MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

 

Į S A K Y M A S

Dėl Prekių mėginių ėmimo muitiniam tikrinimui ir klasifikavimo tvarkos dalinio pakeitimo

 

1997 m. spalio 15 d. Nr. 338

Vilnius

 

 

Atsižvelgdamas į teritorinių muitinių pasiūlymus ir siekdamas patikslinti Prekių mėginių ėmimo muitiniam tikrinimui ir klasifikavimo tvarką,

ĮSAKAU:

1. Iš dalies pakeičiant Prekių mėginių klasifikavimo tvarką, patvirtintą Muitinės departamento 1996 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 210 „Dėl prekių mėginių ėmimo muitiniam tikrinimui ir prekių klasifikacijos patvirtinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 45-1097, Nr. 59-1409; 1997, Nr. 43-1073, Nr. 79-2017):

1.1. 3 punktą išdėstyti taip:

3. Jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir mokesčių dydis, prekės išleidžiamos, suteikiant asmeniui teisę atlikti atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarkoje nurodytus veiksmus, tada, kai pateikiama papildoma arba kita (vietoj pateiktosios) garantija, apskaičiuota pagal didžiausius muitų ir mokesčių tarifus, taikytinus atitinkamoms prekėms. Tuomet, kai teisės aktų nustatytais atvejais garantija netaikoma arba taikoma bendroji garantija, papildomos arba kitos garantijos pateikti nereikalaujama.

Bendrajame dokumente papildomos (didesnės) garantijos pateikimas įforminamas įrašant raides „PG“ ir garantijos numerį langelyje, kuriame Bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka įforminamas mėginio paėmimas. Jeigu bendrojo dokumento muitinis įforminimas nepradėtas (numeris bendrajam dokumentui nesuteiktas) ir jeigu nėra pagrindo manyti, kad klaidingus duomenis deklarantas pateikė tyčia, jam pageidaujant leidžiama pateikti kitą bendrojo dokumento rinkinį, kuriame prekės aprašytos ir suklasifikuotos taip, kad muitai ir mokesčiai būtų skaičiuojami pagal didžiausius tarifus, taikytinus atitinkamoms prekėms.

Krovinio lydraštyje ir bendrojoje deklaracijoje papildomos (didesnės) garantijos pateikimas įforminamas įrašant raides „PG“ ir garantijos numerį atitinkamai krovinio lydraščio 15 langelyje „Garantija (užstatas)“ arba bendrosios deklaracijos langelyje „Tikrinimo kodas/Rezultatai“. Jeigu bendrosios deklaracijos muitinis įforminimas nepradėtas (jos prekių siuntos dalims numeriai nesuteikti) ir jeigu nėra pagrindo manyti, kad klaidingus duomenis vežėjo (ekspeditoriaus) arba gavėjo įgaliotas asmuo pateikė tyčia, jam pageidaujant leidžiama pateikti kitą bendrąją deklaraciją, kurioje prekės aprašytos ir suklasifikuotos taip, kad joms taikytini muitų ir mokesčių tarifai būtų didžiausi iš taikytinų atitinkamoms prekėms.“

1.2. 8 punkte išbraukti žodį „instrukcijoje“, prieš žodį „pristatomi“ įrašyti žodžius „per 2 darbo dienas“ ir šį punktą išdėstyti taip:

8. Nustatyta tvarka paimti mėginiai kartu su prekės dokumentais ir siuntimas mėginiui klasifikuoti (toliau – protokolas/siuntimas, pridedamas) per 2 darbo dienas pristatomi į muitinės, kuriai priklauso atitinkamas postas, padalinį, atsakingą už prekių klasifikavimą.“

1.3. papildyti tvarką šiuo 10.5 punktu:

10.5. klasifikuojant prekes gali būti reikalaujama, kad deklarantas pateiktų papildomą informaciją ir (arba) dokumentus (kokybės sertifikatus, techninę dokumentaciją, katalogus ar kitus reklaminius leidinius, etiketes ir pan.), reikalingus mėginiui suklasifikuoti“.

1.4. 11 punkte vietoj žodžių „per 5 darbo dienas“ įrašyti žodžius „per 20 darbo dienų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

11. Muitinės padalinyje, atsakingame už prekių klasifikavimą, mėginys turi būti suklasifikuotas per 20 darbo dienų (kai prekėms suklasifikuoti nereikia laboratorinių tyrimų). Jeigu padalinyje prekę suklasifikuoti nėra galimybių, mėginys kartu su protokolu/siuntimu, prekės dokumentais ir pradėtu pildyti aktu siunčiamas į Muitinės departamento Muitinės procedūrų ir nomenklatūrų skyrių.“

1.5. 14 punktą išdėstyti taip:

14. Muitinės padalinyje, atsakingame už prekių klasifikavimą, per 10 darbo dienų baigiami pildyti aktai, gauti su išvadomis iš Muitinės laboratorijos ar/ir Muitinės departamento Muitinės procedūrų ir nomenklatūrų skyriaus. Aktą pasirašo prekės klasifikavimą atlikęs darbuotojas ir muitinės padalinio, atsakingo už prekių klasifikavimą, vadovas (pavaduotojas). Aktas registruojamas Mėginių siuntimų ir klasifikavimo aktų registravimo žurnale. Aktų originalai komplektuojami atskiruose paketuose muitinės nustatyta tvarka, o jų numeriai raudonu rašalu užrašomi šių muitinės dokumentų kairiajame viršutiniame kampe:

- bendrojo dokumento importo rinkinio 6 egzemplioriaus,

- bendrojo dokumento eksporto rinkinio 1 egzemplioriaus,

- bendrojo dokumento eksporto ir tranzito arba tranzito rinkinio 1 egzemplioriaus, kai mėginys imamas išvykimo įstaigoje,

- bendrojo dokumento eksporto ir tranzito arba tranzito rinkinio 4 egzemplioriaus, kai mėginys imamas paskirties įstaigoje,

- bendrosios deklaracijos registracijos egzemplioriaus,

- krovinio lydraščio išvykimo įstaigos egzemplioriaus, kai mėginys imamas išvykimo įstaigoje,

- krovinio lydraščio paskirties įstaigos egzemplioriaus, kai mėginys imamas paskirties įstaigoje.

Akto kopijos perduodamos mėginį pateikusiam muitinės postui ir deklaranto atstovui. Jeigu pagal prekių mėginio klasifikavimo rezultatus nustatoma, kad muitinės deklaracijoje nurodytas teisingas prekės kodas, akto kopija deklaranto atstovui neperduodama.

Iki kiekvieno mėnesio 10 dienos muitinės turi pateikti Muitinės departamento Muitinės procedūrų ir nomenklatūrų skyriui praėjusio mėnesio Prekių klasifikavimo aktų suvestines (forma pridedama).“

2. Iš dalies pakeičiant Prekių mėginių ėmimo muitiniam tikrinimui instrukciją, patvirtintą Muitinės departamento 1996 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 210 „Dėl prekių mėginių ėmimo muitiniam tikrinimui ir prekių klasifikacijos patvirtinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 45-1097, Nr. 59-1409; 1997, Nr. 43-1073, Nr. 79-2017):

2.1. 2.5 punktą išdėstyti taip:

2.5. Mėginiai turi reprezentuoti deklaruojamas prekes. Jeigu kelių komercinių pavadinimų prekės deklaruojamos vienoje Kombinuotosios prekių nomenklatūros subpozicijoje, turi būti imami visų komercinių pavadinimų prekių mėginiai. Mėginius paimti, įpakuoti ir transportuoti reikia taip, kad nepasikeistų jų savybės.“

2.2. pakeisti pridedamą Mėginio pavyzdžio etiketės formą.

3. Nustatyti, kad Prekių mėginių ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcija, Naftos ir naftos produktų mėginių ėmimo instrukcija bei kiti Muitinės departamento teisės aktai, nustatantys prekių mėginių ėmimo ir saugojimo muitinės įstaigose tvarką, taikomi ne tik tuomet, kai būtina patikslinti prekės klasifikaciją, bet ir kitais mėginių ėmimo atvejais: tikrinant prekių kokybę, imant mėginius prekių tapatumui kontroliuoti, tikslinant prekių kilmę, muitinę vertę ir kt.

4. Muitinių viršininkams užtikrinti, kad muitinės įstaigos būtų aprūpintos mėginiams imti reikalingais įrankiais bei kitais reikmenimis ir jų saugojimui bei transportavimui reikalinga tara (pagal Muitinės laboratorijos parengtą sąrašą).

5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavesti teritorinių muitinių viršininkams.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                                                A. BUDRYS

 

PATVIRTINTA

Muitinės departamento prie

Finansų ministerijos 1997 m. spalio 15 d.

įsakymu Nr. 337

 

MUITINĖS DEPARTAMENTO PREKIŲ KLASIFIKAVIMO KOMISIJOS

N U O S T A T A I

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisija (toliau – Komisija) išaiškina ir nustato Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HS) ir Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) taikymą Lietuvos muitinėje.

2. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, tarpžinybinės Kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros naudojimo komisijos sprendimais, Muitinės departamento įsakymais, tarptautinių organizacijų: Pasaulio muitinių organizacijos Harmonizuotos sistemos komiteto ir jo Mokslo pakomitečio komentarais, klasifikavimo metodiniais nurodymais bei rekomendacijomis Europos Bendrijų Komisijos teisės aktais, reglamentuojančiais KPN taikymą, ir šiais nuostatais.

3. Komisijos sprendimai ir išvados jos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomi visoms muitinės įstaigoms. Kiti suinteresuoti asmenys Komisijos sprendimus gali apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

II. KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

4. Muitinės įstaigų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva teikia išaiškinimus dėl prekių klasifikavimo, kai pagal muitinės įstaigoje turimus teisės aktus ir metodinius nurodymus sprendimas nėra vienareikšmis.

5. Nagrinėja suinteresuotų asmenų, nesutinkančių su muitinės įstaigos sprendimu, skundus dėl prekių klasifikavimo ir naikina klaidingus muitinės įstaigų sprendimus dėl prekių klasifikavimo.

6. Siekdama, kad HS ir KPN būtų taikomos vienodai, informuoja muitinės įstaigas, kitus suinteresuotus asmenis apie Komisijos išvadas ir kartu su Komisijos aktais, kuriais šios išvados patvirtintos, skelbia jas „Valstybės žiniose“.

7. Teikia rekomendacijas bei pasiūlymus tarpžinybinei Kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros naudojimo komisijai bei Komisijai prekių eksporto ir importo tarifinio ir netarifinio reguliavimo bei muitų tarifų nustatymo ir keitimo klausimams nagrinėti prie Ūkio ministerijos.

8. Teikia siūlymus Muitinės departamento vadovybei dėl Lietuvos muitinės darbo prekių klasifikavimo srityje gerinimo bei dėl Komisijos narių kvalifikacijos kėlimo (įskaitant stažuotes užsienyje) ir dalyvavimo Pasaulio muitinių organizacijos HS komiteto darbe.

9. Nagrinėja ir sprendžia kitus klausimus, susijusius su prekių klasifikavimu, Muitinės departamento direktoriaus pavedimu atlieka kitas funkcijas, atitinkančias Komisijos darbo pobūdį ir specifiką.

 

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

10. Komisiją sudaro devyniolika asmenų:

10.1. Komisijos pirmininkas;

10.2. Komisijos pirmininko pavaduotojas;

10.3. Komisijos sekretorius;

10.4. Komisijos nariai (šešiolika) – iš Muitinės departamento, Muitinės laboratorijos, teritorinių muitinių ir Muitinės mokyklos.

Komisijos sudėtį tvirtina ir keičia Muitinės departamento direktorius.

11. Komisijos darbui vadovauja pirmininkas. Jis:

11.1. šaukia Komisijos posėdžius, skelbia jų darbotvarkę, kviečia dalyvauti šiuose posėdžiuose asmenis, kurie nėra Komisijos nariai, pirmininkauja Komisijos posėdžiams, pasirašo jų protokolus ir kitus Komisijos aktus;

11.2. prireikus organizuoja darbo grupes Komisijoje nagrinėjamų klausimų sprendimams parengti;

11.3. atsiskaito Muitinės departamento direktoriui už Komisijos veiklą, teikia pasiūlymus dėl Komisijos sudėties keitimo.

Nesant Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pareigas laikinai eina Komisijos pirmininko pavaduotojas.

12. Komisijos reikalus tvarko Komisijos sekretorius, kuris:

12.1. rengia Komisijos posėdžių medžiagą, tvarko jų raštvedybą, atsako už Komisijos dokumentų tvarkymą ir saugojimą;

12.2. informuoja Komisijos narius apie posėdžio datą, vietą ir darbotvarkę;

12.3. vykdo Komisijos pirmininko pavedimus Komisijos posėdžio rengimo ir kitais Komisijos darbo klausimais;

12.4. kartu su Komisijos pirmininku (pavaduotoju) pasirašo Komisijos posėdžių protokolus ir kitus Komisijos aktus, skelbia Komisijos sprendimus ir kontroliuoja jų vykdymą.

13. Komisijos posėdžiai paprastai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Komisijos posėdžio darbotvarkės projektą parengia sekretorius ir, suderinęs su Komisijos pirmininku, pateikia Komisijos nariams ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio. Pasiūlymai dėl Komisijos posėdyje svarstytinų klausimų teikiami Komisijos sekretoriui.

Komisijos posėdžiai paprastai vyksta Muitinės departamente po pietų. Posėdžio dienos rytą Komisijos nariams sudaroma galimybė susipažinti su visa Komisijos turima medžiaga posėdyje svarstomais klausimais ir sprendimų projektais.

Komisijos posėdyje svarstomi iš anksto Komisijos darbo grupių ar Komisijos narių parengti sprendimų, išvadų ar kitų dokumentų projektai. Komisijos pirmininko siūlymu Komisija gali nagrinėti ir iš anksto neparengtą klausimą, jeigu dėl to neprieštarauja daugiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių narių.

Komisijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu juos svarstant posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Komisijos narių ir už sprendimą balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančiųjų. Komisijos protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir Komisijos sekretorius.

Jeigu Komisijos sprendimas svarstomu klausimu nepriimamas, šis klausimas pakartotinai svarstomas kitame Komisijos posėdyje. Antrą kartą nepriėmus sprendimo, Komisijos pirmininko teikimu klausimas perduodamas svarstyti tarpžinybinei Kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros naudojimo komisijai.

14. Komisijos narys, dalyvavęs posėdyje, bet kuriuo tame posėdyje nagrinėtu klausimu gali pareikšti savo nuomonę, kuri ne vėliau kaip kitą darbo dieną po posėdžio turi būti raštu pateikta Komisijos sekretoriui ir pridėta prie protokolo.

15. Komisija gali kreiptis su prašymais pateikti išvadas dėl posėdyje svarstomų klausimų į Muitinės laboratoriją, kitas valstybės institucijas, Pasaulio muitinių organizacijos HS komitetą, Europos Bendrijų Komisijos XXI generalinį direktoratą, kitų šalių muitinės administracijas, kitus fizinius ir juridinius asmenis.

16. Komisijos posėdžiuose, be Komisijos narių, gali dalyvauti:

16.1. Muitinės departamento direktorius ir jo pavaduotojai – jeigu pageidauja;

16.2. muitinės įstaigų, kitų valstybės institucijų atstovai bei specialistai – Komisijos pirmininkui sutikus;

16.3. suinteresuoti asmenys, kurių skundai ar prašymai yra nagrinėjami Komisijos pasėdyje;

16.4. kiti Komisijos pirmininko kviesti asmenys.

17. Tais atvejais, kai Komisijoje numatoma svarstyti kurio nors Muitinės departamento padalinio ar muitinės įstaigos pasiūlytą klausimą, į posėdį kviečiamas to padalinio ar įstaigos vadovas arba jo įgaliotas padalinio (įstaigos) darbuotojas.

18. Komisijos pirmininkas tam tikriems Komisijoje nagrinėjamų klausimų sprendimams parengti iš Komisijos narių gali sudaryti nuolatines ar laikinas darbo grupes.

19. Komisija rengia konsultacijas ar seminarus, kuriuose dalyvauja muitinės įstaigų darbuotojai, ekspertai, kitų valstybės institucijų, mokslo bei mokymo įstaigų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.

______________