LIETUVOS RESPUBLIKOS

ANTSTOLIŲ

Į S T A T Y M A S

2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius.

2 straipsnis. Antstolis

1. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų).

2. Antstolius šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.

3. Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.

3 straipsnis. Antstolių veiklos principai

1. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

2. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

II SKYRIUS

ANTSTOLIO ĮGALIOJIMŲ ĮGIJIMAS, SUSTABDYMAS, PASIBAIGIMAS

4 straipsnis. Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais

1. Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.

2. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas;

2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais;

5) buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai.

6 straipsnis. Antstolių viešas konkursas

1. Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia Teisingumo ministerija.

2. Antstolių viešą konkursą sudaro kvalifikacinis antstolio egzaminas ir pretendentų privalumų vertinimas. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras.

3. Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarką tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Lietuvos antstolių rūmai. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro penki nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

4. Antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę Teisingumo ministerijai Antstolių viešo konkurso tvarkoje nustatytus dokumentus ir sumokėję Lietuvos antstolių rūmams nustatytą užmokestį. Šis užmokestis negali viršyti antstolių viešo konkurso organizavimo išlaidų.

7 straipsnis. Viešo konkurso rezultatų patvirtinimas

1. Antstolių viešo konkurso komisija konkurso rezultatus teikia tvirtinti teisingumo ministrui. Antstolių viešo konkurso rezultatai tvirtinami įsakymu, nurodant konkursą laimėjusį asmenį (asmenis).

2. Teisingumo ministras gali atsisakyti patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatus, jei paaiškėja, jog viešas konkursas vyko pažeidžiant šio Įstatymo, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų ar Antstolių viešo konkurso tvarkos reikalavimus.

3. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas patvirtinti viešo konkurso rezultatus gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.                      

8 straipsnis. Teisė vykdyti antstolio veiklą

1. Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, šio Įstatymo nustatyta tvarka apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka prisiekę.

2. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, Lietuvos antstolių rūmams sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus.

3. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu.

4. Antstoliu paskirtas asmuo, prisiekęs šio Įstatymo nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.

5. Lietuvos antstolių sąrašą sudaro ir tvarko Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras Lietuvos antstolių sąrašą skelbia „Valstybės žiniose“.

6. Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens skyrimo antstoliu ar atsisakymas skirti antstoliu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

7. Antstolių asmens bylos saugomos Teisingumo ministerijoje.

9 straipsnis. Antstolio priesaika

1. Asmuo, prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo antstoliu, prisiekia. Priesaiką priima teisingumo ministras.

2. Prisiekiama šiais žodžiais:

„Aš, antstolis (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas.

Tepadeda man Dievas.“

3. Prisiekti galima ir be antrojo sakinio.

4. Prisiekęs antstolis priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas antstolio asmens byloje.

5. Neprisiekęs antstolis negali vykdyti antstolio veiklos.

10 straipsnis. Antstolio veiklos apribojimas

Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.

11 straipsnis. Antstolio įgaliojimų sustabdymas

1. Antstolio įgaliojimai teisingumo ministro įsakymu gali būti sustabdomi, jei:

1) antstolis patraukiamas kaltinamuoju. Antstolio įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei baudžiamoji byla nutraukiama arba įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis, teisingumo ministro įsakymu antstolio įgaliojimai atnaujinami;

2) atlikus antstolio veiklos patikrinimą, buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant šiame Įstatyme nustatytas funkcijas ir dėl to iškelta drausmės byla. Šiuo atveju antstolio įgaliojimai gali būti sustabdyti, kol bus išnagrinėta drausmės byla;

3) antstolis nesumoka Lietuvos antstolių rūmams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos.

2. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolio įgaliojimų sustabdymo gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisingumo ministro įsakymo sustabdyti antstolio įgaliojimus apskundimas nesustabdo šio įsakymo vykdymo.

3. Antstolio įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais.

4. Antstolis, kurio įgaliojimai sustabdyti, arba šio antstolio atstovas įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu negali vykdyti antstolio veiklos.

