LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS POLICIJOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 21 d. Nr. X-1010
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 2004, Nr. 39-1270) 5 straipsnio 2 dalimi, nutaria:
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010
LIETUVOS POLICIJOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos policijos sistemos plėtros programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti Lietuvos policijos (toliau – policija) sistemos plėtros viziją iki 2011 metų pabaigos, suteikti pagrindą kryptingam kompleksiniam policijos įstaigų veiklos tobulinimui, nustatyti veiklos prioritetus, Programos tikslus ir uždavinius, padėsiančius sukurti veiksmingai ir racionaliai veikiančią policijos sistemą.
2. Programa siekiama nuosekliai įgyvendinti policijos intensyvios plėtros modelį, plėtoti policijos ir visuomenės bendradarbiavimą viešojo saugumo užtikrinimo klausimais, modernizuoti ir racionalizuoti policijos įstaigų veiklą, tobulinti veiklos planavimą, organizavimą ir koordinavimą su socialiniais partneriais, sukurti veiksmingą policijos veiklos kontrolę, užtikrinti optimalų policijos veiklos, policijos įstaigų ir pareigūnų kompetencijos ir atsakomybės paskirstymą remiantis subsidiarumo, gero administravimo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo, socialinės partnerystės principais ir įsitraukti į bendrą Europos Sąjungos nusikalstamumo kontrolės bei prevencijos ir bendradarbiavimo sistemą.
II. ESAMA BŪKLĖ
4. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, policijos sistemą sudaro Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), teritorinės policijos įstaigos, policijos profesinio ugdymo įstaigos ir specializuotos policijos įstaigos. Teritorinės policijos įstaigos yra aukštesnės ir žemesnės pakopų policijos komisariatai. Aukštesnės pakopos policijos komisariatai steigiami apskričių centruose ir užtikrina policijos uždavinių įgyvendinimą visoje apskrities teritorijoje. Žemesnės pakopos policijos komisariatai steigiami savivaldybių administraciniuose centruose atitinkamų savivaldybių teritorijai prižiūrėti. Policijos departamentas padeda policijos generaliniam komisarui organizuoti 80 policijos įstaigų (59 teritorinių policijos įstaigų ir 20 specializuotų policijos įstaigų bei 1 policijos profesinio ugdymo įstaigos) veiklos planavimą ir kontrolę, personalo valdymą ir vykdo finansinių, ūkio ir kitų išteklių paskirstymą bei panaudojimo kontrolę. Toks didelis policijos įstaigų (juridinių asmenų) skaičius apsunkina ne tik finansinių, materialinių, žmogiškųjų išteklių valdymą, bet ir didina tam reikalingas išlaidas.
5. Policijos įstaigas palieka kvalifikuoti pareigūnai ir pereina į veiklos sritis, kuriose geresnės darbo sąlygos. Per pastaruosius ketverius metus policijos personalo kaita vidutiniškai buvo apie 10 proc., o daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių šis rodiklis yra kelis kartus mažesnis. 2005 m. policijos įstaigose šis rodiklis išaugo iki 10,8 proc. Be to, iš tarnybos policijoje atleidžiamų pareigūnų vidutinis skaičius (6,9 proc.) buvo beveik du kartus didesnis už priimamų į tarnybą (3,2 proc.). Tai lėmė vis daugėjančių laisvų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių policijos įstaigose. Jų per ketverius metus išaugo daugiau kaip du kartus ir siekia 11,4 proc.
6. Lietuvoje egzistuojanti policijos pareigūnų profesinio mokymo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema tik iš dalies atitinka daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių taikomą policijos pareigūnų profesinio rengimo praktiką. Tapusi Europos Sąjungos valstybe nare, Lietuva yra skatinama vadovautis Europos Sąjungos institucijų rekomendacijomis parinkti optimalias policijos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kryptis bei dalyvauti mokant Europos policijos ir teisėsaugos pareigūnus. Europos Sąjungos valstybėse narėse policijos pareigūnų profesinis mokymas, kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas organizuojamas žinybiniu pagrindu specializuotose mokymo įstaigose, finansuojamose viešojo saugumo sektoriaus lėšomis.
