nustato, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Vertinimą atlieka bent du įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai. Projektų tinkamumo gauti paramą reikalavimai yra šie:
67.4. projekto išlaidos arba jų dalis turi atitikti kompensuojamų išlaidų kriterijus pagal ES struktūrinių fondų ir nacionalines taisykles;
68. Pareiškėjų ir partnerių tinkamumas gauti paramą:
68.1. projektus dėl ES paramos skyrimo gali teikti įvairūs pareiškėjai, įskaitant valstybės ir kitas įmones, įstaigas ir organizacijas, taip pat (tam tikrais atvejais) fiziniai asmenys. Konkrečios pareiškėjų grupės, kurioms gali būti teikiama parama pagal kiekvieną priemonę, yra išvardijamos BPD priede;
68.2. tarpinė institucija konkrečiose gairėse pareiškėjams gali papildomai apriboti remtinų pareiškėjų grupę nustatydama, kad pagal konkretų kvietimą paraiškas gali teikti tik tam tikra ir aiškiai apibrėžta pareiškėjų dalis iš konkrečios BPD priemonės aprašyme nurodytų grupių;
68.4. pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais. Projekto partneriais gali būti valstybės, savivaldybių ir kitos įmonės, įstaigos bei organizacijos (tam tikrais atvejais – ir fiziniai asmenys), kurios dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Tinkamumo reikalavimus projekto partneriams nustato tarpinė institucija ir paskelbia gairėse pareiškėjams. Projekto partneriais gali būti tos įmonės, įstaigos ar organizacijos (tam tikrais atvejais – fiziniai asmenys), kurios gali būti ir pareiškėjai pagal BPD priemonę, kuriai teikiama parama. Rinkdamasis partnerius pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jų žinias, patirtį ir įgūdžius atitinkamame regione, ūkio sektoriuje, taip pat jų turimus išteklius, kurie galėtų būti panaudoti įgyvendinant projektą. Atsižvelgdama į konkrečios priemonės tikslus, tarpinė institucija gali nustatyti kitokius reikalavimus partneriams;
68.5. pareiškėjas ar projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu:
68.5.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto, jis likviduojamas arba yra bet kokioje kitoje panašioje situacijoje, numatytoje Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose;
68.5.2. nevykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
68.5.3. yra neįvykdęs su mokesčių mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu tai valstybės ir savivaldybių įmonės bei kitos biudžetinės įstaigos, mokestinių įsipareigojimų nevykdymo kriterijus turi būti vertinamas pareiškėjui nurodžius priežastį, dėl kurios šie įsipareigojimai negali būti įvykdyti, ir vadovaujančiajai, tarpinei ir įgyvendinančiajai institucijoms bendru sprendimu pritarus, kad šio konkretaus pareiškėjo minėtų įsipareigojimų neįvykdymas negali būti paraiškos atmetimo priežastis);
68.5.4. paraiškoje arba jos prieduose pateikė įgyvendinančiajai institucijai neteisingą informaciją;
68.5.5. pažeidė kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų;
69. Projekto veikla yra tinkama finansuoti, jeigu ji įgyvendinama tinkamoje remti teritorijoje, atitinka BPD priemonės, pagal kurią teikiama paraiška, veiklos sritis, nurodytas BPD priede ir atitinkamo kvietimo teikti paraiškas gairėse.
70. Projekto išlaidų atitiktis bendrojo finansavimo reikalavimams:
70.1. pagrindiniai projektų, kuriems skiriama ES parama, bendrojo finansavimo reikalavimai yra išvardyti Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 29 straipsnyje;
70.2. pagal Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento Nr. 1260/1999 29 straipsnį ES paramos viešojo sektoriaus projektui, kuris įgyvendinamas 1 tikslo regione, kartu gaunančiame ir Sanglaudos fondo paramą, apimtis gali siekti iki 80 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. Šis reglamentas taip pat nustato, kad paprastai viešosios infrastruktūros plėtros projektams skiriama ES struktūrinių fondų paramos apimtis turėtų būti ne mažesnė nei 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų;
70.3. jeigu parama skiriama duodantiems pajamų viešosios infrastruktūros plėtros projektams, ES paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek pajamų būtų galima pagrįstai tikėtis gauti iš panašaus pobūdžio investicijų (atsižvelgiant ir į bendrą makroekonominę aplinką) ir atitinkamai kokią projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalį šios pajamos galėtų padengti. Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999 taip pat nurodoma, kad, įvertinus numatomas projekto pajamas ir taip nustačius galutinį paramos dydį, bendrojo finansavimo dalis neturėtų padidėti;
70.4. apskaičiuojant projektų pajamas, Lietuvoje numatoma vadovautis Europos Komisijos parengtu dokumentu „Investicijų projektų išlaidų ir pelno analizės vadovas“ (angl. Guide to cost-benefit analysis of investment projects, 2002). Atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir vadovaujantis ES reikalavimais, vėliau numatoma parengti ir konkrečiais Lietuvos pavyzdžiais pagrįstas išlaidų ir pelno arba šiam būdui analogiško skaičiavimo metodines rekomendacijas;
70.5. visais atvejais Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamentas Nr. 1260/1999 numato, kad, skiriant paramą grynųjų pajamų duodantiems viešosios infrastruktūros plėtros projektams, ES paramos lyginamoji dalis 1 tikslo regione (kuris taip pat gauna ir Sanglaudos fondo paramą) gali siekti iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų;
70.6. atsižvelgiant į ES reikalavimus ir nacionalinius prioritetus, gairėse pareiškėjams turi būti apibrėžti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomas paramos konkretiems projektams dydis. Pareiškėjas šiais kriterijais vadovaujasi rengdamas projekto biudžetą. Tarpinė institucija gali diferencijuoti paramos dydį pagal skirtingas pareiškėjų grupes, pagal projekto tikslines grupes, pagal projekto veiklos sritis, pagal projekto įgyvendinimo vietą ir vadovaudamasi kitais kriterijais, kurie geriausiai atitinka BPD priemonės, pagal kurią skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, tikslus;
70.7. jeigu pagal BPD priemonę, pagal kurią skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, numatoma tiesioginė parama privatiems verslo subjektams, paramos dydis tiksliau apibrėžiamas valstybės pagalbos schemose. Teikiant valstybės pagalbą numatoma, kad valstybės pagalbos lėšų suma (tai yra ES parama kartu su bendruoju finansavimu) negalės viršyti ES reglamentų ir tarpinės institucijos, atsakingos už konkrečios valstybės pagalbos teikimą, nustatyto dydžio (kiekvienu atveju atsižvelgiant į konkretaus projekto pobūdį, pareiškėjo tipą, projekto tikslinę grupę, įgyvendinimo vietą ir kita);
70.8. tinkamumo vertinimo procedūros metu nustatoma, ar pareiškėjo prašoma paramos suma neviršija gairėse pareiškėjams nustatyto didžiausio galimo paramos dydžio. Tuo tarpu techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo metu įgyvendinančioji institucija papildomai įvertina projekto generuojamas pajamas ir nustačiusi, kad jos yra didesnės, nei tvirtinama paraiškoje, gali pasiūlyti skirti mažesnę paramos sumą;
70.9. projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia iš tarpinės institucijos biudžeto programos skiriamos lėšos, pareiškėjas privalo bendrai finansuoti iš savo turimų lėšų. Valstybės, savivaldybių arba biudžetinė įmonė, įstaiga ar organizacija projektą gali bendrai finansuoti iš įstaigos ar organizacijos valstybės biudžeto lėšų ir kitų šaltinių arba iš partnerių turimų lėšų ir jų paimtų paskolų. Nuosavų lėšų šaltinį pareiškėjas nurodo pildydamas paraiškos formą. Kvietimų teikti paraiškas sąlygose tarpinės institucijos turi numatyti skirti daugiau balų tiems projektams, kurie turi nuosavų lėšų šaltinį;
70.10. projektus, kuriems skiriama ES parama, taip pat galima bendrai finansuoti įnašu natūra. Įnašu natūra gali būti laikomas projekto metu naudojamas pareiškėjo arba projekto partnerių turtas, savanoriškas projekto darbuotojų darbas, už kurį nėra mokamas atlyginimas, ir panašiai. Nustatant įnašo natūra tinkamumą, taikomos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamento Nr. 448/2004, iš dalies pakeičiančio reglamentą Nr. 1685/2000 ir panaikinančio reglamentą Nr. 1145/2003 dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių, taisyklės (1 taisyklė). Tarpinė institucija kiekvienam kvietimui gali nustatyti griežtesnes bendrojo finansavimo sąlygas, pavyzdžiui, nenumatyti finansavimo įnašu natūra galimybės. Tarpinė institucija taip pat gali nustatyti tam tikrą didžiausią ar mažiausią paramos sumą, kurią gali skirti konkrečiam projektui, jeigu tokia sąlyga prisidėtų siekiant BPD priemonės, pagal kurią skelbiamas kvietimas, tikslų, padėtų efektyviau įsisavinti paramą ir panašiai.
71. Projekto išlaidų tinkamumas finansuoti:
71.1. iš paramos gali būti finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Šios išlaidos turi būti:
71.1.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių sąskaitose bei pagrįstos jas pateisinančių ir įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai viešieji pirkimai, – konkurso tvarka pasirinktų rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos, pateiktos projekto vykdytojui);
71.2. projekto išlaidos turi atitikti Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamente Nr. 438/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, nurodytas investicijų sritis bei BPD priemonės finansuotinų investicijų sričių kodus, kurie yra nurodyti BPD priede;
71.3. išlaidų tinkamumas finansuoti taip pat apibrėžiamas ir pagal išlaidų kategorijas: projekto valdymo išlaidos, prekių, paslaugų ir darbų pirkimo ir kitos;
71.4. pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas finansuoti, yra išdėstytos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004;
71.5. paprastai galioja principas, kad tinkamos finansuoti yra tos išlaidų kategorijos, kurių kompensuoti Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamentas Nr. 448/2004 nedraudžia. Pavyzdžiui, pagal šį reglamentą tinkamomis laikomos tokios išlaidos:
71.5.1. pagal taisyklę Nr. 1 – nekilnojamojo turto ar įrenginių, tiesiogiai susijusių su projekto veikla, nusidėvėjimo išlaidos (jeigu patenkinamos tam tikros reglamente nustatytos papildomos sąlygos);
71.5.2. pagal taisyklę Nr. 1 – įnašai natūra (jeigu patenkinamos tam tikros reglamente nustatytos papildomos sąlygos);
71.5.3. pagal taisyklę Nr. 1 – pridėtinės išlaidos, jeigu jos paremtos faktinėmis išlaidomis, susijusiomis su ES struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos įgyvendinimu, ir naudojant tinkamai pagrįstą metodą yra teisingai bei sąžiningai paskirstytos veiklai pro rata principu;
71.5.4. pagal taisyklę Nr. 3 – banko sąskaitų atidarymo ir tvarkymo mokesčiai, jeigu ES struktūrinių fondų bendrojo finansavimo sąlygos reikalauja, kad būtų atidaryta atskira sąskaita ar sąskaitos ES remiamam projektui įgyvendinti;
71.5.5. pagal taisyklę Nr. 3 – teisininkų atlygis už konsultacijas, mokesčiai notarams, techninės ar finansinės ekspertizės ir apskaitos ar audito išlaidos, jeigu jos yra tiesiogiai susijusios su ES remiamu projektu ir yra reikalingos jam įgyvendinti, arba apskaitos ar audito išlaidos, susijusios su vadovaujančiosios institucijos reikalavimais;
71.5.6. pagal taisyklę Nr. 3 – bankų arba kitų finansinių institucijų garantijų išlaidos, jeigu tokių garantijų reikalaujama pagal nacionalinius ar Europos Bendrijos teisės aktus arba paramą patvirtinantį sprendimą;
71.5.7. pagal taisyklę Nr. 4 – padėvėtų įrenginių pirkimo išlaidos, jeigu patenkinamos tam tikros reglamente nustatytos papildomos sąlygos;
71.5.8. pagal taisyklę Nr. 5 – neužstatytos žemės pirkimo išlaidos, jeigu patenkinamos tam tikros reglamente nustatytos papildomos sąlygos;
71.5.9. pagal taisyklę Nr. 6 – nekilnojamojo turto, tai yra jau pastatytų pastatų ir žemės, ant kurios jie pastatyti, pirkimo išlaidos, jeigu patenkinamos tam tikros reglamente nustatytos papildomos sąlygos;
71.5.10. pagal taisyklę Nr. 7 – PVM, kuris nėra grąžintinas galutiniam paramos gavėjui, gali būti pripažįstamas tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei patenkinamos tam tikros reglamente nustatytos papildomos sąlygos;
71.5.11. pagal taisyklę Nr. 10 – išlaidos, susijusios su lizingo veikla, jeigu patenkinamos tam tikros reglamente nustatytos papildomos sąlygos;
71.6. Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamentas Nr. 448/2004 taip pat apibrėžia tam tikras išlaidų kategorijas, kurios negali būti kompensuojamos naudojant ES struktūrinių fondų paramą:
71.6.1. pagal taisyklę Nr. 1 – išlaidos pagal subrangos sutartis, padidinančios veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, ir išlaidos pagal subrangos sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės (išskyrus tam tikrus reglamente nustatytus atvejus);
71.6.2. pagal taisyklę Nr. 3 – debeto palūkanos (išskyrus tuos atvejus, kai pagal atitinkamą valstybės pagalbos schemą teikiama subsidija įmonių prisiimtoms paskoloms dengti), finansinių operacijų išlaidos, komiso rinkliavos ir nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, bei kitos grynai finansinių sandorių išlaidos (išskyrus reglamente nustatytus atvejus, kai finansinių sandorių išlaidas kompensuoti yra leidžiama);
71.6.4. pagal taisyklę Nr. 7 – PVM, kurį paramos gavėjas gali susigrąžinti nepriklausomai nuo grąžinimo būdo;
71.7. vadovaudamasi Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamentu Nr. 448/2004, pagal kiekvieną konkretų kvietimą teikti paraiškas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas apibrėžia tarpinė institucija. Tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų kategorijos išvardijamos bei paaiškinamos gairėse pareiškėjams. Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos taip pat įrašomos paraiškos specialiojoje dalyje (arba šios dalies priede) pateikiamoje biudžeto lentelėje. Tarpinė institucija gali numatyti griežtesnius išlaidų tinkamumo finansuoti kriterijus nei apibrėžtieji Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004.
72. Tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos projekto įgyvendinimo metu. Data, nuo kurios projekto išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, gali būti nustatyta remiantis šiais kriterijais:
72.3. išlaidos, patirtos dar prieš pateikiant paraišką, jeigu jos yra tiesiogiai susijusios su projekto veikla;
72.4. Taisyklių 72.2 ir 72.3 punktuose nurodytais atvejais pareiškėjas turi atsižvelgti į tai, kad parama jo projektui gali būti neskirta ir jam gali tekti padengti visas patirtas išlaidas;
72.5. datą, nuo kurios projekto išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas nustato tarpinė institucija ir nurodo ją gairėse pareiškėjams;
72.6. ES struktūrinių fondų parama gali būti naudojama kompensuoti projekto išlaidoms, patirtoms iki projekto pabaigos. Pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas vėliausia projektų pabaigos data yra nustatoma gairėse pareiškėjams, o konkretaus projekto – sutartyje. Visi projektai, kuriems skiriama ES struktūrinių fondų parama, turi būti įgyvendinti ir paramos lėšos išmokėtos iki 2008 m. gruodžio 31 d.
VII. PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMO PROCEDŪRA
74. Tarpinė institucija gali papildyti ir patikslinti šią tinkamumo finansuoti vertinimo lentelę. Tinkamumo vertinimą atlieka ir lentelę pasirašo du įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai.
75. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo kriterijus ir bent vienas vertinimo atsakymas yra „ne“, siunčiamas raštas pareiškėjui su prašymu koreguoti paraišką per nustatytą terminą pagal pateiktas pastabas (jeigu trūkstama informacija nėra esminė ir paraišką galima pakoreguoti per laiką, kuris iš esmės neužtęstų vertinimo procedūros). Konkretų terminą, per kurį būtina pateikti koreguotą paraišką, nustato tarpinė institucija ir jį nurodo gairėse pareiškėjams. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama.
76. Prieš priimdami sprendimą atmesti paraišką, įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai išnagrinėja nustatytus neatitikimus ir papildomos informacijos, duomenų bei dokumentų nepateikimo aplinkybes ir įsitikinę, kad atmetimas yra pagrįstas, o paraišką tikrinę darbuotojai nepažeidė nustatytų darbo procedūrų, priima sprendimą atmesti paraišką. Apie priimtą sprendimą atmesti paraišką įgyvendinančioji institucija informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas išsiųsdama jam informacinį raštą.
77. Atsakingas įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas įtraukia tinkamumo patikrinimo rezultatus į SFMIS.
VIII. PROJEKTŲ TECHNINIO, FINANSINIO IR EKONOMINIO VERTINIMO PROCEDŪRA
79. Techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo etape įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais). Pagrindiniai vertinimo ir atrankos kriterijai yra išvardyti BPD ir BPD priede. Vertinimą atlieka bent du įgyvendinančiosios institucijos vertintojai.
80. Vertinti gali įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai arba įgyvendinančiosios institucijos paskirti nepriklausomi vertintojai. Nepriklausomi vertintojai gali būti skiriami, jeigu teikiami projektai yra sudėtingi ir reikalauja specifinių žinių. Nepriklausomus vertintojus pasirenka įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į jų kvalifikaciją bei patirtį, ir suderina su tarpine institucija. Prieš atlikdami vertinimą, nepriklausomi vertintojai pasirašo konfidencialumo ir nešališkumo deklaraciją.
82. Galutinė vertinimo lentelė pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas paskelbiama gairėse pareiškėjams. Vertinimo lentelės turinys kartu su visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija suderinamas su vadovaujančiąja institucija.
83. Kiekvieną projektą savarankiškai vertina du vertintojai. Vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma pateikti paaiškinimus ar papildymus. Pareiškėjas paaiškinimus ar papildymus turi pateikti per gairėse pareiškėjams nurodytą terminą.
84. Vertinant projekto biudžetą, atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios ir ar atitinka rinkos kainą. Įgyvendinančiosios institucijos gali parengti metodines rekomendacijas, kurios padėtų pareiškėjams pagrįsti numatomų projekto išlaidų efektyvumą bei atitiktį rinkos kainoms.
85. Vertintojai taip pat įvertina numatomas projekto pajamas ir nustatę, kad jos yra didesnės nei tvirtinama paraiškoje, gali pasiūlyti projektui skirti mažesnę nei prašomą paramos sumą.
IX. PARAIŠKŲ VERTINIMO ATASKAITOS PARENGIMAS IR TEIKIMAS TARPINEI INSTITUCIJAI
87. Įvertinusi paraiškas, įgyvendinančioji institucija parengia paraiškų vertinimo ataskaitą, kurią sudaro:
87.2. administracinės atitikties vertinimo rezultatų suvestinė (išskiriant šiame etape patvirtintas ir atmestas paraiškas, nurodant atmetimo priežastis);
87.3. tinkamumo finansuoti vertinimo rezultatų suvestinė (išskiriant šiame etape patvirtintas ir atmestas paraiškas, nurodant atmetimo priežastis);
87.4. techninio, finansinio bei ekonominio vertinimo rezultatų suvestinė, sudaryta eilės tvarka pagal surinktą balų skaičių, nurodant rekomenduojamą paramos sumą;
87.5. duomenų suvestinė apie skirtą pagal kvietimus teikti paraiškas lėšų sumą, kurios reiktų teikti paramai visiems tinkamiems finansuoti projektams, bei likusią lėšų sumą;
87.6. vertintojų užpildytos vertinimo lentelių kopijos, kuriose pateikiama informacija apie projekto paskirtį: projekto atitiktis BPD priemonei ir atitinkamiems ES bei nacionaliniams teisės aktams ir pagrindiniams strateginiams dokumentams, projekto rezultatai ir pasekmės, bendra projekto vertė ir prašomos paramos suma, projekto įvertinimas balais pagal kiekvieną iš vertinimo lentelės eilučių, išvados bei rekomendacijos ir siūloma projekto įgyvendinimui skirti paramos suma. Jei siūloma skirti paramos suma skiriasi nuo pareiškėjo prašomos paramos sumos, nurodomos paramos sumos sumažinimo priežastys;
88. Įgyvendinančioji institucija suteikia paraiškų vertinimo ataskaitai registracijos numerį ir teikia ją tarpinei institucijai. Tarpinei institucijai pareikalavus, kartu su vertinimo ataskaita gali būti teikiami ir šie dokumentai:
89. Paraiškų vertinimo ataskaitų rengimo reguliarumas priklauso nuo paramos skyrimo procedūros. Pagal tęstinio paramos teikimo procedūrą pateiktų naujų paraiškų vertinimo procedūra prasideda gavus paraišką ir sudaroma visų per tam tikrą laikotarpį nuo paskutinės vertinimo ataskaitos pateikimo tarpinei institucijai baigtų vertinti paraiškų vertinimo ataskaita. Šį laikotarpį iš anksto apibrėžia tarpinė institucija, atsižvelgdama į konkretaus kvietimo teikti paraiškas pobūdį, tikėtiną paraiškų skaičių, projektų atrankos komiteto posėdžių reguliarumą. Taikant tiesioginio finansavimo skyrimo ir ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą, parengiama visų pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas gautų paraiškų vertinimo ataskaita.
90. Atsakingas įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas įtraukia įgyvendinančiosios institucijos atlikto paraiškų vertinimo rezultatus į SFMIS.
IV. Projektų atranka ir tvirtinimas
I. PROJEKTŲ ATRANKOS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA
92. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo (iš savo biudžeto asignavimų lėšų, skirtų BPD priemonėms įgyvendinti) priima tarpinė institucija, vadovaudamasi projektų atrankos komiteto rekomendacijomis. Į finansuojamų projektų sąrašą gali būti įtraukti tik tie projektai, kuriuos rekomendavo finansuoti projektų atrankos komitetas, bet tarpinė institucija gali išimtiniais atvejais atsisakyti suteikti paramą atrankos komiteto rekomenduotam projektui, jei turi tam svarbių priežasčių. Apie tokį sprendimą, pagrįsdama jo priežastis, tarpinė institucija privalo informuoti projektų atrankos komitetą ir vadovaujančiąją instituciją.
93. Taisyklės nustato bendrus visoms tarpinėms institucijoms projektų atrankos ir tvirtinimo proceso principus. Tačiau tam tikri šio proceso elementai skirtingose tarpinėse institucijose gali skirtis priklausomai nuo konkrečios tarpinės institucijos struktūros, darbo procedūrų bei priemonės, pagal kurią teikiama parama, pobūdžio. Todėl kiekvienai tarpinei institucijai rekomenduojama parengti savo darbo reglamentą, kuriame būtų išdėstytos jos darbuotojų darbo procedūros, sprendimų dėl paramos suteikimo rengimo ir tvirtinimo tvarka. Projektų atrankos procedūra apima:
93.1. tarpinės institucijos gaunamos informacijos, susijusios su projektų vertinimu ir atranka, registravimą;
93.4. institucijų, įstaigų, organizacijų atstovų kvietimą dalyvauti projektų atrankos komiteto posėdyje;
94. Kiekvienas projektų atrankos komitetas pirmojo posėdžio metu taip pat pasitvirtina darbo reglamentą, kuriame vadovaujantis Taisyklėse išdėstytais principais nustatoma:
95. Projektų atrankos komitetų institucinė sudėtis ir reglamentai turi būti suderinti su vadovaujančiąja institucija.
96. Jeigu vadovaujančioji institucija turi pagrindo abejoti projektų atrankos komiteto, tarpinės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu, ji turi imtis atitinkamų priemonių, įskaitant numatytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse.
II. PROJEKTŲ ATRANKOS KOMITETŲ SUDARYMAS IR SUDĖTIES TVIRTINIMAS
97. Projektų atrankos komitetus sudaro tarpinė institucija, kuri taip pat organizuoja jų darbą, atlieka sekretoriato funkciją, pirmininkauja jų posėdžiams. Tarpinė institucija nustato (suderinusi su vadovaujančiąja institucija) projektų atrankos komitetų skaičių, jų institucinę sudėtį ir narių skaičių.
98. Projektų atrankos komitetai gali būti sudaromi:
99. Į projektų atrankos komitetų sudėtį įtraukiami ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, atstovai. Vadovaujančiosios institucijos atstovas taip pat kviečiamas dalyvauti kiekvieno atrankos komiteto darbe. Vadovaudamasi partnerystės principu, tarpinė institucija turi teisę kviesti socialinius-ekonominius ir regioninius partnerius dalyvauti projektų atrankos komitetų darbe ir prašyti teikti projektų atrankos komitetui išvadas ir rekomendacijas dėl atrankai pateiktų projektų.
100. Projektų atrankos komiteto posėdžiai vyksta pagal iš anksto tarpinės institucijos nustatytą tvarkaraštį. Nustatant šį tvarkaraštį, atsižvelgiama į paramos skyrimo procedūrą, planuojamą projektų srautą bei numatomą vertinimo procedūros trukmę. Prireikus, tarpinė institucija gali pakoreguoti projektų atrankos komiteto posėdžio tvarkaraštį arba sušaukti neeilinį komiteto posėdį.
III. PARTNERIŲ DALYVAVIMAS PROJEKTŲ ATRANKOS PROCESE
101. ES struktūrinių fondų parama turėtų prisidėti skatinant šalies socialinę ir ekonominę plėtrą, didinant ekonominę ir socialinę sanglaudą tarp skirtingų Lietuvos regionų. Konsultavimasis su įvairiais socialiniais-ekonominiais partneriais dėl tikėtino konkrečių projektų poveikio galėtų padėti projektų atrankos komitetui priimti tikslesnę rekomendaciją dėl paramos skyrimo, leistų papildomai šį sprendimą pagrįsti.