12 straipsnis. Antstolio įgaliojimų pasibaigimas

1. Antstolio įgaliojimai pasibaigia:

1) antstoliui mirus;

2) atleidus jį iš antstolių.

2. Asmuo atleidžiamas iš antstolių:

1) netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jo prašymu;

3) kai dėl sveikatos būklės pagal medicininės komisijos išvadą negali dirbti antstoliu;

4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką;

5) paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių;

6) jei jis neatestuojamas;

7) sukakęs 65 metus ir jeigu teisingumo ministras nepratęsė antstolio įgaliojimų, atsižvelgdamas į atestavimo ir sveikatos patikrinimo rezultatus. Antstolio įgaliojimai negali būti pratęsti daugiau kaip iki 70 metų;

8) jei, paskirtas antstoliu, per du mėnesius nuo paskyrimo dienos neprisiekia;

9) jei po jo paskyrimo antstoliu paaiškėja anksčiau buvę faktai, kuriuos žinojus paskyrimo metu būtų buvę atsisakyta skirti jį antstoliu.

3. Antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, asmuo išbraukiamas iš Lietuvos antstolių sąrašo.

4. Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens atleidimo iš antstolių gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.

III SKYRIUS

ANTSTOLIO, ANTSTOLIO PADĖJĖJO DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

13 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūra

1. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.

2. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo.

3. Šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais drausmės byla antstoliui turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos.

4. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai.

5. Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, medžiaga perduodama tirti atitinkamoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

6. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Jas tvirtina teisingumo ministras.

14 straipsnis. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra

1. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) apsiriboti drausmės bylos svarstymu;

3) pasiūlyti teisingumo ministrui skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.

2. Priimant sprendimą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes bei į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas ir drausmės bylos svarstymus.

3. Nuobauda antstoliui (antstolio padėjėjui) skiriama teisingumo ministro įsakymu, Antstolių garbės teismo siūlymu. Teisingumo ministras gali paskirti švelnesnę nuobaudą, nei siūloma, arba atsisakyti skirti siūlomą nuobaudą.

4. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos.

5. Antstolis (antstolio padėjėjas) teisingumo ministro įsakymą skirti drausminę nuobaudą gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Drausminės nuobaudos

1. Antstoliui skiriamos drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) teisės teikti paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;

4) atleidimas iš antstolių.

2. Antstolio padėjėjui skiriama drausminė nuobauda – teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas.

IV SKYRIUS

KITA ANTSTOLIO ATSAKOMYBĖ

16 straipsnis. Antstolio atsakomybė

1. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kurio, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę.

2. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

17 straipsnis. Antstolių civilinės atsakomybės draudimas

1. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu.

2. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais.

3. Antstoliai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant bendrą visų antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Lietuvos antstolių rūmai. Kiekvienas antstolis Lietuvos antstolių rūmams privalo mokėti draudimo įmoką. Ji neįskaitoma į šio Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytą įmoką. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 200 000 litų vienam draudiminiam įvykiui.

4. Antstolis gali pats papildomai draustis antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas.

5. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas privalomojo draudimo maksimalią įmoką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.

7. Draudikas, turintis Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą leidimą vykdyti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Lietuvos antstolių rūmais, kai šie pateikia prašymą ir visus būtinus dokumentus sudaryti tokią sutartį. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

8. Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus šio Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį.

V SKYRIUS

ANTSTOLIO (ANTSTOLIŲ) KONTORA

18 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontora

1. Veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje. Jei kontorą kuria keletas antstolių, ji turi būti įkuriama vieno iš antstolių veiklos teritorijoje; kitų antstolių veiklos teritorijos turi būti šalia veiklos teritorijos, kurioje antstolių kontora yra kuriama.

2. Antstolio (antstolių) kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas.

3. Antstolio (antstolių) darbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus tvirtina teisingumo ministras.

4. Antstolio (antstolių) kontoroje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos priimti asmenis.

19 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontoros skyrius

Teisingumo ministro leidimu antstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje gali būti įkurtas antstolio (antstolių) kontoros skyrius.

