Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KAINŲ ĮSTATYMO 8, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 81 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2460(2)
2011 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 975
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1182 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 8, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-2460(2) (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1.1. Šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos kainų įstatymo (Žin., 1990, Nr. 22-542) pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.
Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos kainų įstatyme numatyti kainų sistemos ir reguliavimo principai šiuo metu iš esmės praradę pirminę prasmę ir tikslą. Lietuvos Respublikos kainų įstatymas priimtas tuo metu (1990 metais), kai dar nebuvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir toks įstatyminis reglamentavimas buvo būtinas. Priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyti pagrindiniai Lietuvos Respublikos ūkio organizavimo principai. Taigi Lietuvos Respublikos kainų įstatyme nustatyti bendrieji kainų reguliavimo principai iš esmės nebeaktualūs, nes įstatymo leidėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktą teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, nustatyti tam tikrų ūkinės veiklos sričių kainas ar jų nustatymo principus. Tai ir buvo daroma – priimami ar pildomi specialieji įstatymai, reglamentuojantys kainų nustatymą tam tikrose ūkinės veiklos srityse. Kita vertus, Lietuvos Respublikos kainų įstatymo nuostatos, suteikiančios įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti atitinkamų prekių ir paslaugų kainą, aukščiausią ar žemiausią jų ribą, galbūt neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Vadovaujantis šio teismo išaiškinimais, kainų reguliavimas, kuris daro esminį poveikį ūkinei veiklai, turėtų būti nustatytas įstatymų lygmeniu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus ir kainų reguliavimo tvarką. Be to, daug Lietuvos Respublikos kainų įstatymo nuostatų apskritai nebetaikoma. Įstatymo leidėjui nusprendus šį įstatymą pripažinti netekusiu galios, esminės šio įstatymo nuostatos būtų perkeltos į specialiuosius įstatymus. Taigi Lietuvos Respublikos kainų įstatymo panaikinimas atitiktų tiek nuo įstatymo priėmimo pakitusias socialines ir ekonomines sąlygas, tiek kitą atitinkamų santykių teisinį reglamentavimą.
Taigi Lietuvos Respublikos kainų įstatymą pildyti netikslinga.
1.2. Įstatymo projekto siūlymas reguliuoti prekybos antkainių dydį – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų ūkinės veiklos laisvės ir rinkos kainų principų išimtis, todėl toks reguliavimas turi būti aiškiai ir objektyviai pagrįstas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateiktas objektyviais argumentais pagrįstas tokio reguliavimo poveikio vertinimas; neaišku, kuo vadovaujantis pasirinkti būtent tokie maksimalūs antkainių dydžiai; nepateiktas ekonomine analize pagrįstas vertinimas, ar nustačius tokius maksimalius antkainių dydžius ūkio subjektai galės padengti su maisto produktų pardavimu susijusias sąnaudas; ar tai nekliudys patekti į rinką naujiems ūkio subjektams; kokią įtaką maisto produktų kainų reguliavimas gali turėti kitų produktų brangimui; neaiškiai apibrėžta prekybinio antkainio sąvoka; nepaaiškinta, kodėl turėtų būti daroma išimtis alkoholiniams gėrimams. Nenumatytas ir priežiūros mechanizmas – kadangi prekybos antkainio skaičiavimas įstatymo projekte siejamas su gamintojo nustatytomis kainomis, kurios paprastai ne viešai prieinama informacija, įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimą kontroliuoti ir prižiūrėti būtų sunku, be to, tam prireiktų papildomų lėšų.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos dėl šio įstatymo projekto pateiktoms pastaboms.