LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VARNIŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

2006 m. gegužės 18 d. Nr. D1-246

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484, Nr. 113-5041; 2005, Nr. 150-5481) 1.27 punktu,

1. Tvirtinu Varnių regioninio parko tvarkymo planą (pridedama)*.

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Varnių regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;

2.1.2. talpinti Varnių regioninio parko tvarkymo plano brėžinį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www. vstt. lt);

2.1.3. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Varnių regioninio parko tvarkymo planą atitinkamoms suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat atitinkamoms savivaldybėms;

2.2. Varnių regioninio parko direkcijai organizuoti Varnių regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.

_____________________

*Varnių regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai skelbiami „Valstybės žiniose“. Su Varnių regioninio parko tvarkymo plano brėžiniu galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www.vstt.lt). Varnių regioninio parko tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriuje. Adresas: A Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-246

VARNIŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Varnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) bei grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).

2. Varnių regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:

2.1. nustatyti regioninio parko apsaugos ir tvarkymo kryptis;

2.2. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;

2.3. numatyti kraštovaizdžio apsaugos, formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones;

2.4. sudaryti sąlygas vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims išsaugoti;

2.5. numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos ir kultūros paveldo objektus.

II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

3. Varnių regioninio parko tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:

3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1.1. rezervatinių miškų ir pelkių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos (KM(P)n) ir reguliuojamos apsaugos (KM(P)r) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos (KVn) ir reguliuojamos apsaugos (KVr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.1.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio konservacinio ūkininkavimo miškų (MEk, MPEk, PEk) ir atkuriančio ūkininkavimo miškų (MEr, MPEr, PEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo miškų (miško parkų) (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb, MPAb, PAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs, MPAs, PAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.4. ūkinių miškų (MŪ) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio konservacinio ūkininkavimo (ŽEk) ir ekosistemas atkuriančio ūkininkavimo (ŽEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.3.4. ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – tradicinio gamybinio ūkininkavimo (ŽŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos (sklypai):

3.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo (GEk), kraštovaizdžio atnaujinamojo (GEr) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo (GEp) tvarkymo zonos;

3.4.1.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus palaikomojo tvarkymo (GRe) ir intensyvaus formuojančiojo tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.1.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.1.4. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) ir intensyvaus tvarkymo (GŪi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.2. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.3. eksploatacinės (gavybinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – transformuojamos aplinkos eksploatacinių sklypų (NLu) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.4. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5.3. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) ir intensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

III. GAMTOSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

4. Svarbiausios gamtosaugos kryptys, siekiančios kraštovaizdžio stabilumo regioniniame parke, yra šios:

4.1. optimalaus miškų ir pelkių ploto nustatymas bei palaikymas;

4.2. biologinės įvairovės apsaugos miškuose intensyvinimas;

4.3. natūralių pelkių gamtinio komplekso apsaugos stiprinimas;

4.4. ekologiškai pagrįsto želdinių kiekio dirbamuose laukuose nustatymas ir palaikymas;

4.5. ekologiškai visaverčių apsauginių želdinių juostų palei vandens telkinius bei kelius suformavimas;

4.6. perspektyvinis melioracijos suniokotų vandens telkinių regeneravimas bei renatūralizavimas, Biržulio ežero regeneravimas;

4.7. perspektyvinei rekreacijos plėtrai būtinas Lūksto rytinės pakrantės miškų struktūros transformavimas.

5. Vertingų gamtinių kompleksų bei objektų apsaugai užtikrinti vykdomos specialios gamtotvarkos priemonės. Skatinama išlaikyti pievų naudmenas, stabdant ariamos žemės plotų didėjimą.