20 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontoros adresas ir iškaba

1. Apie kontoros adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą antstolis privalo pranešti Teisingumo ministerijai ir paskelbti šalies dienraštyje bei vietos laikraštyje, taip pat pranešti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje antstolis veikia.

2. Teisingumo ministras nustato visoms antstolio (antstolių) kontoroms bendrą iškabų formą.

VI SKYRIUS

ANTSTOLIO VEIKLA

21 straipsnis. Antstolio funkcijos ir kita veikla

1. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

2. Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas:

1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;

2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;

3) teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;

4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;

5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.

3. Paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas antstolio funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms.

4. Atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Antstolis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl jų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

22 straipsnis. Antstolio teisė gauti informaciją

1. Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

2. Antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu.

23 straipsnis. Faktinių aplinkybių konstatavimas

1. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.

2. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.

3. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu.

4. Konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas iš jų išduodamas asmeniui, kurio prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, o antras saugomas antstolio (antstolių) kontoroje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas elektronine forma, išskyrus vaizdo ar garso įrašus, ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos Antstolių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka perduodamas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę.

5. Teismo pavedimu faktinės aplinkybės konstatuojamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Dokumentų perdavimas ir įteikimas

1. Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2. Antstolis fizinių ar juridinių asmenų prašymu perduoda ir įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarką įsakymu tvirtina teisingumo ministras.

3. Dokumentai asmeniui perduodami ir įteikiami asmeniškai, siunčiant registruotu laišku arba kitu Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkoje nustatytu būdu, informuojant, kad dokumentą perduoda antstolis. Perduodančio asmens prašymu antstolis asmeniškai įteikdamas perduodamus dokumentus gali, o įstatymo nustatytais atvejais privalo dokumentus priimančiam asmeniui išaiškinti teisines pasekmes, kurias gali sukelti arba sukelia šių dokumentų įteikimas ar atsisakymas juos priimti.

25 straipsnis. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles

1. Tarpininkavimu vykdant turtines prievoles siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.

2. Teikdamas tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugas, antstolis negali taikyti priemonių, pažeidžiančių ar ribojančių asmens teises.

3. Tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga negali būti teikiama, jei prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, taip pat tais atvejais, kai kreditorius nepateikia antstoliui dokumentų, patvirtinančių skolininko turtinės prievolės kreditoriui egzistavimą ir jos dydį.

4. Jei skolininkas ginčija turtinę prievolę ar jos dydį teisme, tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga negali būti teikiama, o pradėjus teikti turi būti nutraukta.

5. Antstolis privalo nedelsdamas informuoti asmenį, kurio prašymu teikiama tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga, jei paaiškėja, kad dėl skolininko ar trečiųjų asmenų veiksmų, skolininko turtinės padėties negalima grąžinti įsiskolinimo ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių.

26 straipsnis. Antstolio veiklos teritorija

1. Antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai.

2. Antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

27 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo veiklos kontrolė ir tikrinimas

1. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas.

2. Antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai.

3. Įstatymų nustatyta tvarka antstolių veiklą gali tikrinti ir kitos institucijos.

4. Antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą.

VII SKYRIUS

ANTSTOLIO PADĖJĖJAS

28 straipsnis. Antstolio padėjėjas

1. Antstolio padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.

2. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama šio straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį asmenį įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą.

3. Antstolių padėjėjų sąrašą sudaro, tvarko ir antstolių padėjėjų pažymėjimus išduoda Teisingumo ministerija. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras.

4. Atsisakymas suteikti teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas

1. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama išbraukiant antstolio padėjėją iš antstolių padėjėjų sąrašo:

1) paskyrus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą;

2) pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju.

2. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju yra pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl darbo antstolio padėjėju.