7. Dėl lėšų stygiaus policija negali įdarbinti policijos įstaigose aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistų. Dėl to atsiranda trikdžių, ribojančių veiksmingą žmogiškųjų išteklių valdymą, sprendimų priėmimo operatyvumą, efektyvią jų įgyvendinimo kontrolę, tinkamą policijos socialinių paslaugų teikimą visuomenei.
8. Vykdant teisinės sistemos reformą, 2003 m. pasikeitė nusikalstamų veikų registravimo ir ikiteisminio tyrimo organizavimo sistemos tvarka, policija tapo pagrindine (universalia) ikiteisminio tyrimo įstaiga. Dėl šios priežasties policijos įstaigose gerokai padidėjo darbo, atliekant ikiteisminį tyrimą, krūvis. Šiuo metu policijos pareigūnai, prižiūrintys gyvenamąsias vietoves ir atliekantys ikiteisminį tyrimą, nusikalstamų veikų prevencijai ir darbui su bendruomene gali skirti tik apie 15 proc. darbo laiko.
9. Tokie tarptautiniai reiškiniai kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, prekyba žmonėmis, kontrabanda, nelegali prekyba ginklais, narkotikais, nelegali migracija, pavojingų ligų (tarp jų ir AIDS) plitimas peržengia valstybių sienas ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl policijos padaliniai, kovojantys su nusikalstamomis veikomis, dėl pažangių informacinių technologijų, specialios įrangos trūkumo ar pavėluoto jų įdiegimo negali tinkamai reaguoti į pokyčius.
10. Kadangi nėra pakankamai liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio centrų, sudėtinga vykdyti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio ir sėkmingai įgyvendinti policijai iškeltus uždavinius ir tikslus šioje srityje, taip pat ribojamas parengtų tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų valstybiniu mastu įgyvendinimas, vykdant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų.
11. Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad policija pasitiki daug mažesnė gyventojų dalis negu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Policija, vykdydama prevencinę veiklą, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevalstybinėmis organizacijomis ir gyventojais. Pagal kompetenciją policija organizuoja policijos rėmėjų veiklą, įgyvendina įvairias nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos programas ir strategijas, tačiau šioms programoms įgyvendinti skiriama tik apie 60 proc. reikiamų lėšų.
12. Valstybės biudžeto asignavimai, skiriami policijos sistemai, didėja nepakankamai. Policijos įstaigos dėl lėšų trūkumo negali priimti darbuotojų į laisvas pareigybes, trūksta lėšų tarnybinei uniformai įsigyti, transporto priemonėms atnaujinti ir išlaikyti bei kitoms reikmėms. Tik 10 proc. policijos įstaigų būstinių atitinka nustatytus reikalavimus, daugelio įstaigų pastatus ir patalpas reikėtų kapitališkai renovuoti ar statyti naujus. Tokia situacija turi įtakos ne tik policijos, bet ir visos valstybės įvaizdžiui.
13. Policijos įstaigų kompiuterizavimas (kompiuterizuotų darbo vietų skaičius) šiuo metu nesiekia 60 proc. būtino poreikio, be to, dėl susidėvėjimo nurašytina apie 40 proc. turimos kompiuterinės įrangos ir 65 proc. policijos eksploatuojamų radijo ryšio stočių. Naudojamos radijo ryšio priemonės tik iš dalies užtikrina pokalbių slaptumą, dėl to apribojamos policijos galimybės vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą. Šiuo metu 60 proc. policijoje naudojamų karinių šaunamųjų ginklų neatitinka reikalavimų, keliamų šiuolaikiniams saugiems policiniams ginklams, naudojamiems Europos Sąjungos valstybėse narėse.
III. VIZIJA
14. Policijos sistema bus veiksminga ir gebanti užtikrinti žmogaus, visuomenės, valstybės viešojo saugumo poreikius. Policija racionaliai naudos biudžeto lėšas, bus visuomenės gerai vertinama teisėsaugos institucija, kuri pagal darbo rinkos pasiūlos ir paklausos santykį atitiks nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus, taps patrauklia darbo vieta Lietuvos Respublikos piliečiams bei patikima partnere Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių teisėsaugos institucijų sistemoje.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI
V. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
16. Kuriant policijos personalo motyvavimo infrastruktūrą, keliami šie uždaviniai:
16.1. pertvarkyti tarnybinių nusižengimų prevencijos ir korupcijos prevencijos policijos įstaigose sistemas;
16.2. sukurti integruotą policijos personalo atrankos, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo valdymo sistemą;
17. Plėtojant policijos veiklos kokybės vadybos sistemas, keliami šie uždaviniai:
17.1. tobulinti policijos valdymo sistemą, atsižvelgiant į šalies administracinį teritorijų suskirstymą ir prokuratūros bei teisminių institucijų teritorinį išdėstymą;
17.2. optimizuoti policijos atliekamas funkcijas, svarstyti galimybę dalį jų perskirstyti kitoms valstybės institucijoms, atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų, tokių kaip atlygintinų apsaugos paslaugų pagal civilinės teisės sandorius teikimas, vykdymo;
17.3. panaikinti policijos valdymo funkcijų dubliavimą, jas perskirstant tarp Policijos departamento ir teritorinių bei specializuotų policijos įstaigų;
17.4. decentralizuoti viešosios tvarkos palaikymo ir prevencijos valdymo funkcijas – jas perduoti iš Policijos departamento aukštesnės pakopos policijos įstaigoms;
17.5. centralizuoti policijos nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo funkcijas – jas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų sunkumo lygį, perduoti iš žemesnės pakopos policijos įstaigų aukštesnės pakopos policijos įstaigoms;
17.6. sukoncentruoti specializuotose policijos įstaigose nacionalinės ir Europos Sąjungos reikšmės policijos funkcijas ir optimizuoti specializuotų policijos įstaigų skaičių;
17.7. aprūpinti policijos valdymo sistemas kvalifikuotu vadybiniu personalu, reikiamais finansiniais, informacinių technologijų ir materialiniais ištekliais;
18. Diegiant naujas socialinės partnerystės ir policijos įvaizdžio gerinimo technologijas, keliami šie uždaviniai:
18.1. sustiprinti įgyvendinamų nusikalstamų veikų prevencijos programų ir projektų poveikį kuriant saugesnę aplinką;
18.2. užtikrinti policijos gebėjimus veikti įgyvendinus Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo nuostatas;
VI. UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
19. Programos uždaviniams įgyvendinti numatomos šios priemonės:
19.1. sukurti ir įdiegti policijos sistemos personalo poreikio planavimo, mokymo vertinimo, rotacijos ir kvalifikacijos kėlimo, tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemas;
19.2. įsteigti mokymo įstaigą, užtikrinančią kandidatų darbui policijoje atranką, policijos pareigūnų mokymą pagal profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programas, administruojančią policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo procesą, atstovaujančią Lietuvai Europos policijos kolegijoje (CEPOL) ir vykdančią mokslinius tyrimus;
19.3. policijos įstaigose tobulinti valstybės tarnautojų karjeros stebėsenos ir valdymo organizacines sistemas;
19.4. įvertinti policijos statutinių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas ir pakeisti policijos statutinių valstybės tarnautojų, nesusijusių su tiesioginiu policijos pareigūnų įgaliojimų vykdymu, pareigybes į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes;
19.5. parengti, priimti ir įgyvendinti teisės aktus, būtinus įtraukti įvadinio ir pirminio mokymo laiką į vidaus tarnybos stažą;
19.6. parengti ir įgyvendinti tarnybinių nusižengimų prevencijos ir kovos su korupcija policijoje programas;
19.7. pertvarkyti aukštesnės pakopos policijos įstaigų valdymo sistemas, panaikinant šių įstaigų vadovybės funkcijas vadovauti apskričių centrų policijos įstaigoms;
19.8. apskrities lygiu suvienodinti miestų ir rajonų (savivaldybių) policijos komisariatų teisinį statusą;
19.9. parengti ir pradėti įgyvendinti integruotos informacinės sistemos projektą, apimantį svarbiausią baudžiamojo proceso informaciją, pradedant pranešimu apie nusikalstamą veiką ir baigiant duomenimis apie teistumo išnykimą;
