LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL TRANSEUROPINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS REIKALAVIMŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO
2006 m. liepos 17 d. Nr. 3-298
Vilnius
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą (Žin., 2004, Nr. 4-27; 2006, Nr. 42-1505) bei įgyvendindamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyvą):
1. P a k e i č i u Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-586 (Žin., 2005, Nr. 6-165, Nr. 58-2036):
1.1. Išdėstau 1 punktą taip:
„1. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklėse (toliau – taisyklės) reglamentuojama reikalavimų, turinčių reikšmę transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos ir transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos optimaliai sąveikai, visuma ir taikymo sritis, įvairių optimaliai sąveikai reikšmę turinčių reikalavimų, kurių tvirtinimas priklauso Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijai, nustatymas ir taikymas, pranešimų dėl Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijų ir Europos specifikacijų nuostatų, neatitinkančių šių taisyklių 2 priede nustatytų esminių reikalavimų, nagrinėjimas, sąveikos sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo ir deklaravimo tvarka bei šių dalių tiekimo Lietuvos rinkai sąlygos, struktūrinių posistemių atitikties įvertinimo ir deklaravimo tvarka bei pagrindinės struktūrinių posistemių naudojimo sąlygos ir reikalavimai paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms“.
1.2. Išdėstau 2 punktą taip:
1.4. Išdėstau 3 punktą taip:
„3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
21 straipsnio komitetas – komitetas, padedantis Europos Komisijai įgyvendinti direktyvas 2004/49/EB, 96/48/EB, 2001/16/EB ir 2004/50/EB bei sprendžiantis klausimus, kuriuos jo kompetencijai priskiria šios direktyvos.
Direktyva 96/48/EB – 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos.
Direktyva 2001/16/EB – 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.
Direktyva 2004/49/EB – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva).
Direktyva 2004/50/EB – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.
Esama geležinkelių sistema – geležinkelių transporto objektų visuma, kurią sudaro esama geležinkelių infrastruktūra ir bet kokios rūšies bei kilmės geležinkelių riedmenys, pritaikyti važiuoti šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Esminiai reikalavimai -visi šių taisyklių 2 priede nurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos, jų posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys bei sąsajos.
Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijos (toliau – TSS) – kiekvienam posistemiui ar jo daliai taikomi detalūs reikalavimai, būtini esminiams reikalavimams įvykdyti ir nustatantys reikiamas naudojamų skirtingų posistemių tarpusavio sąsajas bei užtikrinantys geležinkelių transporto, veikiančio Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinkle (TEN-T), sąveiką.
Europos specifikacija – bendra techninė specifikacija, Europos techninis liudijimas arba Europos standartą perkeliantis nacionalinis standartas, kaip apibrėžta 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, viešojo pirkimo tvarkos suderinimo 1 straipsnio 8-12 dalyse.
Modernizavimas arba patobulinimas (toliau – modernizavimas) – bet koks svarbus posistemio arba jo dalies modifikavimo darbas, kurį atlikus pagerinamas bendras posistemio veikimas (eksploatacinės charakteristikos).
Pagrindiniai parametrai – svarbiausia sąveikai bet kokia norminė, techninė arba naudojimo sąlyga, dėl kurios kol bus parengtas visas TSS projektas turi būti priimtas 21 straipsnio komiteto sprendimas ar rekomendacija direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalyje (su pakeitimais direktyvoje 2004/50/EB) ir direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pakeitimas atliekant techninę priežiūrą – bet koks posistemių ar sąveikos sudedamųjų dalių komponentų keitimas tapataus veikimo ir eksploatacinių charakteristikų dalimis atliekant prevencinę arba taisomąją posistemių ar sąveikos sudedamųjų dalių techninę priežiūrą.
Pamatinė dokumentų sistema – laikinas reikalavimų sąvadas, kurį parengia Agentūra pagal visų Europos Sąjungos valstybių narių pateiktus jose taikomų techninių dokumentų, kurie įgyvendina transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, sąrašus. Šis reikalavimų sąvadas tvirtinamas direktyvos 2001/16/EB 25 straipsnio 1 dalyje (su pakeitimais direktyvoje 2004/50/EB) nustatyta tvarka ir skirtas užtikrinti tam tikrą dabartinį transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos laipsnį pereinamuoju laikotarpiu, kol nėra TSS tam tikram paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai.
Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos – bandymų laboratorijos, sertifikacijos ar kontrolės įstaigos, paskirtos atsakingomis už sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už posistemių „EB“ patikros procedūros atlikimą, ir apie kurias pranešta Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėms, pasirašiusioms Europos ekonominės erdvės susitarimą.
Posistemis – vieno ar kelių geležinkelių transporto objektų, kaip visumos, struktūrinė ar eksploatavimo sudedamoji dalis. Ir transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą, ir transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą sudaro struktūriniai ir naudojimo sričių posistemiai, kuriems turi būti nustatyti esminiai reikalavimai.
Posistemio įdiegimas – visos operacijos, reikalingos, kad posistemis pradėtų veikti pagal visus jo projektinius reikalavimus.
Rekonstravimas arba atnaujinimas (toliau – rekonstravimas) – bet koks svarbus posistemio arba jo dalies keitimo darbas, kurį atlikus nesikeis bendrasis posistemio veikimas (eksploatacinės charakteristikos). Kai kalbama apie statinių, kurie yra geležinkelių infrastruktūros dalis, rekonstravimą, taip pat taikoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyta statinio rekonstravimo sąvoka (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).
Sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinių paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemų sąveika. Ši sąvoka apima ir materialiuosius, ir nematerialiuosius objektus.
Specifinis atvejis – bet kuri transeuropinės geležinkelių sistemos dalis, kuriai dėl geografinių, topografinių, miesto aplinkos arba suderinamumui su esama sistema įtakos turinčių suvaržymų TSS turi būti numatytos specialios laikinos arba nuolatinės nuostatos. Tai pirmiausia gali būti geležinkelių linijos ir geležinkelių tinklai, geografiniu požiūriu atskirti nuo kitos transeuropinės geležinkelių sistemos dalies, pakrovos gabaritas, vėžės plotis arba tarpukelės plotis ir geležinkelių riedmenys, skirti susisiekimui paprastųjų geležinkelių sistemai priklausančiomis geležinkelių linijomis Lietuvos Respublikos teritorijoje, regioninės reikšmės geležinkelių linijomis ir (ar) 750 mm bei 600 mm vėžės pločio geležinkelių linijomis, taip pat iš trečiųjų šalių ar į trečiąsias šalis važiuojantys geležinkelių riedmenys, jeigu jie nekerta dviejų Europos Sąjungos valstybių narių sienos.
Transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema – sistema, apimanti Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių infrastruktūros objektus, pastatytus ar modernizuotus vežimams didelių greičių traukiniais vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1692/96/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių 10 straipsnio 3 dalimi (su visais galiojančiais pakeitimais, atliktais pagal šio sprendimo 21 straipsnį), bei geležinkelių riedmenis, skirtus važiuoti dideliais greičiais šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema – sistema, apimanti Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių infrastruktūros objektus, pastatytus ar modernizuotus vežimams paprastais ir kombinuoto transporto traukiniais vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1692/96/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių 10 straipsnio 3 dalimi (su visais galiojančiais pakeitimais, atliktais pagal šio sprendimo 21 straipsnį), bei geležinkelių riedmenis, skirtus važiuoti šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro tvirtinamuose Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, Geležinkelių signalizacijos taisyklėse ir Geležinkelių eismo taisyklėse.
