LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ČEKIJOS RESPUBLIKOS

SUTARTIS

DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS

Lietuvos Respublika ir Čekijos Respublika (toliau vadinamos Susitariančiosiomis valstybėmis), siekdamos reglamentuoti santykius socialinės apsaugos srityje,

susitarė:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

(1) Šioje Sutartyje terminai:

1. „teisės aktai“ reiškia įstatymus, nutarimus ir kitus bendruosius galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius šios Sutarties 2 straipsnyje nurodytas socialinės apsaugos sritis;

2. „kompetentinga valdymo institucija“ reiškia ministeriją arba kitą atitinkamą instituciją, kurios kompetencijai priklauso šia Sutartimi reglamentuojamos socialinės apsaugos sritys;

3. „įstaiga“ reiškia įstaigą, kuri tiesiogiai yra atsakinga už 2 straipsnyje nurodytų teisės aktų įgyvendinimą;

4. „kompetentinga įstaiga“ reiškia įstaigą, kuri iš savo lėšų skiria ir moka išmokas;

5. „nuolatinė gyvenamoji vieta“ reiškia įprastinę gyvenamąją vietą;

6. „asmuo“ reiškia bet kurį fizinį asmenį neatsižvelgiant į jo pilietybę, įskaitant pabėgėlius pagal 1951 m. liepos 28 d. konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas ir asmenis be pilietybes pagal 1954 m. rugsėjo 28 d. konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas, kuris pretenduoja, turi teisę arba būdamas Susitariančiosios valstybės teritorijoje gali įgyti teisę į išmoką pagal šią Sutartį;

7. „darbuotojas“ reiškia pagal darbo sutartį dirbantį asmenį, savarankiškai dirbantį asmenį arba pagal Susitariančiosios valstybės teisės aktus jam prilygintą asmenį;

8. „šeimos narys“ reiškia pagal Susitariančiosios valstybės teisės aktus tokiu pripažintą asmenį, kuriam skiriama ir mokama išmoka iš tos valstybės lėšų;

9. „draudimo laikotarpiai“ reiškia draudimo įmokų mokėjimo laikotarpius, darbo laikotarpius, savarankiško darbo ar kitos veiklos laikotarpius, taip pat kitus pagal Susitariančiosios valstybės teisės aktus įgytus jiems prilyginamus laikotarpius, kurie pagal tuos teisės aktus turi lemiamą reikšmę teisei į išmokas įgyti, išsaugoti bei atgauti ir nustatant jų dydį;

10. „piniginė išmoka“ ir „pensija“ reiškia išmokas ir pensijas, įskaitant visas jų dalis ir visus padidinimus, priedus, išlyginamąsias sumas ir priemokas, taip pat vienkartines išmokas ir atsiskaitymus;

11. „šeimos pašalpos“ reiškia periodiškai mokamas pinigines išmokas, kurios paprastai priklauso nuo vaikų skaičiaus, jų amžiaus arba šeimų, kurios turi vaikų, pajamų;

12. „laidojimo pašalpa“ reiškia vienkartinę piniginę išmoką mirties atveju;

13. „bedarbio išmoka“ reiškia kaip materialinė parama mokamas pinigines išmokas asmenims, kurie pagal kiekvienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus yra pripažinti bedarbiais arba pretendentais gauti darbą.

(2) Kiti šios Sutarties terminai turi tokią pat reikšmę, kokia yra kiekvienos Susitariančiosios valstybės teisės aktuose.

2 straipsnis

(1) Ši Sutartis taikoma teisės aktams, kurie reglamentuoja:

1) ligos ir motinystės išmokas;

2) invalidumo išmokas;

3) senatvės išmokas;

4) našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) išmokas;

5) išmokas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos;

6) laidojimo pašalpas;

7) bedarbio išmokas;

8) pašalpas šeimoms.