102. Tarpinė institucija yra atsakinga už ES ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų BPD priemonėms įgyvendinti, efektyvų panaudojimą, todėl partnerių nuomonė turi būti išklausyta ir įvertinta, tačiau jų nuomonė yra rekomendacinė. Prieš atsižvelgdama į socialinių-ekonominių partnerių pasiūlymus, tarpinė institucija turi įvertinti, ar partnerių pozicijai neturi įtakos galimas interesų konfliktas. Partneriai savo poziciją grindžia patirtimi ir interesais, tuo tarpu atranką atliekančių institucijų tikslas yra priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius visų Lietuvos gyventojų interesus ir prisidedančius siekiant BPD tikslų. Neleistina, kad parama būtų teikiama nekokybiškai parengtiems ir kriterijų neatitinkantiems projektams.
103. Tarpinė institucija ir projektų atrankos komitetas taip pat privalo užtikrinti, kad priimant sprendimus dėl paramos skyrimo nebūtų teikiamos nepagrįstos privilegijos tam tikrai interesų grupei. Atrankos procedūros privalo būti skaidrios, nešališkos ir atliktos laikantis viešumo principų (kartu atsižvelgiant į konfidencialumo reikalavimus), o tarpinės institucijos sprendimai turi būti nuoseklūs, argumentuoti, pagrįsti vertinimo ir projektų atrankos komiteto rekomendacijomis.
IV. PROJEKTŲ ATRANKOS KOMITETŲ DARBO TVARKA
104. Projektų atrankos komiteto posėdžiams pirmininkauja tarpinės institucijos atstovas, prieš tai sudaręs komiteto posėdžio darbotvarkę. Jis informuoja komiteto narius ir kviečiamus dalyvauti socialinius-ekonominius partnerius apie būsimą posėdį ne vėliau nei likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos. Visi posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas, sekretorius ir dalyvavę komiteto nariai.
105. Priimant sprendimus projektų atrankos komitete siekiama bendro sutarimo. Tačiau jeigu nuomonių suderinti nepavyksta, sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balso teisę gali turėti tik tarpinių institucijų ir kitų ministerijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, atstovai, joms pavaldžių institucijų bei įgyvendinančiųjų institucijų atstovai ir vadovaujančiosios institucijos atstovai. Regioniniu ir vietos lygiu numatoma pasiūlyti atstovauti Lietuvos savivaldybių asociacijai. Komiteto posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 balso teisę turinčių narių. Jei balsuojant balsai pasidalija po lygiai, lemiamas yra pirmininko balsas.
V. PROJEKTŲ ATRANKOS KOMITETO IŠVADOS
106. Projektų atrankos komitetas, apsvarstęs įgyvendinančiosios institucijos pateiktą ir posėdžio metu pristatytą vertinimo ataskaitą, socialinių-ekonominių partnerių pasiūlymus ir projektų atrankos komiteto narių argumentus bei kitą informaciją, susijusią su pateiktais atrinkti projektais, gali teikti tarpinei institucijai vieną iš šių išvadų:
106.2. rekomenduoti tarpinei institucijai neskirti paramos. Sprendimas neskirti paramos priimamas, jeigu projektas atitinka ne visus atrankos kriterijus, yra nekokybiškas arba jam skirti paramą netikslinga dėl kokių nors kitų projekto atrankos komiteto nustatytų priežasčių. Projekto atmetimo motyvai nurodomi projektų atrankos komiteto posėdžio protokole;
106.3. rekomenduoti tarpinei institucijai grąžinti projektą įgyvendinančiajai institucijai pakartotinai vertinti:
106.3.1. rekomenduoti įgyvendinančiajai institucijai pakartotinai įvertinti projektą, pateikdamas sprendimo motyvus ir nustatydamas pakartotinio vertinimo terminus. Tokiu atveju tarpinė institucija gražina paraišką įgyvendinančiajai institucijai, kuri informuoja pareiškėją apie atliekamą pakartotinį vertinimą ir užtikrina, kad būtų laikomasi vertinimo procedūrų terminų bei skaidrumo principų. Įgyvendinančioji institucija privalo iš naujo įvertinti paraišką, atsižvelgdama į projektų atrankos komiteto pastabas, ir per nurodytą laiką pateikti naują vertinimo ataskaitą. Pakartotinis vertinimas atliekamas laikantis Taisyklių nustatytos vertinimo tvarkos;
106.3.2. paprastai paraiška įvertinama ir sprendimas skirti paramą arba atmesti paraišką priimamas per nustatytą laiką (rekomenduojama per 3 mėnesius po galutinės paraiškos pateikimo dienos, jeigu taikoma ribotos trukmės paramos teikimo arba tiesioginio finansavimo skyrimo procedūra, arba per 3 mėnesius po paraiškos pateikimo dienos, jeigu taikoma tęstinio paramos teikimo procedūra). Tačiau jeigu projektų atrankos komitetas rekomenduoja iš naujo atlikti tam tikras vertinimo procedūras, sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek reikia šioms procedūroms atlikti ir galutiniam projektų atrankos komiteto sprendimui priimti (atrankos komiteto posėdžio protokole nurodoma, kiek dienų sprendimo priėmimo terminas yra pratęsiamas);
106.3.3. jeigu projektų atrankos komitetas rekomenduoja įgyvendinančiajai institucijai iš naujo įvertinti vieną ar kelias paraiškas, kurios buvo pateiktos pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą, tarpinė institucija, atsižvelgdama į tai, ar pagal pateiktas paraiškas bus išnaudota visa pagal šį kvietimą teikti paraiškas skirta lėšų suma, sprendžia, ar projektų atrankos komitetas turėtų nedelsdamas svarstyti kitas paraiškas, ar atidėti jų svarstymą tol, kol bus gautos pakartotinio vertinimo išvados;
106.4. atidėti rekomendaciją dėl paramos skyrimo iki kito projektų atrankos komiteto posėdžio. Taikant tęstinio paramos teikimo procedūrą, projektų atrankos komitetas, atsižvelgdamas į skirtus finansinius išteklius bei projekto svarbą, gali atidėti rekomendaciją dėl paramos pagal tam tikras paraiškas skyrimo arba neskyrimo, nurodydamas sprendimo motyvus (įgyvendinančiajai institucijai pavedama informuoti apie tai pareiškėją). Toks projektas svarstomas kitame projektų atrankos komiteto posėdyje. Projektų atrankos komitetas negali pakartotinai atidėti rekomendacijos dėl paramos skyrimo tam pačiam projektui;
106.5. rekomenduoti tarpinei institucijai, kaip panaudoti konkurso metu nepanaudotas lėšas:
106.5.1. jeigu taikant ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą ir sutarus dėl remtinų projektų sąrašo lieka lėšų, kurių galėtų užtekti vienam projektui paremti, tačiau yra mažiau, nei prašoma paraiškoje, pagal kurią nesuteikta parama, tačiau kurios įvertinimas aukščiausias, palyginti su likusiomis paraiškomis (kurioms nesuteikta parama), projektų atrankos komitetas gali įgalioti įgyvendinančiąją instituciją derėtis su pareiškėju dėl projekto biudžeto sumažinimo;
106.5.2. jeigu taikant ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą projektų, kuriems rekomenduota skirti paramą, paraiškose bendra prašoma paramos suma yra mažesnė už numatytąją skirti pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas, projektų atrankos komitetas apie tai informuoja tarpinę instituciją, kuri priima sprendimą dėl likusių lėšų panaudojimo. Tarpinės institucijos sprendimai gali būti tokie: skelbti papildomą kvietimą teikti paraiškas dėl tos pačios veiklos; perkelti likusias lėšas kitai tos pačios priemonės veiklai finansuoti; siūlyti Priežiūros komitetui apsvarstyti galimybę perskirstyti lėšas tarp to paties prioriteto priemonių.
VI. PROJEKTŲ ATRANKOS KOMITETO POSĖDŽIO PROTOKOLAS
107. Projektų atrankos komiteto rekomendacijos išdėstomos posėdžio protokole. Protokole nurodoma:
107.5. sąrašas paraiškų, pagal kurias rekomenduojama neskirti paramos (išdėstant sprendimo motyvus);
107.7. sąrašas paraiškų, dėl kurių sprendimo priėmimas atidedamas iki kito posėdžio (išdėstant sprendimo motyvus);
108. Prie posėdžio protokolo gali būti pridedami įvairūs priedai, pavyzdžiui, posėdyje nagrinėti dokumentai.
109. Tarpinės institucijos atsakingas darbuotojas įtraukia projektų atrankos komiteto sprendimus į paraiškos vertinimo ir atrankos rezultatų suvestinę (3 priedas) ir SFMIS arba registruoja registracijos žurnale, jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino.
110. Atrankos komiteto protokolo nutariamąją dalį, kurią sudaro teiktų svarstyti projektų sąrašas ir projektų atrankos komiteto rekomendacijos, posėdžiui pasibaigus, pasirašo visi posėdyje dalyvavusieji projektų atrankos komiteto nariai, projektų atrankos komiteto pirmininkas ir sekretorius. Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo dėstomoji dalis parengiama posėdžiui pasibaigus ir raštu suderinama su visais posėdyje dalyvavusiais projektų atrankos komiteto nariais. Projektų atrankos komiteto pirmininkas ir sekretorius pasirašo dėstomąją protokolo dalį suderinus ją su posėdyje dalyvavusiais projektų atrankos komiteto nariais.
VII. GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS
111. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima tarpinė institucija per kuo trumpesnį laiką po to, kai pasirašoma projektų atrankos komiteto protokolo nutariamoji dalis. Priimdama sprendimą dėl paramos skyrimo, tarpinė institucija turi atsižvelgti į projektų atrankos komiteto sprendimus ir rekomendacijas. Tarpinės institucijos sprendimo kopija teikiama vadovaujančiajai institucijai. Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos skyrimo priėmęs asmuo sprendimą dėl paramos skyrimo patvirtina parašu kiekvienos paraiškos vertinimo ir atrankos suvestinėje (3 priedas).
112. Tarpinės institucijos sprendimas tvirtinamas institucijos, atliekančios tarpinės institucijas funkcijas, vadovo arba jo įgalioto atstovo įsakymu arba potvarkiu. Sprendime nurodoma:
113. Apie sprendimą tarpinė institucija informuoja įgyvendinančiąją instituciją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Su pareiškėjais, kurių įgyvendinamiems projektams nuspręsta skirti paramą, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos sudaro sutartis. Jeigu projekto nuspręsta neremti, įgyvendinančioji institucija tokiam pareiškėjui siunčia raštą su paaiškinimais per 10 darbo dienų, kai ji gauna ir užregistruoja tarpinės institucijos sprendimą.
114. Tarpinės institucijos sprendimą atsakingas darbuotojas įtraukia į SFMIS arba registruoja registracijos žurnale, jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino.
VIII. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS
116. Tada, kai įgyvendinančioji institucija gauna ir užregistruoja tarpinės institucijos sprendimą suteikti paramą, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčiamas raštas, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą ir, jei sutartis yra trišalė, pridedama tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijų pasirašyta sutartis, o, jei sutartis yra dvišalė, pridedama įgyvendinančiosios institucijos pasirašyta sutartis, parengta pagal pavyzdinę paramos teikimo sutarties formą (2 priedas), ir pateikiama kita svarbi informacija.
117. Pareiškėjui per rašte nustatytą pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą nepasirašius sutarties projekto, pasiūlymas pasirašyti sutartį netenka galios ir parama projektui nesuteikiama. Pasibaigus pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminui, jei sutartis nebuvo pasirašyta, įgyvendinančioji institucija išsiunčia pareiškėjui raštą apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo termino pabaigą ir informuoja pareiškėją, kad jis nebeteko galimybės gauti paramą.
118. Pareiškėjas, negalėdamas pasirašyti sutarties per pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, turi teisę per nustatytą terminą pasirašyti sutartį pateikti įgyvendinančiajai institucijai motyvuotą prašymą nustatyti kitą terminą sutarčiai pasirašyti. Jeigu nustatoma, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo pasirašyti sutarties per pasiūlyme pasirašyti sutartį galiojimo terminą, yra svarbios, įgyvendinančioji institucija, gavusi tarpinės institucijos sutikimą, gali nustatyti naują terminą sutarčiai pasirašyti, tačiau tik tuomet, jei terminas buvo praleistas ne daugiau kaip 1 mėnesį.
119. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą sutarties nepasirašo, įgyvendinančioji institucija apie tai informuoja tarpinę instituciją, kuri priima sprendimą neskirti paramos. Tokiu atveju įgyvendinančioji institucija siūlo tarpinei institucijai paskirti pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas nepanaudotas lėšas eilės tvarka geriausiai įvertintiems projektams arba skirti likusias lėšas pagal kitą kvietimą teikti paraiškas teikiamiems projektams.
