Lietuvos Respublikos Vyriausybės
n u t a r i m a s
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMO Nr. 86 „DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. spalio 23 d. Nr. 966
Vilnius
1. Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-284; 2002, Nr. 38-1385; 2003, Nr. 33-1381; 2004, Nr. 32-1020; 2005, Nr. 16-495, Nr. 101-3743; 2006, Nr. 105-4009; 2008, Nr. 11-387, Nr. 104-3982; 2009, Nr. 42-1620, Nr. 107-4475, Nr. 158-7164; 2010, Nr. 107-5535; 2011, Nr. 46-2180, Nr. 79-3868; 2012, Nr. 99-5052, Nr. 152-7776; 2013, Nr. 45-2225):
1.1. Išdėstyti 3.1 punktą taip:
„3.1. savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikruosius narius ir asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą) – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms;“.
1.2. Išdėstyti 8 punkto pirmąją pastraipą taip:
„8. Jeigu laikotarpiu, pagal kurio draudžiamąsias pajamas Įstatymo nustatyta tvarka turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui nustatyti, apdraustajam asmeniui buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa už prieš tai gimusį vaiką arba jis buvo prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpa. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis negali būti mažesnis už:“.
1.3. Išdėstyti 141 punktą taip:
„141. Laikoma, kad asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą atitinkamai pašalpai gauti, jeigu:
141.1. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos ar iki profesinės reabilitacijos programos pradžios už juos (taikoma tik asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.3 punkte) buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Įstatymo 211 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
141.2. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis);
141.3. iki pirmosios tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).“
1.4. Išdėstyti 17.5 punktą taip:
1.5. Išdėstyti 19 punktą taip:
„19. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:
19.1. tampa laikinai nedarbingi dėl šių Nuostatų 17 punkte nurodytų priežasčių ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
19.2. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 19.3 ir 19.4 punktuose;
19.3. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos yra ne vyresni kaip 26 metų ir šių Nuostatų 19.2 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
19.4. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos šių Nuostatų 19.2 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių;
1.6. Išdėstyti 27 punktą taip:
„27. Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsiranda būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama šių Nuostatų 23 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.“
1.7. Išdėstyti 32 punktą taip:
„32. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šių Nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys.
Trečiąją kalendorinę nedarbingumo dieną šių Nuostatų 34 punkte nustatyto dydžio ligos pašalpa pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši pašalpa mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Tuo atveju, kai asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šių Nuostatų 17.7 punkte nurodytu atveju, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų pradedama mokėti pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną ir mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Apdraustiesiems asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.3 punkte, tapusiems laikinai nedarbingiems šių Nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpa pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų trečiąją laikinojo nedarbingumo dieną ir mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.“
1.8. Išdėstyti 36 punktą taip:
„36. Asmenims, neatvykusiems pagal gydytojo siuntimą pasitikrinti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, kurią šie asmenys turėjo atvykti pasitikrinti. Asmenims, laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu šių Nuostatų 17.6 punkte, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (Žin., 2005, Nr. 83-3078; 2010, Nr. 89-4740), ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Teritorinio skyriaus direktorius (pavaduotojas) arba skyriaus direktoriaus įgaliotas teritorinio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys yra pateisinamos.
Šiuos pažeidimus gali nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija.
Žvalgybos pareigūnų elgesio taisyklių nedarbingumo metu, nustatytų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, pažeidimus nustato žvalgybos institucijos. Dokumentus su duomenimis apie galimus žvalgybos pareigūnų elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui turi teisę pateikti institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas.“
1.9. Išdėstyti 3710 punktą taip:
„3710. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato asmeniui profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ar medicininę pažymą, jeigu ji išduota žvalgybos pareigūnams, yra pratęsęs 8 darbo dienoms, o profesinės reabilitacijos programa pradedama anksčiau ir asmuo įgyja teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą, ši pašalpa skiriama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos pašalpa, paskirta tiek pagal Įstatymą, tiek pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, už laikotarpį, sutampantį su profesinės reabilitacijos laikotarpiu, nemokama.“
1.10. Išdėstyti 38.3 punktą taip:
1.11. Išdėstyti 38.4 punktą taip:
„38.4. iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios yra iki 26 metų ir šių Nuostatų 38.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);“.
1.13. Išdėstyti 41 punkto antrąją pastraipą taip:
„Kai apdraustasis asmuo motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos (šių Nuostatų 551 punktas), ar gauna Įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tačiau jų dydis yra mažesnis už motinystės pašalpą, jam mokamas apskaičiuotos motinystės pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) pašalpų dydis yra didesnis už motinystės pašalpą arba jai lygus, motinystės pašalpa nemokama. Į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės pašalpos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Minėtam laikotarpiui nustatyti draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8 ,9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Ūkininkams ir jų partneriams, įgijusiems teisę gauti pašalpą, pašalpa mokama neatsižvelgiant į pajamas.“
1.14. Išdėstyti 42 punktą taip:
„42. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2271) ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme (Žin., 2008, Nr. 131- 5022) nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šių Nuostatų 38.3 punkte nurodytą draudimo stažą arba neįgijusiai reikiamo stažo dėl aplinkybių, nurodytų šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 punktuose, motinystės pašalpa mokama šių Nuostatų 39 punkte nustatyta tvarka. Motinystės pašalpa mokama Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, jeigu teisė ją gauti atsiranda prieš tai gimusio vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.
Tais atvejais, kai asmeniui, atleidžiamam iš darbo, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirta motinystės pašalpa mokama neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.“
1.15. Išdėstyti 421.3 punktą taip:
1.16. Išdėstyti 421.5 punktą taip:
„421.5. iki tėvystės atostogų pradžios yra ne vyresnis kaip 26 metų ir šių Nuostatų 421.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jis tik baigęs atitinkamą mokyklą tapo apdraustuoju asmeniu per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);“.
1.17. Išdėstyti 423 punkto antrąją pastraipą taip:
„Kai apdraustasis asmuo tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, arba pajamų iš tuo laikotarpiu vykdomos darbinės veiklos, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos (šių Nuostatų 551 punktas), arba gauna Įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tačiau jų dydis yra mažesnis už tėvystės pašalpą, jam mokamas apskaičiuotos tėvystės pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar pašalpų) dydis yra didesnis už tėvystės pašalpą arba jai lygus, tėvystės pašalpa nemokama. Į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės pašalpos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Minėtam laikotarpiui nustatyti draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Ūkininkams ir jų partneriams, įgijusiems teisę gauti pašalpą, pašalpa mokama neatsižvelgiant į pajamas.“
1.18. Išdėstyti 43 punktą taip:
„43. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:
43.1. apdraustas šios rūšies draudimu pagal Įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus Įstatymo 19 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse;
43.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, taip pat atvejus, numatytus Įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse, arba kai pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį jis prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų;
43.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių Nuostatų 13–16 punktais, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 43.4 ir 43.5 punktuose;
43.4. iki vaiko priežiūros atostogų pradžios yra ne vyresnis kaip 26 metų ir šių Nuostatų 43.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jis tik baigęs atitinkamą mokyklą tapo apdraustuoju asmeniu per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
43.5. iki vaiko priežiūros atostogų pradžios šių Nuostatų 43.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiamas kaip asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių;
43.6. yra iš šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytų asmenų, kurie per 24 mėnesius nuo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) turi lygias MMA dydžiui arba didesnes mėnesio draudžiamąsias pajamas;
43.7. gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis ir kuris nėra apdraustas pagal Įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, tačiau jam buvo mokėta motinystės ar tėvystės pašalpa ir jis turi šių Nuostatų 43.3 nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinka šių Nuostatų 43.4 ar 43.5 punkte nustatytus reikalavimus (motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šių Nuostatų 44, 46, 48, 481 punktuose nustatyta tvarka).“
1.19. Išdėstyti 44 punkto antrąją pastraipą taip:
„Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 ir 43.7 punktuose, motinystės (tėvystės) pašalpa pradedama mokėti nuo kitos dienos po motinystės pašalpos mokėjimo pasibaigimo ir mokama, iki vaikui sukanka vieni arba dveji metai, arba 3 mėnesius nuo vaiko priežiūros atostogų, įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti, suteikimo. Jeigu asmuo pirmaisiais vaiko auginimo metais turi šių Nuostatų 481 punkte numatytų pajamų ir (ar) gauna pašalpų, bet jų dydis mažesnis negu motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, šiam asmeniui mokama šios pašalpos dalis šių Nuostatų 481 punkte nustatyta tvarka.“
1.20. Išdėstyti 46 punkto pirmąją pastraipą taip:
„46. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
1.21. Išdėstyti 48 punkto septintąją pastraipą taip:
1.22. Išdėstyti 481 punkto pirmąją pastraipą taip:
„481. Kai apdraustasis asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos (šių Nuostatų 551 punktas), ar gauna Įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tačiau jų dydis yra mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (kai mokamos dvi pašalpos, – už bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas apskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos (šių pašalpų bendros sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) pašalpų dydis yra didesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą arba jai lygus, motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama. Į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais motinystės (tėvystės) pašalpa mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) pašalpas. Mokant pašalpas asmenims, gaunantiems pajamas tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikoma, kad draudžiamųjų pajamų jie turėjo visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Ūkininkams ir jų partneriams, įgijusiems teisę gauti pašalpą, pašalpa mokama neatsižvelgiant į pajamas.“
1.23. Išdėstyti 49 punkto penktąją pastraipą taip:
1.24. 55 punkte:
1.24.1. Išdėstyti penktąją pastraipą taip:
„motinystės pašalpai – prašymas, medicininė pažyma, jeigu ji išduota žvalgybos pareigūnams, ir pranešimas, kurio reikia motinystės socialinio draudimo pašalpai skirti (forma NP-SD). Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 38.4 punkte, taip pat turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 38.5 punkte, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius.“
1.24.2. Išdėstyti tryliktąją pastraipą taip:
1.24.3. Papildyti keturioliktąja pastraipa:
„Kai apdraustasis asmuo motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu gauna draudžiamųjų arba kitų darbinės veiklos pajamų, kurios pagal įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, už darbą, atliktą iki pirmosios atitinkamų atostogų dienos, teritoriniam skyriui pateikia atlikto darbo perdavimo–priėmimo aktą, autorinę sutartį ar kitą darbo atlikimo pabaigos momentą pagrindžiantį dokumentą.“
1.24.4. Papildyti penkioliktąja pastraipa:
„Kai apdraustasis asmuo motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu gauna darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, teritoriniam skyriui pateikia dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos (pavyzdžiui, darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų), gauto užsienyje, iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, pažymą, individualių įmonių, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų apskaitos dokumentus ir (ar) kitus dokumentus, pagrindžiančius darbinės veiklos pajamas, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos).“
1.25. Išdėstyti 551 punktą taip:
„551. Šių Nuostatų 41, 423 ir 481 punktuose nurodytiems asmenims motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalis apskaičiuojama ir mokama pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (arba) draudėjo išduotas pažymas (draudėjo pateiktus duomenis) apie apdraustųjų asmenų gautas pajamas, ir (arba) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas metines pajamų deklaracijas, ir (arba) asmens pateiktus dokumentus, patvirtinančius darbinės veiklos pajamas, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos.
Darbinės veiklos pajamos, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, suprantamos kaip tiesiogiai su asmens darbu (veikla) susijusios pajamos, gautos iš draudėjo, su kuriuo asmuo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, kaip šie santykiai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3, 4, 8, 16, 17, 22, 25 ir 26 punktuose nurodytos pajamos ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų gaunamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos), ir individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Darbinės veiklos pajamomis taip pat laikomos šioje pastraipoje nurodytos užsienyje gautos pajamos.
