LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

ĮSAKYMAS

DĖL STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO STR 2.01.02:1996 PATVIRTINIMO

1996 m. spalio 14 d. Nr. 140

Vilnius

Siekdamas nustatyti civilinės saugos slėptuvių statybos reikalavimus,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Statybos techninių reikalavimų reglamentą „Civilinės saugos slėptuvės STR 2.01.02:1996 (pridedamas), kuris įsigalioja nuo 1996 m. lapkričio 1 d.

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. respublikinių statybos normų „Civilinė apsauga. Projektavimo taisyklės RSN 127-91“ (patvirtintos ministerijos 1991 05 27 įsakymu Nr. 67) 1.31, 1.3.2 ir 3.1 – 3.7 punktus;

2.2. ministerijos 1996 08 06 įsakymą Nr. 98 „Dėl RSN 127 – 91 „Civilinė sauga. Projektavimo taisyklės“ galiojimo.“

3. Palikti galioti RSN 127- 91 punktus, kurie nenurodyti šio įsakymo 2.1 punkte.

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRĖ                              ALDONA BARANAUSKIENĖ

PATVIRTINTA

Statybos ir urbanistikos ministerijos

1996 10 14 įsakymu Nr. 140

STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS

CIVILINĖ SAUGA. SLĖPTUVĖS.

STR 2.01.02:1996

1. Taikymo sritis. Bendroji dalis

1.1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato civilinės saugos slėptuvių statybos privalomus reikalavimus.

1.2. Laisvai pasirenkami slėptuvių normatyviniai statybos dokumentai (taisyklės, standartai), detalizuojantieji šio techninio reglamento reikalavimus ir nurodantieji jų įgyvendinimo būdus, gali būti rengiami Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.

1.3. Šiame techniniame reglamente pateikiami specifiniai techniniai reikalavimai, kurie taikomi tik projektuojant ir statant slėptuves ir kuriuos turi atitikti pastatyta slėptuvė. Be šio reglamento reikalavimų, projektuojant ir statant slėptuves, turi būti vadovaujamasi techniniais reglamentais, nustatančiais bendrus visiems statiniams (tarp jų tiems, kuriuose įrengiamos slėptuvės) reikalavimus.

1.4. Slėptuvių techninio reglamento reikalavimai privalomi slėptuvių statytojams (užsakovams), projektuotojams, statybos rangovams, autorinės ir techninės priežiūrų vykdytojams, projektavimo technines ir specialiąsias sąlygas nustatantiems subjektams, statybos ir specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijoms, savivaldos vykdomosioms institucijoms.

1.5. Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas turi teisę nustatyti šį reglamentą papildančius Lietuvos Respublikos valstybės valdžios slėptuvių statybos techninius reikalavimus.

1.6. Prie šio techninio reglamento pateikiami priedai yra privalomi ir informaciniai (neprivalomi).

2. Sąvokos

2.1. Avarija – netikėtas įvykis, sukėlęs sprogimą, gaisrą, statinių visišką ar dalinį sugriovimą, technologinio proceso nuostolingą sutrikimą, sunkų grupinį nelaimingą atsitikimą, pavojingų medžiagų išsiveržimą į aplinką, kai padaroma žala ~monėms ar aplinkai įvykio vietoje ar už jos ribų.

2.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga – ligoninė, gimdymo namai, dispanseris, profilaktoriumas, poliklinika, medicinos mokslo ir mokymo įstaiga (be klinikos), sanatorijos.

2.3. Ekstremali situacija – padėtis, kai dėl ginkluotų konfliktų, technogeninių procesų ar gamtos reiškinių kyla didelė grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei, sutrikdoma ekonominė veikla arba ištinka ekologinė nelaimė. Pagrindinės galimų Lietuvos Respublikoje ekstremalių situacijų priežastys, atsižvelgiant į šalies geografinę padėtį, ekonominę ir politinę situaciją yra šios:

2.3.1. avarijos, katastrofos pramonės įmonėse ir kituose objektuose, naudojančiuose stipriai veikiančias nuodingąsias medžiagas, taip pat transportuojant Lietuvos teritorija stipriai veikiančias nuodingąsias, biologines, sprogias bei lengvai užsidegančias medžiagas;

2.3.2. avarijos, katastrofos atominės energetikos objektuose ir kituose objektuose, naudojančiuose radioktyviąsias medžiagas, avarijos transportuojant radioktyviąsias medžiagas ir kitos avarijos, katastrofos, dėl kurių galimas Lietuvos Respublikos teritorijos radioaktyvusis užteršimas;

2.3.3. avarijos, katastrofos dujotiekiuose, naftotiekiuose;

2.3.4. avarijos, katastrofos didelio gaisringumo objektuose;

2.3.5. avarijos, katastrofos kaimyninėse valstybėse, kurių padariniai sudarytų grėsmę Lietuvos Respublikos gyventojams;

2.3.6. epidemijos ir epizootijos;

2.3.7. gaivalinės nelaimės (dideli miškų, durpynų gaisrai, potvyniai, audros, viesulai, užpustymai, apledėjimai, žemės drebėjimai);

2.3.8. avarijos, katastrofos kariniuose objektuose;

2.3.9. karo veiksmai kitų šalių teritorijoje, kai kyla pavojus Lietuvos Respublikos gyventojams (panaudojus masinio naikinimo ginklą, sunaikinus ar pažeidus – atomines jėgaines, objektus, naudojančius stipriai veikiančias nuodingąsias medžiagas);

2.3.10. karinės provokacijos;

2.3.11. karinės diversijos;

2.3.12. karinė intervencija;

2.3.13. karo veiksmai, kai Lietuvos teritorija tampa užsienio valstybių kovos veiksmų arena;.

2.3.14. gaisrai įvairiuose objektuose, kai degimo ar medžiagų skilimo produktai yra nuodingi.

2.4. Pavojingi poveikiai – ekstremalių situacijų sukelti ar tomis aplinkybėmis atsiradę žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingi veiksniai:

2.4.1. radioaktyvus aplinkos užteršimas – oro, dirvožemio ir vandens užteršimas radioaktyviomis medžiagomis;

2.4.2. jonizuojanti spinduliuotė – spinduliavimas, kurio sąveika su aplinka sukuria skirtingų ženklų jonus; tai didelės energijos įkrautos dalelės (protonai, elektronai, alfa dalelės), neįkrautos dalelės (neutronai, fotonai) ar elektromagnetinis spinduliavimas;

2.4.3. cheminis aplinkos užteršimas – aplinkos (atmosferos, dirvožemio, vandens telkinių) užteršimas nuodingomis cheminėmis medžiagomis skysčių, dujų ar aerozolių pavidalu, pavojingomis žmonių sveikatai ar aplinkai koncentracijomis;

2.4.4. statinių griūtys;

2.4.5. katastrofinis užtvindymas – vandens telkinių vandens lygio pakilimas daugiau kaip 1,5 m, lyginant su daugiamečiu vidutiniu pakilimu, kai vandens greitis gali pasiekti ne mažiau kaip 2,5 m/s, gali žūti žmonės, sugriūti statiniai arba sugadinti įrenginiai.

2.5. Žmonių apsauga slėptuvėse – techninių ir organizacinių priemonių kompleksas, kurio tikslas slopinti ypatingų aplinkybių sukeltų ar jomis atsiradusių pavojingų poveikių įtaką žmogaus organizmui, sumažinant tuos poveikius iki nustatyto lygio.

2.6. Įprastos aplinkybės – žmonių gyvenimas ir įvairi veikla (toliau -žmonių veikla), kai nėra ekstremalių situacijų.

2.7. Žmonių apsaugos trukmė – nustatytas žmonių buvimo slėptuvėje laikas, per kurį veikia visos slėptuvėje esančių žmonių apsaugą garantuojančios ir jų reikmes tenkinančios inžinerinės sistemos bei priemonės.

2.8. Slėptuvės parengties laikas – slėptuvės patalpų pertvarkymas iš žmonių gyvenimo ar veiklos paskirties įprastomis sąlygomis į žmonių apsaugos paskirtį.

3. Slėptuvės, jų statybos privalomumas, tipai, talpumas, statybos vieta

3.1. Slėptuvės yra įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos bei kiti statiniai (toliau – pastatai), kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių esant ekstremalioms situacijoms. Šie pastatai turi dvi lygiavertes paskirtis – žmonių veiklos ir žmonių apsaugos.

3.2. Slėptuvės tik su viena – žmonių apsaugos – paskirtimi gali būti statomos pagal specialią Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento užduotį 3.9 p. nurodytose ar kitose teritorijose, kuriose prognozuojamų pavojingų poveikių lygis gali turėti žymią įtaką didelėms teritorijoms (respublikos ar atskirų jos regionų mastu).

3.3. Iki tol, kol įstatymo bus nustatyta, kokiais atvejais ir kokiuose statiniuose privaloma įrengti slėptuves, jų reikalingumą nustato Civilinės saugos departamentas teritorijų specialiesiems planams rengti užduotyje.

3.4. Slėptuvių naudojimo reikalavimus nustato jų naudojimo techninis reglamentas.

3.5. Slėptuvės, priklausomai nuo kokių pavojingų poveikių jos apsaugo žmones, sumažindamos tuos poveikius iki nustatyto lygio, yra šių apsaugos tipų:

3.5.1. slėptuvės nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio, sutrumpintai SJ;

3.5.2. slėptuvės nuo jonizuojančios spinduliuotės ir cheminių medžiagų poveikio, sutrumpintai SJCh;

3.5.3. slėptuvės nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio ir griūčių, sutrumpintai SJG;

3.5.4. slėptuvės nuo jonizuojančios spinduliuotės bei cheminių medžiagų poveikio ir griūčių, sutrumpintai SJChG.

3.6. Slėptuvės priklausomai nuo jos patalpinimo statinio sklype yra šių komponavimo tipų:

3.6.1. atskirosios – kai jos užima visą žmonių veiklai skirtą pastatą;

3.6.2. įkomponuotosios – kai jos užima žmonių veiklai skirto pastato dalį.

3.7. Slėptuvės apsaugos tipas priklauso nuo teritorijos, kurioje ji statoma, prognozuojamų pavojingų poveikių pobūdžio ir prognozuojamo tų poveikių lygio:

3.7.1. SJ tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojamas tik vienas pavojingas poveikis – jonizuojanti spinduliuotė, šios slėptuvės turi sumažinti jonizuojančios spinduliuotės lygį nuo pradinio prognozuojamo lygio 100 kartų;

3.7.2. SJCh tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojami šie pavojingi poveikiai: jonizuojanti spinduliuotė ir aplinkos užteršimas nuodingomis cheminėmis medžiagomis; šio tipo slėptuvės turi sumažinti jonizuojančios spinduliuotės lygį 100 kartų, skaičiuojant nuo pradinio prognozuojamo lygio, ir sumažinti nuodingų cheminių medžiagų kiekį iki higienos normomis leistino (kiekvienai medžiagai) normatyvinio kiekio;

3.7.3. SJG tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojami šie pavojingi poveikiai: jonizuojanti spinduliuotė ir griūtys; šio tipo slėptuvės turi sumažinti jonizuojančios spinduliuotės lygį 100 kartų, skaičiuojant nuo pradinio prognozuojamo lygio, ir atlaikyti aplinkinių statinių ir virš slėptuvės perdangos esančių statinio aukštų konstrukcijų griūčių sukeltas dinamines apkrovas – 0,035 MPa;

3.7.4. SJChG tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojami šie pavojingi poveikiai: jonizuojanti spinduliuotė, aplinkos užteršimas nuodingomis cheminėmis medžiagomis ir griūtys; šio tipo slėptuvės turi sumažinti jonizuojančios spinduliuotės lygį 100 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio, sumažinti cheminių medžiagų kiekį slėptuvės iki leistino normatyvinio lygio ir atlaikyti aplinkinių statinių ir virš slėptuvės perdangos esančių statinio aukštų griūčių sukeltas dinamines apkrovas – 0,035 MPa.

3.8. Reikalavimai, nustatyti 3.7.1 – 3.7.4 punktuose, netaikomi slėptuvėms, statomoms atominės jėgainės teritorijoje ir jos aplinkinėse teritorijose, – reikalavimai šioms slėptuvėms pateikiami 3.9 punkte.

3.9. Atominės jėgainės teritorijoje ir jos aplinkinėse teritorijose statomos SJG ir SJ tipų slėptuvės su padidintomis apsauginėmis savybėmis – didesniu mastu mažinančiomis jonizuojančios spinduliuotės lygį ir atlaikančiomis didesnes dinamines apkrovas, sukeltas aplinkinių statinių ir virš slėptuvės esančių statinio aukštų konstrukcijų griūčių:

3.9.1. jėgainės teritorijoje SJG tipo slėptuvės, mažinančios jonizuojančią spinduliuotę ne mažiau kaip 5000 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio ir atlaikančios dinaminę apkrovą 0,2 MPa;

3.9.2. prognozuojamų stiprių sugriovimų teritorijoje – SJG slėptuvės, mažinančios jonizuojančios spinduliuotės lygį 3000 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio ir atlaikančios dinaminę apkrovą 0,1 MPa;

3.9.3. prognozuojamų silpnų sugriovimų teritorijoje – SJG tipo slėptuvės, mažinančios jonizuojančios spinduliuotės lygį 1000 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio ir atlaikančios dinaminę apkrovą 0,02 MPa;

3.9.4. prognozuojamoje jonizuojančios spinduliuotės teritorijoje – SJ tipo slėptuvės, mažinančios jonizuojančios spinduliuotės lygį 500 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio (be dinaminės apkrovos);

3.9.5. teritorijoje, prasidedančioje nuo 3.9.4 p. nurodytos teritorijos ribos ir nutolusioje nuo tos ribos 30 km atstumu, – SJ tipo slėptuvės, mažinančios jonizuojančios spinduliuotės lygį 200 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio (be dinaminės apkrovos).

3.10. Bet kurio tipo slėptuvė talpinama teritorijoje, kurioje prognozuojami gaisrai ar katastrofinis užtvindymas, turi būti pastatyta taip, kad ji turėtų papildomas apsaugines savybes, sumažinančias minėtų poveikių pasekmes.

3.11. Prognozuojami – jonizuojančios spinduliuotės pradiniai lygiai, nuodingų cheminių medžiagų kiekiai ir griūčių sukeliamos dinaminės apkrovos nustatomos kiekvienai konkrečiai teritorijai, vadovaujantis teritorijos planavimo normų sąvado dokumentais, reglamentuojančiais teritorijų civilinės saugos reikalavimus, ir Civilinės saugos departamento patvirtintais dokumentais.

3.12. Jonizuojančios spinduliuotės sumažinimo lygis, leistini nuodingų medžiagų kiekiai (kiekvienai medžiagai atskirai) nustatomi visuomenės sveikatos priežiūros normatyviniais dokumentais.

3.13. Griūčių sukeliamų dinaminių apkrovų įtaka į slėptuvės konstrukcinį atsparumą ir patvarumą įvertinama skaičiavimais.

3.14. Rengiant slėptuvės techninį projektą turi būti vadovaujamasi teritorijos – bendruoju, detaliuoju ir specialiuoju civilinės saugos planais (toliau – teritorijos planavimo dokumentais), kuriuose pateikiami (pagal minėtų dokumentų rengimo taisykles) šie duomenys:

3.14.1. slėptuvės statybos sklypas;

3.14.2. slėptuvės apsaugos tipas;

3.14.3. gaisrų ir katastrofinio užtvindymo prognozė;

3.14.4. jonizuojančios spinduliuotės prognozuojamas pradinis lygis, cheminių nuodingų medžiagų kiekis (pagal kiekvieną medžiagą), prognozuojamos (aplinkinių statinių ir virš slėptuvės esančių statinio aukštų griūčių sukeltos) dinaminės apkrovos į slėptuvės konstrukcijas;

3.14.5. silpnų ir stiprių sugriovimų teritorijų ribos;

3.14.6. jonizuojančios spinduliuotės sumažinimo lygis (kiek kartų reikia jį sumažinti nuo prognozuojamo pradinio lygio);

3.14.7. slėptuvės talpumas (skaičius, kuris atitinka apsaugojamų žmonių skaičių; asmens sveikatos priežiūros įstaigų slėptuvėms – ligonių skaičių);

3.14.8. apsaugomų žmonių kategorijos – gyventojai, įmonės (ar įstaigos) dirbantieji (bendroms įmonės ir gyvenamojo kvartalo ar gyvenvietės slėptuvėms nurodomas įmonės darbuotojų ir gyventojų procentinis santykis);

3.14.9. ar reikia slėptuvėje įrengti DES;

3.14.10. žmonių atvykimo į slėptuvę prognozuojamų pagrindinių srautų kryptys, nurodant žmonių skaičių pagal kiekvieną kryptį.