120. Su pareiškėju, kuriam skirta parama, sudaroma sutartis. Sutartį pasirašo įgyvendinančiosios institucijos įgaliotas atstovas, tarpinės institucijos įgaliotas atstovas (netaikoma, jei sutartis dvišalė) bei pareiškėjas. Su pareiškėju sudarius sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. Jei sutartis yra trišalė, ji sudaroma 3 egzemplioriais, o jei sutartis yra dvišalė, ji sudaroma
2 egzemplioriais, kurie turi vienodą juridinę galią. Sutartyje privaloma nurodyti:
120.1. galimą didžiausią skiriamos paramos sumą (tai yra suma, kuri gali būti išmokėta projekto vykdytojui, jeigu jis įvykdys visus savo įsipareigojimus ir tinkamai atsiskaitys už gautą paramą);
120.7. projekto vykdytojas tarpinės institucijos naudai privalo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti įgyvendinant projektą buvo naudota parama, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimos rizikos atvejų, nuo kurių draudžia projekto vykdytojo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 5 metus nuo turto įsigijimo vertės;
120.9. taisykles, kurių pareiškėjas turi laikytis, jei projekte numatomi viešieji pirkimai (jei taikoma);
120.11. reikalavimus dėl projekto įgyvendinimo dokumentų pateikimo paramą administruojančioms institucijoms ir jų saugojimo;
121. Tarpinė institucija gali įgalioti įgyvendinančiąją instituciją sudaryti su pareiškėjais dvišales paramos teikimo sutartis dėl tų projektų, kurie yra rekomenduoti projektų atrankos komiteto ir kurių finansavimas patvirtintas tarpinės institucijos sprendimu. Tokiu atveju tarpinė institucija turi informuoti vadovaujančiąją instituciją, kokiu teisiniu pagrindu, kokiam laikui ir dėl kokios sumos suteikiami įgaliojimai.
122. Įgyvendinančioji institucija įtraukia informaciją apie sudarytas sutartis į SFMIS arba registruoja registracijos žurnale, jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino.
V. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
124. Pareiškėjai turi teisę apskųsti įgyvendinančiosios, tarpinės ir vadovaujančiosios institucijų sprendimus.
125. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimą atmesti paraišką pareiškėjas gali apskųsti tarpinei institucijai raštu per 10 darbo dienų po to, kai jam registruotu laišku buvo išsiųstas informacinis raštas apie atmetimą.
126. Tarpinė institucija, gavusi pareiškėjo skundą dėl paraiškos atmetimo, per 20 darbo dienų (nuo jo gavimo ir užregistravimo dienos) privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir įvertinti jų pagrįstumą, atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentaciją. Jei tarpinė institucija nusprendžia, kad įgyvendinančiosios institucijos veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ji apie tai informuoja pareiškėją. Jei tarpinė institucija nusprendžia, kad įgyvendinančioji institucija nepagrįstai atmetė paraišką, ji gali rekomenduoti jai pakartoti vertinimo procedūrą. Tokiu atveju tarpinė institucija nustato terminą, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota, ir paveda įgyvendinančiajai institucijai apie tai per 10 darbo dienų informuoti pareiškėją.
127. Tarpinės institucijos sprendimą neskirti paramos projektui įgyvendinti pareiškėjas gali apskųsti vadovaujančiajai institucijai per 10 darbo dienų po to, kai jam registruotu laišku buvo išsiųstas informacinis raštas. Vadovaujančioji institucija pareiškėjo skundą apsvarsto per 20 darbo dienų nuo jo gavimo ir užregistravimo dienos. Nusprendusi, kad skundas pagrįstas, vadovaujančioji institucija rekomenduoja tarpinei ir įgyvendinančiajai institucijoms pakartoti vertinimo procedūrą ir apie tai per 10 darbo dienų informuoti pareiškėją, kad jo paraiška bus dar kartą vertinama. Nusprendusi, kad skundas yra nepagrįstas, vadovaujančioji institucija informuoja apie tai pareiškėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos, pateikdama sprendimo motyvus.
128. Vadovaujančioji institucija skundams nagrinėti gali sudaryti nepriklausomą skundų nagrinėjimo komisiją.
129. Dėl įgyvendinančiosios, tarpinės ir vadovaujančiosios institucijų sprendimų pareiškėjas taip pat gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
VI. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO TVARKA
I. MOKĖJIMO PRAŠYMŲ IR MOKĖJIMO PARAIŠKŲ TEIKIMAS IR TVIRTINIMAS
131. Projektai, kuriems įgyvendinti tarpinė institucija nusprendė suteikti finansinę paramą, yra finansuojami iš specialiųjų valstybės biudžeto ES struktūrinių fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti. Lėšas projekto vykdytojui iš minėtų programų perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais Valstybės iždo sąskaitos valdymą. Projekto vykdytojas privalo atsidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms.
132. Už mokėjimo prašymų tikrinimą, visų išlaidas pateisinančių ir įrodančių dokumentų tikrinimą bei išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija.
133. Projekto vykdytojas teikia įgyvendinančiajai institucijai vadovaujančiosios institucijos nustatytos ir patvirtintos formos avansinio (jei taikomas), tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymus (4 priedas). Tarpinė institucija pagal poreikį gali papildyti mokėjimo prašymo formą.
134. Mokėjimo prašymus projekto vykdytojas turi teikti įgyvendinančiajai institucijai nuo sutartyje nustatytos projekto pradžios datos iki galutinio mokėjimo prašymų pateikimo termino, kuris negali būti vėlesnis už sutartyje nustatytą projekto pabaigos datą. Mokėjimo prašymas, pateiktas iki sutartyje nustatytų projekto pradžios arba po projekto pabaigos datų, negali būti patenkintas. Jeigu projekto vykdytojas dėl rimtų priežasčių nori pratęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą, jis ne vėliau kaip iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos turi pateikti įgyvendinančiajai institucijai prašymą pakeisti paramos sutartį, pratęsiant galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminus. Mokėjimo prašymų, pateiktų pasibaigus nustatytiems terminams (išskyrus force majeure aplinkybes), įgyvendinančioji institucija nepriima ir nesvarsto. Sprendimą dėl pateikto galutinio mokėjimo prašymo termino pratęsimo priima tarpinė institucija, jei sutartis yra trišalė, arba įgyvendinančioji institucija, jei sutartis yra dvišalė, atsižvelgdama į projekto vykdytojo prašyme patęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą išdėstytus argumentus. Galutinio mokėjimo prašymo terminas negali būti pratęstas ilgiau negu 6 mėnesiams. Įgyvendinančioji institucija, įvertinusi finansuojamos veiklos pobūdį ir jos įgyvendinimo planą bei suderinusi su tarpine institucija, nustato mokėjimo prašymų teikimo periodiškumą. Įgyvendinančioji institucija, pasirinkdama mokėjimo prašymų teikimo periodiškumą, turi užtikrinti kuo greitesnį paramos lėšų įsisavinimą. Jei mokėjimo prašymai teikiami rečiau nei kas 3 mėnesiai, projekto vykdytojas kas 3 mėnesius privalo teikti įgyvendinančiai institucijai projekto įgyvendinimo ataskaitą (10 priedas). Mokėjimo prašymų teikimo periodiškumas, avansinio ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminai nustatomi sutartyje.
135. Kartu su tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia šiuos priedus: ataskaitinio laikotarpio išlaidas pateisinančių bei įrodančių dokumentų kopijas ir originalaus. Ataskaitinio laikotarpio išlaidas pateisinantys dokumentai gali būti rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo–priėmimo aktai, darbuotojų laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.
136. Kartu su tarpinio mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia įgyvendinančiajai institucijai tarpinės institucijos nustatytos formos projekto įgyvendinimo ataskaitą, kurioje turi būti pateikta informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įgyvendintą veiklą ir apie pažangą siekiant projekto tikslų.
137. Kartu su galutinio mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia įgyvendinančiajai institucijai tarpinės institucijos nustatytos formos galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą dėl paramos lėšų panaudojimo. Audito išvados forma pateikiama taisyklių 5 priede.
138. Tarpiniame ir galutiniame mokėjimo prašymuose projekto vykdytojas privalo deklaruoti visas patirtas tinkamas finansuoti išlaidas nuo projekto įgyvendinimo pradžios, atskirai nurodydamas pagal ankstesnius mokėjimo prašymus apmokėtų išlaidų sumą (įskaitant avansu gautą lėšų sumą), pagal teikiamą mokėjimo prašymą prašomą apmokėti sumą bei likusią apmokėti sumą pagal paramos sutartį ir atskirai nurodyti finansavimo šaltinius. Projekto vykdytojas mokėjimo prašyme taip pat nurodo pagal ankstesnius mokėjimo prašymus išmokėtų lėšų sumą. Jeigu sutartyje numatyta, kad projekto vykdytojas projekto dalį finansuoja iš nuosavų lėšų įnašu pinigais, kiekviename mokėjimo prašyme deklaruota tinkamų finansuoti išlaidų suma kompensuojama dalimis taip, kad būtų išlaikytas sutartyje nustatytas paramos ir nuosavų lėšų santykis.
139. Gavusi mokėjimo prašymą, įgyvendinančioji institucija jį registruoja SFMIS arba registracijos žurnale (6 priedas), jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino. Kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną įgyvendinančioji institucija išspausdina iš SFMIS arba registracijos žurnalo (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) per tą mėnesį gautų mokėjimo prašymų ataskaitą.
140. Gavusi mokėjimo prašymą, įgyvendinančioji institucija privalo patikrinti, ar mokėjimo prašymas:
141. Pagal BPD antrojo prioriteto priemones įgyvendinamiems projektams atitinkamos tarpinės institucijos, suderinusios su vadovaujančiąja institucija, gali nustatyti tvarką, pagal kurią projekto vykdytojas kartu su mokėjimo prašymu teiktų ne visus išlaidas pateisinančius ir įrodančius dokumentus.
142. Jeigu nors vieną iš Taisyklių 140.2–140.5 punktuose pateiktų tikrinimo elementų įgyvendinančioji institucija įvertina neigiamai, ji paprašo projekto vykdytojo per 10 darbo dienų pateikti trūkstamą informaciją. Jei projekto vykdytojas per įgyvendinančiosios institucijos nustatytą terminą nepateikia trūkstamos informacijos, įgyvendinančioji institucija mokėjimo prašymą atmeta, nurodydama atmetimo priežastis. Pašalinęs nurodytus neatitikimus, projekto vykdytojas mokėjimo prašymą gali pateikti pakartotinai.
143. Jeigu visus iš Taisyklių 140 punkte pateiktų tikrinimo elementų įgyvendinančioji institucija įvertina teigiamai, mokėjimo prašymas laikomas priimtu ir perduodamas mokėjimo prašymą tikrinti įgaliotiems įgyvendinančiosios institucijos darbuotojams.
144. Įgyvendinančioji institucija vertina mokėjimo prašyme nurodomų patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti ir pateikia paraišką tarpinei institucijai per 30 arba 60 kalendorinių dienų nuo priimto mokėjimo prašymo užregistravimo datos priklausomai nuo projektui taikomo mokėjimo būdo, kaip nurodyta Taisyklių 167, 168 ir 169 punktuose. Jeigu įgyvendinančioji institucija negali įvertinti patirtų išlaidų dėl pateiktos ne visos informacijos, pavyzdžiui, pridėti ne visi patirtas išlaidas pateisinantys ir įrodantys dokumentai, ir/arba išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina patikra projekto įgyvendinimo vietoje, įgyvendinančioji institucija paprašo projekto vykdytojo pateikti trūkstamą informaciją ir/arba atlieka patikrą vietoje arba kompensuoja tik išlaidas pateisinančiais ir įrodančiais dokumentais pagrįstų tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Likusi išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai įgyvendinančioji institucija informuoja projekto vykdytoją. Jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidas pateisinantys ir įrodantys dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti projekto vykdytojui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamus išlaidas pateisinančius ir įrodančius dokumentus.
145. Mokėjimo prašymą tikrina du įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai, iš kurių vienas pildo mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo lapą (7 priedas), kuriame nurodoma:
146. Įgyvendinančioji institucija prireikus gali papildyti pavyzdinę mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo lapo formą.
147. Kitas įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas patikrina mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo lape įrašytą informaciją, pasirašo ir perduoda jį mokėjimo prašymus įgaliotam tvirtinti įgyvendinančiosios institucijos darbuotojui.
148. Įgyvendinančioji institucija patikrina išlaidas pateisinančių ir įrodančių dokumentų kopijų atitiktį originalams ir kartu su mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo lapu išlaidas šių dokumentų kopijas sega į projekto bylą. Dokumentų originalus įgyvendinančioji institucija turi pažymėti įgyvendinančiosios institucijos žyma ir grąžinti projekto vykdytojui.
149. Mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo rezultatus ir datas įgyvendinančioji institucija įtraukia į SFMIS arba registruoja registracijos žurnale, jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino.
150. Remdamasi patvirtintų mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo lapu ir SFMIS arba registracijos žurnalo (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) duomenimis, įgyvendinančioji institucija rengia paraišką tarpinei institucijai dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui (8 priedas) (toliau vadinama – paraiška tarpinei institucijai). Dėl tinkamų kompensuoti išlaidų pildoma paraiška tarpinei institucijai pagal kiekvieną specialiąją tarpinės institucijos biudžeto programą, skirtą BPD priemonėms įgyvendinti: ES struktūrinio fondo ir bendrojo finansavimo programoms, išlaikant pagal kiekvieną mokėjimo prašymą sutartyje nustatytą ES ir bendrojo finansavimo proporciją.