30 straipsnis. Antstolio padėjėjo teisės ir pareigos

1. Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu perduoti ir įteikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą.

2. Antstolio padėjėjas privalo laikytis darbo drausmės, Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimų, nepriekaištingai vykdyti antstolio pavedimus, elgtis taip, kad nežemintų antstolio vardo, apie pavedimo įvykdymą nedelsdamas pranešti antstoliui.

31 straipsnis. Antstolio padėjėjo atsakomybė

1. Už darbo drausmės pažeidimą ar padarytą žalą antstolio padėjėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako antstoliui, su kuriuo sudaryta darbo sutartis.

2. Atlikdamas šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatytas funkcijas, antstolio padėjėjas atsako šio Įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Antstolio padėjėjo veiklos apribojimas

Antstolio padėjėjas negali eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.

33 straipsnis. Antstolių padėjėjų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas

1. Antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai.

2. Antstolių padėjėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programą tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

VIII SKYRIUS

ANTSTOLIO ATSTOVAVIMAS IR PAVADAVIMAS

34 straipsnis. Pranešimas, kad neatliekamos antstolio funkcijos

1. Jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis.

2. Antstolis, ilgiau kaip tris darbo dienas negalintis atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis neatliko savo funkcijų tris darbo dienas ir apie tai nepranešė Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, šių institucijų reikalavimu jis turi nurodyti priežastis, dėl kurių negalėjo atlikti savo funkcijų.

35 straipsnis. Antstolio atstovavimas

1. Antstolio atstovu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras antstolio atstovu gali būti skiriamas be egzaminų. Antstolio atstovas skiriamas pagal atstovaujamo antstolio ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu antstolis ne dėl savo kaltės negali atlikti antstolio funkcijų ir pagrįstai negali pateikti prašymo skirti antstolio atstovą, teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti antstolio atstovą savo iniciatyva, kai būtina užtikrinti, kad toje teritorijoje būtų atliekamos antstolio funkcijos.

2. Asmuo gali būti skiriamas tik vieno antstolio atstovu. Antstolio atstovas gali būti skiriamas konkrečiam terminui, kuris gali būti pratęstas, nurodant atvejus, kada jis gali vykdyti antstolio atstovo veiklą. Antstolio atstovo veiklą gali vykdyti asmuo, paskirtas antstolio atstovu ir prisiekęs šio Įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo antstolio atstovu šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo davęs antstolio priesaiką, iš naujo prisiekti nereikia. Atstovaujamasis antstolis atstovavimo metu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų.

3. Atstovaujamasis antstolis su paskirtu antstolio atstovu iki jo veiklos pradžios sudaro rašytinę sutartį dėl antstolio atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą. Tais atvejais, kai antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, sutartį dėl atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

4. Antstolio atstovas atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu:

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) atstovaujamojo antstolio ar atstovo reikalavimu;

3) pasibaigus antstolio įgaliojimams šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytais pagrindais.

5. Antstolio atstovas drausmine tvarka atsako kaip antstolis. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, įskaitant darbdavio funkcijas. Antstolio atstovui taikomi šiame Įstatyme nustatyti antstolio veiklos apribojimai. Antstolio atstovas visus veiksmus atlieka atstovaujamojo antstolio vardu ir naudodamas antstolio antspaudą, nurodydamas, kad veikia kaip antstolio atstovas.

6. Antstolio atstovo padaryta žala padengiama iš antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo išmokos. Likusią žalą Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka solidariai atlygina atstovaujamasis antstolis ir antstolio atstovas.

36 straipsnis. Antstolio pavadavimas

1. Teisingumo ministro įsakymu ne ilgesniam kaip keturiolikos dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojantysis, pavaduojamojo antstolio pasiūlytas antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiuoju antstoliu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis.

2. Jei antstolio įgaliojimai yra sustabdyti ar šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka nėra paskirtas antstolio atstovas, pavaduojantysis antstolis gali būti skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantysis antstolis gali būti skiriamas ir ilgesniam kaip keturiolikos dienų laikotarpiui.

3. Pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų.

4. Pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jei pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka.

5. Pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Už žalą, padarytą pavadavimo metu, šio Įstatymo nustatyta tvarka atsako pavaduojantysis antstolis.

IX SKYRIUS

KITI ANTSTOLIŲ VEIKLOS KLAUSIMAI

37 straipsnis. Duomenų bei informacijos, gautų vykdant veiklą, apskaita ir saugojimas

1. Antstolio priimti vykdyti vykdomieji dokumentai įtraukiami į bendrą vykdomųjų dokumentų sąrašą. Duomenys apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą saugomi antstolio (antstolių) kontoroje. Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarką tvirtina teisingumo ministras.

2. Antstolis privalo užtikrinti duomenų apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, tinkamą naudojimą ir saugojimą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos: kompiuteriai, specialios programos, duomenų bazės, duomenų perdavimo tinklai, sudarantys antstolių informacinę sistemą. Jos nuostatus ir duomenų teikimo tvarką nustato teisingumo ministras.

3. Informacija apie fizinio asmens privataus gyvenimo aplinkybes bei profesines paslaptis arba juridinių asmenų komercines paslaptis, gauta ar paaiškėjusi vykdant vykdomuosius dokumentus, konstatuojant faktines aplinkybes, įteikiant ar perduodant dokumentus, negali būti atskleidžiama ar pateikiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

4. Pažymos apie vykdymo veiksmus, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, atliekant šiuos veiksmus surašyti dokumentai ar jų kopijos gali būti pateikiami tik vykdymo procese dalyvavusiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių prašymu buvo atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų įteikimo ar perdavimo veiksmai, arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

5. Šiame Įstatyme nustatyta dokumentų, duomenų ir informacijos apskaitos bei naudojimo tvarka taikoma ir antstolio atstovui, antstolio padėjėjui, kitiems antstolio darbuotojams, kuriems šie duomenys ir informacija paaiškėjo dirbant pas antstolį, taip pat asmenims, nustojusiems dirbti antstoliu, antstolio padėjėju, antstolio darbuotoju.

38 straipsnis. Antstolių kvalifikacijos kėlimas

1. Antstolis privalo nuolat kelti kvalifikaciją. Antstolių kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai, o koordinuoja Teisingumo ministerija.

2. Antstolių kvalifikacijos kėlimo nuostatus Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina teisingumo ministras.

39 straipsnis. Antstolių atestavimas ir sveikatos tikrinimas

1. Antstoliai atestuojami kas treji metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių atestavimo tvarką tvirtina teisingumo ministras.

2. Antstolių atestavimo komisija susideda iš penkių narių, iš kurių tris, tarp jų ir pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

3. Antstolis privalo kas penkerius metus tikrintis sveikatą sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Antstolio raštvedyba

1. Antstolio raštvedyba tvarkoma ir procesiniai veiksmai atliekami valstybine kalba. Išieškotojo ar skolininko prašymu ir lėšomis dokumentai gali būti parengiami valstybine ir išieškotojo ar skolininko pasirinkta užsienio kalba.

2. Antstolių procesinių dokumentų formas nustato teisingumo ministras.

41 straipsnis. Antstolio depozitinės sąskaitos, antspaudas ir parašas

1. Antstolis turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo vardu, pavarde. Antstolio antspaudo formą nustato teisingumo ministras.

2. Teisės aktų nustatyta tvarka antstolis turi atskirą depozitinę sąskaitą (sąskaitas) bei kitų sąskaitų.

3. Prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, antstolis privalo pateikti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams savo antspaudo ir parašo pavyzdį.

4. Antstolis privalo Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams pateikti pasikeitusio antspaudo ar parašo pavyzdį.

42 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas

Antstolis savo blankuose, antspaude ir iškaboje naudoja Lietuvos valstybės herbą.