(2) Pagal 1 dalį teisės aktai yra:

1. Čekijos Respublikoje teisės aktai dėl:

1.1 ligos draudimo;

1.2 pensinio draudimo, įskaitant pensijų priedus dėl bejėgiškumo;

1.3 valstybinės socialinės paramos;

1.4 darbo santykių, kiek tai susiję su atsakomybe už žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos;

1.5. užimtumo, kiek tai susiję su bedarbio išmokų mokėjimo reglamentavimu.

2. Lietuvos Respublikoje teisės aktai dėl:

2.1. ligos ir motinystės išmokų;

2.2. valstybinių socialinio draudimo pensijų;

2.3. išmokų ir kompensacijų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos atvejais;

2.4. bedarbių rėmimo, kiek tai susiję su bedarbio išmokų mokėjimo reglamentavimu;

2.5. pašalpų šeimoms.

(3) Ši Sutartis taip pat bus taikoma teisės aktams, kurie pakeis arba pataisys tuos, kurie yra nurodyti ankstesniame punkte. Tačiau Sutartis nebus taikoma teisės aktams, kuriais įdiegiama nauja socialinės apsaugos sritis, jeigu tai nesuderins kompetentingos valdymo institucijos. Ši Sutartis taip pat netaikoma karo aukų ir jo padarinių galiojančioms sistemoms.

3 straipsnis

Ši Sutartis taikoma:

a) asmenims, kuriems taikomi arba buvo taikomi vienos arba abiejų Susitariančiųjų valstybių teisės aktai;

b) kitiems asmenims, kurie savo teises įgyja iš a) pastraipoje nurodytųjų asmenų.

4 straipsnis

Jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, Susitariančiųjų valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai, taikant kiekvienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus, bus prilyginti savo valstybės piliečiams.

5 straipsnis

(1) Jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, išmokas, į kurias yra įgyta teisė, išskyrus 2 straipsnio 1 dalies 6-8 punktuose nurodytas išmokas, negalima neskirti, sumažinti, pakeisti, sustabdyti arba nutraukti jų mokėjimą dėl tos priežasties, kad turintis į jas teisę asmuo gyvena arba dirba kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje.

(2) Jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, vienos Susitariančiosios valstybės pagal šią Sutartį mokėtinos išmokos kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje taip pat bus mokamos trečiosios valstybės teritorijoje tokiomis pat sąlygomis, kuriomis jos mokamos pirmosios Susitariančiosios valstybės piliečiams, nuolat gyvenantiems tos trečiosios valstybės teritorijoje.

II DALIS

TEISĖS AKTŲ TAIKYMAS

6 straipsnis

Jeigu šios Sutarties 7 ir 8 straipsniuose nenumatyta kitaip, dirbantiems asmenims taikomi Susitariančiosios valstybės, kurios teritorijoje jie dirba, teisės aktai.

7 straipsnis

(1) Jeigu vienos Susitariančiosios valstybės teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantį asmenį darbdavys iš šios valstybės teritorijos išsiunčia dirbti į kitos Susitariančiosios valstybės teritoriją, tai jam 24 kalendorinius mėnesius nuo tokio išsiuntimo pradžios toliau taikomi pirmosios Susitariančiosios valstybės teisės aktai, tartum tas asmuo dirbtų jos teritorijoje.

(2) Jeigu aviacijos, automobilių, geležinkelio, upių transporto įmonėje, kuri yra vienos iš Susitariančiųjų valstybių teritorijoje ir vykdo tarptautinius pervežimus abiejų Susitariančiųjų valstybių teritorijoje, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo siunčiamas dirbti į kitos valstybės teritoriją, jam toliau taikomos pirmosios Susitariančiosios valstybės teisės aktai, tartum tas asmuo dirbtų jos teritorijoje.

(3) Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo nelaikomas siunčiamu dirbti į kitos Susitariančiosios valstybės teritoriją pagal 1 ir 2 dalies nuostatas, jeigu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo nuolat gyvena kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje; tai negalioja, jeigu pagal darbo sutartį dirbančio asmens darbo sutartyje nurodyta, kad jo darbo vieta yra pirmosios Susitariančiosios valstybės teritorijoje.