Kai šių taisyklių nuostatos yra tapačios ir transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai, ir transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai, vartojama sąvoka „transeuropinė geležinkelių sistema“.
1.5. Išdėstau 5 punktą taip:
„5. Šios taisyklės taikomos tų posistemių, sąveikos sudedamųjų dalių ir jų tarpusavio sąsajų, kurie bus pradėti naudoti nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos, projektavimui, konstravimui, įdiegimui, modernizavimui, rekonstravimui, naudojimui ir techninei priežiūrai, taip pat darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje transeuropinę geležinkelių sistemą, kvalifikacijai, sveikatai ir saugos darbe sąlygoms. Šios taisyklės netaikomos siauruosiuose geležinkeliuose (600 mm ir 750 mm pločio vėžė).
Šių taisyklių reikalavimų taikymo sritis palaipsniui išplečiama, nuo galiojančių TSS pakeitimų ar naujų TSS įsigaliojimo dienos į ją įtraukiant papildomus posistemius (arba jų dalis), kol apims visą paprastųjų geležinkelių sistemą, taip pat privažiuojamuosius geležinkelio kelius, vedančius prie terminalų ir pagrindinės uostų infrastruktūros, aptarnaujančius arba galinčius aptarnauti daugiau negu vieną privažiuojamojo geležinkelio kelio naudotoją.
Pakeitimų atliekant techninę priežiūrą atvejais šių taisyklių taikymas nėra privalomas, bet rekomenduojamas“.
1.6. Išdėstau 6.2 punktą taip:
„6.2. geležinkelių riedmenys (traukos priemonės (lokomotyvai), keleiviniai ir prekiniai vagonai, taip pat automobilių transporto priemonėms vežti skirti vagonai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisės ir specialieji riedmenys), tinkami važiuoti 6.1 punkte aprašytame visame Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinkle (TEN-T) arba jo dalyje. Tačiau specialieji riedmenys nėra prioritetiniai nustatant transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimus. Taikant šias taisykles, kiekviena iš šiame punkte nurodytų geležinkelių riedmenų rūšių skirstoma į vežimams tarptautiniais maršrutais ir vežimams Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamus geležinkelių riedmenis“.
1.7. Išdėstau 6.3 punktą taip:
„6.3. šių taisyklių 6.1 ir 6.2 punktuose aprašytos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų sąsajos, užtikrinančios visišką jų tarpusavio suderinamumą ir turinčios įtakos geležinkelių transporto eismo saugai, geležinkelių transporto eksploatacinėms charakteristikoms (taip pat – geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų ūkinės finansinės veiklos rezultatams), paslaugų kokybei ir sąnaudoms“.
1.8. Papildau šiuo 6.4 punktu:
„6.4. plečiant TSS taikymo sritį, kaip nurodyta šių taisyklių 5 punkte, ir siekiant užtikrinti sąveiką rentabiliomis priemonėmis, visų šių taisyklių 6 punkte nurodytų geležinkelių linijų ir geležinkelių riedmenų kategorijos gali būti detaliau klasifikuojamos TSS, prireikus nustatant skirtingas eksploatacines ir technines specifikacijas, nurodytas šių taisyklių 23 punkte.
Rengiant TSS projektus visai paprastųjų geležinkelių sistemai ir apibūdinant šių TSS taikymo sritį bei turinį turi būti vadovaujamasi priemonių, kurių imamasi Europos Sąjungos lygiu, proporcingumo principu ir atsižvelgiama į kiekvienos siūlomos priemonės rentabilumą. Tuo tikslu atitinkamai įvertinama būtina pusiausvyra tarp nepertraukiamo traukinių judėjimo ir techninio suderinimo tikslų ir nagrinėjamo transeuropinio, nacionalinio, regioninio ar vietinio traukinių eismo lygio. Be to, siekiant išvengti nepagrįstų sąnaudų taikant TSS visoje paprastųjų geležinkelių sistemoje, TSS projektų rengimo metu atliekant siūlomų priemonių kaštų naudos analizę, pirmiausia atsižvelgiama į siūlomos priemonės sąveikai užtikrinti įgyvendinimo sąnaudas, kapitalo sąnaudų ir išlaidų sumažinimo dėl masto ekonomijos ir efektyvesnio geležinkelių riedmenų panaudojimo perspektyvas, investicijų ir techninės priežiūros bei naudojimo išlaidų sumažinimo dėl padidėjusios konkurencijos tarp gamintojų ir techninę priežiūrą atliekančių įmonių perspektyvas, numatomą naudą aplinkai dėl geležinkelių sistemos techninio pagerinimo, taip pat eismo saugos ir saugos darbe pagerėjimą naudojant geležinkelių sistemą. Be to, kaštų naudos analizėje turi būti nurodytas numatomas poveikis visiems geležinkelių sistemos naudotojams ir su jais susijusiems ūkio subjektams“.
1.10. Išdėstau 7.3 punktą taip:
„7.3. šių taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose aprašytos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų sąsajos, užtikrinančios visišką jų tarpusavio suderinamumą ir turinčios įtakos geležinkelių transporto eismo saugai, geležinkelių transporto eksploatacinėms charakteristikoms (taip pat – geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų ūkinės finansinės veiklos rezultatams), paslaugų kokybei ir sąnaudoms“.
1.14. Papildau 11 punktą šią pastraipa:
1.15. Įrašau 12 punkto antrojoje pastraipoje po žodžių „tarpžinybinės sutarties,“ žodžius „tarptautinio susitarimo,“.
1.16. Išdėstau 13 punktą taip:
„13. Geležinkelių transporto objektą, posistemį ar sąveikos sudedamąją dalį perkančiosios organizacijos parengtos techninės specifikacijos ir techninės sąlygos, kurias ketinama pridėti prie pirkimo sutarčių ar pirkimo dokumentų ir kurios reikalingos papildyti ir (ar) detalizuoti Europos specifikacijas arba kitus Lietuvos Respublikoje ir visoje Europos Sąjungoje naudojamus standartus, turi atitikti esminius reikalavimus“.
1.17. Išdėstau 14 punktą taip:
„14. Kol nėra TSS tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai bei jokių Europos specifikacijų sąveikos sudedamosioms dalims, taikoma pamatinė dokumentų sistema.