43 straipsnis. Antstolio archyvas

1. Antstolis privalo tinkamai tvarkyti savo archyvą.

2. Pavyzdinę antstolių bylų nomenklatūrą ir vykdomųjų bylų, faktinių aplinkybių konstatavimo bei dokumentų perdavimo ir įteikimo, kitų dokumentų ir archyvo tvarkymo taisykles tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

3. Antstolio archyvas yra Lietuvos archyvų fondo dalis.

44 straipsnis. Reklamos draudimas

1. Antstoliui draudžiama reklamuoti savo veiklą.

2. Antstolio veiklos reklama nelaikomas duomenų apie antstolį, jo veiklą, antstolio (antstolių) kontorą nurodymas informaciniuose biuleteniuose (telefonų knygose, kataloguose, interneto tinklapiuose ir pan.), oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse.

X SKYRIUS

ANTSTOLIŲ SAVIVALDA

45 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmai

1. Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai.

2. Lietuvos Respublikos antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus. Jų buveinė yra Vilniuje.

3. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys.

4. Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo. Lietuvos antstolių rūmų veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos antstolių rūmų įstatai.

5. Lietuvos antstolių rūmų veikla finansuojama iš antstolių mokamų įmokų. Jų dydį nustato antstolių susirinkimas.

46 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų funkcijos

1. Lietuvos antstolių rūmų funkcijos yra šios:

1) koordinuoti antstolių veiklą;

2) atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

3) rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai;

4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių veiklą;

5) organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą;

6) teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą;

7) kitos šiame Įstatyme nustatytos funkcijos.

2. Lietuvos antstolių rūmai gali atlikti ir kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.

47 straipsnis. Antstolių susirinkimas

1. Antstolių susirinkimą šaukia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas. Antstolių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis antstolių susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis visų antstolių.

2. Antstolių susirinkimas:

1) renka Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;

2) renka du Antstolių garbės teismo narius;

3) išklauso Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo veiklos ataskaitą;

4) tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentą;

5) priima Lietuvos antstolių rūmų įstatus, Antstolių profesinės etikos kodeksą; teisingumo ministras juos skelbia „Valstybės žiniose“;

6) Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina įmokų Lietuvos antstolių rūmams dydį;

7) sprendžia kitus su antstolių veikla susijusius klausimus.

3. Antstolių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų antstolių. Antstolių susirinkimui pirmininkauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas arba jo pavedimu kitas Prezidiumo narys. Sprendimai antstolių susirinkime priimami paprasta dalyvaujančių antstolių balsų dauguma. Antstolių susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

48 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas

1. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas yra Lietuvos antstolių rūmų valdymo organas. Jį sudaro penki nariai, įskaitant Prezidiumo pirmininką, kuriuos iš antstolių ketveriems metams išrenka antstolių susirinkimas. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariu, įskaitant Prezidiumo pirmininką, antstolis gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas atstovauja Lietuvos antstolių rūmams.

2. Šis Įstatymas bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentas nustato Prezidiumo įgaliojimus ir darbo tvarką.

3. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, atlikdamas Lietuvos antstolių rūmams priskirtas funkcijas:

1) tikrina antstolių darbo organizavimą;

2) teikia pasiūlymus antstolių susirinkimui antstolių veiklos klausimais;

3) apdraudžia antstolių civilinę atsakomybę;

4) organizuoja kursus ir seminarus antstolių kvalifikacijai kelti;

5) gali reikalauti iš antstolių informacijos, reikalingos Lietuvos antstolių rūmų funkcijoms atlikti;

6) atlieka kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose bei Prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas.

4. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas teikia teisingumo ministrui paskelbti antstolių susirinkimo priimtus Lietuvos antstolių rūmų įstatus. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti įstatus, jeigu jie prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti įstatus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

49 straipsnis. Antstolių garbės teismas

1. Antstolių garbės teismą sudaro penki nariai, iš kurių du renkami antstolių susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

2. Antstolių garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams iš antstolių. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

3. Antstolių garbės teismas gali veikti, jeigu yra išrinkti ar paskirti bent trys nariai. Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šio Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS