LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 17:2010 „MAISTO PAPILDAI“ PATVIRTINIMO
2010 m. gegužės 13 d. Nr. V-432
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, įgyvendindamas 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 490), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1170/2009 (OL 2009 L 314, p. 36):
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. V-772 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 7-158);
2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. V-187 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-772 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 43-1382);
2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. V-707 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-772 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 91-3595);
2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. V-237 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-772 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1597);
2.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-649 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-772 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 90-3583);
2.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. V-160 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-772 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 24-1148).
3. N u s t a t a u, kad nuo 2012 m. spalio 31 d. draudžiama prekiauti maisto papildais, kuriuos ženklinant nurodyti vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių yra nustatytos rekomenduojamos paros normos, kiekiai bei pateikta nuoroda į tai, kokį rekomenduojamos paros normos procentą tai sudaro, neatitinka Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530; 2009, Nr. 107-4484) 4 priedo reikalavimų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 17:2010
„MAISTO PAPILDAI“
Šia higienos norma įgyvendinama 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo.
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems, importuojantiems, tiekiantiems į Lietuvos Respubliką maisto papildus.
II. NUORODOS
3. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:
3.1. 2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001, nustatantis didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 64);
3.2. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463);
3.3. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319);
3.4. 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 m. L 338, p. 4);
3.5. 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5);
3.6. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1170/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų (OL 2009 L 314, p. 36);
3.7. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas (Žin., 2006, Nr. 78-3056);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-371 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 58-2069);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. V-108 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 21-1009);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. V-161 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 24-1149).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis;
maistinės medžiagos – vitaminai ir mineralinės medžiagos.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Ši higienos norma taikoma maisto papildams, kurie tiekiami į rinką ir pristatomi kaip maisto produktai.
6. Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami tik šios higienos normos reikalavimus atitinkantys maisto papildai.
8. Apie maisto papildų, pagamintų ir (ar) importuojamų iš valstybių ne Europos Sąjungos narių, išskyrus Islandijos Respubliką, Lichtenšteino Kunigaikštystę ir Norvegijos Karalystę, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką turi būti pranešta (notifikuota) Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos [3.11].
V. MAISTO PAPILDŲ SUDĖTIES REIKALAVIMAI
11. Maisto papildams gaminti gali būti naudojami tik Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009 [3.6] 1 priede išvardyti vitaminai ir mineralinės medžiagos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009 [3.6] 2 priede nurodytu pavidalu.
12. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009 [3.6] 2 priede išvardytoms medžiagoms taikomi grynumo kriterijai, nustatyti Bendrijos teisės aktais kitų, negu maisto papildai, maisto produktų gamybai.
VI. MAISTO PAPILDŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
14. Pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ [3.8] 15 punkto reikalavimus ženklinant nurodomas parduodamų produktų, kuriems taikoma ši higienos norma, pavadinimas turi būti „maisto papildas“.
15. Ženklinant, pristatant bei reklamuojant maisto papildus, nei vienam iš jų negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.
16. Maisto papildų ženklinimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ ir šios higienos normos reikalavimus.
17. Ženklinant maisto papildus nurodoma ši informacija:
17.1. maistinių ar kitų produktą apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį;
18. Ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus, neturi būti jokios nuorodos, aiškinančios arba leidžiančios suprasti, kad tinkamai maitinantis neįmanoma gauti reikiamo maistinių medžiagų kiekio.
19. Maisto papilde esančių maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekis ženklinant yra nurodomas skaitmenimis. Vitaminams ir mineralinėms medžiagoms naudotini vienetai yra nurodyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009 [3.6] 1 priede.
20. Ženklinant nurodomi maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekiai, esantys siūlomame suvartoti per parą maisto papildo kiekyje. Nurodant siūlomame suvartoti per parą maisto papildo kiekyje vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių yra nustatytos rekomenduojamos paros normos [3.8], kiekius, taip pat nurodoma, kokį rekomenduojamos paros normos procentą tai sudaro.
21. Maisto papilde esančių maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekis, nurodomas etiketėje skaitmenimis, yra kiekių, pagrįstų gamintojo atlikta produkto analize, vidurkis.