LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL PSICHOLOGŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ MOKINIUI, ATESTACIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2007 m. sausio 29 d. Nr. ISAK-101

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 19 punktu:

1. Tvirtinu Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1997 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 113 „Dėl Mokyklos psichologų atestacijos nuostatų“.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 29 d.

įsakymu Nr. ISAK-101

PSICHOLOGŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ MOKINIUI, ATESTACIJOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) reglamentuoja mokyklose (išskyrus aukštąsias), pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose švietimo įstaigose (toliau vadinama – švietimo įstaiga) dirbančių psichologų (toliau vadinama – psichologai) kompetencijos ir praktinės veiklos įvertinimo bei kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką. Psichologams, dirbantiems nevalstybinėse švietimo įstaigose, šie Nuostatai yra rekomendacinio pobūdžio.

2. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) vartojamas sąvokas.

3. Psichologas gali atestuotis, jeigu turi psichologo kvalifikaciją (ne trumpesnių nei 5 metų nuosekliųjų universitetinių studijų) ar psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį (ne mažiau 200 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos studijų).

4. Atestacijos tikslai yra:

4.1. skatinti psichologą tobulinti savo kompetenciją;

4.2. sudaryti sąlygas psichologui siekti karjeros ir įgyti jo kompetenciją ir praktinę veiklą atitinkančią kvalifikacinę kategoriją;

4.3. didinti psichologo atsakomybę už psichologinės pagalbos kokybę bei profesinį tobulėjimą.

II. PSICHOLOGŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS

5. Nustatomos keturios psichologų kvalifikacinės kategorijos: ketvirtoji (žemiausia), trečioji, antroji ir pirmoji.

6. Reikalavimai psichologams, pretenduojantiems įgyti kvalifikacines kategorijas:

6.1. psichologo, atitinkančio šių Nuostatų 3 punkto reikalavimus, kvalifikacija prilyginama ketvirtajai kvalifikacinei kategorijai;

6.2. trečiąją kvalifikacinę kategoriją gali įgyti psichologas, kuris turi ne mažesnę kaip 4 metų darbo patirtį švietimo įstaigoje, geba spręsti mokinio psichologines problemas, bendradarbiaudamas su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais su vaiko ugdymu susijusiais specialistais;

6.3. antrąją kvalifikacinę kategoriją gali įgyti psichologas, kuris turi ne mažesnę kaip 6 metų praktinio darbo švietimo įstaigoje patirtį, geba spręsti mokinio psichologines problemas, bendradarbiaudamas su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais su vaiko ugdymu susijusiais specialistais, geba skleisti savo profesinę patirtį psichologams regiono mastu, vadovauti psichologijos magistrantų praktikai;

6.4. pirmąją kvalifikacinę kategoriją gali įgyti psichologas, kuris turi ne mažesnę kaip 8 metų praktinio darbo švietimo įstaigoje patirtį, geba spręsti mokinio specifines, sudėtingas psichologines problemas (krizės, traumos), bendradarbiaudamas su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais su vaiko ugdymu susijusiais specialistais, geba skleisti profesinę patirtį kitiems psichologams šalies mastu (skaito paskaitas, veda seminarus, rengia metodines rekomendacijas psichologinės pagalbos teikimo klausimais), vadovauti psichologijos magistrantų praktikai, aktyviai dalyvauja šalies ir tarptautiniuose projektuose, seminaruose, konferencijose, dalyvauja tarptautinių psichologų organizacijų veikloje, skleidžia Lietuvos psichologų patirtį tarptautiniu mastu.

III. PSICHOLOGŲ ATESTACIJOS KOMISIJOS SUDARYMAS, DARBO ORGANIZAVIMAS

7. Psichologų atestaciją vykdo Psichologų atestacijos komisija (toliau – vadinama Komisija) veikianti prie Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (toliau – vadinama Centras).