3.15. Konkreti slėptuvės statybos vieta statybos sklype nustatoma ir nurodoma techniniame projekte.

3.16. Slėptuvių projektai rengiami vadovaujantis „Statybos projektų rengimo taisyklėmis R 122-95“.

4. Žmonių apsaugos lygis slėptuvėje. Žmonių buvimo slėptuvėje sąlygos. Žmonių apsaugos trukmė

4.1. Pastatyta slėptuvė arba įrengta esamose patalpose slėptuvė (toliau – pastatyta) turi atitikti žemiau išvardytus reikalavimus:

4.1.1. apsaugoti žmones nuo pavojingų poveikių, slopinant juos ir sumažinant jų poveikį žmogaus organizmui iki nustatytų lygių, nurodytų teritorijos planavimo dokumentuose, šiomis techninėmis priemonėmis:

4.1.1.1. panaudojant slėptuvių statyboje efektyviausias slopinimo savybes turinčius gruntą, statybines medžiagas, statybinius gaminius;

4.1.1.2. užhermetinant slėptuvių pastatų atitvarines konstrukcijas;

4.1.1.3. įrengiant slėptuvėse specialias inžinerines sistemas;

4.1.1.4. sudarant apsaugojamiems žmonėms tokias buvimo slėptuvėje sąlygas, kurios leistų patenkinti būtinas žmonių gyvybei palaikyti reikmes (sumažintas, palyginus su reikmėmis įprastomis aplinkybėmis), nustatytas šio reglamento, kad žmonės galėtų išgyventi slėptuvėje nustatytą laiką.

4.2. Sąlygos, kurios leidžia patenkinti slėptuvėje apsaugomų žmonių būtiniausias reikmes, nurodytas 4.1 punkte, yra:

4.2.1. greitai įeiti į slėptuvę ir galimybė iš jos išeiti;

4.2.2. palikti radioaktyvinėmis medžiagomis užterštus viršutinius drabužius prieš įeinant į žmonių apsaugos patalpą;

4.2.3. vaikščioti ir pailsėti (sėdint ir gulint) žmonių apsaugos patalpoje;

4.2.4. kvėpuoti į slėptuvę tiekiamu nuo kenksmingų teršalų apvalytu oru arba slėptuvės patalpų regeneruotu oru;

4.2.5. nusiprausti;

4.2.6. gerti vandenį ir maitintis atsineštu maistu;

4.2.7. atlikti fiziologinius poreikius;

4.2.8. naudotis elektriniu apšvietimu;

4.2.9. turėti ryšių priemones, norint gauti informaciją apie situaciją už slėptuvės ribų ir perduoti informaciją apie padėtį slėptuvėje;

4.2.10. valdyti iš slėptuvės patalpų jos inžinerinių sistemų darbą.

4.3. Kad būtų garantuotos 4.2 punkte nurodytos sąlygos, slėptuvėms turi būti pritaikomi tokie statiniai, kurių plano, tūrio, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų sprendiniai, naudojami įprastomis sąlygomis, labiausiai artimi (panašūs) į tuos, kurie tinka žmonių apsaugai ir kuriuos galima pertvarkyti iš įprastomis aplinkybėmis naudojamos paskirties į žmonių apsaugos paskirtį su mažiausiomis darbo sąnaudomis per nustatytą laiką. Šis slėptuvės parengties laikas turi būti ne ilgesnis kaip 2 valandos, o slėptuvės, nurodytos 3.9 p., turi būti parengtos taip, kad jomis galima būtų naudotis, kai tik paskelbiamas pavojus.

4.4. Slėptuvėse, nurodytose 3.9 p., įprastomis sąlygomis leidžiama tik tokia žmonių veikla, kuri netrukdo bet kuriuo momentu panaudoti žmonėms apsaugoti (be specialaus paruošimo darbų).

4.5. Žmonių apsaugos slėptuvėje trukmė turi būti:

4.5.1. visose slėptuvėse, išskyrus 3.9 punkte nurodytas slėptuves, – 2 paros;

4.5.2. slėptuvėse, nurodytose 3.9 punkte, – 5 paros.

4.5. Žmonių veiklai skirti statiniai ir patalpos, kurie labiausiai tinkami slėptuvėms, nurodomi 1 priede (informaciniame).

SLĖPTUVĖS PLANO IR TŪRIO SPRENDINIAI

5. Slėptuvės patalpos

5.1. Slėptuvės patalpos yra: pagrindinės ir pagalbinės.

5.1.1. Pagrindinėms patalpoms priklauso:

5.1.1.1. įėjimai į slėptuvę ir išėjimai iš jos;

5.1.1.2. žmonių apsaugos patalpa;

5.1.1.3. valdymo punktas;

5.1.1.4. medicinos punktas.

5.1.2. Pagalbinėms patalpoms priklauso:

5.1.2.1. užterštų viršutinių drabužių rūbinė;

5.1.2.2. oro filtrų ir ventiliatorių patalpa;

5.1.2.3. sanitariniai mazgai (sanitarinės patalpos);

5.1.2.4. maisto sandėlis;

5.1.2.5. maisto ruošimo patalpa;

5.1.2.6. elektros skydinė;

5.1.2.7. dyzelinė elektros stotis (sutrumpintai DES);

5.1.2.8. vandens atsargos patalpa;

5.1.2.9. avarinio rezervuaro patalpa;

5.1.2.10. suslėgto oro ar deguonies balionų patalpa;

5.1.2.11. slėptuvės įrenginių ir inventoriaus sandėlis;

5.1.2.12. prieangiai, prieangiai šliuzai.

6. Pagrindinės patalpos

6.1. Įėjimas į slėptuvę ir išėjimas iš jos

6.1.1. Įėjimas į slėptuvę ir išėjimas iš jos sutapatinami (išskyrus atvejus, kurie nurodyti 6.1.17 p.).

6.1.2. Įėjimų į slėptuvę skaičius nustatomas priklausomai nuo slėptuvės talpumo pagal žmonių atvykimo į slėptuvę kryptis ir žmonių skaičių pagal kiekvieną kryptį, nurodytus teritorijos planavimo dokumentuose.

6.1.3. Vieno įėjimo skaičiuojamas pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 250 žmonių.

6.1.4. Visais atvejais turi būti ne mažiau dviejų įėjimų.

6.1.5. Kai slėptuvės talpumas yra 5 vietos ir mažesnis, leidžiama įrengti vieną įėjimą. Kai slėptuvės talpumas yra nuo 6 iki 15 žmonių, leidžiama įrengti antrą išėjimą vertikaliomis kopėčiomis per liuką slėptuvės perdangoje.

6.1.6. Įėjimą į slėptuvę sudaro: laiptinė (arba laiptinė kartu su pandusu), priešprieangis su išorinėmis ir vidinėmis durimis, prieangis (prieangis šliuzas) su išorinėmis ir vidinėmis durimis (arba vartais).

6.1.7. Įėjimas į slėptuvę turi būti įrengiamas tik šiais būdais (pasirinktinai):

6.1.7.1. iš lauko per tik slėptuvei skirtą laiptinę;

6.1.7.2. iš lauko per slėptuvei ir kitoms rūsio patalpoms skirtą bendrą laiptinę;

6.1.7.3. iš 1 – 2 aukštų gyvenamojo namo (ne didesnio kaip 4 butų) vidinės laiptinės (atskiros kiekvienam butui arba bendros keliems butams).

6.1.8. Tuo atveju, kai slėptuvė talpinama esamame pastate ir kai kitose to pastato patalpose žmonių veiklai nenaudojamos ir nesaugomos degiosios medžiagos, leidžiama įėjimą į slėptuvę įrengti iš pastato bendros laiptinės.

6.1.8.1. Įėjimą į slėptuvę, kurioje yra DES, galima įrengti iš pastato bendros laiptinės tik tuo atveju, kai į rūsį nusileidžiantys laiptai atskirti nuo laiptų, kylančių į antrą ir aukščiau esančius aukštus, nedegiomis užtvaromis bei įrengtas atskiras išėjimas į lauką.

6.1.9. Įėjimas į pusrūsio slėptuvę turi būti apsaugotas nuo pavojingų poveikių sklidimo į slėptuvę (atidarius išorines duris ar vartus), įrengiant dengtą prieangį prie išorinių durų su 90° posūkiu prieš jas arba įrengiant apsauginį ekraną prieš minėtą dengtą prieangį.

6.1.10. Slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 300 vietų, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 200 vietų, prieš vieną iš įėjimų (skirtą naudoti žmonių įėjimui į slėptuvę, kai už jos ribų jau yra atsiradę pavojingi poveikiai) turi būti įrengtas prieangis šliuzas:

6.1.10.1. vienos kameros, kai slėptuvės talpumas yra 300 – 600 vietų, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės talpumas – mažesnis kaip 200 vietų;

6.1.10.2. dviejų kamerų, kai slėptuvės talpumas yra didesnis kaip 600 žmonių, o gydymo įstaigos slėptuvės talpumas – didesnis kaip 200 vietų.

6.1.11. Slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 600 vietų, vietoje dviejų kamerų šliuzo leidžiama įrengti dviejuose įėjimuose vienos kameros šliuzus.

6.1.12. Kiekvienos šliuzo kameros plotas turi būti:

6.1.12.1. 8 m2, kai durų plotis 0,8 m;

6.1.12.2. 10 m2, kai durų plotis 1,2 m.

6.1.13. Įėjimų laiptų pakopų suminis plotis turi būti 1,5 karto, o pandusų -1,1 karto didesnis už suminį durų angų plotį.

6.1.13.1. Laiptų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:1,5, o pandusų – 1:6.

6.1.13.2. Prieangio šliuzo plotis, prieangio ir priešprieangio plotis bei ilgis, kai įrengiamos dvipusės durys, turi būti 0,6 m platesni už durų plotį.

6.1.14. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų slėptuvių priešprieangio ir prieangio šliuzo plotis turi būti 2,5 m., prieangio – 1,8 m; prieangio ir prieangio šliuzo ilgis turi būti 4 – 4,5 m, priešprieangio – 1,8 m.

6.1.15. Priešprieangių, prieangių, prieangių šliuzų vidinės ir išorinės durys (arba vartai) turi būti hermetiški. Durys ir vartai turi būti atidaromi žmonių evakuacijos kryptimi.

6.1.16. Hermetiškos durys (vartai) įprastomis aplinkybėmis nenaudojamos. Jos turi būti užkonservuotos, atidarytos ir pridengtos dekoratyviniais skydais. Po durimis turi būti pakištas padėklas, neleidžiantis joms nusvirti. Hermetiškų durų vietoje įstatomos (į durų staktą arba priglaudžiamos prie staktos) žmonių veiklai reikalingos durys.

6.1.17. Visais atvejais bet kurio tipo slėptuvėje, kuri saugo nuo griūčių, o taip pat katastrofinio užtvindymo teritorijoje pastatytoje SJ tipo slėptuvėje turi būti įrengtas vienas avarinis išėjimas.

6.1.18. Atskiroje slėptuvėje vienas iš įėjimų gali būti panaudotas kaip avarinis išėjimas iš slėptuvės, įrengiant įėjime prieangį šliuzą (su viena kamera).

Šio tipo slėptuvėje avarinis išėjimas gali būti įrengtas kaip vertikali šachta, priglausta prie vienos iš slėptuvės sienų, įrengiant šachtos viršuje uždaromą angą.

6.1.19. Avarinis išėjimas slėptuvėje, kuri pastatyta neužtvindytoje teritorijoje, įrengiamas kaip 1,2 m pločio ir 2 m aukščio (slėptuvėje, kurios talpumas mažesnis kaip 600 žmonių – 0,9 m pločio ir 1,3 m aukščio) tunelis, užsibaigiantis žmonių išlipimui skirta uždengta vertikalia šachta, kurios matmenys 1,2 x 1,2 m (slėptuvėje, kurių talpumas mažesnis kaip 600 vietų, 1,2 x 0,9 m) arba laiptine (tuo atveju, kai avarinis išėjimas sutapatinamas su vienu iš įėjimų).

6.1.20. Tarp slėptuvės patalpų ir avarinio išėjimo tunelio turi būti įrengtas prieangis su vidinėmis ir išorinėmis hermetiškomis durimis, kurių matmenys 0,8 x 1,8 m.

6.1.21. Avarinio išėjimo vertikalios šachtos anga, skirta žmonėms išlipti, turi būti įrengta laisvoje nuo galimų sugriovimų vietoje.

6.1.22. Avarinio išėjimo vertikalioje šachtoje, skirtoje žmonėms išlipti, turi būti įrengtos metalinės kilpos.

6.1.23. Virš avarinio išėjimo vertikalios šachtos įrengiama antžeminė dalis (išlipimo ant žemės paviršiaus vietoje), kuri turi būti 0,5 – 1,2 m aukštesnė už žemės paviršiaus lygį toje vietoje. Šio aukščio konkretus dydis nustatomas priklausomai nuo nuotolio tarp statinio, kuriame yra slėptuvė, išorinės sienos ir išlipimo angos sienos pagal 3 priedą.

6.1.24. Avarinio išėjimo vertikalios šachtos antžeminėje dalyje įrengiamos:

6.1.24.1. kai jos aukštis 1, 2 m – sienoje atidaromos į vidų žaliuzės grotelės, kurių matmenys 0,6 x 0,6 m;

6.1.24.2. kai jos aukštis mažesnis už 1,2 m – perdangoje (stoge) atidaromos žemyn metalinės grotelės, kurių matmenys 0,6 x 0,6 m.

6.1.25. Kai nuotolis tarp statinio, kuriame yra slėptuvė, išorinės sienos ir avarinio išėjimo vertikalios šachtos sienos yra didesnis nei statinio, kuriame yra slėptuvė, aukštis, leidžiama nestatyti vertikalios išlipimo šachtos antžeminės dalies, o įrengti laiptus (užsibaigiančius žemės paviršiaus lygyje) ir pastatyti virš jų paviljoną iš lengvų nedegamų konstrukcijų.

6.1.26. Tankiai užstatytuose miestuose leidžiama avarinio išėjimo, sutapatinto su vienu iš įėjimų, antžeminėje dalyje neįrengti prieangio, atskiriant laiptinę nuo išorės hermetiškomis durimis, kurių matmenys 0,8 x 1,8 m.

6.1.27. Avariniai išėjimai paprastai turi būti įrengiami aukščiau gruntinio vandens lygio. Gruntinio vandens lygis virš avarinio išėjimo tunelio grindų lygio neturi būti aukštesnis kaip 0,3 m, o kai avarinis išėjimas yra sutapatintas su vienu iš įėjimų – 1,2 m.

6.1.28. Iš slėptuvės, pastatytos katastrofinio užtvindymo teritorijoje, avarinis išėjimas turi būti įrengtas:

6.1.28.1. trumpalaikio užtvindymo teritorijoje – įrengtas pagal 6.1.19 punkto reikalavimus;

6.1.28.2. ilgalaikio užtvindymo teritorijoje – kaip vertikali šachta virš perdangos, įrengtos pagal vertikalioms šachtoms aukščiau nustatytus reikalavimus.

6.1.29. Kai galimas užtvindymo lygis virš žemės paviršiaus lygio yra mažesnis negu 5 m, avarinio išėjimo antžeminė dalis turi būti 1 m aukštesnė virš galimo užtvindymo lygio.

6.1.30. Kai galimas užtvindymo lygis virš žemės paviršiaus lygio yra 5 – 10 m, slėptuvė evakuojama specialiomis techninėmis priemonėmis, naudojamomis gelbėjimo darbams užtvindomose teritorijose, kurios šiame techniniame reglamente nenustatomos.

6.2. Žmonių apsaugos patalpa

6.2.1. Žmonių apsaugos patalpoje turi tilpti toks žmonių skaičius, kuris atitiktų slėptuvės talpumą.

6.2.2. Žmonių apsaugos patalpa gali būti viena arba kelios.

6.2.3. Žmonių apsaugos patalpose žmonėms pailsėti išdėstomi gultai (asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvėje – lovos) ir suolai.

6.2.4. Gultų matmenys – 0,55 x 1,8 m, vienos sėdimos vietos – 0,45 x 0,45 m.

6.2.5. Gultų turi būti tiek, kad ant jų pailsėtų 50 % apsaugomų žmonių. Likusiems žmonėms pailsėti numatomi suolai. Gultai išdėstomi 2 – 3 aukštais. Pirmo aukšto gultai naudojami kaip suolai.

6.2.6. Vienai slėptuvės vietai skiriama vidutinė grindų ploto norma – 0,6 m2. Ši norma naudojama projektiniuose pasiūlymuose. Techniniame projekte ir darbo dokumentacijoje ji diferencijuojama nustatant vienai slėptuvės vietai grindų ploto normą priklausomai nuo gultų aukščio, ne mažesnę kaip:

6.2.6.1. kai gultai triaukščiai – 0,4 m2;

6.2.6.2. kai gultai dviaukščiai – 0,5 m2;

6.2.6.3. kai gultai vienaukščiai (suolai) -0,6 m2.

6.2.7. Gyvenamojo rajono, daugiabučio gyvenamojo namo slėptuvėje ir įmonės slėptuvėje, kuri pagal teritorijos planavimo dokumentus skirta ne tik tos įmonės, bet taip pat aplinkinių gyventojų apsaugai ir kai slėptuvės talpumas yra 300 vietų arba didesnis, turi būti planuojama atskira žmonių apsaugos patalpa vaikams iki 11 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims. Šios patalpos talpumas turi būti ne mažesnis kaip 10% bendro slėptuvės talpumo ir jos plotas turi būti įskaitomas į bendrą žmonių apsaugos patalpų plotą, paskaičiuotą pagal 6.2.6 punktą.

6.2.8. Žmonių apsaugos patalpose, nurodytose 6.2.7 punkte, grindų ploto norma 1 vietai, priklausomai nuo gultų aukščio, nustatoma:

6.2.8.1. kai gultai dviaukščiai – 0,7 m2;

6.2.8.2. kai gultai vienaukščiai (suolai) – 1 m2.

6.2.9. Į žmonių apsaugos patalpos grindų plotą neturi būti įskaičiuotas patalpos plotas, kurį užima žmonių veiklai naudojami įrengimai ir inventorius, jei jie nereikalingi žmonių apsaugai, ir pertvarkant slėptuvę iš žmonių veiklos paskirties į žmonių apsaugos paskirtį, neišmontuojami ir neišnešami iš tos patalpos.

6.2.10. Žmonių apsaugos patalpos aukštis, matuojant nuo grindų lygio iki daugiausiai žemyn po perdanga išsikišusių statybinių konstrukcijų ar gaminių apačios, turi būti ne mažesnis kaip 1,9 m.

6.2.11. Gultų aukštingumas nustatomas pagal žmonių apsaugos patalpos aukštį:

6.2.11.1. kai jos aukštis 2,8 m ir didesnis – triaukščiai gultai;

6.2.11.2. kai jos aukštis 2,15 – 2,8 m – dviaukščiai gultai;

6.2.11.3. kai jos aukštis 1,9 – 2,15 m – vienaukščiai gultai (suolai).

6.2.12. Žmonių apsaugos patalpose, kurios nurodytos pagal 6.2.7 punktą, triaukščiai gultai neįrengiami.

6.2.13. Gultų kiekis pagal jų aukštingumą paskirstomas nuo slėptuvės vietų skaičiaus taip: triaukščiai – 30 %, dviaukščiai – 20 %, vienaukščiai (suolai) – 50%.

6.2.14. Praėjimai tarp gultų, tarp jų eilių, tarp gultų ir patalpos sienų turi būti tokie, kad jais laisvai galėtų vaikščioti žmogus, žiūr. 4 priedą (informacinį).

6.2.15. Vertikalus atstumas, matuojant nuo grindų lygio iki pirmojo aukšto gulto (suolo) viršaus, nuo jo iki antrojo aukšto gulto apačios, taip pat nuo trečiojo gulto viršaus iki daugiausiai žemyn po perdanga išsikišusių statybinių konstrukcijų ir kitų statybinių elementų apačios, turi būti toks, kad žmogus galėtų sėdėti ant gulto nesusilenkęs.

6.2.16. Vertikalus atstumas tarp grindų lygio ir gulto viršaus nustatomas:

6.2.16.1. pirmojo aukšto gultams (suolams) – 0,45 m;

6.2.16.2. antrojo aukšto gultams – 1,4 m;

6.2.16.3. trečiojo aukšto gultams – 2,15 m.

6.2.17. Vertikalus atstumas tarp trečiojo aukšto gulto viršaus ir daugiausia po perdanga išsikišusių statybinių konstrukcijų ir kitų statybinių elementų apačios nustatomas ne mažesnis kaip 0,75 m.

6.3. Valdymo punktai

6.3.1. Kiekvienoje slėptuvėje, kurios talpumas 600 vietų ir didesnis, turi būti valdymo punktas.

6.3.2. Valdymo punkte turi būti šios patalpos:

6.3.3. darbo kambarys;

6.3.4. ryšių mazgas.

6.3.5. Darbo kambario plotas nustatomas imant grindų ploto normą 1 valdymo personalo žmogui ne mažesnę kaip 2 m 2.

6.3.6. Personalo žmonių skaičius turi būti nurodomas projektavimo užduotyje.

6.3.7. Ryšių mazgo grindų plotas nustatomas pagal jame talpinamų įrengimų matmenis, tų įrengimų naudojimo ir aptarnavimo sąlygas.

6.3.8. Slėptuvėje, kurios talpumas mažesnis negu 600 vietų, žmonių apsaugos patalpoje turi būti numatytas plotas valdymo postui (vieta pastatyti rašomajam stalui ir ryšių priemonėms).

6.3.9. Valdymo posto grindų ploto norma – 2 m 2.

6.3.10. Valdymo punkto darbo kambarį ir ryšių mazgą reikia įrengti prie išėjimo iš slėptuvės ir atskirti nuo žmonių apsaugos patalpų 1 h atsparumo ugniai nedegiomis pertvaromis.

6.4. Medicinos punktas

6.4.1. Kiekvienoje slėptuvėje, kurios talpumas 600 vietų ir didesnis, turi būti medicinos punktas.

6.4.2. Slėptuvėje, kurios talpumas 600 – 1200 vietų, medicinos punkto grindų plotas turi būti ne mažesnis negu 9 m 2.

6.4.3. Slėptuvėje, kurios talpumas yra didesnis už 1200 vietų, kiekvienam 100 vietų (virš 1200) medicinos punkto plotas padidinamas 1 m2.

6.4.4. Slėptuvėje, kurios talpumas mažesnis negu 600 vietų, žmonių apsaugos patalpoje turi būti numatytas plotas medicinos postui (vieta pastatyti rašomajam stalui ir medikamentų spintai). Medicinos postai taip pat turi būti slėptuvėje, kurioje yra medicinos punktas (kiekvieniems 600 žmonių – vienas postas).

6.4.5. Medicinos posto grindų ploto norma – 2 m 2.

7. Pagalbinės patalpos

7.1. Užterštų viršutinių drabužių rūbinė

7.1.1. Kiekvienoje slėptuvėje turi būti užterštų radioaktyvinėmis medžiagomis viršutinių drabužių rūbinės, kurios išdėstomos prie kiekvieno įėjimo į slėptuvę.

7.1.1.1. Užterštų viršutinių drabužių saugojimo patalpas reikia atskirti nuo žmonių apsaugos patalpų 1 valandos atsparumo ugniai nedegiomis pertvaromis.

7.1.2. Kiekvienos rūbinės grindų plotas skaičiuojamas pagal žmonių, kurie naudosis prie tos rūbinės esančiu įėjimu į slėptuvę, skaičių imant grindų ploto normą 0,07 m2 vienam žmogui.

7.1.3. Rūbinėse įrengiamos metalinės kabyklos, kuriose kabliukų skaičius turi atitikti žmonių skaičių, nurodytą 7.1.2 punkte.

7.2. Oro filtrų ir ventiliatorių patalpa

7.2.1. Kiekvienoje slėptuvėje (išskyrus 7.2.5 punkte nurodytą atvejį) turi būti oro filtrų ir ventiliatorių patalpa.

7.2.2. Oro filtrų ir ventiliatorių patalpa turi būti patalpinta prie išorinės sienos.

7.2.3. Oro filtrų ir ventiliatorių patalpos grindų plotas nustatomas priklausomai nuo įrengimų matmenų ir tų įrengimų naudojimo bei aptarnavimo reikalavimų.

7.2.4. Tarp oro filtrų ir elektrinių rankinių ventiliatorių turi būti įrengtas ekranas, apsaugantis nuo kenksmingo poveikio ventiliatorius aptarnaujančius žmones.

7.2.5. PRS tipo slėptuvėse, kurių talpumas mažesnis negu 25 žmonės, oro filtrų ir ventiliatorių patalpa nebūtina.

7.3. Sanitariniai mazgai

7.3.1. Kiekvienoje slėptuvėje (išskyrus 7.3.4 punkte numatytą atvejį) turi būti įrengiami sanitariniai mazgai (atskirai vyrams ir moterims).

7.3.2. Sanitariniai mazgai išdėstomi prie išorinių slėptuvės sienų, arčiau prie žmonių apsaugos patalpos.

7.3.3. Sanitarinių prietaisų kiekis sanitariniuose mazguose nustatomas pagal 5 priedą.

7.3.4. Slėptuvėje, kurios talpumas mažesnis negu 25 vietos ir žmonių veiklos metu nereikalinga kanalizacija, leidžiama vietoje sanitarinių mazgų įrengti sanitarines patalpas (atskiras vyrams ir moterims), kuriose vietoje sanitarinių prietaisų pastatomi nešiojami uždengti metaliniai indai. Jų talpa skaičiuojama pagal žmonių skaičių, imant vienam žmogui 2 l tūrį per parą, o parų skaičių- pagal slėptuvei nustatytą žmonių apsaugos laiką.

(7.3.5.) Sanitarinės patalpos rekomenduojamas grindų plotas – 1 m 2.

7.4. Maisto sandėlis

7.4.1. Kiekvienoje slėptuvėje (išskyrus 7.4.6 punkte numatytą atvejį) turi būti maisto sandėlis.

7.4.2. Slėptuvėje, kurios talpumas 150 vietų ir mažesnis, maisto sandėlio grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip 5 m 2.

7.4.3. Kai slėptuvės talpumas didesnis kaip 150 vietų, kiekvienoms 150 vietų (virš 150) maisto sandėlio grindų plotas padidinamas 3 m2.

7.4.4. Jei apskaičiuotas maisto sandėlio grindų plotas yra didesnis už 16 m2, maisto sandėliavimui planuojamos dvi ar daugiau patalpų, kurios išdėstomos skirtingose slėptuvės vietose.

7.4.5. Maisto sandėlyje turi būti įrengtos metalinės lentynos (ne aukštesnės kaip 2 m) atsineštiems maisto produktams saugoti.

7.4.6. Kai slėptuvės talpumas yra mažesnis negu 25 žmonės, maisto sandėlis nebūtinas.

7.5. Maisto ruošimo patalpa

7.5.1. Slėptuvėse, kuriose planuojamos žmonių apsaugos patalpos vaikams iki 11 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims, turi būti maisto ruošimo patalpa, kuri talpinama greta maisto sandėlio.

7.5.2. Maisto ruošimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis negu 2 m2.

Maisto pašildymui turi būti numatyti portatyviniai elektros prietaisai.

7.6. Elektros skydinė

7.6.1. Elektros skydinė talpinama greta oro filtrų ir ventiliatorių patalpos.

7.6.2. Elektros skydus leidžiama taip pat talpinti oro filtrų ir ventiliatorių patalpoje, neplanuojant atskiros elektros skydinės.

7.6.3. Elektros skydinės grindų plotas ir patalpų aukštis nustatomi priklausomai nuo skydų matmenų, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimų.

7.6.4. Elektros skydinės durys (matmenys 0,8x1,8 m) atidaromos į išorę, jose turi būti savaiminio užsidarymo įtaisai; durys atidaromos be rakto iš patalpos vidaus.

7.7. Dyzelinė elektros stotis (DES)

7.7.1. Slėptuvėje dyzelinė elektros stotis (toliau – DES) turi būti planuojama tik tuo atveju, jei tai nurodyta teritorijos planavimo dokumentuose, taip pat 12.1.2 p. nurodytais atvejais.

7.7.2. DES patalpos talpinamos prie išorinės pastato sienos, kurios atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 2 valandos.

7.7.3. Įėjimuose į DES stotį turi būti įrengti prieangiai su hermetiškomis išorinėmis ir vidinėmis durimis.

7.7.4. DES grindų plotas ir patalpų aukštis nustatomi priklausomai nuo elektrinės įrengimų matmenų, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimų.

7.7.5. DES ir kuro saugojimo patalpose turi būti įrengtos autonominės gaisrų gesinimo sistemos.

7.7.6. Prie įėjimo į dyzelinio kuro saugojimo patalpas įrengiamas pandusas.

7.7.7. DES kuro ir tepalų atsarga turi būti tokia, kad jos užtektų žmonių apsaugos laikui, dirbant dyzeliui be pertraukos, pridedant prie šios atsargos 15% jų tūrio (techninei apžiūrai ir trumpalaikiam dyzelio paleidimui). Ši atsarga turi būti saugoma hermetiškuose plieniniuose bakuose:

7.7.7.1. DES mašinų salėje, kai kuro ir tepalų atsarga ne didesnė kaip 1,5 m3, o DES įrengta po gyvenamuoju ar visuomeninės paskirties pastatu, ne didesniuose kaip 1 m3 bakuose;

7.7.7.2. jei kuro ir tepalų atsarga didesnė nei nurodyta 7.7.7.1 p. – atskiroje gretimoje su DES (jei ji neįrengta po gyvenamuoju ar visuomeninės paskirties pastatu) patalpoje, iš kurios durys į DES turi būti hermetiškos ir jų atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 2 valandos;

7.7.7.3. jei DES įrengta po gyvenamuoju namu ar visuomeninės paskirties pastatu ir kuro bei tepalų atsarga sudaro nuo 1 iki 10 m3 -10 m atstumu nuo pastato, kuriame įrengta DES, sienos.

7.8. Vandens atsargos patalpa

7.8.1. Vandens atsargos patalpa turi būti slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 50 vietų.

7.8.2. Vandens atsargos patalpos grindų plotas ir patalpos aukštis nustatomi pagal vandens bakų matmenis, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimus.

7.9. Suslėgto oro ar deguonies balionų patalpa

7.9.1. Balionų patalpa turi būti slėptuvėje, kurioje naudojamas III vėdinimo režimas.

7.9.2. Balionų patalpoje talpinami suslėgto oro ir deguonies balionai.

7.9.3. Balionų patalpos grindų plotas ir patalpos aukštis nustatomi pagal balionų matmenis, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimus. Turi būti įvertinti visi indų su slėgimu reikalavimai.

7.9.4. Išėjimas iš balionų patalpos turi būti įrengtas per prieangį su priešgaisrinėmis durimis, atidaromomis į išorę.

7.10. Slėptuvės įrenginių ir inventoriaus sandėlis

7.10.1. Kiekvienos slėptuvės įrenginiams ir inventoriui (gultų, suolų, kėdžių), kurie nenaudojami žmonių veikloje arba jai kliudo, saugoti turi būti sandėlis.

7.10.2. Slėptuvės įrenginių ir inventoriaus sandėlis talpinamas pačioje slėptuvėje arba už jos ribų.

7.10.3. Slėptuvės įrengimų ir inventoriaus sandėlio grindų plotas, patalpos aukštis nustatomi priklausomai nuo sandėliuojamų įrengimų ir inventoriaus kiekio, jų matmenų, saugojimo reikalavimų, pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo reikalavimų.

7.10.4. Slėptuvės įrengimų ir inventoriaus sandėlis gali būti panaudojamas žmonių veikloje naudojamiems įrengimams ir inventoriui, kurie nereikalingi žmonių apsaugai arba jai kliudo, sandėliuoti (tuo laiku, kai slėptuvė naudojama žmonių apsaugai).

7.11. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės

7.11.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės papildomų pagrindinių ir pagalbinių patalpų grindų ploto normos nustatytos 2 priede.

7.11.2. Kitų medicinos procedūrų patalpų plotai nustatomi vadovaujantis normatyviniais dokumentais, kurie taikomi asmens sveikatos priežiūros statiniams projektuoti ir statyti įprastomis sąlygomis arba pagal projektavimo užduotį.

7.12. Bendri reikalavimai slėptuvės patalpoms

7.12.1. Patalpų, kurios išvardytos 5 punkte, bet neaprašytos 7 punkte, reikalavimai nustatomi kituose šio reglamento punktuose.

7.12.2. Slėptuvės durų ar vartų matmenys turi būti tokie, kokie reikalingi žmonių veiklos metu, bet ne mažesni negu nurodyti šiame reglamente.

7.12.3. Slėptuvės patalpų aukštis, jei jis nenurodytas aukščiau išdėstytuose patalpų reikalavimuose, turi būti ne mažesnis kaip 1,9 m, matuojant nuo grindų lygio iki daugiausiai žemyn po perdanga išsikišusių statybinių konstrukcijų ir gaminių apačios.

7.12.4. Kiti slėptuvės slėptuvių plano ir tūrio sprendiniai, kurie nenustatyti šiuo techniniu reglamentu, turi būti atliekami vadovaujantis kitų statybos techninių reglamentų reikalavimais (žr. 1.3 p.).

SLĖPTUVĖS KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI

8.1. Slėptuvių konstrukciniai tipai. Konstrukcinių sprendinių pagrindiniai reikalavimai

8.1.1. Slėptuvė paprastai turi būti įgilinta į gruntą ir (arba) gruntu užpilta (apipilta).

8.1.2. Slėptuvės pagal vertikalią padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu būna šių rūšių:

8.1.2.1. požeminės slėptuvės – visiškai į gruntą įgilintos slėptuvės, kai jų denginio apačia yra viename lygyje su žemės paviršiumi arba žemiau jo;

8.1.2.2. pusrūsio slėptuvės – iš dalies į gruntą įgilintos slėptuvės, kai jų denginio apačia iškilusi aukščiau žemės paviršiaus per pusę slėptuvės aukščio;

8.1.2.3. antžeminės slėptuvės – ant žemės paviršiaus pastatytos arba nedaug į gruntą įgilintos slėptuvės, kai jų denginio apačia yra aukščiau žemės paviršiaus, o slėptuvių grindų lygis yra žemesnis už žemės paviršiaus lygį mažiau negu 1,5 m arba yra viename lygyje su žemės paviršiumi.

8.1.3. Slėptuvės rūšis parenkama pagal gruntų hidrogeologines savybes:

8.1.3.1. požeminės slėptuvės statomos sausuose ir mažai vandeninguose gruntuose;

8.1.3.2. pusrūsio slėptuvės statomos vandeninguose gruntuose;

8.1.3.3. antžeminės slėptuvės statomos, kai gruntinio vandens pritekėjimas yra labai intensyvus, kai gruntinis vanduo turi slėgį arba kai toje vietoje yra daug požeminių inžinerinių komunikacijų (išskyrus katastrofinio užtvindymo teritorijas).

8.1.4. Slėptuvės konstrukciniai sprendiniai turi atitikti normatyvinių statybos techninių reglamentų reikalavimus, nustatytus statiniui, kai jis naudojamas pagal žmonių veiklos paskirtį (žr. 1.3 p.), ir šio reglamento specifinius reikalavimus, kurie būtini naudojant slėptuvę žmonių apsaugai.

8.1.5. Statant bet kurio tipo slėptuvę, turi būti naudojamos tokios statybinės medžiagos, atitvarinės ir kitos statybinės konstrukcijos, apsauginiai ekranai bei statybiniai gaminiai, kurie efektyviausiai slopina jonizuojančią spinduliuotę iki teritorijos planavimo dokumentuose nustatyto lygio.

8.1.6. Pusrūsio ar antžeminės slėptuvės virš žemės iškilusios sienos ir denginys (perdanga), jei jie nenuslopina jonizuojančios spinduliuotės iki nustatyto lygio, turi būti užpilti gruntu. Užpylimo storis turi būti toks, kad jis kartu su atitvarinėmis konstrukcijomis nuslopintų jonizuotą spinduliuotę iki nustatyto lygio.

8.1.7. Virš įkomponuotosios slėptuvės perdangos pripilamas 1 m storio grunto sluoksnis inžinerinėms komunikacijoms pakloti. Šis sluoksnis nebūtinas, jei perdanga atitinka radiacinio spinduliavimo slopinimo ir atsparumo ugniai reikalavimus.

8.1.8. Virš atskirosios slėptuvės perdangos pripilamas ne mažesnis kaip 0,5 m ir ne didesnis kaip 1 m storio grunto sluoksnis. Pylimo šlaito aukščio ir jo pagrindo santykis 1:2. Bet kurios rūšies atskiros slėptuvės šlaito briaunos kraštas atitolinamas ne mažiau kaip 1 m, o atskiros antžeminės slėptuvės – ne mažiau kaip 3 m.

8.1.9. Bet kurio tipo slėptuvė turi būti hermetiška.

8.1.10. Slėptuvės hermetiškumas pasiekiamas:

8.1.11. sumažinant iki techniškai galimo lygio radioaktyviomis ir nuodingomis cheminėmis medžiagomis užteršto aplinkos oro prasiskverbimo galimybes per atitvarinių konstrukcijų poras, per sienų – grindų, sienų – denginio, sienų – perdangų ir kitų monolitinio ar surenkamo gelžbetonio statybinių elementų sandūras, įėjimų, išėjimų angas (duris, vartus, liukus), inžinerinių komunikacijų įvadus ir jų angas, vėdinimo sistemų vožtuvus;

8.1.12. sudarant slėptuvės patalpose oro slėgį, aukštesnį už aplinkos oro slėgį (panaudojant atitinkamas vėdinimo ir suslėgto oro sistemas);

8.1.13. įrengiant hermetiškas duris, hermetiškus vartus, hermetiškus liukus.

8.1.14. Bet kurio tipo slėptuvėse, apsaugančiose nuo griūčių, konstrukciniuose sprendiniuose turi būti įvertinta skaičiuojamoji dinaminė apkrova, kuri nurodyta teritorijos detaliame plane.

8.1.15. Slėptuvės sienos (sujungtos su įėjimais) gruntu neapipiltose vietose turi būti apsaugotos nuo įkaitimo gaisro metu, įrengiant šilumos izoliaciją.

8.1.16. Slėptuvės, kuri statoma šlapiuose gruntuose ar prognozuojamo užtvindymo teritorijoje, konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo vandens, įrengiant hidroizoliaciją arba hidroizoliaciją ir drenažą.

8.1.7. Pusrūsio slėptuvėje įrengti langus ir švieslangius draudžiama.

8.2. Konstrukcinių sprendinių pagrindinių reikalavimų įgyvendinimas

8.2.1. Atliekant konstrukcinius sprendinius, turi būti skaičiavimais patikrinta, ar parinktos antžeminės konstrukcijos, tinkančios įprastomis sąlygomis, galės nuslopinti jonizuojančią spinduliuotę iki nustatyto teritorijos planavimo dokumentuose lygio. Jei šis lygis nepasiektas, turi būti keičiamos atitvarinių konstrukcijų medžiagos į kitas, efektyvesnes slopinimo savybes turinčias medžiagas arba didinamas jų storis ar tūrio svoris.

8.2.2. Nurodyti 8.2.1 punkte skaičiavimai atliekami pagal specialią skaičiavimo metodiką, kuri nurodoma 8 priede (informaciniame).

8.2.3. Slėptuvės hermetiškumas pasiekiamas atitinkamais konstrukciniais sprendiniais (žr. 8.2.4 punktą) bei užsandarinimo darbų specialiais vykdymo būdais (žr. 8.2.5 punktą).

8.2.4. Konstrukciniai sprendiniai, kuriais pasiekiamas slėptuvių hermetiškumas, yra:

8.2.4.1. minimalus įėjimų, išėjimų, liukų skaičius, nurodytas šiame reglamente;

8.2.4.2. inžinerinių komunikacijų įvadų į slėptuvę (per slėptuvės atitvarines konstrukcijas) iš lauko sugrupavimas, paklojant per padidintų matmenų angą kelis tos pačios paskirties ar skirtingų paskirčių inžinerinius tinklus ar komunikacijas (kuriuos pagal statybos techninių reglamentų nuostatas galima kloti greta);

8.2.4.3. inžinerinių tinklų ar komunikacijų įvadų įrengimas patogiose jų apžiūrėjimui ir remontui (iš slėptuvės vidaus) vietose;

8.2.4.4. įdėklų iš plieninių atvamzdžių su flanšais įtaisymas atitvarinėse konstrukcijose (iki betonavimo) inžinerinių komunikacijų įvadams ir laisvos erdvės tarp įvadų ir įdėklo užtaisymas kabeline mastika (elektros ir ryšių kabeliams) arba sandarinimo tarpikliais (kitiems inžineriniams tinklams);

8.2.4.5. hermetiškų durų įrengimas 6.1.15 punkte nurodytose vietose;

8.2.4.6. hermetiškų langinių įrengimas avarinio išėjimo vertikalios šachtos antžeminės dalies angos uždarymui;

8.2.4.7. sandūrų tarp surenkamų statybinių gaminių, o taip pat jų sandūrų su grindimis ir perdangomis užklijavimas orui nelaidžiomis medžiagomis (plėvelėmis);

8.2.4.8. gruntu neužpiltų išorinių sienų ir perdangų sandarumo išsaugojimas, neįrengiant jose įdėtinių detalių, indėklų, tvirtiklių;

8.2.4.9. įrengiant įėjimų prieangius, ne mažesnius kaip 5 m2.

8.2.5. Slėptuvės hermetiškumas pasiekiamas vykdant užsandarinimo darbus statyboje specialiais būdais, kurie turi būti nurodyti darbo dokumentacijoje:

8.2.5.1. sumažinant pertraukų skaičių betonuojant;

8.2.5.2. atidžiai klojant betoną konstrukcijų sujungimo vietose;

8.2.5.3. užmonolitinant perdangas;

8.2.5.4. užklijuojant 8.2.4.7 punkte nurodytas vietas iki betonavimo pradžios;

8.2.5.5. užtamponuojant po betono sukibimo galimas tuštumas įdėtinių detalių įtaisymo vietose, purškiant cemento skiedinį, paruoštą su besiplečiančiu cementu;

8.2.5.6. durų staktos įrengimo vietose įtaisant atvamzdžius d = 25 mm pagal durų perimetrą kas 0,5 m, kad būtų galima įpurkšti skiedinį už durų apvadų. Skiedinys turi būti purškiamas iki cemento pieno pasirodymo metalo ir betoninės sienos sandūros vietoje.

8.2.6. Slėptuvės patalpose naudojamo slėgio perteklius turi būti:

8.2.6.1. kai taikomas II ir III vėdinimo režimai – 0,00005 MPa;

8.2.6.2. kai taikomas I vėdinimo režimas – slėgio perteklius nenormuojamas; jis pasiekiamas panaudojant aukštesnį tiekiamojo oro slėgį už šalinamojo oro slėgį.

8.2.7. Leidžiamas atitvarinių konstrukcijų sudrėkimo laipsnis nustatomas pagal pastato ar kito statinio žmonių veiklos paskirties reikalavimus, tačiau jis turi būti ne žemesnis kaip II kategorijos (pagal galiojančius bendrus visiems statiniams normatyvinius statybos techninius dokumentus).

8.2.8. Hidroizoliacinėms dangoms turi būti naudojamos tokios medžiagos, kurios pasižymi didele adgezija, priešinimusi plėšymui, dideliu lyginamuoju pailgėjimu, yra nepralaidžios vandeniui ir garui ir atsparios prieš agresyvaus gruntinio vandens veikimą.

8.2.9. Vandeninguose gruntuose, kai jų filtracijos koeficientas yra ne didesnis kaip 3 m/p, slėptuvės sienų išorė turi būti apsaugota nuo gruntinio vandens, nudažant tas sienas vandens nepraleidžiančiais dažais ir įrengiant savitakinį drenažą (slėptuvėje, kurioje yra DES, leidžiama įrengti drenažinio vandens siurblinę slėptuvės patalpose).

8.2.10. Vandeninguose gruntuose ir katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės hidroizoliacija iš ruloninės medžiagos ar atskirų lapų turi būti patikrinta vandens nepralaidumui veikiant skaičiuojamoms apkrovoms.

8.2.11. Vandeninguose gruntuose statomų slėptuvių grindys klojamos su 1-2% nuolydžiu į latakų pusę, o latakai – su 2-3% nuolydžiu į vandens surinkimo šulinio pusę. Iš to šulinio vandens pašalinimui numatomas rankinis siurblys, o slėptuvėje, kurioje yra DES, – elektrinis siurblys.

8.2.12. Slėptuvėms, nurodytoms 8.2.10 punkte, turi būti nustatytos galimų įtrūkių vietos atitvarinėse konstrukcijose ir plyšių pločiai prie nepalankiausio apkrovų veikimo. Hidroizoliacinės dangos konstrukcija turi būti parinkta įvertinant jos galimas deformacijas, kad izoliacija neplyštų ir neprarastų izoliacinių savybių.

8.2.13. Didžiausias plyšių plotis gelžbetonio konstrukcijų sujungimo vietose turi būti ne didesnis kaip 0,5 cm.

8.3. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės konstrukciniai sprendiniai

8.3.1. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės konstrukciniai sprendiniai nurodyti 8.4.10 punkte. Šie sprendiniai taip pat turi būti patikrinti, įvertinant gravitacinių ar prasiveržiančių bangų sukelto hidraulinio srauto, veikimą.

8.3.2. Užtvindymo laikas yra:

8.3.2.1. trumpalaikis – trumpesnis negu 2 valandos, kai jį sukelia gravitacinės vandens bangos;

8.3.2.2. ilgalaikis – ilgesnis negu 2 valandos, kai jį sukelia prasiveržiančios bangos.

8.3.3. Ilgalaikio katastrofinio užtvindymo teritorijoje skaičiuojamas vandens gylis neturi būti didesnis kaip 10 m.

8.3.4. Kai katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos atskirosios slėptuvės perdangos apačia yra aukščiau žemės paviršiaus lygio, turi būti patikrintas pastato pastovumas, veikiant hidrostatinio srauto sukeltoms šliaužimo, apvertimo ir iškėlimo jėgoms. Skaičiuojant priimamas atsargos koeficientas 1,1.

8.3.5. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės klijuotinė hidroizoliacija kartu su danga turi būti vientisa, įvertinant jos atsparumą hidrostatiniam slėgiui ir gerą jos prispaudimą (palei sienas ir perdangas) kietais konstrukciniais elementais.

8.3.6. Leidžiamas atitvarinių konstrukcijų sudrėkimas turi būti ne žemesnis kaip I kategorijos, nurodytos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

8.3.7. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės viduje turi būti įtaisas, parodantis vandens lygį virš slėptuvės.

8.4. Slėptuvės konstrukcinės schemos, konstrukcijos ir statybinės medžiagos

8.4.1. Slėptuvės konstrukcinės schemos ir kiti konstrukciniai sprendiniai nustatomi priklausomai nuo pastato ar kito statinio naudojimo įprastomis sąlygomis paskirties.

8.4.2. Įkomponuotai slėptuvei karkasinė schema yra prioritetinė. Leidžiama naudoti kitas konstruktyvines schemas.

8.4.3. Slėptuvei perdengti prioritetinė yra sijinė schema, atremiant sijas (rigelius) į kolonas arba besijinė perdanga. Naudoti vidaus išilgines ir skersines laikančias sienas galima tik tada, kai tai techniniu ir ekonominiu požiūriais yra tikslinga.

8.4.4. Antžeminės slėptuvės gruntu neužpiltų, o taip pat prie neapsaugotų rūsių ir įėjimų priglaustų sienų dalys ir dangos, kurių storis ne didesnis kaip 0,5 m, turi būti su šilumine izoliacija.

8.4.5. Antžeminės pastato dalies karkaso elementai sujungiami su įkomponuotos slėptuvės konstrukcijomis dažniausiai laisvai atremiant antžemines konstrukcijas į įkomponuotos slėptuvės denginį. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, leidžiama naudoti kitas konstruktyvines schemas.

8.4.6. Statant slėptuves, labiausiai tinkamos surenkamos gelžbetoninės konstrukcijos.

8.4.7. Kai slėptuvės pagrindas yra žemiau gruntinio vandens lygio, pamatui turi būti naudojama vientisa gelžbetoninė plokštė.

8.4.8. Kai slėptuvės grindų lygis yra žemesnis už gruntinio vandens lygį ne daugiau kaip 2 m, leidžiama sienas statyti iš surenkamų gelžbetonio elementų, įtaisant patikimą hidroizoliaciją.

8.4.9. Kai slėptuvės grindų lygis yra žemesnis už gruntinio vandens lygį daugiau kaip 2 m, pamatų plokštė ir išorinės sienos turi būti statomos iš monolitinio gelžbetonio su klijuotine hidroizoliacija, naudojant pramoninius statybos būdus ir nepertraukiamą betonavimą.

8.4.10. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės pagrindinėms konstrukcijoms turi būti naudojamos monolitinis gelžbetonis su klijuotine hidroizoliacija.

8.4.11. Lenkiamų ir necentriškai gniuždomų gelžbetoninių elementų labiausiai įtemptose vietose turi būti įdedama sutankinta skersinė armatūra, kurios žingsnis 10-15 d, kur d – gniuždomos išilginės armatūros strypo mažiausias diametras.

8.4.12. Surenkamas arba monolitinis denginys turi būti patikimai sujungtas su surenkamomis gelžbetonio sienomis, suvirinant įdėtinių detalių ir armatūros strypų galus (jų ilgis 30-35 d), o su akmenų ir betono sienomis – inkarų pagalba. Sujungimai turi būti užmonolitinti betonu.

8.4.13. Sienos surenkamos iš gelžbetonio plokščių, betoninių blokų, monolitinio gelžbetonio ar iš kitų statybinių medžiagų, atitinkančių 8.1.5 punkto nustatytus reikalavimus.

8.4.14. Naudojant sienas iš surenkamų gelžbetonio konstrukcijų, siūlės tarp sieninių plokščių ir plokščių įstatymo į pamatus grioveliai turi būti užpilti vandeniui nelaidžiu betonu, pagamintu iš nesėdančio arba besiplečiančio ir įsitempiančio cemento arba iš portlandcemento su sutankinančiais priedais.

8.4.15. Akmens ar betono blokų sienų sujungimo vietos (priglaudimo kampai, persikirtimai) turi būti sustiprinti A-1 klasės armatūros atskirais strypais arba tinklu.

8.4.16. Įkomponuotosios pusrūsio slėptuvės sienoms kaip prioritetas naudotinas monolitinis gelžbetonis arba kompleksinės konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio, iš išorinės pusės apmūrytos akmenimis.

8.4.17. Kolonoms ir pamatams kaip prioritetas naudotinas surenkamas arba monolitinis gelžbetonis. Kai slėptuvės pagrindas yra 0,5 m ir aukščiau už gruntinio vandens lygį, po sienomis kaip prioritetas naudotini juostiniai pamatai, po kolonomis – stulpiniai pamatai.

8.4.18. Vandeninguose gruntuose ir kai yra sudėtingos hidrogeologinės sąlygos, pamatams turi būti naudojama vientisa gelžbetonio plokštė.

8.4.19. Įkomponuotosios pusrūsio slėptuvės, taip pat atskirosios ar antžeminės (gruntu užpiltos) slėptuvės sienų ir kolonų pamatams kaip prioritetai naudotini monolitinio gelžbetonio, dviem statmenomis kryptimis išdėstyti pamatai.

8.4.20. Laikančių sienų ir kolonų sujungimas su denginiais ir pamatais turi užtikrinti slėptuvės erdvinį standumą, veikiant skaičiuojamoms ir montavimo apkrovoms.

8.4.21. Kaip prioritetai naudotinos pertvaros: armuotos iš plytų, gelžbetonio, betono (pagaminto su poringais ir kitais ugniaatspariais užpildais).

8.4.22. Bet kurio tipo slėptuvėje, apsaugojančioje nuo griūčių, pertvarų konstrukcijos, jų tvirtinimas prie sienų ir perdangų turi būti patikrintos skaičiuojamos apkrovos veikimui, įvertinant taip pat galimas perdangų inercines apkrovas ir perdangų elementų deformacijas, sienų ir kolonų vertikalų sėdimą.

8.4.23. Slėptuvei, statomai teritorijoje, kurioje prognozuojami gaisrai, turi būti naudojamos masyvios nedegamos atitvarinės konstrukcijos iš betono, gelžbetonio, plytų mūro. Virš perdangos (jei tai reikalinga) įrengiama šilumos izoliacija.

8.4.24. Maisto sandėlio durys turi būti vientisos, be tuštumų, apkaltos plienine skarda.

SLĖPTUVĖS ĮRENGINIAI IR INVENTORIUS

9.1. Įrenginių, įtaisų, prietaisų ir inventoriaus parinkimas

9.1.1. Slėptuvės įrenginių, hermetiškų durų (taip pat hermetiškų durų ir vartų) bei specialaus inventoriaus (gultų, suolų, lentynų ir pan.) techniniai reikalavimai nustatomi statinio, kuriame talpinama slėptuvė, techniniame projekte. Pagal tuos reikalavimus statytojas (užsakovas), konsultuodamasis su projektuotoju, pagal firmų – įrenginių gamintojų katalogus parenka įrenginių, hermetiškų durų (taip pat vartų ir liukų) tipus, markes ir pan. ir juos užsako (nuperka).

9.1.2. Civilinės saugos departamentas, panaudodamas bandymų ir laboratorinių tyrimų duomenis, užsienio šalių patyrimą, turi teisę nustatyti oro filtrų – dulkių gaudytuvų, absorbcinių oro filtrų, oro regeneravimo įrengimų, hermetiškų durų (taip pat vartų ir liukų) unifikuotus sąrašus (nurodant įrenginių, įtaisų, prietaisų markes, standartus ir pan.), kurie yra privalomi projektuojant ir įrengiant slėptuves.

SLĖPTUVĖS INŽINERINIŲ SISTEMŲ SPRENDINIAI

10. Vėdinimas ir šildymas

10.1. Vėdinimo režimai

10.1.1. Slėptuvėse taikomi trys vėdinimo režimai:

10.1.1.1. filtracinis režimas (toliau – I režimas);

10.1.1.2. filtracinis absorbcinis režimas (toliau – II režimas);

10.1.1.3. recirkuliacinis regeneracinis režimas (toliau – III režimas).

10.1.2. Dirbant ventiliacijos sistemoms I režimu, tiekiamas į slėptuvės patalpas šviežias lauko oras apvalomas nuo radioaktyvių dulkių oro filtruose, sudaromos sąlygos, reikiamos oro apykaitos vyksmui, pašalinami šilumos ir drėgmės išsiskyrimai.

10.1.2.1. I režimas yra pagrindinis ir privalomas režimas, kuris taikomas bet kurio tipo slėptuvėse.

10.1.3. Dirbant ventiliacijos sistemoms II režimu, tiekiamas į slėptuvės patalpas šviežias lauko oras apvalomas nuo radioaktyvių dulkių ir po to – nuo žmonėms nuodingų cheminių medžiagų (dujų ir aerozolių).

10.1.3.1. II režimas yra papildomas režimas, kuris taikomas kartu su I režimu bet kurio tipo slėptuvėje, kuri apsaugo nuo nuodingų cheminių medžiagų, nurodytų 10.1.3 punkte.

10.1.4. Dirbant ventiliacijos sistemoms III režimu, vyksta slėptuvės vidaus oro recirkuliacija, jis apvalomas nuo patalpų vidaus dulkių, pašalinami šilumos ir drėgmės išsiskyrimai ir oras atšviežinamas regeneravimo įrenginiuose (įtaisuose), kuriuose atstatomos nustatytos deguonies ir anglies dioksido proporcijos.

10.1.4.1. III režimas yra papildomas režimas ir jo sistemos įrengiamos kartu su I režimu SJG tipo slėptuvėse arba kartu su I ir II režimų sistemomis SJCh ir SJChG tipų slėptuvėse, taip pat tose SJCh tipo slėptuvėse, kurių aplinkos oras gali būti užterštas žmonėms stipriai nuodingomis cheminėmis medžiagomis ir degimo produktais (susidariusiais gaisrų metu). III režimas taip pat įrengiamas visų tipų slėptuvėse užtvindomose teritorijose.

III režimas gali būti pagrindinis režimas, jei tai nurodyta projektavimo užduotyje arba teritorijos detaliame plane.

10.1.4.2. Taikant II režimą, atjungiamos I režimo sistemos (kai kyla grėsmė, kad aplinkos oras bus užterštas medžiagomis, nurodytomis 10.1.3 punkte), o taikant III režimą – atjungiamos I ir II režimo sistemos (kai kyla grėsmė, kad aplinkos oras bus užterštas medžiagomis, kurios nurodytos 10.1.4.1 punkte).

10.2. Patalpų mikroklimatas, oro tiekimas ir oro apykaita

10.2.1. Slėptuvės patalpų mikroklimato ir patalpų oro dujinės sudėties privalomi reikalavimai pateikti 6 priede.

10.2.2. Į slėptuvės patalpas tenkantis tiekiamo šviežio oro kiekis turi būti ne mažesnis kaip:

10.2.2.1. taikant I režimą – 10 m3/ h – vienam apsaugomam žmogui;

10.2.2.2. taikant II režimą – 2 m3/h – vienam apsaugomam žmogui, 5 m3 /h – vienam valdymo punkto darbuotojui, 10 m3/h – vienam darbuotojui, dirbančiam oro filtrų – ventiliatorių patalpoje.

10.2.2.3. Į žmonių apsaugos patalpas, skirtas vaikams iki 11 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims skirtas tiekiamo oro kiekis atitinkamuose režimuose turi būti 1,5 karto didesnis už 10.2.2.1 ir 10.2.2.2 punktuose nurodytą kiekį.

10.2.3. Į asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės patalpas, kurios skirtos netransportabiliems ligoniams, taip pat į bet kurios slėptuvės medicinos punktų patalpas tiekiamo šviežio oro kiekis, tenkantis vienam apsaugomam žmogui, turi būti ne mažesnis kaip:

10.2.3.1. taikant I režimą – 15 m 3/ h;

10.2.3.2. taikant II režimą – 10 m3 / h.

10.2.4. Maisto saugojimo patalpoje ir užterštų drabužių rūbinėje oro apykaita turi būti ne mažesnė kaip 2 kartai per 1 valandą.

10.2.5. Prieangyje (prie to įėjimo į slėptuvę, kuris naudojamas, kai aplinkos oras jau yra užterštas pavojingomis medžiagomis) oro apykaita turi būti ne mažesnė kaip 25 kartai per 1 h, o apykaitos trukmė ne ilgesnė kaip 6 min.

10.2.6. Į slėptuvės patalpas šviežias lauko oras tiekiamas mechaniškai. JS tipo slėptuvėse, kurių talpumas mažesnis negu 25 vietos, gali būti įrengiamas natūralus vėdinimas.

10.2.7. Tiekiamo lauko šviežio oro kiekis į žmonių apsaugos patalpas (jei jų yra kelios) turi būti paskirstytas proporcingai apsaugojamam žmonių skaičiui.

10.2.7.1. Į pagalbines patalpas tiekiamo oro kiekis nustatomas skaičiavimais, įvertinus šilumos ir drėgmės išsiskyrimų asimiliavimąsi ir išsiskyrusios taršos akumuliavimąsi ore.

10.2.7.2. Dirbant ventiliacijos sistemoms II ir III režimais, kai naudojami elektriniai rankiniai ventiliatoriai, vėdinimo sistemose turi cirkuliuoti toks pat oro kiekis, kaip naudojant I režimą.

10.2.7.3. Kai yra viena žmonių apsaugos patalpa, recirkuliacijai reikalingą oro kiekį leidžiama paimti koncentruotai iš vienos vietos; kai minėtos patalpos yra kelios, recirkuliacijai naudojamo oro paėmimo ir pašalinimo sistemos turi būti atskiros kiekvienai patalpai, panaudojant recirkuliacijai oro pašalinimo sistemos ortakius.

10.2.7.4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų slėptuvių žmonių apsaugos patalpose, kurios skirtos netransportabiliems ligoniams, oro recirkuliacija draudžiama.

10.2.8. Oras į maisto saugojimo patalpą, elektroskydinę, balionų patalpą, sanitarinius mazgus turi būti tiekiamas atitekėjimo būdu.

10.2.9. Taikant I ir II režimą, kiekvieno režimo oro paėmimo šachtos arba angos, oro įsiurbimo traktai su oro filtrais turi būti atskirti. I režimo sistemų oro paėmimo šachtos arba angos turi būti talpinamos tokiose vietose, kuriose neprognozuojamos griūtys, o II režimo – pagal 10.2.12 punkto reikalavimus.

10.2.10. Prieangis, nurodytas 10.2.5 p., turi būti vėdinamas tiesiogiai iš II režimo sistemos (nedidinant jos našumo) arba įrengiant atskirą mechaninę vėdinimo sistemą.

10.2.10.1. Turi būti numatyta galimybė atjungti oro šalinimo sistemą prieangio vėdinimo metu.

10.2.11. I režimo sistemose leidžiama įrengti oro pašildytuvus (su jų atjungimo prietaisais) lauko oro pašildymui žmonių veiklos metu, o gydymo įstaigos slėptuvės patalpose, skirtose netransportabiliems ligoniams, taip pat oro pašildymui žmonių apsaugos metu.

10.2.12. II režimo sistemose leidžiama talpinti oro paėmimo šachtas tose vietose, kuriose prognozuojamos griūtys, priimant griūčių pasipriešinimą 0,00005 MPa įėjimų prieangiuose.

10.2.13. I ir II režimų sistemų oro paėmimo šachtos turi būti tarp savęs sujungtos ortakiu, kurio skerspjūvis galėtų praleisti II režime reikalingą tiekiamo oro kiekį. Ant ortakio įrengiamas hermetinis vožtuvas.

10.2.14. I ir II režimų sistemų oro paėmimo šachtos turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo slėptuvių oro šalinimo sistemų šachtų ir nuo DES dyzelio dujų išmetamojo vamzdžio.

10.2.15. Miestų užstatytuose rajonuose leidžiama sujungti I ir II režimų ir DES oro paėmimo ir oro šalinimo šachtas į vieną bendrą šachtą, įrengiant bendroje šachtoje pertvaras, kurios neleistų orui pertekėti iš vienos sistemos į kitą.

10.3. Oro slėgis

10.3.1. Taikant II ir III režimus, oro slėgis slėptuvės patalpose turi būti aukštesnis už slėptuvės aplinkos lauko oro slėgį. Oro slėgio perteklius turi būti:

10.3.1.1. taikant I režimą – 0,00002 MPa;

10.3.1.2. taikant II režimą – 0,00005 MPa.

10.3.2. Dirbant ventiliacijos sistemoms II režimu, nustatytam slėptuvės patalpose naudojamam slėgiui užtikrinti tiekiamo oro kiekis turi būti ne mažesnis už oro nutekėjimo per atitvarines konstrukcijas nuostolių, iš sanitarinių mazgų šalinamo oro kiekio, taip pat į DES (jei oras į ją tiekiamas iš kitų slėptuvės patalpų) nutekančio oro kiekio bendrą sumą.

10.3.3. Skaičiuojant II režimo sistemose oro nutekėjimo nuostolius, lyginamasis oro nutekėjimas m3/h per atitvarinių konstrukcijų ploto 1 m2 (slėptuvės hermetizavimo kontūro ribose) turi būti 0,53.

10.3.3. Taikant III režimą, nustatytam oro slėgio pertekliui pasiekti tiekiamo oro kiekis turi būti ne mažesnis kaip oro nutekėjimo nuostolių per atitvarines konstrukcijas suma.

10.3.4. Skaičiuojant III režimo sistemų oro nutekėjimo nuostolius, lyginamasis oro nutekėjimas m3/h per atitvarinių konstrukcijų ploto 1 m2 nustatomas 0,097.

10.3.5. Slėptuvėje, kurios talpumas 600 vietų ir mažesnis, reikalingas oro slėgis III režimo sistemose sudaromas:

10.3.5.1. jei slėptuvės aplinkos oras gali būti užterštas stipriai žmonėms nuodingomis medžiagomis – suslėgtu oru iš balionų;

10.3.5.2. jei slėptuvės aplinkos oras gali būti užterštas degimo produktais – naudojant suslėgtą orą iš balionų arba naudojant oro filtruose – dulkių gaudytuvuose apvalytą (nuo dulkių) ir po to absorbciniuose filtruose apvalytą (nuo anglies monoksido) lauko orą.

10.3.5.3. Tiekiamas į slėptuvę apvalytas lauko oras pertekliniam slėgiui sudaryti nurodytu 10.3.5.2 punkte atveju turi būti atšaldytas:

10.3.5.3.1. vamzdeliniuose oro šaldytuvuose, kuriuose cirkuliuoja artezinio gręžinio vanduo;

10.3.5.3.2. šilumokaitiniuose oro šaldytuvuose – šilumą sugeriančiuose filtruose iš žvyro, skaldos, stambiagrūdžio smėlio.

10.3.6. Slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 600 vietų, oro slėgio perteklius sudaromas naudojant apvalytą lauko orą.

10.3.7. Suslėgtas oras gali būti naudojamas ne tik pertekliniam slėgiui sudaryti, bet ir pasiekti nustatytą vidaus oro cheminę sudėtį.

10.4. Oro apvalymas ir regeneravimas

10.4.1. Taikant I režimą, oras apvalomas nuo radioaktyvių dulkių filtruose – dulkių gaudytuvuose. Jie įrengiami oro filtrų ir ventiliatorių patalpoje.

10.4.2. Filtrų – dulkių gaudytuvai parenkami pagal apvalomo oro kiekį ir apvalymo koeficientą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,8.

10.4.3. Filtrai – dulkių gaudytuvai gali būti naudojami įprastomis aplinkybėmis. Jei jie žmonių veikloje nenaudojami, apie filtrus – dulkių gaudytuvus montuojama apvedimo linija su atjungimo įtaisais.

10.4.4. Taikant II režimą, lauko oras, apvalytas nuo radioaktyvių dulkių oro filtruose – dulkių gaudytuvuose, turi būti po to apvalytas nuo žmonėms nuodingų bei nuodingų aerozolių – absorbciniuose filtruose (prieš juo įrengiant antriniam oro apvalymui nuo dulkių priešfiltrius).

10.4.5. Absorbciniai filtrai parenkami pagal reikalingą oro kiekį ir tų filtrų galimybę absorbuoti žmonėms nuodingas dujas ir žmonėms nuodingus aerozolius, kuriais toje vietovėje prognozuojamas aplinkos oro užteršimas.

10.4.6. Taikant III režimą, oro regeneravimas atliekamas regeneravimo įtaisuose, kurie parenkami pagal regeneruojamo oro kiekį ir tų įtaisų galimybę sumažinti slėptuvės vidaus patalpų ore anglies dioksido kiekį iki nustatyto jo kiekio (žr. 6 priedą).

10.4.7. Trūkstamas deguonies kiekis ore iki nustatyto kiekio (žr.6 priedą) turi būti kompensuojamas iš suslėgto deguonies balionų.

10.4.8. Regeneravimo procesų cheminių reakcijų vyksmo metu įšilęs oras turi būti atvėsinamas iki nustatytos temperatūros šilumą sugeriančiuose filtruose.

10.4.9. Regeneravimo įtaisai turi būti patalpinti atskiroje patalpoje, kurioje naudojamos atitvarinės konstrukcijos su šilumos izoliacija.

10.5. Oro šalinimas

10.5.1. Oras iš slėptuvės šalinamas per sanitarinius mazgus, DES ir tiesiogiai iš žmonių apsaugos patalpos. Oras iš DES turi būti šalinamas tiesiai į lauką.

10.5.2. Skaičiavimuose turi būti priimami tokie iš sanitarinių mazgų šalinamo oro kiekiai:

10.5.2.1. taikant I režimą – iš kiekvieno klozeto puodo 50 m3/ h; iš kiekvieno pisuaro – 25 m3/ h;

10.5.2.2. taikant II režimą – iš kiekvieno klozeto puodo ir kiekvieno pisuaro – 25 m3/ h.

10.5.3. Oras turi būti šalinamas veikiant oro slėgio pertekliui arba ventiliatoriais.

10.5.4. Oro pašalinimo sistemų aerodinaminis pasipriešinimas, kai oras pašalinamas pertekliniu slėgiu, neturi būti didesnis už 0,00005 MPa, o oro pašalinimo šachtos turi būti statomos tose vietose, kuriose neprognozuojamos griūtys.

10.5.5. Kai oras iš slėptuvės patalpų šalinamas ventiliatoriais, oro pašalinimo sistemų aerodinaminis pasipriešinimas nustatomas skaičiuojant, o oro šalinimo šachtos gali būti talpinamos prognozuojamų griūčių vietose, jei užgriuvimų sudaromas slėgis yra ne aukštesnis kaip 0,00005 MPa.

10.5.6. Kai taikant II režimą šilumos perteklius iš slėptuvės patalpų pašalinamas lauko oru, skaičiuojant nustatomi tokie lauko oro parametrai, kurie atitinka karščiausio metų mėnesio vidutinę temperatūrą ir drėgmę. Šiuose skaičiavimuose įvertinamas tik šilumos išsiskyrimas. Šilumos sugėrimas atitvarinėmis konstrukcijomis įvertinamas tik II režime, jei slėptuvė yra užpilta gruntu, taip pat taikant III režimą, jei jis yra pagrindinis (10.1.4.1 p.)

10.5.7. Taikant I režimą, pašalinamo oro kiekis turi sudaryti 90% nuo tiekiamo oro kiekio.

10.5.8. Kai slėptuvėje yra kelios žmonių apsaugos patalpos, iš kiekvienos patalpos oras pašalinamas per atskiras pašalinimo sistemas.

10.6. Ventiliatoriai, ortakiai, vožtuvai, kontroliniai prietaisai

10.6.1. Slėptuvėje, kurios talpumas 600 vietų ir mažesnis, turi būti naudojami elektriniai rankiniai ventiliatoriai.

10.6.2. Slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 600 vietų, taip pat bet kokio talpumo slėptuvėje, kurioje yra įrengta DES, turi būti naudojami elektriniai ventiliatoriai.

10.6.3. Slėptuvėje, kurioje įrengtos I ir II režimų sistemos, tuo metu, kai naudojama tik I režimo sistema, joje turi būti panaudojami II režimo sistemos elektriniai rankiniai ventiliatoriai. Jei jų našumo nepakanka, įrengiami papildomi elektriniai rankiniai ventiliatoriai.

10.6.4. I režimo sistemos pasipriešinimas neturi viršyti elektrinio ventiliatoriaus sudaromo slėgio. Tai pasiekiama parenkant reikalingą oro filtrų – dulkių gaudytuvų kiekį. Skaičiuojant ventiliatorių našumą, taikomas koeficientas 0,8.

10.6.5. Rezerviniai ventiliatoriai slėptuvių vėdinimo sistemose neįrengiami.

10.6.6. Tiekiamojo ir šalinamojo vėdinimo ortakiai, jei jie įrengiami slėptuvės išorėje, turi būti hermetiški ir turėti nuolydį į slėptuvės pusę, ne mažesnį kaip 0,003. Prieš hermetinį vožtuvą turi būti numatytas kondensato nuvedimas.

10.6.7. Ortakių ilgis nuo ventiliatoriaus iki tolimiausios vėdinimo angos turi būti ne didesnis kaip:

10.6.7.1. 5 m – tose sistemose, kuriose naudojami elektriniai rankiniai ventiliatoriai;

10.6.7.2. 30 m – tose sistemose, kuriose naudojami elektriniai ventiliatoriai.

(10.6.8.) Ortakiai gaminami iš šių medžiagų:

(10.6.8.1.) išoriniai ortakiai iš elektra suvirintų plieninių vamzdžių arba iš statybinių konstrukcijų;

(10.6.8.2.) vidiniai ortakiai iki hermetinių vožtuvų, I ir II režimų sistemų ortakių sujungimai, taip pat atvamzdžiai prie hermetinių vožtuvų – iš plieninių vamzdžių;

(10.6.8.3.) absorbuojančių filtrų ir regeneravimo įtaisų ortakiai – iš plieninio 2 mm storio lakšto;

(10.6.8.4.) vidiniai ortakiai už hermetinių vožtuvų ir filtrų – iš plieninio lakšto.

10.6.9. Slėptuvės vėdinimo sistemose naudojami hermetiniai vožtuvai, kurių slėgis 0,001 MPa:

(10.6.9.1.) rankiniai, kai vožtuvo d = 600 mm ir mažesnis;

(10.6.9.2.) elektriniai, kai vožtuvo diametras yra didesnis kaip 600 mm, taip pat jei slėptuvėje yra DES.

10.6.10. Tose vietose, kur ortakiai pereina per sienas, kirsdami slėptuvės hermetizavimo kontūro liniją, patalpos viduje turi būti įrengtas apžiūros liukas.

10.6.11. Ortakiuose prieš oro filtrus ir po jų turi būti numatomi atvamzdžiai su laboratoriniais čiaupais oro mėginiams paimti.

10.6.12. Prie kiekvieno elektrinio rankinio ventiliatoriaus turi būti atbulinis vožtuvas – oro skaitiklis.

10.6.13. Slėgiui slėptuvės patalpose matuoti turi būti įtaisyti specialūs prietaisai.

10.6.14. Ortakiai, šalinantys orą iš DES ir praeinantys per kitas patalpas, turi būti tokio atsparumo ugniai, kaip nurodyta RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 11 priede.

10.7. Šildymas

10.7.1. Slėptuvės šildymo sistema turi būti maitinama per atskirą atšaką nuo bendros pastato šildymo sistemos. Ant šios atšakos turi būti įtaisyta jos atjungimo armatūra, kuri valdoma iš slėptuvės patalpų.

10.7.2. Skaičiuojama temperatūra slėptuvės šildymo sistemoje metų šaltuoju laiku priimama 100 C, jei žmonių veiklos metu tose patalpose nereikalinga aukštesnė temperatūra.

10.8. DES vėdinimas

10.8.1. DES vėdinimo būdas parenkamas priklausomai nuo dyzelio – elektros agregato (toliau – dyzelio) atšaldymo sistemos tipo.

10.8.2. Kai dyzelyje įrengta atšaldymo vandeniu sistema su dviem kontūrais (vandens – vandens) arba tiesioginė (vandens), DES vėdinama atitekančiu oru iš žmonių apsaugos patalpų per hermetinį vožtuvą, kuris turi būti įtaisytas atvamzdyje, įmontuotame sienoje, atitveriančioje DES patalpas nuo kitų slėptuvės patalpų.

10.8.2.1. Kai DES vėdinimui reikalingi dideli oro kiekiai, kad sumažintų hermetinio vožtuvo matmenis, 10.8.2 punkte nurodytu atveju, orą į DES leidžiama tiekti iš šalinamojo vėdinimo slėgiminės sistemos.

10.8.2.2. Jei DES vėdinimui reikia didesnio oro kiekio, nei jo atiteka iš žmonių apsaugos patalpos, turi būti padidintas slėptuvės patalpų II režimo sistemos našumas. Jei tokios techninės galimybės nėra, turi būti tiekiamas tik vien nuo dulkių apvalytas lauko oras (įvertinant, kad aptarnaujančio personalo žmonės dirbs užsidėję dujokaukes).

10.8.3. Kai dyzelyje įrengta radiatorinė šaldymo sistema (vandens – oro), o šaldymo mazgas patalpintas DES mašinų salėje ir jei tame mazge numatyta galimybė perjungti radiatorinę šaldymo sistemą į dviejų kontūrų šaldymo vandeniu sistemą, DES turi būti vėdinama:

10.8.3.1. taikant I ir II režimus – iš kitų slėptuvės patalpų atitekančiu oru, o jei jo neužtenka – tik nuo dulkių apvalytu lauko oru (įvertinant, kad aptarnaujančio personalo žmonės dirbs užsidėję dujokaukes);

10.8.3.2. taikant III režimą – šalinant šilumos išsiskyrimus atšaldytu oru;

10.8.3.3. taikant II ir III režimus – turi būti numatyta galimybė perjungti dyzelio radiatorinę šaldymo sistemą į šaldymo vandeniu sistemą, šalinant šilumos išsiskyrimus apytakinės vandens sistemos vandeniu, kuris saugomas rezervuaruose (šių rezervuarų tūris nustatomas įvertinant II ir III režimų suminę trukmę).

10.8.4. Kai dyzelyje įrengta kombinuota ar radiatorinė (vandens – oro) šaldymo sistema, o kilnojamas šaldymo mazgas patalpintas už DES mašinų stoties ribų izoliuotoje patalpoje su hermetinėmis durimis, šilumos išsiskyrimai (taikant I ir II režimus) iš šaldymo mazgo šalinami lauko oru, o iš DES mašinų salės – iš žmonių apsaugos patalpų atitekančiu oru.

10.8.4.1. Kai dyzelyje įrengta kombinuota šaldymo sistema, turi būti numatyta galimybė perjungti ją į šaldymo vandeniu sistemą, o šilumos išsiskyrimus pašalinti atšaldytu oru.

10.8.5. Prieangis tarp DES ir kitų slėptuvės patalpų turi būti vėdinamas:

10.8.5.1. kai DES vėdinama lauko oru – pagal 10.2.5 ir 10.2.10 punktų reikalavimus;

10.8.5.2. kai DES vėdinama iš žmonių apsaugos patalpos atitekančiu oru – įrengiant atskirą mechaninę vėdinimo sistemą.

10.8.6. DES vėdinimui naudojami oro tiekimo ir šalinimo ventiliatoriai arba tik oro šalinimo ventiliatoriai.

10.8.7. Oro tiekimo sistema turi tiekti orą į DES patalpas ventiliatoriaus sukeliamos traukos pagalba.

10.8.8. Priklausomai nuo DES vėdinimo sistemos tipo, turi būti išlaikomi šie slėgio arba vakuumo lygiai:

10.8.8.1. kai vėdinama lauko oru, I ir II režimuose oro tiekimo ir šalinimo ventiliatorių sukeliamas slėgis turi būti ne aukštesnis už atmosferos slėgį; oro šalinimo ventiliatorių sukeliamas vakuumas turi būti lygus vėdinimo sistemos pasipriešinimo dydžiui, bet ne didesnis kaip 0,00030 MPa;

10.8.8.2. kai vėdinama iš žmonių apsaugos patalpų atitekančiu oru, oro slėgis turi būti lygus: taikant I režimą – atmosferos slėgiui, taikant II režimą vakuumo lygis DES patalpose (žmonių apsaugos patalpų atžvilgiu) turi būti 0,00002 – 0,00003 MPa;

10.8.8.3. patalpinto už DES mašinų salės ribų šaldymo mazgo patalpose vakuumo lygis turi būti 0,000002 – 0,0003 MPa.

10.8.9. DES mašinų salės vėdinimo sistemose hermetiniai vožtuvai turi būti įtaisomi III režimo vėdinimo sistemoje.

10.8.10. Degimo procesui dyzeliuose palaikyti oras turi būti tiekiamas:

10.8.10.1. taikant III režimą – iš lauko per žvyro šaldytuvą;

10.8.10.2. kitais atvejais – iš mašinų salės.

10.8.11. Starterinių akumuliatorių spinta turi būti vėdinama natūraliai per žaliuzės groteles, įtaisytas spintos apatinėje dalyje.

10.8.11.1. Spinta turi būti su plokščiu viršumi, iš kurio nutiesiamas už slėptuvės ribų oro pašalinimo plieninis besiūlis vamzdis d=45 mm. Šis vamzdis tvirtinamas prie oro pašalinimo šachtos (joje įrengtų žaliuzės grotelių aukštyje).

10.8.12. Oro paėmimo ir pašalinamo šachtos turi būti talpinamos pagal reikalavimus, nurodytus 10.2.9, 10.2.12 – 10.2.15, 10.5.4 ir 10.5.5 punktuose.

