LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS BEI NORVEGIJOS FINANSINIŲ MECHANIZMŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOJE
2010 m. gruodžio 17 d. Nr. S-10(164)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) 2010-11-26 posėdyje išnagrinėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos Ekonominės Erdvės bei Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų skyrimą ir panaudojimą kultūros paveldo tvarkyboje bei identifikavo pagrindines problemas, trukdančias efektyviau įsisavinti ir panaudoti minėtas lėšas.
Šiuo metu Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama paveldotvarkiniams projektams teikiama pagal 2007–2013 m. „Sanglaudos skatinimo veiksmų programą“, tačiau pažymėtina, kad problemos, susijusios su projektų įgyvendinimu yra išlikusios tokios pat, kaip ir 2004–2006 metais. Konstatuota, kad šiuo metu yra įsigalėjusi ydinga praktika kultūros paveldo objektų tvarkybos projektų paraiškas vertinti nepateisinamai ilgai, jų parengimui nustatant per trumpą terminą. Projektai yra parengiami ir vykdomi skubotai. Tokiu būdu kultūros paveldo objektams gali būti padaryta žala, kurios atitaisymui bus reikalingos papildomos lėšų ir laiko sąnaudos. Be to, tai trukdo vykdyti sistemingą ir kryptingą kultūros paveldo išsaugojimo politiką.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojami ne tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialiąsias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą, bet tvarkomieji statybos darbai, kurie yra reglamentuojami Statybos įstatymo. Finansavimo prioritetai yra teikiami ne paveldosauginiams aspektams – restauravimui, siekiant išsaugoti kultūros paveldo objekto autentiškumą, o statybos darbams, t. y. kultūros paveldo objekto pakeitimams.
Įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą ir vykdant kultūros paveldo objekte tvarkomuosius paveldosaugos darbus, dažnai atsiranda poreikis atlikti papildomus taikomuosius mokslinius tyrimus, tačiau tokiu atveju yra nurodoma, jog tyrimai turėjo būti atlikti iki projekto rengimo. Kultūros paveldo objektas yra specifinis ta prasme, jog prieš pradedant jį tvarkyti neįmanoma numatyti visų reikalingų mokslinių tyrimų, kurių pagrindu būtų išsaugota kultūros vertybė ir atskleistos jos vertingosios savybės. Neretai būtinybė atlikti tam tikrus tyrimus paaiškėja jau bevykdant tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Būtina peržiūrėti ir pakeisti nuostatą, kurioje kultūros paveldo objekto taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pripažįstamas netinkamomis išlaidomis. Privalu finansuoti tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, tiek papildomą jų atlikimą paveldosaugos darbų metu.
Nesuprantama ir smerktina yra diskriminuojanti išlyga, įtvirtinta įvairiuose projektų finansavimo sąlygų aprašų nuostatuose, jog dotacijos gali būti skirtos tik tokiems projektams, kurie bus įgyvendinami ir vykdomi objektuose, neįrašytuose į Kultūros vertybių registrą. Tokiu būdu yra panaikinama galimybė vykdyti integruotą kultūros paveldo apsaugos politiką ir užtikrinti kultūros paveldo objektų pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms.
Centrinė projektų valdymo agentūra administruoja Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos skyrimo procesą. Tačiau būta atvejų, kai Agentūra skirdavo šių finansinių mechanizmų lėšas paveldotvarkiniams projektams, kurie nebuvo suderinti su paveldosauginėmis institucijomis ir nebuvo gauti reikalingi leidimai vykdyti darbus kultūros paveldo objektuose. Finansavimas gali būti suteikiamas tik tuomet, kai pateiktas su paveldosauginėmis institucijomis suderintas projektas ir išduotas leidimas.
Siekiant sparčiau ir kokybiškiau tvarkyti kultūros paveldo objektus bei atsižvelgiant į paveldotvarkinių projektų specifinį pobūdį, tikslinga svarstyti galimybę Kultūros ministeriją skirti viena iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių institucijų.
Komisija 2009-11-27 nutarime Nr. N-2 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009-11-03 įsakymo Nr. 4-549“ prašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kad sprendžiant Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiško pritaikymo turizmo reikmėms programos ir Sąrašo Nr. 01 klausimus būtų užtikrintas Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Kultūros ministerijos atsakingų pareigūnų dalyvavimas. Tačiau šiuo metu nei Komisijos, nei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai nėra įtraukti į darbo grupes, sprendžiančias Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo paskirstymo paveldotvarkiniams projektams klausimus.
Valstybinė kultūros paveldo komisija nusprendžia:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1. peržiūrėti ir pakeisti nuostatą, neleidžiančią Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuoti kultūros paveldo objekto taikomųjų mokslinių tyrimų ir pripažįstančią tai netinkamomis finansuoti išlaidomis;
1.2. įteisinti nuostatą, leidžiančią iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuoti papildomus taikomuosius mokslinius tyrimus, būtinus atlikti vykdant tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal anksčiau patvirtintą projektą;
1.3. peržiūrėti projektų finansavimo sąlygų aprašų nuostatus ir panaikinti diskriminuojančias išlygas, kuriose nustatyta, jog Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos skirtinos projektams, įgyvendinamiems ir vykdomiems objektuose, kurie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą;
1.4. pavesti Ūkio ministerijai peržiūrėti „Projektų administravimo ir finansavimo taisykles“, patvirtintas 2007-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, ir nustatyti tikslius paraiškų vertinimo terminus, be galimybės pratęsti juos neribotam laikui;
2. Siūlyti Ūkio ministerijai įtraukti Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovus į darbo grupes, sprendžiančias Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo paskirstymo paveldotvarkiniams projektams klausimus.
3. Siūlyti Centrinei projektų valdymo agentūrai finansavimą iš Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų pasirašyti projektų įgyvendinimo sutartis tik dėl tokių paveldotvarkinių projektų, kurie yra suderinti su paveldosauginėmis institucijomis ir jiems yra išduoti leidimai vykdyti darbus tuose objektuose.
4. Siūlyti Lietuvos verslo paramos agentūrai didesnį finansavimo prioritetą skirti paveldosauginiams projektams, kuriuose yra numatyti ne tvarkomieji statybos darbai, o tvarkomieji paveldosaugos darbai. Kultūros paveldo tvarkybai skirtuose projektuose nevartoti termino „rekonstrukcija“, nes tai prieštarauja Lietuvos paveldosaugą reglamentuojantiems teisės aktams.