Toms sritims, kurių nereglamentuoja pamatinė dokumentų sistema, tačiau kurios patenka į šių taisyklių taikymo sritį, taikomi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti reikalavimai, taip pat atitinkami vidaus geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) dokumentai (toliau -vidaus dokumentai), kai tai leidžia ir (ar) reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai su sąlyga, kad šie reikalavimai neprieštarauja pamatinei dokumentų sistemai ir šių taisyklių 12 punkto reikalavimams. Šie vidaus dokumentai atskiru skyriumi turi būti išvardyti geležinkelių infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės (vežėjo) Norminės dokumentacijos, reglamentuojančios geležinkelių transporto eismą, sąraše, kuris yra eismo saugos valdymo sistemos dalis, ir turi būti teikiami Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos kartu su prašymu saugos sertifikatui arba įgaliojimams eismo saugos srityje gauti, o gavus saugos sertifikatą arba įgaliojimus eismo saugos srityje – laiku atnaujinami. Vidaus dokumentų taikymas kontroliuojamas vykdant inspektavimą vadovaujantis Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kurių geležinkelių infrastruktūroje nevykdoma geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla ir kuriems netaikomas reikalavimas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje, vidaus dokumentų sąrašą derina ir jo taikymą kontroliuoja Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.
1.18. Įrašau 16, 16.2, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktuose vietoj žodžių „paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus“ žodžius „paprastųjų geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus“.
1.19. Išdėstau 19 punktą taip:
„19. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Jame gali būti nurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės ir tarpžinybinės sutartys, tarptautiniai susitarimai, Lietuvos standartai ir kitų rūšių techniniai dokumentai, kurių taikymas reikalingas nenutrūkstamam bei saugiam geležinkelių transporto eismui, sklandžiam investicijų projektų įgyvendinimui užtikrinti ir kurie atitinka šių taisyklių 2 punkte nurodytus tikslus ir yra patvirtinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat dokumentai, nustatantys darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje transeuropinę geležinkelių sistemą, kvalifikacijos, sveikatos ir saugos darbe sąlygų reikalavimus.
Tais atvejais, kai šiose taisyklėse numatomas Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, taikymas, tačiau šie dokumentai neapima visos šių taisyklių taikymo srities, atitinkamai gali būti vadovaujamasi geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) vidaus dokumentais, kai tai leidžia ir (ar) reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai su sąlyga, kad šie dokumentai neprieštarauja Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, ir šių taisyklių 12 punkto reikalavimams. Šie vidaus dokumentai atskiru skyriumi turi būti išvardyti geležinkelių infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės (vežėjo) Norminės dokumentacijos, reglamentuojančios geležinkelių transporto eismą, sąraše, kuris yra eismo saugos valdymo sistemos dalis, ir turi būti teikiami Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos kartu su prašymu saugos sertifikatui arba įgaliojimams eismo saugos srityje gauti, o gavus saugos sertifikatą arba įgaliojimus eismo saugos srityje – laiku atnaujinami. Vidaus dokumentų taikymas kontroliuojamas vykdant inspektavimą vadovaujantis Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėmis. Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kurių geležinkelių infrastruktūroje nevykdoma geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla ir kuriems netaikomas reikalavimas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje, vidaus dokumentų sąrašą derina ir jo taikymą kontroliuoja Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.
1.20. Papildau 20 punktą šia pastraipa:
„Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, sąrašas turi būti suderintas su Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Sudarant šiuos du sąrašus turi būti atsižvelgiama į teisės aktų ir mokslo ir technikos pažangos raidą, teikiama pirmenybė katastrofų prevencijai“.
1.21. Įrašau 22 punkte vietoj žodžių „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“ žodžius „geležinkelių infrastruktūros valdytojai“.
1.22. Įrašau 23 punkte po žodžių „(su pakeitimais direktyvoje 2004/50/EB)“ žodžius „šių taisyklių 6.4 punkte“.
1.24. Išdėstau 25 punktą taip:
„25. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos dalyvauja rengiant TSS projektus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2004/881/EB, įsteigiančio Europos geležinkelių agentūrą (Agentūros reglamentas), šio skyriaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymų nustatyta darbo su Europos Sąjungos dokumentais tvarka.
Siekiant, kad TSS padėtų laipsniškai gerinti sąveiką tarp 1435 mm vėžės pločio ir 1520 mm vėžės pločio geležinkelių transporto objektų ir leistų išlaikyti esamos Lietuvos geležinkelių transporto sistemos suderinamumą, suinteresuotoms organizacijoms (geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir pramonės įmonėms, gaminančioms transeuropinei geležinkelių sistemai skirtą produkciją) rekomenduojama dalyvauti tarptautinių geležinkelių organizacijų (Europos geležinkelių pramonės sąjungos (UNIFE), Europos geležinkelio įmonių ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendrijos (CER), Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojų (EIM), Viešojo transporto tarptautinės asociacijos (UITP), Privačių prekinių vagonų tarptautinės sąjungos (UIP), Kombinuoto kelių ir geležinkelių transporto kompanijų tarptautinės sąjungos (UIRR), Europos geležinkelių krovinių asociacijos (ERFA), Europos transporto federacijos (ETF) ir Nepriklausomos Europos traukinių mašinistų profesinės sąjungos (ALE), bendradarbiaujančių su Agentūra, veikloje derinant TSS projektus, rengiant pasiūlymus dėl specifinių atvejų įtraukimo į TSS projektus ir derinant specifinių atvejų reikalavimus“.
1.25. Išdėstau 26 punktą taip:
„26. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:
26.1. koordinuoja Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir kitų Lietuvos Respublikos atstovų delegavimą į atitinkamas Agentūros darbo grupes;
26.2. pagal kompetenciją teikia pastabas ir siūlymus Valstybinei geležinkelio inspekcijai, Agentūrai ir 21 straipsnio komitetui dėl TSS projektų ir jų rengimo organizavimo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja galutinių TSS projektų ir Europos Komisijos sprendimų dėl TSS tvirtinimo projektų derinimą“.
1.26. Išdėstau 29 punktą taip:
„29. Priėmus bet kurią TSS, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija išnagrinėja, kokios priemonės yra reikalingos TSS taikymui Lietuvos Respublikoje užtikrinti (pirmiausia inicijuoja dokumentų, įtrauktų į Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašą ir Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą, taip pat reikalavimų geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemoms peržiūrą), prireikus parengia atitinkamų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus ir (ar) inicijuoja kitas reikiamas priemones, mokslo tiriamųjų darbų dėl priimtų TSS taikymo atlikimą.
Kai priimamos paprastųjų geležinkelių sistemai skirtos TSS, kurių taikymo sritis yra platesnė nei transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija taip pat išnagrinėja, ar būtina taikyti šias TSS paprastųjų geležinkelių sistemos dalyje, nepriklausančioje transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai, tiems projektams, su kuriais susiję darbai jau yra gerokai pasistūmėję arba jie vykdomi pagal sudarytą sutartį tuo metu, kai šios TSS yra skelbiamos.
Bet koks Lietuvos Respublikos teisės akto, Lietuvos Respublikos tarptautinės ir tarpžinybinės sutarties, tarptautinio susitarimo, Lietuvos standarto ir kitos rūšies techninio dokumento projektas, susijęs su šių taisyklių reglamentavimo sritimi, taip pat šių taisyklių 10 punkte nurodytų reikalavimų projektai ir (ar) siūlymai dėl šių reikalavimų projektų turi būti derinami su atitinkamai sričiai privalomomis TSS, vadovaujantis šių taisyklių 2 punkte nurodytais tikslais“.