151. PVM išlaidos, tinkamos kompensuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, įtraukiamos į bendras projekto tinkamas išlaidas ir finansuojamos iš specialiųjų valstybės biudžeto ES struktūrinių fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti. PVM išlaidas, netinkamas finansuoti iš ES struktūrinių fondų, tarpinė institucija gali apmokėti iš tarpinės institucijos biudžeto specialiosios PVM ES struktūrinių fondų paramos lėšoms ir bendrojo finansavimo lėšoms programos. Dėl tokių PVM išlaidų įgyvendinančioji institucija pildo paraišką tarpinei institucijai pagal tarpinės institucijos biudžeto specialiąją PVM ES struktūrinių fondų paramos lėšoms ir bendrojo finansavimo lėšoms programą. Gali būti kompensuojama tik iš paramos lėšų sumokėta PVM išlaidų dalis, todėl netinkamos kompensuoti iš ES struktūrinių fondų PVM išlaidos kompensuojamos iš tarpinės institucijos biudžeto specialiosios PVM ES struktūrinių fondų paramos lėšoms ir bendrojo finansavimo lėšoms programos proporcingai sutartyje nustatytam paramos lėšų ir pareiškėjo nuosavų lėšų santykiui.
152. Paraišką tarpinei institucijai rengiančiam įgyvendinančiosios institucijos darbuotojui įtraukus duomenis apie mokėtinas projekto vykdytojui sumas ir kitus paraiškos tarpinei institucijai rekvizitus į SFMIS arba į registracijos žurnalą (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino), kitas įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas, turintis paraiškų tarpinei institucijai tikrinimo ir registravimo teisę, patikrina duomenis SFMIS arba registracijos žurnale ir mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo lape ir, jei duomenys sutampa, išspausdina du paraiškos tarpinei institucijai egzempliorius. Paraiškos tarpinei institucijai egzemplioriai patikrinami ir pasirašomi įgyvendinančios institucijos darbuotojo, įgalioto pasirašyti paraiškas tarpinei institucijai, ir perduodami tvirtinti įgyvendinančiosios institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.
153. Įgyvendinančiosios institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinus išspausdintą paraišką tarpinei institucijai, vienas egzempliorius paliekamas įgyvendinančiajai institucijai, o kitas, patvirtintas įgyvendinančiosios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu, siunčiamas tarpinei institucijai.
154. Paraišką tarpinei institucijai parengęs asmuo ant projekto vykdytojo pateikto mokėjimo prašymo užrašo paraiškos tarpinei institucijai numerį, registracijos datą ir pasirašo.
155. Tarpinė institucija gauna įgyvendinančiosios institucijos parengtas išspausdintą ir elektroninę paraiškos tarpinei institucijai versijas. Elektroninę paraiškos tarpinei institucijai versiją tarpinė institucija gauna per SFMIS.
156. Tarpinė institucija tikrina gautos paraiškos tarpinei institucijai atitiktį jos turinio reikalavimams, taip pat BPD priemonės biudžeto limitų ir specialiųjų valstybės biudžeto ES struktūrinių fondų paramos lėšų programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti, sąmatų reikalavimams ir atlieka atrankinę išlaidas pateisinančių ir įrodančių dokumentų kontrolę. Tarpinė institucija nustato atrankinės mokėjimo prašymų kontrolės, kurios metu būtų patikrinama mokėjimo prašymų ir kartu teikiamų išlaidas pateisinančių ir įrodančių dokumentų dalis, tvarką.
157. Tarpinė institucija turi patikrinti ir patvirtinti gautą tinkamai parengtą paraišką tarpinei institucijai ir parengti bei pateikti mokėjimo paraišką Valstybės iždui per 5 darbo dienas nuo tinkamos paraiškos tarpinei institucijai gavimo užregistravimo dienos.
158. Tarpinės institucijos administracijos padalinio, atsakingo už ES struktūrinių fondų administravimą (toliau vadinama – atsakingas padalinys), darbuotojas, atsakingas už paraiškų tarpinei institucijai tikrinimą, gavęs paraišką tarpinei institucijai, užregistruoja ją SFMIS arba registravimo žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino), suteikia jai eilės numerį ir ją tikrina.
159. Tikrinimo metu paraišką tarpinei institucijai tikrinantis tarpinės institucijos darbuotojas pildo paraiškos tarpinei institucijai tikrinimo ir tvirtinimo lapą (6 priedas), kuriame nurodo, ar:
159.4. neviršytos metinės BPD priemonės ir valstybės biudžeto specialiųjų programų asignavimų sumos;
160. Paraiškos tarpinei institucijai tikrinimo ir tvirtinimo lapą pasirašo tikrinimą atlikęs darbuotojas ir tarpinės institucijos atsakingo padalinio vadovas.
161. Netinkamai parengtą paraišką tarpinei institucijai tarpinė institucija grąžina įgyvendinančiajai institucijai, nurodydama grąžinimo priežastis. Tokiu atveju įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į tarpinės institucijos pastabas, parengia ir pateikia naują paraišką tarpinei institucijai. Pakartotinai pateiktą paraišką tarpinei institucijai tarpinė institucija registruoja SFMIS arba registravimo žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino), suteikdama jai eilės numerį pagal eilę.
162. Tarpinės institucijos atsakingo padalinio paraiškas tikrinti įgaliotam darbuotojui nustačius, kad paraišką tarpinei institucijai galima apmokėti, ir atsakingo padalinio vadovui ją patvirtinus, paraiška tarpinei institucijai kartu su jos tikrinimo ir tvirtinimo lapu perduodama tarpinės institucijos administraciniam padaliniui, atsakingam už mokėjimo paraiškų Valstybės iždui teikimą VBAM sistemoje, o atsakingo padalinio darbuotojas, atsakingas už duomenų iš SFMIS eksportavimą į VBAM sistemą, darbo dienos pabaigoje duomenis apie mokėtinas sumas iš SFMIS eksportuoja į VBAM sistemą ir iš SFMIS išspausdina eksporto ataskaitą.
163. Tarpinės institucijos administracijos padalinys, atsakingas už mokėjimo paraiškų Valstybės iždui teikimą VBAM sistemoje, gavęs išspausdintą paraišką tarpinei institucijai bei jos tikrinimo ir tvirtinimo lapą, patikrina, ar neviršyti atitinkami valstybės biudžeto specialiųjų programų asignavimai, ar parašai ant paraiškos tarpinei institucijai bei tikrinimo ir tvirtinimo lapo atitinka ją pasirašyti įgaliotų asmenų parašų pavyzdžius ir, vadovaudamasis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš Valstybės iždo sąskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-032 (Žin., 2000, Nr. 62-1976; 2004, Nr. 17-513), nuostatomis, paraiškos tarpinei institucijai ir jos tikrinimo ir tvirtinimo lapų pagrindu parengia mokėjimo paraišką Valstybės iždui. Mokėjimo paraiškos Valstybės iždui stulpelyje „mokėjimo dokumentas“ turi būti nurodytas projekto, kuriam prašoma pervesti lėšas, SFMIS identifikacijos numeris, papildytas mokėjimo prašymo numeriu. Atsakingas administracijos padalinio, atsakingo už mokėjimo paraiškų Valstybės iždui teikimą VBAM sistemoje, darbuotojas importuoja duomenis apie mokėtinas sumas į VBAM sistemą. Jeigu SFMIS naudojimas nėra patvirtintas, duomenis apie mokėtinas sumas tarpinės institucijos administracijos padalinys, atsakingas už mokėjimo paraiškų Valstybės iždui teikimą VBAM sistemoje, remdamasis paraiškomis tarpinei institucijai, įtraukia į VBAM sistemą rankiniu būdu. Mokėjimo paraišką Valstybės iždui pasirašo tarpinės institucijos už mokėjimo paraiškų Valstybės iždui teikimą VBAM sistemoje atsakingo administracinio padalinio vadovas ir tarpinės institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Tarpinės institucijos už mokėjimo paraiškų Valstybės iždui teikimą VBAM sistemoje atsakingas administracinis padalinys teikia atsakingam padaliniui VBAM sistemos importo rezultatų ataskaitą.
II. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BŪDAI
165. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: kompensavimo (su avanso mokėjimu ar be jo) ir nuolatinio sąskaitų apmokėjimo.
166. Projekto išlaidų apmokėjimo būdus tarpinė ir įgyvendinančioji institucijos nustato atsižvelgdamos į šiame skirsnyje nustatytus kriterijus.
167. Privačių juridinių ir fizinių asmenų bei viešųjų juridinių asmenų, kuriems netaikomos valstybės pagalbos taisyklės ir kurie pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, bei kitų viešųjų juridinių asmenų projektams, kurių daugiau kaip 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų (įnašas pinigais), turi būti taikomas kompensavimo be avanso mokėjimo būdas:
167.1. projekto vykdytojas pradeda veiklą iš savo lėšų ir teikia įgyvendinančiajai institucijai mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidas pateisinančius ir įrodančius dokumentus;
167.2. įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Taisyklių 139–154 punktais, per 60 kalendorinių dienų nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą ir teikia paraišką tarpinei institucijai. Paraiškoje tarpinei institucijai nurodytą lėšų sumą įgyvendinančioji institucija registruoja SFMIS arba registracijos žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) kaip deklaruotinas Europos Komisijai išlaidas;
167.3. tarpinė institucija, vadovaudamasi Taisyklių 155–163 punktais, tikrina ir tvirtina paraišką tarpinei institucijai, jos pagrindu rengia ir teikia mokėjimo paraišką Valstybės iždui apmokėti. Patvirtintose paraiškose tarpinei institucijai nurodytą tinkamų finansuoti išlaidų sumą tarpinė institucija registruoja SFMIS arba registracijos žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) kaip deklaruotinų Europos Komisijai išlaidų sumą.
167.4. Projekto įgyvendinimo išlaidos kompensuojamos pagal projekto vykdytojo teikiamus mokėjimo prašymus iki 95 proc. projektui įgyvendinti skirtos paramos lėšų sumos. Likusi suma kompensuojama tik tada, kai projekto vykdytojas pateikia galutinį mokėjimo prašymą, galutinę projekto ataskaitą ir audito išvadą. Paraiškoje tarpinei institucijai nurodytą tinkamų kompensuoti išlaidų sumą įgyvendinančioji institucija registruoja SFMIS arba registracijos žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) kaip deklaruotinas Europos Komisijai išlaidas.
168. Viešųjų juridinių asmenų projektams, kuriems įgyvendinti projekto vykdytojas organizuoja daug paslaugų/prekių pirkimų už nedideles sumas arba neorganizuoja viešųjų pirkimų ir kurių mažiau nei 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų projekto vykdytojas finansuoja iš nuosavų lėšų (įnašas pinigais), turi būti taikomas kompensavimo būdas su avanso mokėjimu:
168.1. avanso dydis projekto vykdytojui gali siekti iki 20 proc. paramos sumos. Avanso dydis nustatomas tokia tvarka:
168.1.1. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų (partnerių, skolintų) lėšų planuoja bendrai finansuoti nuo 0 iki 5,0 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų (įnašas pinigais), – išmokamas 20 proc. paramos sumos dydžio avansas;
168.1.2. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti nuo 5,1 iki 10,0 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 15 proc. paramos sumos avansas;
168.1.3. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti nuo 10,1 iki 15,0 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 10 proc. paramos sumos avansas;
168.2. įgyvendinančioji institucija, įvertinusi projekto veiklos planą, gali patenkinti projekto vykdytojo avansinio mokėjimo prašymą tik įsitikinusi, kad išlaidos bus patirtos per 2 mėnesius nuo avanso gavimo dienos;
168.3. kartu su avansinio mokėjimo prašymu projekto vykdytojas turi pateikti sutartyje nustatytus dokumentus ir banko arba draudimo įmonės garantiją dėl avanso sumos, jeigu avanso suma yra didesnė nei 10 000 litų;
168.4. gavęs avansą, projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti projektą ir teikia įgyvendinančiajai institucijai mokėjimo prašymus ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, kuriuose deklaruoja visas patirtas išlaidas, pridėdamas išlaidas pateisinančius ir įrodančius dokumentus. Jeigu per 3 mėnesius nuo avanso gavimo dienos projekto vykdytojas nepradeda vykdyti veiklos ir daryti išlaidų, jis, praėjus 3 mėnesiams, per 5 darbo dienas privalo grąžinti avansą tarpinei institucijai, kaip nurodyta sutartyje. Tarpinė institucija per 3 darbo dienas privalo pervesti lėšas į Valstybės iždo sąskaitą;
168.5. gavusi projekto vykdytojo mokėjimo prašymą, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Taisyklių 139–154 punktais, per 60 kalendorinių dienų nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą. Projekto išlaidos kompensuojamos pagal projekto vykdytojo teikiamus mokėjimo prašymus dėl projektui įgyvendinti skirtos paramos lėšų sumos atėmus avansu išmokėtą sumą. Baigęs įgyvendinti projektą, projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai deklaruoja visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas tinkamas išlaidas ir pateikia projekto galutinę ataskaitą ir audito išvadą. Jei įgyvendinančioji institucija, išanalizavusi šiuos dokumentus, nustato, kad projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė paramos suma nei būtina projektui įgyvendinti, ji pareikalauja projekto vykdytojo grąžinti perviršinę sumą vadovaudamasi mokėjimo institucijos nustatyta tvarka;
168.6. tarpinė institucija, vadovaudamasi Taisyklių 155–163 punktais, tikrina ir tvirtina paraišką tarpinei institucijai, jos pagrindu rengia ir teikia mokėjimo paraišką Valstybės iždui. Patvirtintose paraiškose tarpinei institucijai finansuotiną išlaidų sumą tarpinė institucija registruoja SFMIS arba registracijos žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) kaip deklaruotinų Europos Komisijai išlaidų sumą.