8. Komisijos sudėtį rekomendavus Centrui tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Komisija atnaujinama kas treji metai nuo jos sudarymo dienos ne mažiau kaip trečdaliu narių. Komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

9. Komisija sudaroma iš 9 narių. Komisijos nariais gali būti: švietimo įstaigų psichologai (turintys ne žemesnę kaip antrąją kvalifikacinę kategoriją), psichologijos mokslo, nevyriausybinių psichologus vienijančių organizacijų, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

10. Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją renka Komisijos nariai. Komisijos pirmininkas vadovauja Komisijos darbui ir atsako už šių Nuostatų vykdymą, Komisijos priimtų nutarimų teisingumą ir psichologų atestacijos dokumentų atitiktį Nuostatų reikalavimams.

11. Komisijos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

12. Komisija priima nutarimą dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo psichologui slaptu balsavimu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė posėdyje dalyvavusių narių. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Komisijos narių. Esant vienodam balsų skaičiui, nutarimas nepriimamas, komisijos nariai privalo pakartotinai analizuoti ir aptarti atestuojamojo psichologo (toliau vadinama pretendentu) klausimą šiame ar kitame komisijos posėdyje (ne vėliau kaip po vieno mėnesio).

13. Centro vadovas skiria Komisijos koordinatorių. Komisijos koordinatorius registruoja psichologų pateiktus dokumentus, rašo posėdžių protokolus, išrašo atestacijos pažymėjimus, tvarko kitus Komisijos dokumentus.

14. Komisija:

14.1. teikia informaciją psichologams apie atestacijos tvarką, Komisijos posėdžių grafiką ir Komisijos nutarimus;

14.2. tvirtina Komisijos posėdžių grafiką kalendoriniams metams;

14.3. nagrinėja Komisijai pretendento pateiktą atestacijos medžiagą (punktai 16.1-16.7). Komisijos nariai rengia nustatytos formos recenzijas (3 priedas. Recenzija apie psichologo veiklą), apie pretendentų veiklą (1 priedas. Psichologo veiklos vertinimo sritys, kriterijai, požymiai) pagal jos sritis, kriterijus bei požymius (2 priedas. Psichologo veiklos kriterijų vertinimo ir įsivertinimo lentelė);

14.4. priima nutarimus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo pretendentams ir išduoda atestacijos pažymėjimus;

14.5. priima nutarimus dėl psichologo veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai;

14.6. tvirtina psichologų praktinio darbo vertintojų sąrašą (praktinio darbo vertintojais gali būti švietimo įstaigose dirbantys psichologai, turintys ne žemesnę kaip trečią kvalifikacinę kategoriją, psichologijos mokslo atstovai);

14.7. skiria psichologų praktinio darbo vertintojus pagal Komisijos patvirtintą psichologų praktinio darbo vertintojų sąrašą;

14.8. teikia siūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl Nuostatų pakeitimo.

IV. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS KOMISIJAI

15. Pretendentas teikia Komisijai prašymą atestuotis atitinkamai kvalifikacinei kategorijai.

16. Pretendentas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki Komisijos posėdžio Komisijos koordinatoriui pateikia:

16.1. švietimo įstaigos, kurioje dirba psichologas, vadovo rekomendaciją;

16.2. švietimo įstaigos, kurioje dirba psichologas, pedagogų perspektyvinės atestavimosi programos kalendorinių metų kopiją;

16.3. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (patvirtinančius, kad ne mažiau kaip 30 valandų per metus tobulino kvalifikaciją šalies ar užsienio kvalifikacijos tobulinimo institucijose bei aukštosiose mokyklose);

16.4. dvejų paskutinių metų darbo aprašą, susidedantį iš dviejų dalių: kiekybinės darbo analizės (klientų skaičiaus, konsultacijų pobūdžio ir skaičiaus) ir dviejų atvejų aprašymo (vaiko psichologinio įvertinimo, konsultavimo pristatymas);

16.5. praktinio darbo įsivertinimo ir įvertinimo lentelę (2 priedas);

16.6. išleistas metodines priemones;

16.7. kitą pretendento kompetenciją, praktinę veiklą ir pasiekimus įrodančią medžiagą.

V. KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMAS

17. Psichologas atestuojasi:

17.1. jeigu pretenduoja įgyti kvalifikacinę kategoriją;

17.2. jeigu švietimo įstaigos vadovas, švietimo įstaigos steigėjas ar/ir švietimo priežiūrą vykdančios institucijos vadovas nustato, kad psichologo veikla neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.

18. Atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gali drausminės nuobaudos neturintis psichologas.

19. Aukštesnei kvalifikacinei kategorijai psichologas gali atestuotis ne anksčiau kaip po 2 metų nuo paskutinės atestacijos.

20. Pretendento veikla turi atitikti siekiamos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus.

21. Pretendento praktinė veikla vertinama pagal Nuostatų 1 priede nurodytus kriterijus, ją atlieka paskirtasis praktinio darbo vertintojas.

22. Kiekvienas Komisijos narys iki posėdžio nuodugniai išanalizuoja 1–2 pretendentų pateiktą atestacijos medžiagą ir dokumentus.

23. Komisija svarsto kvalifikacinės kategorijos suteikimo klausimą tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja pats pretendentas.

24. Švietimo įstaigos vadovas, gavęs Komisijos nutarimą dėl atitinkamos kvalifikacinės kategorijos suteikimo, rašo įsakymą ir nustato psichologo darbo užmokesčio koeficientą nuo Komisijos nutarimo priėmimo datos, jei psichologas per 14 kalendorinių dienų nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos nepateikė apeliacijos.

25. Komisijai nustačius, kad psichologo pateikti atestacijos dokumentai neteisingi ar suklastoti, Komisijos nutarimu jam gali būti panaikinta suteikta kvalifikacinė kategorija, psichologui gali būti taikoma atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.

VI. PSICHOLOGO VEIKLOS ATITIKTIES TURIMAI KVALIFIKACINEI KATEGORIJAI NUSTATYMAS

26. Psichologo įgyta kvalifikacinė kategorija, išskyrus ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją, galioja 5 metus.

27. Pasibaigus kvalifikacinės kategorijos galiojimo terminui, jeigu nesiekia aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, turi būti nustatyta psichologo veiklos atitiktis turimai kvalifikacinei kategorijai.

28. Prieš du mėnesius iki kvalifikacinės kategorijos galiojimo termino pabaigos psichologas teikia prašymą Komisijai nustatyti jo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai ir pateikia Nuostatų 16.1, 16.2 ir 16.3 punktuose nurodytus dokumentus bei kitą psichologo veiklą iliustruojančią medžiagą (savo nuožiūra).

29. Psichologui nepateikus prašymo nustatyti jo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai, jo turėta kvalifikacinė kategorija nustoja galioti po 3 mėnesių nuo kvalifikacinės kategorijos galiojimo termino pabaigos dienos. Jam galioja ketvirtoji kvalifikacinė kategorija. Norėdamas vėl įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, psichologas turi pakartotinai atestuotis bendra šių Nuostatų nustatyta tvarka.

30. Švietimo įstaigos vadovas, įstaigos steigėjas ar/ir švietimo priežiūrą vykdančios institucijos turi teisę teikti argumentuotą prašymą Komisijai nustatyti psichologo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai nepasibaigus kvalifikacinės kategorijos galiojimo terminui, jeigu abejojama dėl psichologo kompetencijos. Komisija turi apsvarstyti prašymą, išanalizuoti psichologo veiklą ir priimti nutarimą per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

31. Psichologui nutraukus darbą švietimo įstaigoje jo įgyta kvalifikacinė kategorija išlieka galioti trejus metus. Grįžęs dirbti į švietimo įstaigą po trejų ir daugiau metų, jis laikomas turinčiu ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją. Siekdamas įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, jis turi atestuotis bendra šių Nuostatų nustatyta tvarka (jam įskaitoma darbo švietimo įstaigoje patirtis).

VII. ATESTACIJOS DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SAUGOJIMAS. ATESTACIJOS PAŽYMĖJIMŲ APSKAITA IR IŠDAVIMAS

32. Komisijos dokumentai įforminami ir saugomi teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, nustatyta tvarka.

33. Centras atsako už atestacijos pažymėjimų, kaip specialiosios atsiskaitomybės blankų, išdavimą ir apskaitą.

34. Atestacijos pažymėjimų blankus Centrui išduoda Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

VIII. APELIACIJŲ TEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS

35. Psichologų apeliacijas dėl atestacijos nagrinėja švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos apeliacinė komisija (toliau vadinama – apeliacinė komisija), veikianti prie Mokytojų kompetencijos centro.

36. Psichologas ar švietimo įstaigos vadovas, kurio netenkina Komisijos nutarimas, turi teisę per 14 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti apeliaciją apeliacinei komisijai. Komisijos pirmininkas atsakingas už tai, kad psichologui ar švietimo įstaigos vadovui laiku būtų pateiktos visų apeliacijai reikalingų atestacijos dokumentų kopijos.

37. Apeliacinė komisija apeliaciją turi išnagrinėti per 2 mėnesius (neįskaitant liepos ir rugpjūčio mėnesių) nuo jos gavimo dienos ir nutarimą pateikti apeliacijos teikėjui.

38. Apeliacinė komisija gali sudaryti specialistų grupes apeliacijoms nagrinėti ir/ar psichologo praktinei veiklai vertinti.

39. Apeliacinei komisijai nustačius, kad psichologo veikla buvo įvertinta neobjektyviai, atestacijos komisija turi pakartotinai svarstyti psichologo pretenduojamos kvalifikacinės kategorijos suteikimo klausimą. Tokiu atveju, kai Komisijos pakartotiniu svarstymu psichologui suteikiama pretenduota kvalifikacinė kategorija, darbo užmokesčio koeficientas pagal jam suteiktą kvalifikacinę kategoriją nustatomas nuo pirminio atestacijos komisijos posėdžio (kurio nutarimą psichologas apskundė) dienos.

IX. ATESTACIJOS FINANSAVIMAS

40. Psichologo atestacijos išlaidas apmoka švietimo įstaiga, kurioje psichologas dirba, teisės aktų nustatyta tvarka.

41. Komisijos nariams ir praktinio darbo vertintojams bei apeliacinės komisijos nariams už darbą mokama iš bendrųjų asignavimų, skirtų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42. Įsigaliojus šiems Nuostatams, psichologų įgytos kvalifikacinės kategorijos prilyginamos: psichologo kvalifikacinė kategorija – ketvirtajai kvalifikacinei kategorijai, vyresniojo psichologo – trečiajai kvalifikacinei kategorijai, psichologo metodininko – antrajai kvalifikacinei kategorijai, psichologo eksperto – pirmajai kvalifikacinei kategorijai.

43. Švietimo įstaigų psichologai, kuriems yra suėję 5 ir daugiau metų nuo paskutinės atestacijos, norintys nustatyti savo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai ar įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turi tai padaryti per dvejus metus nuo Nuostatų įsigaliojimo dienos. Psichologui nepareiškus noro nustatyti jo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai, ji nustoja galioti po dvejų metų nuo Nuostatų įsigaliojimo dienos ir psichologas laikomas turinčiu ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją.

