LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROTEKCINIŲ (APSAUGOS) PRIEMONIŲ
Į S T A T Y M A S
2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1703
Vilnius
Pirmasis skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas
2 straipsnis. Šio įstatymo pagrindinės sąvokos
1. Žlugdantis importas – prekės importas labai padidėjusiais kiekiais (absoliutine išraiška arba palyginti su panašios prekės gamyba ar vartojimu Lietuvoje) ir (arba) tokiomis sąlygomis, kad daro arba gresia padaryti didelės žalos vietiniams gamintojams, gaminantiems panašias prekes. Pasaulio Prekybos Organizacijos šalims narėms protekcinių (apsaugos) priemonių taikymas gali būti svarstomas tik tais atvejais, kai tenkinamos abi nurodytos sąlygos.
2. Svarstoma prekė – prekė, kurios importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją yra žlugdantis pagal šio straipsnio 1 dalį.
3. Panaši prekė – identiška prekė arba prekė, visais atžvilgiais panaši į svarstomą prekę, importuojamą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, jeigu identiškos prekės nėra, kita panašiomis charakteristikomis pasižyminti prekė arba prekė, Lietuvos rinkoje tiesiogiai konkuruojanti su svarstoma preke.
4. Vietiniai gamintojai – Lietuvos gamintojų, gaminančių panašią prekę, visuma arba tie iš jų, kurių bendras panašios prekės gamybos kiekis sudaro didesnę dalį (daugiau kaip 50 procentų) viso panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kiekio.
5. Didelės žalos grėsmė – įrodymais patvirtinta akivaizdžiai neišvengiama didelė žala vietiniams gamintojams.
6. Didelė žala – reikšmingas pakenkimas vietiniams gamintojams, kai svarstomos prekės importas neigiamai veikia panašios prekės gamybą, gamybos pajėgumų naudojimą, prekės atsargas, pardavimus, rinkos dalį, prekės kainą, pelną, užimtumą ir pan.
7. Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita. Taikant šį įstatymą, prekės, esančios laisvojoje ekonominėje zonoje, yra laikomos esančiomis už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų.
8. Lietuvos Respublikos muitų siena – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita.
9. Protekcinės (apsaugos) priemonės – svarstomos prekės importą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ribojančios priemonės, kurias taiko Lietuvos Respublika, nustatydama protekcinę (apsaugos) kvotą arba protekcinį (apsaugos) muitą.
10. Protekcinė (apsaugos) kvota – svarstomos prekės importo apribojimas, išreikštas leidžiamu per metus importuoti tokios prekės kiekiu (natūrine ar vertine išraiška). Protekcinė (apsaugos) kvota gali būti taikoma tik tuomet, kai atlikus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą tyrimą (toliau – tyrimas) nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vykdomas žlugdantis importas.
11. Protekcinis (apsaugos) muitas – muitas, kuris gali būti taikomas kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė tyrimo metu, kai svarstomos prekės žlugdantis importas yra nustatytas preliminariai, ir kaip galutinė protekcinė (apsaugos) priemonė, kai baigus tyrimą nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vykdomas svarstomos prekės žlugdantis importas.
12. Suinteresuotosios šalys vykdant protekcinių (apsaugos) priemonių nustatymo ir taikymo procedūras yra:
1) panašios prekės Lietuvos gamintojai arba prekybos ar verslo asociacijos, kurių narių dauguma yra panašios prekės Lietuvos gamintojai;
2) svarstomos prekės importuotojai, užsienio gamintojai ar eksportuotojai arba prekybos ar verslo asociacijos, kurių narių dauguma yra šios prekės importuotojai, užsienio gamintojai ar eksportuotojai;
3) svarstomos prekės kilmės šalies ar valstybių, iš kurių importuojama į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją svarstoma prekė (toliau – svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančios šalies), vyriausybės;
3 straipsnis. Šį įstatymą įgyvendinanti valstybės institucija
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – Institucija) atlieka tyrimus žlugdančiam importui nustatyti, taikomų protekcinių (apsaugos) priemonių peržiūras, priima nutarimus atlikti tyrimą ar jo neatlikti, atlikti peržiūrą, pratęsti tyrimo trukmę, baigti tyrimą, atlikti pakartotinį tyrimą, taip pat nutarimus taikyti protekcines (apsaugos) priemones, jų taikymą pratęsti, liberalizuoti taikomas protekcines (apsaugos) priemones ar jas panaikinti. Institucijos teikiamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymuose, be kitos informacijos, turi būti nurodyti faktai ir motyvai, kurių pagrindu siūloma taikyti protekcines (apsaugos) priemones, pratęsti jų taikymą, liberalizuoti ar panaikinti taikomas protekcines (apsaugos) priemones.