6. Regioniniame parke vykdomos šios gamtosaugos priemonės:

6.1. svarbiausių regioninio parko gamtinių vertybių parengimas eksponavimui bei lankymui;

6.2. ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose stiprinimas, didinant jų struktūros biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant kuo daugiau mišrių medynų;

6.3. lokalinio gamtinio karkaso elementų nuskurdintose agrarinėse teritorijose formavimas, skaidant želdinių juostomis ar grupėmis plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinant ribas tarp žemės sklypų;

6.4. Stervo gamtinio rezervato lankymo apribojimas ir renatūralizacijos proceso jo šiaurvakarinėje dalyje skatinimas;

6.5. pievų biotopų Virvytės ir Rešketos slėniuose išlaikymas, šienaujant pievas;

6.6. regioniniame parke esančių karjerų rekultivavimas, juos apsodinant mišku, neleidžiant savaime užželti menkaverčiais krūmais;

6.7. Varnių miesto sąvartyno iškėlimas už regioninio parko ribų, atliekų saugojimo aikštelės įrengimas;

6.8. regioniniame parke esančių tvenkinių valymas bei apsauginių želdinių formavimas;

6.9. paežerių miškų rekreacinio potencialo didinimas;

6.10. buvusių kolūkinių gamybinių centrų likvidavimas arba pertvarkymas;

6.11. pažeistų gamtinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas. Ypatingą regioninę kraštotvarkinę svarbą turi sudarkytų pelkinių ekosistemų tolesnis naudojimas ir atkūrimas.

7. Regioniniame parke rekomenduojama transformuoti į žemės ūkio naudmenas kai kurias šiuo metu krūmynais užžėlusias teritorijas. Ši tvarkymo priemonė pirmiausia taikytina vertingų geomorfologinių objektų vizualiniam raiškumui padidinti.

8. Pagrindinių aplinkos kokybės problemų sprendimo būdai, siekiant užtikrinti gamtinės ekosistemos stabilumą, yra:

8.1. bendrojo makroregioninio aplinkos taršos fono mažinimas;

8.2. Varnių miesto, Luokės ir kitų miestelių komunalinio ūkio sutvarkymas;

8.3. vandens telkinių higieninės kokybės išlaikymas;

8.4. teritorijos valymas ir atliekų šalinimas.

IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

9. Varnių regioninio parko kultūros paveldo apsaugos kryptys yra šios:

9.1. įteisintų kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant veiksmingesnių jų išsaugojimo būdų;

9.2. naujų objektų, turinčių kultūrinės vertės požymių, paieška ir įteisinimas;

9.3. kultūros paveldo objektų propagavimas, siekiant sudominti jų savininkus vertybių apsauga bei patraukiant lankytojus.

10. Regioninio parko kultūros paveldas saugomas išsaugant vietoje (pagrindinis kultūros paveldo apsaugos būdas) ir fiksuojant dokumentuose.

11. Kultūros paveldo tvarkymo būdai ar jų deriniai parenkami pagal kultūros paveldo kompleksų ar objektų santykinę vertę, teritorinį jų išsidėstymą ir finansines galimybes.

12. Regioniniame parke vykdomos šios kultūros paveldo apsaugos priemonės:

12.1. kultūrinės vertės požymius turinčių objektų (pagal taikomųjų tyrimų rezultatus) įtraukimas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą;

12.2. esamų kultūros objektų avarinės būklės likvidavimas;

12.3. medinių etnografinių bruožų turinčių pastatų saugojimas (iškilus poreikiui atliekami papildomi tyrimai jų kultūrinei išliekamajai vertei nustatyti ir fiksuoti);

12.4. neigiamą vizualinį poveikį turinčių žemės ūkio gamybinių pastatų pašalinimas iš kultūros vertybių (daugiausia archeologijos) vizualinės apsaugos zonos.

13. Siekiant apsaugoti piliakalnius, pilkapius bei pilkapynus nuo tolesnio ardymo ir sunykimo vykdomos šios priemonės:

13.1. mišku ar krūmais apaugusių piliakalnių bei pilkapių paviršių retinimas iki visiško išvalymo;

13.2. žolės dangos ir velėnos, kuri apsaugotų nuo paviršinio vandens ir vėjo erozijos, šlaitų slinkties, formavimas;

13.3. velėnos dangos stiprinimas, ją šienaujant ar ganant smulkius raguočius;

13.4. suardyto reljefo išlyginimas ir atstatymas (Gomalių, Panakačio, Vaitkaičių, Burbiškių, Kesų ir kitose kaimo kapinėse), žolės dangos suformavimas ir jos priežiūra (šienavimas).