1.29. Išdėstau 31 punktą taip:
„31. Prireikus šių taisyklių 30 punkte nurodytais atvejais suinteresuoti asmenys pateikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai prašymą priimti sprendimą (šių taisyklių 30.1, 30.3 ir 30.5 punktuose nurodytais atvejais) dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies, arba inicijuoti kreipimąsi į Europos Komisiją su prašymu priimti atitinkamą sprendimą (šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais) dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies.
Reikalavimai teikiamiems dokumentams, kurie turi būti pridėti prie prašymo, detalizuojami šių taisyklių 5 priede“.
1.30. Išdėstau 32 punktą taip:
„32. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, išanalizavusi šiuos prašymus, įvertinusi nacionalinius TSS įgyvendinimo planus (kai tokie rengiami) bei Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuomonę, kuri rengiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro tvirtinamų Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių nustatyta tvarka, ir suderinusi savo sprendimą dėl išlygų inicijavimo tikslingumo ir apimties su kompetentingomis institucijomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iš anksto Europos Komisijai praneša apie planuojamą išlygą ir nusiunčia jai dokumentus, nurodytus šių taisyklių 5 priede. Šių taisyklių 30.1 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Europos Komisija kuo greičiau turi būti informuojamos apie išlygos poreikį po atitinkamos TSS notifikavimo Lietuvos Respublikai (kai TSS tvirtinama Europos Komisijos sprendimu) arba paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (kai TSS tvirtinama Europos Komisijos reglamentu), tačiau iki leidimo pradėti naudoti tam tikrą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Išlygų suteikimo bendrosios ir gerokai pasistūmėjusiems projektams sąlygos detalizuojamos šių taisyklių 5 priede.
Kai būtina arba kilus ginčams, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nagrinėdama prašymus dėl išlygų, gali konsultuotis su kvalifikuotais nepriklausomais ekspertais“.
1.31. Išdėstau 33 punktą taip:
„33. Šių taisyklių 30.1, 30.3 ir 30.5 punktuose nurodytais atvejais išlygą galima suteikti tik gavus raštišką Europos Komisijos suderinimą. Dėl kiekvieno prašymo šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais Europos Komisija direktyvose 2001/16/EB ir 96/48/EB (su pakeitimais direktyvoje 2004/50/EB) nustatyta tvarka priima sprendimą ir prireikus parengia rekomendaciją dėl taikytinų specifikacijų. Tačiau šių taisyklių 30.2 punkte nurodytu atveju Europos Komisijos sprendimas negali būti susijęs su pakrovos gabaritu ir vėžės pločiu. Šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais, susijusiais su transeuropine paprastųjų geležinkelių sistema, ir šių taisyklių 30.2 bei 30.4 punktuose nurodytais atvejais, susijusiais su transeuropine greitųjų geležinkelių sistema, Lietuvos Respublikos atstovas 21 straipsnio komitete atstovauja ir remia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimą Europos Komisijai jį nagrinėjant 21 straipsnio komitete.
Informacija apie Europos Komisijos atliekamas procedūras analizuojant išlygų dokumentus pateikta šių taisyklių 5 priede“.
1.32. Įrašau 39 punkte vietoj žodžių „21 straipsnio komitetui“ žodžius „Agentūrai, kuri parengia atitinkamas rekomendacijas 21 straipsnio komitetui“.
1.33. Papildau 40 punktą šiuo sakiniu:
1.35. Išdėstau 43 punktą taip:
„43. Sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai priežiūrą, kad būtų vykdomi šių taisyklių 41 punkte nustatyti reikalavimai (toliau – rinkos priežiūra), vykdo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri tuo tikslu planuoja ir įgyvendina prevencines priemones, siekdama užtikrinti šių taisyklių 41 punkto reikalavimų vykdymą, tiria įtariamus šių reikalavimų pažeidimus, imasi veiksmingų priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų ištaisyti, prireikus apriboja ir (ar) uždraudžia šių taisyklių reikalavimų neatitinkančių sąveikos sudedamųjų dalių naudojimą arba pašalina jas iš Lietuvos rinkos, taip pat bendradarbiauja, keičiasi informacija ir patirtimi su Europos Sąjungos valstybių institucijomis, vykdančiomis sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo rinkai priežiūrą, ir Lietuvos institucijomis, vykdančiomis rinkos priežiūrą kitose srityse, nagrinėja asmenų pranešimus ar pareiškimus dėl parengtos „EB“ atitikties deklaracijos, kurios neatitinka sąveikos sudedamoji dalis, prieš teikiant šiuos pranešimus bei pareiškimus atitinkamiems pareigūnams, taip pat pagal savo kompetenciją įgyvendina kitas reikiamas priemones, nustatytas šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
Sąveikos sudedamųjų dalių naudojimo, įrengimo ir techninės priežiūros kontrolę pagal šių taisyklių 41 punkto reikalavimus vykdo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksu, Lietuvos Respublikos eismo saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintais Techninio geležinkelių naudojimo nuostatais, Geležinkelių eismo taisyklėmis, Geležinkelių signalizacijos taisyklėmis, Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėmis, Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarka, Įmonių, atliekančių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą ir remontą, atestavimo taisyklėmis, Statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerijos įgaliotos įmonės, įstaigos prie ministerijos, techninės priežiūros taisyklėmis ir kitais teisės aktais, įtrauktais į Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą.
Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir kitų asmenų teises ir pareigas vykdant rinkos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir jos darbuotojai informaciją, gautą vykdant sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai kontrolę, saugo ir naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai atveju Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali neatidėliotinai apriboti ir (ar) uždrausti sąveikos sudedamųjų dalių, neatitinkančių šių taisyklių reikalavimų, naudojimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.
1.36. Papildau 46 punktą šia pastraipa:
„Tais atvejais, kai tam tikram posistemiui TSS dar netaikomos ir dar nėra parengtų atitinkamų nacionalinių atitikties įvertinimo taisyklių arba nesudaryti atitinkami tarptautiniai susitarimai, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos turi teisę vienašališkai pripažinti sąveikos sudedamųjų dalių atitikties sertifikatus ar kitus lygiaverčius dokumentus, išduotus kitų valstybių paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų ir kitų oficialiai pripažintų bandymų laboratorijų, sertifikavimo ar kontrolės įstaigų“.
1.37. Išdėstau 54 punktą taip:
„54. Kiekvienu atveju, kai vadovaujantis šių taisyklių 55–57 punktais nustatoma, kad „EB“ atitikties deklaracija buvo netinkamai parengta, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos imasi priemonių, kad gamintojas arba Europos Sąjungoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas atkurtų sąveikos sudedamosios dalies atitiktį ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodymuose nustatyta tvarka nutrauktų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų dėl sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai pažeidinėjimą. Jei neatitiktis išlieka, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos imasi visų įmanomų priemonių siekiant apriboti arba uždrausti tos sąveikos sudedamosios dalies tiekimą Lietuvos rinkai arba užtikrinti, kad ji būtų pašalinta iš Lietuvos rinkos šių taisyklių 55–57 punktuose nustatyta tvarka“.
1.38. Išdėstau 55 punktą taip:
„55. Jeigu Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, esant reikalui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis ir (ar) nepriklausomais geležinkelių transporto specialistais, nustato, kad sąveikos sudedamoji dalis, kuri turi „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją ir yra pateikta Lietuvos Respublikos rinkai, naudojama pagal paskirtį negalės atitikti esminių reikalavimų, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos turi imtis visų įmanomų priemonių apriboti jos taikymo sritį, uždrausti jos naudojimą arba pašalinti ją iš Lietuvos rinkos. Taikant šį punktą nepriklausomais geležinkelių transporto specialistais laikomi tie specialistai, kurie nesusiję darbiniais ar sutartiniais santykiais su organizacijomis, patiekusiomis sąveikos sudedamąją dalį Lietuvos rinkai, įvertinusiomis šios sąveikos sudedamosios dalies atitiktį esminiams reikalavimams arba tinkamumą naudoti, ketinančiomis įsigyti (įsigijusi) šią dalį arba besiverčiančiomis veikla, kuri yra tapati veiklai, kuriai buvo ketinama įsigyti (įsigyta) sąveikos sudedamoji dalis.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos informuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją apie nustatytą faktą, kad sąveikos sudedamoji dalis neatitinka esminių reikalavimų, ir priemones, kurių buvo imtasi, taip pat nurodo šių priemonių pagrindimą, visų pirma pažymint, ar sąveikos sudedamoji dalis yra netinkama:
55.3. dėl Europos specifikacijų netinkamumo siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija šią informaciją pateikia Europos Komisijai.
Jeigu Europos Komisija šių taisyklių 3 punkte nurodytose direktyvose nustatyta tvarka nustato ir informuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir atitinkamą sąveikos sudedamosios dalies gamintoją arba Europos Sąjungoje įsteigtą įgaliotąjį jo atstovą, kad šiame punkte nurodytos priemonės, kurių buvo imtasi, yra nepateisinamos, šių priemonių vykdymas turi būti nutrauktas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu šios priemonės buvo pateisinamos, Europos Komisija nedelsdama informuoja apie tai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares“.
1.39. Išdėstau 57 punktą taip:
„57. Asmenys, parengę „EB“ atitikties deklaraciją, kuri neatitinka sąveikos sudedamosios dalies, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nubaudusi tokį asmenį administracine tvarka arba ėmusis kitokių priemonių prieš šiuos asmenis, turi informuoti apie tai, taip pat apie bylos nagrinėjimo eigą ir rezultatus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.
Jeigu sprendimo dėl asmenų patraukimo atsakomybėn ar kitokių priemonių prieš šiuos asmenis taikymo priėmimas nepriklauso Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos kompetencijai ir dėl to Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ar kiti asmenys pateikė pranešimą ar pareiškimą atitinkamiems pareigūnams dėl „EB“ atitikties deklaracijos, kurios neatitinka sąveikos sudedamoji dalis, parengimo, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos taip pat turi informuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją apie šio pranešimo ar pareiškimo pateikimo faktą, pranešimo ar pareiškimo nagrinėjimo eigą ir rezultatus, taip pat administracinės ar baudžiamosios bylos (jei ji iškeliama) nagrinėjimo teisme eigą ir rezultatus.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija šią informaciją teikia Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms“.
1.40. Išdėstau 58 punktą taip:
„58. Transeuropinę geležinkelių sistemą sudarantys struktūrinių sričių posistemiai, esantys arba veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – struktūriniai posistemiai), gali būti įdiegti ir pradėti naudoti (toliau – pradėti naudoti) tik gavus atitinkamą Valstybinės geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos leidimą, išduotą vadovaujantis Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.
Leidimas išduodamas visapusiškai įsitikinus, kad struktūriniai posistemiai yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad juos integravus atitinkamai į transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą ar transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą jie atitiktų keliamus esminius reikalavimus. Pirmiausia tikrinamas posistemių suderinamumas su geležinkelių sistema, į kurią jie yra integruojami, taip pat struktūriniai posistemiai, kuriuos leidžiama pradėti naudoti, turi užtikrinti eismo saugą ir atitikti kitus šių taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Prireikus leidimas gali būti išduotas ribotam laikui, nurodant jame tokius posistemio naudojimo apribojimus ir sąlygas, kurie leistų užtikrinti esminių reikalavimų atitikimą. Sąlygos išduoti ir gauti leidimą pradėti naudoti posistemį neturi prieštarauti esminiams reikalavimams.
Leidimas pradėti naudoti posistemį laikomas tipiniu leidimu visiems kitiems struktūrinių posistemių projektams (posistemiams), kurie bus vykdomi ir naudojami tomis pačiomis sąlygomis, ypač kai posistemis planuojamas pagal atitinkamas Lietuvos Respublikoje taikomas TSS nuostatas.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos kontroliuoja, kad kiekvieno struktūrinio posistemio, kuriam taikomas tipinis leidimas pradėti naudoti posistemį, atitiktis būtų įvertinta šių taisyklių, TSS ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Laikinas leidimas pradėti naudoti posistemį nelaikomas tipiniu leidimu.
Geležinkelių riedmenys, kuriems visai ar iš dalies netaikomos ar nepritaikytos TSS ir kuriems išduotas leidimas kitose Europos Sąjungos valstybėse arba trečiosiose valstybėse, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir tarptautiniais susitarimais, turi užtikrinti eismo saugą. Vadovaudamasi Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėmis, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos taip pat sprendžia, ar šiems geležinkelių riedmenims reikalingas leidimas pradėti juos naudoti Lietuvos Respublikoje.
Leidimas pradėti naudoti geležinkelių riedmenis laikomas tipiniu leidimu visiems kitiems geležinkelių riedmenų projektams (geležinkelių riedmenims), kurie bus vykdomi (naudojami) tomis pačiomis sąlygomis.
Inspekcija kontroliuoja, kad visų geležinkelių riedmenų, kuriems taikomas tipinis leidimas pradėti naudoti riedmenis, atitiktis būtų įvertinta šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Laikinas leidimas pradėti naudoti geležinkelių riedmenis nelaikomas tipiniu leidimu.
Struktūrinių posistemių valdytojai ir (ar) naudotojai privalo užtikrinti, kad struktūriniai posistemiai pradedant juos naudoti, naudojant ir techniškai prižiūrint atitiktų jiems keliamus esminius reikalavimus. Vadovaudamasi atitinkamų struktūrinių ir naudojimo sričių posistemių TSS, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatais ir Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėmis, šiomis taisyklėmis, Statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerijos įgaliotos įmonės, įstaigos prie ministerijos, techninės priežiūros taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, bei kitais teisės aktais, įtrauktais į Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pradedant naudoti struktūrinius posistemius ir juos naudojant reguliariai tikrina, ar šie posistemiai naudojami ir techniškai prižiūrimi pagal jiems keliamus esminius reikalavimus.
Pasirengimas organizuoti trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenų eismą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą tikrinamas išduodant atitinkamai geležinkelio įmonei (vežėjui) saugos sertifikatą ir įgaliojimus geležinkelių infrastruktūros valdytojams eismo saugos srityje, atliekant sertifikuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą bei atestuojant įmones, atliekančias geležinkelių riedmenų ir jų mazgų techninę priežiūrą ir remontą“.
1.41. Išdėstau 59 punktą taip:
„59. Tuo atveju, kai rekonstruojami arba modernizuojami transeuropinės geležinkelių sistemos struktūriniai posistemiai, atitinkamas asmuo, Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėse įvardytas kaip pareiškėjas, pateikia šių darbų projekto aprašymo dokumentus Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, atsižvelgdama į TSS, kuri šiuo atveju turi būti taikoma, bei į atitinkamuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymuose (jei tokie priimami) nurodytą šios TSS įgyvendinimo strategiją, parengia išvadas, ar darbų mastai yra tokie, kad pagal šias taisykles reikalingas naujas leidimas pradėti naudoti posistemį.
Leidimai pradėti naudoti rekonstruotus ir modernizuotus posistemius, minimus šiame punkte, yra reikalingi kiekvieną kartą, kai dėl numatytų darbų gali keistis bendrasis atitinkamo posistemio eismo saugos lygis. Apie eismo saugos lygį sprendžiama pagal esamus ir planuojamus (įvykdžius projektą) bendruosius geležinkelių transporto eismo saugos rodiklius, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, ir kitą pateiktą informaciją. Prireikus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į TSS, Europos standartizacijos organizacijų nustatytus eismo saugos lygius ir kitą aktualią informaciją, nustato papildomus eismo saugos lygio rodiklius. Planuojamas eismo saugos lygis negali būti mažesnis už esamą eismo saugos lygį ir bendruosius saugos tikslus.
Jei reikalingas naujas leidimas, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priima sprendimą, kiek TSS turi būti taikomos transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos projektui, ir informuoja apie šį sprendimą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Šio sprendimo turinys ir priėmimo procedūra negali prieštarauti šių taisyklių VII ir VIII skyrių nuostatoms.
Siekiant palengvinti šių taisyklių taikymą, ypač sprendimų dėl TSS taikymo ir leidimų pradėti naudoti posistemius priėmimo, Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos tvirtinamose geležinkelių riedmenų ir jų mazgų techninės priežiūros ir remonto taisyklėse bei instrukcijose, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tvirtinamose (suderinus su Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos) geležinkelių infrastruktūros priežiūros ir remonto taisyklėse bei instrukcijose nurodoma, kuriai darbų kategorijai priskirtinos konkrečios pakeitimų atliekant techninę priežiūrą rūšys ir mastai – prevencinei techninei priežiūrai, taisomajai techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui, naujai statybai arba gamybai. Ši nuostata taikoma rengiant naujas taisykles bei instrukcijas arba jų pakeitimo projektus“.
1.42. Papildau 62 punktą šia pastraipa:
„Tais atvejais, kai tam tikram posistemiui TSS dar netaikomos ir dar nėra parengtų atitinkamų nacionalinių atitikties įvertinimo taisyklių arba nesudaryti atitinkami tarptautiniai susitarimai, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos turi teisę vienašališkai pripažinti struktūrinių posistemių atitikties sertifikatus ar kitus lygiaverčius dokumentus, išduotus kitų valstybių paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų ir kitų oficialiai pripažintų bandymų laboratorijų, sertifikavimo ar kontrolės įstaigų“.
1.44. Išdėstau 70 punkto pirmąją pastraipą taip:
„70. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu, Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – įstaigų paskyrimo taisyklės), ir šiomis taisyklėmis, paskiria bandymų laboratorijas, sertifikacijos ar kontrolės įstaigas šių taisyklių IX skyriuje nurodytoms sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūroms atlikti ir šių taisyklių X skyriuje nurodytoms posistemių patikros procedūroms atlikti su sąlyga, kad šios įstaigos atitinka šių taisyklių 71 ir 72 punktuose nustatytus kriterijus“.
1.46. Išdėstau 74 punktą taip:
„74. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu, įstaigų paskyrimo taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitikties įvertinimą ir paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų paskyrimą, atitinkamomis TSS ir šiomis taisyklėmis:
74.2. kontroliuoja jos paskirtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų veiklą (t. y. nuolat stebi, ar jos atitinka nustatytus reikalavimus ir sugeba atlikti darbą, kuriam jos yra paskirtos), pasirenka stebėjimo priemones ir metodus, prireikus sudaro sutartį su kita organizacija, institucija ar įstaiga ir įgalioja ją stebėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos paskirtas paskelbtąsias (notifikuotas) įstaigas;
74.3. sustabdo ir (ar) panaikina jos paskirtoms įstaigoms suteiktus įgaliojimus, jeigu jos nesilaiko įstaigų paskyrimo taisyklių ir šių taisyklių. Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, nebeatitinkančios šių taisyklių 71 punkte nustatytų minimalių kriterijų, atšaukiamos ir apie tai nedelsiant pranešama Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėms, pasirašiusioms EEE susitarimą, įstaigų paskyrimo taisyklių nustatyta tvarka;
74.4. nustačiusi ar pritarusi kitų asmenų nuomonei, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskelbtoji (notifikuota) įstaiga neatitinka tam tiktų kriterijų, pateikia šį klausimą svarstyti 21 straipsnio komitetui, kuris per tris mėnesius pateikia savo nuomonę;
74.5. vykdo Europos Komisijos nurodymus, suderintus su 21 straipsnio komitetu, dėl būtinų atlikti pakeitimų, kad paskelbtoji (notifikuota) įstaiga išlaikytų jai suteiktus įgaliojimus.
Sprendimai dėl bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo šių taisyklių 70 punkte nurodytoms atitikties įvertinimo procedūroms atlikti, šių įstaigų paskelbimo (notifikavimo), paskelbtoms (notifikuotoms) įstaigoms suteiktų įgaliojimų sustabdymo ir (ar) panaikinimo įforminami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais, kurie skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Sprendimai dėl paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų kompetencijos srities siaurinimo ar plėtimo priimami ta pačia tvarka kaip ir sprendimai dėl įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vykdydama šiame punkte nurodytas funkcijas, bendradarbiauja su kitomis įgaliotomis institucijomis, kurios paskyrė tą pačią paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą atlikti atitikties įvertinimą kitose, negu nustatyta šiose taisyklėse, srityse“.
1.47. Išdėstau 75 punktą taip:
„75. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos paskirtos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos yra atsakingos už savo veiklą tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir jai ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pareikalavus teikia informaciją apie atitikties įvertinimo problemas, turimus išteklius, subrangos veiklą, galimus interesų konfliktus ir informaciją apie bet kokius kitus savo veiklos pasikeitimus, turinčius įtakos reikalavimų, nustatytų šioms paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms ir jų veiklai, vykdymui. Šio punkto nuostatos nepanaikina paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atsakomybės už savo veiklą prieš kitas įgaliotas institucijas, kurios paskyrė šią paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą atlikti atitikties įvertinimą kitose, negu nustatyta šiose taisyklėse, srityse“.
1.48. Išdėstau 76 punktą taip:
„76. Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos turi informuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir ELPA valstybių, pasirašiusių EEE susitarimą, toje srityje paskelbtąsias (notifikuotas) įstaigas ir rinkos priežiūrą vykdančias įstaigas apie sustabdytus, atšauktus (panaikintus) atitikties sertifikatus, taip pat apie savo sprendimus atsisakyti išduoti atitikties sertifikatus“.