ANTRASIS SKIRSNIS
TYRIMO ATLIKIMAS
4 straipsnis. Tyrimo tikslas
5 straipsnis. Tyrimo inicijavimas
1. Tyrimas nustatyti žlugdantį importą pradedamas vykdyti, kai vietiniai gamintojai Institucijai pateikia rašytinį prašymą, atitinkantį šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Jeigu prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekis nesudaro didesnės dalies viso tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kiekio, Institucijai kartu su prašymu turi būti pateikti ir kitų panašios prekės vietinių gamintojų rašytiniai pritarimai prašymui atlikti tyrimą. Prašymas atlikti tyrimą laikomas pateiktu vietinių gamintojų, jei prašymui atlikti tyrimą pritarė vietiniai gamintojai, kurių panašios prekės gamybos kiekis sudaro didesnę dalį (kartu su prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekiu) visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.
3. Institucijos nutarimu tyrimas gali būti pradėtas ir nesant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, jei ji gauna informaciją iš vietiniams gamintojams atstovaujančios asociacijos arba ministerijos, iš kuriai pavestos srities yra panašios prekės gamyba, ir šioje informacijoje pateikiami šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyti įrodymai, reikalingi tyrimo atlikimui pagrįsti.
6 straipsnis. Prašymas atlikti tyrimą
1. Prašyme atlikti tyrimą dėl žlugdančio importo turi būti išdėstyti svarstomos prekės žlugdančio importo, jo daromos ar gresiančios didelės žalos vietiniams gamintojams ir priežastinio ryšio tarp žlugdančio importo ir žalos įrodymai. Šie įrodymai yra būtini tyrimo atlikimui pagrįsti. Prašyme atlikti tyrimą turi būti pateikta tokia informacija:
1) prašymo pateikėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, adresas (juridinio asmens ar ūkio subjekto, neturinčio juridinio asmens teisių, pavadinimas ir buveinės adresas) bei prašymo pateikėjo ir kiekvieno vietinio gamintojo, kuris pritaria prašymui atlikti tyrimą, panašios prekės gamybos kiekis natūrine ir vertine išraiška;
2)detalus svarstomos prekės aprašymas, kad ją būtų galima apibūdinti pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;
4) detalus panašios prekės aprašymas ir prekės kodas pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;
2. Kartu su prašymu pateikiami duomenys apie svarstomos prekės importo žlugdantį poveikį vietiniams gamintojams (gamybai, gamybos pajėgumų panaudojimui, pardavimams, rinkos daliai, prekės kainai, pelno ar nuostolių lygiui, užimtumui ir pan.), jei šie duomenys yra prieinami prašymo pateikėjui, bei kiti dokumentai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
3. Prieš pradėdama tyrimą, Institucija apie gautą prašymą atlikti tyrimą bei šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju praneša svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančių šalių vyriausybėms, kad būtų galima konsultuotis su šiomis šalimis šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims ir faktams išsiaiškinti bei Lietuvos Respublikai ir svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančiai šaliai priimtinam sprendimui rasti. Jei šios konsultacijos užtrunka, tai netrukdo Institucijai pradėti tyrimą.
7 straipsnis. Prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimas ir nutarimo dėl tyrimo priėmimas
1. Gavusi vietinių gamintojų prašymą, Institucija patikrina, ar prašymas pateiktas vietinių gamintojų, kaip šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, ar gautas prašymas atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ar pakanka įrodymų tyrimo atlikimui pagrįsti, ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos priima nutarimą atlikti tyrimą ar jo neatlikti.
2. Jei prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekis nesudaro didesnės dalies visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir prašymui atlikti tyrimą pritarė nepakankamai vietinių gamintojų, ar pateiktas prašymas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ar pateikta nepakankamai įrodymų tyrimo atlikimui pagrįsti, Institucija praneša apie tai prašymo pateikėjui nurodydama trūkumus ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jei prašymo pateikėjas Institucijos nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalina, Institucija priima nutarimą tyrimo neatlikti.