10.8.13. Tuo atveju, kai į DES oras tiekiamas iš žmonių apsaugos patalpų atitekėjimo būdu, vėdinimo sistemų skaičiavimuose turi būti įvertinamas šilumos sugėrimas atitvarinėmis konstrukcijomis (kitais atvejais jis neįvertinamas).

10.9. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės vėdinimo ypatumai

10.9.1. Oro paėmimo ir pašalinimo šachtose turi būti sumontuoti elektriniai rankiniai įtaisai (valdomi iš slėptuvės) šachtų uždarymui užtvindymo grėsmės atveju, kai vėdinimas perjungiamas į III režimą. Tie įtaisai turi atlaikyti skaičiuojamą hidrostatinį slėgį.

10.9.2. Vandeniui pašalinti iš oro paėmimo ir pašalinimo šachtų turi būti įrengiamos hermetinės kameros, kurios talpinamos prieš oro filtrus – dulkių gaudytuvus, arba numatoma galimybė išsiurbti vandenį iš šachtos rankiniu siurbliu.

10.9.3. Leidžiama talpinti viename kanale oro paėmimo II režimo sistemoms ir DES skirtus vamzdynus ir oro pašalinimo vamzdynus, išskyrus dujų išmetimo iš dyzelio vamzdyną.

11. Vandentiekis ir kanalizacija

11.1. Buitinis vandentiekis

11.1.1. Buitinis vandentiekis turi būti įrengtas šiose slėptuvės patalpose:

11.1.1.1. žmonių apsaugos patalpoje, kai slėptuvės talpumas 50 vietų ir didesnis;

11.1.1.2. medicinos punkte;

11.1.1.3. sanitariniuose mazguose;

11.1.1.4. maisto paruošimo patalpoje;

11.1.1.5. asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės gydymo patalpose;

11.1.1.6. vandens atsargų su pratekamaisiais bakais patalpoje;

11.1.1.7. DES patalpoje, kai įrengiama atšaldymo vandeniu sistema.

11.1.2. Slėptuvės buitinis vandentiekis turi būti prijungiamas prie pastato vandentiekio įvado (už vandens skaitiklio) per atskirą atšaką su slėptuvės patalpoje įtaisyta atjungimo armatūra.

11.1.3. Jei pastate, kuriame yra slėptuvė, žmonių veiklos metu reikalingi du vandentiekio įvadai, slėptuvės vandentiekis prijungiamas prie kiekvieno įvado atskiromis atšakomis. Ant kiekvienos atšakos slėptuvės patalpoje turi būti įtaisyta atjungimo armatūra.

11.1.4. Medicinos punkte vanduo tiekiamas į sanitarinius prietaisus, o sanitariniuose mazguose – į praustuvus, sanitarinių prietaisų plovimo įtaisus ir į vieną papildomą čiaupą nešiojamiems vandens indams užpildyti (čiaupas įrengiamas 0,8 m aukštyje virš grindų lygio).

11.1.5. Žmonių apsaugos patalpoje įrengiami vandens čiaupai:

11.1.5.1. 1 čiaupas kiekvienoms 50 vietų;

11.1.5.2. jei žmonių apsaugos patalpos talpumas yra mažesnis už talpumą, kartotinį 50, papildomas vienas čiaupas įtaisomas tik tuo atveju, kai skirtumas tarp faktiško talpumo ir talpumo, kartotinio 50, yra ne mažesnis kaip 25 vietos.

11.1.6. Jei slėptuvėje planuojamos kelios žmonių apsaugos patalpos, čiaupai įrengiami kiekvienoje patalpoje, o jų kiekis nustatomas pagal 11.1.5 punkto reikalavimus.

11.1.7. Į žmonių apsaugos patalpą, kurios talpumas 25 vietos ir mažesnis, vanduo atnešamas uždaruose metaliniuose induose, kurie pripildomi iš čiaupo, įtaisyto viename iš sanitarinių mazgų.

11.1.8. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės žmonių apsaugos patalpoje vandens čiaupai įtaisomi:

11.1.8.1. netransportabilių ligonių apsaugos patalpose – 1 čiaupas 25 ir mažiau ligonių;

11.1.8.2. kitiems ligoniams ir medicinos personalo darbuotojams – pagal 11.1.5 ir 11.1.6 punktų reikalavimus.

11.1.8.3. Jei netransportabilių ligonių apsaugos patalpos talpumas yra mažesnis už talpumą, kuris yra kartotinis 25, vienas papildomas čiaupas įtaisomas tik tuo atveju, kai skirtumas tarp faktiško talpumo ir talpumo, kartotinio 25, sudaro ne mažiau kaip 13 vietų.

11.2. Vandens sąnaudos ir vandens atsargos

11.2.1. Skaičiuojamos vandens sąnaudos vienam saugomam žmogui (kai veikia išorinis vandentiekis) turi būti ne mažesnis kaip 2 l/h ir 25 l/parą (skaičiuojamas debitas 0,1 l/s).

11.2.2. Gydymo įstaigos slėptuvės medicinos poreikiams skaičiuojamos vandens sąnaudos turi būti ne mažesnės už tas, kurios nustatytos žmonių veiklos metu.

11.2.3. Vandens tiekimo nutrūkimo atveju slėptuvėje turi būti sukaupta vandens atsarga, kurios tūris nustatomas patvirtinant sumažintas vandens sąnaudas:

11.2.3.1. vienam apsaugomam žmogui – 3 l/parą;

11.2.3.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvėje vienam netransportabiliam ligoniui – 20 l/parą, kitos rūšies vienam ligoniui ir vienam medicinos personalo darbuotojui – pagal 11.2.3.1 p. reikalavimus.

11.2.4. Vandens atsargos turi būti saugomos:

11.2.4.1. slėptuvėje, kurios talpumas 25 vietos ir mažesnis, – induose, kuriuose vanduo atnešamas;

11.2.4.2. slėptuvėje, kurios talpumas 50 – 300 vietų, – neprijungtuose prie vandentiekio, bet iš jo čiaupų pripildomuose (per žarną) bakuose;

11.2.4.3. slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 300 vietų, – prijungtuose prie vandentiekio pratekamuose bakuose su apvadu (ant apvado sumontuojama uždarymo armatūra, kad bakus galima būtų atjungti žmonių veiklos metu).

11.2.5. Pratekamieji bakai turi būti prijungiami prie vandentiekio taip, kad nutrūkus vandens tiekimui iš išorės vandentiekio, vanduo neištekėtų per įvadus ir kad jis būtų naudojamas tik gėrimo reikalams, nepatekdamas į sanitarinių mazgų prietaisus.

11.2.6. Medicinos punkte turi būti indas vandens atsargai, priimant vandens sunaudojimo normą 10 l/parą.

11.2.7. Visų vandens atsargų turi užtekti per žmonių apsaugos trukmę.

11.2.8. Vandens atsargos bakai, kai jų talpa didesnė kaip 2 m3, talpinami atskiroje patalpoje (7.8 p.).

11.2.9. Jei statybos sklype, kuriame planuojama statyti slėptuvę, yra artezinis gręžinys, slėptuvė turi būti prijungta prie jo atskira linija, atjungiant nuo jos vandentiekio bokštą ir rezervuarus.

11.2.10. Jei statybos sklype yra du vandens tiekimo šaltiniai – vandentiekis, maitinamas iš miesto ar gyvenvietės tinklų, slėptuvė prijungiama prie abiejų šaltinių atskirais įvadais. Šiuo atveju vandens atsargos, nustatytos 11.2.4 p., gali būti sumažinamos 50%.

11.3. Kanalizacija

11.3.1. Slėptuvės buitinė kanalizacija turi būti prijungta prie išorės kanalizacijos atskirais išleistuvais, nesujungtais su statinio kitų patalpų kanalizacija.

11.3.2. Prie slėptuvės buitinės kanalizacijos prijungiami:

11.3.2.1. sanitarinių mazgų klozeto puodai, pisuarai, praustuvai ir trapai po čiaupais, kurie skirti nešiojamiems vandens bakams pripildyti;

11.3.2.2. žmonių apsaugos patalpų kriauklės, medicinos punkto ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydymo patalpų praustuvai;

11.3.2.3. trapai ir čiurkšlės nutraukimo bakeliai vandens atsargų bakams ištuštinti.

11.3.3. Slėptuvės atskiroje patalpoje turi būti įrengtas avarinis nuotekų rezervuaras, kuris naudojamas, kai nutrūksta vandens tiekimas į sanitarinius mazgus.

11.3.3.1. Avarinio rezervuaro tūris nustatomas patvirtinant: 2 l/parą vienam apsaugomam žmogui (ar ligoniui), 18 l/parą vienam apsaugomam medicinos personalo darbuotojui ir 18 l/parą – vienam netransportabiliam ligoniui.

11.3.4. Įėjimas į avarinio rezervuaro patalpą turi būti įrengtas per prieangį.

11.3.5. Avarinio rezervuaro perdangoje turi būti įrengta anga, kad ją būtų galima naudoti kaip klozeto puodą.

11.3.6. Avarinis rezervuaras, likvidavus vandentiekio avariją, ištuštinamas:

11.3.6.1. įrengtas savitakis išleistuvas į išorės kanalizaciją su jame įtaisyta sklende arba numatyta techninė galimybė rezervuarą ištuštinti pernešamu siurbliu;

11.3.6.2. įtaisytas vandens čiaupas su sujungiamąja galvute žarnai pritvirtinti vandens pripylimui į avarinį rezervuarą iš vandentiekio.

11.3.7. Jei slėptuvės vandentiekis prijungtas prie vandens gręžinio, kuris yra apsaugotas nuo pavojingų poveikių, avarinis rezervuaras neįrengiamas.

11.3.8. Jei slėptuvės kanalizacijos negalima prijungti prie išorės kanalizacijos savitaka, įrengiama siurblinė lauke (be antžeminės dalies). Tuo atveju, jei žmonių veiklos metu persiurbimo siurblinė nenaudojama, ji gali būti įrengiama gretimose prie slėptuvės patalpose (už slėptuvės užsandarinamojo kontūro).

11.3.9. Skaičiuojamas nuotekų debitas priimamas 0,85 l/s.

11.3.10. Kanalizacijos stovai įrengiami be vėdinamosios dalies, jie turi būti įdėti į plieninius vamzdžius arba gelžbetonio dėklus ir įbetonuoti į perdangą ir grindis.

11.3.11. Slėptuvę, kurios talpumas 25 vietos ir mažesnis, leidžiama prijungti prie vietinės kanalizacijos su išgriebimo duobe, įrengiant virš jos hermetinį liuką.

11.4. DES vandentiekis

11.4.1. DES turi būti įrengta vandens atsargos talpa, reikalinga dyzelio atšaldymo sistemos darbui per slėptuvės apsaugos laiką. Ši talpa gali būti neįrengiama, jei DES vandentiekis prijungtas prie vandens gręžinio, apsaugoto nuo pavojingų poveikių.

12. Elektros tiekimas. Elektros įrenginiai. Elektros apšvietimas

12.1. Elektros tiekimo patikimumas

12.1.1. Elektra slėptuvėms turi būti tiekiama pagal II patikimumo kategoriją; chirurginių ligoninių ir gimdymo namų slėptuvėms – pagal I patikimumo kategoriją.

12.1.2. Dyzelinė elektros stotis (apsaugota nuo pavojingų poveikių) turi būti įrengta slėptuvėje:

12.1.2.1. kai nėra galimybės tiekti elektrą pagal nustatytą patikimumo kategoriją;

12.1.2.1. kurioje naudojamas III vėdinimo režimas (išskyrus slėptuvę katastrofinio užtvindymo teritorijoje, kai užtvindymą sukelia prasiveržiančios bangos ir kai užtvindymo aukštis būna 5 m ir aukštesnis);

12.1.2.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigų slėptuvėse, jei DES, kurios turi būti įrengtos dirbant šioms įstaigoms įprastomis sąlygomis, neatitinka šio techninio reglamento reikalavimų;

12.1.2.3. kurioje yra daugiau kaip 600 vietų;

12.1.2.4. kitais teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais atvejais.

12.2. Elektros įvadai, paskirstymas, apkrovos, apsauga

12.2.1. Elektros įvadai turi būti prijungiami prie išorės (miesto, gyvenvietės, įmonės ir pan.) tinklų.

12.2.2. Įkomponuotojoje slėptuvėje elektros įvadai turi būti prijungiami prie pastatą maitinančio tinklo prieš įvadinę komutacinę aparatūrą.

12.2.3. Ant elektros įvado į slėptuvę turi būti įrengtas įvadinis paskirstomasis įtaisas.

12.2.4. Įvadinis paskirstomasis įtaisas, paskirstomieji ir grupiniai skydai turi būti saugaus tipo.

12.2.5. Apsaugos aparatūra turi būti įrengta įvadiniame paskirstomajame įtaise ir grupiniuose skyduose ant kiekvienos paskirstomosios linijos. Apsaugai turi būti naudojami automatiniai išjungikliai.

12.2.6. Elektros tiekimo perjungimas nuo maitinimo iš išorės tinklų į maitinimą iš DES turi būti rankinis.

12.2.7. Elektros energijos paskirstymas į elektros jėgos paskirstymo skydus ir grupinius apšvietimo skydus turi būti atliktas pagal maitinimo linijų magistralinę schemą, o slėptuvėje, kurios talpumas 1200 vietų ir didesnis, – pagal radialinę schemą.

12.2.8. Elektros jėgos ir apšvietimo imtuvai prijungiami atskiromis linijomis.

12.2.9. Išorinių kabelių pralaidumas turi būti paskaičiuojamas pagal didžiausią apkrovą, įvertinant paklausos koeficientą.

12.2.10. Visi elektros tinklai turi būti tiesiami izoliuotais laidais arba kabeliais.

12.2.11. Ventiliatorių ir siurblių valdymas turi būti rankinis ir tik išimtiniais, techniškai pagrįstais atvejais – distancinis.

12.2.12. Patalpos aplinkos apsaugos kategorija nustatoma pagal žmonių veiklos sąlygas. Oro drėgmės padidėjimas, kai slėptuvė pervedamas į žmonių apsaugos režimą, neįvertinamas.

12.3. Elektros apšvietimas

12.3.1. Visose slėptuvės patalpose turi būti įrengtas bendras elektros apšvietimas.

12.3.2. Apšvietimo normos turi būti ne mažesnės už nustatytas 7 priede.

12.3.3. Jei pagal slėptuvės apšvietimo normas reikia mažiau šviestuvų nei žmonių veiklos metu, turi būti numatyta galimybė žmonių apsaugos metu nereikalingus šviestuvus išjungti.

12.3.4. Elektros apšvietimo sistema turi būti maitinama iš atskirų apšvietimo skydelių, įrengtų elektros skydinėje, o jei jos nėra, – oro filtrų ir ventiliatorių patalpoje.

12.3.5. Valdymo punkte, ryšių patalpoje, asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės bufete, operacijų parengimo sterilizavimo patalpose turi būti numatyti kištukiniai lizdai vienos fazės elektros imtuvams, kurių galingumas ne didesnis kaip 1 kW.

12.3.6. Slėptuvėje ir jos DES mašinų salėje turi būti įrengti avarinio apšvietimo šviestuvai, kurie maitinami iš dyzelių generatorių starterinių akumuliatorių.

12.3.7. Slėptuvėje, kurioje nėra DES, turi būti numatyti vietiniai elektros apšvietimo šaltiniai: pernešami žibintai, akumuliatoriniai šviestuvai. Šiuo atveju apšvietimo normos netaikomos.

12.3.8. Visose slėptuvėse turi būti įrengti šviečiantys užrašai virš įėjimų, kurie su prieangių šviestuvais turi būti sujungti į atskirą grupę.

12.3.9. Bendrojo apšvietimo, kištukinių lizdų ir kitų elektros imtuvų (kurių galingumas ne didesnis kaip 2 kW) grupinės maitinimo linijos turi būti paskaičiuotos ilgalaikei, ne didesnei kaip 25 A apsaugos aparato srovei.