1.49. Išdėstau 78 punktą taip:
1.50. Įrašau 74.3 punkte vietoj žodžių „Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas)“ žodžius „EEE susitarimą“.
1.51. Išdėstau 81 punktą taip:
„81. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Kiekvienas gamintojas, geležinkelių transporto naudojimo paslaugų teikėjas, prekinių vagonų valdytojas, geležinkelių riedmenų, posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių techninės priežiūros paslaugų teikėjas ir perkančioji įmonė atsako ir užtikrina, kad geležinkelių riedmenys, įranga, priedai, įtaisai ir teikiamos paslaugos atitiktų šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir naudojimo sąlygas, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) ir (arba) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų juos saugiai naudoti.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės (vežėjo) pareigas ir atsakomybę už jam priklausančią geležinkelių sistemos dalį ir saugų jos naudojimą, rizikos valdymą, taip pat medžiagų tiekimą ir sutarčių dėl paslaugų su vartotojais, klientais, darbuotojais ir šių sutarčių trečiosiomis šalimis sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas ir kiti teisės aktai“.
1.52. Papildau šiuo 83 punktu:
1.53. Išdėstau 1 priedo 1.5 punktą taip:
„1.5. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis:
1.5.1. procedūros ir joms vykdyti reikalinga įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normaliu ir sutrikusiu režimu, ypač užtikrinti traukinių valdymą, geležinkelių transporto eismo planavimą ir valdymą;
1.55. Įrašau 2 priedo 1.1.1 punkte vietoj žodžių „dar detaliau“ žodžius „ypač tų“, vietoj žodžio „ypatingiems“ žodžius „sutrikusio režimo (pablogėjusių sąlygų)“.
1.57. Įrašau 2 priedo 1.2, 2.4.2, 2.6.2 ir 2.8.2 punktuose vietoj žodžių „Patikimumas ir prieinamumas“ žodžius „Patikimumas ir tinkamumas“.
1.58. Įrašau 2 priedo skilties „Esminiai reikalavimai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai“ 1.4.2 punkte prieš žodžius „joms užsidegus“ žodį „ypač“.
1.59. Papildau 2 priedo skiltis „Esminiai reikalavimai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai“ ir „Esminiai reikalavimai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai“ šiuo 2.4.4 punktu:
1.60. Įrašau 2 priedo 2.5.1 punkte vietoj žodžių „traukinių eismo“ žodžius „geležinkelių transporto eismo“.
1.61. Išdėstau 2.6 punkto pavadinimą taip:
1.62. Įrašau 2 priedo skilties „Esminiai reikalavimai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai“ 2.6.1 punkte vietoj žodžių „traukinių mašinistai bei traukinių brigados apmokytos“ žodžius „traukinių ir lokomotyvų brigados, traukinį ir krovinį lydintis personalas apmokyti“.
1.63. Įrašau 2 priedo skilties „Esminiai reikalavimai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai“ 2.6.1 punkte vietoj žodžių „traukinių mašinistų, traukinių brigadų“ žodžius „traukinių ir lokomotyvų brigadų, traukinį ir krovinį lydinčio personalo“.
1.64. Įrašau 2 priedo skilties „Esminiai reikalavimai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai“ 2.6.2 punkte vietoj žodžių „operatoriai (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonės (vežėjai)“ žodį „naudotojai“.
1.65. Įrašau 2 priedo skilties „Esminiai reikalavimai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai“ 2.6.2 punkte vietoj žodžių „operatorių (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų)“ žodį „naudotojų“.
1.66. Įrašau 2 priedo skilties „Esminiai reikalavimai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai“ 2.6.3 punkte vietoj žodžių „traukinių mašinistai bei brigados ir eismą reguliuojantys pareigūnai“ žodžius „traukinių ir lokomotyvų brigados, traukinį ir krovinį lydintis personalas ir traukinių eismą reguliuojantys pareigūnai“.
1.67. Išdėstau 2 priedo skilties „Esminiai reikalavimai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai“ 2.6.3 punktą taip:
„2.6.3. Techninis suderinamumas
Geležinkelių tinklo naudojimo taisyklės ir traukinio ir lokomotyvų brigadų, traukinį ir krovinį lydinčio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų efektyvų transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos naudojimą atsižvelgiant į įvairius reikalavimus paslaugoms (darbams) pasienio teritorijoje ir vežimams geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
1.68. Išdėstau 3 priedą taip:
„Transeuropinės geležinkelių sistemos
sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių
3 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS, KURIAS ATITINKA TRANSEUROPINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS, REIKALAVIMŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO TAISYKLĖS
Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės yra suderintos su šiomis Europos Sąjungos direktyvų dalimis:
1. Direktyvos 96/48/EB:
2. Direktyvos 2001/16/EB:
1.69. Įrašau 4 priedo 7.1 punkte vietoj žodžių „kitas šių taisyklių 43 punkte nurodytas priežiūros ir kontrolės institucijas“ žodžius „Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos“.
1.70. Papildau šiuo 5 priedu:
„Transeuropinės geležinkelių sistemos
sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių
5 priedas
IŠLYGŲ, LEIDŽIANČIŲ NETAIKYTI TAM TIKROS TSS ARBA JOS DALIES, SUTEIKIMO GAIRĖS
I. TEIKIAMI DOKUMENTAI
1. Taikydami šių taisyklių VII skyrių, asmenys, norintys gauti išlygą, leidžiančią netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies (toliau šiame priede – išlyga), savo prašyme tiksliai nurodo TSS arba jos dalį, dėl kurios prašoma išlygos, ir prideda prie prašymo šiuos dokumentus:
1.1. prekių, paslaugų ar darbų, kuriems prašoma išlygos, taip pat projekto, su kuriuo yra susijęs prašymas, įgyvendinimo etapų, geografinės vietos, techninės ir naudojimo taikymo srities aprašymą;
1.2. kitokių techninių specifikacijų ir konkrečių jų dalių (pagal Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašą), kurias norima taikyti vietoj tos TSS arba jos dalies, tikslų sąrašą; pasirinktų atitikties šiems alternatyviems reikalavimams įvertinimo metodų ir procedūrų aprašymą;
1.3. dokumentus, įrodančius, kad projektas yra gerokai pasistūmėjęs (kai išlygos prašoma šių taisyklių 30.1 punkte nurodytuoju atveju);
1.4. pagrindinių išlygos poreikio priežasčių (techninių, ekonominių, komercinių, naudojimo ar administracinių arba jų derinio) aprašymą;
1.5. išsamius duomenis prašymui pagrįsti, taip pat neigiamo TSS arba jos dalies (jeigu ji būtų taikoma) ekonominio, techninio ir komercinio poveikio aprašymą;
1.6. numatomo šio priedo 1.3 punkte nurodytų techninių specifikacijų taikymo poveikio, įskaitant poveikį transeuropinės ir visos geležinkelių sistemos sąveikai ir Lietuvos geležinkelių transporto sistemos suderinamumui, ir numatomų priemonių projekto suderinamumui užtikrinti aprašymą (išskyrus atvejus, kai išlygos apimtis nėra didelė).
Šie dokumentai turi būti teikiami raštu ir el. pašto adresu transp@transp.lt.
