LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KEPURINĖS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2007 m. vasario 28 d. Nr. D1-129
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. D1-129
KEPURINĖS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kepurinės pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271). Ji yra Panevėžio apskrityje, Kupiškio rajono savivaldybės Šimonių seniūnijos teritorijoje. Kepurinės pelkės ribos sutampa su valstybinio Kepurinės telmologinio draustinio ribomis. Teritorijos plotas – 700 ha.
Kepurinės pelkės branduolį sudaro homogeniška aukštapelkė su jai būdingu augalijos kompleksu (aukštapelkinių plynių (Oxycocco–Sphagnetea) ir raistų (Vaccinietea uliginosae) klasių bendrijos). Atvirų plotų labai reta, juose vyrauja įvairaus susivėrimo plynraisčiai. Kur ne kur pasitaiko praplaišų bendrijų (Sphagno–Rhynchosporetum). Pelkėje yra vienas distrofinis Kepurinio ežeras, apsuptas pelkinių miškų. Vietomis ežero pakrantėse susiformavusios liūnų juostos, kurias sudaro svyruoklinių viksvų (Caricetum limosae) bendrijos. Didžiąją teritorijos dalį užima pelkiniai pušynai. Pietinėje pelkės dalyje yra kelios mineralinio grunto salelės, apaugusios borealinių spygliuočių (Vaccinio–Piceetea) klasės miškais. Beveik iš visų pusių pelkė ribojasi su miškais, augančiais ant mineralinių dirvožemių. Tai daugiausia gana jauni (vidutinis amžius – 40–60 m.) mišrūs arba spygliuočių medynai, kuriuose vyrauja karpotasis beržas (Betula pendula), plaukuotasis beržas (Betula pubescens), paprastoji eglė (Picea abies), paprastoji pušis (Pinus sylvestris), juodalksnis (Alnus glutinosa).
Teritorijoje aptikti šie į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos I priedą įtraukti Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai:
3160 Distrofiniai ežerai – vienintelis distrofinis apie 2 ha ploto Kepurinio ežeras yra centrinėje aukštapelkės dalyje.
7110 *Aktyvios aukštapelkės – daugiau ar mažiau susivėrę plynraisčiai sudaro apie 5% aukštapelkės ploto.
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai – nedideli tarpinių pelkių ploteliai aptinkami įsiterpę tarp atviresnių aukštapelkės plotų. Paežerių liūnai yra susiformavę Kepurinio ežero pakrantėse.
91D0 *Pelkiniai miškai – pelkiniai spygliuočių ir mišrūs miškai užimą didžiąją dalį aukštapelkės ploto. Vyrauja pelkiniai pušynai (gailinis pušynas (Ledo–Pinetum), vaivorinis pušynas (Vaccinio uliginosae–Pinetum)), vietomis su karpotųjų beržų priemaiša.
9010 * Vakarų taiga – šios buveinės aptinkamos pelkėje esančiose mineralinėse salose. Buveinių kokybė vidutinė, nes medynai dar palyginti jauni.
Pelkės fauna pasižymi retomis ir saugomomis rūšimis. Teritorijoje aptikta 11 paukščių rūšių, įrašytų į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą, iš jų 9 rūšys įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784):
Juodasis gandras (Ciconia nigra). Stebėtas veisimosi metu. Gali perėti 1 šių paukščių pora.
Vapsvaėdis (Pentis apivorus). Stebėtas veisimosi metu. Tikėtina, kad peri, tačiau tikslus perinčių porų skaičius nežinomas.
Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina). Stebėtas veisimosi metu. Tikėtina, kad peri, tačiau tikslus perinčių porų skaičius nenustatytas.
Tetervinas (Tetrao tetrix). Būdingas aukštapelkės paukštis. Tuoktuviniai balsai girdėti įvairiose pelkės vietose.
Gervė (Grus grus). Draustinyje peri 2–3 poros. Stebėti ir vasarojančių neperinčių gervių pulkeliai (per 10 paukščių). Migracijų metu teritorijoje poilsiui sustoja ir didesni šių paukščių būriai.
Griežlė (Crex crex). Kelios poros aptinkamos pievose apie pelkę.
Lėlys (Caprimulgus europaeus). Aptinkamas, tačiau apie jų gausumą tikslių duomenų nėra.
Dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria). Veisimosi metu stebėtas pelkės plynėje, gali perėti.
Didžioji kuolinga (Numenius arquata). Veisimosi metu stebėta pelkės plynėje, girdėti tuoktuviniai balsai. Gali perėti.
Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor). Nereguliariai gali perėti 1 pora.
Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Paukščiai reguliariai stebimi veisimosi laikotarpiu.
