LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJŲ

1998 m. lapkričio 2 d. Nr. 210

Vilnius

Remdamasis Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 08 01 įsakymu Nr. 106 „Gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo tvarka „(Žin., 1996, Nr. 78-1878), siekdamas mažinti taršos šaltinių poveikį aplinkai ir diegti aplinkai palankesnę tekstilės gaminių technologiją bei skatindamas tekstilės gaminių aplinkosauginį ženklinimą,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo tekstilės gaminių grupei – lovos skalbiniams kriterijus.

2. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „auditas“.

Aplinkos Ministras                                                                                    Algis Čaplikas

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 1998 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 210

Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tekstilės gaminių grupei-lovos skalbiniams kriterijai

1. Bendros nuostatos.

1.1. Aplinkosauginis gaminių ženklinimas padeda vartotojams atpažinti gaminius, mažiau kenksmingus aplinkai, o gamintojai skatinami gaminti tokią produkciją, kurios gaminimo procese mažiau teršiama aplinka.

1.2. Aplinkos ministerija aplinkosauginiu ženklinimu siekia sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos gaminiams patekti į Europos Sąjungos rinką.

1.3. Aplinkos ministerija, nustatydama ANGŽ kriterijus tekstilės gaminių grupei-lovos skalbiniams, siekia mažinti aplinkos teršimą sunkiaisiais metalais (chromu, variu, nikeliu, alavu, cinku, švinu, gyvsidabriu) ir metaloidais (arsenu, stibiu) bei chloro junginiais, taip pat skatina diegti aplinkai palankesnes tekstilinių lovos skalbinių technologijas.

2. Taikymo sritis.

2.1. ANGŽ kriterijai taikomi Lietuvos Respublikoje pagamintiems ir importuojamiems iš kitų šalių lovos skalbiniams.

2.2. Patvirtinti ANGŽ kriterijai tekstilės gaminių grupei galioja trejus metus.

3. Nuorodos.

3.1. ANGŽ suteikimo kriterijai tekstilės gaminių grupei-lovos skalbiniams parengti vadovaujantis Commission decision of 22 April 1996 establishing the ecological criteria for the award of the Community eco-labelling to bed linen and T-shirts (Europos Sąjungos Komisijos 1996 m. balandžio 22 d. nutarimas dėl Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo lovos skalbiniams ir naktiniams marškiniams) //Official Journal of the European Communities.-1996 05 11, No. L 116, p. 30-35.

4. Gaminių grupės apibūdinimas.

4.1. ANGŽ kriterijai taikomi tekstilės gaminių grupei-lovos skalbiniams: lovos paklodėms, pagalvių ir antklodžių skalbiamiems užvalkalams, užuolaidėlėms, naktiniams marškiniams ir kitiems apatiniams drabužiams, pagamintiems iš 100 % medvilnės arba medvilninių ir poliesterinių pluoštų mišinio.

4.1.1. Visuose šiuose gaminiuose gali būti įsiūtos sagos ir kitokie segtukai.

4.1.2. Naktiniai marškiniai ir kiti apatiniai drabužiai gali būti pagaminti iš minėtų pluoštų austinių ar trikotažinių (nertinių) audinių.

4.1.3. Naktiniai ir kiti apatiniai drabužiai gali būti puošiami siuvinėjimu arba marginimu spausdinimo būdu. Siuvinėjimui gali būti naudojami siūlai tik iš minėtų pluoštų. Marginimui spausdinimo būdu negali būti naudojamos plastifikuotos koloidinės spausdinimo pastos, turinčios lakiųjų organinių junginių.

5. Aplinkosauginiai ANGŽ suteikimo kriterijai tekstilės gaminių grupei-lovos skalbiniams.

5.1. Visi aplinkosauginiai kriterijai skaičiuojami vienam kilogramui žaliavos, pluošto ar audinio esant standartinėms sąlygoms: (65 ± 2) % santykinei drėgmei ir (20±2)⁰C aplinkos oro temperatūrai pagal LST EN 20139: 1996. Tekstilės medžiagos. Standartinis klimatas bandiniams paruošti ir bandyti.

5.2. Aplinkosauginiai ANGŽ suteikimo kriterijai lovos skalbinių žaliavoms pateikiami 1-oje lentelėje.

1 lentelė

Kriterijų pavadinimas	Didžiausios leistinos koncentracijos
1. Pesticidų likutinis kiekis medvilnės pluošte (įvertinamas keturis kartus per metus)	eldrinas kaptofolis kamfechloras chlordanas DDT(dichlordifenil- trichloretanas) dieldrinas endrinas heptachloras heksachlorbenzenas 2,4,5-T(trichlor-fenoksiacto rūgštis)	≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg
2. Pesticidų likutinis kiekis mišriuose audiniuose, kuriuose medvilnės pluošto yra ne mažiau kaip 50 % (įvertinamas dukart per metus)	eldrinas kaptofolis kamfechloras chordanas DDT(dichlordifenil- trichloretanas) dieldrinas endrinas heptachloras 2,4,5-T(trichlor-fenoksiacto rūgštis)	≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg ≤ 0,05 mg/kg
3. Išsiskiriančių lakių organinių junginių kiekis gaminant poliesterinius pluoštus		≤ 1,2 g/kg
4. Stibio kiekis poliesteriniuose pluoštuose		≤ 300 ppm^X)
5. Pentachlorfenolio, jo druskų ar esterių kiekis pluoštuose (įvertinamas keturis kartus per metus)		≤ 0,05 mg/kg
6. Audimo metu susidariusių atliekų, tinkamų antriniam perdirbimui, kiekis		≤ 75 %
7. Pluoštų balinimo procese susidarančių lakių organinių chloro junginių kiekis		≤ 40 mg/kg
8. Lakių organinių chloro junginių kiekis, susidaręs balinant poliesterinius pluoštus, kurių polimerizacijos laipsnis mažesnis kaip 1800		≤ 100 mg/kg
9. Pirminio žaliavų pluošto apdorojimo šlapių procesų metu (plovimo, minkštinimo, balinimo) susidarančių nuotėkų parametrai po jų nukenksminimo		pH ≤ 6,5-9 t ≤ 30^0C
10. Organinių junginių kiekis pirminio žaliavų pluošto apdorojimo šlapių procesų metu (plovimo, minkštinimo, balinimo) susidarančiose nuotėkose po jų nukenksminimo, vienam kilogramui žaliavų		≤ 25 g/kg
x) Dalis milijonui (10-^6)