19.10. parengti, patvirtinti ir pradėti įgyvendinti šias programas:
19.10.1. Viešosios tvarkos palaikymo ir nusikalstamų veikų prevencijos funkcijų decentralizavimo ir nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo funkcijų perskirstymo programą;
19.10.4. Policijos finansinių išteklių valdymo programą; joje numatant policijos finansavimo principus, atsižvelgiant į policijos įstaigos aptarnaujamoje teritorijoje esantį gyventojų skaičių, įstaigoje dirbančių darbuotojų skaičių;
19.11. didinti išteklius, skiriamus nusikaltimams elektroninėje erdvėje, kitiems nusikaltimams, susijusiems su internetu, tarptautiniu terorizmu, užkardyti, atskleisti ir tirti;
19.12. didinti visuomenės vaidmenį, sprendžiant žmogaus ir visuomenės saugumo problemas (plėtoti policijos rėmėjų veiklą, organizuoti prevencines priemones pagal saugios kaimynystės projektus, plėtoti prevencinį projektą „Saugūs ir sveiki mokykloje“ ir kitus projektus);
19.13. plėtoti policijos socialinę partnerystę su savivaldybių institucijomis ir apskričių viršininkais, kai sprendžiami viešojo saugumo užtikrinimo bei saugios gyvenamosios aplinkos klausimai;
19.14. skatinti ir remti socialinių partnerių, atstovaujančių policijos pareigūnų interesams, iniciatyvas užtikrinant darbo (tarnybos) santykių šalių interesų derinimą;
19.15. rekonstruoti ar pastatyti policijos įstaigų pastatus bei sudaryti tinkamas asmenų priėmimo policijos įstaigose ir policijos pareigūnų darbo sąlygas;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
20. Konkrečias priemones Programos uždaviniams įgyvendinti tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
21. Programos įgyvendinimą koordinuoja Vidaus reikalų ministerija. Programą tiesiogiai įgyvendina Policijos departamentas. Įgyvendinant Programos priemones dalyvauja ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos.
22. Už Programos įgyvendinimą atsakingos institucijos kasmet iki vasario 1 dienos teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 dienos informuoja Vyriausybę apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
23. Vyriausybė kasmet iki birželio 1 dienos informuoja Seimą apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
VIII. LAUKIAMI REZULTATAI
25. Įgyvendinus Programą bus pasiekti šie rezultatai:
25.1. sumažės tiesiogiai policijos funkcijų nevykdančių policijos statutinių valstybės tarnautojų skaičius, jie taps karjeros valstybės tarnautojais;
25.2. bus sukurta policijos pareigūnų atrankos, mokymo ir personalo valdymo sistema, užtikrinanti personalo kvalifikacijos palaikymą ir kaitos policijos įstaigose mažėjimą;
25.4. policijos įstaigos bus valdomos efektyviau, gebės greičiau prisitaikyti prie kriminogeninės būklės pokyčių;
25.5. padidės teritorinių policijos įstaigų atsakomybė už policijos veiklos rezultatus ir finansinių išteklių panaudojimą;
25.6. padidės savivaldybių institucijų ir gyventojų vaidmuo įgyvendinant viešosios tvarkos palaikymo ir nusikalstamų veikų prevencijos funkcijas;
25.7. bus rekonstruoti ar pastatyti policijos įstaigų pastatai ir sudarytos tinkamos asmenų priėmimo jose ir policijos pareigūnų darbo sąlygos;
25.9. sumažės policijos įstaigų valdymo išlaidos, sutaupytos lėšos bus skirtos tiesioginėms policijos funkcijoms atlikti;
25.10. padidės saugiai besijaučiančių gyventojų skaičius ir išaugs visuomenės pasitikėjimas policija;
IX. VERTINIMO KRITERIJAI
26. Programos įgyvendinimo veiksmingumas bus vertinamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:
26.5. parengtų ir kartu su savivaldybių institucijomis ir apskričių viršininkų administracijomis įgyvendintų prevencinių programų skaičius;
X. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė lėšas Programai įgyvendinti numato rengdama atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. Preliminarus lėšų, reikalingų Programai įgyvendinti, poreikis pateikiamas Programos priede.
______________
LIETUVOS POLICIJOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS PRIEDAS
Preliminarus lėšų, reikalingų Lietuvos policijos sistemos plėtros programai įgyvendinti, poreikis 2007–2011 metais (tūkst. Lt)
|
|
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
| Iš viso, iš jų: |
110 000 |
115 000 |
120 000 |
125 000 |
92 805 |
| išlaidoms |
61 432 |
40 252 |
24 070 |
23 770 |
10 000 |
| turtui įsigyti |
48 568 |
74 748 |
95 930 |
101 230 |
82 805 |
| Iš viso per 2007–2011 metus |
562 805 |
||||