Apie darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, gavimą apdraustasis asmuo turi teisę pranešti teritoriniam skyriui iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Asmenys, pageidaujantys gauti motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalį už praėjusį mėnesį, iki duomenų už tą mėnesį pateikimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui arba asmenys, pageidaujantys gauti motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalį, iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia praėjusio mėnesio darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų), gauto visose darbovietėse, pažymą (pažymas) ir (ar) dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos (pavyzdžiui, darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų), gauto iš užsienio, tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, pažymą, individualių įmonių, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų apskaitos dokumentus ir (ar) kitus dokumentus, pagrindžiančius darbinės veiklos pajamas, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos). Šiuo atveju pašalpos dalis apskaičiuojama ir mokama šių Nuostatų 552 punkte nurodytais terminais nuo darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų) pažymos ir (ar) dokumentų, patvirtinančių gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos, gavimo teritoriniame skyriuje dienos. Teikiant ilgesnio nei vieno mėnesio laikotarpio darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų) pažymas, turi būti nurodytas atskirai kiekvieno kalendorinio mėnesio darbo užmokestis (darbinės veiklos pajamos).
Iš šiems asmenims paskirtos motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dydžio atimamos tą patį mėnesį, už kurį mokama atitinkamai motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalis, apskaičiuotos pajamos ir (ar) pašalpos, nurodytos šių Nuostatų 41, 423 ir 481 punktuose. Motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalis mokama tuo atveju, kai apskaičiuotos pajamos ir (ar) pašalpos yra mažesnės nei paskirtoji atitinkama motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa (bendra paskirtų pašalpų suma). Jeigu apskaičiuotų pajamų ir (ar) pašalpų dydis didesnis už paskirtąją motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą pašalpų sumą) arba jai lygus, ši pašalpa (bendra pašalpų suma) nemokama.
Kai motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalis mokama ne už visą mėnesį, lyginamos tik tos asmens pajamos ir (ar) pašalpos, kurios apskaičiuotos motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalies mokėjimo laikotarpiu pagal asmens pateiktą darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų) pažymą (pažymas) ir (ar) dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos. Kai motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) mokėjimo laikotarpiu pašalpos (bendros pašalpų sumos) gavėjui atleidimo iš darbo dieną išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, jis turi pateikti pažymą apie šias išmokas, kurioje konkrečiai nurodomas gavimo mėnuo. Apskaičiuojant atitinkamos pašalpos ir minėtų pajamų skirtumą, užsienyje gautos pajamos perskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos centrinio banko nustatytą oficialų valiutų kursą atitinkamų pajamų gavimo dieną.
Motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalies už praėjusį mėnesį dydis apskaičiuojamas nustatyta tvarka pateikus duomenis apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas pajamas.“
1.26. Išdėstyti 552 punktą taip:
„552. Sprendimas dėl motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalies mokėjimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų duomenų gavimo teritoriniame skyriuje. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo atitinkamos pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalis pervedama į gavėjo asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba, jeigu pašalpos gavėjas neturi sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigoje, gavėjo nurodytai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka parinktai mokėjimo įstaigai.“
1.27. Papildyti 59 punktą trečiąja pastraipa:
„Kai asmuo, gaunantis motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, praneša apie gautas darbinės veiklos pajamas iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, pašalpos mokėjimas sustabdomas, kol bus pateikti dokumentai, patvirtinantys apie gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos. Sprendimas atnaujinti pašalpos (jos dalies) mokėjimą turi būti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo teritoriniame skyriuje.“
1.28. Išdėstyti 60 punktą taip:
„60. Atsisakęs skirti pašalpą, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti pašalpą priežastis ir informuota apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Sprendimas skirti pašalpą ar jo nuorašas siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu.“
1.29. Išdėstyti 61 punktą taip:
„61. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo teritoriniame skyriuje pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba, jeigu pašalpos gavėjas neturi sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigoje, gavėjo nurodytai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktai mokėjimo įstaigai.