8 straipsnis. Tyrimo eiga
1. Tyrimo metu siekiant nustatyti, ar svarstomos prekės importas daro ar gresia padaryti didelės žalos vietiniams gamintojams, turi būti objektyviai įvertinti veiksniai, darantys įtaką vietinių gamintojų būklei:
1) svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kiekis (absoliutine ir vertine išraiška) bei jam tenkanti panašios prekės pardavimų Lietuvos Respublikos rinkoje bendro kiekio dalis;
2) svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją padidėjimas absoliutiniu dydžiu arba palyginti su gamyba ar vartojimu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
3) importuojamos svarstomos prekės ir Lietuvoje gaminamos panašios prekės kainų pokyčiai. Ypač svarbu, kai yra akivaizdus Lietuvoje gaminamos panašios prekės kainos sumažėjimas arba trukdymas jai didėti, o tai tikėtina nesant žlugdančio importo;
5) pokyčiai ekonomikos rodiklių, apibūdinančių Lietuvos įmonių gamybos kiekį, gamybos pajėgumų panaudojimą, prekių atsargas, pardavimus, rinkos dalį, pelną, užimtumą ir kita;
2. Kai yra įtariama didelės žalos vietiniams gamintojams grėsmė, be veiksnių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje, turi būti papildomai išnagrinėta, ar yra faktų, leidžiančių daryti objektyvią išvadą, kad dėl svarstomos prekės importo artimoje ateityje kils didelė žala vietiniams gamintojams. Šiuo atveju turi būti įvertintas svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kiekis, jo augimo tempas ir svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančioje šalyje esantis ar potencialus eksporto pajėgumas bei tikimybė, kad tas pajėgumas bus panaudotas svarstomai prekei importuoti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
3. Atliekant tyrimą turi būti įvertinti visi objektyvūs veiksniai, kuriuos galima kiekybiškai išmatuoti ir kurie turi įtakos panašios prekės vietiniams gamintojams. Jei tuo pačiu metu kiti veiksniai nei žlugdantis importas daro žalą vietiniams gamintojams, šių veiksnių daroma žala negali būti priskiriama žlugdančiam importui.
4. Atliekant tyrimą visa reikalinga informacija gaunama, kai:
1) suinteresuotosios šalys atsako į Institucijos pateiktus klausimynus. Atsakymai į klausimynus turi būti pateikti raštu per 30 kalendorinių dienų (skaičiuojant nuo klausimynų gavimo dienos);
5. Atliekant tyrimą suinteresuotosioms šalims turi būti suteikta galimybė pateikti įrodymų ir išdėstyti argumentus dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos.
6. Institucija gali išklausyti suinteresuotųjų šalių argumentus ir paaiškinimus žodžiu, jeigu jos per Institucijos nutarime atlikti tyrimą nustatytą terminą raštu pateikė tokį prašymą. Šiame prašyme turi būti nurodyta, jog prašymą pateikusi suinteresuotoji šalis iš tiesų gali būti paveikta atliekamo tyrimo rezultatų, ir nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių ji turėtų būti išklausyta.
7. Nepažeidžiant šio įstatymo 22 straipsnio nuostatų, suinteresuotosioms šalims, raštu pateikusioms prašymus, turi būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, kuria atlikdama tyrimą vadovaujasi Institucija.
8. Atliekant tyrimą paprastai nagrinėjama paskutinių 3 metų laikotarpio informacija. Bet kuriuo atveju šis laikotarpis neturi būti trumpesnis nei 6 mėnesiai.
9. Atlikdama tyrimą, Institucija remiasi turima ir gauta informacija bei suinteresuotųjų šalių raštu (per nutarime atlikti tyrimą ar atitinkamame kitame Institucijos nutarime nustatytą terminą) pateikta informacija.
