LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2005 M. KOVO 2 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-119 „DĖL MAISTINIO ETILO ALKOHOLIO REKTIFIKAVIMO PROCESO ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. gegužės 28 d. Nr. 3D-371
Vilnius
Siekdamas užtikrinti tinkamą etilo alkoholio rektifikavimo proceso šalutinių produktų reglamentavimą,
p a k e i č i u Maistinio etilo alkoholio rektifikavimo proceso šalutinių produktų reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 3D-119 „Dėl Maistinio etilo alkoholio rektifikavimo proceso šalutinių produktų reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 33-1080), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 3D-119
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2012 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 3D-371
redakcija)
ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS Etilo alkoholio rektifikaVIMO PROCESO šalutinių produktų TECHNINIS REGLAMENTAS
I. TAIKYMO SRITIS
1. Šis reglamentas nustato žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rektifikavimo proceso šalutinių produktų apibūdinimo, kokybės, apskaitos, laikymo reikalavimus ir analizės metodus. Šio reglamento nuostatos privalomos visoms įmonėms, Lietuvos Respublikoje užsiimančioms žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamyba.
II. SĄVOKOS IR BENDRosios nuostatos
2. Žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rektifikavimo šalutiniai produktai (toliau – alkoholio šalutiniai produktai) – alkoholiniai skysčiai, kurie atskiriami distiliuoto alkoholio rektifikavimo (naudojant uždarą nepertraukiamą raugalo rektifikavimo schemą „raugalas–distiliuotas–rektifikuotas etilo alkoholis“ – raugalo rektifikavimo) metu ir kurie neatitinka žemės ūkio kilmės etilo alkoholio kokybės reikalavimų, nustatytų Maistinio etilo alkoholio gamybos techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-25 (Žin., 2003, Nr.18-791; 2012, Nr. 52-2589).
3. Šalutiniai alkoholio rektifikavimo produktai:
3.2. fuzelių frakcija – aukštesniųjų alkoholių (daugiausia izopentilo, izobutilo ir propilo) mišinys;
3.3. aldehidų ir fuzelių frakcija – aldehidų frakcijos, esterių, metilo alkoholio ir fuzelių mišinys;
4. Alkoholio rektifikavimo šalutiniai produktai naudojami įvairiems techniniams tikslams. Aldehidų frakcija naudojama techninio, denatūruoto etilo alkoholio ir kitų techninių produktų gamybai. Naudoti šiuos produktus maisto produktų ar gėrimų gamybai draudžiama.
5. Alkoholio šalutinių produktų išeiga ir kokybės rodikliai priklauso nuo naudojamų žaliavų ir taikomos etilo alkoholio gamybos technologijos. Norint pagerinti alkoholio šalutinių produktų kokybės rodiklius jie gali būti papildomai distiliuojami, rektifikuojami ar kitaip apdorojami. Rekomenduojami žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rektifikavimo proceso šalutinių produktų koncentravimo procesai pateikiami priede.
6. Alkoholio šalutiniai produktai apskaitomi ir saugomi pagal Etilo alkoholio priėmimo, saugojimo, išdavimo, gabenimo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 610 (Žin., 1997, Nr.105-2662).
7. Alkoholio šalutiniai produktai pilstomi į švarias cisternas, metalines talpyklas, bidonus ar kitą šiems produktams tinkamą tarą. Tara turi būti sandariai uždaroma ir plombuojama.
9. Ant kiekvieno alkoholio šalutinių produktų taros vieneto turi būti nurodoma:
10. Gabenamoji tara ženklinama vaizdiniais ženklais pagal LST EN ISO 780:1999 „Pakavimas. Krovinių ženklinimas vaizdiniais ženklais [ISO 780:1997]“ ir Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) (Žin., 2003, Nr. 46-2057) reikalavimus.
11. Alkoholio šalutiniai produktai priimami pagal LST 1536:2004 „Maistinis etilo alkoholis ir spiritiniai gėrimai. Priėmimo taisyklės ir analizės metodai“ reikalavimus. Gamintojas turi išrašyti kiekvienos alkoholio šalutinių produktų siuntos kokybės pažymėjimą.
