Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 5 IR 311 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XP-2944
2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 862
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 2332 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 ir 311 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-2944 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką, o ministerijai vadovauja ministras. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. lapkričio 23 d. nutarime (Žin., 1999, Nr. 101-2916) konstatavo, jog ministro kompetencija vadovauti ministerijai reiškia, kad jis turi teisę priimti sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, o įgaliojimai vadovauti ministerijai suponuoja asmeninę ministro atsakomybę už visą ministerijos veiklą. Taigi ministro, kaip ministerijos vadovo, veikla neatsiejama nuo jo vadovaujamos ministerijos veiklos, o informacijos apie ministro veiklą pobūdį ir turinį lemia teisės aktuose nustatyta tiek ministro, tiek ir ministerijos kompetencija. Informacija apie ministro veiklą negali būti kategoriškai ir neginčijamai atribota nuo informacijos apie ministerijos veiklą ir atvirkščiai.
Informuoti visuomenę apie savo veiklą yra viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytų ministro funkcijų. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas), todėl ir teisės aktuose nustatytos šios įstaigos vadovo – ministro – funkcijos, įskaitant funkciją informuoti visuomenę apie savo veiklą, turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto.
Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas nepakankamai nuoseklus, nes įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau vadinama – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalyje siūlant nustatyti reikalavimą, kad ministrui įgyvendinant funkciją informuoti visuomenę apie savo veiklą nebūtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, paliekama nuostata, kad ministrai informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, tačiau informacijai ministerijos interneto tinklalapyje skelbti taip pat naudojamos valstybės biudžeto lėšos.
2. Keičiamo įstatymo 311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministerijos valstybės sekretorius yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus ministrui, todėl įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 311 straipsnio 2 dalį papildant nauju 8 punktu (ministerijos valstybės sekretoriui pavedant informuoti visuomenę apie ministerijos veiklą) iš esmės nebūtų išspręsta įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta problema. Informaciją visuomenei teiktų ministrui pavaldus valstybės tarnautojas, taigi prieš pateikiama visuomenei ši informacija pirmiausia turėtų būti suderinta su pačiu ministru.
Pritarus įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomam keičiamo įstatymo 311 straipsnio 2 dalies papildymui ir nustačius reikalavimą, kad valstybės biudžeto lėšomis skelbiamoje informacijoje apie ministerijos veiklą negali būti informacijos apie ministro ar kito politiko veiklą ar veiksmus, informaciją apie ministerijos veiklą visuomenei tektų teikti selektyviai ir nebūtų sudarytos sąlygos visuomenei gauti išsamią informaciją apie ministerijai pavestoje srityje įgyvendinamą valstybės politiką ir priimtus visuomenei aktualius sprendimus. Toks teisinis reguliavimas neatitiktų ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms informuoti visuomenę apie savo veiklą.