14. Regioniniame parke siūloma:

14.1. įkurti muziejinę ekspoziciją po atviru dangumi šalia esamų senovės gyvenviečių (Pabiržulio archeologiniame draustinyje), eksponuojant trijų laikotarpių – akmens, žalvario ir geležies amžių – gyvenvietes;

14.2. parengti archeologinę ekspoziciją po atviru dangumi prie buvusio Žaduvėnų pilkapyno ar Kegų pilkapių;

14.3. regeneruoti vieną garsiausių Lietuvoje Sietuvos kūlgrindą, dalį kūlgrindos restauruoti ir eksponuoti regioninio parko lankytojams.

15. Memorialinės vietovės yra tvarkomos konservavimo, restauravimo ir dalinio atkūrimo būdais, išryškinant tokių objektų vertę ir reikšmę kraštovaizdyje:

15.1. esamų menkaverčių želdinių naikinimas ir retinimas;

15.2. aplinkos tvarkymas, pašalinant iš vizualinės apsaugos zonos aplinką teršiančius statinius (žemės ūkio gamybinius pastatus).

16. Pastatų, statinių, jų kompleksų ir ansamblių tvarkymas:

16.1. likviduoti Biržuvėnų, Pavandenės, Pašatrijos dvarų sodybų pastatų, Bilionių kaimo etnografinės Rupšlaukio sodybos pastatų avarinę būklę;

16.2. panaudoti Biržuvėnų, Pašatrijos, Pavandenės dvarų sodybas pažintinės ir poilsinės rekreacijos poreikiams.

17. Istoriniuose miesteliuose ir kaimuose – urbanistiniuose kompleksuose tvarkymo priemonės diferencijuojamos pagal teritorijos vertę. Tokių vietovių centrinėse dalyse rekomenduojama:

17.1. išsaugoti kultūrinį sluoksnį, nevykdyti žemės darbų be archeologinių tyrimų;

17.2. išlaikyti istorines aikštes, gatvių struktūrą ir būdingą jų apstatymo pobūdį;

17.3. išsaugoti visus vertingus istorinius pastatus ar jų išorinį vaizdą;

17.4. regeneruoti istorinį gatvių užstatymą ir pastatų architektūrinį vaizdą;

17.5. atkurti atskirus statinius, tradicinius mažosios architektūros ir gerbūvio elementus;

17.6. tinkamai sutvarkyti ir panaudoti dabarties reikmėms želdinius ir vandens telkinius;

17.7. teritorijas užstatymo plėtrai numatyti vizualiai mažiausiai aktyviose poveikio zonose.

V. REKREACIJOS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

18. Regioninio parko rekreacinio naudojimo sistemą sudaro tvarkymo plane nustatytos vietos rekreacinių objektų statybai, pažintinio turizmo trasų sistema, siūlomi rekreacinės infrastruktūros objektai ir pan.

19. Rekreacijos plėtros regioniniame parke uždaviniai:

19.1. reguliuoti rekreacinių išteklių (tarp jų – gamtinių ir kultūrinių vertybių) naudojimą, organizuoti jų parengimą lankymui ir tvarkymą;

19.2. organizuoti rekreacinės infrastruktūros: pažintinio turizmo takų bei trasų, atokvėpio vietų, stovyklaviečių, aikštelių ir kt. įrengimą;

19.3. didinti regioninio parko lankymą pažinimo tikslais, siekti, kad regioninio parko lankymo sezonas būtų kuo ilgesnis.

20. Rekreacijos plėtros regioniniame parke kryptys:

20.1. rekreacinė infrastruktūra ir atokvėpio objektai kuriami esamose urbanistinės infrastruktūros arba tvarkymo plane numatytose vietose, saugant gamtinį kraštovaizdį ir siekiant, kad poilsiautojų ir turistų nakvynės vietų susitelkimas atitiktų kraštovaizdžio sukultūrinimo ir užstatymo laipsnį;

20.2. formuojamos vandens turizmo, autoturizmo, žirginio turizmo, dviračių bei pėsčiųjų turizmo rekreacinės sistemos;

20.3. puoselėjama etnokultūra, tradicinė kaimo gyvensena, vietos gyventojai skatinami imtis rekreacinio verslo, pvz., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo regioninio parko lankytojams;

20.4. formuojama turistinių trasų sistema, kurią sudaro įvairaus dydžio žiediniai bei tranzitiniai maršrutai, kuriais būtų patogu pasiekti visus svarbiausius lankytinus regioninio parko objektus.