2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pritarusi išlygos suteikimo tikslingumui ir sąlygoms, Europos Komisijai raštu ir el. paštu siunčia šiuos dokumentus:
2.1. lydraštį, kuriame informuojama apie sprendimą suteikti išlygą ir prašoma jį suderinti (šių taisyklių 30.1, 30.3 ir 30.5 punktuose nurodytais atvejais) arba prašoma priimti sprendimą dėl išlygos (šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais);
2.2. šio priedo 1 punkte nurodytus dokumentus, kurie prireikus pakoreguojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimus, priimtus šių taisyklių 32 punkte nustatyta tvarka;
II. IŠLYGŲ SUTEIKIMO GEROKAI PASISTŪMĖJUSIEMS PROJEKTAMS SĄLYGOS
3. Jeigu išlyga reikalinga šių taisyklių 30.1 punkte nurodytais atvejais, suinteresuoti asmenys prašymą dėl išlygos pateikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kuri derina išlygą su Europos Komisija kuo greičiau po atitinkamos TSS notifikavimo Lietuvos Respublikai (kai TSS tvirtinama Europos Komisijos sprendimu) arba paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (kai TSS tvirtinama Europos Komisijos reglamentu).
4. Kai išlygos poreikio nebuvo galimybių numatyti, kol projektas nebuvo gerokai pasistūmėjęs, tačiau toks poreikis paaiškėjo, kai projektas jau buvo gerokai pasistūmėjęs arba arti pabaigos (pvz., atitikties įvertinimo metu nustačius TSS reikalavimų neatitikimą), prašymas dėl išlygos pateikiamas ir suderinamas kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju iki leidimo pradėti naudoti atitinkamą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje išdavimo.
5. Priklausomai nuo posistemio projekto turinio Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija gali pripažinti jį gerokai pasistūmėjusiu šiais atvejais:
5.4. susitarta dėl projekto finansavimo šaltinių, ypač naudojant valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšas arba taikant valstybės ir privataus kapitalo partnerystės schemą;
5.5. Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių nustatyta tvarka parengtos Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išvados ir rekomendacijos dėl planuojamo struktūrinio posistemio projekto rengimo arba išdavė leidimą pradėti įgyvendinti struktūrinio posistemio projektą;
6. Siekiant skatinti sąveiką, kiekvienu atveju suinteresuotas asmuo, prieš teikdamas prašymą dėl išlygos, turi išanalizuoti, ar įmanoma bent iš dalies pritaikyti TSS visam gerokai pasistūmėjusiam projektui. Jeigu nėra įmanoma pritaikyti TSS visam gerokai pasistūmėjusiam projektui, turi būti analizuojama, ar įmanoma pritaikyti TSS atskiriems šio projekto etapams ar sutartims.
III. BENDROSIOS IŠLYGŲ SUTEIKIMO SĄLYGOS
7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimai ir siūlymai dėl išlygų negali prieštarauti šioms taisyklėms ir TSS nustatyta tvarka rengiamiems nacionaliniams TSS įgyvendinimo planams (kai TSS numato tokių planų parengimą).
8. Sprendimai dėl išlygų suteikimo, priimti vadovaujantis šiomis taisyklėmis, laikomi Europos Sąjungos teisės dalimi. Tačiau Europos Komisijos sprendimai dėl išlygų, priimti vadovaujantis direktyvomis 96/48/EB, 2001/16/EB ir 2004/50/EB, savaime negarantuoja, kad tam pačiam projektui vėliau bus skirta Europos Sąjungos finansinė parama, vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1692/96/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (su visais galiojančiais pakeitimais, atliktais pagal šio sprendimo 21 straipsnį), kuriose, kadangi šiose gairėse teikiama didelė reikšmė projekto, kuriam prašoma skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, sąveikos laipsniui (rodikliams) ir TSS taikymui, ir TSS taikymui.
9. Išlygos paprastai būna reikalingos atskiriems projektams. Jeigu tam tikra TSS nuostata netinkama platesniu mastu ir pateiktas pakankamas pagrindimas, tikslinga parengti ir šių taisyklių nustatyta tvarka pateikti pasiūlymą dėl atitinkamo specifinio atvejo įtraukimo į TSS jos revizijos metu. Specifiniai atvejai labiau atitinka šių taisyklių 2 punkte nustatytus tikslus ir leidžia supaprastinti projektų vykdymą. Sprendimai dėl nuolatinių išlygų galimi tik išskirtinėse situacijose, pateikus išsamų pagrindimą.
10. Jeigu tam tikra TSS nuostata negali būti pritaikyta dėl klaidų TSS ar blogos TSS kokybės, taikomos šių taisyklių VIII skyriuje nurodytos procedūros. Jeigu taikant šias procedūras bus pritarta siūlymams atlikti atitinkamus TSS pakeitimus artimiausios šios TSS revizijos metu, projektą galima tęsti netaikant išlygų suteikimo procedūrų, numatytų šių taisyklių VII skyriuje ir šiame priede. Jeigu TSS pakeitimo tikslingumui nebus pritarta, projektą bus galima tęsti tik gavus atitinkamą išlygą.
11. Išlygos nereikalingos tais atvejais, kai:
11.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis bei kitais teisės aktais, priima sprendimą, kad tam tikros TSS neprivaloma taikyti paprastųjų geležinkelių sistemos dalyse, nepriklausančiose transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai, kai su jomis susiję darbai jau yra gerokai pasistūmėję arba vykdomi pagal sudarytą sutartį tuo metu, kai šios TSS yra skelbiamos;
11.2. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, vadovaudamasi šių taisyklių 59 punktu ir Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėmis, priima sprendimus, kad struktūrinio posistemio rekonstravimo ar modernizavimo projektui, atsižvelgiant į jo mastus, TSS netaikytina ar taikytina tik iš dalies.
IV. INFORMACIJA APIE EUROPOS KOMISIJOS PROCEDŪRAS
13. Europos Komisijos sprendimai derinami su 21 straipsnio komitetu, kaip nurodyta šių taisyklių 33 punkte, ir prireikus su Agentūra. Europos Komisijos sprendimai šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais priimami per protingą laiką. Europos Komisija stengiasi, kad preliminari jos nuomonė būtų parengiama per 6 savaites nuo prašymo dėl išlygos gavimo.
14. Nagrinėdama pateiktus dokumentus, Europos Komisija tikrina:
15. Kai būtina, Europos Komisija pateikia oficialų paklausimą dėl papildomos informacijos pateikimo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija organizuoja šios informacijos pateikimą.
16. Europos Komisija nederina išlygos arba nesuteikia jos, kai:
17. Europos Komisijos sprendimas kartu su rekomendacijomis dėl taikytinų specifikacijų (jei tokios rekomendacijos parengiamos) oficialiai pateikiamas išlygos prašiusiai Europos Sąjungos valstybei narei, paskelbiamas viešai Energetikos ir transporto generalinio direktorato interneto svetainėje (geležinkelių ir sąveikos lange), siekiant užtikrinti išlygų suteikimo procedūrų skaidrumą ir palengvinti patirties sklaidą, sąveikos užtikrinimo stebėseną ir TSS tobulinimą.