12.3.10. Elektros tinklai turi būti apsaugoti nuo perkrovimo, nepriklausomai nuo jų tiesimo būdų.

12.3.11. Apšvietimui gali būti naudojamos tik kaitrinės lempos.

12.3.12. Kaitrinių lempų atsargos koeficientas turi būti lygus1,3.

12.4. DES elektros tiekimas

12.4.1. Dyzelio generatoriaus galingumas turi būti lygus suminiam visų elektros vartotojų galingumui be rezervo.

12.4.2. Jei dyzeliai naudojami tik žmonių apsaugos metu, jų valdymas turi būti neautomatizuotas arba automatizuotas taikant paprasčiausią automatizavimo schemą.

12.4.3. Nuo DES paskirstomojo skydo turi būti nutiesta atskira maitinimo linija su komutacine aparatūra ir apsauga nuo perkrovimo bei trumpų sujungimų.

12.4.4. Kabelinės linijos, klojamos iš DES elektros tiekimui į slėptuvę, turi būti patikrintos, ar jose nedingsta įtampa.

13. Ryšiai

13.1. Slėptuvėje turi būti įrengtas telefono ryšys:

13.1.1. slėptuvės valdymo punkto (posto) su teritorinės civilinės saugos tarnybos valdymo punktu, o jei nurodyta projektavimo užduotyje, – taip pat su atsarginiu valdymo punktu;

13.1.2. slėptuvės valdymo punkto (posto) su civilinės saugos objekto valdymo punktu (postu) – jei objekte yra kelios slėptuvės;

13.1.3. slėptuvės valdymo punkto (posto) ir jam pavaldžių tarnybų bei gamybos struktūrinių padalinių, kurie tęsia žmonių veiklą ekstremaliomis situacijomis.

13.1.4. Kiekvienoje slėptuvėje turi būti įrengti garsiakalbiai, prijungti prie centralizuotų ir vietinių radijo transliacijos tinklų.

13.1.5. Radijo stotis (portatyvinė arba stacionarė) turi būti įrengiama:

13.1.5.1. SJ, kai jos talpumas didesnis kaip 300 vietų;

13.1.5.2. kiekvienoje SJCh, SJG, SJChG tipo slėptuvėje;

13.1.5.3. kiekvienoje slėptuvėje, kuri yra užtvindomoje teritorijoje.

13.1.6. Slėptuvės telefono ir radijo transliacijos tinklai turi būti prijungiami prie miesto, gyvenvietės ar įmonės požeminių tinklų, aplenkiant antžeminius komutavimo įtaisus (krosus ir paskirstymo spintas), o tų tinklų įvadai į slėptuvę turi būti tik požeminiai.

13.1.7. Slėptuvės ryšių įrenginiai turi būti maitinami iš slėptuvės elektros tinklo.

14. Slėptuvės inžinerinių sistemų bendrieji reikalavimai

14.1. Slėptuvės patalpose draudžiama kloti tranzitinius inžinerinius tinklus ir ortakius, skirtus statinio patalpų, kurios nenaudojamos žmonių apsaugai, aptarnavimui.

14.2. Slėptuvės inžinerinių sistemų sprendiniai, nenustatyti šio reglamento, atliekami pagal kitų statybos techninių reglamentų (1.3 p.).

14.3. Slėptuvėje naudojamos energijos ir vandens bei kanalizacijos nuotekų, suslėgto oro, deguonies kiekiai bei reikalingų atsargų talpos turi būti paskaičiuotos žmonių apsaugos trukmei.

PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI

15.1. Slėptuvės pastato priešgaisrinius reikalavimus nustato atitinkami statybos techniniai reglamentai ir priešgaisrinių reikalavimų normatyviniai dokumentai, priklausomai nuo to pastato žmonių veiklos paskirties įprastomis sąlygomis (1.3 p.).

15.2. Šiame techniniame reglamente nustatomi tik papildomi priešgaisriniai reikalavimai, susiję su pastato panaudojimu žmonių apsaugai.

15.3. Slėptuvės pastatas turi būti ne mažesnio kaip II atsparumo ugniai.

15.4. Slėptuvės patalpų apdailai turi būti naudojamos tik nedegančios arba sunkiai degančios statybinės medžiagos. Draudžiama naudoti gultus, suolus ir kitą inventorių iš sintetinių medžiagų.

15.5. Įėjimų į slėptuvę durų plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m, o aukštis — 1,8 m.

15.6. Kiti priešgaisriniai reikalavimai, nenurodyti šiame skyriuje, įvertinti kituose reglamento punktuose, nustatant reikalavimus statinio architektūriniams, konstrukciniams ir inžinerinių sistemų sprendiniams.

15.7. Slėptuvės patalpos, priklausomai nuo pastato naudojimo žmonių veikloje paskirties, turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių kiekiai numatyti tipinėse priešgaisrinės saugos taisyklėse.

SLĖPTUVĖS PRITAIKYMAS NEĮGALIEMS ŽMONĖMS

16. Papildomi reikalavimai

16.1. Kiekviena gyvenamojo rajono, daugiabučio gyvenamojo namo slėptuvė, taip pat įmonės ar kitos paskirties objekto slėptuvė, skirta ne tik tos įmonės (ar kitos paskirties objekto) dirbančiųjų, bet ir aplinkinių gyventojų apsaugai, turi būti pastatyta taip, kad ji tiktų neįgaliems žmonėms (toliau – NŽ) apsaugai.

16.2. Įmonės ar kitos paskirties objekto slėptuvė turi būti pastatyta taip, kad ji tiktų NŽ apsaugai, jei žmonių veiklos metu toje įmonėje ar kitos paskirties objekte dirba NŽ.

16.3. Slėptuvės vietų skaičius, skirtas NŽ, turi sudaryti ne mažiau kaip 5% bendro slėptuvės vietų skaičiaus.

16.4. Slėptuvė, kurioje numatoma NŽ apsauga, turi atitikti „Gyvenamųjų pastatų bei aplinkos, pritaikytų žmonėms su fiziniais trūkumais, projektavimo normų“ (toliau – NŽ normų) specialius reikalavimus, taikomus šiems pastato elementams: įėjimams, laiptams, pandusams, vežimėlių aikštelėms, priešprieangiams, prieangiams, prieangiams šliuzams, koridoriams, durims, vartams, praėjimams tarp suolų bei gultų (jų eilių ir eilių galų).

16.5. NŽ skirti gultai turi būti talpinami arčiau prie įėjimo į žmonių apsaugos patalpas.

16.6. NŽ evakuacija per avarinio išėjimo vertikalią šachtą turi būti atliekama inventoriniu keltuvu, įtaisomu evakuacijos metu. Keltuvas turi būti toks, kad NŽ būtų galima iškelti ant žemės paviršiaus (žmogų su vežimėliu kartu arba žmogų ir vežimėlį atskirai).

16.7. Sanitariniuose mazguose 5% sanitarinių prietaisų (klozetų ir praustuvų) turi būti įrengti pagal NŽ normų reikalavimus (ne mažiau kaip po vieną moterų ir vyrų tualetuose). Medicinos punkte vienas (papildomas) praustuvas turi būti įrengtas pagal NŽ normų reikalavimus.

16.8. Jei slėptuvėje NŽ skirtų vietų yra daugiau kaip 25, turi būti įrengiama atskira NŽ apsaugos patalpa, kurios vėdinimui naudojamas tiekiamo šviežio oro kiekis turi būti ne mažesnis už nurodytą 10.2.2.3 punkte. Šioje patalpoje naudoti oro recirkuliaciją draudžiama.

_____________

1 priedas

(informacinis)

GERIAUSIAI TINKAMI SLĖPTUVĖMS ŽMONIŲ VEIKLOS PASTATAI AR JŲ

PATALPOS

1. Įmonių, sportinių įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinės, dušai, prausyklos).

2. Mokymo klasės ir kabinetai.

3. Įmonių gamybinės patalpos, kurių kategorijos pagal pavojų gaisrui yra D ir E, jei tose patalpose atliekami gamybiniai procesai, neišskiriantys kenksmingų žmonių sveikatai skysčių, garų ir dujų, ir jei toms patalpoms nereikalingas natūralus apšvietimas.

4. Technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai.

5. Nedegamų medžiagų sandėliai.

6. Nedegamų medžiagų, degamų ir nedegamų medžiagų, įpakuotų į degančią tarą, sandėliai, jei juose įrengtos automatizuotos gaisrų gesinimo sistemos.

7. Prekybos ir visuomeninio maitinimo įmonės (parduotuvės, restoranai, kavinės, valgyklos ir pan.).

8. Susirinkimų, posėdžių, sporto treniruočių salės.

9. Buitinio aptarnavimo ateljė.

10. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagalbinės patalpos (išskyrus balneologines).

11. Lengvųjų automobilių garažai ir stovėjimo aikštelės.

_____________

2 priedas

(privalomas)

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS SLĖPTUVĖS PAGRINDINIŲ IR

PAGALBINIŲ PATALPŲ GRINDŲ PLOTAS

Eil. Nr.	Pagrindinių ir pagalbinių patalpų pavadinimas	Grindų plotas m^2, kai slėptuvės talpumas mažesnis negu 150 vietų	Grindų plotas m^2, kai slėptuvės talpumas 151-300 vietų
1.	Ligonių apsaugos patalpos (ploto norma l ligoniui):
	kai patalpos aukštis 3 m ir didesnis	1,9	1,6
	kai patalpos aukštis 2,5 m	2,2	2,2
2.	Operacinė – tvarstykla	20	25
3.	Priešoperacinė - perrišimo patalpa	10	12
4.	Bufetas su maisto pašildymo patalpa	16	20
5.	Šaldymo indų dezinfekcijos ir atliekų konteinerių sanitarinis kambarys	7	10
6.	Medicinos personalo apsaugos kambarys (ploto norma l žmogui)	0,5	0,5

Pastaba. Ploto norma 1 ligoniui priimta:

1) kai 3 m aukščio patalpoje 80% lovų yra dviaukštės, o 20% – normalios;

2) kai 2,5 m aukščio patalpoje 60% lovų yra dviaukštės, o 40% – normalios.

_____________

3 priedas

(privalomas)

ATSTUMAS NUO AVARINIO IŠĖJIMO VERTIKALIOS ŠACHTOS ANTŽEMINĖS

DALIES IKI PASTATŲ

PASTATAI	Atstumas, kai had = 0,5 m	Atstumas, kai had =1,2 m
Vienaaukščiai gamybiniai	0,5 H	0
Daugiaaukščiai gamybiniai	H	0,5 H
Administraciniai	H	0,5 H + 3
buitiniai ir gyvenamieji

Pastabos: 1. H – pastato aukštis, had – vertikalios šachtos aukštis.

2. Kai vertikalios šachtos antžeminė dalis yra arčiau negu nurodyta lentelėje, jos aukštis nustatomas interpoliacijos būdu tarp 0,5 ir 1,2 m arba tarp 1,2 m ir antžeminės dalies aukščio (prognozuojamame pastato griūties kontūre), kurio dydis had = 0,15 H – daugiaaukščiams gamybiniams pastatams ir had = 0,25 H – administraciniams buitiniams ir gyvenamiesiems pastatams.

_____________

4 priedas

(informacinis)

PRAĖJIMAI ŽMONIŲ IR LIGONIŲ APSAUGOS PATALPOSE

Rekomenduojami dydžiai	Atstumai m	Atstumai m gydymo
	slėptuvėje	įstaigos slėptuvėje
1. Praėjimų plotis suolų viršaus lygyje:
tarp skersinių eilių (kai eilėje sėdimų vietų ne daugiau kaip 12)	0,7	-
tarp išilginių eilių ir skersinių eilių galų	0,75	-
tarp išilginių eilių (kai eilėje sėdimų vietų ne daugiau kaip 20 ir kai išėjimas vienpusis)
	0,85	-
2. Atstumai tarp ligonių lovų:
kai jos dviaukštės	-	1
kai jos vienaaukštės	-	0,6
3. Praėjimai tarp eilių:
skersinių	0,9	-
išilginių	1,2	-
4. Praėjimų tarp lovų eilių plotis	-	1,3
5. Koridorių plotis	-	2,5

Pastabos: 1. Išilginė eilė – pagal sieną su didesniu pažymėtų ašių skaičiumi, skersinė eilė – pagal sieną su mažesniu ašių skaičiumi.

2. Slėptuvėje, kurioje turi būti numatyta NŽ apsauga, šios lentelės antrame stulpelyje nurodyti dydžiai galioja tik tuo atveju, jei jie atitinka NŽ normų reikalavimus, priešingu atveju – jų dydžiai nustatomi pagal NŽ normų reikalavimus (žr. 16.4 p.).

_____________

5 priedas

(privalomas)

SANITARINIŲ PRIETAISŲ KIEKIS

Sanitariniai prietaisai	Žmonių kiekis vienam prietaisui slėptuvėje	Žmonių kiekis vienam prietaisui gydymo įstaigos slėptuvėje
Klozeto puodas moterų tualete	75	50
Klozeto puodas ir pisuaras (arba 0,6 m latakas) vyrų tualete	150	100
Klozeto puodas medicinos ir aptarnaujančiam personalui (asmens sveikatos priežiūros įstaigų slėptuvėse ir visų slėptuvių medpunktuose)	-	20
Praustuvai sanitariniuose mazguose	200	100

Pastabos: 1. Praėjimo plotis tarp klozetų kabinų arba tarp kabinų eilės ir prieš ją įrengtų pisuarų – 1,5 m, o tarp klozetų kabinų ir sienos (pertvaros) -1,1 m.

2. Jei slėptuvėje numatoma NŽ apsauga, sanitariniai mazgai įrengiami vadovaujantis 16.7 p. reikalavimais.

_____________

6 priedas

(privalomas)

SLĖPTUVIŲ MIKROKLIMATO IR PATALPŲ ORO DUJINĖS SUDĖTIES PARAMETRAI

Mikroklimato parametrai	I režimas	II režimas	III režimas
	29	30	31
Temperatūra ^0C	27	28	29
	27	28 – 29	iki 30
	90	90	90
Santykinė drėgmė %	90	90	90
	80	85	90
Oro judėjimo greitis m/s	0,1	0,1	0,1
CO2 koncentracija %	3	3,5	4
bendrame oro tūryje	2	2,5	3
	1	1,5	2
	50	75	100
CO mg/m^3	30	40	50
	30	40	50

Pastabos: 1. Lentelėje pateikiamos kiekvieno parametro po tris reikšmes kiekvienam režimui: pirmoje eilutėje – slėptuvės patalpoms, antroje eilutėje – slėptuvėse, įrengtoms vaikų iki 11 metų, nėščių ir maitinančių moterų apsaugos patalpoms ir trečioje eilutėje – asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės netransportabilių ligonių apsaugos patalpoms.

2. Jei slėptuvėje nėra vaikų iki 11 metų, nėščių ir maitinančių moterų apsaugos patalpų ir jie bus saugomi bendrose patalpose, slėptuvės mikroklimato parametrai turi būti priimami pagal antrą eilutę.

3. CO₂ ir CO parametrų reikšmės naudojamos tik vienu atveju – nustatant III režimo reikalingumą.

_____________

7 priedas

(privalomas)

SLĖPTUVĖS PATALPŲ APŠVIETIMAS

Patalpų pavadinimas	Iš tinklo	Iš DES	Plokštuma, kuriai taikomos normos
Valdymo punktas, maisto
saugojimo patalpa, bufetas	50	50	0,8 m nuo grindų
Žmonių, medicinos ir aptarnaujančio personalo apsaugos patalpa, DES, elektros skydinė, filtrų - ventiliatorių patalpa
	50	30	0,8 m nuo grindų
Ligonių apsaugos patalpa	50	50	0,8 m nuo grindų
Medicinos postas	150	100	0,8 m nuo grindų
Sanitariniai mazgai	30	10	0,8 m nuo grindų

Pastaba. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės specialių medicinos patalpų apšvietimui naudojamos žmonių veikloje įprastomis aplinkybėmis nustatytos apšvietimo normos.

_____________

8 priedas

(informacinis)

Literatūros šaltiniai, kuriuose pateikiama apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės speciali skaičiavimo metodika

1. ЦНИИПромзднаний Госстроя СССР Руководство по проектированию строительных конструкций убежищ гражданской обороны. Москва.1982.

2. Расчет и проектирование укрытий от радиоактивных осадков. Mocква, 1968 (vertimas iš anglų kalbos).

______________