Tais atvejais, kai sprendimas dėl tėvystės pašalpos skyrimo priimamas nepasibaigus tėvystės atostogoms, pašalpa per 5 darbo dienas nuo šių atostogų pabaigos pervedama atitinkamai į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba, jeigu pašalpos gavėjas neturi sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigoje, gavėjo nurodytai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktai mokėjimo įstaigai.“
1.30. Išdėstyti 62 punktą taip:
„62. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose, pateikia šiuos dokumentus ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai gauti:
62.1. ligos pašalpai (tik asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.3 punkte) – prašymą ir autorinės sutarties nuorašą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka;
62.3. tėvystės pašalpai – prašymą, vaiko gimimo liudijimą arba vaiko gimimo pažymėjimą ir santuokos liudijimą, o jeigu vaiko tėvai nesusituokę, – vaiko gimimo liudijimą;
62.5. profesinės reabilitacijos pašalpai (tik asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.3 punkte) – prašymą ir profesinės reabilitacijos pažymėjimą.
Kai apdraustasis asmuo motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu gauna darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, arba draudžiamųjų arba kitų darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, už darbą, atliktą iki pirmosios atitinkamų atostogų dienos, teritoriniam skyriui jis pateikia šių Nuostatų 55 punkte nurodytus dokumentus.“
1.31. Išdėstyti 63 punkto pirmąją pastraipą taip:
1.32. Papildyti 68 punktu:
„68. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo pašalpos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma, jeigu ji išduota žvalgybos pareigūnui, išduodami ligai pasibaigus, ligos pašalpa skiriama ir mokama nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ar medicininės pažymos, jeigu ji išduota žvalgybos pareigūnui, išdavimo dienos. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama ir mokama nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti pašalpą, pabaigos.“
1.33. Išdėstyti 69 punktą taip:
„69. Teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad pašalpos būtų apskaičiuojamos ir mokamos teisingai ir laiku. Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą tikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių pareigūnai.
Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos. Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir (ar) šių Nuostatų 70 ir 71 punktuose nustatyta tvarka.
Apdraustojo asmens, turinčio teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, vaikui teisės aktų nustatyta tvarka nustačius laikinąją ar nuolatinę globą ar apdraustajam asmeniui, turinčiam teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią arba apdraustąjį asmenį teismo nutartimi atleidus ar nušalinus nuo globėjo pareigų, ši pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas kitą dieną nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos, jeigu teismas nenutaria jų vykdyti skubiai. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija per 10 darbo dienų nuo šio teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos arba nuo skubiai vykdytino sprendimo ar nutarties įvykdymo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje užregistruoja minėtą asmenį. Teritorinis skyrius, remdamasis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje užregistruotais duomenimis, per 10 darbo dienų nuo šių duomenų užregistravimo apie šias aplinkybes praneša apdraustojo asmens darbdaviui ir priima sprendimą nutraukti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą, taip pat ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo išsiunčia pašalpos gavėjui sprendimo nuorašą. Sprendime nurodoma motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo nutraukimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka bei terminai.“
1.34. Išdėstyti 70 punktą taip:
„70. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės teritoriniai skyriai neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims pašalpas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.“
1.35. Išdėstyti 71 punkto pirmąją pastraipą taip:
„71. Jeigu pašalpos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, permokėtos pašalpų sumos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškomos iš bet kurios kitos gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna ir (ar) permokėtos pašalpų sumos negrąžina, jos išieškomos teismine tvarka.“
2. Šio nutarimo nuostatos taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. naujai paskirtoms socialinio draudimo pašalpoms.