Pagrindinė grėsmė yra pelkės sausėjimas ir apaugimas medžiais. Aplink pelkę buvo iškastas griovių ir kanalų tinklas, ištiesintos natūralių upelių vagos. Melioracijos sistema pagreitina vandens nutekėjimą iš pelkės, tai skatina pelkės užžėlimą, išlikusių atvirų plotų sunykimą ir Kepurinio ežero ploto mažėjimą. Dėl sausinimo didelė pelkės dalis yra stipriai apaugusi pušimis. Apaugusiose pelkės dalyse spartėja eutrofikacija, o tai dar labiau skatina medžių vešėjimą. Dėl šios priežasties sparčiai mažėja pelkinių bendrijų plotas.
Kita grėsmė yra galimas apypelkio miškų kirtimas. Pelkę supantys miškai atlieka svarbų buferinį vaidmenį, apsaugo pelkę nuo tiesioginio žemės ūkio poveikio. Šiuose ant mineralinio grunto augančiuose brandžiuose spygliuočių ir mišriuose miškuose nustatytos ir Europos Bendrijos svarbos miškų buveinės. Kadangi teritorijoje vyrauja palyginti jauni medynai, o telmologinių draustinių miškai priskiriami II miškų grupei, kur pagrindiniai neplyni kirtimai leidžiami tik tuomet, kai medynai pasiekia gamtinę brandą (pušynai – 170, beržynai – 90 metų, eglynai – 120 metų), didesnės pagrindinių kirtimų grėsmės artimiausiu metu neiškils.
Didžiąją teritorijos dalį sudaro aukštapelkė ir miškai. Didžioji aukštapelkės ir miškų dalis yra valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Apie 10% teritorijos yra privati nuosavybė.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Gamtotvarkos plano tikslas – išsaugoti gamtinį pelkių ir pelkinių bei kitų miškų buveinių kompleksą su būdinga bendrijų struktūra ir rūšine sudėtimi.
4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
4.1. atstatyti pelkėje natūralų hidrologinį režimą, kad būtų išvengta intensyvaus atvirų aukštapelkių plotų apaugimo pelkiniais miškais;
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingos institucijos |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
| 1. Atstatyti pelkėje natūralų hidrologinį režimą, kad būtų išvengta intensyvaus atvirų aukštapelkių plotų apaugimo pelkiniais miškais |
1.1. parengti teritorijos hidrologinio režimo atstatymo projektą |
Anykščių regioninio parko direkcija |
2008–2009 metai |
I |
| 1.2. įgyvendinti teritorijos hidrologinio režimo atstatymo projektą |
VĮ Kupiškio miškų urėdija, Anykščių regioninio parko direkcija |
2009–2010 metai |
I |
|
| 2. Išsaugoti 9010 * Vakarų taigos buveines |
2.1. kartografuoti Europos Bendrijos svarbos gamtines buveines, esančias teritorijoje |
Anykščių regioninio parko direkcija |
2007–2008 metai |
II |
| 2.2. privataus miško savininkus, turinčius valdas 1, 2 tvarkymo plotuose, informuoti apie miško savininkams skiriamas kompensacines Natura 2000 išmokas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, surengiant tam skirtą informacinį seminarą |
Anykščių regioninio parko direkcija |
2008 metai |
I |
|
| 3. Informuoti visuomenę apie Kepurinės pelkės gamtines vertybes ir apsaugos priemones |
3.1. išleisti informacinį lankstinuką apie Kepurinės pelkę (2000 egzempliorių tiražu) |
Anykščių regioninio parko direkcija |
2008 metai |
III |
1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.
V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Anykščių regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už pelkių ir pelkinių bei kitų miškų buveinių komplekso Kepurinės pelkėje palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų gamtos vertybių priežiūrą. VĮ Kupiškio miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose.
VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Kupiškio miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar numatytos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių kokybės, dydžio ar skaičiaus stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
9. Teritorijoje nėra labai nestabilių ir greitai besikeičiančių ekosistemų, todėl nebūtina Gamtotvarkos plano peržiūrėti kasmet. Pirmą peržiūrą reikėtų atlikti 2008 m. Antrą peržiūrą reikėtų atlikti, kai bus parengtas ir įgyvendintas hidrologinio režimo atstatymo projektas. Vėliau Gamtotvarkos plano peržiūros turi būti atliekamos kas 5 metus.
10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrėjimą atsakinga Anykščių regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių ir rūšių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Anykščių regioninio parko direkcija parengia Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
12. Pelkių, pievų ir miškų buveinių stebėsena vykdoma vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Pagal šią programa saugomų buveinių monitoringas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kas 3 metus. Pirmieji monitoringo stebėjimai numatyti 2008 m. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Anykščių regioninio parko direkcija.