12. Visi alkoholio gamybos ir tvarkymo procesai, kurių metu atskiriami alkoholio šalutiniai produktai, atliekami laikantis Lietuvos Respublikoje žmonių saugą reglamentuojančių teisės aktų. Kiekvienoje įmonėje turi būti parengtos išsamios darbo saugos instrukcijos ir kiti įstatymuose nustatyti dokumentai.
Iii. KOKYBĖS RODIKLIAI
14. Aldehidų frakcijos organoleptiniai rodikliai:
15. Aldehidų frakcijos fizikiniai ir cheminiai rodikliai:
|
|
Kai alkoholis gaminamas iš grūdų |
Kai alkoholis gaminamas iš melasos |
| Etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip, tūrio proc. |
92 |
87 |
| Aldehidų, perskaičiuotų į acetaldehidą, ne daugiau kaip, g/dm3 absoliutaus alkoholio |
5 |
15 |
| Rūgščių, perskaičiuotų į acto rūgštį, ne daugiau kaip, g/dm3 absoliutaus alkoholio |
0,7 |
0,5 |
| Esterių, perskaičiuotų į etilacetatą, ne daugiau kaip, g/dm3 absoliutaus alkoholio |
15 |
20 |
| Aukštesniųjų alkoholių (fuzelių), perskaičiuotų į izopentilo ir izobutilo alkoholių mišinį (3:1), ne daugiau kaip, g/dm3 absoliutaus alkoholio |
15 |
10 |
| Metilo alkoholio ne daugiau kaip, tūrio proc. |
2 |
0,5 |
16. Fuzelių frakcijos organoleptiniai rodikliai:
17. Fuzelių frakcijos fizikiniai ir cheminiai rodikliai:
18. Aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrato organoleptiniai rodikliai:
19. Aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrato fizikiniai ir cheminiai rodikliai:
| Rodiklio pavadinimas |
Norma |
| Etilo alkoholio koncentracija, tūrio proc. |
65–70 |
| Tankis 200 C temperatūroje, g/cm3 |
0,826–0,950 |
| Aldehidų, perskaičiuotų į actetalaldehidą, ne daugiau kaip, g/dm3 |
350 |
| Esterių, perskaičiuotų į etilacetatą, ne daugiau kaip, g/dm3 |
250 |
| Aukštesniųjų alkoholių (fuzelių), perskaičiuotų į izopentilo ir izobutilo alkoholių mišinį (3:1), ne daugiau kaip, g/dm3 |
300 |
IV. TYRIMO METODAI
20. Išvaizdos, spalvos ir kvapo nustatymas:
20.2. Tyrimas. Į sausą švarų matavimo cilindrą įpilama 50 cm3 aldehidų, fuzelių frakcijos arba aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrato, uždaroma kamščiu. Spalva, skaidrumas, priemaišos nustatomos baltame fone, esant geram apšvietimui.
21. Tankio nustatymas.
21.1. Įranga ir priemonės:
21.2. Matavimas:
21.2.1. fuzelių ar aldehidų ir fuzelių koncentrato mėginys supilamas į švarų sausą cilindrą ir palaikomas 20 min. termostate, kuriame temperatūra yra 20±0,1°C. Po to matuojama tiriamojo bandinio temperatūra, atsargiai jį maišant termometru. Kai temperatūra tampa 20±0,1°C, į cilindrą atsargiai įmerkiamas švarus sausas areometras, kurio skalė tinka matuojamo bandinio tankiui. Areometras neturi liesti cilindro sienelių ir dugno;
21.2.2. areometro skalės rodmenys užrašomi praėjus 45 sek. po jo įmerkimo. Užrašant rodmenis matuotojo akis turi lygiuotis į apatinį menisko kraštą, kai matuojami šviesūs bandiniai, ir į viršutinį menisko kraštą, kai matuojami tamsūs tirpalai. Užrašius tankį, pakartotinai matuojama bandinio temperatūra, kuri turi būti 20±0,1°C.