10. Jei suinteresuotoji šalis atsisako pateikti reikalingą informaciją, pateikia informaciją pavėluotai arba pateikia tik jos dalį arba nustatoma, kad suinteresuotoji šalis pateikė neteisingą informaciją, priimant nutarimus neteisinga informacija atmetama ir vadovaujamasi pateikta informacijos dalimi bei kita turima, Institucijos nuomone, patikima informacija, įskaitant informaciją, gautą iš kitų prieinamų nepriklausomų šaltinių. Suinteresuotosios šalys raštu įspėjamos, kad jei jos nepateiks informacijos, pateiks ją pavėluotai arba pateiks neteisingą informaciją, išvados gali būti padarytos remiantis įrodymais, pagrįstais Institucijos turima ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija bei dokumentais. Tais atvejais, kai suinteresuotosios šalies pateiktoje informacijoje yra netikslumų, kuriuos galima patikrinti, ir tai nesusidaro didelių sunkumų ją naudoti, o suinteresuotoji šalis stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateikta informacija neatmetama.
11. Jei suinteresuotosios šalies pateikti įrodymai ar informacija nepriimami, juos pateikusiai suinteresuotajai šaliai turi būti praneštos nepriėmimo priežastys ir sudarytos sąlygos per Institucijos nustatytą terminą pateikti paaiškinimų. Jei šie paaiškinimai laikomi nepakankamais, suinteresuotosios šalies pateiktų įrodymų ar informacijos nepriėmimo priežastys turi būti nurodytos atitinkamame Institucijos nutarime.
9 straipsnis. Tyrimo trukmė
1. Tyrimo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 9 mėnesiai nuo nutarimo atlikti tyrimą įsigaliojimo dienos. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tyrimo neįmanoma baigti per nustatytą laiką, Institucija gali priimti nutarimą šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Institucijos nutarimas pratęsti tyrimo trukmę skelbiamas „Valstybės žiniose“. Be kitos informacijos, nutarime pratęsti tyrimo trukmę turi būti nurodomi pratęsimo terminas ir motyvai.
2. Jei Institucija, vadovaudamasi tyrimo metu išnagrinėta informacija, padaro išvadą, kad protekcinių (apsaugos) priemonių taikyti nereikia, ji priima nutarimą baigti tyrimą. Institucijos nutarimas baigti tyrimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto tyrimo trukmės termino pasibaigimo dienos. Institucijos nutarimas baigti tyrimą skelbiamas „Valstybės žiniose“.
TREČIASIS SKIRSNIS
PROTEKCINIŲ (APSAUGOS) PRIEMONIŲ TAIKYMAS
10 straipsnis. Protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo tikslai
11 straipsnis. Protekcinio (apsaugos) muito, kaip laikinos protekcinės (apsaugos) priemonės, taikymo sąlygos
Tyrimo metu kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė svarstomos prekės importui gali būti taikomas protekcinis (apsaugos) muitas, tačiau tik tuo atveju, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) objektyvių įrodymų pagrindu preliminariai nustatyta, kad svarstomos prekės importas yra vietinius gamintojus žlugdantis importas;
2) dėl vietinių gamintojų būklės pablogėjimo reikia neatidėliotinų priemonių, nes netaikant protekcinio (apsaugos) muito tyrimo metu vietiniams gamintojams būtų padaryta didelės žalos, kurią būtų sunku atitaisyti;
12 straipsnis. Protekcinio (apsaugos) muito, kaip laikinos protekcinės (apsaugos) priemonės, taikymas
1. Jei tenkinamos šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sąlygos, Institucija priima nutarimą taikyti protekcinį (apsaugos) muitą, kaip laikiną priemonę, bei nustato protekcinio (apsaugos) muito dydį ir datą, nuo kurios šis muitas bus taikomas.
2. Protekcinis (apsaugos) muitas, kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė, gali būti taikomas ne ilgiau kaip 200 kalendorinių dienų. Protekcinio (apsaugos) muito taikymo laikotarpis įskaičiuojamas į bendrą protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo ar pratęsimo trukmę, nurodytą šio įstatymo 15 ir 16 straipsniuose.
3. Protekcinis (apsaugos) muitas taikomas neatsižvelgiant į kitus tuo metu svarstomai prekei taikomus muitus, jei tikėtina, kad tai gali užkirsti kelią didelei žalai susidaryti arba ją atitaisyti. Bet kuriuo atveju protekcinis (apsaugos) muitas turi būti ne didesnis nei būtinas preliminariai nustatyto svarstomos prekės žlugdančio importo daromai didelei žalai pašalinti.