21. Plėtojant regioninio parko rekreacinio naudojimo sistemą, siūloma:

21.1. skatinti žmones lankytis regioniniame parke pažintiniais tikslais. Prioritetas teikiamas vandens, dviračių bei pėsčiųjų pažintiniam turizmui. Tikslinga organizuoti žirginį turizmą, kaip papildomą tradicinę regioninio parko lankymo formą;

21.2. suformuoti vandens turizmo sistemą;

21.3. suformuoti turistinių automobilių, dviračių, pėsčiųjų bei slidinėjimo trasų sistemą;

21.4. sukurti specializuotą kempingų, poilsiaviečių ir poilsio vietų bei apžvalgos aikštelių sistemą;

21.5. formuoti mokomųjų takų sistemą;

21.6. formuoti regioninio parko tvarkymo plane numatytus miško parkus, įrengti būtiną rekreacinę infrastruktūrą;

21.7. įkurti regioninio parko lankytojų centrą Ožtakiuose ir/ar informacinius centrus Varniuose, Bilioniuose ir Luokėje, prie svarbiausių regioninio parko prieigų;

21.8. įrengti apžvalgos bokštą ant Aukštagirės kalno.

VI. GYVENVIEČIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

22. Gyvenamųjų vietovių sistema regioniniame parke nekeičiama, išskyrus Didžiojo Palūksčio kaimą, kuriame plėtojama intensyvi rekreacija. Gyvenamieji namai gali būti statomi esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą).

23. Rengiant miestų, miestelių ir kaimų detaliuosius planus laikomasi Varnių regioninio parko apsaugos reglamento ir šių pagrindinių nuostatų:

23.1. nustatomos sąlygos urbanistinei struktūrai formuoti;

23.2. nustatomos sąlygos gyvenvietės pastatų architektūrai;

23.3. nustatomi reikalavimai turizmo plėtrai;

23.4. nustatomi reikalavimai ekologiniam ir estetiniam kraštovaizdžio tvarkymui gyvenvietėje ir jos apylinkėse;

23.5. numatomos palankios kraštotvarkos požiūriu gyvenvietės teritorinės plėtros kryptys.

24. Regioniniame parke ūkiniai sodybų pastatai statomi laikantis istorinių tradicijų, t. y. viename sodybos komplekse.

25. Regioniniame parke reglamentuojama mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių statyba. Svarbiausios nuostatos yra šios:

25.1. tvoroms tverti nustatomos sąlygos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus;

25.2. laikomasi istoriškai susiklosčiusių tradicijų – buvo aptveriami sodybų kiemai, šventoriai, kapinės, pasėliai nuo žvėrių, ganyklos, tačiau ūkininkų valdos nebuvo aptveriamos ištisai. Gali būti aptveriami sodybų kiemai tiek gyvenvietėse, tiek vienkiemiuose, visuomeninės paskirties įstaigų sklypai, specialios paskirties įrenginių sklypai (vandenviečių, valymo įrenginių, energetinių įrenginių ir kt.). Apsaugai nuo laukinių žvėrių gali būti aptveriamos ganyklos, pasėlių sklypai bei sodai;

25.3. tvoromis negalima užtverti paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, regioninio parko tvarkymo plane numatytų rekreacinių teritorijų, apžvalgos aikštelių, privažiavimų ir priėjimų į juos.

26. Smulkūs inžineriniai įrenginiai – antenos, saulės energijos generatoriai, skirti tiesiogiai gerinti gyvenimo sąlygas vietos gyventojams, leidžiami statyti visose gyvenvietėse, vienkiemių sodybose, išskyrus atviras vizualines erdves, matomas iš pagrindinių apžvalgos aikštelių. Tokiose vietose statant didesnio vizualinio poveikio įrenginius, iškylančius virš sodybų pastatų ar medžių, parengiami jų projektai, atliekant vizualinio poveikio aplinkai vertinimą. Kultūriniuose (Varnių centrinėje, Luokės centrinėje (senojoje) ir Biržuvėnų dvaro rytinėje dalyje) draustiniuose neleidžiama įrengti saulės energijos akumuliavimo įrenginių pastatų stoguose ir prie išorinių sienų.

______________