22. Lūžio rodiklio nustatymas.
22.1. Įranga ir priemonės:
22.2. Pasiruošimas matavimui:
22.2.1. refraktometro prizmės prieš matavimą plaunamos keliais etilo alkoholio lašais ir nuvalomos, atsargiai ant jų uždedant filtro popierių arba tam tinkamą audinį. Termostatas gumine žarna sujungiamas su prizmės gaubtu ir 10-15 min. leidžiamas vanduo, kurio temperatūra 20±0,1°C. Naudojant refraktometrą su vidiniu temperatūros kompensavimo įtaisu, termostato prijungti nereikia;
22.3. Matavimas.
Vienas ar du fuzelių bandinio lašai pipete ar stikline lazdele užlašinami ant apatinės prizmės paviršiaus, neliečiant jos. Lūžio rodiklis matuojamas pagal prietaiso instrukciją. Baigus matavimą, prizmių paviršius plaunamas etilo alkoholiu ir nusausinamas tokiu pat būdu, kaip ir prieš matavimą.
23. Aldehidų koncentracijos nustatymas.
23.1. Įranga ir priemonės:
23.1.2. hidroksilamino hidrochlorido, 1,0 mol/dm3 tirpalas: 1,0 dm3 vienažymėje matavimo kolboje nedideliame vandens kiekyje ištirpinama 69,5 g hidroksilamino hidrochlorido (NH4OH´HC1). Į kolbą iki žymos pripilama vandens ir sumaišoma;
23.1.3. indigokarmino ir metiloranžo indikatorių mišinys. Atskirai ruošiami 0,1 proc. vandeninis metiloranžo ir 0,25 proc. vandeninis indigokarmino tirpalas. Indigokarmino tirpalas laikomas tamsiame stikliniame inde. Prieš naudojimą metiloranžo ir indigokarmino tirpalai sumaišomi lygiomis dalimis;
23.1.4. mėlynojo bromfenolio indikatorius; ruošiamas 0,1 proc. tirpalas 20 proc. koncentracijos alkoholyje;
23.2. Analizė:
23.2.1. į (200-250) cm3 kolbą pipete įpilama (5-10) cm3 mėginio ir 50 cm3 distiliuoto vandens, sumaišoma. Jeigu aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrato tirpalas maišant su distiliuotu vandeniu išsiskirsto į frakcijas (tai rodo, jog koncentrate yra didelis kiekis aukštesniųjų alkoholių), atliekamas papildomas skiedimas – koncentrato mėginys 5 kartus atskiedžiamas rektifikuotu etilo alkoholiu. 10 cm3 koncentrato supilama į 50 cm3 matavimo kolbą ir iki žymės pripilama rektifikuoto etilo alkoholio, atsargiai sumaišoma ir išlaikoma 15 minučių. Atrenkamas reikalingas paruošto tirpalo kiekis, kuris reikalingas aldehidų kiekiui nustatyti, likučiu naudojamasi nustatant fuzelių kiekį. Tirpalas neutralizuojamas naudojant mišrųjį indikatorių, kol įgauna žalią spalvą, arba naudojant mėlynąjį bromfenolį, kol įgauna mėlyną spalvą. Po to įpilama 10 cm3 1,0 mol/dm3 hidroksilamino hidrochlorido tirpalo ir laikoma 15 min. kambario temperatūroje.
Aldehidams nustatyti imamas toks aldehidų frakcijos tūris, kad visada liktų hidroksilamino hidrochlorido perteklius. Pavyzdžiui, paimto tirti 10 cm3 hidroksilamino hidrochlorido tirpalo titravimui turi būti sunaudota ne daugiau kaip 90 cm3 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo, t. y. turi likti 1,0 cm3 hidroksilamino hidrochlorido perteklius. Jeigu titravimui bus sunaudota daugiau kaip 90 cm3 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo, tyrimą reikia kartoti, sumažinus tyrimui imamos aldehidų frakcijos tūrį arba padidinus hidroksilamino hidrochlorido tūrį;
23.2.2. hidroksilamino reakcijos su aldehidais metu išsiskyrusi druskos rūgštis nutitruojama 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalu, naudojant indikatorių mišinį, kol tirpalas įgauna žalią spalvą (pereinamoji spalva - purvinai pilka), arba naudojant mėlynąjį bromfenolį - kol tirpalas įgauna mėlyną spalvą. Titravimui galima naudoti pH-metrą;
23.3. Rezultatų apskaičiavimas:
23.3.1. aldehidai (A), perskaičiuoti į acetaldehidą, išreikšti g/dm3 absoliutaus alkoholio, apskaičiuojami pagal formulę:
;
čia:
a - aldehidų frakcijos mėginio titravimui sunaudotas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo kiekis, cm3;
b - tuščiojo mėginio titravimui sunaudotas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido kiekis, cm3;
V - tyrimui paimtas aldehidų frakcijos tūris, cm3;
R - etilo alkoholio kiekis aldehidų frakcijoje, tūrio proc.;
4,4 - acetaldehidų kiekis, mg, atitinkantis cm3 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo;
100/R - perskaičiavimo į absoliutų alkoholį koeficientas;
23.3.2. galutinis rezultatas apskaičiuojamas kaip dviejų kartotinių matavimų vidurkis; skirtumas tarp kartotinių matavimų neturi viršyti 0,1 g/dm3;
23.3.3. aldehidai (A), perskaičiuoti į acetaldehidą, išreikšti g/dm3, aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrate, apskaičiuojami pagal formulę:
;
čia:
a – aldehidų frakcijos mėginio titravimui sunaudotas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo kiekis, cm3;
b – tuščiojo mėginio titravimui sunaudotas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido kiekis, cm3;
S – tyrimui panaudoto aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrato kiekis, cm3;
4,4 – acetaldehidų kiekis, mg, atitinkantis cm3 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo;
5 – aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrato atskiedimo rektifikuotu etilo alkoholiu koeficientas;
24. Rūgščių ir esterių koncentracijos nustatymas.
24.1. Įranga ir priemonės:
24.1.3. mėlynojo bromtimolio indikatorius, 0,1 proc. tirpalas 20 proc. koncentracijos etilo alkoholyje;
24.2. Rūgščių analizė:
24.2.1. į 100 cm3 matavimo kolbą pipete įpilama (5–10) cm3 aldehidų frakcijos ir praskiedžiama iki žymės rektifikuotu etilo alkoholiu. Prieš tai rektifikuotame etilo alkoholyje turi būti nustatomas rūgščių ir esterių kiekis;
24.2.2. aldehidų frakcijos ir rektifikuoto etilo alkoholio mišinys perpilamas į kolbą su rutuliniu šaldytuvu, įpilama 100 cm3 distiliuoto vandens ir verdama 30 min. Tirpalas atvėsinamas iki kambario temperatūros (į viršutinę šaldymo dalį įstatomas vamzdelis su natrio kalkėmis (NaOH ir CaO2 mišinys), įlašinama mėlynojo bromtimolio ir titruojamas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalu, kol įgauna žydrą spalvą, neišnykstančią (1–2) min.;
24.2.3. rezultatų apskaičiavimas:
24.2.3.1. rūgščių kiekis (K), perskaičiuotas į acto rūgštį, išreikštas g/dm3 absoliutaus alkoholio, apskaičiuojamas pagal formulę:
;
čia:
a - rūgščių neutralizavimui sunaudotas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo kiekis, cm3;
S - tyrimui paimtas aldehidų frakcijos kiekis, cm3;
R - etilo alkoholio kiekis aldehidų frakcijoje, tūrio proc.;
6 - acto rūgšties kiekis, mg, atitinkantis cm3 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo;
100/R - perskaičiavimo į absoliutųjį alkoholį koeficientas;
24.2.3.2. įvedus pataisos koeficientą rūgštims, esančioms rektifikuotame etilo alkoholyje, kuriuo skiedžiama aldehidų frakcija, tikrasis rūgščių kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
;
čia a1 – rektifikuoto etilo alkoholio, kuriuo buvo skiedžiama aldehidų frakcija, rūgščių neutralizavimui sunaudotas natrio hidroksido tirpalo kiekis, cm3;
24.3. Esterių analizė:
24.3.1. jeigu aldehidų frakcijoje aldehidų yra daugiau kaip 5 g/dm3, būtina juos prieš tyrimą sujungti su hidroksilaminu. Neutralizavus rūgštis, į kolbą įpilama hidroksilamino hidrochlorido, kaip nustatyta pagal 21 punktą, tirpalas sumaišomas ir paliekamas 15 min.;
24.3.2. išsiskyrusi druskos rūgštis neutralizuojama, o esterių apmuilinimui į kolbą įpilama 10 cm3 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo ir, sujungus su grįžtamuoju šaldytuvu, kolbos turinys virinamas vieną valandą;
24.3.3. atšaldžius 22.2 punkte nurodytomis sąlygomis į kolbą įpilama 10 cm3 0,1 mol/dm3 sieros rūgšties tirpalo ir jos perteklius titruojamas 0,1 mol/m3 natrio hidroksido tirpalu;
24.3.4. rezultatų apskaičiavimas:
24.3.4.1. esterių kiekis (E), perskaičiuotas į etilacetatą, išreikštas g/dm3 absoliutaus alkoholio, apskaičiuojamas pagal formulę:
;
čia:
a - esterių apmuilinimui sunaudotas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido kiekis, cm3;
S - analizei paimtas aldehidų frakcijos kiekis, cm3;
8,8 - etilacetato kiekis, mg, atitinkantis 1 cm3 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo;
100/R - perskaičiavimo į absoliutųjį etilo alkoholį koeficientas;
24.3.4.2. įvedus pataisos koeficientą esteriams, esantiems rektifikuotame etilo alkoholyje, kuriuo buvo skiedžiama aldehidų frakcija, esteriai apskaičiuojami pagal formulę:
;
čia a1 – rektifikuoto etilo alkoholio, kuriuo buvo skiedžiama aldehidų frakcija, esterių apmuilinimui sunaudotas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo kiekis, cm3;
24.3.5. į 100 cm3 kolbą įpilama 5 cm3 aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrato, iki žymos įpilama rektifikuoto etilo alkoholio ir sumaišoma;
24.3.6. į 500 cm3 kolbą įpilama 100 cm3 vandens, įpilama 100 cm3 spiritinio koncentrato tirpalo, sumaišoma ir titruojama indikatoriumi, kol įgauna mėlyną spalvą, neišnykstančią 10 sekundžių;
24.3.8. aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentrato esterių kiekis (E), perskaičiuotas į etilacetatą, išreikštas g/dm3, apskaičiuojamas pagal formulę:
;
čia:
a - esterių apmuilinimui sunaudotas 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido kiekis, cm3;
S - analizei paimtas koncentrato kiekis, cm3;
8,8 - etilacetato kiekis, mg, atitinkantis 1 cm3 0,1 mol/dm3 natrio hidroksido tirpalo.
25. Fuzelių (aukštesniųjų alkoholių) koncentracijos įvertinimas palyginamuoju metodu.
25.1. Fuzeliai nustatomi po to, kai iš jų pagal 21 punkto nuorodą pašalinami aldehidai. Fuzeliai nustatomi kalorimetriniu metodu.
25.2. Įranga ir priemonės:
25.2.4. aukštesniųjų alkoholių mišinio, sudaryto iš izoamilo ir izobutilo alkoholių santykiu 75:25, etaloniniai tirpalai;
25.3. Analizė.
25.3.1. Mėginio paruošimas:
25.3.1.1. tiriant aldehidų frakciją, gautą rektifikuojant grūdinį etilo alkoholį, ji praskiedžiama 7,5 karto. Tuo tikslu į 100 cm3 matavimo kolbą įpilama 13,3 cm3 aldehidų frakcijos, kurios temperatūra 20°C, ir praskiedžiama iki žymės 96 tūrio proc. 20 °C etilo alkoholiu be fuzelių ir be aldehidų;
25.3.1.2. tiriant aldehidų frakciją, gautą rektifikuojant melasinį etilo alkoholį, ji praskiedžiama 5 kartus. Tuo tikslu į 100 cm3 matavimo kolbą įpilama 20 cm3 aldehidų frakcijos, kurios temperatūra 20°C, ir praskiedžiama iki žymės 96 tūrio proc. 20°C etilo alkoholiu be fuzelių ir be aldehidų;
25.3.1.3. tiriant aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentratą į 100 cm3 matavimo kolbą įpilama 25 cm3 koncentrato, pagal 23 punktą nustatytas reikalingas surišti visiems mėginyje esantiems aldehidams natrio hidroksilamino hidrochlorido, 1 mol/dm3 tirpalo kiekis, praskiedžiama iki žymės distiliuotu vandeniu ir, atsargiai sumaišius, paliekama 15 minučių kambario temperatūroje;
25.3.2. paruošiamas pirminis etaloninis aukštesniųjų alkoholių tirpalas, turintis 1920 mg aukštesniųjų alkoholių 1 dm3 96 tūrio proc. etilo alkoholyje, įpilant į jį apskaičiuotą kiekį izoamino ir izobutilo alkoholių santykiu 75:25. Viename cm3 tokio tirpalo yra 2 mg aukštesniųjų alkoholių mišinio skaičiuojant 1 dm3 absoliutaus alkoholio;
25.3.3. paruošiamas darbinis etaloninis aukštesniųjų alkoholių tirpalas, kuriame yra 500 mg fuzelių 1 dm3 absoliučiojo alkoholio. Į 1 dm3 matavimo kolbą su šlifo kamščiu pripilama tiek 96 tūrio proc. koncentracijos etilo alkoholio be fuzelių ir be aldehidų, kad jis užpildytų mažiau kaip 3/4 jos tūrio; kolba įmerkiama į 20°C vandens vonią 25 min. Po to į kolbą įpilama 250 cm3 pirminio aukštesniųjų alkoholių etaloninio tirpalo (išlaikyto 25 min. 20°C temperatūroje) ir praskiedžiama 96 tūrio proc. etilo alkoholiu iki žymos; sumaišoma. Darbinis etaloninis aukštesniųjų alkoholių tirpalas, kuriame yra 250 mg fuzelių 1 dm3, ruošiamas iš darbinio tirpalo, kuriame yra 500 mg fuzelių 1 dm3, praskiedžiant 96 tūrio proc. etilo alkoholiu;
25.3.4. paruošiamas p-dimetilaminobenzaldehido tirpalas. 50 cm3 stiklinėje pasveriama (0,5±0,00002) g p-dimetilaminbenzaldehido, įpilama sieros rūgšties. Maišoma stikline lazdele, kol visai ištirpsta nuosėdos, ir perpilama į 1 dm3 talpos matavimo kolbą su šlifo kamščiu ir praskiedžiama sieros rūgštimi iki žymos; sumaišoma. Tirpalas supilamas į tamsų rūgštims laikyti skirtą indą;
25.3.5. į 100 cm3 matavimo kolbą įpilama 25 cm3 aldehidų frakcijos, praskiestos pagal 23.3.1.1 punkto nuorodą (kai ji atskiriama iš grūdinio etilo alkoholio) ir pagal 23.3.1.2 punkto nuorodą (kai ji atskiriama iš melasinio alkoholio), ir tiek 1,0 mol/cm3 hidroksilamino hidrochlorido tirpalo, kiek reikia surišti visiems mėginyje esantiems aldehidams. Hidroksilamino hidrochlorido tirpalo kiekis nustatomas pagal aldehidų analizės (21 punktas) rezultatus;
25.3.6. į matavimo kolbą iki žymos pripilama distiliuoto vandens ir 15 min. paliekama kambario temperatūroje. Po to 0,5 cm3 šio tirpalo įpilama į švarią sausą 50 cm3 matavimo kolbą, pripilama 10 cm3 p-dimetilaminobenzaldehido tirpalo. Sumaišoma, kolba 20 min. panardinama į verdančio vandens vonią, po to greitai atšaldoma tekančiu vandeniu;
25.3.7. tiriamojo aldehidų frakcijos mėginio spalva lyginama su darbinio etaloninio fuzelių tirpalo spalva. Tiriamojo mėginio spalva neturi būti intensyvesnė už etaloninio tirpalo spalvą;
25.3.8. tiriant aldehidų ir fuzelių frakcijos koncentratą, į tris 50 cm3 matavimo kolbas su šlifo kamščiais įpilama po 10 cm3 p-dimetilaminobenzaldehido tirpalo, atsargiai, pilant sienelėmis ir neleidžiant skysčiams susimaišyti, įpilama po 0,5 cm3: į pirmąją kolbą – paruošto tirti koncentrato tirpalo (tiriamasis koncentratas), į antrąją – darbinio etaloninio aukštesniųjų alkoholių tirpalo, kuriame yra 250 mg fuzelių 1 dm3 absoliutaus alkoholio, į trečiąją – darbinio etaloninio aukštesniųjų alkoholių tirpalo, kuriame yra 500 mg fuzelių 1 dm3 absoliučiojo alkoholio (paruošto pagal 25.3.3 punktą);
25.3.8.1. gerai išmaišoma, kolbos 20 min. panardinamos į verdančio vandens vonią, po to greitai atšaldomos vonioje su ledu iki kambario temperatūros;
25.3.8.2. palyginama mėginių spalva:
laikoma, kad aukštesniųjų alkoholių yra ne daugiau kaip 1 g/dm3, jeigu darbinio etaloninio aukštesniųjų alkoholių tirpalo, kuriame yra 250 mg fuzelių 1 dm3 absoliutaus alkoholio, mėginys nusidažęs intensyviau, nei tiriamasis koncentratas;
laikoma, kad aukštesniųjų alkoholių yra ne daugiau kaip 2 g/dm3, jeigu darbinio etaloninio aukštesniųjų alkoholių tirpalo, kuriame yra 500 mg fuzelių 1 dm3 absoliutaus alkoholio, mėginys nusidažęs intensyviau, nei tiriamasis koncentratas ir etaloninio tirpalo iš aukštesniųjų spiritų, kuriame yra 250 mg fuzelių 1 dm3 absoliutaus alkoholio, mėginys;
25.3.8.3. naudojant atskiestą aldehidų koncentratą (tirpalo likutis pagal 23.2.1 punktą), gautas rezultatas yra dauginamas iš 5, t. y. iš tiek kartų, kiek koncentrato mėginys buvo atskiestas rektifikuotu etilo alkoholiu;
25.3.8.4. jeigu tiriamo koncentrato mėginio spalva yra intensyvesnė, nei mėginių su darbiniais etaloniniais tirpalais, atliekamas pakartotinis bandymas. Pakartotiniam bandymui tirpalas, kuriame aldehidai jau surišti hidroksilaminu, papildomai atskiedžiamas rektifikuotu etilo alkoholiu, o gautos reikšmės dauginamos iš papildomo atskiedimo kartų;
Žemės ūkio kilmės etilo alkoholio
rektifikavimo proceso šalutinių produktų
techninio reglamento
priedas
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2012 m .gegužės 28d. įsakymo Nr. 3D-371
redakcija)
ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS ETILO ALKOHOLIO REKTIFIKAVIMO PROCESO ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ KONCENTRAVIMO PROCESAI
Etilo alkoholio rektifikacijos šalutiniai produktai koncentruojami siekiant padidinti rektifikuoto etilo alkoholio kiekį. Rektifikavimo proceso technologinė linija papildoma dviem papildomomis kolonomis: galutinio valymo ir stiprinančiąja. Galutinio valymo kolonoje iš alkoholio šalutinių produktų – aldehidų ir fuzelių frakcijos išgarinamos, atskiriant etilo alkoholį, visos aldehidų ir fuzelių frakcijose esančios šalutinės priemaišos. Stiprinančioje kolonoje etilo alkoholis, gautas iš galutinio valymo kolonos, sustiprinamas iki reikiamos koncentracijos.
Galutinio valymo kolonoje iš etilo alkoholio atskyrus aldehidus ir esterius, rektifikuoto etilo alkoholio išeiga padidėja nuo 94–96 iki 98–98,5 proc. skaičiuojant nuo etilo alkoholio kiekio, patekusio su raugu į rektifikavimo procesą. Visos atskiriamos šalutinės priemaišos – aldehidai, esteriai, aukštesnieji alkoholiai kaip vienas produktas – esterių–fuzelių koncentratas sudaro 0,4–0,6 proc. absoliutaus etilo alkoholio kiekio, patekusio su raugu į rektifikavimo sistemą. Etilo alkoholio koncentrate lieka 65–70 proc.
Galutinio valymo kolonoje sumontuotos 36 sietinės lėkštės, deflegmatorius, kondensatorius, etilo alkoholio gaudyklė ir dekantatorius. Aldehidų ir fuzelių frakcija per srauto matuoklį paduodama į 25 lėkštę skaičiuojant nuo apačios. Į viršutinę 36 lėkštę per srauto matuoklį paduodamas vanduo. Paduodant vandenį į viršutinę lėkštę, spirito koncentracija viršutinėse lėkštėse mažėja, o šalutinių priemaišų lakumas didėja, todėl visos šalutinės priemaišos išgarinamos. Iš kolonos apatinės dalies ištekantis vandens–etilo alkoholio mišinys (distiliatas) per srauto matuoklį paduodamas į stiprinančią koloną, o iš viršutinės kolonos dalies išgarintas šalutinių produktų ir vandens mišinys nukreipiamas į dekantanorių, kuriame atskiriamas vanduo, o šalutiniai produktai – aldehidai, esteriai ir aukštesnieji alkoholiai koncentruojami. Gautas aldehidų ir fuzelių koncentratas nukreipiamas į kaupimo talpyklą.
Galutinio valymo kolonos, išskiriančios iš aldehidų ir fuzelių frakcijos šalutines priemaišas, technologiniai parametrai:
| Temperatūra viršutinėje dalyje |
84–86°C |
| Temperatūra apatinėje dalyje |
91–93°C |
| Slėgis viršutinėje dalyje |
0,012–0,014 brl |
| Slėgis apatinėje dalyje |
0,17–0,19 brl |
| Ištekančio distiliato koncentracija |
28–32 proc. |
Aldehidų frakciją paprastai sudaro 92–95 proc. etilo alkoholio ir 8–5 proc. aldehidų ir esterių. Galutinio valymo kolonoje iš tarpinių priemaišų (fuzelių frakcijos) sėkmingai atskiriami ir aukštesnieji alkoholiai.
Stiprinančiojoje kolonoje sumontuota: 30 sietinių lėkščių, deflegmatorius, kondensatorius, etilo alkoholio gaudyklė, šilumokaitis. Distiliatas iš galutinio valymo kolonos paduodamas į 16 lėkštę, skaičiuojant nuo apačios. Etilo alkoholio garams kylant kolonos lėkštėmis į viršų, etilo alkoholio koncentracija didėja. Etilo alkoholio garai kondensuojasi kondensatoriuje, gautas kondensatas paduodamas į rektifikacinę koloną. Iš kolonos apatinės dalies ištekantis liuterinis vanduo paduodamas į galutinio valymo kolonos viršutinę dalį.
| Temperatūra viršutinėje dalyje |
92–94 °C |
| Temperatūra apatinėje dalyje |
102–104 °C |
| Slėgis viršutinėje dalyje |
0,014–0,018 bar |
| Slėgis apatinėje dalyje |
0,18–0,20 bar. |
| Sukoncentruoto distiliato koncentracija |
85–90 proc. |