169. viešųjų juridinių asmenų projektams, kurių mažiau kaip 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų bendrai finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų (įnašas pinigais) ir kuriems įgyvendinti projekto vykdytojas sudaro darbų, paslaugų arba prekių tiekimo sutartis su rangovais, paslaugų arba prekių tiekėjais, atrinktais vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296), turi būti taikomas nuolatinio rangovų, prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų pateiktų sąskaitų apmokėjimo būdas:
169.1. projekto vykdytojas turi patikrinti kiekvieną rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygoms, patikrinti ir priimti atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes (išskyrus išankstinio apmokėjimo sąskaitą) ir, pasirašęs sąskaitą, kaip tinkamą apmokėti, pateikti ją įgyvendinančiajai institucijai kartu su mokėjimo prašymu ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, bet likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino.
169.2. rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita dėl išankstinio apmokėjimo gali būti laikoma tinkamomis kompensuoti išlaidomis, jei kartu yra pateikta banko garantija dėl išrašytos sąskaitos sumos ir įgyvendinančioji institucija yra įsitikinusi, kad:
169.2.1. rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys bus sudaromos ar yra sudarytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir apie vykdomus pirkimus informuota Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
169.3. įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Taisyklių 139–154 punktais, per 30 kalendorinių dienų patikrina pateiktos sąskaitos atitiktį sutarties sąlygoms, viešųjų pirkimų sutarties sąlygoms bei projekto finansavimo planui ir rengia bei teikia paraišką tarpinei institucijai. Paraiškoje tarpinei institucijai nurodytą sumą įgyvendinančioji institucija registruoja SFMIS arba registracijos žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) kaip mokėtiną projekto vykdytojui sumą;
169.4. tarpinė institucija, vadovaudamasi Taisyklių 155–163 punktais, tikrina ir tvirtina paraišką tarpinei institucijai, jos pagrindu rengia ir teikia mokėjimo paraišką Valstybės iždui apmokėti. Patvirtintose paraiškose tarpinei institucijai tinkamų finansuoti išlaidų sumą tarpinė institucija registruoja SFMIS arba registracijos žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) kaip mokėtiną projekto vykdytojui sumą;
169.5. projekto vykdytojas, gavęs lėšas, privalo per 5 darbo dienas išmokėti gautas lėšas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir išsiųsti įgyvendinančiajai institucijai pranešimą apie apmokėjimą, pridėdamas lėšų išmokėjimą įrodančius dokumentus;
169.6. įgyvendinančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo pranešimą apie lėšų išmokėjimą rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui, patikrina išmokėjimą įrodančius dokumentus ir, jeigu visa mokėjimo prašyme nurodyta suma yra išmokėta, šią sumą registruoja SFMIS arba registracijos žurnale (jei vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino) kaip deklaruotinas Europos Komisijai išlaidas;
169.7. jeigu projekto vykdytojas neturi nuosavų lėšų apmokėti likusiai projekto išlaidų sumai, galutiniame mokėjimo prašyme jis turi pateikti išlaidas pateisinančius dokumentus, o gavęs galutinę išmoką, per 5 darbo dienas informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie atliktus mokėjimus ir pateikti išlaidas įrodančius dokumentus kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita ir auditoriaus išvada. Galutinį mokėjimo prašymą apmokėti sąskaitas bet kuriuo atveju projekto vykdytojas turi pateikti įgyvendinančiajai institucijai ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki projekto išlaidų tinkamumo finansuoti termino (2008 m. gruodžio 31 d.) pabaigos.
VII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
I. PROJEKTŲ PATIKRA VIETOJE
170. Įgyvendinančioji institucija privalo atlikti kiekvieno projekto patikrą projekto įgyvendinimo vietoje mažiausiai vieną kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Jei įgyvendinančioji institucija neatliko projekto patikros vietoje, projekto vykdytojui negali būti išmokėta galutinė suma.
171. Įgyvendinančioji institucija atlieka planines ir neplanuotas patikras vietose:
171.1. Planines patikras vietose įgyvendinančioji institucija atlieka pagal metinį planą, kurį ji peržiūri ir atnaujina kas 3 mėnesius atsižvelgdama į kiekvieno projekto įgyvendinimo eigą ir nustatytus projekto įgyvendinimo sunkumus. Metinį patikrų vietose planą ir jo pakeitimus tvirtina įgyvendinančiosios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo;
172. Patikra vietoje neturi trukdyti įgyvendinti projekto ir neturi reikalauti pernelyg didelių įgyvendinančiosios institucijos išteklių. Patikros vietoje tikslas ir tikrinimo elementai turi būti apibrėžti patikros vietoje tikrinimo lape. Įgyvendinančioji institucija gali tikrinti projekto vykdytojo ir jo partnerio (-ių) ūkinę veiklą tik tiek, kiek ji yra susijusi su tikrinamo projekto įgyvendinimu.
173. Patikrą vietoje priklausomai nuo įgyvendinančiosios institucijos organizacinės struktūros ir žmogiškųjų išteklių atlieka vienas arba keli įgyvendinančiosios institucijos įgalioti darbuotojai.
174. Įgyvendinančioji institucija patikroms vietose atlikti parengia standartinį patikros vietoje lapą, kurį tvirtina tarpinė institucija. Pavyzdinė patikros vietoje lapo forma pateikiama Taisyklių 9 priede.
175. Prieš atliekant patikrą vietoje, ją atlikti paskirtas (-i) įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas (-ai) privalo išanalizuoti visą įgyvendinančiosios institucijos turimą informaciją apie planuojamą patikrinti projektą:
175.2. pagal Taisyklių 175.1 punkte nurodytus dokumentus ir kitą turimą informaciją nuspręsti, kokie projekto elementai yra rizikingiausi ir privalo būti patikrinti;
176. Jei patikrą vietoje atlieka daugiau kaip vienas įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas, įgyvendinančioji institucija nustato patikrą vietoje atliekančių darbuotojų darbo bei atsakomybės pasidalijimo tvarką.
177. Apie patikrą vietoje įgyvendinančioji institucija turi raštu (faksu arba registruotu laišku) informuoti projekto vykdytoją likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki patikros vietoje atlikimo. Siunčiamame rašte įgyvendinančioji institucija nurodo:
177.4. projekto vykdytojo ir/ arba projekto partnerių atstovus, kurie turėtų dalyvauti patikros atlikimo metu;
178. Jei išankstinis projekto vykdytojo informavimas apie planuojamą patikrą vietoje gali neigiamai paveikti patikros vietoje rezultatus, įgyvendinančioji institucija patikrą vietoje gali atlikti prieš tai iš anksto neinformavusi projekto vykdytojo.
179. Atlikdamas patikrą vietoje, įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas pildo patikros vietoje lapą.
180. Patikros vietoje metu turi būti tikrinama, ar:
180.1. projekto vykdytojo įgyvendinančiajai institucijai pateiktoje paraiškoje, mokėjimo prašymuose ir projekto ataskaitose nurodyta informacija yra teisinga;
180.2. atlikti darbai, suteiktos paslaugos ir įsigytos prekės, už kurias projekto vykdytojas atsiskaitė įgyvendinančiajai institucijai;
180.4. nėra padaryta ES ir nacionalinių teisės aktų pažeidimų projekto vykdytojui naudojant paramos lėšas;
181. Kitus patikros vietoje tikrinimo elementus įgyvendinančioji institucija nustato rengdama patikros vietoje lapą ir atsižvelgdama į BPD priemonės ir veiklos pagal šią BPD priemonę pobūdį.
182. Jei patikrą vietoje atliekantiems įgyvendinančiosios institucijos darbuotojams kyla pagrįstų įtarimų, kad projekto vykdytojas sutartį vykdo netinkamai, ir kilusių neaiškumų per įgyvendinančiosios institucijos nustatytą patikros vietoje laiką išsiaiškinti nepavyksta, patikrą vietoje atliekantis darbuotojas turi kreiptis į įgyvendinančiosios institucijos vadovą arba jo įgaliotą asmenį su prašymu pratęsti patikros atlikimo terminą ir/arba skirti papildomų darbuotojų patikrai vietoje atlikti.
183. Atlikęs patikrą vietoje, įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas parengia patikros vietoje ataskaitą. Patikros vietoje ataskaitoje įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas parašo patikros vietoje rezultatus, išvadas ir rekomendacijas dėl tolesnio projekto įgyvendinimo, prireikus nustato privalomus projekto vykdytojui nurodymus ir siūlymus dėl tolesnių įgyvendinančiosios institucijos veiksmų.
184. Patikros vietoje metu nustačiusi neesminių neatitikimų, kurie nepažeidžia sutarties ir gali būti ištaisyti projekto vykdytojo, įgyvendinančioji institucija suformuluoja reikalavimus projekto vykdytojui ir nustato terminą, per kurį šie reikalavimai turi būti įvykdyti. Apie reikalavimus ir jų įvykdymo terminus įgyvendinančioji institucija raštu informuoja projekto vykdytoją. Apie reikalavimų įvykdymą projekto vykdytojas turi pranešti įgyvendinančiajai institucijai pateikdamas projekto įgyvendinimo ataskaitą, jei įgyvendinančioji institucija nenurodo kitaip.
185. Nustačiusi sutarties pažeidimų, įgyvendinančioji institucija apie tai informuoja tarpinę instituciją, kuri turi teisę sustabdyti arba nutraukti mokėjimų projekto vykdytojui procedūras, nutraukti sutartį, pareikalauti projekto vykdytojo grąžinti jau išmokėtas lėšas vadovaujantis mokėjimo institucijos nustatyta tvarka. Jei įgyvendinančioji institucija, atlikusi patikrą vietoje, įtaria, kad projekto vykdytojo pažeidimai yra nusikalstamo pobūdžio, apie tai per 5 darbo dienas informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – FNTT).
186. Įgyvendinančioji institucija, atlikusi patikrą vietoje, privalo projekto vykdytoją supažindinti su patikros vietoje lapu. Projekto vykdytojas pasirašo ant patikros vietoje lapo.
II. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS
188. Projekto vykdytojas privalo teikti įgyvendinančiajai institucijai tarpines ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas (10 priedas). Tarpinė institucija gali papildyti pavyzdinę projekto įgyvendinimo ataskaitos formą.
189. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, projekto vykdytojas tarpines projekto įgyvendinimo ataskaitas teikia įgyvendinančiajai institucijai kasmet ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus kalendoriniams metams. Tarpinė institucija gali nustatyti, kad tarpines projekto įgyvendinimo ataskaitas projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai turi teikti dažniau.
190. Tarpinėse projekto įgyvendinimo ataskaitose projekto vykdytojas pateikia informaciją apie:
191. Kartu su tarpinėmis projekto įgyvendinimo ataskaitomis projekto vykdytojas pateikia veiklą pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, publikacijas, seminarų dalyvių sąrašus, brėžinius, statinių nuotraukas ir kitus), viešųjų pirkimų dokumentus, projekto viešumo priemonių dokumentus.
192. Gavusi tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, įgyvendinančioji institucija ją išnagrinėja per 20 darbo dienų ir nustato, ar projektas vykdomas laikantis sutarties sąlygų, taip pat ar:
192.1. projekto vykdytojas pateikė tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą laiku ir įvykdė kitus ataskaitos pateikimo reikalavimus (įskaitant priedus ir dokumentus);
192.3. per ataskaitinį laikotarpį pasiekti rezultatai sutampa su projekto vykdytojo įsipareigojimais ir jie leidžia tikėtis, kad, įgyvendinus projektą, visi numatyti projekto tikslai bus pasiekti;
193. Patikrinusi ir įvertinusi tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, įgyvendinančioji institucija gali:
193.2. projekto vykdytojo paprašyti papildomos informacijos ir nustatyti terminą, per kurį jis turi pateikti šią informaciją ir/arba nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje;
194. Jeigu projekto vykdytojas laiku nepateikia tarpinės projekto įgyvendinimo ataskaitos, įgyvendinančioji institucija turi raštu apie tai priminti projekto vykdytojui ir nustatyti terminą, per kurį tarpinė projekto įgyvendinimo ataskaita turi būti pateikta.
195. Jeigu projekto vykdytojas tarpinės projekto įgyvendinimo ataskaitos laiku nepateikia ir po priminimo arba įgyvendinančioji institucija ją atmeta 3 kartus, įgyvendinančioji institucija gali inicijuoti paramos projekto vykdytojui sustabdymą, nutraukimą ir/arba suteiktos paramos arba jos dalies grąžinimą.
196. Patvirtintos tarpinės ataskaitos duomenis įgyvendinančioji institucija įtraukia į SFMIS arba specialų registracijos žurnalą, jeigu vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino.
III. SUTARTIES PAKEITIMAI
198. Jokie su įgyvendinančiąja institucija raštu nesuderinti nukrypimai nuo projekto, sumažinantys projekto apimtį, sumažinantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą, projekto vykdytojui nėra leidžiami. Projekto vykdytojas privalo raštu informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su sutartimi ir projekto įgyvendinimu.
