LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS TOBULINIMO METMENŲ PATVIRTINIMO IR JŲ ĮGYVENDINIMO
2006 m. lapkričio 28 d. Nr. X-933
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės siekiu ir norėdamas užtikrinti efektyvią teisėkūrą, teisės aktų kokybę, nutaria:
2 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti šias Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų įgyvendinimo priemones:
1. Parengti šiuos teisės aktus:
1) įstatymo, reglamentuojančio teisės aktų rengimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, projektą. Į šį projektą perkelti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatas, jas papildyti Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104, nuostatomis ir Įstatymų koncepcijų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277, nuostatomis;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2006 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. X-933
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS TOBULINIMO METMENYS
I SKYRIUS
TEISĖKŪROS TOBULINIMO METMENŲ TIKSLAS
1. Teisėkūros tobulinimo metmenų (toliau – Metmenys) pagrindiniai tikslai – apibendrinus svarbiausias spręstinas teisėkūros problemas, nustatyti galimas teisėkūros proceso tobulinimo kryptis ir metodus. Teisėkūros tobulinimo metmenys nukreipti į Seimo ir Vyriausybės veiklą, tačiau Metmenyse suformuluoti principai ir teisėkūros proceso tobulinimo metodai taikytini ir kitiems teisėkūros procese dalyvaujantiems subjektams. Teisėkūros proceso tobulinimo pasiūlymai parengti atsižvelgiant į šio proceso nuoseklumą ir poreikį sukurti tinkamos kokybės teisės aktus. Pasiūlymai suformuluoti remiantis nacionalinės teisėkūros analize ir įvairių užsienio valstybių teisėkūros patirtimi. Metmenys sudarytų teisines prielaidas sistemiškai, nuosekliai ir koordinuojant įvairių institucijų veiklą optimizuoti visą teisėkūros procesą, taip būtų išvengta stichiškumo, ne visada optimalaus įvairių institucijų iniciatyvų teisėkūros proceso tobulinimo srityje koordinavimo.
2. Teisėkūroje neretai kyla kokybės ir sąnaudų (kurios iš esmės susijusios su laiko sąnaudomis ir kvalifikuotų specialistų poreikiu) problema. Geros kokybės ir mažų sąnaudų pusiausvyra iš esmės yra politinio apsisprendimo reikalas, todėl pateikti pasiūlymai gali būti modifikuojami atsižvelgiant į šių kriterijų santykinės svarbos įvertinimą.
I. TEISINIO REGULIAVIMO POKYČIŲ INICIJAVIMAS IR PLANAVIMAS
3. Teisinio reguliavimo pokyčių iniciatyvos turi būti plėtojamos planingai, todėl jas tikslinga įtraukti į institucijų veiklos planus. Plane turėtų būti apibrėžtas siekiamas tikslas, o ne tik konkretus teisės akto projektas.
4. Teisėkūros planai skelbtini viešai, kartu turėtų būti nurodyta, kokiai institucijai, asmeniui galima teikti išankstinius pasiūlymus dėl teisėkūros planuose numatytų problemų sprendimo.
6. Teisės aktų projektų, įtvirtinančių panašių ar susijusių visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, rengimas turėtų būti planuojamas taip, kad jie galėtų būti svarstomi ir priimami kartu.
7. Pasiūlius naują teisinio reguliavimo nuostatą, patikrinama, ar kitose teisėkūros procese dalyvaujančiose institucijose nesvarstoma ta pati ar su ja susijusi kita iniciatyva. Be to, turėtų būti derinamas susijusių teisės aktų projektų rengimas ir priėmimas.
8. Kai įmanoma, o dėl svarbiausių teisės aktų nuostatų visuomet, turėtų būti preliminariai aptariamas siūlomos nuostatos reikalingumas; sprendimą rengti teisės akto projektą turėtų priimti subjektas, kuris priims teisės akto projektą arba teiks jį svarstyti Seimui.
9. Teisėkūros iniciatyva keliama:
10. Teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai turėtų pateikti visiškai parengtus teisės aktų projektus, o šios teisės neturintys subjektai (išskyrus tuos, kuriems nustatyti tam tikri įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų pavedimai) savo iniciatyvą galėtų įgyvendinti pateikdami pagrindines teisės akto nuostatas arba iškeldami teisės akto parengimo idėją (nebent siūlomos pataisos yra nesudėtingos ir nedidelės apimties arba yra kitų kitokį pasirinkimą pateisinančių priežasčių).
II. NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ KONCEPCIJOS
11. Dėl siūlomų nuostatų, kurios iš esmės keistų teisinį reguliavimą (nustatytų, pakeistų arba panaikintų teisės subjektų teises ar pareigas) ir dėl to būtų rengiama nauja teisės akto redakcija arba kurios nustatytų naują teisinį reguliavimą, rengiamos norminių teisės aktų koncepcijos: įstatymo koncepcija arba poįstatyminio teisės akto koncepcija.
12. Norminio teisės akto koncepcijoje (toliau – koncepcija) numatomos pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos, teisės akto pagrįstumas, struktūra ir kiti esminiai dalykai. Paaiškėjus, kad nebūtina rengti teisės akto projektą, surašomas dokumentas, kuriame tokia išvada išsamiai pagrindžiama.
13. Koncepcijoje turėtų būti tokie skirsniai:
4) keičiamų ar pripažįstamų netekusiomis galios teisės normų netikslingumo arba neefektyvumo analizė (nustatant naują reglamentavimą – reglamentavimo nebuvimo neigiamų pasekmių analizė);
15. Koncepcijos projektas skelbtinas internete, o prireikus – ir kitais būdais. Su projektu turėtų būti supažindinama visuomenė ir institucijos, kurios vėliau bus susijusios su teisės akto projekto svarstymu ar teisės akte numatomu teisiniu reguliavimu.
III. TEISĖS AKTO PROJEKTO RENGIMAS
17. Rengiant teisės akto projektą, privaloma vadovautis norminio teisės akto koncepcijos nuostatomis.
18. Rengiamuose teisės aktų projektuose numatomas teisinis reguliavimas turi būti išbaigtas ir konkretus, teisės normos turi būti aiškios, tikslios, neprieštarauti viena kitai.
19. Norminio teisės akto projekte turi būti:
3) numatomo teisinio reguliavimo turinio bei ribų ir Konstitucijoje nustatyto teisinio reguliavimo turinio bei ribų atitiktis;
20. Pareiga atsakyti už teisės aktų projektų parengimą neturėtų tekti institucijai, kuri tiesiogiai įgyvendins teisės aktą. Rekomenduojama į teisės akto projekto rengimą įtraukti institucijų, kurios derins teisės akto projekto tekstą, ir subjektų, kurie įgyvendins ir kuriems bus taikomas teisės aktas, atstovus, taip pat mokslininkus.
21. Reikia sukurti interneto tinklalapį, kuriame būtų skelbiami rengiami teisės aktų projektai, kiti su teisės aktų projektais susiję dokumentai ir veiktų rengiamų teisės aktų paieškos sistema, atspindinti rengiamo teisės akto projekto ryšį su Europos Sąjungos teisės aktais.
22. Parengtus teisės aktų projektus valstybės institucijos turėtų skelbti interneto tinklalapyje. Toks mechanizmas užtikrintų visuomenei galimybę susipažinti su parengtais teisės aktų projektais ir pateikti pasiūlymus.
23. Numatomas teisės akto įsigaliojimo terminas turi būti toks, kad būtų galima tinkamai pasirengti įgyvendinti teisės aktą (sukurtos būtinos institucinės struktūros, skirtos būtinos lėšos ir pan.).
IV. TEISĖS AKTO PROJEKTO DERINIMAS (ĮVERTINIMAS)
27. Išvados dėl teisės akto projekto turėtų būti gautos iš institucijų, įgyvendinančių su teisės akto reguliuojamais santykiais susijusią politiką. Be to, reikėtų sudaryti sąlygas ir suinteresuotoms institucijoms (įskaitant privačias) pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
28. Teisės akto socialinis, ekonominis ir kitoks ekspertinis įvertinimas gali būti atliekamas, jei jis nebuvo atliktas rengiant koncepciją arba tuo atveju, kai nors ir buvo atliktas, bet koncepcijoje aptartos nuostatos buvo pakeistos ar iš esmės papildytos, arba koncepcija nebuvo rengiama.
29. Ekspertiniam įvertinimui atlikti paprastai samdomi nepriklausomi ekspertai. Ekspertinio įvertinimo išvados turėtų būti teisės akto lydimasis dokumentas.
31. Turėtų būti užtikrinamas kuo glaudesnis teisės aktus vertinančių valstybės institucijų bendradarbiavimas.
V. TEISĖS AKTŲ SKELBIMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
33. Visi valstybės institucijų priimti teisės aktai turi būti skelbiami, t. y. užtikrinama visuomenės konstitucinė teisė susipažinti su priimtais teisės aktais.
34. Teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikalingi kiti teisės aktai, turėtų būti numatytas vėlesnis negu „Valstybės žinių“ išleidimo diena įsigaliojimo terminas.
VI. TEISĖS AKTŲ STEBĖSENA (MONITORINGAS)
38. Periodiškai ar praėjus nustatytam laikui, taip pat atsiradus visuomenės poreikiui arba pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms, turėtų būti atliekamas teisės aktų efektyvumo ir poveikio analizė bei vertinimas.
39. Atlikti teisės aktų stebėsenos (monitoringo) funkcijas tikslinga pavesti keletui institucijų. Šios institucijos turėtų nuolat stebėti bei domėtis, kokios naujos nuostatos Lietuvos, Europos Sąjungos ar tarptautinėje teisėje lemia pokyčių atsiradimą teisės aktuose.
40. Teisės aktų stebėsena (monitoringas) turėtų būti dviejų krypčių:
1) teisės aktų darnos stebėjimas (visų teisės aktų atitiktis Konstitucijai (ypač daug dėmesio reikėtų skirti galiojančių teisės aktų įvertinimui atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimuose pateikiamą konstitucinių normų ir principų aiškinimą), Europos Sąjungos teisei, tarptautinėms Lietuvos Respublikos sutartims ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimams; įstatymų tarpusavio suderinamumas; poįstatyminių teisės aktų atitiktis įstatymams). Ši kryptis turėtų būti privaloma;
41. Vyriausybė turėtų paskirti instituciją, koordinuojančią valstybinę teisės aktų stebėseną (monitoringą).
42. Teisės aktų stebėseną (monitoringą) koordinuojanti institucija turėtų kasmet teikti ataskaitas Vyriausybei. Šios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai interneto tinklalapyje. Atsižvelgiant į stebėsenos (monitoringo) ataskaitas, galėtų būti tikslinami Vyriausybės ir kitų institucijų teisėkūros planai. Teisės aktų stebėsenos (monitoringo) ataskaitos turėtų būti rengiamos pagal patvirtintą metodiką. Šioje metodikoje derėtų detalizuoti stebėsenos kriterijus ir mastą, ataskaitų struktūrą ir kitus reikšmingus dalykus.