4. Protekcinis (apsaugos) muitas, kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė, turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus protekcinio (apsaugos) muito arba jo nesumokėjus laiku, skaičiuojami delspinigiai. Nesumokėtas protekcinis (apsaugos) muitas ir delspinigiai išieškomi Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Protekcinių (apsaugos) priemonių taikymas baigus tyrimą
1. Protekcinės (apsaugos) priemonės svarstomos prekės importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas atlikto tyrimo metu nustatyta, kad svarstomos prekės importas yra vietinius gamintojus žlugdantis importas.
2. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikomos kiekvienai svarstomai prekei, išleidžiamai laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, nesvarbu, iš kurios šalies svarstoma prekė importuojama, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 3, 4 dalyse ir 19 straipsnyje nurodytus atvejus. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikomos nuo Institucijos nutarimo taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę įsigaliojimo dienos, jeigu šiame nutarime nėra nustatyta vėlesnė protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo data. Institucijos nutarimo taikyti protekcinę (apsaugos) kvotą priėmimas neturi riboti svarstomą prekę išleisti laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, jei svarstomą prekę importuojantis asmuo pateikia pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nutarimo taikyti protekcinę (apsaugos) kvotą įsigaliojimo dieną importuojama svarstoma prekė buvo pakeliui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
3. Institucijos nutarime taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę turi būti nustatyta protekcinė (apsaugos) priemonė (protekcinis (apsaugos) muitas arba protekcinė (apsaugos) kvota), jos dydis ir data, nuo kurios protekcinė (apsaugos) priemonė bus taikoma, taip pat turi būti patvirtintas protekcinės (apsaugos) priemonės liberalizavimo tvarkaraštis.
4. Jei Institucija yra priėmusi nutarimą taikyti protekcinį (apsaugos) muitą, kaip galutinę priemonę, importuojamoms svarstomoms prekėms protekcinis (apsaugos) muitas taikomas šio įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) kvotos dydis
1. Protekcinės (apsaugos) kvotos dydis turi būti ne mažesnis (natūrine ar vertine išraiška) negu svarstomos prekės importo vidurkis per pastaruosius 3 metus, nebent mažesnis protekcinės (apsaugos) kvotos dydis yra būtinas daromai didelei žalai ar jos grėsmei vietiniams gamintojams pašalinti.
2. Institucija, nustatydama protekcinę (apsaugos) kvotą, turi atsižvelgti į pageidaujamus išlaikyti (kiek įmanoma) įprastus prekybos srautus ir į importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją svarstomos prekės kiekį pagal anksčiau (iki nutarimo taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę priėmimo) sudarytas sutartis, jei apie tokias sutartis Institucija buvo informuota.
3. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, protekcinė (apsaugos) kvota turi būti paskirstoma svarstomą prekę eksportuojančioms šalims ar jų grupėms. Protekcinė (apsaugos) kvota paskirstoma susitarus su šalimis, iš kurių svarstoma prekė importuojama į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Jeigu tai padaryti neįmanoma, protekcinė (apsaugos) kvota šioms šalims ar jų grupėms paskirstoma proporcingai joms tenkančiai svarstomos prekės importo per praėjusius 3 metus daliai atsižvelgiant į veiksnius, darančius ar galinčius daryti poveikį prekybai svarstoma preke.
4. Tais atvejais, kai per tyrimo metu nagrinėtą laikotarpį svarstomos prekės importas iš tam tikros šalies ar šalių grupės padidėjo neproporcingai daug, palyginti su bendru tos prekės importo kiekio padidėjimu, galima nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (svarstomos prekės importui iš tokios šalies ar šalių grupės gali būti nustatoma griežtesnė protekcinė (apsaugos) kvota nei nustatytina pagal šį straipsnį). Kai yra tik didelės žalos grėsmė vietiniams gamintojams, toks nukrypimas neleidžiamas.
15 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo trukmė
16 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo pratęsimas
1. Jei turima pakankamai įrodymų, kad protekcinės (apsaugos) priemonės taikymas būtinas siekiant užkirsti kelią didelei žalai susidaryti arba ją atitaisyti, Institucijos iniciatyva, priėmus atitinkamą nutarimą, pagal šio įstatymo antrojo skirsnio nuostatas gali būti atliekamas pakartotinis tyrimas. Pakartotinio tyrimo metu protekcinis (apsaugos) muitas, kaip laikina apsaugos priemonė, negali būti taikomas.