______________

Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatų

1 priedas

PSICHOLOGO VEIKLOS VERTINIMO SRITYS, KRITERIJAI, POŽYMIAI

Veiklos sritys	Kriterijai	Požymiai	Papildomi požymiai
1. Psichologinės pagalbos tikslingumas, veiksmingumas. Įvertina ir padeda spręsti vaiko asmenybės, ugdymo(si) ir kitas psichologines problemas.	1.1. Geba įvertinti vaiko raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko brandumą mokyklai	Moka atlikti psichologinį vaiko įvertinimą, naudodamas psichologinio įvertinimo metodikas. Sugeba apibendrinti vaiko psichologinio tyrimo medžiagą. Sugeba rašyti tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Geba savarankiškai pasirinkti psichologinio įvertinimo metodikas pagal kliento problemos pobūdį. Geba atlikti sudėtingų atvejų psichologinį įvertinimą ir teikti rekomendacijas. Geba ekspertuoti vaikų negalių, sutrikimų, problemų įvertinimą, mokyti psichologus.	1. Dalyvauja rengiant psichologinio vaiko vertinimo metodikas, jas standartizuojant ir adaptuojant. 2. Psichologas gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius psichologinės pagalbos teikimą, todėl yra kviečiamas dalyvauti įvairiose dalykinėse komisijose, darbo grupėse. 3. Dalyvauja konkursinius švietimo būklės tyrimus vykdančių grupių darbe. 4. Kita.
	1.2. Geba kvalifikuotai, profesionaliai konsultuoti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius vaikus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus	Geba konsultuoti mokinius jiems renkantis mokymosi profilį, profesiją. Surenka informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių psichologinėms problemoms spręsti. Konsultuoja vaikus, turinčius įvairaus sudėtingumo emocinių, elgesio, asmenybės problemų. Moka aprašyti konsultavimo eigą ir pateikti atvejų analizę. Moka tinkama forma pateikti informaciją vaikams, tėvams, mokytojams. Geba savarankiškai vykdyti krizių intervenciją. Geba vesti socialinių įgūdžių ugdymo grupes. Geba vadovauti konsultavimui, moko psichologus konsultavimo strategijų ir metodų
	1.3. Geba vykdyti prevencinę veiklą	Vykdo prevenciją ir intervenciją, dirba su rizikos grupės vaikais. Inicijuoja, rengia ir įgyvendina prevencijos programas, padedančias veiksmingiau ugdyti problemų turinčius mokinius (vaikus), išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų ar jas spręsti. Dėl prevencinių programų sudarymo ir vykdymo konsultuoja kitus specialistus.
	1.4. Geba vykdyti psichologinį švietimą	Skaito paskaitas, veda psichologijos pamokas. Teikia informaciją tėvams įvairiais vaikų psichologijos klausimais. Rašo straipsnius aktualiais psichologijos klausimais. Organizuoja ir veda seminarus ugdymo specialistams. Skaito pranešimus miesto, apskrities, šalies mokslinėse, praktinėse konferencijose.
	1.5. Geba teikti metodinę pagalbą	Rengia metodines rekomendacijas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos, psichologinių problemų prevencijos ir pagalbos teikimo klausimais. Rengia pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, siekdamas gilinti pedagogų psichologines žinias, ir jas įgyvendina. Yra parengęs metodinių priemonių, išleidęs leidinius. Vadovauja studentų praktikai. Teikia metodinę pagalbą mažesnę patirtį turintiems psichologams. Kuruoja švietimo įstaigose dirbančius psichologų asistentus.
	1.6. Geba vykdyti psichologinius tyrimus	Žino ir moka naudotis psichologinio tyrimo ir matavimo metodais. Geba inicijuoti ir planuoti tyrimus, atsižvelgdamas į mokyklos (klasės, grupės, individo) poreikius. Geba kelti ir atskleisti hipotezes, tyrimo uždavinius bei tikslus. Geba atlikti tyrimą, analizuoti, interpretuoti ir įvertinti tyrimų duomenis. Geba atlikti tyrimus, panaudodamas įvairius duomenų rinkimo ir analizavimo metodus. Geba kritiškai samprotauti interpretuodamas tyrimų rezultatus. Moka interpretuoti tyrimų rezultatus, remdamasis naujausiomis psichologijos teorijomis, paradigmomis. Moka pristatyti tyrimų rezultatus, rezultatų pagrindu pateikti rekomendacijas. Domisi naujausia profesine informacija, psichologiniais tyrimais ir diegia juos savo profesinėje veikloje.
2. Bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla bendruomenėje. Užmezga ir palaiko veiksmingus ryšius su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, vietos bendruomenės nariais. Supranta bendradarbiavimo su kolegomis ir kitais partneriais svarbą, teikiant psichologinę pagalbą. Geba savo žinias ir idėjas derinti su kitų žiniomis ir idėjomis.	2.1. Geba bendrauti ir bendradarbiauti	Planuoja, organizuoja, vykdo bendrą veiklą su kitais įstaigos specialistais. Dalyvauja kitų įstaigos specialistų organizuojamoje veikloje.	1. Užmezga ir palaiko konstruktyvius santykius su socialiniais partneriais. 2. Aktyviai dalyvauja įstaigos, vietos bendruomenės, vaikų ir mokinių organizacijų veikloje. 3. Dalyvauja vertinant ir nustatant kitų psichologų, pretenduojančių įgyti I, II ar III kvalifikacines kategorijas, profesinę kompetenciją. 4. Vadovauja psichologų asociacijai. 5. Vadovauja metodinei grupei. 6. Kita.
	2.2. Geba pateikti informaciją	Teikia informaciją apie vaikus, turinčius psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų, suinteresuotiems asmenims ar institucijoms, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais psichologinės pagalbos teikimą ir psichologo veiklą bei psichologo etiką. Informuoja sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos ir kitas institucijas apie vaiko psichologines problemas.
	2.3. Geba dirbti komandoje ar/ir vadovauti jai	Dalyvauja įstaigos vadovo ar mokyklos steigėjo patvirtintose darbo grupėse ir kvalifikuotai atlieka jam pavestas užduotis. Dalyvauja metodinės grupės veikloje, dirba specialiojo ugdymo bei kitose komisijose.
3. Asmeninis profesinis tobulėjimas	3.1. Geba vertinti savo veiklą/kompetenciją ir asmeninius pasiekimus	Objektyviai įsivertina savo veiklos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Atsižvelgdamas į įvertinimo ir įsivertinimo rezultatus, planuoja profesinį tobulėjimą. Geba kelti profesinius tikslus, išskirti prioritetines veiklos sritis, planuoti ir organizuoti savo veiklą. Geba derinti profesinio tobulėjimo planus su įstaigos, kurioje dirba, aktualijomis ir poreikiais.	1. Rengia ir skaito pranešimus užsienio kalba. 2. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose (skaito pranešimus, paskaitas, veda seminarus, vadovauja grupių darbui). 3. Kita veikla susijusi su jo funkcijomis, nustatytomis pareigybės aprašyme.
	3.2. Geba naudotis teisine baze	Išmano teisės aktus, reglamentuojančius psichologo veiklą ir psichologinės pagalbos teikimą. Išmano švietimo politikos, šiuolaikinės ugdymo filosofijos, bendrųjų programų ir pasiekimų standartų pagrindinius reikalavimus. Išmano ir savo veikloje taiko teisines bei vaikų teisių apsaugos nuostatas.
	3.3. Geba naudotis įvairiais informaciniais ir komunikaciniais šaltiniais	Geba naudotis informacijos paieškos sistemomis, atlikti įvairių rūšių informacijos paiešką, žino ir naudoja tam tikras duomenų bazes. Geba bendrauti lietuvių bei užsienio kalbomis, naudoti įvairias komunikavimo priemones ir formas, siekdamas prasmingų tikslų ir konstruktyvaus dialogo. Geba naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis, turi kompiuterinio raštingumo įgūdžių, žino profesinei veiklai skirtas informacines technologijas ir geba jomis naudotis.
	3.4. Geba tikslingai mokytis	Aktyviai domisi profesijos naujovėmis, nuolat tobulina kvalifikaciją. Tobulina kvalifikaciją podiplominių studijų mokymo programose. Mokosi nuotoliniu būdu.

______________

Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatų

2 priedas

PSICHOLOGO VEIKLOS KRITERIJŲ VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO LENTELĖ

Psichologas____________________ Praktinio darbo vertintojas_____________________

(vardas ir pavardė) (vardas ir pavardė, turima

kvalifikacinė kategorija)

Turima kvalifikacinė kategorija________________________________________

Pretenduojama įgyti kvalifikacinė kategorija_____________________________

Eil. Nr.	Kriterijai	Psichologo įvertinimas (balais)				Praktinio darbo vertintojo įvertinimas (balais)
1.1	Geba įvertinti vaiko raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko brandumą mokyklai	4	3	2	1	4	3	2	1
1.2	Geba kvalifikuotai, profesionaliai konsultuoti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius vaikus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus	4	3	2	1	4	3	2	1
1.3	Geba vykdyti prevencinę veiklą	4	3	2	1	4	3	2	1
1.4	Geba vykdyti psichologinį švietimą	4	3	2	1	4	3	2	1
1.5	Geba teikti metodinę pagalbą	4	3	2	1	4	3	2	1
1.6	Geba vykdyti psichologinius tyrimus	4	3	2	1	4	3	2	1
2.1	Geba bendrauti ir bendradarbiauti	4	3	2	1	4	3	2	1
2.2	Geba pateikti informaciją	4	3	2	1	4	3	2	1
2.3	Geba dirbti komandoje ar/ir vadovauti jai	4	3	2	1	4	3	2	1
3.1	Geba vertinti savo veiklą/ kompetenciją ir asmeninius pasiekimus	4	3	2	1	4	3	2	1
3.2	Geba naudotis teisine baze	4	3	2	1	4	3	2	1
3.3	Geba naudotis įvairiais informaciniais ir komunikaciniais šaltiniais	4	3	2	1	4	3	2	1
3.4	Geba tikslingai mokytis	4	3	2	1	4	3	2	1

Vertinimas balais:

4 – puiki aukštos kvalifikacijos išplėtota veikla

3 – gerai vykdoma kvalifikuota veikla

2 – pakankamai vykdoma veikla

1 – silpnai vykdoma veikla

PSICHOLOGUI, PRETENDUOJANČIAM ĮGYTI ATITINKAMĄ KVALIFIKACINĘ KATEGORIJĄ, PRIVALU SURINKTI LENTELĖJE NURODYTĄ MINIMALŲ BALŲ SKAIČIŲ:

Kvalifikacinė kategorija Veiklos sritis	Psichologas IV		Psichologas III		Psichologas II		Psichologas I
Kvalifikacinė kategorija Veiklos sritis	balai už pagrindinius požymius	balai už papildomus požymius	balai už pagrindinius požymius	balai už papildomus požymius	balai už pagrindinius požymius	balai už papildomus požymius	balai už pagrindinius požymius	balai už papildomus požymius
I sritis	–	–	11	1	16	2	22	4
II sritis	–	–	6	2	8	4	11	6
III sritis	–	–	7	1	12	2	15	3
Iš viso	–	–	24	4	36	8	48	13
Iš viso balų			28		44		61

Psichologas už kiekvieną papildomą požymį gali gauti 1–2 balus. Jie nėra visi privalomai vykdomi, psichologas juos savo nuožiūra pristato vertintojams.

Vertintojas ___________________________________________

(parašas) (vardas ir pavardė)

Psichologas _______________ ______________________

(parašas) (vardas ir pavardė)

Data ______________

______________

Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui,

atestacijos nuostatų

3 priedas

RECENZIJA APIE PSICHOLOGO VEIKLĄ

1. ________________________________________________________________________

(psichologo vardas ir pavardė)

2. ________________________________________________________________________

(darbovietė)

3. ________________________________________________________________________

(turima kvalifikacinė kategorija)

4. ________________________________________________________________________

(recenzuotojo vardas ir pavardė)

4.1. ______________________________________________________________________

(stipriosios veiklos sritys)

__________________________________________________________________________

4.2._______________________________________________________________________

(tobulintinos veiklos sritys)

__________________________________________________________________________

5.________________________________________________________________________

(išvados ir siūlymai dėl rekomendacijos kvalifikacinei kategorijai įgyti)

__________________________________________________________________________

Recenzentas_________________ _______________________

(parašas) (vardas ir pavardė)

Data________________

______________