199. Sutartis turi būti keičiama, jeigu:
199.3. kurios nors projekto biudžeto išlaidų kategorijos suma nukrypusi nuo sutartyje planuotos sumos daugiau kaip 10 procentų;
200. Atsiradus Taisyklių 199 punkte išvardytoms aplinkybėms, projekto vykdytojas privalo raštu pateikti įgyvendinančiajai institucijai prašymą pakeisti sutartį ir kartu su prašymu pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius prašymą. Jeigu projekto vykdytojui neaišku, ar keičiant tam tikrus projekto įsipareigojimus ir paramos gavimo sąlygas būtina pakeisti sutartį, jis raštu kreipiasi į įgyvendinančiąją instituciją, kuri per 10 darbo dienų suderina ir pateikia išaiškinimą.
201. Jei sutartis yra trišalė:
201.1. įgyvendinančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo prašymą pakeisti sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir per 10 darbo dienų pateikia pasiūlymą tarpinei institucijai kartu su rekomendacijomis dėl galimo sutarties keitimo. Išvadoje įgyvendinančioji institucija išdėsto savo siūlymą dėl projekto vykdytojo prašymo:
201.2. apie sutikimą arba nesutikimą keisti sutartį įgyvendinančioji institucija informuoja projekto vykdytoją per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos;
201.3. galutinį sprendimą dėl projekto vykdytojo prašymo pakeisti sutartį priima tarpinė institucija, atsižvelgdama į įgyvendinančiosios institucijos siūlymą. Sprendimą dėl projekto vykdytojo prašymo pakeisti sutartį tarpinė institucija priima ir apie jį informuoja įgyvendinančiąją instituciją per 10 darbo dienų po to, kai tarpinė institucija gauna ir užregistruoja įgyvendinančiosios institucijos raštą dėl projekto vykdytojo prašymo pakeisti sutartį;
201.4. įgyvendinančioji institucija, gavusi ir užregistravusi tarpinės institucijos sprendimą dėl sutarties pakeitimo, nedelsdama informuoja projekto vykdytoją. Jeigu projekto vykdytojo prašymas pakeisti sutartį atmetamas, įgyvendinančioji institucija informaciniame laiške išdėsto atmetimo motyvus;
201.5. tarpinė institucija priima sprendimą patenkinti projekto vykdytojo prašymą pakeisti sutartį, jeigu nustato, kad, pakeitus sutartį, projektas galėtų duoti tiek pat arba daugiau socialinės ir ekonominės naudos, taip pat geriau prisidėtų siekiant BPD tikslų. Taip pat tarpinė institucija atsižvelgia į aplinkybes, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti teikdamas paraišką. Jeigu tarpinė ir įgyvendinančioji institucijos nustato, kad dėl kiekybinių rezultatų sumažėjimo projekto vykdytojas negalės įgyvendinti sutartyje nustatytų projekto tikslų, tarpinė institucija svarsto klausimą dėl sutarties nutraukimo ir jau išmokėtos paramos grąžinimo;
201.6. jeigu tarpinė institucija projekto vykdytojo prašymą pakeisti paramos sutartį patenkina arba patenkina su tam tikromis sąlygomis, įgyvendinančioji institucija prie rašto projekto vykdytojui prideda tarpinės institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens ir įgyvendinančiosios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens pasirašytą sutarties pakeitimą. Rašte įgyvendinančioji institucija nurodo terminą, per kurį projekto vykdytojas turi pasirašyti sutarties pakeitimą ir grąžinti jį įgyvendinančiajai institucijai;
202. Jei sutartis yra dvišalė:
202.1. įgyvendinančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo prašymą pakeisti sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl projekto vykdytojo prašymo pakeisti sutartį ir apie tai informuoja projekto vykdytoją per 30 kalendorinių dienų. Įgyvendinančioji institucija gali projekto vykdytojo prašymą pakeisti sutartį:
202.2. įgyvendinančioji institucija priima sprendimą patenkinti projekto vykdytojo prašymą pakeisti sutartį, jeigu nustato, kad, pakeitus sutartį, projektas galėtų duoti tiek pat arba daugiau socialinės ir ekonominės naudos, taip pat geriau prisidėtų siekiant BPD tikslų. Taip pat įgyvendinančioji institucija atsižvelgia į aplinkybes, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti teikdamas paraišką. Jeigu įgyvendinančioji institucija nustato, kad dėl kiekybinių rezultatų sumažėjimo projekto vykdytojas negalės įgyvendinti sutartyje nustatytų projekto tikslų, įgyvendinančioji institucija svarsto klausimą dėl sutarties nutraukimo ir jau išmokėtos paramos grąžinimo;
202.3. jeigu įgyvendinančioji institucija projekto vykdytojo prašymą pakeisti paramos sutartį patenkina arba patenkina su tam tikromis sąlygomis, ji prie rašto projekto vykdytojui prideda įgyvendinančiosios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens pasirašytą sutarties pakeitimą. Rašte įgyvendinančioji institucija nurodo terminą, per kurį projekto vykdytojas turi pasirašyti sutarties pakeitimą ir grąžinti jį įgyvendinančiajai institucijai.
203. Sprendimus dėl sutarties pakeitimų atsakingas įgyvendinančiosios institucijos darbuotojas įtraukia į SFMIS arba registruoja specialiame žurnale, jeigu vadovaujančioji institucija SFMIS dar nepatvirtino. Sutarties pakeitimus įgyvendinančioji institucija registruoja su „modifikuoto projekto“ žyma.
IV. NETINKAMAI ĮGYVENDINAMI PROJEKTAI
204. ES Audito rūmų bei Europos Komisijos, Valstybės kontrolės, vadovaujančiosios, mokėjimo, tarpinių ir įgyvendinančiųjų institucijų įgalioti asmenys turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti projekto vykdytojo finansinę ar ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su projektu, ir visas kitas aplinkybes, susijusias su projektu bei sutartimi, projekto vykdymo laikotarpiu ir 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.
205. Įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą arba nutraukimą ir/arba siūlyti tarpinei institucijai priimti sprendimą dėl projekto vykdytojui suteiktos paramos arba jos dalies grąžinimo, kai projekto vykdytojas:
205.2. teikdamas projekto paraišką, prašydamas išmokėti paramos lėšas arba vykdydamas sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą priėmimui arba tinkamai paramos sutarties vykdymo kontrolei;
205.3. vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu;
205.4. nustojo vykdyti projektą, nukrypo nuo patvirtintų projekto biudžeto išlaidų kategorijų sumų daugiau kaip 10 proc., negali pasiekti sutartyje nustatytų projekto uždavinių, tikslų;
205.5. per penkerių metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos pakeičia pagal sutartį remiamos veiklos pobūdį;
205.6. per penkerių metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos perleidžia iš paramos lėšų įsigytą turtą;
205.7. praėjus penkeriems metams nuo projekto įgyvendinimo pabaigos, parduoda turtą už kainą, žemesnę negu rinkos kaina, arba pardavęs turtą konvertuoja ES struktūrinių fondų paramą į grynuosius pinigus (tokiu atveju turi būti grąžinama paramos suma, lygi pirminės investicijos iš paramos lėšų likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies parduoto turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas);
205.8. nesuderinęs su įgyvendinančiąja institucija, perleidžia tretiesiems asmenims savo įsipareigojimus arba teises pagal paramos teikimo sutartį;
205.9. nevykdo sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu, pranešimu apie draudiminius įvykius bei gautinas draudimo išmokas;
205.10. nesudaro sąlygų ar neleidžia 204 punkte nurodytiems asmenims apžiūrėti vietoje ir/arba patikrinti, kaip įgyvendinamas projektas ir/arba kaip vykdoma veikla po paramos suteikimo;
205.11. nevykdo sutarties sąlygų, nustatančių projekto vykdytojui pareigą tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;
205.13. sistemingai pažeidinėja aplinkos apsaugos, priešgaisrines, higienos, veterinarijos ir kitas taisykles, reglamentuojančias projekto vykdytojo veiklą;
206. Įgyvendinančioji institucija, nustačiusi ir/arba gavusi informacijos, jog esama Taisyklių 205 punkte išvardytų pažeidimų, per 10 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo atlieka papildomą projekto vykdytojo gautų dokumentų patikrinimą ir/arba patikrą vietoje.
207. Įgyvendinančioji institucija, atlikusi papildomą projekto vykdytojo gautų dokumentų patikrinimą ir/arba patikrą vietoje ir aptikusi tam tikrų pažeidimų, nustato projekto vykdytojui terminą (ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų), per kurį aptikti pažeidimai turi būti ištaisyti, ir teikia tarpinei institucijai pasiūlymą dėl tolesnio paramos teikimo projekto vykdytojui sustabdymo. Paramos teikimą tarpinė institucija gali atnaujinti tik projekto vykdytojui pašalinus pažeidimus.
208. Jei projekto vykdytojas per nustatytą terminą nepašalina aptiktų pažeidimų, įgyvendinančioji institucija nedelsdama apie patikrinimo rezultatus bei aptiktus pažeidimus informuoja tarpinę instituciją ir siūlo tarpinei institucijai nutraukti paramos teikimą. Apie rastus ir nepašalintus pažeidimus įgyvendinančioji institucija taip pat per 5 darbo dienas informuoja FNTT, vadovaujančiąją ir mokėjimo institucijas.
209. Tarpinė institucija, gavusi įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą dėl paramos teikimo sustabdymo arba nutraukimo ir sutarties nutraukimo, per 10 darbo dienų išnagrinėja šį pasiūlymą ir priima sprendimą:
209.2. nutraukti paramos teikimą, nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas arba jų dalį, sumažinti paramą projekto vykdytojui;
210. Tarpinė institucija, priimdama sprendimą dėl netinkamai įgyvendinamų projektų, atsižvelgia į tai, ar projektas įgyvendinamas netinkamai dėl projekto vykdytojo kaltės bei aplaidumo, ar dėl objektyvių aplinkybių, kurių neįmanoma buvo numatyti teikiant projekto paraišką.
211. Tarpinė institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo datos apie priimtą sprendimą registruotu laišku informuoja įgyvendinančiąją instituciją ir projekto vykdytoją.
212. Projekto vykdytojas, gavęs sprendimą dėl paramos teikimo sustabdymo arba sutarties nutraukimo ir paramos lėšų grąžinimo, privalo per sprendime nustatytą terminą įvykdyti sprendime išvardytus reikalavimus ir apie jų įvykdymą raštu informuoti įgyvendinančiąją instituciją. Šis terminas negali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų, jei paramos teikimas sustabdomas, ir
1 mėnuo, – jei reikalaujama grąžinti sumokėtas lėšas.
213. Projekto vykdytojas gali pateikti įgyvendinančiajai institucijai motyvuotus paaiškinimus, papildomą informaciją ir dokumentus. Informaciją, pagrindžiančią paaiškinimus dėl priimto sprendimo, įgyvendinančioji institucija, jei sutartis yra dvišalė, arba tarpinė institucija, jei sutartis yra trišalė, išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos ir priimama sprendimą.
214. Sutartis laikoma nutraukta po to, kai įgyvendinančioji institucija, jei sutartis yra dvišalė, arba tarpinė institucija, jei sutartis yra trišalė, priima sprendimą atmesti projekto vykdytojo paaiškinimus kaip nepagrįstus, taip pat tuo atveju, jeigu tokie paaiškinimai negauti per nustatytą terminą nuo sprendimo pateikimo projekto vykdytojui dienos.
215. Įgyvendinančiajai institucijai, jei sutartis yra dvišalė, arba tarpinei institucijai, jei sutartis yra trišalė, priėmus sprendimą sumažinti paramą projekto vykdytojui, sutartis laikoma pakeista po tokio sprendimo priėmimo. Toks vienašališkas sutarties pakeitimas registruojamas SFMIS.
216. Gavus iš FNTT pranešimą, kad atliekamas įgyvendinamo projekto ikiteisminis tyrimas, įgyvendinančioji institucija turi atlikti patikrą vietoje ir prireikus inicijuoti paramos teikimo sustabdymą.
217. Nustačiusi sistemiškai pasikartojančius pažeidimus administruojant ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavo lėšas, vadovaujančioji institucija turi teisę, pasitarusi su mokėjimo institucija, sustabdyti ES paramos teikimą pagal atitinkamą BPD priemonę. Vadovaujančioji institucija gali sustabdyti tiktai naujų subsidijų suteikimą, bet ne jau patvirtintus ir sėkmingai įgyvendinamus projektus.
V. ES HORIZONTALAUS LYGIO SRIČIŲ TAIKYMAS
218. Įgyvendinančioji institucija, vykdydama projektų įgyvendinimo priežiūrą, atsako už tinkamą Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999 išdėstyto suderinamumo principo taikymą. Pagal šį principą ES struktūrinių fondų finansuojamos veiklos sritys visais atvejais turi atitikti Europos Bendrijos steigimo sutartį, joje nustatytas priemones ir veiksmus, įskaitant konkurenciją, viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą, darnią plėtrą, nelygybės mažinimą ir vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimą.