2. Jeigu pakartotinio tyrimo metu nustatyta, kad protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo pratęsimas būtinas siekiant užkirsti kelią didelei žalai susidaryti arba ją atitaisyti, ir yra įrodymų, kad vietiniai gamintojai prisitaiko prie padidėjusios užsienio įmonių konkurencijos, protekcinės (apsaugos) priemonės taikymas Institucijos nutarimu gali būti pratęstas. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo pratęsimui taikomos nuostatos, reglamentuojančios protekcinės (apsaugos) priemonės taikymą, jei tai neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.
3. Protekcinės (apsaugos) kvotos, nustatytos pagal šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, taikymas negali būti pratęstas.
4. Pratęsta protekcinė (apsaugos) priemonė negali būti griežtesnė, negu ji buvo pradinio protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikotarpio pabaigoje.
17 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės liberalizavimas ir jos taikymo peržiūra
1. Siekiant sudaryti sąlygas vietiniams gamintojams greičiau prisitaikyti prie padidėjusios užsienio įmonių konkurencijos ir skatinti šį prisitaikymą, protekcinė (apsaugos) priemonė, jeigu ji taikoma ilgiau negu 1 metus, turi būti liberalizuojama reguliariais intervalais per protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikotarpį iki baigsis jos taikymas.
2. Vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalimi, Institucija nutarime taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę patvirtina ir jos liberalizavimo tvarkaraštį. Protekcinės (apsaugos) priemonės liberalizavimo tvarkaraštis tvirtinamas ir tuo atveju, kai pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį pratęsiamas protekcinės (apsaugos) priemonės taikymas.
3. Kai nustatytas protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikotarpis ilgesnis negu 3 metai, Institucija ne vėliau kaip praėjus pusei nustatyto protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikotarpio turi peržiūrėti, ar reikalinga protekcinę (apsaugos) priemonę toliau taikyti. Peržiūra pradedama Institucijos nutarimu likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki nustatyto pusės laikotarpio pabaigos. Peržiūrai atlikti taikomi šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, taikytini tyrimui atlikti. Institucijos nutarimas dėl protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo peržiūros skelbiamas „Valstybės žiniose“.
4. Jeigu Institucija, atlikusi peržiūrą, padaro išvadą, kad svarstomos prekės importo daroma didelė žala ar jos grėsmė išnyko, sumažėjo, arba jei protekcinės (apsaugos) priemonės panaikinimas ar greitesnis liberalizavimas labiau skatintų vietinių gamintojų prisitaikymą prie padidėjusios užsienio įmonių konkurencijos, Institucija priima nutarimą dėl taikomos protekcinės (apsaugos) priemonės panaikinimo arba greitesnio liberalizavimo.
18 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės pakartotinis taikymas
1. Protekcinė (apsaugos) priemonė negali būti pakartotinai taikoma svarstomos prekės importui, jeigu nuo ankstesnės protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo pabaigos nepraėjo jos taikymo trukmei prilygstantis, bet ne trumpesnis kaip 2 metų laikotarpis.
2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatą, 180 kalendorinių dienų arba mažesnės trukmės protekcinė (apsaugos) priemonė gali būti pakartotinai taikoma svarstomos prekės importui, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
1) praėjo ne mažiau kaip 1 metai nuo ankstesnės protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo tos prekės importui dienos;
3. Protekcinė (apsaugos) priemonė gali būti taikoma pakartotinai, jei vadovaujantis šio įstatymo antrojo skirsnio nuostatomis buvo atliktas tyrimas ir jo metu buvo nustatyta, kad protekcinių (apsaugos) priemonių taikymas yra būtinas. Priimant nutarimą pakartotinai taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę, vadovaujamasi šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatomis. Pakartotinai taikomos protekcinės (apsaugos) priemonės galiojimas gali būti pratęstas pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
19 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo lengvatos importui iš besivystančių šalių
1. Protekcinės (apsaugos) priemonės netaikomos prekės importui iš besivystančios šalies, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
1) svarstomos prekės importas iš tokios šalies neviršija 3 procentų bendro svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
APSKUNDIMAS
20 straipsnis. Nutarimų ir veiksmų apskundimas
1. Jei suinteresuotoji šalis nesutinka su Institucijos priimtais nutarimais, ji turi teisę juos apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui. Skundas Aukštesniajam administraciniam teismui gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo skundžiamo nutarimo paskelbimo ar suinteresuotajai šaliai įteikimo dienos.