Pastaba 9 p.: pirminio žaliavų pluošto apdorojimo šlapių procesų metu (plovimo, minkštinimo ar kompleksiniuose) neturi būti naudojami šie cheminiai junginiai: alkilfenoksilatai, bis(hidrogenizuotų riebiųjų alkilų) dimetilamonio chloridai, distirolio dimetilamonio chloridai, di (kietųjų riebalinių rūgščių) dimetilamonio chloridai, nitroacetatinės rūgštys ar etilendiaminotetraacetatai.

5.3. Aplinkosauginiai ANGŽ suteikimo kriterijai audinių lovos skalbiniams marginimo dažams, pigmentams ir apdailos medžiagoms pateikiami 2-oje lentelėje ir pastabose.

2 lentelė

Kriterijų pavadinimas	Didžiausios leistinos koncentracijos
1. Metalų jonų kiekis 1-ame kg dažų	arsenas kadmis chromas varis gyvsidabris nikelis švinas stibis alavas cinkas	≤ 50 ppm^X) ≤ 20 ppm ≤ 100 ppm ≤ 250 ppm ≤ 4 ppm ≤ 200 ppm ≤ 100 ppm ≤ 50 ppm ≤ 250 ppm ≤ 1500 ppm
2. Metalų jonų kiekis 1-ame kg pigmento	arsenas kadmis chromas gyvsidabris švinas stibis cinkas	≤ 250 ppm ≤ 50 ppm ≤ 100 ppm ≤ 25 ppm ≤ 25 ppm ≤ 250 ppm ≤ 1000 ppm
3. Cheminiai produktai ir spausdinimo pastos, naudojamos lovos skalbiniams marginti, gali turėti lakių organinių junginių		≤ 5 %
4. Audiniai, skirti lovos skalbiniams, gali turėti likučius laisvo ar iš dalies hidrolizuojamo formaldehido: a) vaikų lovos skalbiniai b) kiti gaminiai		30 ppm/ kg 25 ppm/ kg
x) Dalis milijonui (10 -^6)

Pastabos. Reikalavimai dažams, pigmentams ir apdailos medžiagoms

1. Pluoštams dažyti ar audiniams marginti spausdinimo būdu neturi būti naudojami metalo kompleksiniai dažai, kurių sudėtyje yra šių metalų: arseno, kadmio, chromo, gyvsidabrio, nikelio, švino, stibio, cinko, vario. Vario kompleksiniai dažai naudojami tik mezgimui skirtiems siūlams dažyti.

2. Pluoštams dažyti ar audiniams marginti neturi būti naudojami metalo kompleksiniai pigmentai, kurių sudėtyje yra šių metalų: arseno, kadmio, chromo, gyvsidabrio, nikelio, švino, stibio, alavo, cinko. Maksimalus leistinas vario kiekis yra 4,5%.

3. Pluoštams dažyti ar audiniams marginti neturi būti naudojami cheminiai junginiai, kurių sudėtyje yra kancerogenų.

4. Pluoštams dažyti ar audiniams marginti spausdinimo būdu ir audinių apdailos procesuose neturi būti naudojami organiniai tirpikliai (skysčiais nešikliais), turintys chloro ar kitų halogenų jonų.

6. Tekstilės gaminių grupės-lovos skalbinių tinkamumo vartoti kriterijai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė

Kriterijų pavadinimas	Kriterijų skaitmeninės vertės
1. Tekstilės medžiagų pokyčiai išskalbus ir išdžiovinus: a) trikotažinių naktinių marškinių ilgio ir pločio pokyčiai b) austinių lovos paklodžių deformacijos 2. Tekstilės medžiagų nudažymo atsparumas skalbiant 3. Tekstilės medžiagų marginimo atsparumas dirbtinei šviesai, blukinimui lankine ksenono lempa 4. Tekstilės audinių atsparumas tempimui: a) sausam b) šlapiam	≤ 6 % ≤ 5 % ≤ 3-4 ≤ 4 ≤ 4 ≤ 2-3

7. ANGŽ suteikimo tekstilės gaminių grupei – lovos skalbiniams aplinkosauginių ir gaminių tinkamumo vartoti kriterijų skaitmeninės vertės nustatomos vadovaujantis šiais dokumentais:

7.1. LST EN 25077: 1996. Tekstilės medžiagos. Medžiagų pokyčio išskalbus ir išdžiovinus nustatymas.

7.2. LST EN ISO 105 – A01:1996. Tekstilės medžiaga. Nudažymo atsparumo nustatymas, A01 dalis. Bendrieji bandymo reikalavimai.

7.3. LST EN 20105 – A03:1997. Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas, A03 dalis. Pilkoji skalė spalvos pasikeitimui įvertinti.

7.4. LST ISO 105 – BO2:1997. Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. BO2 dalis. Nudažymo atsparumo dirbtinei šviesai nustatymas lankine ksenono blukinimo lempa.

______________