219. Užtikrindama ES konkurencijos politikos, ypač valstybės pagalbos (jei ji teikiama) sąlygų, laikymąsi, įgyvendinančioji institucija:
219.1. renka iš projekto vykdytojo, valstybės ir kitų institucijų bei įstaigų, visų kitų subjektų, kurie gali turėti tokios informacijos, informaciją apie gautą ir gaunamą valstybės pagalbą (jei projektui taikytinos valstybės pagalbos taisyklės);
219.2. tikrina, ar teikiama ES struktūrinių fondų parama kartu su bendrojo finansavimo lėšomis nepažeidžia ir nepažeis atitinkamų valstybės pagalbos schemų ir ES reglamentų reikalavimų valstybės pagalbos srityje;
219.3. vertindama mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atsižvelgia ne tik į ES struktūrinių fondų paramos teikimo kriterijus, bet ir remiasi patvirtintomis bei taikytinomis valstybės pagalbos schemomis;
219.4. vadovaudamasi projekto įgyvendinimo ataskaitomis bei patikrų vietose rezultatais, stebi, ar ES paramos lėšos naudojamos tinkamai ir laikantis valstybės pagalbos sąlygų;
219.5. nustačiusi, kad teikiama parama pažeidžia taikytinas valstybės pagalbos sąlygas arba ES reglamentų reikalavimus, nedelsdama informuoja apie tai tarpinę instituciją ir projekto vykdytoją;
219.6. bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, valstybės pagalbos teikėjais šioje srityje;
220. Jeigu už projekto, kuriam suteikta ES struktūrinių fondų parama, lėšas numatoma įsigyti prekių, paslaugų arba darbų, pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, kai tokie pirkimai yra Viešųjų pirkimų įstatymo objektas.
221. Jeigu pareiškėjas numato organizuoti viešuosius pirkimus projekto įgyvendinimo metu, projekto paraiškoje jis turi tai nurodyti ir pateikti preliminarų viešųjų pirkimų organizavimo grafiką.
222. Pareiškėjas, numatantis organizuoti viešuosius pirkimus, atsižvelgdamas į preliminarų viešųjų pirkimų organizavimo grafiką ir į įgyvendinančiajai institucijai numatytus tokios informacijos nagrinėjimo terminus, turi iš anksto pateikti įgyvendinančiai institucijai ir suderinti su ja tokią informaciją:
223. Įvykdęs viešojo pirkimo procedūrą, projekto vykdytojas privalo projektų vertinimo ataskaitą pateikti įgyvendinančiajai institucijai ir suderinti su ja viešojo pirkimo–pardavimo sutarties projektą.
224. Įgyvendinančioji institucija per 15 darbo dienų po to, kai buvo gauta Taisyklių 222 punkte nurodyta informacija, turi pritarti arba nepritarti projekto vykdytojo parengtiems dokumentams. Jeigu projekto vykdytojo parengti dokumentai atmetami, įgyvendinančioji institucija turi raštu paaiškinti atmetimo motyvus ir pateikti pasiūlymus, kaip turi būti pašalinti trūkumai.
225. Vykdydama viešųjų pirkimų procedūros kontrolę, įgyvendinančioji institucija turėtų nustatyti:
225.1. ar apie atliekamus pirkimus buvo informuota Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
225.3. ar taikant viešuosius pirkimus perkamos tos prekės ir paslaugos, kurias pirkti numatyta iš projekto lėšų (šiuo tikslu įgyvendinančioji institucija gali patikrinti technines specifikacijas);
226. Projekto vykdytojas gali pradėti vykdyti viešųjų pirkimų procedūras dar iki pateikdamas paraišką finansuoti projektą (išskyrus biudžetines įstaigas), jei kitaip nenustatyta gairėse pareiškėjams ir valstybės pagalbos schemose. Jei tokį projektą nusprendžiama finansuoti, įgyvendinančioji institucija turi patikrinti, ar buvo tinkamai laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų.
227. Tuo atveju, kai pirkimams Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas, tarpinė institucija nustato atitinkamą pirkimų tvarką, o įgyvendinančioji institucija atlieka pirkimų priežiūrą, remdamasi šia pirkimų tvarka.
228. Įgyvendinančioji institucija, pastebėjusi Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999 nustatyto suderinamumo principo pažeidimų, apie tai informuoja tarpinę instituciją ir projekto vykdytoją, nustatydama terminą šiems pažeidimams pašalinti, jei įmanoma ir jei reikia, – pažeidimų pašalinimo priemones ir stebi pažeidimų šalinimo procesą. Tuo atveju, jei tolesnis projekto įgyvendinimas prieštarautų suderinamumo principui arba šis principas jau buvo pažeistas ir pažeidimo neįmanoma pašalinti arba projekto vykdytojas per nustatytą terminą jo nepašalino, taip pat tais atvejais, kai pažeidimas atsirado dėl projekto vykdytojo veiksmų, tarpinė institucija gali nutraukti paramos teikimą, nutraukti sutartį ir išieškoti sumokėtą paramos sumą.
VI. PROJEKTŲ UŽBAIGIMAS
229. Baigęs projektą, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po projekto pabaigos turi pateikti įgyvendinančiajai institucijai galutinę projekto ataskaitą, jeigu tarpinė institucija nenustato kitos galutinės projekto ataskaitos pateikimo datos.
230. Galutinė projekto ataskaita turi būti pateikta įgyvendinančiajai institucijai kartu su galutinio mokėjimo prašymu, kai projekto vykdytojas turės visą informaciją apie projekto patirtas išlaidas ir jų apmokėjimo faktus.
231. Galutinę projekto ataskaitą projekto vykdytojas turi parengti pagal tarpinės institucijos nustatytą formą. Pavyzdinė projekto įgyvendinimo ataskaitos forma pateikiama Taisyklių 10 priede. Galutinė projekto ataskaita turi sudaryti pakankamą pagrindą atrinkti ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo „geriausios praktikos“ pavyzdžius, pagal kuriuos bus planuojama parama ateityje.
232. Galutinė projekto ataskaita turi būti pasirašyta ataskaitą parengusio asmens ir projekto vykdytojo įmonės, įstaigos arba organizacijos vadovo.
233. Galutinėje projekto ataskaitoje:
233.1. pateikiama projekto įgyvendinimo santrauka, išdėstomos projekto metu įgyvendintos veiklos sritys ir pasiekti rezultatai (planuoti ir faktiškai pasiekti);
233.2. aprašomos projekto partnerių pasirinkimo priežastys, atskirų partnerių atsakomybė ir bendradarbiavimas įgyvendinant projektą;
233.3. apibendrinami iškilę sunkumai ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems spręsti, taip pat teikiamos rekomendacijos, kaip projektą galima buvo įgyvendinti geriau;
233.5. pateikiama finansinė ataskaita pagal atskirus finansavimo šaltinius, kurioje nurodomos planuotos bei faktiškai panaudotos kiekvieno šaltinio lėšos ir visos patirtos tinkamos finansuoti projekto išlaidos;
VII. DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS IR PRIEINAMUMAS
234. Vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos bei projektų vykdytojai visų su BPD įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą organizuoja vadovaudamosi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 (Žin., 1997, Nr. 78-2006).
235. Vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos bei projekto vykdytojai privalo užtikrinti su BPD įgyvendinimu susijusių dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, mokėjimo, tarpinių institucijų, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir ES Audito rūmų įgaliotiems atstovams.
236. Projekto vykdytojas privalo saugoti:
236.4. projekto eigos, tarpinių ir galutinių projektų įgyvendinimo ataskaitų ir jų priedų kopijas ir kitus;
237. Įgyvendinančioji institucija privalo turėti kiekvieno patvirtinto projekto bylą, kurioje saugomi visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai:
237.9. prašymų pakeisti sutartį ir sprendimų dėl sutarties pakeitimo dokumentų originalai arba kopijos ir kiti;
237.12. lėšų išmokėjimą projektų vykdytojams ir rangovams, prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams pateisinančių dokumentų kopijos;
237.13. projekto eigos, tarpinių ir galutinių projektų įgyvendinimo ataskaitų ir jų priedų originalai;
238. Tarpinė institucija privalo saugoti:
238.5. visų susirašinėjimo su vadovaujančiąja, mokėjimo, įgyvendinančiąja institucijomis ir projektų vykdytojais dokumentų kopijas;
238.6. visų susirašinėjimo su Europos Komisija ir kitomis valstybės institucijomis dėl BPD įgyvendinimo dokumentų kopijas;
238.9. atrankinių patikrinimų ir valdymo bei kontrolės sistemos tikrinimų pagal Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento Nr. 438/2001 10 straipsnį ataskaitų originalus;
239. Mokėjimo institucija privalo saugoti:
239.1. visų susirašinėjimo su Europos Komisija ir kitomis valstybės institucijomis dėl BPD įgyvendinimo dokumentų kopijas;
240. Vadovaujančioji institucija privalo saugoti:
240.2. visų susirašinėjimo su mokėjimo, tarpinėmis ir įgyvendinančiosiomis institucijomis ir projektų vykdytojais dokumentų kopijas;
240.3. visų susirašinėjimo su Europos Komisija ir kitomis valstybės institucijomis dėl BPD įgyvendinimo dokumentų kopijas;
VIII. ATSISKAITYMAS UŽ BPD PRIEMONIŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMĄ IR LĖŠŲ POREIKIO PROGNOZAVIMAS
241. Įgyvendinančioji institucija tarpinei institucijai teikia:
241.1. iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už praeitą mėnesį – nustatytos formos ES struktūrinio fondo BPD priemonių mėnesio finansinę ataskaitą pagal projektus (11 priedas) ir jai priskirtų BPD priemonių projektų finansinės būklės ataskaitas (12 priedas);
241.2. iki vasario 10 d., birželio 10 d. ir spalio 10 d. – pagal kompetenciją užpildytas ir įgyvendinančiosios institucijos įgaliotų asmenų patvirtintas atitinkamų BPD priemonių išlaidų, patirtų nuo išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžios iki atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigos (ataskaitinio laikotarpio pabaiga – vienas mėnuo iki mokėjimo paraiškų Europos Komisijai teikimo dienos, t. y. sausio 31 d., gegužės 31 d. ir rugsėjo 30 d. imtinai), deklaracijas ir mokėjimo paraiškas Europos Komisijai dėl tarpinių ir galutinių mokėjimų pagal standartines formas, nurodytas Komisijos 2001 m. kovo 2 d reglamento Nr. 438/2001 II priede.
242. Tarpinė institucija teikia vadovaujančiajai ir mokėjimo institucijoms jai priskirtų BPD priemonių įgyvendinimo ataskaitas:
242.1. iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už praeitą mėnesį – nustatytos formos ES struktūrinių fondų mėnesio finansinę ataskaitą pagal kiekvieną jai priskirtą BPD priemonę (13 priedas) ir jai priskirtų BPD priemonių finansinės būklės ataskaitą (14 priedas);
242.2. per 20 darbo dienų kiekvienam pusmečiui pasibaigus – jai priskirtų BPD priemonių įgyvendinimo ataskaitas. BPD priemonės įgyvendinimo ataskaita turi apimti:
242.2.1. BPD priemonės įgyvendinimo aprašymą, nurodant tai, kas padaryta siekiant nustatytų tikslų, nustatytų BPD priemonės įgyvendinimo rodiklių rezultatų kiekybinę išraišką;
242.2.2. pasiektų pagal kiekvieną atskirą BPD priemonės įgyvendinimo rodiklį rezultatų analizę ir prognozuojamą pasiekto rezultato teigiamą arba neigiamą poveikį BPD priemonės tikslams;
242.2.4. sunkumus, iškilusius įgyvendinant BPD priemonę per atsiskaitomąjį laikotarpį, ir veiksmus, kurių buvo imtasi jiems pašalinti;
242.2.5. finansinius BPD priemonės įgyvendinimo rezultatus nuo BPD priemonės įgyvendinimo pradžios iki ataskaitos teikimo datos, įskaitant duomenis apie išlaidas, deklaruotas mokėjimo institucijai iki ataskaitos teikimo dienos;
242.2.6. prognozuotos reikiamų išlaidų sumos ir faktiškai deklaruotų išlaidų sumos palyginimą ir veiksmus, kurių buvo imtasi arba turi būti imamasi, jeigu faktiškai deklaruotų išlaidų suma yra mažesnė negu prognozuotoji;
243. Tarpinė institucija iki vasario 15 d., birželio 15 d. ir spalio 15 d. mokėjimo institucijai pateikia pagal kompetenciją užpildytas ir tarpinės institucijos įgaliotų asmenų patvirtintas atitinkamų BPD priemonių išlaidų, patirtų nuo išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžios iki atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigos (ataskaitinio laikotarpio pabaiga – vienas mėnuo iki mokėjimo paraiškų Europos Komisijai teikimo dienos, t. y. sausio 31 d., gegužės 31 d. ir rugsėjo 30 d. imtinai), deklaracijas ir mokėjimo paraiškas Europos Komisijai dėl tarpinių ir galutinių mokėjimų pagal standartines formas, nurodytas Komisijos 2001 m. kovo 2 d reglamento Nr. 438/2001 II priede, ir jai priskirtų BPD priemonių projektų finansinės būklės ataskaitas (16 priedas) bei šių dokumentų elektronines versijas.
______________