2. Jei suinteresuotoji šalis nesutinka su Institucijos veiksmais, susijusiais su šio įstatymo įgyvendinimu, arba neveikimu, turi teisę juos apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui. Skundas Aukštesniajam administraciniam teismui gali būti paduotas per 1 mėnesį nuo skundžiamo veiksmo atlikimo ar pranešimo apie šį veiksmą suinteresuotajai šaliai dienos. Skundas dėl Institucijos neveikimo Aukštesniajam administraciniam teismui gali būti paduotas per 1 mėnesį nuo kitos dienos, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas laikas atitinkamam veiksmui atlikti ar klausimui išspręsti.
PENKTASIS SKIRSNIS
INFORMAVIMAS
21 straipsnis. Informavimas
1. Institucijos nutarimai atlikti tyrimą ar jo neatlikti, pratęsti tyrimo trukmę, baigti tyrimą bei atlikti protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo peržiūrą, nutarimai taikyti protekcines (apsaugos) priemones, jų taikymą pratęsti, liberalizuoti taikomas protekcines (apsaugos) priemones ar jas panaikinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žiniose“.
2. Institucijos nutarime atlikti tyrimą ar protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo peržiūrą, be kitos informacijos, turi būti:
3) nustatytas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pateikti įrodymus ir išdėstyti savo argumentus;
3. Institucijos nutarime pratęsti tyrimo trukmę arba baigti tyrimą, be kitos informacijos, turi būti pateiktos pagrindinės tyrimo išvados bei tyrimo pratęsimo arba nutraukimo motyvų santrauka.
4. Suinteresuotosioms šalims, raštu pateikusioms prašymus, Institucija turi pateikti jas dominančią informaciją apie faktus, teisės aktų nuostatas bei motyvus, kurių pagrindu priimti atitinkami nutarimai. Teikiant informaciją laikomasi jos konfidencialumo reikalavimų.
5. Institucijos nutarimuose, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo reikalavimus, be kitos informacijos, turi būti nurodyti faktai, teisės aktų nuostatos ir motyvai, kurių pagrindu priimti nutarimai taikyti protekcines (apsaugos) priemones, pratęsti jų taikymą, liberalizuoti ar panaikinti taikomas protekcines (apsaugos) priemones.
22 straipsnis. Konfidenciali informacija
2. Informacija, kurios atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentams ar turėtų didelį neigiamą poveikį informaciją pateikusiai suinteresuotajai šaliai ar asmeniui, iš kurio suinteresuotoji šalis ją įsigijo, ir ta informacija, kurią laikyti konfidencialia prašo ją pateikusi suinteresuotoji šalis, yra laikoma konfidencialia. Institucija, gavusi konfidencialią informaciją, negali jos atskleisti be informaciją pateikusios suinteresuotosios šalies sutikimo.
3. Suinteresuotoji šalis, teikianti konfidencialią informaciją, kartu turi pateikti nekonfidencialias tos informacijos santraukas. Tokios santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad iš jų būtų galima nustatyti pateiktos informacijos esmę. Jei išimtiniais atvejais suinteresuotoji šalis mano, kad atitinkamos informacijos neįmanoma pateikti santraukos forma, ji privalo raštu pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių negalima parengti tinkamos santraukos.
4. Jeigu prašymas dėl informacijos konfidencialumo, Institucijos nuomone, nėra pagrįstas ir jei informaciją pateikusi suinteresuotoji šalis nesutinka, kad ji būtų viešai atskleista (apibendrinta ar santraukos forma), Institucija į tokią informaciją gali neatsižvelgti. Tačiau į šią informaciją turi būti atsižvelgiama, jeigu kiti šaltiniai patvirtina, kad pateikta informacija yra teisinga.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis. Tarptautinės sutartys
1. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, nustato kitokias taisykles negu šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.