(4) Valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims, kurie komandiruojami iš vienos Susitariančiosios valstybės teritorijos į kitos Susitariančiosios valstybės teritoriją, taikomi pirmosios Susitariančiosios valstybės teisės aktai.

(5) Jūrų laivų įgulų nariams, taip pat kitiems jūrų laivuose pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, išskyrus laikinai dirbančius, taikomi tos Susitariančiosios valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, teisės aktai.

8 straipsnis

Pagal darbo sutartį dirbančio asmens ir jo darbdavio bendru prašymu arba savarankiškai dirbančio asmens prašymu Susitariančiųjų valstybių kompetentingos valdymo institucijos tarpusavio susitarimu iš 6-7 straipsnių gali padaryti išimtis.

III DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SOCIALINĖS APSAUGOS SRIČIŲ IR IŠMOKŲ

PIRMASIS SKYRIUS

LIGOS IR MOTINYSTĖS IŠMOKOS

9 straipsnis

Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus teisės į ligos ir motinystės išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo tam tikrų draudimo laikotarpių, tai šios Susitariančiosios valstybės įstaiga, kai reikia, sumuoja draudimo laikotarpius, įgytus pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, kad tas draudimas yra tokios pačios rūšies ir šie draudimo laikotarpiai abiejose valstybėse nesutampa.

ANTRASIS SKYRIUS

SENATVĖS, INVALIDUMO, NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ, MAITINTOJO NETEKIMO PENSIJOS

I skirsnis – bendrosios nuostatos

10 straipsnis

Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo turimų arba įgyjamų atitinkamo draudimo laikotarpių, tai tos Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga, kai reikia, sumuoja turimus arba įgyjamus atitinkamo draudimo laikotarpius pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos teisės aktus.

11 straipsnis

Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus teisei į išmoką nustatytos sąlygos įvykdomos nesumuojant draudimo laikotarpių, įgytų pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus, tai pirmosios Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga pensiją apskaičiuoja remdamasi tik draudimo laikotarpiais, įgytais pagal jos teisės aktus.

12 straipsnis

Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus teisė į išmokas įgyjama tik sumuojant pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus įgytus draudimo laikotarpius, tai sumuojami reikalingos trukmės laikotarpiai ir:

1. Išmoka, kurios dydis priklauso nuo draudimo laikotarpių trukmės, apskaičiuojama tik tokio dydžio, kuris priklauso už draudimo laikotarpius, įgytus pagal pirmosios Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

2. Išmoka arba išmokų dalys, kurių dydis nepriklauso nuo draudimo laikotarpių trukmės, apskaičiuojamos proporcingai laikotarpių, įgytų pagal pirmosios Susitariančiosios valstybės teisės aktus ir 30 metų santykiu, tačiau ne daugiau kaip visa išmoka. Tačiau tai netaikoma išmokoms arba išmokų dalims, kurios skiriamos kaip minimalios pajamos.

3. Skiriant susijusias su ilgalaikiu sveikatos praradimu išmokas ir maitintojo netekimo išmokas, laikotarpis, kuris po invalidumo atsiradimo įskaitomas į draudimo laikotarpius, apskaičiuojamas proporcingai draudimo laikotarpių, įgytų tik pagal pirmosios Susitariančiosios valstybės teisės aktus ir dviejų trečdalių metų, praėjusių nuo tos datos, kai atitinkamam asmeniui sukako 16 metų ir iki invalidumo arba mirties datos, santykiu, tačiau ne daugiau kaip visas įskaitytinas laikotarpis.

13 straipsnis

(1) Jeigu draudimo laikotarpiai, įgyti pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus, yra mažesni nei dvylika mėnesių ir jeigu už šiuos laikotarpius nėra teisės išmokai gauti, tai tos Susitariančiosios valstybės įstaiga išmokos neskiria. Šiuos laikotarpius įskaito kitos Susitariančiosios valstybės įstaiga, tartum tie draudimo laikotarpiai būtų įgyti pagal jos teisės aktus.

(2) Jeigu pagal bet kurios Susitariančiosios valstybės teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai yra mažesni nei dvylika mėnesių ir nė vienoje iš jų nėra teisės išmokai gauti, tai visus šiuos laikotarpius įskaito tos Susitariančiosios valstybės įstaiga, pagal kurios teisės aktus sumuojant tuos laikotarpius būtų pasiektas reikalingas draudimo laikotarpis. Jeigu tokiu būdu būtų įvykdytos sąlygos, suteikiančios teisę gauti išmoką abiejose Susitariančiosiose valstybėse, tai visus laikotarpius įskaito įstaiga tos Susitariančiosios valstybės, pagal kurios teisės aktus yra įgytas didesnis laikotarpis.

(3) Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus išmokos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, tai tos Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga atsižvelgia į šeimos narius, kurie nuolat gyvena kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje.

14 straipsnis

(1) Vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktai, pagal kuriuos nustatytas išmokų sumažinimas, jų mokėjimo sustabdymas arba nutraukimas dėl to, kad jos sutampa su kitomis išmokomis arba pajamomis arba dėl to, kad gaunantis pensiją asmuo dirba pagal darbo sutartį arba dirba savarankiškai, galioja atitinkamam asmeniui ir tuo atveju, kai jis išmoką gauna pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus arba pajamas už darbą pagal darbo sutartį arba už savarankišką darbą kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje.

(2) 1 dalies nuostatos dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo arba nutraukimo negalioja analogiškoms senatvės, invalidumo, maitintojo netekimo išmokoms, išmokoms dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinio susirgimo, kurios skiriamos abiejų Susitariančiųjų valstybių kompetentingų įstaigų.

(3) Jeigu pagal abiejų Susitariančiųjų valstybių teisės aktus nustatytas išmokos sumažinimas dėl įvairių paskirtų išmokos rūšių sutapimo, tai išmoka sumažinama per pusę to sumažinimo dydžio, kuris turi būti atliekamas pagal kiekvienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

(4) Susitariančios valstybės teisės aktų nuostatos, apribojančios teisę į išmokas dėl jų sutapimo pagal šio straipsnio 1 dalį, nebus taikomos tais atvejais, jeigu šiuose aktuose yra nuostatos, reglamentuojančios asmeniui palankesnį sutampančių išmokų mokėjimą iš valstybės, su kuria nėra sudaryta atitinkama sutartis.

II skirsnis – specialiosios nuostatos

Čekijos Respublikos teisės aktų taikymas

15 straipsnis

(1) Sąlyga teisei į pilną invalidumo pensiją įgyti asmenims, kurie dėl savo ilgalaikio sveikatos sutrikimo, atsiradusio iki jiems sukako aštuoniolika metų, nebuvo draudžiami, yra nuolatinė gyvenamoji vieta Čekijos Respublikoje.

(2) Nustatant pensijų apskaičiavimo bazę į draudimo laikotarpius, įgytus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, neatsižvelgiama.

Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymas

16 straipsnis

Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuoja tik iš draudimo laikotarpių, įgytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

TREČIASIS SKYRIUS

IŠMOKOS DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINĖS LIGOS

17 straipsnis

Skiriant išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos analogiškai taikomos šios Sutarties nuostatos dėl pensijų, taip pat kiti šio skyriaus straipsniai.

18 straipsnis

Išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos skiria įstaiga tos Susitariančiosios valstybės, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi nelaimingo atsitikimo darbe metu arba jo paskutinio darbo, galėjusio sukelti profesinę ligą. Kitos Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga skiria jam tik tokias išmokas, kurias privalo skirti pagal tos Susitariančiosios valstybės teisės aktus ir šią Sutartį dėl nelaimingų atsitikimų ar ligos bendraisiais atvejais.

19 straipsnis

Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus teisė išmokai gauti dėl profesinės ligos priklauso nuo sąlygos, pagal kurią asmuo turi dirbti atitinkamą minimalų laikotarpį, per kurį galėjo susirgti profesine liga, tai tos Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga, kai reikia, atsižvelgia į laikotarpius, kai toks darbas buvo dirbamas pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

20 straipsnis

Kai asmuo, gaunantis arba gaudavęs išmokas dėl profesinės ligos iš vienos Susitariančiosios valstybės kompetentingos įstaigos, dirbo tokiomis sąlygomis, kurios pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus galėjo tapti profesinės ligos priežastimi, ir dėl pablogėjusios sveikatos prašo išmokos iš kitos Susitariančiosios valstybės kompetentingos įstaigos, taikomos šios nuostatos:

a) pirmosios Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga pagal jos teisės aktus toliau jam moka išmoką, neatsižvelgdama į pablogėjusią sveikatą;

b) kitos Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga šiam asmeniui skiria papildomą išmoką, kurios dydis yra lygus skirtumui tarp mokėtinos pablogėjus sveikatai išmokos dydžio ir išmokos dydžio, kurią reikėtų mokėti iki sveikatos pablogėjimo pagal šios Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

KETVIRTASIS SKYRIUS

LAIDOJIMO PAŠALPOS

21 straipsnis

Teisė į laidojimo pašalpą ir jos išmokėjimą nustatoma pagal kiekvienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

22 straipsnis

Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus teisės į laidojimo pašalpą įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo draudimo laikotarpių, tai tos valstybės kompetentinga įstaiga, kai reikia, sumuoja draudimo laikotarpius, įgytus pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

23 straipsnis

Jeigu teisė į laidojimo pašalpą buvo įgyta pagal abiejų Susitariančiųjų valstybių teisės aktus, tai pašalpą išmoka kompetentinga įstaiga tos Susitariančiosios valstybės, kurios teritorijoje mirusysis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.

PENKTASIS SKYRIUS

BEDARBIO IŠMOKOS

24 straipsnis

(1) Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus teisė į bedarbio išmokos įgijimą, išsaugojimą ar atgavimą priklauso nuo draudimo laikotarpių, tai tos valstybės kompetentinga įstaiga, kai reikia, sumuoja draudimo laikotarpius, įgytus pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

(2) Asmeniui bedarbio išmoką moka kompetentinga įstaiga tos Susitariančiosios valstybės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskiausiai, jeigu paskutiniųjų 12 mėnesių laikotarpiu iki tokiam asmeniui kreipiantis dėl išmokos jam ne mažiau kaip 26 savaites buvo taikomi tos Susitariančiosios valstybės teisės aktai dėl bedarbio išmokos skyrimo.

(3) Ankstesniame punkte nustatyta minimali 26 savaičių laikotarpio sąlyga netaikoma tiems darbo netekusiems asmenims, kurių darbo sutartyje nurodyta darbo trukmė buvo sutrumpinta ne dėl jų kaltės arba nuolat gyvena tos Susitariančiosios valstybės teritorijoje, kurios teisės aktais remiantis suteikiama teisė į išmokas.

25 straipsnis

(1) Jeigu asmuo įgyja teisę į bedarbio išmoką pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus, tačiau nuolat gyvena kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje, tai pirmosios Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga pagal jos teisės aktus šią išmoką jam moka tuo atveju, kai asmuo, laikantis užsieniečių buvimo taisyklių, pasilieka pirmosios Susitariančiosios valstybės teritorijoje, yra tos valstybės kompetentingos įstaigos pagal paskutinę darbovietę žinioje ir jei tas asmuo vykdo tos valstybės teisės aktais nuolatiniams gyventojams nustatytas sąlygas bedarbio išmokai gauti.

(2) Jeigu 1 dalyje nurodytas asmuo grįžta arba persikelia gyventi į kitos Susitariančiosios valstybės teritoriją ir įvykdo tos valstybės teisės aktais nustatytas sąlygas bedarbio išmokai gauti, tai šias išmokas moka antrosios Susitariančiosios valstybės įstaiga.

(3) Apskaičiuojant 2 dalyje nurodytų išmokų dydį Susitariančiosios valstybės, kurios teritorijoje tas asmuo gyvena, įstaiga atsižvelgia tik į paskiausiai toje teritorijoje gautą uždarbį, o jeigu tokio uždarbio negavo arba jis nesiekia minimalaus lygio, tai bedarbio išmoka apskaičiuojama iš šios valstybės teisės aktais nustatyto minimalaus uždarbio.

26 straipsnis

(1) Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus bedarbio išmokos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, tai tos Susitariančiosios valstybės kompetentinga įstaiga taip pat atsižvelgia į šeimos narius, nuolat gyvenančius kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje.

(2) Kol bedarbis turi teisę gauti išmoką pagal 25 straipsnio 1 dalį, jam nesuteikiama teisė gauti išmoką pagal Susitariančiosios valstybės, kurios teritorijoje jis nuolat gyvena, teisės aktus.

(3) Laikotarpis, per kurį vienos iš Susitariančiųjų valstybių įstaiga moka bedarbio išmoką, sutrumpinamas atitinkamu laikotarpiu, per kurį asmuo tokią išmoką gavo iš antrosios Susitariančiosios valstybės draudimo įstaigos per paskutiniuosius dvylika mėnesių iki jam kreipiantis dėl išmokos į pirmosios Susitariančiosios valstybės įstaigą.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

PAŠALPOS ŠEIMOMS

27 straipsnis

Teisė į pašalpas šeimoms ir jų išmokėjimą nustatoma pagal kiekvienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

28 straipsnis

Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus teisės į pašalpas šeimoms įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo draudimo laikotarpių, tai tos valstybės kompetentinga įstaiga, kai reikia, sumuoja draudimo laikotarpius, įgytus pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

29 straipsnis

Jeigu teisė į pašalpas šeimoms buvo įgyta pagal abiejų Susitariančiųjų valstybių teisės aktus, tai pašalpą moka kompetentinga įstaiga tos Susitariančiosios valstybės, kurios teritorijoje teisę į pašalpas turintis asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

IV DALIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

(1) Susitariančiųjų valstybių kompetentingos valdymo institucijos imsis priemonių ir derins veiksmus vykdydamos šią Sutartį.

(2) Kompetentingos valdymo institucijos, be kita ko:

a) įgyvendindamos šią Sutartį suderins administracinius sprendimus;

b) teiks viena kitai informaciją apie savo valstybės teisės aktų pasikeitimus;

c) paskirs susižinojimo tarnybas, kurios palengvintų tarpusavio ryšius tarp abiejų Susitariančiųjų valstybių įstaigų.

31 straipsnis

(1) Susitariančiųjų valstybių institucijos ir įstaigos vykdydamos šią Sutartį teikia vienos kitoms pagalbą taip, tarytum jos taikytų savo teisės aktus. Nurodytoji pagalba teikiama nemokamai.

(2) Įstaigos pripažįsta kitos Susitariančiosios valstybės kompetentingų institucijų išduodamus dokumentus, tačiau dėl sveikatos būklės ar invalidumo laipsnio įvertinimo sprendimą priima tik tos Susitariančiosios valstybės įstaiga, kuri yra kompetentinga skirti išmoką. Ji gali atsižvelgti į kitos Susitariančiosios valstybės įstaigų išduotas pažymas ir medicinos išvadas.

(3) Medicininiai tikrinimai, kurie numatyti pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus, asmenims, esantiems kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje, pirmosios Susitariančiosios valstybės kompetentingos įstaigos prašymu atliekami pagal atitinkamo asmens buvimo vietą; tarpusavyje neatsiskaitoma.

32 straipsnis

(1) Jeigu pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus yra numatytas atleidimas nuo žyminio mokesčio ar jo sumažinimas už atitinkamų dokumentų, kuriuos reikia pateikti pagal tuos teisės aktus, išdavimą, tai taip pat galioja atitinkamų dokumentų išdavimui, kuriuos vykdant šią Sutartį reikia pateikti pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

(2) Abiejų Susitariančiųjų valstybių kompetentingos valdymo institucijos arba įstaigos nereikalaus, kad pagal šią Sutartį pateikiami dokumentai būtų legalizuojami diplomatinėse ar konsulinėse įstaigose.

33 straipsnis

(1) Vienos Susitariančiosios valstybės įstaigos ir tarnybos negali atsisakyti priimti prašymų ir kitų dokumentų dėl to, kad jie sudaryti kitos Susitariančiosios valstybės oficialia kalba.

(2) Įgyvendindamos šią Sutartį įstaigos ir tarnybos tarpusavyje, taip pat su atitinkamais asmenims arba jų atstovais gali bendrauti tiesiogiai arba per susižinojimo tarnybas.

34 straipsnis

(1) Pareiškimai, prašymai, skundai, kurie pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktų nustatytus terminus turi būti pateikti atitinkamoms institucijoms, teismams ar įstaigoms, laikomi pateiktais laiku, jeigu tokiais pačiais terminais jie buvo pateikti kitos Susitariančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms, teismams ar įstaigoms.

(2) Asmens pateiktas prašymas gauti išmoką pagal vienos Susitariančiosios valstybės teisės aktus yra laikomas pateiktu prašymu atitinkamai išmokai gauti pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus. Tai negalioja tik tuo atveju, kai pareiškėjas prašo atidėti senatvės išmokos skyrimą pagal kitos Susitariančiosios valstybės teisės aktus.

35 straipsnis

Pagal šią Sutartį mokėjimai į kitą valstybę atliekami laisvai konvertuojama valiuta.

36 straipsnis

Ginčai ir nesutarimai, kurie gali iškilti įgyvendinant šią Sutartį ir kurių negalės išspręsti Susitariančiųjų valstybių kompetentingos valdymo institucijos, bus Susitariančiųjų valstybių derybų objektas.

V DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis

(1) Ši Sutartis nesuteikia teisių į išmokas laikotarpiu iki jos įsigaliojimo.

(2) Ši Sutartis taikoma draudiminiams atvejams, kurie įvyko iki jos įsigaliojimo, išskyrus teisę į vienkartines išmokas.

(3) Nustatant teisę į išmokas pagal šią Sutartį taip pat atsižvelgiama į draudimo laikotarpius, įgytus iki šios Sutarties įsigaliojimo.

38 straipsnis

(1) Ankstesni šios Sutarties reglamentuojamose srityse priimti sprendimai neprieštarauja šios Sutarties taikymui.

(2) Pensija, apskaičiuota iki šios Sutarties įsigaliojimo, asmens prašymu gali būti perskaičiuota.

39 straipsnis

Prašymų pateikimo terminai dėl ankstesnių draudiminių atvejų pagal 37 straipsnio 2 dalies ir 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat pagal Susitariančiųjų valstybių teisės aktus nustatyti senaties terminai pradedami skaičiuoti ne anksčiau kaip nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos.

40 straipsnis

(1) Ši Sutartis turi būti ratifikuota. Ratifikaciniais raštais bus pasikeista per kuo trumpesnį laikotarpį Vilniuje.

(2) Ši Sutartis įsigalios pirmąją dieną mėnesio, einančio po pasikeitimo ratifikaciniais raštais dienos.

(3) Šią Sutartį Susitariančiosios valstybės keičia ir papildo tarpusavio susitarimu. Pataisos įsigalios nuo tos dienos, kai Susitariančiosios valstybės pasikeis pranešimais raštu apie atliktas pagal jų teisės aktus teisines procedūras, būtinas joms įsigalioti.

41 straipsnis

(1) Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui. Kiekviena Susitariančioji valstybė šią Sutartį raštiškai gali denonsuoti. Tokiu atveju jos galiojimas pasibaigia po 6 mėnesių nuo tos dienos, kai kitai Susitariančiajai valstybei pateikiamas pranešimas apie ketinimą ją denonsuoti.

(2) Denonsavus šią Sutartį, įgytos pagal šią Sutartį asmenų teisės išlieka.

Sudaryta Prahoje 1999 m. gegužės 27 d. dviem autentiškais egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir čekų kalbomis, ir abu tekstai turi vienodą galią.

Lietuvos Respublikos vardu

Čekijos Respublikos vardu

______________